Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Kolekcionierių kampelis (numizmatika ir bonistika, filatelija, faleristika, ...)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Parašytas: 04 Sau 2008 16:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Lietuvos centrinio banko svetainė - banknotai nuo 1993 metų
http://www.lb.lt/lt/banknotai/index.htm

http://www.kolekcionavimas.info/viewtopic.php?t=74 (1991 m. 10, 20, 50 Lt banknotai)

***************************************************************************************
Сайт центробанка Литвы (сканы нормальных размеров и качества) - на английском

Банкноты (от 1 лита до 500 литов, с 1993 года)
http://www.lb.lt/eng/banknotes/banknotes.html

На литовском смотреть http://www.lb.lt/lt/banknotai/index.htm

***************************************************************************************

Сайт-каталог монет и банкнотов довоенной и нынешней Литовской Республики, Клайпедского края (1922 - notgeld) и другие
http://aes.iupui.edu/rwise/countries/lithuania.html

***************************************************************************************

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 04 Sau 2008 17:54. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Sau 2008 17:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Есть фото 1000 литов 1991 г.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Bir 2008 16:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Lito gimimas – su norais rinktis kunigaikščius ir vienintele Žemaite

Rasa Lukaitytė, http://www.DELFI.lt
2008 birželio mėn. 25 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=17505366

Vos prieš 15 metų Lietuva nuosavus pinigus spausdinti vežė užantyje, dailininkai, piešę litų eskizus, jautė KGB „akį", o pirmoji atkurtos Lietuvos banknotų laida, atspausta „tarsi paveikslėliai", tapo lengvu padirbėjų grobiu. Lygiai prieš 15 metų 1993 m. birželio 25 d. atkurtoje Lietuvoje oficialiai pradėta atsiskaitinėti litais, pakeitusiais laikinuosius pinigus talonus. 100 talonų buvo keičiama į 1 Lt.

Žemaitė pavaizduota prisibijant feminisčių

„Pirmoji idėja buvo ant litų pavaizduoti Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, bet nė vieno jų portreto nėra išlikę, o esami yra tiesiog dailininko sufantazuoti", – DELFI sakė dailininkas ir knygos „Lietuvos banknotai" sudarytojas Juozas Galkus.

Tad galiausiai buvo apsistota prie XIX a. tautinio atgimimo asmenybių ir XX a. pradžios Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tačiau vienintelė moteris ant lito pateko paskutinioji iš visų.

„Į pasirinktų asmenybių sąrašą pateko tik viena moteris, ji papuošė mažiausio nominalo banknotą. Tai buvo padaryta jau numačius asmenybių sąrašą, po K. Lyniko (konsultavusio Australijos lietuvio – DELFI) pastabos, kad jame nėra moterų. Jis sakė, kad išleidę lietuviškus banknotus tik su vyrų portretais, sukelsime viso pasaulio feministinio judėjimo pasipiktinimą todėl būtina įdėti bent vienos žymios Lietuvos moters portretą", – rašoma Lietuvos banko išleistoje knygoje „Lietuvos banknotai".

Kalbant apie 1 Lt banknoto istoriją, knygos autoriai atkreipia dėmesį, kad pasirinkus rašytoją slapyvardžiu Žemaitė, o kitoje banknoto pusėje pavaizdavus Palūšės bažnyčią, per vėlai susigriebta, kad rašytoja buvo ateistė ir šios sąsajos nėra logiškos.

Norėta spausdinti skirtingo dydžio pinigus

Knygoje rašoma, kad, 1989 m. įsisiūbuojant Sąjūdžiui, paskelbtas viešas pinigų projekto rengimo konkursas.

1990 m. sudaryta dailininkų ir konsultantų darbo grupė jau sprendė, kokių spalvų ir dydžio bus būsimieji litai.

Siūlyta, kad visų banknotų plotis būtų vienodas, o ilgis didėtų kartu su nominalu. Tačiau galiausiai apsistota ties JAV dolerio pavyzdžiu ir visi banknotai spausdinti vienodo dydžio.

„Apsisprendžiant įtakos turėjo ir gamybos išlaidos – vienodo formato banknotų gamyba daug pigesnė", – rašo leidinio autoriai.

Dalies litų spalvos sutapo su sovietinių rublių atspalviais. 1 Lt buvo ochros spalvos kaip ir 1 rublis, 2 Lt – žalias, 5 Lt – mėlynas.

Apie pinigus nieko nežinojo

J. Galkus prisimena, kad niekas tuomet iš atkurtos Lietuvos nežinojo, kaip reikia piešti ar spausdinti banknotus: „Mes – nei tie, kurie piešė, nei tie kurie koregavo, nieko neišmanėme apie pinigus, nes šiaip ar taip banknotai yra labai sudėtingas objektas. Prisiminkite, sovietiniais laikais tokie dalykai buvo už devynių užraktų po KGB priežiūra ir niekas nedrįso domėtis, ir niekas nesidomėjo".

Daug nepatyrusiems tautiečiams, anot jo, patarimais padėjo Australijos lietuvis Kęstutis Lynikas, dirbęs Australijos rezervų banke.

„Pavyzdžiui, pirmuosiuose eskizuose bandyta portretus komponuoti per banknoto vidurį, jis pasakė, kad negalima per vidurį, nes daug kas pinigus perlenkia per pusę, vadinasi, jie daug greičiau susidėvės ir neteks savo vertės. Todėl paprastai banknotuose portretas komponuojamas viename iš kraštų", – bendradarbiavimo pavyzdį pateikia J. Galkus.

Jautė sekimą ir KGB domėjimąsi

Anot dailininko, „viskas buvo daroma pusiau slaptai". Jam tekę girdėti, kad dailininkams per sieną pinigus spausdinti teko vežti užantyje.

„Kai kurie dailininkai pasakojo, kad jie jautė kažkokį sekimą, nepažįstamų žmonių domėjimąsi jais. Aš nieko nejaučiau, kadangi aš nepiešiau, aš buvau labiau patarėjas", – teigė jis.

Pašnekovas pripažįsta, kad „KGB dar tais laikais buvo pakankamai aktyvi ir aktyviai dalyvavo šiame procese".

„Bent ji visą laiką jautė, kas yra daroma, ko siekiama ir kaišiojo pagalius visokiais savo galimais ir negalimais būdais. Mano supratimu, kad pirmąją mūsų banknotų emisiją ištiko nesėkmė, tai čia nemažas, turbūt, ir KGB nuopelnas", – pripažino pašnekovas.

Pirmieji litai – kaip paveikslėliai

J. Galkus prisimena skandalą, kuris kilo atspausdinus pirmuosius litus. Jo teigimu, jie tiesiog buvo atspausdinti ne pagal pinigų spausdinimo technologijas.

„Ten jie buvo paprastai atspausdinti kaip paveiksliukai ir baigta. Užtai juos iš karto pradėjo padirbinėti, gavosi, mano supratimu, didelės bėdos. Juos staiga reikėjo keisti" – prisimena dailininkas.

Jo manymu, JAV spaustuvė „United States Banknote Corporation" (USBC), spausdinusi pirmuosius litus, šaliai pridarė nemažai žalos.

Kaip rašoma M. Vinkaus knygoje „Lito užkulisiai Kęstučio Lyniko vaidmuo atkurto lito istorijoje", spausdinant pirmuosius litus iš banknotų buvo išimtas apsauginis siūlelis, sumažintas jų saugumo lygis, suabejota spausdinimo finansavimo švarumu.

Šiuo metu į apyvartą išleisti 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt, 200 Lt, 500 Lt nominalo litų banknotai. 1993 metais buvo atspausdintas ir 1000 Lt banknotas, ant kurio pavaizduotas M.K.Čiurlionis, tačiau jis niekada nebuvo išleistas į apyvartą.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

fg, 2008 06 25 00:26

Itin daug „nusipelnė“ su KGB ranka rankon dirbę Baldišis ir Purtulis (KGB slapyvardis „Detalė“). Ką dabar veikia šie valstybės priešai?

Klaustux, 2008 06 25 05:05

----------------------------------------------------------------
2 Jevi Krus: iš kur tokios žinios, kad planavo 1:1 su doleriu?
-----------------------------------------------------------------

Iš tikrųjų Brazauskas pasisakė už tai, kad talono keitimo į litus santykis būtų arba 1:40, arba 1:80 - tai reikštų, kad lito santykis su doleriu būtų buvęs 1:10 arba 1:5 (t.y. tuo metu doleris kainavo apie 400 talonų).

Tokią savo nuomonę Brazauskas motyvavo tuo, kad įvedant litą didesniu santykiu (tarkim 1:100 ar net 1:200 - taip padarė Latvija), žmonės gautų tik po kelis šimtus litų atlyginimo ir jaustųsi vargšais :-)

Apie pirmuosius metalinius litus - jie dingo dėl 2 priežasčių. Pirmoji yra ta, kad jie buvo labai panašūs į aliumininius centus ir dažnas juos maišydavo (nekalbant apie pagyvenusius žmones). Antroji - psichologinė, nes žmonės kelis metus gyveno vien su popieriais (infliuoti rubliai, vagnorkės), o čia staiga - mažiausios vertės banknotas - 10 litų (pagal dabartinę vertę ne mažiau kaip 20-30 litų). Žmonėms atrodė, kad jie turi labai nedaug pinigų, nes psichologiškai monetos buvo menkavertės, nors realiai stambiausioji moneta atitiko stambiausią iki tol apyvartoj buvusį pinigą (500 talonų vertės meškiuką arba vilkiuką).

Dėl banknoto vertės netekimo, kai perlenkiamas jame esantis portretas. Čia neteisingai parašyta - esmė tame, kad jei portretas yra banknoto vidury, jis daug greičiau nusitrina ir tampa sunkiau atskiriamas nuo padirbto banknoto - tada jį tenka išimti iš apyvartos.

Boo, 2008 06 25 06:18

Ivedus lita, alaus bokala tada galima buvo nusipirkti uz 30 ct., duona kainavo apie 20-30ct. Uz buta susimoketi uztekdavo 80-110 Lt. Masinos tada dar neturejau bet kiek pamenu benzinas irgi turejo nekainuoti 1 Lt. Aisku algos irgi buvo apie 200 Lt. Taigi infliacija per ta laika apie 1000 prc.
O dolcas kokia verte turejo 1:4-fantastika. Atlyginimas buvo 50$:))))))

to Erikas, 2008 06 25 11:27

Tenka su jumis sutikti dėl pinigų aferos, nes ji būtent ir pagimdė "teisėtus" milijonierius.

Anuo metu ėjo tokia televizijos laidelė "Valandėlė su akademiku Rajacku", kurioje vienas iš dalyvių prasitarė, kad pinigai į CK buvo vežami lagaminais.

Todėl galima suprasti, kodėl AMB griežtai pasisakė prieš diferencijuotą (!!!) - kaip tai darė estai ar latviai - vagnorkių keitimą į litus. Tokiu būdu iš karto susidarė "teisėtų" milijonierių, kurių daugiausiai ir matome vienoje iš partijų bei jos dukterinėse.

tms, 2008 06 25 12:02

litų paveiksliukai labai gražiai atspidi ar turėtų atspindėti ir tautos vertybes. atidžiai pažvelgus darosi liūdna..

Vieno lito banknote vienintelė moteris Žemaitė, močiutė su skarele. menkiausios vertės ir labiausiai nudėvėtas banknotas, kuris galiausiai buvo pašalintas iš apyvartos. Labai gerai atspindi mūsų visuomenės požiūrį į moteris. Ypač vyresnio amžiaus.

Du litai. Blaivybės propaguotojas, kunigas Valančius. Irgi smulki kupiūra, irgi panaikinta. Blaivybės idėjų propaguotojus dažniausiai neigiamos replikos ir piršto sukiojimas prie smilkinio palydi.

Penki litai. Kalbos puoselėtojas ir bendrinės kalbos kūrėjas J.Jablonskis. smulki kupiūra išimta iš apyvartos. Nelabai kam tokie dalykai rūpi mūsiškiaims. Ne dažnas apskritai beatpažintų šio žmogaus portretą jei nebūtų ant pinigo..

Dešimt litų. Lakūnai didvyriai Darius ir Girėnas. Labiausiai žinoma kupiūra ir dabar daugiausiai naudojama. Lietuviai gerbia savus didvyrius tik déjà užsieniečiai į juos kaip į seksualines mažumas žiūri.

Dvidešimt litų. Maironis. Pinigas žinomas ir naudojamas, atvaizdą ir eiles apie trakų pilį žino ir jaunas ir senas, bet kunigai ir poetai ar labia vertinami šiandien?

Penkiasdešimt litų. Jonas Basanavyčius. Tautos patriarchas, vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės veikėjų. Dabar labiau trokštamas kaip pinigas. Valstybė, ir pasiaukojantis darbas dėl jos, be naudos sau praktiškai nesuvokiamas dalykas šiandieninėje Lietuvoje.

Šimtas litų. Daukantas. Kupiūrų trokšta visi, gražu kad banknote kūrėjai taip solidžiai pagerbė istoriką. Dažnas žino istoriją kaip Daukantas beveik be pinigų pėsčias į Vilnių keliavo. Mokslo siekti. Ar šiandien dar daug tokių siekiančių???

Du šimtai. Vydūnas. Oficialiai labai gražu skirti vertingo banknoto vietą. Puikus lietuvybės puoselėtojo pagerbimas. Bet ar daugeliui svarbu blaivybės, vegetarizmo idėjos ir savišvieta bei pažinimo siekimas iki gyvenimo pabaigos. Daugelis tik pirštu prie smilkinio pasukiotų ir nusikeiktų jei pakviestum prisijungti prie Vydūno idėjas propaguojančių..

Penki šimtai. Nedažna kupiūra, bet labai gražiai pagerbtas Tautiškos giesmės, valstybės himno kūrėjas (Kudirka). Daugelis šalies dainų kūrėjų dabar déjà tik girtiems galvijams užstalėje kuria..

Apibendrinant galim pasakyti, kad daugeliui tik skaičiukai ir nuliukai rūpi, o idėjos ir asmenybės??? Kasdien puikių žmonių portretus nešiojamės piniginėj, o ar nors dalis svajoja pasiekti tokių pat aukštumų, kad jų bent nuotrauka ateities kartoms apie aukštus idealus primintų?

Lietuva vergauja pinigui, bet gal ateis diena kai dirbdami ne apie rezultatą galvosim, o apie tai ką gero ir naudingo paliksim po savęs, ne tik vaikams, bet ir tautai. Gražiausia raida: žmogus sau, žmogus tautai, žmogus pasauliui. Dabar deja “žmogus pinigui” labiausiai paplitęs ir garbinamas..

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Gru 2010 18:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Lietuvos Respublikos bonistika (popieriniai pinigai)

(pradedant prieškariniais ir baigiant dabartiniais)

http://www.bonistica.ru/cat/europe/lithuania

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Gru 2010 17:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Lietuvos banko Pinigų musiejus

http://www.alfa.lt/straipsnis/10432856/ ... 2-22_09-49

http://tv.delfi.lt/video/bcMDIQ0H/#c

Lietuvos banko Pinigų muziejus pristato atnaujintą ekspoziciją. Dviejuose aukštuose Vilniaus centre – mūsų šalies ir pasaulio pinigų istorija, bankininkystės raida.

Atsinaujinęs Pinigų muziejus tapo interaktyvesnis.

Anot vedėjo Vidmanto Laurinavičiaus, nuo šiol lankytojai galės būti aktyvūs dalyviai – patys nukalti suvenyrinį skatiką; pasisverti ir sužinoti, kiek kainuotų, jei būtų pagaminti iš brangiojo metalo; spręsti testus, žiūrėti teminius filmus ir t.t.

---------------------------------------------------------------------------

Pinigų muziejus

http://www.lb.lt/lt/muziejus/index.htm

http://www.muziejai.lt/Vilnius/lietuvos ... ziejus.htm

Muziejus atidarytas 1999 m. birželio 25 d. Steigėjas – Lietuvos bankas.

Kontaktai

Adresas: Totorių g. 2/8, LT-01121, Vilnius.

Tel. (8 ~ 5) 268 03 34, 268 03 46.
Faksas (8 ~ 5) 268 03 35.
El. paštas: muziejuslb.lt
http://www.pinigumuziejus.lt
Vedėjas – Vidmantas Laurinavičius.

Informacija lankytojui

Darbo laikas

Ekskursijos ir individualūs lankytojai Lietuvos banko Pinigų muziejuje priimami darbo dienomis antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.00 val. iki 16.00 val. ir penktadieniais nuo 9.00 val. iki 15.00 val. Į ekspozicijų sales įleidžiama ne vėliau kaip 15 min. prieš muziejaus uždarymą.

Muziejus nedirba Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų valstybinių švenčių dienomis. Švenčių dienų išvakarėse muziejaus darbo laikas trumpinamas 1 val.

Bilieto kaina

Muziejaus lankymas ir ekskursijos nemokamos. Apskaitos tikslais kiekvienam lankytojui išduodamas suvenyrinis bilietas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Gru 2010 17:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Banknotai | Apyvartinės monetos | Kolekcinės (proginės) monetos | Monetų kūrimas | Banknotų ir monetų įsigijimas
Lietuvos banko kasos | Oficialūs lietuviškų numizmatinių vertybių platintojai | Išimti iš apyvartos pinigai ir jų keitimas
Susidėvėję ir sugadinti pinigai bei jų keitimas | Banknotų ir monetų atvaizdų naudojimas

http://www.lb.lt/lt/banknotai/index.htm

Pinigų muziejus
(Музей денег - основан Литовским банком)

http://www.lb.lt/lt/muziejus/index.htm

Kolekcinės ir proginės monetos
https://www.lb.lt/lt/kolekcines-ir-prog ... os-sarasas

Банкноты и монеты
http://www.lb.lt/lt/banknotai/index.htm

http://www.lb.lt/lt/banknotai/banknotai.html
http://www.lb.lt/lt/banknotai/monetos.html
http://www.lb.lt/lt/banknotai/proginiai.html

http://www.lb.lt/lt/banknotai/isigijimas.html

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Parašytas: 25 Sau 2015 22:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Parašytas: 08 Kov 2015 01:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

600-ЛЕТИЕ ПЕРЕСЕЛЕНИЯ КАРАИМОВ И ТАТАР В ЛИТВУ.

http://test.museum-of-money.org/view/60 ... r_v_litvu/

-------------------------------------------------------------------------

Музей денег Феодосии

Номинал: 50 лит

Год: 1997
Материал: Серебро

Описание: Юбилейная монета "600 лет караимам и татарам в Литве". Монета посвящена 600-летию переселения караимов и татар в Литву.

Аверс: LIETUVA. Ниже, по центру – герб страны – скачущий на коне рыцарь влево с мечом и щитом (изображение Витаутаса Дидисиса (Vytautas Didysis) (ок. 1350 – 1430), великого князя Литвы). Под ним – номинал.

Реверс: KARAIMAI IR TOTORIAI LIETUVOJE. 600 METŲ. Изображение караимского и литовского воинов в военном облачении.

Серебро 925 пробы. Диаметр – 34 мм. Вес – 23.3 г. Гурт – гладкий, надпись: LIETUVA TĖVYNE MŪSŲ *** (ЛИТВА – НАША РОДИНА).

Выпущена в обращение в 1997 г. Сертификат № 0728. Дизайнер – Владас Вилдзиунас. Тираж: 3 000, качество proof.

Монета выпущена банком Литвы.

Страна или город: Литва

-------------------------------------------------------------------------

Крым с конца 30-х годов XIII века входит в состав вновь образованного государства "Золотая Орда", хотя первая разведка произошла в 1223 году, когда был разграблен главный порт половцев на Черном море – город Сугдея (теперь г. Судак).

Постепенно территория закрепляется за наследниками Чингисхана. Хан Золотой Орды Менгу Тимур (1266 – 1282 гг.) отдал Уренг-Тимуру, сыну Тукай-Тимура, правнуку Джучи, Крым и генуэзскую колонию Кафу. Таким образом, в Крыму полновластными хозяевами становятся потомки дома Тукай-Тимура, родоначальник которых – сам Чингисхан.

Золотая Орда была достаточно мощным государством ещё на протяжении двух столетий. Но после убийства хана Джанибека своим сыном Бердибеком в 1357 году, начались междоусобицы, а вместе с ними и распад, казалось, такого прочного государства. Началось обособление улусов, в том числе, и Крымского.

Первыми слабостью разваливающегося государства воспользовалось Великое Литовское Княжество во время правления князя Ольгерда (Algirdas) (правил в 1345 – 1377 гг.), который сумел в 1363 году разгромить основные силы золотоордынцев на Синих Водах (район среднего течения реки Южный Буг).

Расширяя быстрыми темпами свою территорию, Литва превратилась в мощное государство, занимающее территорию от Балтийского до Черного моря, и от Западного Буга до Оки.

"Великая сумятица" завершилась приходом хана Токтамыша (правил с 1376 по 1395 гг.), прямого потомка Крымского дома Тукай-Тимура, сумевшему при помощи Тамерлана (Тимура) (годы жизни 1336 – 1405 гг.) восстановить былое величие Золотой Орды. В конце своего правления он начал военные действия со своим ставленником, и потерпел от него окончательное поражение в 1395 году.

Беспощадному разгрому подверглись все Улусы Золотой Орды, расположенные к западу от Волги, включая и Крымский улус. Походы Тамерлана сильно ослабили Золотую Орду. Она уже не могла возродиться в прежних формах и на прежних территориях. Начался второй период распада.

После разгромного поражения на реке Терек в 1395 году, хан Токтамыш скрылся с небольшим отрядом в Литве у великого князя Витовта (1392 – 1430 гг.).

В Крыму же усиливается власть генуэзцев, значительно расширяются подконтрольные им территории.

Кратковременное правление устанавливается в Крыму в 1396 году за ханом Таш-Тимуром, также прямым потомком дома Тукай-Тимура. Он являлся отцом Гияс ад Дина и дедушкой Хаджи-Гирея – основателя Крымского ханства. О Таш Тимуре также известно, что он был одним из военачальников в войске Тохтамыша.

После ухода из Крыма Тамерлана, он был оставлен там наместником.

Тохтамыш в это время приступил к собиранию новых сил в Литве, чтобы вернуть себе престол Золотой Орды.

В это же время Великий Литовский князь Витовт (Vytautas) совершает три похода на Крым. В первый поход он дошел с войсками до Приазовья.

Второй поход летом 1397 года был продолжительнее и успешнее. Именно во время этого похода Витовт дошел до самой Каффы (современная Феодосия).

В Каунасском военном музее имеется большая картина, изображающая князя и его свиту верхом на конях, въехавшими в воды Черного моря.

Результатом этого успешного похода была богатая добыча, а также, по заключенному с генуэзцами договору, в качестве контрибуции, в основном из Каффы (Феодосии) и Солхата (Старого Крыма) были вывезены 383 караимских семьи, и примерно около 350 семей крымских татар, которые и переселились (вернее сказать, ушли вместе с войском Витовта) и поселились, в основном, в районе г. Тракай (Литва).

Известно, что Витовт разместил переселенцев в 34-х городах и селениях, где они составляли военные гарнизоны вблизи границ немецкого ордена меченосцев.

Им всем были даны милости и права, подчас даже большие, чем коренным литовцам.

Именно этому событию и посвящена монета, которую подарили в музей денег один из потомков тех поселенцев, теперь успешный предприниматель из г. Москвы, Петров Олег Васильевич (более подробно о дарителе можно узнать на сайте музея, в разделе "Дарители музея").

Витовт был дальновидным правителем, в составе переселенных крымскотатарских семей, была семья Таш-Тимура, а также все его окружение (сам Таш-Тимур, скорее всего, погиб в сражении).

Доподлинно известно, что отец Хаджи-Гирея Гияс ад Дин умер в Литве. А сам же Хаджи-Гирей родился уже в Литве, но не раньше 1397 г. До этого никто даже приблизительно не указывал годы его рождения.

Его родной дядя Деулет-Бирда (правил в Крыму в 1426 – 1429 гг.), брат отца Хаджи-Гирея Гияс ад Дин также находился со своей семьей в Литве, и при поддержке Витовта в 1426 году захватил и несколько лет удерживал правление в Крыму.

При этом он готовил себе в качестве преемника своего племянника Хаджи-Гирея, начавшего свое первое правление, судя по монетам, с 1441 / 1442 (845 Год Хиджры).

Витовту, а в дальнейшем и его преемникам, было выгодно иметь своих ставленников в Крыму, чтобы обезопасить свои южные границы от набегов, а также постоянно видеть надежных военных союзников в лице крымских татар.

Небезынтересно отметить, что и руководитель Крымского краевого правительства Мацей Александрович Сулькевич (Сулейман-Паша) (1865 – 1920 гг.), также являлся потомком тех переселившихся в Литву крымских татар при князе Витовте.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Parašytas: 09 Sau 2017 18:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Lietuvos metaliniai litai ir centai nuo 1991 m.

http://coinz.eu/ltu/1_ltl/index_1_ltl_en.php

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Parašytas: 09 Sau 2017 19:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

Litas

https://lt.wikipedia.org/wiki/Litas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Respublikos pinigai (monetos ir banknotai) nuo 1990 metų

Parašytas: 31 Lie 2019 20:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

https://i.ebayimg.com/images/g/9nMAAOSw ... -l1600.png

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Kolekcionierių kampelis (numizmatika ir bonistika, filatelija, faleristika, ...)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: