Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė - interviu, straipsniai ir knygos

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė - interviu, straipsniai ir knygos

Parašytas: 10 Lap 2010 21:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė

http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.ph ... Dien%C4%97

********************************************************

Birutė Silevičienė. Svarbiausia turi būti nuoširdus sau ir pasauliui...

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/a ... -pasauliui
Susitikimo akimirkos. Galinos Ivanovos nuotraukos

Išsiilgę viešų susitikimų ir bendrystės, Vilniaus tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų Gildijos „Vingis“ nariai rinkosi į Tautinių bendrijų namus. Ši popietė buvo skirta artimiau susipažinti su žurnaliste, knygų apie meną autore, nenuilstančia keliautoja, profesionalia fotografe ir poete Regina Jakučiūnaite. Susidomėję klausėmės Reginos pasakojimo apie ryškų nueitą gyvenimo kelią ir įvairiapusę kūrybą.

Antroje susitikimo dalyje poetai ir svečiai skaitė eilėraščius, skleidė savo poetines mintis ir koronaviruso tema. Susitikimo metu veikė gildijos narės Galinos Tomkevič dailės paroda.

Regina mielai sutiko atsakyti į keletą mano klausimų, tad pokalbiu dalinuosi su visais skaitytojais.

Birutė Silevičienė. Kur Jūsų gimtinė, kokia kelio meilės knygai pradžia?

Regina Jakučiūnaitė. Gimiau Vidurio Lietuvoje, Aukštaitijoje, Medinių kaime. Ketverių metų išmokau skaityti, tėvas mokė ir piešti. Perskaičiau visas namuose buvusias knygas ir nueidavau į Vaivadiškių dvare buvusią biblioteką, kur skaičiau visas knygas iš eilės, net „Kalvio Ignoto teisybę“, o ką jau kalbėti apie Gi de Mopasano, S. Cveigo, O. Balzako, T. Mano romanus. Mes lenktyniaudavome su pussesere Jane. Knygas perpasakodavome viena kitai. Pradinėje Gudelių kaimo mokykloje krimtau mokslus pas mokytoją Uršulę Merkienę. Puiki ir inteligentiška asmenybė buvo. Naujiems Metams pastatydavo spektaklius, kuriuose vaidindavo ir mūsų tėvai. Po spektaklių kartu švęsdavome Naujus Metus. Toliau tęsiau mokslą Kauno 12-oje vidurinėje mokykloje.

Apsuptame miškų kaime gyventi – buvo tikra idilė. Aš šnekėdavausi su medžiais, augalais, paukščiais ir žvėrimis. Tėvai daug dirbdavo, todėl pagrindiniai mokytojai buvo knygos ir gamta.

B.S. O eiliavimą pamėgote jau mokyklos suole?

R.J.Eiliuoti pradėjau pradinėje mokykloje. Sukūriau ilgą poemą apie savo draugės Algytės ir Alvydo meilę ir visur tą poemą deklamuodavau. Poemos fragmentai išliko atmintyje ir susitikusios, prisiminusios vaikystę, smagiai pasijuokiame.

B.S. Ar buvote aktyvi moksleivė?

R.J. Kauno 12-oje mokykloje buvau tikra aktyvistė: vaidinau dramos būrelyje, lankiau krepšinio ir fechtavimo treniruotes, dalyvaudavau varžybose. Teko vaidinti K.Binkio „Atžalyne“, kartais net po kelis vaidmenis tekdavo atlikti. O kur dar Profsąjungų kultūros rūmų dramos būrelis? Visos popietės buvo užimtos.

B.S. Kokia žurnalistikos kelio pradžia?

R.J.Vilniaus universitete krimtau žurnalistikos mokslus. Niekuomet nesigailėjau įgijusi šią specialybę, kuri išugdė manyje blaivų, kritišką požiūrį į pasaulį, visuomeninius reiškinius ir žmones. Visuomet stengdavausi numatyti situacijas, vyksiančias ateityje. Universitete taip pat daug skaičiau. Skaičiau knygas originalo kalbomis: rusų, anglų, o lenkiškai pramokau todėl, kad perskaityčiau Adomo Mickevičiaus kūrybą. Universitete sutikau daug įdomių žmonių, puikių dėstytojų: J. Pikčilingį, J. Dumčių, J. Bulotą, V. Juodakį, J. Jurginį ir daugelį kitų. Tai buvo įspūdingos ir iškilios asmenybės, mokėjusios atiduoti save kitiems....

B.S. Kokių dar mokslų siekėte?

R.J. Be šios specialybės esu baigusi menotyros ir meno istorijos mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete, Justino Vienožinskio dailės mokyklą ir fotografijos mokslus Vilniaus 47-oje profesinėje mokykloje. Dar lankiau P.Mataičio teatro studiją. Vienu žodžiu – visas specialybes, kurios man patiko – išbandžiau.

B.S. Esate keleto knygų autorė. Kokiomis temomis rašėte?

R.J.Esu autorė ir bendraautorė virš dešimties knygų apie fotografiją, meno muziejus, piešimo bei fotografijos dėstymo metodiką.

B.S. Meilė kalnams, turizmui tikriausiai užima didelę dalį Jūsų gyvenimo?

R.J.Kalnams paskyriau didesnę dalį savo gyvenimo. Įgyta turizmo patirtis išdėstyta knygose, pirmuose vadovėliuose apie turizmą: „Kaip organizuoti kelionę“ ir „Kelionių sudarymas“ – jomis naudojosi mano studentai Vilniaus kolegijoje. Parašėme knygą drauge su kolegomis Rekviem analoginei spalvotajai fotografijai „Fotografijos technologijos“ ir po to atėjo į rinką skaitmeninė fotografija, metodiką pagal „Erasmus“ programą atvykstantiems mokytis fotografijos užsienio studentams. Dvylika metų vadovavau Fotografijos technologijų katedrai. Iš pat pradžių, su Algimantu Mačiuliu, paskui viena, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, kur dėsčiau fotožurnalistikos specializaciją fotografijos technologams, dėsčiau fotožurnalistiką Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų studentams.

B.S. Ar mėgstate poeziją?

R.J.Poezija – sielos kalba. Tai – labai intymu: tai požiūris į žmones, į pasaulį, save. Kartais prasiveržia pro sielą tarsi uraganas, pažyra žvaigždžių kibirkštimis. Svarbiausia turi būti nuoširdus sau ir pasauliui...Tuomet bus iš širdies, į širdį. Vis daugiau laiko skiriu poetinei kūrybai ir fotožurnalistikai. Dalyvauju dailės ir fotografijos parodose, konkursuose. Kūryba – mano gyvenimas, kaip ir kalnai.

B.S. Kada ir kur buvo Jūsų kelionių pradžia?

R.J.Keliauti pradėjau Vilniaus universiteto turistų klube, kur atlikau tolimiausias savo keliones: Kamčiatką, Uralo kalnus, Altajaus kalnus, Pamyrą. Už šias keliones ir buvo suteiktas sporto meistro vardas.

Artėjant vasarai, imu ruošti kuprinę ir dairausi įdomių maršrutų, kviečiu kalnų entuziastus keliauti. Kopiame į viršūnes, dalyvaujame alpinizmo pirmenybėse, rengiame fotoparodas ir pasakojame apie kalnus tiems, kas jau negali ten nuvykti ir tiems, kurie dar nebuvo kalnuose. Jų viršūnės spindi ir vilioja savo neregėtais horizontais.

Ačiū, Regina, už šiltą pokalbį. Linkiu gražios kūrybos, įsimintinų kelionių ir nuoširdžių susitikimų su bendraminčiais.

-------------------------------------

Fotografijos:

Regina Jakuciunaite Kliucio ugn. fone

Regina Jakuciunaite. Tenka organizuoti sauga.

Regina Jakuciunaite. Mutnovskio krateryje

Nuotraukos iš Reginos Jakučiūnaitės archyvo - foto žiūr. https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/a ... -pasauliui

------------------------------------

Pateikiu Reginos Jakučiūnaitės dar niekur neskelbtą eilėraštį.

NEIŠEIK IŠ LIETUVOS

Tu

Neišeik

Iš Lietuvos,

Čia tokie

Šilti

Lietūs,

Liepsnoja

Skaisčiai

Rudenį

Klevai.

Teliks

Tik

Atmintis,

Lyg

Skaudus

Kirtis

Ir kelias

Tolimas,

O tu –

Jau

Pavargai.

Tu

Neišeik

Iš Lietuvos

Matai –

Žara

Vakarė

Ties

Kopų

Skiautere

Palinko

Tinklą

Aust...

O tu –

Tenai,

Toli,

Už jūrų

Marių

Turėsi

Galvą

Kur

Priglaust?

Tu

Neišeik

Iš Lietuvos,

Keli

Pavasario

Žiedai

Pabirę

Įstrigo

Jau

Tavuos

Plaukuos...

Išskrido

Į dausas

Tava

Gegutė

Ir šimto

Metų

Tau

Neiškukuos...

Tu

Neišeik

Iš Lietuvos

Nasturtos

Ir jurginai

Pravirks

Šalnų

Pakąsti

Prie

Senų

Namų.

Susimąstyk,

Juk tai –

Tava

Tėvynė

Ir nevadink

Bėgimo

Likimu.

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė: Už kalnus geriau tik - kalnai

Skaityti straipsnį žurnale "Kelionės ir pramogos":

http://www.kelionesirpramogos.lt/?p=2078

Įkėlė: aitvaras 2009, Gegužė, 17d.

Kamčiatka. Komandorų, Kurilų salos. Altajus, Tianšanio Sajanų kalnai… Ilgai tektų vardyti vietas, kurias išvaikščiojo vilnietė keliautoja Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, pedagogė, žurnalistė, fotografė, trijų knygų apie turizmą autorė.

Kelionės, viršukalnės, pažinimo džiaugsmas ir noras tai perteikti kitiems - toks ponios Reginos gyvenimas.

Kalnų sporto meistrė pasakoja apie savo pomėgį keliauti.

Labiausiai mane domina sportinio tipo kelionės, kur siekiama rezultatų, keliama kartelė vis aukščiau ir aukščiau. Į kalnus keliauju ir su agentūromis, ir su draugais. Bemaž kasmet dalyvauju kalnų turiadose, kurias organizuoja visų keliautojų metras Algimantas Jucevičius. Į jas kasmet susirenka gerokai per 100 norinčiųjų pabuvoti kalnuose.

Kas jus traukia į kalnus?

Kalnai mane viliojo nuo mažumės. Patinka platūs horizontai, amžinybės, savo būties pajautimas, didingos viršukalnės, skęstančios debesyse, saulėtekiai, saulėlydžiai. Jautiesi tarsi pakylėtas. Kalnai padeda susivokti savyje. Jei tinkamai pasiruoši, rūpiniesi savo sveikata, fizinės formos palaikymu. Kalnuose atsigauna kūnas, pailsi dvasia. Būtent čia sutikau artimus žmones, su kuriais bendrauju iki šiol.

Ar keliautojų šeimos vaikai keliauja?

Taip. Sūnus sykiu keliavo po Altajų, Uralą, Kaukazą slidėmis, pėsčiomis. Dukrai 16 metų, jai patinka slidinėti.

Kalnai – tai ir tautos, kultūros…

Buvo tam tikras laikas, kai ypač daug keliavau po kalnus. Perėjos, viršukalnės… Bet nekopdavau vien šiaip sau. Visuomet stengdavausi pasiskaityti apie kraštą, kultūrą, papročius. Pati ruošdavau maršrutus. Turkmėnijos kalnuose buvau kelis kartus, gerai pažįstu Kopetdago kalnus. Į juos vedė pirmieji lietuvių maršrutai. Egzotiška buvo pažinti ir šios Azijos šalies kultūrą bei papročius. Mes, kelnėtos moterys su didžiulėmis kuprinėmis, stebindavome juos. O jie mums nuostabą kėlė dėl daugpatystės, kurios ir sovietiniai laikai neišnaikino, nuotakų vogimo ir pirkimo. Tai viena egzotiškiausių šalių.

Išnaršiau Pamyrą, Tianšanį, Altajų, Sajanus (Rytų ir Vakarų), Kamčiatką, Kurilus. O viskas prasidėjo nuo VU žygeivių klubo ir pirmo žygio į Karpatus. Toliau Uralo kalnai, Centrinės Alpės, Dolomitinės Alpės, Aukštieji Tatrai. Tuvos Respublika – tiesiog nepakartojama slidininkams. Bemaž kiekvieną vasarą ir žiemą išsiruošiu į kalnus.

Didžiuojuosi esanti VU žygeivių klubo narė. Į sudėtingas keliones reikia eiti tik su patikimais žmonėmis. Kaip tik tokius ir atradau šiame klube, su jo nariais įveikėme daug įdomių, įsimintinų maršrutų. Šiais metais VU turistai mini gražų 50 metų jubiliejų. Be galo džiaugiuosi, kad likimas suvedė su mano kelionių bičiuliais. Bendraujame, keliaujame ir dalinamės įspūdžiais iki šiol.

Kokia kelionė įsiminė labiausiai?

Visam gyvenimui įstrigo kelionė į Kurilų salas 1988 m. Žygiui vadovavau aš ir nutarėme patekti į ypatingo saugumo karinę zoną, garsėjančią nuostabia laukine gamta. Atvykus į salą, reikėjo užsiregistruoti salos komendantūroje. Komendantas sustabdė ir nuvedė pas karo komendantą. Šis įtartinai nužvelgė, patikrino dokumentus ir pasakęs luktelėti kažkur dingo. Netrukus girdime, kaip jis raportuoja apie mus telefonu ir praneša, kad turistų grupės vadovė yra, jų žodžiais, boba… Nors tai jiems ir buvo labai keista, bet praleido.

Ši kelionė buvo nepaprasta. Stebėjome natūralų lašišų nerštą, meškas, kurių ten apstu, kopėme į iš jūros kyšančius, rusenančius ir bet kada galinčius išsiveržti ugnikalnius, gėrėjomės miniatiūrinėmis virš vandenyno kyšančiomis salelėmis. Šio krašto gamta verta didžiausių pagyrų.

Kurilų salose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno jau beveik išnykstanti ainų tauta. Aš kaip tik domiuosi mažomis beišnykstančiomis tautelėmis. Iturupo sala iki karo priklausė japonams, o ainai kaip tik gyveno Iturupo saloje. Tai mėlynakiai, barzdoti, ilgaplaukiai čiabuviai. Etniškai jie skiriasi nuo japonų, bet prie europiečių jų priskirti negalime, nes ainų oda ne balta, o geltona, veidas plokščias. Vieni mums teigė, kad jie atėjo iš Azijos, nes turi mongoloidų žymių, kiti tikina juos atėjusius iš pietinių salų, gal net Indijos, treti kategoriškai tvirtina, kad ainai priklauso baltajai rasei ir yra kilę iš Europos.

Ši tauta verčiasi gyvulininkyste, žvejyba ir medžiokle. Ainai nuo kitų salyno gyventojų skiriasi naudojama savita ornamentika, prie jų namų neretai pamatysi ir prijaukintą mešką, laikomą čia šventu gyvūnu. Ainai nagingi medžio, kaulo raižytojai, jų medžio skulptūros – itin išraiškingos. Herojinis jų epas porina ainus nusileidus iš „debesų žemės“. Tai senieji Tolimųjų Rytų gyventojai. Saloje gyvenantis ukrainietis įsteigė ainų muziejų. Jų dabar tėra išlikę apie 2 tūkst. Po karo japonai juos visus išsivežė ir apgyvendino netoli Tokijo. Saloje šiuo metu gyvena rusų karininkai su šeimomis ir laikinai atvykstantys žvejai.

Įsiminė ir Komandorų salos, esančios netoli Aleutų salų, priklausančių JAV. Jose veisiasi jūrų vėpliai. Dvi dienas stebėjome šiuos protingus gyvūnus. Vienoje gulykloje jų būna apie 15 tūkst. Jūrų vėpliai yra saugomi, tik rugsėjį leidžiama jų tam tikrą skaičių sumedžioti. Šių gyvūnų liaukos yra naudojamos kosmetikoje.

Vaizdai Komandoruose neįtikėtini – prie viešbučio ant kranto guli ruoniai. Tai buvo vienas įspūdingiausių žygių. Žmonių saloje nedaug. Jie nuoširdūs. Tik atvykę buvome pakviesti į pirtį ir ten viską sužinojome apie salą.

Yra vietų, kurių pasiilgstate?

Anksčiau dažnai vykdavau į Kamčiatką. Pasiilgstu šio paslaptingo krašto, jo laukinės gamtos. Vaikščiodama po vulkaninius kalnus ir matydama, kaip jie keičiasi – buvę pliki jau kitąkart pasitinka apžėlę žolyte, suvokiu žmogaus būties laikinumą. Čia įdomu stebėti, kaip formuojasi, gimsta žemė.

Pasiilgstu ir Tbilisio, inteligentiško, ekstravagantiško ir paslaptingo miesto. Jis įdomus savo sena turtinga kultūra, bendravimo stiliumi, nuoširdumu. Tai miestas, kuris turi savo dvasią. Pereinu Šota Rustavelio prospektu, kuriame kavinukės, vyninės, muziejai, užsuku pažiūrėti Pirosmanio paveikslų…

Kaip išlaikote gerą fizinę formą?

Stengiuosi nepersivalgyti, riebiai, skaniai nesmaguriauti, nes aptuksi, imsi dusti ir su kalnais teks atsisveikinti. Esu fatalistė, tikiu likimu. Stengiuosi sveikai gyventi, turiu gyvūnėlių namuose, katiną, šunį, turėjau labai protingą žiurkę. Rūpinimasis jais, bendravimas irgi padeda gyventi. Sportuoju, suku lanką, turiu treniruoklį namuose, pabėgioju. Visada ruošiuosi į kalnus, kur ne tik oro reta, bet ir kuprinę didžiulę reikia tempti ant pečių.

Jūs dirbate pedagoginį darbą, nuolat bendraujate su jaunimu. Koks jis šiandien?

Šiandieninė karta šiek tiek kitokia nei mano. Lūžis įvyko maždaug prieš aštuonerius metus. Jeigu ankščiau eidavome į žygį, kuriame lengvai įveikdavome 10-12 km, tai dabar jaunam žmogui jau ir 4 km labai daug. Tolstama nuo gamtos, bijoma sunkumų, norima kuo daugiau linksmybių, pramogų. Į žygius eina labai nedidelė dalis jaunimo. Anksčiau Vilniaus universitete kiekviename fakultete būdavo turizmo sekcijos, dabar keliauja labai nedaug studentų. Universiteto žygeivius vienija Tadas Šidiškis, legendinis žmogus, žinantis kiekvieną dubenėtą Lietuvos akmenį, kiekvieną šventąjį ąžuolą. Su juo gimusios dainos ir dabar žygiuose dainuojamos. Daug žmonių jis išugdė meilės Tėvynei, gamtai, papročiams, dvasia.

Kur dabar keliaujate?

Savaitgaliais keliauju tiksliniais maršrutais. Lankome senuosius dvarus, Vilniaus apylinkes. Vasarą plaukiame baidarėmis Ignalinos ežerais. Renkamės į tradicinį Joninių žygį. Plaukiame Merkiu iki Puvočių, kur vakarojame prie laužo. Yra daug svajonių ir apie tolimus maršrutus, žygius. Kelionės labai praturtina žmogų. Senovės arabai jauną žmogų išleisdavo į kelionę, kad įgytų gyvenimo patirties, pažintų pasaulį, žmones ir save. Tai puiki ugdymo priemonė.

Jūs ir fotografuojate bei dalinatės šio amato patirtimi su kitais.

Fotografija padeda perteikti kelionių dvasią ir įspūdžius kitiems. Esu surengusi keletą fotografijos parodų iš kelionių. Po kiekvienos kelionės susirenkame visi draugai ir dalinamės įspūdžiais žiūrėdami fotografijas. Galia, kad dabar nerengiami mėgėjiškų filmų konkursai, skaidrių, filmų festivaliai, kurie padėdavo tobulėti fotografams ir kino mėgėjams. Šie festivaliai išugdė ne vieną Lietuvos menininką.

Ką patartumėte tiems, kurie keliauja tik su „Discovery“ kanalu?

Tai yra gerai, bet visai kita, kai tu viską pamatai savo akimis. Žmogus, kuris keliauja, domisi, fotografuoja, niekada nebus blogas žmogus, tai labai svarbu auklėjant vaikus. Kiekvienai kelionei būtina pasiruošti. Jei keliaus šeima, kiekvienas turi gauti užduotį pasiruošti vieną ar kitą temą, reikalingą kelionei. Būtina turėti gerų žemėlapių, juos išstudijuoti, pasidomėti kelerių metų orų prognozėmis, kad žinotum, kokio oro gali tikėtis.

Pasirinkusiems sportinę kelionę reikia fiziškai pasirengti, prieš tai išmokti taisyklingai kvėpuoti. Būtina pasitikrinti ir savo sveikatą. Kai aš vadovaudavau žygiams, iš visų reikalaudavau gydytojo pažymos. Prie tokios tvarkos visi buvo įpratę ir tikrindavosi. Taip ramiau visiems.

Kokia kelionė buvo pati įspūdingiausia?

Kelionė po Persiją. Jau praėjo keletas metų, bet negaliu jos pamiršti. Keliavau tada su grupe, kuriai vadovavo Vytautas Bukauskas. Tai nepaprastai aukštos kultūros šalis. Šioje kelionėje išsipildė viena mano senų svajonių – aplankiau savo mėgstamo poeto Omaro Chajamo kapą. Uždegėme žvakutę. Buvome nusivežę poezijos tomelį ir prie jo kapo pasikeisdami skaitėme eiles. Pro šalį ėję žmonės sustojo ir klausėsi, bet niekas nedrįso mums trukdyti. Po to šalia esančioje arbatinėje prie stalelio pratęsėme eilių skaitymą. Visi sėdėjusieji arbatinėje pradėjo deklamuoti eiles savo kalba. Klausinėjo, iš kur mes. Smagiausia, kad nebuvo tokio, kuris nežinotų, kur yra Lietuva.

Persijoje yra įprasta lankyti tautos didvyrių kapus. Ateina ištisos šeimos. Beje, šioje šalyje išsipildė mano mokyklos laikų svajonė – aplankiau Ararato kalną. Savo akimis mačiau Nojaus laivo pėdsakus, didžiulį įspūdį paliko ir pats kalnas, vienišas stūksantis didingas gamtos paminklas. Domiuosi ir senosiomis kultūromis. Aplankėme zoroastristų (ugnies ir šviesos garbintojų) šventyklą Jazde. Dar svajoju aplankyti Japoniją, Egiptą, bet, kol jėgos leidžia, pirmiausia – kalnai.

Kalbino Austė Šaulytė

*********************************************************

Alko radijas
„Kelionių kompasas“: Kamčiatka (video)

http://www.alkas.lt
2017 04 06 01:15

„Kelionių kompasas“: Kamčiatka (video)
https://youtu.be/9qpbX-WiYAQ

https://alkas.lt/wp-content/uploads/201 ... 218555.jpg

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovai: Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė – keliautoja, žurnalistė, fotografė.

Kamčiatka. Komandorų, Kurilų salos. Altajus, Tian Šanio, Sajanų kalnai… Ilgai tektų vardyti vietas, kurias išvaikščiojo vilnietė keliautoja R. Kubertavičienė. Ji pedagogė, žurnalistė, fotografė, trijų knygų apie turizmą autorė. Kalnų sporto meistrė pasakoja apie savo pomėgį keliauti. Kelionės, viršukalnės, pažinimo džiaugsmas ir noras tai perteikti kitiems – toks ponios Reginos gyvenimas.

R. Kubertavičienė: „Šią vasarą ir vėl keliavau į Kamčiatką. Pasiilgstu šio paslaptingo krašto, jo laukinės gamtos. Vaikščiodama po vulkaninius kalnus ir matydama, kaip jie keičiasi – buvę pliki jau kitąkart pasitinka apžėlę žolyte, suvokiu žmogaus būties laikinumą. Čia įdomu stebėti, kaip formuojasi, gimsta žemė“.

Laidą veda kelionių žurnalistas – Gerimantas Statinis.

***************************************************************

Reginos Jakučiūnaitės - Kubertavičienės fotografijų paroda "Kalnų spalvos"

https://vpvpmc.lt/renginiai/centro/2216 ... alvos.html

2020 m. spalio 5 d. mokytojų dienos proga centre buvo atidaryta ilgametės kolegės Reginos Jakučiūnaitės-Kubertavičienės fotografijų paroda „Kalnų spalvos“.

Per pastaruosius penkerius metus tai yra šeštoji paroda.

Vienos buvo viešos, kitos – kamerinės, eksponuojamos įvairiose erdvėse. Kaip pati mokytoja sako: „Kalnuose negali meluoti nei sau, nei kitiems... Kalnai – tai mano likimas. Ir būsiu juose, kol plaks manoji širdis. Kalnai – tai amžinoji tiesa. Čia gali pasižiūrėti Dievui į akis“.

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė džiaugiasi galėdama pasidalinti savo nepaprasto grožio akimirkomis iš kalnų ir kviečia užsukti į antro aukšto fojė, kur eksponuojama „Kalnų spalvos“ fotoparoda.

Parengė Jovita Ambrazaitytė

Fotografavo Arnas Gedris

Foto žiūrėti:
https://vpvpmc.lt/renginiai/centro/2216 ... alvos.html

***************************************************************

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė. Kaip organizuoti kelionę, 2000

http://www.sena.lt/verslas_ir_ekonomika ... one/149952

Verslas ir ekonomika
2000
Lietuvių kalba
"Agora", minkšti viršeliai, 142 psl.

Raktiniai žodžiai: kelionės

Mokymo priemonė skirta tiek besimokantiems, tiek jau dirbantiems turizmo versle. Knygoje išsamiai nagrinėjama turizmo ir kelionių agentūrų veikla.

***************************************************************

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė. Kelionių sudarymas, 2005.

Kelionių sudarymas: mokymo priemonė skiriama aukštųjų mokyklų studentams, dėstytojams, kelionių operatoriams, kelionių vadovams, turizmo įmonių vadovams ir visiems besidomintiems turizmo organizavimo klausimais / Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė. - Vilnius : Agora, 2005 (Kaunas : Spindulys). - 207, [1] p. : iliustr. ; 22 cm. - Bibliogr.: p. 206-207 (64 pavad.). - Tiražas [1000] egz. - ISBN 9986-633-69-9 (įr.)

1. Turizmas - Lietuva. 2. Kelionės. 3. Turizmas - Mokomosios priemonės

UDK: 796.5(474.5)(075),

379.8(474.5)(075)

********************************************************

Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, Rasa Valujavičienė. Kultūros paveldas. Žymiausi pasaulio muziejai: mokymo priemonė, 2012

Kultūros paveldas. Žymiausi pasaulio muziejai: mokymo priemonė / Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija; [sudarytojos] Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, Rasa Valujavičienė. - Vilnius [i.e. Klaipėda] : Klaipėdos banga, 2012 . - 199, [1] p.: iliustr.; 21 cm. - Bibliogr. sk. gale. - Tiražas 200 egz. - ISBN 978-609-460-005-0

********************************************************

Algimantas Mačiulis, Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, „Fotografijos technologijos specialybės raidos apžvalga“.

https://vtdko.lt/images/VTDK/Karjeros_c ... 2013_4.pdf

Dr. Rolandas Drejeris, Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė. KŪRYBINGUMO UGDYMo IR VERTINIMO GALIMYBĖS FOTOGRAFIJOS TECHNOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS DALYKUOSE.

Technologijos ir menas, 2014 (5), ISSN 2029-400X
https://vtdko.lt/images/VTDK/Karjeros_c ... 2014_5.pdf (nuo 6 psl.)

Prikabinti failai:

211727-regina-jakuciunaite-kubertaviciene-kaip-organizuoti-k.jpg [ 16.03 KiB | Peržiūrėta 883 kartus(ų) ]

211728-regina-jakuciunaite-kubertaviciene-kaip-organizuoti-k.jpg [ 15.95 KiB | Peržiūrėta 883 kartus(ų) ]

211730-regina-jakuciunaite-kubertaviciene-kaip-organizuoti-k.jpg [ 16.17 KiB | Peržiūrėta 883 kartus(ų) ]

Regina Jakučiūnaitė. Kelionių sudarymas, 2005.png [ 2.56 MiB | Peržiūrėta 883 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė - interviu, straipsniai ir knygos

Parašytas: 03 Geg 2022 18:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė - interviu, straipsniai ir knygos

Parašytas: 03 Geg 2022 18:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Regina Jakučiūnaitė Kliučio ugnikalnio fone

Regina Jakučiūnaitė Mutnovskio krateryje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: