 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27095
Miestas: Ignalina
|
„Fašistai“ ir „antifašistai“ mušasi – liberalai laimi
http://www.komentaras.lt/?p=11407&cpage ... ent-662975
2011-08-03 | Naujienos
Vitalijus Balkus
Nauja pramoga Lietuvos padangėje - „antifašistai“ ir „fašistai“ medžioja vieni kitus. Nuostabus užsiėmimas. Veiklos ištroškusiam jaunimui – realus veiksmas, žurnalistams galimybė užpildyti vasariškai nuobodžius politikos skyrelius. Daug triukšmo. Daug triukšmo dėl nieko.
Gyvename ne šiaip kapitalistinės globalizacijos sąlygomis, bet gyvename globalaus kapitalizmo tobulame kūrinyje - Europos Sąjungoje. ES - tai tiesiog himnas atvirai visuomenei, laisvai rinkai, tautų vienybei ir kartais tiesiog norisi išeiti į gatvę su plakatu „Ačiū Europos Sąjungai už mūsų šviesų gyvenimą“ . Kokie dar fašistai ir jiems oponuojantys antifašistai gali atsirasti šioje nuostabioje visuotinio gerumo terpėje? Gali. Gali atsirasti patys, gali atsirasti kažkieno paskatinti, gali atsirasti kažkieno sukurti. Tik nelaukite, kad papasakosiu konspiracinę teoriją apie tai, kaip Tėvynėje svetimų buvo išaugintas tautinis „fašizmas“ o vėliau ir „antifašizmas“. Visi savi, vietiniai „Made in Lithuania“. O štai besinaudojančių tariamais lietuviškais fašistais ar antifašistais aš matau gerokai daugiau, nei tiesiogiai dalyvaujančių „muštynėse“.
Jei nebūtų nedidelės saujelės neadekvačių skustagalvių juos, matyt, reikėtų sugalvoti. Tai tiesiog nuostabus darinys, į kurį bet kada gali bakstelėti pirštu ir pasakyti: „Žiūrėkite, va, kas jums gresia, jei nutarsite atsisakyti Europos vertybių“.
Panašią funkciją, tik kitame flange, atlieka Paleckis su dabartine negausia ortodoksaliai-stalinistine aplinka. Tik rodydami į jį sakoma: „Norite socialiai teisingos valstybės? Tuomet norite socializmo. O jei socializmo, tai pažiūrėkite į Paleckį. Ar vis dar norite?“
Be abejo, esant tokioms alternatyvoms, absoliučiai daugumai bendrapiliečių nekils nei menkiausio noro palikti tokia gerą ir mielą Europos Sąjungą. Na, o, kad baimė atsidurti nei tai Trečiajame Reiche, nei tai 1940-ų metų pav. TSRS neišnyktų, visuomet atsiras tie, kurie padės rasti fašizmo ar bolševizmo apraiškas net ten, kur jų nėra.
Šitie padėjėjai kažkodėl gausiai apsigyveno tradicinėje liberalams terpėje: žmogaus teisių stebėjimo organizacijose, institutuose, asociacijose ir kitose ES, užsienio NVO ir vietinės valdžios remiamose organizacijose.
Ir kalbame jau ne apie jaunus idealistus, kurie visiškai nuoširdžiai ir teisėtai piktinasi gatvėje savo jėgą bandančiais rodyti ir apie neapykantą viskam, kas nepanašu į juos, rodančiais pitekantropais. Kalbame apie verslą, kurio tikslas parodyti, kaip Lietuvoje viskas blogai, ir taip įrodyti pirmiausia rėmėjams savo pačių reikalingumą.
Tolerantiško Jaunimo Asociacija, užvertusi teisėsaugą skundais, yra ganėtinai neblogai remiama organizacija. Esu priverstas pripažinti, kad marketingo prasme jie elgiasi visiškai teisingai, nes jokia švietėjiška ar kitokia su skandalais nesietina veikla neduos tokio atgarsio žiniasklaidoje, kaip eilinė inicijuota byla prieš pensininkę ar pagyvenusi veterinarą. Čia tik vienas ryškesnis pavyzdys, o juk yra ir daugiau ne tik vietinių, bet ir užsienio organizacijų, kurioms priešprieša tarp vadinamųjų „fašistų“ ir „antifašistų“ tiesiog būtina. Kompromisas ne jiems, nes kompromisas nukreips rėmėjų lėšas į kitas šalis.
Na, o dabar sugrįžkime į pačią teksto pradžią, kur panaudojom tokį terminą kaip „kapitalistinė globalizacija“.
Globalizacija ir iš jos būtinai išplaukiantis tautinio identiteto praradimas yra labiausia patogus niekam kitam, o kapitalui, kuris gauna unifikuotą vartotoją. Suvienodintas vartotojiškas mąstymas irgi yra tiesioginė globalizacijos pasekmė ir yra viena geidžiamiausių laisvarinkininkams-liberalams pasiekimų. Ir čia buvo sužaista tiesiog tobulai.
TSRS 70 metų lipdė „tarybinį žmogų“ kartais prievarta, kartais propaganda, bet visas tarybinis internacionalizmas žlugo, vos tik imperija sudrebėjo. ES liberalai juk „pasikinkė“ būtent kairiųjų idėjas apie santykius tarp tautų ir, pridėjus prie to kažkiek finansinių išteklių, pasiekė, kad sąvoka „europietis“ jau pradeda keisti tautini saviidentitetą. O juk ne tik internacionalizmo idėjos buvo pakinkytos, bet ir kai kurie kairieji judėjimai (dažniausia iš modifikuotu socialdemokratų tarpo). Jie jau priima kapitalistinę globalizaciją kaip mielos jų širdžiai tautų draugystės išraišką. Ir baisiai pyksta, jei atsiranda kažkas, kas bando pasakyti pagiriamąjį žodį nacijos valstybei. Ir tuomet vėl pasideda baksnojimai į skustagalvius ir panašius klinikinius marginalus, kuriems nacijos valstybė suvokiama iš urvinio nacionalizmo pozicijos ir tematoma per monoetninę prizmę.
Taip pat būtent liberalams, kurių vienintelis progreso, sėkmės ar net žmogiškosios laimės matas yra pinigai (kapitalas), tinka visiškai pirmas žodis „kapitalistinė“.
Čia jau mūsų tariami „fašistai“ tampa liberalų pagalbininkai. Liberalas (nesvarbu, kuriai iš 8 liberalių Lietuvos partijų priklausantys) klausia : „Socializmo nori?“ . I šį klausimą teigiamai Lietuvoje gali atsakyti tik arba tie, kam vis dar nostalgiją kelia tarybinio socializmo laikotarpis, arba tas, kuris gali argumentuotai paaiškinti, kad pastarasis nebuvo joks socializmas, o barbariškais metodais įvykdytas socialinis eksperimentas, kurio pasekmė tebuvo sukurtas pseudosocialistinis modelis, neturėjęs nieko bendro ne tik su moderniu socializmu, bet net ir su pirminėmis 1917 m. Rusijos revoliucijos idėjomis. Na, o tokių yra mažuma.
Todėl bet kada galima bakstelėti į kapitalistinės sistemos kritiką, išvadinti jį „komunistu“ ir tuo pačiu užsiundyti ant jo visa būrį neadekvačių „patriotų“, tarp kurių jau pradėjo atsirasti „europatriotai“. Pastarieji tai „tegyvuoja euroatlantinė integracija“ ir „rusai puola“ mišinys.
Jie jau visai neprieštarauja, kad ES įstatymai turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus, jiems visai tinka, kad lietuviai laksto po Afganistano ir Irako dykumas okupacinio pajėgų sudėtyje, kad tik nuo rusų toliau, kad tik rusams blogiau. O juk rusams nei šilta, nei šalta žinant, kad jų rankose - pusės Europos energetinis saugumas. Paskutiniai įvykiai parodė puikiai, ko vertas ES „solidarumas“. O kur dar mūsų minimi tikri „fašistai“, kuriems ramybės neduoda senos pasakos apie „žydų sąmokslą“, negrai (kurių Lietuvoje su žiburių nerasi) ir visą kitą kas neturi nieko bendro su realybe.
O juk viskas nėra pernelyg sudėtinga. Atmeskime pirmiausia tokias, nors ir triukšmingas, smulkmenas, kaip kelios dešimtys neadekvačių radikalų iš abiejų pusių ir pora trejetą morališkai bankrutavusių lyderių, ir pamatysime.
Daugelis šalies problemų kyla iš skurdo, socialinės atskirties, nedarbo. T.y. iš to, kam pakeisti reikia būtent ekonominės sistemos kaitos. Atitinkamai mes kalbame apie laisvarinkinio kapitalizmo demontavimą ir šiame demontavimo procese mes neišvengiamai susidursime su Europos stipriųjų prieštaravimu.
Be abejo, aš neteigiu, kad ES nori matyti lietuvius skurde, tačiau ji niekuomet neleis uždėti apynasrį siautėjantiems skandinavų bankams ir neleis daug ko padaryti, kas būtų naudinga lietuviams, bet keltų nepatogumų jų kapitalui. Ir štai čia mums galėtų padėti tikrasis patriotizmas, leisiantis susivienyti ir atlaikyti liberalų laisvarinkininkų puolimą. Padėtų tai, kas dabar sąmoningai griaunama.
Na, o „fašistų“ ir „antifašistų“ muštynes palikime ramybėje. Yra rimtesnių temų.
Vitalijus Balkus
Komentarai
http://www.komentaras.lt/?p=11407&cpage ... ent-662975
Vk
2011-08-03 - 10:24
Autorius yra buvęs A. Paleckio Socialistinio Liaudies Fronto narys ir dabar, kaip ir kiekvienas perbėgėlis, bando ” ideologiškai” pateisinti savo išdavystę suplakdamas į viena liberaliai- anarchistinę “manų košę” viska kas pasitaiko po ranka.
Žygeivis
2011-08-03 - 16:48
Dėl “vietinių antifašistų” p. Balkus gerokai klysta. Ir tai labai lengva įrodyti.
Pvz., pasižiūrėkite veidaknygėje įvairių pagarsėjusių “antifašistų” draugų sąrašus. Rasite tikrai labai įdomių asmenybių…
Štai vakar pasidomėjau garsaus Anarchija.lt “veikėjo”, o tuo pat metu ir žinomo Šiaulių socialdemokratų veikėjo, buvusio miesto tarybos nario http://lt.wikipedia.org/wiki/Evaldas_Ba ... i%C5%ABnas , Evaldo Balčiūno (internete – evaldas) http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt “draugeliais”.
Trys pavardės jų tarpe ypač įdomios: Efraim Zuroff, Sergey Kanovich, Dovid Katz…
Kas toks Zurofas, manau, aiškinti nereikia. Apie poną Kacą irgi kol kas nekalbėsime.. :)
O štai ponas Sergejus Kanovičius mažiau žinomas, tačiau jau ne pirmą kartą “išryškėja” įvairiose antilietuviškose “akcijose”.
Šis Izraelio, Belgijos ir Lietuvos pilietybes įvairiais metais įsigijęs “visuomenės aktyvistas”, sugeba, gyvendamas Belgijoje, būti Lietuvos Valstybės įvairių leidinių ne tik korespondentu, bet ir ypatingai įtakingu veikėju “lietuviškų antifininkų” gretose, neseniai sukūrusių Antifa.lt portalą, lietuviškos kosmopolitinės žiniasklaidos bei Rusijos imperinių šovinistų plačiai išgarsintą ne tik Lietuvoje.
Kas yra tos Antifa.lt “galva” išaiškino kosmopolitų klaikiai nekenčiamas Zeppelinus:
“Jei kas nežino – tai grupė, susijusi su tokiu prokomunistiniu tinklalapiu Antifa.lt, kurio ideologas ir vienas pagrindinių redaktorių yra mūsų senas pažįstamas Briuselio gyventojas ir Izraelio pilietis Sergey Kanovich, Lietuvos skaitytojams geriau pažįstamas, kaip katalikiško portalo Bernardinai.lt publicistas Sergejus Kanovičius. Beje, neseniai užėmęs garbingas Lietuvos žydų bendruomenės atstovo spaudai pareigas.”
Plačiau čia:
Sergėjus Kanovičius – padorus Lietuvos pilietis? Paneigimas ir atsiprašymas.
http://zeppelinus.livejournal.com/27004.html
Intelektualinės negalios apraiška: Facebook “akauntas” Blogeris Zeppelinus užblokuotas
http://www.tiesiaisviesiai.lt/lietuva/i ... zblokuotas
Kiti “socialdemokrato-anarchisto” Evaldo draugai irgi nusipelno ypatingo dėmesio savo gerai žinoma antilietuviška ir (arba) homosekiškos propagandos veikla.:
Algirdas Paleckis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Bielskis, Darius Pocevičius, Kasparas Pocius, Domininkas Burba, Donatas Velykis, Arturas Rudomanskis, Linas Kranauskas, Vilis Normanas, Stanislovas Tomas, Simonas Švėgžda, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskienė, Rasa Kuodytė….
Ir dar daug kitų “raudonai-žydrųjų” tame “draugų sąraše” – kaip sakoma, visas “kosmopolitinis senų ir naujų kairiųjų propederastinis elitas” vienoje vietoje.
Visas šito “anarchisto” draugų sąrašas čia:
http://www.facebook.com/profile.php?id= ... &v=friends
Sergejus Kanovičius (Sergey Kanovich)
Ponas Sergejus Kanovičius ne pirmą kartą “išryškėja” įvairiose antilietuviškose “akcijose”.
Šis Izraelio, Belgijos ir Lietuvos pilietybes įvairiais metais įsigijęs “visuomenės aktyvistas”, sugeba, gyvendamas Belgijoje, būti Lietuvos Valstybės įvairių leidinių ne tik korespondentu, bet ir ypatingai įtakingu veikėju “lietuviškų antifininkų” gretose, neseniai sukūrusių Antifa.lt portalą, lietuviškos kosmopolitinės žiniasklaidos bei Rusijos imperinių šovinistų plačiai išgarsintą ne tik Lietuvoje.
************************************************************
Sergey Kanovich
http://www.facebook.com/people/Sergey-K ... 1478111802
Draugai
http://www.facebook.com/profile.php?id= ... &v=friends
Veikla ir pomėgiai
Bernardinai.lt, Vasara Nidoje, FESPA, Pilar Rahola, Lietuvos žydų bendruomenė, Leonidas Donskis, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, United States Holocaust Memorial Museum, Užupis, Unico Digital, VILNIAUS NEATRASTOS VIETOS, Alfa.lt klubas, Makabi Lietuva, Nida, International Summer Academy 2011, Auschwitz, Poland, Summer Literary Seminars, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Schindler's Factory, The Phenomenon of Civilization: Jews, Litvakes, Lithuanian Jews, October 1943 & The Rescue of the Danish Jews, Palaikykime Andrių Kubilių, Lietuvos žydų bendruomenės Jaunų šeimų klubas, LIETUVOS NEATRASTOS VIETOS, Patys Gašliausi Šapro Anekdotai N-18 (necenzuruota), Auschwitz Memorial / Muzeum Auschwitz, The New York Times, Thomas Friedman, Kaip jaunimas siautė PALANGOJE 1987 metais! Tu nepatikėsi tuo !, Winston Churchill, TOP įdomybės, I Love Lithuania, Jews in East Prussia, Student Holocaust Education Movement (SHEM), Goethe-Institut Litauen, BE PATYČIŲ, Ynetnews, Antifa Lietuva, וואלה! ספורט, Hatikvah, Mikhail Afanasievich Bulgakov, EX-PERT design & production, I have never forgotten you "Life & Legacy of Simon Wiesenthal", Franz Kafka, Alfa.lt, Kursiokai, Wafa Sultan, Holocaust Era Asset Restitution Taskforce, Lithuania Jewish Cemetery Project, Sousa Mendes Foundation, וואלה! חדשות, Pasitikiu Kreiviu, Unico France, הבנות שמסיימות קורס טיס
************************************************************
Sergey Kanovich
http://be.linkedin.com/pub/sergey-kanovich/5/836/400
Director at Strk Solution Europe
Brussels Area, Belgium
************************************************************
Šaltinis - Sergejus Kanovičius. Ištirpę rūke
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... -ruke/3213
2009-04-09
Ištraukos:
Poetas ir publicistas Sergejus Kanovičius gimė 1962 metais Vilniuje žinomo rašytojo ir literatūros redaktorės šeimoje. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Vėliau dirbo redaktoriumi „Vyturio“ bei „Vagos“ leidyklose.
Autoriaus kūryba kultūrinėje Lietuvos spaudoje publikuojama nuo 1988 metų. Pirmoji Sergejaus Kanovičiaus knyga „Rašmenys ant sniego“ buvo išleista lietuvių ir rusų kalbomis 2002 metais. Šiemet „Bernardinai.lt“ išleido pirmąją poeto eilėraščių rinktinę – „Kelionmaišis“.
Šiuo metu Sergejus gyvena Briuselyje ir turi Lietuvos bei Izraelio pilietybes.
----------
"Tautybė? Yra fiziologija, kur viskas paprasta. Turiu turkiško, rusiško, graikiško ir žydiško kraujo. Savo vaikams jį šauniai su žmona papildėme lietuvišku – namuose Babilonas, kiekvienas šeimos narys laisvai kalba bent keturiomis kalbomis. Švenčiame žydiškas ir lietuviškas šventes. Yra fiziologija ir yra identitetas. Pastarąjį dar formuoja ir aplinka. Būdamas maždaug penkerių, grįžęs iš kiemo, kur susimušiau su kiemo vaikais, siūliusiais „paimti pagaliuką“, paklausiau tėvų: „Kas yra žydas?“ Tėvai pasakoja, kad tada pirmąsyk ir pareiškiau, kad užaugęs noriu būti žydas. Kiti norėjo būti kosmonautais arba daktarais..."
"Aš rašau lietuviškai. Kita vertus, galėčiau paklausti, kokia kalba „rašė“ Jaša Heifecas, B. Dvariono „Kregždutes“ dirigavo Hermanas Perelšteinas, tapė Markas Šagalas? Ar mano tėvas, visus romanus parašęs rusų kalba, nėra Lietuvos ir lietuvių kultūros dalis? Tema, ne tik kalba gali nulemti kultūrinę priklausomybę."
"Kiekvienas tautinis identitetas man siejasi su kalba, istorija, tradicijomis, papročiais, religija. Kai Jeruzalėje meldžiuosi prie Raudų sienos, aš nežinau, kokios tautybės yra Jis. Ir niekada apie tai nesusimąstau. Aš ilgai nemokėjau kalbos, kuri nutiestų tiltą į tai, kuo save laikiau. Hebrajiškai skaityti, rašyti ir kalbėti laisvai išmokau būdamas dvidešimt aštuonerių. Tačiau mano identitetui Lietuvoje trūko ne tik kalbos. Man trūko mano tautos gyvenimo, esaties ženklų. Jų nepaprastai stigo. Hebrajiškos abėcėles aš mokiausi, skaitydamas užrašus ant paminklų Vilniaus žydų kapinėse. Kitos mokyklos tuomet nebuvo ir būti negalėjo. Mano identitetas yra paprastas kaip du kart du – esu Vilniaus, pabrėžiu, Vilniaus žydas. Iki kaulų smegenų. Kad ir nemokėdamas gimtosios kalbos, aplinkiniams buvau KITOKS. Man apie tai nuolat primindavo kieme ir mokykloje. Ir ne tik vaikai ar klasiokai. Primindavo ir jų tėvai, ir net mokytojai."
"Nesutinku ir su tavo informacija dėl „ekonominės emigracijos“ iš Lietuvos į Izraelį. Jei kalbėtume apie pastarųjų kelių dešimtmečių emigraciją, jos būta ir ideologinės (grįžimas į istorinę tėvynę), ir ekonominės. Antai geriausi mano tėvų draugai, emigravę 1970-1976 metais, išvažiavo ne dėl ekonominių priežasčių. Kitas dalykas yra poperestroikos emigracija – ji dažniausiai buvo ekonominė. LTSR tarp visų TSRS žydų garsėjo tokia visiškai realia legenda – jei jūsų neišleido į Izraelį iš Maskvos, Kijevo, Novosibirsko ir panašiai, tai atvažiuokite į LTSR. Pagyvenkite porą metų, ir iš čia jus išleis. Taip buvo. Kodėl? Nežinau. Iš Vienos į JAV dažniausiai sukdavo žmonės, kurių giminės jau ten ir gyvendavo. Nežinau, ar jų buvo dauguma. Nemanau, nes Izraelio gyventojų statistika byloja kitaip buvus."
*************************************************************
Šaltinis - Skausmo palietimas arba kompaktiškai širdin sudėta Lietuva
http://aurelija-tyloje.blogspot.com/201 ... iskai.html
2011 m. sausis 13 d.,ketvirtadienis
Keli sakiniai iš S.Kanovičiaus "Autobiografijos vietoje":
"Esu dviejų valstybių pilietis - Lietuvos ir Izraelio. Lietuvoje nekilnojamojo turto neturiu, todėl dažnas stebisi, kodėl aš ją tebemyliu, nereikalaudamas iš Tėvynės jokio užmokesčio. Taip pat tebemyliu Izraelį, nors ir tenai nekilnojamojo turto neturiu."
************************************************************
Šaltinis - Sergejus Kanovičius. INTERVIU IŠ PANERIŲ DUOBIŲ, ARBA SVERIAME MIRTĮ
http://www.litjews.org/Default.aspx?Ele ... 15&Lang=LT
"Pamenu, kai mano vienas geriausių draugų poetas Liudvikas Jakimavičius ilgais vakarais savo sodyboje pasakodavo man apie jo šeimos patirtas skriaudas, kaip vieną gyvulinį vagoną su jo tėvais dalijosi vienišas žydų berniukas vardu Haris, kurį visi vadino Gariku. Kaip Joskė, tremties metus praleidęs kartu su Liudviko giminaičiais, vis siųsdavo iš tolimo Izraelio siuntinukus, kuriuose būdavo tirpios kavos ir kitų benumirštančios sovietų imperijos deficitų."
"Kai buvau šeštoje klasėje, perėjau, kaip ir šimtai kitų Lietuvos berniukų, atranką ir patekau į vieną gražiausių sovietmečio muzikos sambūrių - „Ąžuoliuko” chorą.
Praeis dar daug metų, kai sužinosiu, kad Balio Dvariono (laisvai šnekėjusio su mano tėvuku puikiausia jidiš kalba) „Kregždutės, kregždutės” mane ir dar šimtus kitų Lietuvos berniukų mokys dainuoti ir mums diriguos tas berniukas iš gyvulinio vagono – iš Gariko tapęs Haroldu Perelšteinu."
"Pažiūrėkit, skaitau, šitie lietuviai, nekošerni, tai „laisvos minties policininkai”, „minties talibanai”, „aktyviai viešoje erdvėje besireiškiantys kairieji” – ką jie sau leidžia, jie išdrįso pasakyti paprastą tiesą – ruda nelygu raudona."
"Mes negalėsime ištrinti iš istorijos, kad ir kaip paradoksalu būtų, to fakto, kad Lietuvos žydas gyvuliniame vagone pakeliui į Sibirą ir Lietuvoje likęs žydas lygių galimybių neturėjo ir negalėjo turėti."
"Ir ant svarstyklių, kurių vienoje pusėje guli kone visa išskersta mano giminė, kitos pusės jie prideda – kas ką – kas Lucasą (tarsi jo nuomonė yra galutinė, neskundžiama ir nekritikuotina), kas Rubiną, kas Stankerą, kas dar ką nors – pasitelkiamos net giminių, mačiusių sovietų nusikaltimų baisumus, akys suskaičiuojamos ir dedamos NKVD aukos. Tarsi nuo to skausmo svarstyklės išsilygintų ir būtų galima pasakyt – valio, ir mes, mes kaip jūs jau turime SAVO genocidą, todėl nelįskit su savo skausmais.
*************************************************************
Sergėjus Kanovičius – padorus Lietuvos pilietis? Paneigimas ir atsiprašymas
http://zeppelinus.livejournal.com/27004.html
http://blogorama.lt/tag/svetimu-interesu-atstovai/
Zeppelinus ([info]zeppelinus) rašė,
@ 2010-12-31 13:52:00
Pradedu pasiilgti senojo, gerojo LiveJournal‘o atmosferos.
Per trumpą laiką, išbūtą socialiniame tinkle Facebook, susidūriau tokiu kiekiu agresyvumo, pašaipos, netolerancijos ir net neapykantos, kiek turbūt nesu patyręs per visą blogeriavimo laikotarpį.
Nei lietuviškojo LJ sektoriuje, nei Patriotai.lt, nei Balsas.lt, nei racas.lt, t.y. ten, kur komentatoriams piršto burnon geriau nekaišioti, nei netgi, atsiprašau kalbančių vokiškai už išsireiškimą – Popo.lt, nesutikau tiek nemeilės ir nepagarbos savo kuklaus personažo atžvilgiu.
Nuo šiol, sužinojęs, kad žmogus yra facebookeris, dėl viso pikto stengsiuosi atsisėsti truputį atokiau.
O jeigu išsitrauks iš kuprinukės ar perpetinės tašės kirvuką, pašoks ir tvos per galvą? Negali žinot.
Štai ir užvakar Blogeris Zeppelinus jaukaus Facebooko Užrašuose apturėjau nelauktų ir ne itin geranoriškų svečių antplūdį.
Draugiškai pakritikavus viešąjį intelektualą ir NK95 aktyvistą Algirdą Davidavičių, augintinio ginti atkurnėjo jį šefuojančių vyresniųjų brigada, tvirtai pasiryžusi neleisti lietuviams skriausti saviškių.
Vienas tos brigados narių, Vilniuje gyvenantis Izraelio pilietis Julius Rayetzkas http://www.haaretz.com/misc/comment-pag ... -19.188353 pasirodė man, kaip teisingumo ir logikos neniekinantis bei visai linksmų plaučių žmogus.
Užtat Briuselyje gyvenančio Izraelio piliečio Sergey Kanovich, Lietuvoje labiau žinomo, kaip garsus katalikiškų portalų publicistas Sergėjus Kanovičius, pademonstruotomis povyzomis būtu galima pailiustruoti Dabartinės lietuvių kalbos žodyno straipsnius „susireikšminimas“, „savimyla“ ir „įžeista nekaltybė“. Ten net teksto nereikėtu – pakaktu vien nuotraukų, jei kas būtų jas padaręs.
Žodis po žodžio, komentaras po komentaro, įžeidimas po įžeidimo ir visgi ponui Sergėjui pavyko tai, kas nėra taip jau lengva ir ko jis, matyt, ir buvo atvykęs į mano jaukų Facebooką – išprovokuoti Blogerį Zeppelinus griežtesniems pasisakymams.
- Didelio čia daikto, - nustebs tūlas skaitytojas, - kas jau ten skaito tą Blogerio Zeppelinus facebooką? Dvidešimt žmonių visame pasaulyje?
O kiek iš jų lįs į tuos penkiasdešimt su viršum komentarų kažkur senuose užrašuose? Vienas-du per artimiausius dešimt metų? Ko čia parintis?
Esate visiškai teisūs, gerbiami skaitytojai.
Viskas galėjo taip ir likti apsižodžiavimų komentaruose lygmenyje bei nugrimzti į vis sparčiau atsinaujinančios informacinės erdvės gelmes, jei ne ūmus, nesutramdomas ir nesutaikomas pono Sergėjaus Kanovičiaus būdas.
Diskusijos pabaigoje gavau iš jo kategorišką ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi vakar, 2010 m. gruodžio 30 d. 23.59.59 val.:
Sergėjus Kanovičius - Blogeriui Zeppelinus:
„Aš čia labai viešai ir oficialiai pareiškiu - atsiprašykite už šita mano gero vardo šmeižimą. Laiko jums duodu - iki 30.12.2010. Jūsų visa šitą šmeižtą - išsaugojau. Jei nebus atsiprašymo - savo gerą vardą ginsiu teisinėmis priemonėmis, kurios, neabejoju, padės publikai susipažinti, kas iš tiesų esate.
Prašyčiau paneigti štai šita (citata iš ankstesnio Zeppelinus‘o komentaro Juliui Rayetzkas‘ui dėl padorių/nepadorių LR piliečių) :
"Na, šiuo atveju, Juliau, man lengviau pailiustruoti, kas NĖRA padorus Lietuvos pilietis:
Pvz. ponas Sergėjus Kanovičius, įgijęs Izraelio pilietybę turėjo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip tai ir nustato LR Konstitucijos 12 straipsnis:
„..niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Jis to nepadarė ir spjaudamas į lietuvių tautos referendumu priimtą LR Konstituciją iki šiol vaidina Lietuvos pilietį, nors yra savanoriškai priėmęs kitos valstybės pilietybę ir įsipareigojęs būtent jai.
Formaliai, dėl iki šiol neatimto LR piliečio paso, Izraelio pilietis ponas Sergėjus Kanovičius gali būti laikomas ir Lietuvos piliečiu.
Bet ar jis laikytinas PADORIU Lietuvos piliečiu? Žinoma, kad ne, nes jis spjaudo į mūsų Konstituciją, atverstą ties 12 straipsniu"
Duosiu tamstelei viena šansą - atsiprašyt už melagingai čia paskleistą informaciją mano asmens atžvilgiu. Ačiū Dievui, šiandien ne balanos gadynė - yra būdų sužinoti, kas yra bet koks anonimas ir ji priversti atsakyti už savo žodžius ne anoniminiuose komentaru krūmuose, o prieš įstatymą.“
Ką gi, nors ir esu anoniminis blogeris, bet tuo labiau turiu saugoti savo internetinio personažo reputaciją ir atsakyti už savo žodžius. O žodis ne žvirblis - pasakei ir nebepagausi.
Iš vėliau S.Kanovičiaus pateiktos ir mano savarankiškai surinktos informacijos akivaizdu, kad iš regimos antikonstitucinės pasekmės (dvigubos S.Kanovičiaus pilietybės) bandydamas atskleisti jos susidarymo mechanizmą šioje citatoje suklydau, manydamas ir teigdamas, jog gaudamas Izraelio pilietybę šis ponas jau buvo Lietuvos pilietis ir tiesiog neatsisakė šios pilietybės, kas vienu metu, berods, apie pusantrų ar du metus, buvo legalu.
Paaiškėjo, kad yra visiškai priešingai – prieš gaudamas Lietuvos pilietybę ponas S.Kanovičius jau buvo Izraelio piliečiu ir prisiekdamas Lietuvai tiesiog neatsisakė ir anos priesaikos bei paso.
Todėl, vykdydamas pono Sergėjaus Kanovičiaus, dar žinomo, kaip Sergey Kanovich, reikalavimą, nors ir šiek tiek pavėluotai, paneigiu šiuos mano anksčiau išsakytus žodžius, kaip neatitinkančius tikrovės:
„...ponas Sergėjus Kanovičius, įgijęs Izraelio pilietybę turėjo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, ...
Jis to nepadarė ir spjaudamas į lietuvių tautos referendumu priimtą LR Konstituciją iki šiol vaidina Lietuvos pilietį, nors yra savanoriškai priėmęs kitos valstybės pilietybę ir įsipareigojęs būtent jai.
Formaliai, dėl iki šiol neatimto LR piliečio paso, Izraelio pilietis ponas Sergėjus Kanovičius gali būti laikomas ir Lietuvos piliečiu.“
- ir prašau pono Sergėjaus Kanovičiaus aka Sergey Kanovich, kuriam šie žodžiai sukėlė moralines ir dvasines kančias, man už juos atleisti.
Aš ne iš piktumo, aš suklydau dėl nežinojimo.
__________________
Atstatęs tiesą ir atsiprašęs už skriaudą, visgi norėčiau grįžti prie mano išsakytos nuomonės, kad šis ponas vargu, ar gali būti priskiriamas prie padorių Lietuvos piliečių bei S.Kanovičiaus turimų pilietybių ir jų įgijimo aplinkybių klausimo. Žodis „padorus“ čia ir facebooko komentaruose vartojamas DLKŽ nurodyta 2-ąja reikšme: „2. tinkamas, kaip reikiant padarytas, geras“.
Daugelis Lietuvos skaitytojų, turinčių galimybę reguliariai susipažinti su šio pono straipsniais, kuriuose jis svarsto Lietuvos vidaus ir užsienio politikos aspektus bei kritikuoja mūsų valdžios ar visuomeninių organizacijų veiksmus, nežino ar iki galo nesuvokia, kad su mūsų nepriklausoma Lietuva šis publicistas turi labai mažai ką bendro ir vargu, ar laikytinas mūsų pilietinės tautos nariu – nebent grynai formaliai.
Iš esmės skaitytojai susiduria su labai įdomiu publicistinės mimikrijos atveju, kuomet užsienyje gyvenantis kitos šalies pilietis pristato savo požiūrį, iš kurio galima pamanyti, jog jį išsako vienas iš mūsų – prigimtinis Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis mokesčius į mūsų biudžetą bei kenčiantis su mumis visus lietuvių džiaugsmus ir negandas. Deja, deja...
Pradėti reikėtu nuo to, kad pirmuosius devynis mūsų Nepriklausomybės metus, t.y. iki 1999 metų, ponas Sergėjus Kanovičius jokių pilietinių ryšių su Lietuvos valstybę neturėjo, o buvo padorus Izraelio valstybės pilietis.
Kaip supratau, dar sovietmečiu, Sąjūdžio metais, šis ponas pasinaudojo SSSR tam tikros etninės kilmės piliečiams suteikta emigracijos privilegija ir, atsisakydamas sovietinės pilietybės, kartu su žmona Jurga ir sūnumi Nojumi, repatrijavosi į savo istorinę Tėvynę – tautinę žydų valstybę, priimdamas Izraelio pilietybę.
Visa tai įvyko, matyt, iki 1990 m. kovo 11 d. ir būtent tai šiuo metu yra pagrindas pono S.Kanovičiaus šeimą prilyginti tremtiniams ar karo meto pabėgėliams, bėgusiems nuo okupantų žiaurumų, kalbant apie teisę turėti du pasus.
Taigi, laimingai ištrūkęs iš Sąjūdžio budinamos okupuotos Lietuvos, ponas Sergėjus pradėjo gyvenimą Izraelyje, kur 1995 m. jam gimė antras sūnus – Danielius.
Tačiau, matyt, gyvenimas tarp iš viso pasaulio suvažiavusių bendratautiečių nebuvo ypatingai saldus, todėl netrukus ponas Sergėjus su šeima persikraustė iš Artimųjų Rytų atgal į Europą, į pačią šio kontinento sostinę – Briuselio miestą Belgijoje.
Kiek suprantu, Sergėjus su grupe tautiečių gan sėkmingai užsiėmė įrangos ir medžiagų reklamai verslu ir išplėtojo plačiaformatinių spausdintuvų bei dažų jiems pardavimų ir techninio aptarnavimo tinklą. Taigi, kai ES ir SNV šalių gatvėse ir vitrinose matote didelio formato spalvingas reklamas, labai tikėtina, kad tame yra ir pono Sergėjaus Kanovičiaus triūso dalelė.
Trumpiau tariant, Sergėjus Kanovičius, pavirtęs Sergey Kanovich, yra padorus Izraelio pilietis, pastovus Belgijos gyventojas ir sėkmingas prekybininkas spausdinimo technika ir dažais, didinantis tos šalies BVP ir mokantis jai mokesčius. Viešojoje erdvėje nėra jokių žinių apie to meto jo veiklas Lietuvos valstybės naudai.
Staiga, 1999 m. pradžioje, sausio 19 d. nutinka keistas dalykas – spaudoje pasirodo pono Valdo Adamkaus, tuo metu ėjusio Lietuvos Prezidento pareigas, Dekretas Nr.299 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2= kuriame sakoma:
„...s u t e i k i u išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę šiems asmenims:
Jurgai KANOVIČ, gim. 1966 m. gegužės 12 d. Lietuvoje, Vilniaus mieste, gyv. Belgijoje, Briuselyje;
Danieliui KANOVIČIUI, gim. 1995 m. lapkričio 26 d. Izraelyje, Tel Avivo mieste, gyv. Belgijoje, Briuselyje;
Nojui KANOVIČIUI, gim. 1988 m. kovo 17 d. Lietuvoje, Vilniaus mieste, gyv. Belgijoje, Briuselyje;
Sergejui KANOVIČIUI, gim. 1962 m. gegužės 10 d. Lietuvoje, Vilniaus mieste, gyv. Belgijoje, Briuselyje;
2 straipsnis. Dekretas įsigalioja tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.“
Matome, kad Briuselyje gyvenanti Izraelio piliečių šeima visa sudėtimi pateko į, kaip visi turime teisę manyti, turinčių ypatingų nuopelnų Lietuvai asmenų sąrašą, kuriems Prezidentas V.Adamkus išimties tvarka suteikia Lietuvos pilietybę, leisdamas pasilikti ir turimą.
Kitaip sakant, Lietuvos piliečio Sergėjaus Kanovičiaus biografija startuoja tik nuo 1999 metų, nuo jo ir jo šeimos narių nuopelnų Lietuvos valstybei pripažinimo ir pilietybės išimties tvarka suteikimo.
Nežinau, kas ten dėjosi liūdnais V.Adamkaus Prezidentavimo laikais, bet dabartinės Prezidentės D.Grybauskaitės tinklalapyje yra aiškiai išdėstyta nuostata:
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka sąlygos
„Respublikos Prezidentas gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikydamas jiems Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.“
Nežinau, pagal kokius kriterijus dar sovietmečiu okupuotą Lietuvą palikusi ir dešimt metų tarp Artimųjų Rytų bei Briuselio besiblaškanti Izraelio piliečio Sergėjaus Kanovičiaus šeima 1999 m. buvo pripažinta, kaip „integruota į Lietuvos visuomenę“, bet norėčiau išgirsti aiškų ir vienareikšmį atsakymą apie tą pono S.Kanovičiaus ir jo šeimos narių veiklą 1990-1999 m. laikotarpiu, kuria jie „ypač reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo“?
Ar tokios veiklos liudijimų bei kitokių įrodymų esama ar visgi įtraukiant minėtus asmenis į Prezidento dekreto tekstą buvo apsieita be jų? Nes viešojoje erdvėje jokių tų veiklų pėdsakų paminėjimų aptikti nepavyko.
Mano supratimu, tai yra vienas esmingų momentų, vertinant pono Sergėjaus Kanovičiaus, kaip Lietuvos piliečio padorumą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ kontekste ir išreiškiant nuomonę tuo klausimu.
Vienaip vertintinas atvejis yra Artimųjų Rytų šalies pilietis, tapęs ir Lietuvos piliečiu išimties tvarka už neabejotinus nuopelnus mūsų valstybei - ir visai kitokių vertinimų nusipelno tos šalies pilietis, neaiškiais būdais ir nežinia dėl ko patekęs į Prezidento dekretu tvirtinamą išimčių sąrašą ir tokiu neskaidriu būdu gavęs papildomą Lietuvos Respublikos piliečio pasą!
Juolab, kad garsiajame Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aiškiai yra pasakyta:
„68.2.1. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, kad suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka asmens nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių, kad net tais atvejais, kai užsienio valstybės pilietis turi nuopelnų Lietuvos
Respublikai ir yra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsis į Lietuvos visuomenę, sprendžiant, ar tokiam asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, turi būti įvertinamos visos tokį asmenį apibūdinančios aplinkybės, turi būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.“
Būtent vadovaudamasis minėtais Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, aš ir norėčiau gauti pono Sergėjaus Kanovičiaus ar kitų suinteresuotų asmenų atsakymus į šiuos paprastus klausimus:
- Kokie asmenys ar organizacijos 1998-1999 m. teikė LR Prezidentūrai Belgijoje gyvenančių Izraelio piliečių S.Kanovičiaus, J.Kanovič, D.Kanovičiaus ir N.Kanovičiaus kandidatūras Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimui išimties tvarka?
-Kokie minėtų Izraelio piliečių asmenų integravimosi į Lietuvos visuomenę įrodymai buvo pateikti Prezidentūrai?
-Kokios minėtų Izraelio piliečių veiklos 1990-1998 m., kuriomis jie ypač reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, buvo nurodytos teikime ir kokie jų įrodymai pateikti?
Tai neturėtu būti sudėtinga – visi šie dokumentai ir įrodymai yra, kaip teigia ponas Sergėjus, Prezidentūroje ir Migracijos departamente. Juo labiau, galiojančio Pilietybės įstatymo 22 straipsnis numato, kad:
„8. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; Lietuvos Respublikos valstybės politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei, rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač reikšminga Lietuvos Respublikai, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys asmens veiklą, ypač reikšmingą Lietuvos Respublikai, ir jo integravimąsi į Lietuvos visuomenę.“
Deja, turiu pagrįstų abejonių, kad tie įrodymai dėl tokių veiklų bei integravimosi į Lietuvos visuomenę anuomet buvo pateikti.
Ypač mažamečių šeimos narių atveju. Suprantu, kad tie mieli ir protingi vaikučiai klausė tėtės ir mamos, gerai mokėsi ir elgėsi darželyje, bet kuo čia dėta Lietuva?
Pavyzdžiui, kol kas dar galiojančio Pilietybės įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio pilietybės suteikimą išimties tvarką, yra aiški nuostata:
„3. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.“
– kitaip sakant, nūnai net ir nusipelniusių Lietuvai tėvelių vaikai pilietybės automatiškai negauna.
Trumpiau tariant, kol man nebus pateikti išsamūs atsakymai į minėtus klausimus, pagal nutylėjimą vadovaujuosi prielaida, jog jokių įrodymų, kad 1990-1998 m. Izraelio piliečiai S.Kanovičius, J.Kanovič, D.Kanovičius ir N.Kanovičius kažkuo ypač reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, nėra.
Ir iki tol turiu pagrindo manyti, kad Izraelio piliečio Sergėjaus Kanovičiaus 1999 m. įgytas „papildomas“ Lietuvos pasas turi tą patį nešvarų atspalvį, kaip ir liūdnai pagarsėjusio Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo.
Negaliu teigti, kad tai buvo vienokia ar kitokia korupcijos forma ar primityvus traibalizmo pasireiškimas valdžios organuose, nes laukiu kitokių paaiškinimų, kuriems nesant, tokių minčių išvengti išties sunku.
Žinoma, mano supratimu, būtų buvę logiška ir teisinga, kad po visų tų Pakso-Borisovo istorijų ir „išimtinių pilietybių“ suteikinėjimo nieko bendro su Lietuvą, jau nekalbant apie nuopelnus jai, neturintiems užsieniečiams demaskavimo Konstituciniame Teisme, visi panašiais į Borisovo būdais Lietuvos „piliečiais“ tapę gudrauodegiai veikėjai būtų buvę priversti padėti ant Vidaus reikalų ministro stalo savo nekonstituciniais keliais įgytus lietuviškus pasus.
Bet kur tau – visa mūsų „teisingumo pramonė“ garsėja tuo, kad vietoje minėto teisingumo gamina popierių krūvas, kuriose teisiniais zigzagais pagrindžiama, kodėl to teisingumo šiuo konkrečiu atveju lietuviams tikėtis neverta.
Pasistatyti rūmus be leidimų – neteisėta, iškilmingai sako teismas, bet jie stovi sau, kaip stovėję ir nugriauti jų kažkodėl neįmanoma.
Apsitverti paežerę, nepaliekant praėjimo žmonėms – neteisėta, sako teismas ir piktai grūmoja pažeidėjams piršteliu, bet tvoros kaip stūksojo, taip ir stovi.
Dalinti lietuviškus pasus nieko bendro su Lietuvą neturintiems užsienio piliečiams buvo nekonstituciška, nutaria Konstitucinių Dvasių žyniai, bet atimti iš tų, atsiprašant, „piliečių“ nusipirktus ar dovanų gautus lietuviškus pasus – šiukštu! Pasus dalinusį Lietuvos Prezidentą iš posto išmesti galima, o įžūlius užsieniečius iš mūsų bendrapiliečių tarpo – kažkodėl jau ne?
Todėl ir tik todėl – dėl tokių keistų mūsų „teisingumo pramonės“ veiklos ypatumu, kuomet ši sistema vietoje teisingumo gamybos bevelėja malti organines trąšas - mano nuomone, Briuselyje gyvenantis Izraelio pilietis Sergėjus Kanovičius ir jo šeimos nariai vis dar turi ir Lietuvos Respublikos piliečių pasus.
Pats Sergėjus Kanovičius tai pastebi su neslepiama pašaipa http://www.facebook.com/notes.php?id=10 ... 5&comments:
„LR pilietybė Izraelio piliečiui Sergėjui Kanovičiui buvo suteikta LR Prezidento Valdo Adamkaus dekretu išimties tvarka. Kadangi po LR pilietybės suteikimo išimties tvarka pil. Kanovičius kitų pilietybių neįgijo, šiemet Migracijos departamentas jam išdavė naują LR piliečio pasą. Visus susijusius su šia tema dokumentus galima rasti Prezidentūroje bei Migracijos departamente. Piliečio Kanovičiaus žmona Jurga, taip pat LR pilietė, vadovauja prof. V.Landsbergio biurui Briuselyje.“
Pastarojo fakto apie žmonos darbovietę paminėjimas, matyt, buvo skirtas pademonstruoti – kokio aukšto skrydžio paukštis yra ponas Sergėjus Kanovičius ir kokio lygmens virvutes gali pradėti tampyti.
- Ką ten antrą pilietybę – I laipsnio Gedimino kryžių ir žemės sklypą to paties vardo kalno papėdėje panorėjęs įgysiu, - gal taip reikėtu suprasti šią nekuklią užuominą?
Man, atvirai sakant, šioks toks siurprizas, kad šio garbaus Europarlamentaro biure darbuojasi Izraelio pilietė, lietuvišką pasą įgijusi ne itin skaidriu ir akivaizdžiai nekonstituciniu būdu, kuriai nurodymus gali duoti jos tikrosios pilietybės valstybės organai, bet tai prof.V.Landsbergio reikalas.
Žinoma, jei būčiau konservatorius, tai gal ir pasidomėčiau, ar tikrai šiais sunkmečio laikais, kuomet jauni, mokantys kalbas ir puikiai išsilavinę šios partijos nariai neranda sau darbo Lietuvoje, tokioje vietoje greta aukščiausio lygmens politiko, kurioje perspektyvus partijos narys galėtu įgyti neįkainojamą patirtį būsimai veiklai Lietuvos labui, tikslinga laikyti Briuselyje gyvenančią Izraelio pilietę su papildomu lietuvišku pasu?
Bet kadangi nesu konservatorius, tai tebūnie....
Bet kad jau ponas Sergėjus pats užvedė kalbą apie dar vienos, trečios pilietybės neįgijimą po tos Adamkaus dovanotos lietuviškosios bei tai, kad jo žmona šiai dienai irgi yra Lietuvos pilietė, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną Belgijos Karaliaus Alberto II 2003 sausio 14 d. įsaką, paskelbtą 2003 m. vasario 18 d. oficialiame šios karalystės teisingumo ministerijos tinklalapyje dviem valstybinėmis kalbomis:
Prancūziškai http://staatsbladclip.zita.be/moniteur/ ... Print.html ir Flamandiškai http://staatsbladclip.zita.be/staatsbla ... 09102.html
Tame Jo Karališkos Didenybės įsake, kuriuo Ta Didenybė apdovanoja savo malonėmis įvairiaspalvius Belgijos gyventojus, kurie kreipėsi į Jo Karališkąją Didenybę su nuolankiu prašymu priimti į Jo Didenybės pavaldinių tarpą bei suteikti jiems Belgijos Karalystės pilietybę, ir tenkina jų pageidavimą, aptinkame ir vieną lietuviškai skambančią pavardę:
Gaidamaviciute épouse Kanovich, Jurga, née à Vilnius (Lituanie) le 12 mai 1966. (pranc. versija)
Gaidamaviciute echtgenote Kanovich, Jurga, geboren te Vilnius (Litouwen) op 12 mei 1966. (flam. versija)
Išversiu lietuviškai:
Gaidamavičiūtė pagal vyrą Kanovič, Jurga, gimusi Vilniuje (Lietuva) 12 gegužės 1966 m.
Keista, bet šie duomenys sutampa su V.Adamkaus dekrete dėl LR pilietybės suteikimo išimties tvarka minima ponia Jurga KANOVIČ, gim. 1966 m. gegužės 12 d. Lietuvoje, Vilniaus mieste, gyv. Belgijoje, Briuselyje.
Ar kartais tai nėra vienas ir tas pats fizinis asmuo, tik vienu atveju minimas mergautine, o kitu – vyro pavarde?
Nors palaukite, būtu neįtikėtina, jeigu Izraelio pilietė Jurga Kanovič, 1999 m. išimties tvarka gavusi iš paties V.Adamkaus rankų Lietuvos pilietybę, nepraėjus nei ketveriems metams būtų įsigeidusi ir sėkmingai gavusi dar ir trečiąją – belgišką pilietybę!
Negi įmanoma taip įžūliai rodyti nepagarbą šiai šeimai tokiai svarbiai, sprendžiant iš pono Sergėjaus žodžių, Lietuvos pilietybei?!
O be to, ar tai teisėta Lietuvos įstatymų požiūriu? Ar tik kartais pagal jų nuostatas ponia Jurga Kanovič, įgijusi dar vieną pilietybę po Adamkaus dovanotosios lietuviškos, neturėtu pastarosios prarasti?
Bet juk ponas Sergėjus dar užvakar besišaipydamas mus įtikinėjo, kad jo žmona tebėra pilnateisė Lietuvos pilietė?!
Todėl ir vėl prieš darydamas prielaidas, norėčiau gauti Izraelio piliečio Sergėjaus Kanovičiaus ar kitų suinteresuotų asmenų atsakymus į šiuos klausimus:
-Ar 2003 m. sausio 14 d. Belgijos pilietybę gavusi Jurga Gaidamavičiūtė pagal vyrą Kanovič, gimusi Vilniuje (Lietuva) 12 gegužės 1966 m. yra ta pati Izraelio pilietė Jurga Kanovič, gim. 1966 m. gegužės 12 d. Lietuvoje, Vilniaus mieste, kuri 1999 m sausį gavo iš pono V.Adamkaus Lietuvos pilietybę išimties tvarka?
-Kokių valstybių pilietė 2010 m. gruodžio 31 d. yra ponia Jurga Kanovič-Gaidamavičiūtė?
Ar tai yra:
a. Izraelio pilietybė, įgyta 1988-89 m. (tikslią datą S.Kanovičius atsisakė pateikti)
b. Lietuvos pilietybė, įgyta 1999 m.
c. Belgijos pilietybė, įgyta 2003 m.
d. (dar kokios nors šalies pilietybė, įgyta iki 2010 m. pabaigos?)
- Ar šiuo atveju neturi būti pritaikytas šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 18 straipsnio „Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas“ 1 punkto 2 dalies nuostata http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... _id=340489:
"1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;"
Bei to paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalis:
„3.Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.“?
Ir ar Vidaus reikalų ministras neturėtu atlikti savo pareigos, kaip tai nustato Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis:
„2. Jeigu nustatoma, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, [..] vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą.“
Tikiuosi sulaukti atsakymų į visus aukščiau pateiktus klausimus ir tik tuomet pateiksiu savo galutinę nuomonę.
Nors preliminariai ir dabar galiu pasakyti, kad toks pilietybių ir pasų kolekcionavimas, kurį mes regime kai kurių pono Sergėjaus Kanovičiaus šeimos narių atveju – netgi jeigu jis yra visiškai teisėtas pagal LR įstatymus – kuo aš abejoju, mano nuomone, nėra suderinamas su padoraus (DLKŽ, 2. tinkamas, kaip reikiant padarytas, geras) Lietuvos piliečio samprata.
Čia reikėtu aiškiai pasakyti, jeigu kas nesuprato, kad šis tekstas nevertina Izraelio piliečio Sergėjaus Kanovičiaus, kaip asmenybės.
Darau prielaidą, kad šis ponas yra nuostabus žmogus, puikus tėvas, mylintis vyras, doras verslininkas, ištikimas draugas, prisilaikantis judėjas, stropus Belgijos Karalystės mokesčių mokėtojas ir nuostabiai valdantis plunksną lietuviakalbis eseistas bei publicistas.
Deja, mano subjektyviais pastebėjimais, jis nėra padorus Lietuvos pilietis. Todėl, kad iš esmės jis yra savo laiku savanoriškai Izraelio pilietybę pasirinkęs žmogus, neskaidriais antikonstituciniai keliais įgijęs ir Lietuvos pilietybę, nepaisant aiškios Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos: „niekas negali būti Lietuvos ir užsienio pilietis“.
Faktiškai, prieš mus - užsienietis su nešvariu lietuvišku pasu, viešojoje erdvėje bandantis vaidinti vieną iš mūsų.
Ponas Sergėjus Kanovičius niekada negyveno Nepriklausomoje Lietuvoje, neįmokėjo nei cento mokesčių į mūsų valstybės ar Sodros biudžetą, neturi jokių žinomų nuopelnų mūsų valstybei ir faktiškai nevykdo jokių kitų pilietinių pareigų, bet nuo 1999 m. naudojasi visomis Lietuvos piliečio teisėmis.
Ir dar leidžia sau postringauti http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... gyne/43131 žinomame katalikiškame portale: :
„Kuo mus gąsdina? 113 milijonų litų, kuriuos sumokės per 10 metų? Pritrūksim pinigų pensijoms? Koks šių metų SODROS biudžetas? Ar ne 14 MILIJARDŲ litų? Tačiau kaip tais veik užmirštais laikais atsiranda Tėvynės patriotų, kurie įspėja - šiukštu žydams grąžint! Liksim be kelnių.“
Pastebėjote? Drąsusis Lietuvos publicistas Sergėjus Kanovičius visai nebijo, kad Lietuva pritrūks pinigų pensijoms.
O ko jam, Izraelio piliečiui ir Briuselio gyventojui, nesumokėjusiam nei cento į mūsų SODRĄ, bijoti? Jis gi gaus belgišką ar izraelietišką pensiją.
Bet juk didelė dalis Bernardinų skaitytojų NEŽINO ir NESUVOKIA, kas per raibas užsienio paukštis jiems čiulba, sakydamas „Kuo mus gąsdina? Pritrūksim pinigų pensijoms?“ ir ragindamas to visai nebijoti.
Štai kur šuo pakastas.
Ir dar Izraelio pilietis Sergėjus Kanovičius bando mus, lietuvius, griaudenti:
„Mes seniai apsisprendę, kad esame dalis Lietuvos. Beliko Lietuvai parodyti, jog ji mus laiko lygiaverčiais piliečiais. SAVAIS.
Tai ne mūsų lojalumą reikia tikrinti šiuo įstatymu ir balsavimu dėl jo. Atvirkščiai.
Aš tikiu, kad jokie politiniai šantažai, joks ciniškas populizmas, besiribojantis su paprasčiausiu rasizmu, nesutrukdys Lietuvos Vyriausybei atkurti istorinį teisingumą. Ir tikiu, jog Lietuvos Vyriausybė mus laiko SAVAIS.“
Už Vyriausybę nekalbėsiu, ponas S.Kanovičiau, gal kai kuriems jos nariams Jūs ir savas, bet už save ir daugelį Lietuvos piliečių pasakysiu:
Tokių, kaip Jūs, daugiapasių užsieniečių, mes tikrai nelaikome SAVAIS. Jūs savas vienoje Artimųjų Rytų šalyje, kurios pilietis savo pasirinkimu esate ir gal dar Belgijoje, kurioje gyvenate, mokate mokesčius ir auginate vaikus. O čia, Lietuvoje, kurios pasą per nesusipratimą vis dar turite, Jūs nesate savas. Ir mimikrija bei kalbėjimas „mes“ Jums nepadės.
Užbaigsiu šį ilgą ir nuobodų tekstą žinomo Bernardinų autorius Tomo Vilucko citata http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... etybe/6433, kurioje griežtai, bet teisingai apibūdinti tokie kažkam "savi" bei analogiškas „pilietybės“ atvejis:
„Pilietybė asmeniui yra suteikiama, atsižvelgiant į jo santykį su tituline tauta valstybės, kurios pilietybę jis rengiasi priimti. Norime to ar ne, bet pilietybės suteikimas kitataučiui yra lydimas tam tikros jo asimiliacijos [..]pilietybė valstybėje atlieka tartum imuniteto funkciją žmogaus organizme. [..] Pilietybė saugo tautą nuo pašaliečių, nepiliečių, svetimųjų. Ji jiems „užtveria kelią“ į teritoriją – valstybę, įsikūrusią konkrečiame Žemės lopinėlyje, ginančią savo teisę būti čia ir dabar. Piliečiai yra aiškiai, teisiškai ir ideologiškai skiriami nuo užsieniečių. [..] Taigi pilietybės institutas atlieka gynybines funkcijas, jis saugo itin konkrečiai tiek kiekvieno iš mūsų, tiek tautos, tiek valstybės, kaip mūsų visų, interesus. [..].“
Su artėjančiais Naujaisiais jus, mieli šio tinklaraščio skaitytojai!
UPDATE/ ATNAUJINIMAS:
Pasirodo, ponas Sergėjus Kanovičius, priekaištaudamas man, jog "Jūsų informacija dėl mano gyvenimo ar negyvenimo, mokesčių mokėjimo-nemokėjimo tarp 1990 ir 1999 metų neatitinka tikrovės" buvo dalinai teisus!
Gaila tik, kad jis nepanorėjo patikslinti tos informacijos.
Bet Verslo Žinių archyvuose http://vz.lt/Default2.aspx pavyko aptikti gan įdomaus Belgijos verslininko Sergėjaus Kanovičiaus spalvingos biografijos fakto paminėjimą:
Audrius Gelžinis. Nur Aplikatos sąrašas http://archyvas.vz.lt/news.php?id=38435 ... 17c&y=1995
Audrius Gelžinis. Monopolistams galas http://archyvas.vz.lt/news.php?id=38434 ... %2003%2029
Taigi, niūriais 1994 m., kuomet Lietuvoje siautėjo organizuotų nusikaltėlių gaujos, o Dekanidzių klano suburtas nusikalstamas susivienijimas Vilniaus brigada buvo pasiekęs savo galios apogėjų ir atvirai, per laikraščius, deklaruodavo tautai, kad valdo Lietuvos sostinę, tokiai šviežiai įsteigtai bendrai Lietuvos-Belgijos firmai „Nur Aplikata“, pavyko neteisėtai, be jokių konkursų, tiesiog pagal slaptus išoriškai nekaltos sutarties protokolus, monopolizuoti Vilniaus miesto reklamines erdves, netgi tas, kurios nepriklausė savivaldybei, net 18 (aštuoniolikai) metų!
Ir tik Vyriausybės atstovo protestų ir įnirtingų pastangų dėka šis įžūlus ir neteisėtas „Nur Aplikata“ bei merijos veikėjų vietinės reikšmės sąmokslas buvo nutrauktas 1995 m. pradžioje.
Atspėkite iš trijų kartų, kas buvo tos „Nur Aplikata“ generalinis marketingo valdytojas, kuris labai piktinosi tokiu Vyriausybės atstovo sprendimu?
Taip, jums pavyko iš pirmo karto - mūsų senas geras pažįstamas, Izraelio pilietis iš Briuselio, Sergėjus Kanovičius aka Sergey Kanovich.
Mat tos firmelės steigėja iš Belgijos pusės buvo tokia „Nur International S.A.", kurios pardavimų vadybininku Rytų Europos šalims 1994-2002 m. Briuselyje ir darbavosi minėtas Izraelio pilietis.
Šiame netikėtame „audringų devyniasdešimtųjų“ kontekste gan savotišką atspalvį įgyja aplinkybę, jog katalikiško portalo Bernardinai.lt etatinis publicistas Sergėjus Kanovičius (Sergey Kanovich) mano Facebooko komentaruose paliko pranešimą, kuriame informavo, jog jam jau pavyko nustatyti mano asmens duomenis – pavardę, vardą ir net gyvenamąją vietą.
Priminus jam, kad tokią informaciją jis galėjo gauti tik būdais, už kuriuos LR BK numato nemenką baudžiamąją atsakomybę, ponas Sergėjus šį pranešimą skubiai ištrynė, kartu su kitais savo komentarais, kuriuose buvo pašnekovų įžeidinėjimai bei antilietuviški pasisakymai.
Šia proga, dėl viso pikto bei šventos ramybės, norėčiau informuoti visuomenę ir teisėsaugos organus, kad jeigu su blogo Zeppelinus autoriumi visai netyčiomis nutiktu koks A+A V.Lingio http://lt.wikipedia.org/wiki/Vitas_Lingys stiliaus „nelaimingas atsitikimas“, tai įtariamųjų derėtų ieškoti tarp Izraelio piliečio Sergey Kanovich, dar vadinančio save Sergėjumi Kanovičiumi, 1992-95 m. ryšių.
Pakėlus senas to meto „Vilniaus valdytojų“ operatyvines bylas juos bus nesunku nustatyti.
Visgi turint reikalą su audringų 90-ųjų personažais - "pardavimų vadybininkais iš Belgijos", nūnai persikvalifikavusiais į katalikiškų portalų apžvalgininkus, atsargumo priemonės nepakenks.
Komentarai
http://zeppelinus.livejournal.com/27004.html
*********************************************************
To stay out of Israel, or?
http://www.haaretz.com/misc/comment-pag ... -19.188353
Rayetzkas Julius
09.11.05 | 15:13 (IST)
For personal reasons, I moved to Lithuania, where I was born and my both parents born and my father is buried, and whose language is my mother tongue. On grounds that I had expatriated (to Israel), I was denied citizenship. The real grounds beneath have to do with Jewish property and unwillingness to deal with it. No one even asked if there are links to any property on my part (there aren't any).
My wife is a Lithuanian and a citizen of the country, still it wouldn't help. She was outrageous, but we accepted. So I got a permit to stay and work, which I do. Never for a minute I considered myself other than an Israeli. I wanted to give an example of disregard to human dignity and place of birth, cultural links and such.
Why, Israel has a multitude of problems it is unable to attend and solve. Is the story described here a rule or an exception? Those who choose Israel out of economic considerations, are they as remotedly related to Israel, to Jewish people, their culture, as I am to Lithuanian? With all and due respect, R.J.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
)
)
