Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Gediminas Ilgūnas ir Vytenis Aleksandraitis. Jonavos turistų klubas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir ramuviečių sukurtos organizacijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Gediminas Ilgūnas ir Vytenis Aleksandraitis. Jonavos turistų klubas

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Gediminas Ilgūnas ir Vytenis Aleksandraitis. Jonavos turistų klubas

Parašytas: 16 Lie 2019 18:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Vytenis Aleksandraitis. Jonavos turistų klubas

https://www.facebook.com/groups/213357362527343/

Vytenis Aleksandraitis

Kai 1969 m. pabaigoje atkūriau KGB uždraustą Jonavos Turistų klubą, tai "Jonavos balse" įsteigiau to klubo visuomeninį skyrelį ŽYGEIVIS, dėl kurio pavadinimo atlėkė iš Vilniaus Turizmo tarybos funkcionierius ir pakėlė triukšmą, kad būtina pervadinnti į Sovietų Sąjungos Turizmo tarybos rekomenduojamą pavadinimą "Turistas".

Bet su pagarba turiu paminėti tai, kad Komunistų partijos organo "Jonavos Balsas" redaktoriaus - gražus lietuviškas žodis.

Ir jis net girdėti nenorėjo, kad tuo pavadinimu buvo pasivadinę Vilniuje kažkokie nacionalistai, kurie buvo, atseit, uždrausti-išvaikyti.

Aš jųjų renginiuose dalyvavau Kernavėje per Rasos šventę, žinojau jų vadą Tadą Šidiškį, o atkurinėdamas KGB uždraustą klubą, susipažinau su šiame straipsnyje minimu buvusiu politiniu kaliniu-rezistentu-disidentu ir Kraštotyros mėgėju Gediminu Ilgūnu, dėl kurio tas Jonavos Turistų klubas ir buvo uždraustas.

Bet, kadangi aš norėjau sportuoti Gamtoje, mėgdamas Keliautojų ir Orientavimosi sportą, todėl nuėjau į rajono Komjaunimo komitetą padirbėti, kad atkurti uždraustą klubą.

Bet po 3,5 mėn. darbo jame aš buvau išmestas už Turizmo propagavimą, o iš bibliotekų buvo pašalinti visi laikraščiai su mano straipsniais apie naują požiūrį į komjaunimą dėl prasmingo laisvalaikio. Tų laikraščių ir dabar nėra Viešosios bibliotekos komplektuose.

Apie tai net pats G. Ilgūnas rašė knygos pristatyme, kaip aš per susipažinimą su juo tapau "netinkamu ideologiniam darbui" :)
http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Ilgūnas_Gediminas

Jonava: Stanislovas Gediminas Ilgūnas – vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras

Ištrauka:

Atgimimo laikotarpiu susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo, gana anksti, lyginant su kitais rajonais, pasiekė ir Jonavos kraštą. Daugelyje rajonų Sąjūdžio grupės, tarybos kūrėsi tik po steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo. Jonavoje atsirado būrelis aktyvių žmonių, kurie rūpinosi Sąjūdžio įkūrimu Jonavos krašte.

Tarp jų bene ryškiausia asmenybė – Gediminas Ilgūnas. Jis tuo metu gyveno ir dirbo Jonavoje. Buvęs rezistencijos dalyvis, Gulago kalinys, aktyvus keliautojas, uolus kraštotyrininkas bei straipsnių autorius su entuziazmu ėmė propaguoti Sąjūdžio idėjas. Kartu su bendraminčiais sugebėjo sukurti aktyviai besireiškiančią Sąjūdžio Jonavos rajono tarybą ir 1988-1990 metais buvo Sąjūdžio Seimo nariu.

Knyga „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“

Didžiuojuosi mūsų kraštiečiu, džiaugiuosi jo pasiekimais ir noriu pristatyti šį žmogų, jo veiklą, knygas, kurios išliks ir po mūsų, praturtindamos ir atskleisdamos Lietuvos istorijos puslapius. Mes, jonaviečiai, ypatingai esame dėkingi kraštiečiui už 2004 m. išleistą jo knygą „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“, kurioje atskleista Sąjūdžio įsikūrimo istorija mūsų krašte, užfiksuoti svarbiausi įvykiai, renginiai, minimi žmonės, prisidėję prie Sąjūdžio idėjų įgyvendinimo.

Iš knygos „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“ sužinome įdomių faktų iš Gedimino Ilgūno gyvenimo ir galime sugrįžti į tuos laikus, kai laisvai reikšti mintis neturėjome galimybės. Jaunesnės kartos žmonėms, gimusiems ir užaugusiems nepriklausomoje Lietuvoje, tai kelia nuostabą, pasibaisėjimą ir net sunku patikėti, jog taip galėjo būti, o vyresnieji, patys kažką panašaus išgyvenę, gali lengviau atsikvėpti – gyvename laisvoje Lietuvoje, nebėra buvusios KGB struktūros.

Dirbdamas Lietuvos archyvų departamento direktoriumi, buvusiame KGB archyve, G. Ilgūnas domėjosi šios organizacijos Jonavos skyriaus veikla.

Jis minėtoje knygoje rašo: „Jonavoje pradėjus veikti didžiulei strateginę reikšmę turinčiai įmonei – Azoto trąšų gamyklai, mieste buvo įkurta KGB Lietuvos TSR padalinio poskyris, vėliau – skyrius. Kai 1966 m. apsigyvenau Jonavoje, iš karto patekau šio skyriaus „globon“. [...]

Į Jonavos rajoną komjaunimo instruktoriumi 1966 m. buvo paskirtas jaunas kaunietis Vytenis Aleksandraitis. Jis domėjosi kelionėmis, ir sužinojęs, kad aš, tuo metu jau atlikęs keletą sudėtingų žygių, gyvenu Jonavoje, nusprendė mane aplankyti, nors jau buvo įspėtas saugotis manęs ir saugoti kitus, kad mano antitarybinės mintys‚ „neužkrėstų jaunimo“.

„Bet uždraustas vaisius gardesnis, - prisimena V. Aleksandraitis. – Man, kaip turizmo entuziastui, rūpėjo, dėl ko buvo uždraustas jo [G. Ilgūno] įkurtas rajono turistų klubas. Susipažinti pas G. Ilgūną užėjau vėlai vakare, stengdamasis būti nepastebėtas. Į laiptinę ir iš jos smukau greitai. Bet jau kitą dieną buvau iškviestas „ant kilimo“... Po pažinties su G. Ilgūnu tapau nebetinkamas ideologiniam darbui“ (2004, p. 11-12).

KGB darbuotojai uoliai dirbo, stengdamiesi užverbuoti kuo daugiau žmonių, padedančių jiems rinkti informaciją apie į jų akiratį patekusius žmones. Dažnai būdavo stengiamasi sukiršinti bendradarbius.

G. Ilgūnas prisimena: „Mane sekti verbavo bendradarbį, Jonavos statybos tresto profsąjungos komiteto pirmininką Stasį Bartkevičių, kuris ruošėsi su manimi vykti į turistinį žygį aplink Lietuvą.

Bartkevičius pasakoja: „Prieš kelionę mane telefonu išsikvietė į Jonavos saugumą ir ten pareiškė, kad G. Ilgūnas – pavojingas nacionalistas ir saugumui reikia žinoti, ką jis veikia, kas su juo bendrauja. Aš, kaip tuo metu buvęs komunistų partijos narys, turėčiau padėti saugumui ir keliaudamas su G. Ilgūnu pranešinėti jiems. [...] Saugumui pareiškiau, kad jokių žinių jiems neteiksiu, geriau su G. Ilgūnu į kelionę nevažiuosiu. Taip ir pasielgiau“ (ten pat, p.13).

Pacituosiu kelis sakinius iš KGB Jonavos rajono skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo, pateikto KGB Lietuvos TSR pirmininko pavaduotojui H. Vaigauskui: „Pagal operatyvinio stebėjimo bylą sekamas Ilgūnas Stanislovas-Gediminas, Prano s., gimęs 1936 m., pagal Rusijos Tarybinės Federatyvinės Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius 58-10, 58-11 nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. Grįžęs iš įkalinimo vietos, priešiškiems tikslams pradėjo naudoti legalias galimybes – turizmą ir straipsnius spaudoje“ (ten pat, p. 14).

G. Ilgūnas, susipažinęs su KGB bylomis, skelbė sekamų Jonavos gyventojų sąrašą. Taip pat paskelbė ir KGB agentų slapyvardžius bei išsilavinimą. Jis neviešino tų žmonių pavardžių, nors pats matė, perskaitė tas bylas, kurių dauguma buvo išvežtos iš Lietuvos į Rusiją. Galime pasidžiaugti G. Ilgūno tolerancija, jo mokėjimu atleisti.

Jis rašo: „Aš pats KGB archyve esu radęs ir pavardes kai kurių mane sekusių agentų, žinau, kas jie tokie. Su kai kuriais esu susitikęs ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Maniau, gal jie prieis, pasisakys, paaiškins, kodėl taip elgėsi. Gal atsiprašys... Juk buvo ir tokių, kurie, verbuojami sekti mane ar kitus, tai daryti atsisakė.

Tačiau man nė vienas neprisipažino.

Aš taip pat nė vienam nepasakiau, kad žinau apie jų agentūrinę veiklą KGB.

Nė vienam nejaučiu ir neapykantos, juo labiau – nenoriu keršyti. Jau seniai supratau, kad kerštas, neapykanta nepadarys žmogaus laimingo. Priešingai.

Toks buvo laikas.

Kita vertus, gal jie prastai dirbo, jeigu taip ir nenustatė konkrečios mano antitarybinės veiklos, už kurią būtų buvę galima vėl „pasodinti“. Gal kai kurie ir nelabai stengėsi...

O aš visą laiką balansavau ant tos, pasak KGB ataskaitų, ribos, už kurios jau vėl grėsė suėmimas, įkalinimas. Pasodinti visą laiką buvo už ką: iš patikimų žmonių gaudavau vadinamosios antitarybinės literatūros ir duodavau ją skaityti kitiems.

Kaip rašoma KGB ataskaitose, savo veikloje tikrai naudojausi ir vadinamosiomis „legaliomis priemonėmis“.

Kasmet organizavau keliones, ekspedicijas ieškoti reikšmingų ir baigiamų užtrinti Lietuvos istorijos puslapių. Su rasta medžiaga įvairiais būdais supažindindavau tuo besidominčius žmones. Rinkau medžiagą apie žymius, nepelnytai užmirštus mūsų krašto praeities veikėjus. Apie kai kuriuos iš jų – 1863 m. sukilėlį Joną Čerskį, rašytoją Vincą Pietarį – pavyko išleisti knygas. Tos knygos skaitytojus taip pat skatino didžiuotis savo praeitimi, istorija, pasitikėti ateitimi ir neprarasti vilties būti nepriklausomiems, atkurti savo demokratinę valstybę. Žmones, kurie su manimi bendravo, keliavo, stengiausi sudominti neiškraipyta Lietuvos istorija, visais įmanomais būdais žadinau patriotizmą. Suprantama, visa tai nelabai patiko tuometinei valdžiai, KGB. [...]

Ačiū Dievui, tai jau praeitis, kurios atsikratėme, reikia tikėtis, visiems laikams.

Tokia KGB sistema, negailestingai tvarkiusi žmonių likimus, iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo taip veikė ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje, visoje Tarybų Sąjungoje. Man su ja paskutinį kartą teko susidurti ir susigrumti jau atgimimo metais, 1988-1990-aisiais, kandidatuojant į Sąjūdžio seimą ir Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą“ (ten pat, p. 27-29).

Žmogaus gyvenimas įvairus, pilnas prieštaravimų, pakilimų ir nusivylimų. Kartais tenka patirti nuoskaudų, kartais sunku suprasti kitų žmonių elgesį. Kodėl pasipila kaltinimai, ar pagrįsti jie, ar ne?

Įvairių išpuolių teko išgyventi ir Gediminui Ilgūnui ne tik tarybiniais metais, kai buvo sekamas KGB darbuotojų, bet ir Atgimimo metais, kai rūpinosi Sąjūdžio įkūrimu Jonavos krašte bei kandidatavo į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Vėliau, jam dirbant Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi, vertinimų jo atžvilgiu būta įvairių...

Cituodama apie G. Ilgūną išsakytas kitų mintis bei paties G. Ilgūno žodžius, noriu parodyti šio žmogaus patriotiškumą, ištikimybę istorinei tiesai bei jo toleranciją. Pateikiu kraštiečio biografiją, nes Gediminas Ilgūnas daugiau nei tris dešimtmečius gyveno, dirbo Jonavoje ir paliko ryškų pėdsaką mūsų krašto istorijoje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Gediminas Ilgūnas ir Vytenis Aleksandraitis. Jonavos turistų klubas

Parašytas: 23 Rgs 2019 23:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Vytenis Aleksandraitis

Aš buvau 1970 m. įkūręs "Jonavos Balse" KGB uždrausto ir mano pastangų dėka atkurto Jonavos Turistų klubo kelionių aprašymo skyrelį "Žygeivis", kurio šiandieną Viešojoje bibliotekoje neradau - visi laikraščių numeriai išimti iš komplektų, kur buvo tie skyreliai.

Pamenu, kaip 1970 metų pradžioje, tik atkūrus KGB uždraustą Turistų klubą, Rimas GOGELIS buvo atvažiavęs į "Jonavos Balso" redakciją ir pareikalavo, kad "nacionalistinio pavadinimo" skyrelis "Žygeivis" būtų pervadintas į "turistas", pagal sovietinius reikalavimus.

Tada redaktoriaus pavaduotojas, iš rusų sentikių kilęs Pankratjevas net nenorėjo girdėti tokio reikalavimo ir nenorėjo žinoti, kad kažkokie "nacionalistai", kaip Tadas Šidiškis, buvo uždrausti - jis kaip rusas įrodinėjo, KAD ŽODIS "ŽYGEIVIS" YRA LABAI GRAŽUS LIETUVIŠKAS ŽODIS ir todėl "Jonavos Balse" tas pavadinimas pusę metų buvo naudojamas.

Tačiau vakar aš Viešojoje bibliotekoje Jonavoje to laikraščio 1970 metų segtuve neradau - visi numeriai su šiuo pavadinimo skyreliais išimti.

Todėl teks važiuoti į Mažvydo biblioteką, nes ir daugiau nėra numerių, kuriuose buvo mano straipsniai apie kitokią komjaunimo veiklą, per pažinimą-prasmingą laisvalaikį.

Ten buvo aprašytas ir žygis mūsų garbės piliečio, šviesios atminties Bronislovo Lubio ir visų viršininkų "Azoto" grupės baidarėmis Kolos pusiasalyje, su kuriuo jie tapo Sovietų Sąjungs čempionais III-čių kategorijų žygių grupėje.

O su Tadu ŠIDIŠKIU 1969 m. gegužės 09 d. buvau Žemaitijoje, Dariaus tėviškėje, teko su žygeiviais ir romuviečiais pilti pilkapį jo atminimui - tada rengiau autožygį jonaviečiams, prisidėdamas prie Algio JUCEVIČIAUS organizuoto.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: