Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 21 Gru 2014 07:27

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 162 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Sau 2010 11:45 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 14:41
Pranešimai: 873
Vakar atidžiai peržiūrėjau tą puslapį ir neradau jokio sovietiškumo. Priešingai.

Didvyrių skiltis: http://kapitalizmoistorija.org/pradzia/ ... /didvyriai

Nekvepia jokiu Leninu ar Trockiu, ar Stalinu.

Iš straipsnio apie Gevarą:

Cituoti:
Sekantis svarbus Che žingsnis – būdamas Alžyre, kalbėdamas apie imperializmą jis ima kritikuoti Tarybų Sąjungą.


Bet jau rašoma apie tokius TSRS kritikus, kaip Lenoną, kaip apie didvyrį, tai nesuprantu, kur čia tas sovietiškumas. Paaiškink.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Sau 2010 17:18 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Bičiulis rašė:
Iš straipsnio apie Gevarą:
Cituoti:
Sekantis svarbus Che žingsnis – būdamas Alžyre, kalbėdamas apie imperializmą jis ima kritikuoti Tarybų Sąjungą.


   Dėl Če Gevaros galiu kai ką pridurti, tik abejoju ar tavo garbinamas puslapis tai paskelbtų. :img01:

   Kaip tu manai, kodėl SSSR nebuvo paskelbtas (bent jau viešai, prieinamai visiems, o ne tik specializuotų tarnybų atstovams) bent vienas Če Gevaros kūrinys? Skelbdavo tik nedideles ištraukas.

   Todėl, kad Če Gevara buvo gana aršus sovietinės sistemos ir SSSR kritikas, o vėliau ir netgi atviras priešas.

    Jis buvo vienas iš tų kelių Kubos revoliucijos lyderių iš artimiausios Kastro aplinkos, kurie labai griežtai prieštaravo suartėjimui su sovietiniais "imperialistais".

   Kada Kastro, realių aplinkybių verčiamas, vis tik susidėjo su Chruščiovu, Če Gevara galų gale nebeišlaikė ir pasitraukė iš visų valstybinių postų. Po to kariavo Konge, važinėjo po Europą, pvz. Čekoslovakiją (kur tapo dar aršesniu SSSR priešu), Afriką, Lotynų Ameriką, netgi bandė suartėti su kinais ir kt.

   KGB tai puikiai žinojo ir aktyviai sekė Če Gevarą.

  Kada Če Gevara sumąstė vykti į Boliviją (pakurstytas vieno savo seno bendražygio - KGB agento), jam buvo pažadėta žymi Bolivijos kompartijos paramą, tačiau realiai Bolivijos kompartijos vadams (o jie visi be išimties buvo KGB užverbuoti dar jiems besimokant Maskvoje) buvo įsakyta neteikti Če Gevaros būriui absoliučiai jokios paramos - net atvirkščiai, jį kritikuoti.

  Netgi yra gana pagrįstų įtarimų, kad KGB (o gal ir GRU) gavo įsakymą išduoti Če Gevarą amerikiečiams - bet ne gyvą, o tik jo lavoną. Vis tik jį pagavo gyvą ir tada teko jį sušaudyti. Ir tai atliko dvigubas agentas.

  Šios gudrios KGB operacijos išdavoje CŽV gavo tik lavoną, be jokių galimybių jį ištardyti ir "pasaulinio garso revoliucionieriaus", nužudyto kląstingo CŽV, įmidžą. O SSSR valdžia atsikratė labai pavojingo jos planams Kuboje, ir visoje Lotynų Amerikoje, asmens.

  Štai po to SSSR ir Vakaruose KGB pinigais buvo išpūstas Če Gevaros "pomirtinis šou", tačiau jo knygų SSSR vis tiek nespausdino.


Bičiulis rašė:
Vakar atidžiai peržiūrėjau tą puslapį ir neradau jokio sovietiškumo. Priešingai.

Didvyrių skiltis: http://kapitalizmoistorija.org/pradzia/ ... /didvyriai

Nekvepia jokiu Leninu ar Trockiu, ar Stalinu.


   Bet jau rašoma apie tokius TSRS kritikus, kaip Lenoną, kaip apie didvyrį, tai nesuprantu, kur čia tas sovietiškumas. Paaiškink.


   Bičiuli, nevaidink naivų kvailelį. :img01:

   Aš tikrai nepradėsiu dabar krauti čia citatas iš šios svetainės, o po to pradėti neišvengiamą begalinę diskusiją su tavimi ir kitais sovietinio gyvenimo bei SSSR "gerbėjais" dėl kiekvienos pateiktos citatos, ir taip reklamuoti jų "idėjas". :smile89:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Sau 2010 20:02 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 14:41
Pranešimai: 873
    Nepasakei nieko toj rašliavoj, ko pats nežinočiau, bet nesuprantu išvis, kam tu ją rašei. Gi aš net ne apie tą kalbėjau. Aš sakiau, kad jei tame portale didvyriu laikomas toks TSRS kritikas, kaip Gevara ir dar būtent tai pabrėžiama, kad jis kritikavo TSRS, tai nematau tame jokio sovietiškumo. Priešingai. Antisovietiškumas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Sau 2010 16:47 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Bičiulis rašė:
    Nepasakei nieko toj rašliavoj, ko pats nežinočiau, bet nesuprantu išvis, kam tu ją rašei. Gi aš net ne apie tą kalbėjau. Aš sakiau, kad jei tame portale didvyriu laikomas toks TSRS kritikas, kaip Gevara ir dar būtent tai pabrėžiama, kad jis kritikavo TSRS, tai nematau tame jokio sovietiškumo. Priešingai. Antisovietiškumas.


   Tai ne tavo giriamos svetainės "antisovietiškumas", kaip tu bandai interpretuoti, o tik šiokios tokios teisingos informacijos pateikimas - juk dabar jau ne taip lengva apmulkinti žmones, pateikiant tik sovietinius "išsimįslijimus".

   P.S. Beje, šiais laikais tik prosovietiškai nusiteikę asmenys vis dar vartoja tokias nesąmoningas, realios tikrovės neatitinkančias, santrumpas, kaip TSRS, LTSR ir pan. :img01:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Sau 2010 17:20 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 14:41
Pranešimai: 873
Nejuokink. Jauną publiką galima apgaudinėt kaip nori ir be jokių "šiek tiek" teisingų faktų pateikimų. Griebiesi paskutinio šiaudo.

Cituoti:
P.S. Beje, šiais laikais tik prosovietiškai nusiteikę asmenys vis dar vartoja tokias nesąmoningas, realios tikrovės neatitinkančias, santrumpas, kaip TSRS, LTSR ir pan.


Tu teisus. :img06: Tikri protinguoliai sako CCCP arba SSSR, arba SSSP, arba CCCR, arba tiesiog Rusija. :img06: Pasiskaitinėk Delfio komentarus, juk ten daugybė antisovietiškai nusiteikusių žmonių sako taip. :img06:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Sau 2010 17:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Bičiulis rašė:
Nejuokink. Jauną publiką galima apgaudinėt kaip nori ir be jokių "šiek tiek" teisingų faktų pateikimų. Griebiesi paskutinio šiaudo.


   Apgaudinėti, žinoma, galima - bet dabar jau nebe sovietmetis, o ir internetas po ranka, taigi, ir bet kokios informacijos totalaus nuslėpimo ar iškreipimo neįmanoma įtvirtinti.

   Pabandžius tai daryti, net ir žiopliausias jaunimas labai greit išsiaiškins, kad jį mulkina ir slepia faktus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Sau 2010 18:06 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Bičiulis rašė:
Cituoti:
P.S. Beje, šiais laikais tik prosovietiškai nusiteikę asmenys vis dar vartoja tokias nesąmoningas, realios tikrovės neatitinkančias, santrumpas, kaip TSRS, LTSR ir pan.

Tu teisus. :img06: Tikri protinguoliai sako CCCP arba SSSR, arba SSSP, arba CCCR, arba tiesiog Rusija. :img06: Pasiskaitinėk Delfio komentarus, juk ten daugybė antisovietiškai nusiteikusių žmonių sako taip. :img06:


   Mes lietuviai ir rašome lietuvių kalbos abėcėle. Taigi, joks rusiškas trumpinys СССР (tuo labiau "mišinys" SSSP arba CCCR) lietuviškuose tekstuose nevartojamas.

  O SSSR yra būtent toks trumpinys, kuris atitinka lietuvių kalbos rašybos taisykles.

  P.S. Beje, apie tai, pagrįsdamas savo požiūrį, jau esu rašęs šioje svetainėje, diskutuodamas su Tikru lietuviu:

SSSR (TSRS) - geri ir blogi dalykai
viewtopic.php?t=3071


Žygeivis rašė:
tikras lietuvis rašė:
   O žodžius Tarybų Sąjunga sugalvojo Kazimieras Būga. Su juo gal nesiginčysi? Tiesiog lietuviai, viską lietuvindami, turėjo to žodžio atitikmenį.

   O žodžiai sovietai ir pan. yra KEIKSMAŽODŽIAI (kuriuos tinka vartoti žodžių junginiuose sovietų invazija ir pan.). Tau, Žygeivi, kaip inteligentui, nederėtų keiktis? :smile78:


  Žodis "Sovietai" yra visai ne keiksmažodis, o terminas, labai tiksliai apibūdinantis tą diktatorišką valstybę ir tą nežmonišką svetimšalių įdiegtą santvarką, kurioje beveik 50 metų kalėjo Lietuvos Valstybė ir Lietuvių Tauta.

  "Visų pirma ne TSRS, o SSSR" - kaip žinia, sovietų šalyje niekas su niekuo tose tarybose nesitardavo, o gaudavo "Sovietą - patarimą" "iš aukščiau - ką, kada nutarti ir priimti ...

   Ir tik taip ir padarydavo.

   O jei kokiame Soviete (pvz., kur nors rajone) atsirasdavo koks "netikša", neklausantis "Partijos balso", tai tuoj iškeliaudavo "pas baltas meškas".

  P.S. Įdomu, kada K. Būga spėjo sukurti terminą "Tarybų Sąjunga" ir kam apskritai jam tai reikėjo daryti?

  Juk Sovietų Sąjunga įkurta tik 1922 metų gruodžio 30 d., o Kazimieras Būga mirė 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje.

  Beje, ką galėjo žinoti K. Būga apie tai, kas iš tikro yra ta Sovietų Sąjunga, ir kas su kuo tuose "sovietuose" tariasi?
:smile100:


Žygeivis rašė:
tikras lietuvis rašė:
   Antra. Dėl sovietų: dar kartą atkreipk dėmesį - aš sakau, kad tie žodžiai vartotini tik KAI KADA, nes tie žodžiai yra neigiamos reikšmės.


   Sovietai ir yra Sovietai :smile89: , o ne Tarybos - niekas niekada ten su niekuo nesitardavo (manau, tu tai puikiai žinai) - ir todėl nematau jokios prasmės "kai kada" vartoti "teigiamą" terminą "Tarybos", o kai kada "neigiamą" - Sovietai.


tikras lietuvis rašė:
 O jei K.Būgos nuopelnų nežinai, tai ... :img06:


   K. Būgos nuopelnus Lietuvių kalbai žinau tikrai neblogiau nei tu - o, greičiausiai, ir žymiai geriau.

   Aš rašiau ne apie Būgos nuopelnus, o apie tai, kad jis 1923 metais (beje, prieš pat savo mirtį) vargu ar turėjo bent labai menką supratimą, kas tie Sovietai iš tikro yra. Juk būtent tada Lietuvą jau valdė įvairūs socialistai (praktiškai kartu su iš Rusijos valdomais komunistais bei komunistuojančiais žydais), ir komunistinė propaganda apie "šviesią ateitį" buvo užpylusi visą Lietuvą savo pasakomis (o ir užsienyje jos pakako).

  Juk kaip tik todėl ir buvo įvykdytas 1926 metų perversmas, kad komunistai ir jiems padėję žydai nepaimtų valdžią Lietuvoje. O jie tam labai rimtai rengėsi. Paskaityk to meto Lietuvos spaudą ir OGPU agento Vaupšo-Vaupšasovo gana atvirai parašytus atsiminimus.


Žygeivis rašė:
tikras lietuvis rašė:
Ir dėl Būgos susimovei - jis įvardijo tuos žodžius lietuviškai. Bet jei tu nori keiktis, tai keikis. :smile50:


  Aš ir be Būgos galiu patvirtinti, jog rusų kalbos žodžio "совет" viena iš reikšmių yra "taryba".

  Tačiau mes kalbame ne apie tiesioginį abstraktaus žodžio vertimą iš rusų kalbos į lietuvių, o apie konkrečią realią - ir visų pirma politinę - šio žodžio prasmę, kuri neturi jokio ryšio su sąvoka "tartis", iš kurios kilo žodis "taryba".

  Taigi, termino "tarybos" naudojimas, kalbant apie Sovietų valdžią yra tik užmaskuotas bandymas įteigti žmonėms, jog tie "sovietai" tai yra lietuviškos "tarybos", kuriose susirenka išrinkti asmenys ir tariasi, kaip geriau tvarkyti valstybės gyvenimą.  :img01:

  Beje, jei tu taip nori pažodžiui versti į lietuvių kalbą pasaulyje įprastas politines sąvokas ir terminus, tai kodėl tada nesiūlai Hitlerio režimą ir jo partiją vadinti "tautiniais socialistais" arba grynai lietuviškai - "tautiniais liaudininkais", o vis vartoji terminus "fašistai" (kuris, beje, apskritai nieko bendro neturi su Hitlerio partija, o susijusi tik su Musolinio režimu bei partija Italijoje) ar "naciai" (o šis terminas irgi yra angliška santrumpa nuo "nacionalsocialist")?
:smile38:


Žygeivis rašė:
Č.Iškauskas. Rusiškasis patriotizmas – stipresniojo sindromas
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=26212855

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... 2855&com=1

Žygeivis - dėl terminologijos,
2009 11 28 18:43


Tai ne patriotizmas, o imperinis "vielikodieržavnas" šovinizmas.

P.S. Iškauskai, laikas atsisakyti sovietinės terminologijos.

Žygeivis - Artūrui,
2009 11 28 19:38


     Reikia rašyti ne SSRS, o SSSR arba Sovietų Sojuzas.

     O dar geriau kabutėse: "SSSR" arba "Sovietų Sojuzas", nes iš tikro tai nebuvo:

- nei "tarybų" (kas su kuo tarėsi SSSR? - nebent kompartijos generalinis sekretorius su Politbiuru, o visi kiti tik vykdė nurodymus "iš aukščiau"),

- nei "socialistinė" (kas ir kur ten matė tą "socializmą"?),

- nei "respublika" ("respublika" - "liaudies valdžia" - kada SSSR valdė liaudis, o ne kompartijos nomenklatūra?),

- nei tuo labiau "sąjunga" (nuo kada Rusijos valdoma imperija lietuvių kalboje vadinama "sąjunga"?).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Sau 2010 00:20 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 14:41
Pranešimai: 873
VLKK leidžia vartot tiek "tarybos", tiek "sovietai", todėl nematau dėl to jokios problemos.

Geras straipsnis: http://kapitalizmoistorija.org/straipsn ... -sasajos#1

Kaip tik tokiam nacionalistui-tautininkui-patriotui (fašistui-nacistui) kaip tu, Žygeivi. :img06:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Sau 2010 01:53 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 18 Sau 2010 15:42
Pranešimai: 59
Bičiulis rašė:
VLKK leidžia vartot tiek "tarybos", tiek "sovietai", todėl nematau dėl to jokios problemos.

Geras straipsnis: http://kapitalizmoistorija.org/straipsn ... -sasajos#1

Kaip tik tokiam nacionalistui-tautininkui-patriotui (fašistui-nacistui) kaip tu, Žygeivi. :img06:


    Nevadink žmogaus "fašistu", "nacistu". Žygeivio vietoje tokius kaip tu mesčiau lauk. Asmens orumo ir garbės įžeidinėjimams tinkama vieta yra kitur.

    Geras straipsnis? Žinai kuo įstringa tas puslapis į atmintį: kapitalizmo istorija. Tas pats socializmas Rusijoje buvo valstybinis kapitalizmas. Ka-pi-ta-liz-mas.

    Taigi tas puslapis turi klaidingą pavadinimą. Visos pasaulio valstybės yra kapitalistinės, tik vienur privatus kapitalas dominuoja, kitur valstybinis.

    O straipsnis pigus ir propagandinis. Visos tautos yra skirtingos. Fašistai nėra Hitlerio nacional socialistai, kaip ir nacional socialistai nėra fašistai. Kaip ir Hitleris nėra Musolinis, kaip ir Musolinis nėra Hitleris. Ir lietuviai nėra lenkai, rusai, baltarusiai. Ir iš to konfliktų nekyla, nebent imperijos pradeda puolimą prieš mažąsias tautas. Kaip gali kilti konfliktas? Tas straipsnis propagandinis. Lietuvių tauta per maža, kad kelti konfliktus rusų tautai. Konfliktus kelia Rusijos imperija. Arba Lenkijos šovinizmas.

   Komunisto svajonė, kad pasaulis būtų be tautybės, visi susimaišę ir negebantys atskirti savo šaknų. Deja, jeigu autorius to nesugeba, kiti sugeba. Gal pramaišytas buvo Rusijos okupacijos metu, o gal kolonistas buvo. Kas ten žino. Valstybės yra skirtingos, tautos yra skirtingos, individai skirtingi.

   Tai yra pigus požiūris, jeigu neigi tautas, nes jos "susimaišė", tačiau tuo pačiu nutylėta turbūt, kad "viso pasaulio proletariatas vienykimės".

    Dėl to, kad tautos skirtingos, tai ir proletariatas skirtingas. Jonas ar Hansas yra skirtingi žmonės, su skirtinga istorine patirtimi. Jie yra skirtingo intelekto, skirtingoje aplinkoje augantys, skirtingose klimato sąlygose, skirtingai suvokiantys save pasaulyje.

    Kvailo straipsnio mintis, kad lenkai, rusai, totoriai, dar kokie, turi būti prilyginti lietuviams, nes kils konfliktai. Kaip tik ir neturi būti prilyginti, nes dėl to kyla konfliktai. Visi yra skirtingi, bet savaip naudingi. O kas nenaudingi, tie ir pasilieka istorijos šiukšlyne. Pvz.: komunizmo idėja Sovietinėje Rusijoje.

    Tautas neigti yra kvaila, nes tautos yra ir bus tikrai. Nors ir keičiasi, maišosi, bet aplinka, kurioje auga individas, išlieka. Prancūzijos aplinka skiriasi nuo Vokietijos. Dėl kultūros, aplinkos, žmonių mentaliteto.

    Komunistai turbūt galvoja, kad visi žmonės lygūs pagal klases turi būti ir to pakanka. Bet žmonės yra labai skirtingi, tai nėra kolektyvizacijos metu išimtos individualios savybės iš žmonių.

    Visi yra skirtingi ne tik pagal turtus, bet ir pagal norus, gebėjimus, sugebėjimus, tikslus. Ir tai sąlygoja ne tik psichika žmogaus, bet ir genai, jo tėvai. Daug kas.

    Dėl to, kad ir maišėsi žmonės, dar nereiškia, kad susimaišęs žmogus Lietuvoje bus toks pats, kaip ir JAV. Yra skirtumai. Tie patys klimato skirtumai. Vienur kitokie pasireiškia bruožai, kitur kitokie. Maistas, oras, vanduo. Viskas įtakoja individą.

    Kadangi komunistai nemato individo per savo kvailus penkmečio planus, tai turbūt jiems sunku suvokti tautas, skirtingumus, individo norus ir poreikius.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Sau 2010 12:34 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 14:41
Pranešimai: 873
"O straipsnis pigus ir propagandinis. Visos tautos yra skirtingos." - lygiai tiek pat argumentų būtų mano sakinyje: "tavo žinutė kvaila."

Bet ten ir kitur mačiau lygiai taip pat argumentuota. Man užtenka pasakyti "tautos susimaišė" ir bus toks pats "argumentuotas" atkirtis į tavo ilgą rašliavą.


Cituoti:
Prancūzijos aplinka skiriasi nuo Vokietijos.

Buvau Lenkijoj, Čekijoj, Slovakijoj, Slovėnijoj, Vengrijoj, Austrijoj, Vokietijoj ir Prancūzijoj. Užmigau dar būdamas Vengrijoje, prabudau Slovėnijoje. Deja tik tada supratau, kad esu Slovėnijoje, kai man pasakė. Lygiai tas pats buvo su Prancūzija ir Vokietija. Nemačiau ir tarp kitų valstybių. Mačiau klęstinčius XXI a. miestus, labai besistengiančius paslėpti savo tamsiąją pusę. Pilkus ir vienodus dangoraižius, galutinai užgožiančius menkus kultūros skirtumus. Apčiuopiamo skirtumo tikrai nemačiau. Tegaliu daryti išvada, kad tamsta niekur nebuvote.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Sau 2010 17:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 18 Sau 2010 15:42
Pranešimai: 59
Bičiulis rašė:
"O straipsnis pigus ir propagandinis. Visos tautos yra skirtingos." - lygiai tiek pat argumentų būtų mano sakinyje: "tavo žinutė kvaila."

  Bet ten ir kitur mačiau lygiai taip pat argumentuota. Man užtenka pasakyti "tautos susimaišė" ir bus toks pats "argumentuotas" atkirtis į tavo ilgą rašliavą.


Cituoti:
  Prancūzijos aplinka skiriasi nuo Vokietijos.

   Buvau Lenkijoj, Čekijoj, Slovakijoj, Slovėnijoj, Vengrijoj, Austrijoj, Vokietijoj ir Prancūzijoj. Užmigau dar būdamas Vengrijoje, prabudau Slovėnijoje. Deja tik tada supratau, kad esu Slovėnijoje, kai man pasakė. Lygiai tas pats buvo su Prancūzija ir Vokietija. Nemačiau ir tarp kitų valstybių. Mačiau klęstinčius XXI a. miestus, labai besistengiančius paslėpti savo tamsiąją pusę. Pilkus ir vienodus dangoraižius, galutinai užgožiančius menkus kultūros skirtumus. Apčiuopiamo skirtumo tikrai nemačiau. Tegaliu daryti išvada, kad tamsta niekur nebuvote.


    Argumentai yra internete ir realiame pasaulyje.

    Komunistuojantys individai to nenori matyti ir nematys.

    Buvau aš - skirtingai žmonės gyvena užsienyje. Skirtingai tvarkosi. Kiekvienas miestas, miestelis netgi yra skirtingas, nes turi savo gyventojus, savo istoriją ir savo ateitį. Jeigu tu to nenori matyti, tai ir nematysi.

    Geriausias argumentas turbūt yra tas, kad valstybės skiriasi pagal ekonominį išsivystymą. Ir ne dėl to, kad yra "kapitalistinės imperialistinės kolonijinės", o dėl to, kad vieni dirba geriau, o kiti blogiau.

    Tas negalioja komunistams ir jų neišbaigtoms idėjoms, kurios neveikia praktikoje.

    Gatvėje vaikšto skirtingi žmonės, kuriems reikia skirtingų dalykų, ką jau kalbėti apie skirtingas šalis. Jeigu net Kaunas skiriasi nuo Vilniaus, ir nuo Klaipėdos. Nes skiriasi vykdomi projektai, žmonių mentalitetas. Skiriasi Sibiro žmoniu mentalitetas, nes skiriasi klimatas. Afrikos žmonių mentalitetas skiriasi, jie nesugeba patys savimi pasirūpinti, todėl juos kolonizavo.

    Skirtumai yra natūralus dalykas. Yra internete krūvos reitingų, kurie atspindi, kad šalys yra ne vienodai išsivysčiusios, ne vienodai diegia naujoves savo gyvenime.

    Jos yra skirtingų žmonių rinkinys, kurie yra skirtingos tautos.

    Lietuvai atsilieka nuo Estų ne dėl to, kad "kapitalizmas kaltas", o dėl to, kad lietuviai daugiau tingi ir mažiau siekia, turi žemesnius idealus ir mažiau nori pasiekti. Tai yra nulemta visų pirma individo noro kažką turėti. Jeigu tokių individų, gyvenančių estiškoje, vokiškoje aplinkoje yra daugiau, jie pasiekia daug: BMW kodėl sukūrė Vokietija? O ne Prancūzija? Jei aplinka vienoda.

    Tu esi riboto mąstymo ir ribotų pažiūrų žmogus. Tavo teorinės idėjos praktikoje niekaip neatsispindi.

    Kažkoks ruskis būdamas JAV, matė tik jos trūkumus ir skurdą. Ir ilgėjosi savo Rusijos. Čia tu man primeni jį. Jeigu aš aklam žmogui parodysiu skirtumus, jis jų negalės pamatyti, o tokie kaip tu, yra psichologinių ligų kamuojami. Nesistebiu, kodėl komunistai neleido važinėti "proletariatui" uš Sąjungos ribų, nes keliauti vistiek gi nėra ko, visur tas pats "šūdas".

    Trumpai ir aiškiai. Jeigu tu esi tinginys, marozas, tu esi niekas ir nieko neturėsi. Jeigu tu kaltini pasaulį, o ne save, tai ir liksi tokiu pat.

    Vokiečiai sukūrė automobilių pramonę dėl to, kad dirba ir moka kurti, o ne dėl to, kad jie yra susimaišę ir be tautos. Ir galima sakyti mes lietuviai esame kaip ir vokiečiai - tokie patys. Lietuviai, rusai nesukūrė sėkmingais veikiančios automobilių pramonės dėl to, kad istoriškai atsilikę, nemoka kurti taip sėkmingai, todėl ir negali pasigirti laimėjimais. Japonai garsėja naujausiomis technologijomis.

    Pagal tavo buką mąstymą, visi susimaišo ir turi būti vienodai intelektualūs, protingi, vienodi. Tu pažiūrėk žemėlapyje, pagal intelektą žmonės ne vienodai pasiskirsto pasaulyje. O tu šneki nesąmones.

    Dar nepamiršk paverkti, kad JAV ir Anglija išnaudojo vergus Afrikoje, o po to pridėk, kodėl to nedarė patys Afrikiečiai - nesukurdami galingos valstybės, kad priešintis visiems atėjūnams.

    Apkaltinti kapitalizmą ir nematyti, kad kalti individai patys, yra skurdaus ir kvailo žmogaus būdas. Jis visada  suvers kaltę kažkam. Visi yra vienodi, visi yra panašūs, tik mes kažkodėl esame skurdūs ir nabagai. Kodėl gi taip yra? Iš kur ta neteisybė?

    Gal dėl to, kad mus išnaudoja ir nemoka tiek, kiek reikia? Mes juk dirbame, tikrai dirbame. Gal tik išgeriame alkoholio grėsmingai daug, kartais vagiame, bėgame iš darbo pašokt, pagerti, bet dirbame tiek daug, kad netgi užmiegame darbe.
 
    Kaip tu užmiegi kažkur keliaudamas.

    Kam tau keliauti? Tokiems kaip tu reik į Š. Korėją keliauti.

    Yra statistiniai duomenys, kurie atspindi, kad skiriasi ne tik individas nuo individo, bet ir tautos nuo tautų, ir šalys nuo šalių, netgi žemynai nuo žemynų.

    Kadangi nieko nematei keliaudamas, nors gal čia tik pigi propaganda komunistinė, tai tik galima daryti išvadą, kad ne tokiems kaip tu, suvokti skirtumus. Marksas parodys kelią į ateitį.

   Kaip žmogus išlieka, kuris geriausiai prisitaiko, taip ir šalys išlieka, kurios geriausiai prisitaiko. O jeigu žmogus negali pamatyti skirtumų tarp kitų žmonių, tai jis pasmerktas klysti savo teorijoje apie klases. Darbininkai ir komunistai. Proletariatas. Internacionalas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Sau 2010 17:57 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 18 Sau 2010 15:42
Pranešimai: 59
Valstybių suskirstymas pagal intelektą

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_IQ

10 pirmaujančių


1 Hong Kong 107
2 South Korea 106
3 Japan 105
4 Taiwan 104
5 Singapore 103
6 Austria 102
6 Germany 102
6 Italy 102
6 Netherlands 102
10 Sweden 101
10 Switzerland 101

paskutinės


70 Jamaica 72
70 Kenya 72
70 South Africa 72
70 Sudan 72
70 Tanzania 72
75 Ghana 71
76 Nigeria 67
77 Guinea 66
77 Zimbabwe 66
79 Democratic Republic of the Congo 65
80 Sierra Leone 64
81 Ethiopia 63
82 Equatorial Guinea 59

   Turbūt intelektas turėtų pas visus būti vienodas? Nes žmonės nesiskiria, yra susimaišę todėl negali būti, kad pas vieną valstybė mažesnis, o pas kitą aukštesnis (kaltas kapitalizmas ar klimatas, kultūra, aplinka, sąlygos, istorija?).

    Jeigu Afrikoje visus metus karšta ir žmonės gyvena tokioje aplinkoje, kuomet yra visai kitoks išlikimas nei Šiaurės Europoje, ar tai turi įtakos? Bukas komunistas turbūt pasakys - kaltas kapitalizmas ir jo sukeltas oro sąlygų skirtumas.

    Vieno individo sąlygos gyventi yra sunkesnės, dėl to jam daugiau reik išmokti dalykų prisitaikant ir išliekant. Pas jį gali būti kaimynai tokie patys, todėl jam dar sunkiau, nes reikia kovoti, kariauti už save, savo grupę, po to savo tautą.

    O Afrikoje galbūt jiems pusė dalykų atkrenta, nereik žiemos bijoti, nereik galvot apie šilumos gamybą. Nereik bijoti kažkokių tai grėsmių, nes jie visi vienodai atsipūtę, jiems negrasina karais kažkas.

    Tautybę neigti yra kvaila. Ir jos išplaukiančius dalykus. Lengviausia yra suversti kaltę kažkam kitam už savo nesėkmes, bet ne patiems.

http://en.wikipedia.org/wiki/International_rankings
Krūvos reitingų, kurie nurodo, kaip skiriasi šalys.

    Ruskis komunistas netgi skiriasi nuo Kiniečio komunisto. Kodėl ruskiai komunistai nesusijungė su kiniečiais komunistais? Jei jų neskyrė jokie skirtumai?

    Pagal logiką turėjo apsijungti, nes "dėl proletariato" kova juk bendra. O kažkodėl išsiskyrė keliai. Ir kaip matyti net ir šiandien skiriasi šalys kaip diena ir naktis. O betautis individas to nepastebės.

    Man čia panašu: betaučiai individai, kuomet motina nežinoma, tėvas nežinomas, arba motina kokia nors ruskė, o tėvas grupinio akto metu nebuvo nustatytas, nes penkiese darė motiną.

   Tai toks individas turbūt būtų pats aršiausias komunizmo idėjos šalininkas, nes dešinė pusė jam yra svetima, nes jis neaišku kas toks, jis pats to nesupranta, tiesiog kaltas kapitalizmas, kad penki vyrai išžagino jo motiną ir jis toks gimė, nevalyvas tapo, nemokėjo dirbti, tapo ubagu, kuris ir liko kvailio vietoje, pas kairiuosius, kaltinančius JAV ir kapitalizmą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Sau 2010 01:53 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 08:46
Pranešimai: 3556
EUcitizen rašė:
Ruskis komunistas netgi skiriasi nuo Kiniečio komunisto.


O kodėl skiriasi? Todėl, kad iš esmės nėra tikri komunistai, o tik tam tikrų atskirų asmenų interesų reiškėjai.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Sau 2010 13:44 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
EUcitizen rašė:
Bičiulis rašė:
VLKK leidžia vartot tiek "tarybos", tiek "sovietai", todėl nematau dėl to jokios problemos.

Geras straipsnis: http://kapitalizmoistorija.org/straipsn ... -sasajos#1

Kaip tik tokiam nacionalistui-tautininkui-patriotui (fašistui-nacistui) kaip tu, Žygeivi. :img06:


    Nevadink žmogaus "fašistu", "nacistu". Žygeivio vietoje tokius kaip tu mesčiau lauk. Asmens orumo ir garbės įžeidinėjimams tinkama vieta yra kitur.


   Jei įžeidžia mane asmeniškai - paprastai nemetu, nebent išvalau ypač kvailus ar grubius pasisakymus - aš nesu įžeidus.

   Bet jei ima įžeidinėti kitus dalyvius (mūsų svetainės ar iš kitų forumų), tai iš pradžių perspėju ir įžeidimus trinu, o po to - jei perspėjimai neveikia - užblokuoju. :smile89:

  P.S. Beje, sąvokos "nacistas" ir "fašistas" yra tik eilinės politologinės kategorijos, tokios pačios, kaip ir "komunistas", "anarchistas", "monarchistas" ir pan.

  Akivaizdu, kad priešingų politinių pažiūrų asmenims tokios sąvokos yra vos ne keiksmažodis, tačiau iš tikrųjų tai tik politologiniai apibūdinimai.

  Nacistas (tai yra Hitlerio Vokietijos nacionalsocialistas) pagal savo pažiūras nesu, o štai terminas "fašistas" (apibūdinant jį taip, kaip jis buvo apibūdinamas Musolinio Italijoje, o ne Sovietijoje ir įvairių komunistų bei kairiųjų leksikone), man visai priimtinas. :img01:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Sau 2010 14:03 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
EUcitizen rašė:
Ruskis komunistas netgi skiriasi nuo Kiniečio komunisto.


O kodėl skiriasi? Todėl, kad iš esmės nėra tikri komunistai, o tik tam tikrų atskirų asmenų interesų reiškėjai.


   Komunizmo, kaip ir bet kurios kitos utopijos, pagrindinė problema ir yra ta, kad atskirų asmenų interesai visada yra skirtingi - daugiau ar mažiau.

   O komunistinių utopijų mąstytojai bei kūrėjai į tai niekada neatsižvelgia ir įsivaizduoja, kad visi be išimties žmonės turi būti vienodi, su visiškai vienodais interesais. Bet to niekada nebuvo, nėra ir nebus.

   Pvz., kažkur skaičiau, jog atlikti tyrimai parodė, kad net ir homozigotiniai dvyniai nėra vienodi savo politinėmis pažiūromis - ypač, jei jie augo ne kartu.

   Tuo labiau nėra taip, kad "proletaras" kinas iš Kinijos ir vokietis "proletaras" iš Vokietijos bus visiškai vienodų komunistinių pažiūrų, o jų tikslai visada sutaps.
:img01:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Sau 2010 16:23 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 18 Sau 2010 15:42
Pranešimai: 59
Žygeivis rašė:
tikras lietuvis rašė:
EUcitizen rašė:
Ruskis komunistas netgi skiriasi nuo Kiniečio komunisto.


O kodėl skiriasi? Todėl, kad iš esmės nėra tikri komunistai, o tik tam tikrų atskirų asmenų interesų reiškėjai.


   Komunizmo, kaip ir bet kurios kitos utopijos, pagrindinė problema ir yra ta, kad atskirų asmenų interesai visada yra skirtingi - daugiau ar mažiau.

  O komunistinių utopijų mąstytojai bei kūrėjai į tai niekada neatsižvelgia ir įsivaizduoja, kad visi be išimties žmonės turi būti vienodi, su visiškai vienodais interesais. Bet to niekada nebuvo, nėra ir nebus.

   Pvz., kažkur skaičiau, jog atlikti tyrimai parodė, kad net ir homozigotiniai dvyniai nėra vienodi savo politinėmis pažiūromis - ypač, jei jie augo ne kartu.

   Tuo labiau nėra taip, kad "proletaras" kinas iš Kinijos ir vokietis "proletaras" iš Vokietijos bus visiškai vienodų komunistinių pažiūrų, o jų tikslai visada sutaps.
:img01:


   Pažiūrėti užtenka į religijas, kad musulmonai tiki į savo Dievą, žydai į savo, kiti dar į savo, kokioje Afrikoje dar ten neaišku, į ką jie tiki.

   Pagal idėja, juk Dievas vienas - bet kažkodėl netgi taip nėra.

   Tas pats ir su komunizmu. Atrodo tikslas vienas, bet dėl politinių interesų ir dėl skirtumų, atsiranda keli komunizmo variantai.

   Tiek religija, tiek ir komunizmas yra susikompromitavę mano akimis žiūrint.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Sau 2010 17:18 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
   Įvairios religijos formos yra žmonijos kultūrinio paveldo dalis jau dešimtis tūkstančių metų. Ir bet kokios religinės sistemos egzistuoja įvairiose visuomenėse tiek ir tokiu mastu, koks yra objektyvus jų poreikis.

   Komunizmas, kaip teorinė visuotinės lygybės, o iš tikro - lygiavos, idėja, susijusi su religija tuo aspektu,  kad ja daug kam norisi tikėti, nors realiai tai pasiekti neįmanoma.

   Religijos (visos, kurios yra pasiekusios tam tikrą išsivystymo formą) nuo komunizmo idėjos skiriasi visų pirma tuo, jog visos tokios religijos kažkokį tai rojų "teisuoliams" ir "pragarą" nusidėjėliams žada tik po mirties, o komunizmo ideologija visa tai žada jau šiame gyvenime.

   Deja, kol kas sugebėjo sukurti tik pragarą žemėje - visur, kur tik tas komunizmo idėjas buvo bandoma realizuoti praktiškai. :smile89:

   Tai, be abejonės, labai žymiai sumažino komunizmo ideologijos patrauklumą ir šalininkų skaičių.

   O štai religijoms tai negresia - niekas juk negrįžta iš ano pasaulio ir nepapasakoja, kaip ten sekasi - rojuje ar pragare.
:img01:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Sau 2010 13:11 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 08:46
Pranešimai: 3556
EUcitizen rašė:
   Tiek religija, tiek ir komunizmas yra susikompromitavę mano akimis žiūrint.


    Taigi. seniai sakau - visos tos ideologijos, visi tie kairieji, dešinieji, visi tie komunistai, fašistai, monarchistai, visos tos religijos yra liaudies kvailinimas, nes teisinga yra tik tai, kas naudinga visuomenės daugumai.

    Kuri visuomeninė jėga užsiima tų interesų vykdymu? Nei viena.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Bal 2011 12:33 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Kas yra kas


Gender loops "žydrųjų" programų SKLEIDĖJAI:


Tolerantiško jaunimo asociaciją,
Kauno moterų draugiją,
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija,
Lygių galimybių plėtros centras,
Jaunimo centras "In Corpore",
Naujos kartos moterų iniciatyva,
Vilniaus moterų namai

STABDYTOJAI:


VšĮ Šeimos gynimo centras,
Pasaulinės gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacija,
Lietuvos sąjūdis,
Nacionalinė vartotojų konfederacija,
Lietuvių katalikų mokslų akademijos medicinos skyriaus,
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicija,
Piliečių sąšauka,
Vyčio kryžiaus ordino draugija,
Lietuvos "Caritas",
Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjunga,
Lietuvių fronto bičiulių sąjunga,
Lietuvos skautų sąjunga,
Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdis,
KTU žygeivių klubas "Ąžuolas",
VšĮ Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centras.
„Respublika“,
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA),
http://www.patriotai.lt.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Bir 2011 11:07 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Intelektualinės negalios apraiška: Facebook akauntas Blogeris Zeppelinus užblokuotas


http://zeppelinus.livejournal.com/31492.html

Zeppelinus ([info]zeppelinus) rašė,
@ 2011-04-25 18:03:00

      Atšventęs Kristaus prisikėlimo dieną ir suvartojęs minimaliai toleruotiną dažytų kiaušinių porciją,nusprendžiau užmesti akį – kas naujo mūsų Internetuose, kaip žmonės Velykas švenčia.

      Ir čia manęs laukė siurprizas, arba, kaip dabar priklauso sakyti – staigmena. Netikėtai sužinojau, kad su Šv.Velykomis mane jau „pasveikino“ Facebooko administracija – užblokuodama mano akauntą „Blogeris Zeppelinus“.

       Priežastis – daugkartiniai Facebooko vartotojų kreipimaisi su skundais, kad šis akauntas pavadintas netikru vardu ir neatstovauja realaus asmens,
kas formaliai yra Vartotojo susitarimo pažeidimas.

       Kaip maloniai el.paštu informavo administratoriai, daugumą skundų pateikė vienos uždaros Facebooko grupės, užsivadinusios „Fašizmui Lietuvoje – ne“ ar kažkaip panašiai, dalyviai.

       Jei kas nežino – tai grupė, susijusi su tokiu prokomunistiniu tinklalapiu Antifa.lt, kurio ideologas ir vienas pagrindinių redaktorių yra mūsų senas pažįstamas, Briuselio gyventojas ir Izraelio pilietis Sergey Kanovich, Lietuvos skaitytojams geriau pažįstamas, kaip katalikiško portalo Bernardinai.lt publicistas Sergejus Kanovičius. Beje, neseniai užėmęs garbingas Lietuvos žydų bendruomenės atstovo spaudai pareigas.

       Daugumą toje grupėje sudaro silpnesnio maumenėlio studenčiokai, nors yra ir rimtesnių veikėjų, atstovaujančių Anarchija.lt, Feministinį frontą bei Paleckio raudonąją gvardiją.

       Aš nepajėgiu suvokti tos grupuotės narių logikos – juk jie susibūrė tam, kad kovoti su fašizmu ir nacizmu Lietuvoje, taip sakant, akis akin kautis su išsikerojusiu ir mirtinai pavojingu hitlerininkų pogrindžiu – tai kokio velnio tokie intelekto galiūnai ir didžiavyriai, kaip kokie mažvaikiai, rašinėja apgailėtinus skundus Facebooko administracijai, siekdami nieko bendro su jokiais fašizmais-nacizmais neturinčio Blogerio Zeppelinus akaunto uždarymo dėl grynai formalaus pažeidimo?

       Kitokių priežasčių, nei elementoriška dvasios ubagystė ir intelektualinė negalia, nesudaranti šiems „antifašistams“ galimybių ginti savo pažiūras atviros diskusijos sąlygomis, aš nematau.

       Truputį keista, turint omenyje, kad toje grupuotėje yra visas tuntas asmenų, turinčių ar siekiančių mokslo daktaro laipsnio, bet panašu, kad tai tik dar vienas mūsų aukštojo mokslo degradacijos patvirtinimas.

       Žemesnio nuopolio akademinės visuomenės atstovui, nei skundo rašymas, siekiant, kad ideologinis oponentas būtų pašalintas iš diskusijos – net įsivaizduoti neįmanoma. Gėda – ir tiek.

      Informacija mano Facebooko draugams:

pabandysiu atstatyti savo akauntą. Jei nepavyks – teks užvesti naują.

      Nesulaukiau atstatymo – štai naujas Blogerio Zeppelinus akauntas Facebooke:

FB puslapis Blogas Zeppelinus http://www.facebook.com/pages/Blogas-Ze ... 2722759333 - galima užlaikinti.

FB profilis Blogeris Zeppelinus http://www.facebook.com/home.php#!/prof ... 2354984957 - galima įdrauginti.

     Iš to pačio vargo dar sukūriau ir Twitterį, kad jau kažkas taip bijo mano kuklios kūrybos platinimo:

Blogeris Zeppelinus http://twitter.com/#!/Zeppelinus_Blog .

     Kad jau skleisti informaciją, tai per visus galus!;)

Komentarai
http://zeppelinus.livejournal.com/31492.html


„Socialistinis“ liaudies frontas pasisako už konservatyvias vertybes ir konservatyvią šeimos sampratą


http://www.anarchija.lt/politika/34269- ... mment34269

      2011 m. gegužės pabaigoje ortodoksinių stalinistų tinklalapis „Leftas“, prisistatantis marksistiniu portalu, patalpino neapykantą seksualinės orientacijos atžvilgiu skatinantį straipsnį, kuriame respondentas S. Sokolovas pasisakė prieš marksistai.lt publikuotą Tony Cliffo straipsnį „Kodėl socialistai privalo remti homoseksualus“ ir prieš seksualinių mažumų teises
http://www.marksistai.lt/skaityti/tony- ... oseksualus

      Gegužės 28 d. portale „Leftas“ pasirodė interviu su SLF atstovu Sergejumi Sokolovu. Straipsnyje. Pavadintame „Tikrieji kairieji turi duoti atkirtį tolerastams iš “p” raidės“ teigiama, neva kairieji neturi palaikyti seksualinių mažumų, duoti joms atkirtį, o marksistai.lt yra pseudomarksistinis portalas, prisidedantis prie „New Left“ pseudokariosios tolerancijos propagandos
http://leftas.info/2011/05/28/tikrieji- ... #more-4596

      Sokolovas konstatuoja, jog savo destruktyvumu homoseksualai patys sukelia atoveiksmį – represijas: „kaip sakoma, – patys muša, patys rėkia“.  Taip pat priduriama, jog „vadinamoji „engiamoji mažuma“ yra vienas amoraliausių globaliojo kapitalizmo produktų. Arba, kaip pripažįsta minėto straipsnio autorius trockininkas T. Klifas, – „kapitalizmo vaikai“. Šis posakis Sokolovo suvokiamas kaip argumentas prieš homoseksualus.

      Gerbiamam respondentui siūlyčiau pasidomėti tuo, ką „propaguoja“, – marksizmu. Knygoje „Šventoji šeima“ Karlas Marxas konstatuoja: „Turinčioji nuosavybę klasė ir proletariato klasė patiria tokį patį žmogišką susvetimėjimą. Bet pirmoji klasė dėl susvetimėjimo jaučiasi laisvai ir tvirtai, ji suvokia susvetimėjimą kaip savo pačios galią ir mato joje žmoniškąją egzistenciją. Proletariato klasė jaučiasi naikinama, tai reiškia, kad susvetimėjime ji nustoja egzistuoti; ji mato jame savo bejėgiškumą, nehumanišką egzistenciją. Tai yra, Hegelio išsireiškimais sakant, jos ištvirkimas (Verworfenheit), pasipiktinimas dėl ištvirkimo, pasipiktinimas, į kurį neišvengiamai veda prieštaravimas tarp žmogaus prigimties ir proletariato gyvenimo sąlygų, kurios yra tiesioginis, tvirtas ir visapusiškas šios prigimties neigimas. Todėl šioje antitezėje privačios nuosavybės savininkas yra konservatyvioji pusė, proletariatas – destruktyvioji pusė. Iš pirmųjų kyla antitezės saugojimo veiksmas, iš antrųjų – jos naikinimo veiksmas.“

      Taigi matome, kad destruktyvumas, kuris nepatinka drg. Sokolovui, yra būdingas ne tik homoseksualams, bet visai proletarų klasei. Ne buržuazija naikina proletariatą, o proletariatas savo destruktyviu turiniu užsitraukia buržuazijos represijas. Tai ir yra „kapitalizmo vaikai“ – buržuazija ir proletariatas, dvi skirtingos kapitalizmo atžalos, iš kurių pirmoji džiaugiasi esama padėtimi ir stengiasi ją išlaikyti, o antroji esamos padėties negali pakelti, todėl yra priversta ją naikinti, o pirmoji klasė yra priversta kovoti su antrąja. Toks yra tikras marksistinis problemos suvokimas. Kapitalizmas trukdo proletariatui realizuoti savo žmogiškąją prigimtį, todėl proletariatas yra priverstas kovoti už savo išlikimą. Taigi klasių kova yra neišvengiamas, natūralus visuomenės reiškinys.

       Homoseksualų situacija yra labai panaši. Apie tai kalbėjo po K. Marxo mirties gyvenęs psichoanalizės tėvas Z. Freudas, kurio kiek modifikuotos idėjos XX amžiuje prisijungė prie marksizmo, kadangi žmogaus prigimtį jis suprato labai panašiai kaip Marxas. H. Marcuse yra sakęs: „Freudo ir Marxo aiškinimai – du radikalūs to paties reiškinio aiškinimai iš skirtingų perspektyvų“. Freudas teigė, jog žmogaus asmenybė susideda iš trijų dalių – ego (lot. „aš“, sąmoningiausia dalis), superego (lot. „virš aš“, visuomenės lūkesčiai ir sąžinė, pusiau sąmoninga dalis) ir id (lot. „jis“, pasąmoningi instinktai). Id, pasak Freudo, susideda iš dviejų dalių – eroso (meilės, kūrybos) ir tanato (destrukcijos). Pasak Freudo, žmogus ir visuomenė yra konfliktinėje būsenoje, ir kuo represyvesnė visuomenė žmogaus atžvilgiu, tuo labiau reiškiasi destruktyvusis pradas.

      Seksualumo atžvilgiu Freudas manė, jog visuomenė gali būti neurotiška ir dažnai suformuoja moralės normas, prieštaraujančias žmogaus prigimčiai. Puikus pavyzdys yra Viktorijos epocha, kurios metu viešumoje buvo visiškai nehumaniškai užgniaužtas bet koks seksualumas. Freudas mano, jog visi žmonės iš prigimties yra biseksualūs, ir homoseksualumas jei ir gali būti laikomas sutrikimu, tai nebent todėl, kad žmogus dėl kažkokių psichologinių priežasčių nebejaučia potraukio tęsti giminės. Tuo tarpu bet koks represyvumas homoseksualumo atžvilgiu tėra mazochizmas, galimai kylantis iš neurozių, ir visuomenė, represyviai besielgianti homoseksualų atžvilgiu, ne tik „nubraukia“ dalį žmogaus prigimties, bet užuot leidusi homoseksualams realizuoti save kūrybiškai per erosą, skatina jų agresiją ir destrukciją, kuri gali nuvesti į kraštutinį tašką – savidestrukciją. Kai tanatas pasiekia kritinę ribą, ego įvykdo paskutinę apsauginę psichikos reakciją – savižudybę.

      Freudo teorijoje matome ne tik glaudžias sąsajas su marksistine perspektyva (su kuria Freudas buvo susipažinęs), bet ir skaudžias represines veiklos pasekmes. Taigi grįždami prie T. Cliffo straipsnio, teigiančio, kad kairieji privalo ginti homoseksualus, galime tik pakartoti – privalo. Homoseksualų priešiškumas visuomenės santvarkai ir destruktyvumas kyla iš ten pat, iš kur ir proletariato – jie negali realizuoti savo prigimties. Bet koks proletariato skaidymas pagal lytį, rasę, tik trukdo susivienyti proletariatui revoliucinėje kovoje už savo teises. Todėl reikia skatinti homoseksualus jungtis į darbininkų judėjimus, kaip turinčius itin didelį revoliucinį potencialą ne tik dėl savo seksualinės orientacijos, bet ir dėl savo klasinės padėties.

       Toks yra tikras revoliucinis marksizmas ir tikras marksistiškas požiūris į klasių kovą. O kažkokių dainų talpinimas savo tinklapyje ir svaidymasis nerealiais pažadais yra ne kas kita kaip demagogija, populizmas, galbūt amžinai užsitęsusi paauglystė. Vienaip ar kitaip pasakysiu tai, dėl ko, manau, pritars man visi marksistai: kiekvienas kovotojas už rytojų savaime skatina toleranciją ir kovoja už mažumų teises, o tokių valdžios ištroškusių populistų, kaip Socialistinis liaudies fronto atstovai, remti negalima, nes pastarieji mums atneš ne laisvę, o Sibirą.

Mefisto
Marksistai.lt

2011 05 28

Komentarai
http://www.anarchija.lt/politika/34269- ... mment34269

Žygeivis
1Trečiadienis, 01 Birželis 2011 11:00


     Išvada

     Taigi "leftininkai" ir "marksistai" susikirto "seks mažumų klausimu"? :) :) :)

     O anarchistai (tai yra Anarchija.lt "redaktoriai") dabar jau palaiko "marksistus", nes šie aršiai "gina" "engiamą homoseksualų mažumą"? :)

     Mefisto: "...kiekvienas kovotojas už rytojų savaime skatina toleranciją ir kovoja už mažumų teises."

     P.S. Norėjau paklausti, o kaip nustatoma, kas yra ta "mažuma"?

     Pvz., pedofilai, nekrofilai ir zoofilai irgi yra "mažumos" (o gal jau kur nors ir "daugumos")?

     Ir ar juos turi remti marksistai bei anarchistai (juk jie irgi kovoja už absoliučią laisvę)? :)

Patį Mefisto (Gintarą) irgi ką tik pašalino iš http://www.komunizmas.org/ - nes jis turi savo "šiuolaikinio marksizmo portalą" http://www.marksistai.lt/

     Iš forumo komunizmas.org pašalinti anarchopederastinio New Left portalo marksistai.lt ( http://www.marksistai.lt/ ) veikėjai - Gintaras (Mefisto) ir Bartimaeus.

Plačiau:
http://www.komunizmas.org/viewtopic.php ... &start=128

---------------------------------------------------------------------------------

marksistas
Leftas

Prisijungė: 2007 04 30
Pranešimai: 2585

Parašytas: Tr. 06 01, 2011 10:36 am

    Svarsčiau ir nusprendžiau pašalinti du vartotojus.

1. Gintaras. Forume nedalyvauja jau gal daugiau nei metus, ideologiškai priešiškas. Pseudomarksistinio, antitarybinio anarchopederastinio marksistai.lt vienas iš kūrėjų.

2. Bartimaeus. Aktyvus antikomunistinis forumo dalyvis "kairiojo" kailyje, Gintaro kolega iš marksistai.lt. Vadina save kairiuoju ir garbina imperialistines agresijas (pvz., http://www.komunizmas.org/viewtopic.php ... ght=#18424 arba http://www.komunizmas.org/viewtopic.php ... ght=#18593 ).

Kadangi jiems nepavyko užvesti savo projektuko, kuris pritrauktų nors kelis žmones (marksistai.lt forumas gal pusę metų, nuo pat savo sukūrimo, stovėjo su 0 pranešimų, kol galiausiai apskritai nebuvo uždarytas), jie savo idėjų skleidimui ir naujų narių verbavimui naudoja mūsų forumą.

Tai daroma tiek vieša savo idėjų propaganda komentaruose, tiek epizodiniais bandymais verbuoti asmeninėmis žinutėmis. Asmeninėmis žinutėmis vartotojai kaip taisyklė buvo kviečiami prisijungti prie jų skype (kai kuriais atvejais susitikti gyvai), kur jie nuteikinėjami prieš mūsų projektus, raginami prisijungti prie šitų asmenų, jiems plaunamos smegenys pseudomarksistinėmis idėjomis.
---------------------------------------------------------------------------------

P.S. Gintaras - Mefisto.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bir 2011 22:34 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Šaltinis - Antifa.lt ir Anarchija.lt

http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/3480 ... mment34807

Žygeivis - Idėja
7Penktadienis, 10 Birželis 2011 20:48


      Beskaitant visus šituos "Antifos" kūrinėlius, nutariau, kad apskritai tai labai nebloga idėja tokios "priešų fotosesijos"...

      Reikės ir mums visuose savo forumuose pradėti skelbti visus aktyviausius "ružavai-rožiniai-žydrus" "aktyvistus", įdedant ir jų įvairias "grupines" nuotraukas - ne tik kokį ten Bielskį ar Aušrinę Mariją, bet ir "jaunąjį aktyvą"... :)

     Taip pat reikės ir "Drąsiaus kelio" judėjimui pasiūlyti šią idėją.

     Tauta juk turi žinoti savo "ružavai-žydrus didvyrius". :) :) :)

     Be to tai bus labai puiki priešrinkiminė propaganda, ypač rajoninėje spaudoje - ypač vaizdžiai parodant, kas per "fruktai" dabar valdo Lietuvą...



Kas yra kas


"Anoniminė studentė" Ugne....


Jos asmeninis tinklaraštis
http://blog.hardcore.lt/ugne/

-----------------------------------------------------------------------------

Marius Kundrotas: „Fašizmas“ ateina su knyga, „antifašizmas“ su geležiniais strypais

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... a-su-knyga -antifasizmas-su-geleziniais-strypais

2011-06-01 19:38

Marius Kundrotas

     2009 m. išėjus monografijai „Tauta amžių kelyje“, anarchistų portalas prapliupo aliarmo šūksniais: „gerb. akademine visuomene, ką nors darykit su nacionalizmu, kuris plinta ne tik gatvėse, bet ir universitetuose!“

     Kiek vėliau studentė Ugnė savo tinklaraštyje http://blog.hardcore.lt/ugne/2011/04/se ... magogij.ht ml apie šios knygos autorių pasisakė dar radikaliau: „Tik nereikia vynioti jo pažiūrų į popierėlį – homofobas, neonacis, priklauso „Jaunosios Lietuvos“ partijai. O didžiausias akibrokštas – VU TSPMI politikos mokslų doktorantas. Tokio asmens buvimą akademinėje bendruomenėje aš laikau įžeidimu ir spjūviu į veidą visiems, siekiantiems pokyčių homofobiškoje ir ksenofobiškoje Lietuvos visuomenėje“.

------------------------------------------------------------------------------

Foto

Paveikslėlis

      Mokykloje buvo normali mergiotė, gal tik storuliukė. Metus "pazyliojusi" 2007 m. įstojo į VU Istorijos bakalauro studijas kaip Ugnė Marija Andrijauskaitė (matyt, jos tėvai ją "įvardydami" paėmė "gerą pavyzdį" iš žinomos "feministės" Aušrinės Marijos Pavilionienės).

      Susidėjo su anarchistais, tapo aršia feministe, vegane, judėjimo už gyvūnų teises aktyviste, iniciatyvinės grupės "Gerbk gyvūnų teises!" nare, ir pradėjo rašinėti atitinkamus straipsnius bei skaityti anarchistiniame LUNI ("Laisvajame universitete") paskaitas.

      Gyvūnų gynimas yra teigiamas dalykas. Tačiau nuo gyvūnų ji labai greit "peršoko" į visai kitas temas ir užsiėmė aršios antilietuviškos-antitautinės propagandos skleidimu, bei ėmė rašinėti štai tokius "opusus": Šeimos politika Lietuvoje ir Trečiajame Reiche...

      Apskritai, pastebėjau, kad labai jau dažnai mūsų "liberalai - anarchistai - marksistai" prilygina Lietuvą Trečiajam Reichui, lyg pagal "iš aukščiau gautą komandą"...

      O štai su Sovietų sąjunga lyginti kažkodėl vengia? :) Matyt, už tokius palyginimus "užsakovai" pinigų nemoka. :)

      Štai jos "kūrybos perlų" pvz:

Šeimos politika Lietuvoje ir Trečiajame Reiche
Patriarchato kūrimas: moterys Mesopotamijos civilizacijoje
(kam įdomu - susiraskite interne)

      Per 2011 m. savivaldybių rinkimus jau buvo vienos Vilniaus m. apylinkės rinkimų komisijos sekretorė, pasiūlyta Liberalų ir centro sąjungos. :)

      Beje, jos tėvas, Albinas Andrijauskas (g. 1967-07-03) - Liberalų ir Centro sąjungos Šeškinės skyriaus pirmininkas (išsilavinimas vidurinis, 1985 m. baigė Panevėžio sporto mokyklą-internatą).

      Ne be reikalo, matyt, ir dukra "liberali anarchistė" - taip sakant "obuolys nuo obels...".... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 04 Rgp 2011 14:44. Iš viso redaguota 7 kartus.

Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 11 Bir 2011 15:48 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Kovo 11-ąją antifašistinį plakatą laikęs D. Velykis nubaustas 750 Lt bauda


http://www.anarchija.lt/politika/34855- ... bauda.html

a.lt info
2011 06 10

      2011 m. kovo 11 d. keli žmonės išėjo į Gedimino prospektą priešais neonacių koloną laikydami plakatą su užrašu „Visuomenė be neonacių“ ir užbraukta svastika. Policijai keliskart pareikalavus pasitraukti nuo gatvės, jie pakluso. Neonacių kolonai priartėjus prie protestuojančių, iš jos iššoko skustagalvis, gerai žinomas Garliavos „kovotojas” Vitalijus Keršis.

      V. Keršis užpuolė ant šaligatvio stovinčių protestuotojų laikomą plakatą ir mėgino jį sudraskyti, tačiau buvo atskirtas policijos ir nustumtas atgal į koloną. Tuo pat metu policijos pareigūnai čiupo plakatą laikiusį Donatą Velykį. Jie prirėmė D. Velykį prie Mokslų akademijos sienos, uždėjo jam antrankius ir keturiese nusivedė į policijos automobilį. Čia, jau autobusiuke, jis buvo „pavaišintas” smūgiu į pilvą.

      2011 m. birželio 9 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjas D. Korsakovas pripažino D. Velykį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d., ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 750 Lt dydžio baudą.

      Tuo tarpu protestuotojus užpuolęs ir plakatą sudraskęs V. Keršis anksčiau buvo nubaustas simboline 100 Lt bauda.

Paveikslėlis

Teismo nutartį rasite tinklaraštyje Antifa.lt
http://antifa.lt/post/6414584279/kovo-1 ... -d-velykis

Ištrauka:

      Liudytoja E. Činikienė teismui parodė, kad 2011-03-11 eisenos metu jie trise laikė transparantą, o D. Velykis buvo su vėliava šalia jų. Jie laukė eisenos Gedimino prospekte. Policija jų paprašė pasitraukti ant šaligatvio. Eisenai priartėjus, vienas eisenos dalyvis, t.y. P. Keršys, pradėjo stumdytis, tuo metu D.Velykis irgi pradėjo stumdytis.

      Liudytojas M. Činikas teismui parodė, kad 2011-03-11 D.Velykis išreiškė savo nuomonę apie nacionalistų eitynes. Jis stovėjo šalia jų su vėliava, po to jį suėmė policija, negali pasakyti dėl ko, nes D. Velykio veiksmų nematė, jis stovėjo jam iš kairės, už nugaros. Jie priekiu buvo atsisukę į Gedimino prospektą ir laikė transparantą, o jis buvo šiek tiek už jų.

Komentarai

Žygeivis - Dar šis bei tas
3Šeštadienis, 11 Birželis 2011 15:15


      Šitas p. Donatas nebe pirma kartą pakliūna į teisėsaugos akiratį:

      ”Vadovaudamasis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 259, 259′, 260 str. surašiau šį protokolą todėl, kad 2010-06-01 18.30 val. Katedros aikštė, DONATAS VELYKIS, Vilniaus universitetas studentas, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr 1-582 patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių 36.18 punkto reikalavimus, nes nesilaikė Administracijos direktoriaus įsakyme (2010-05-31 Nr. 40-585) nustatyto reikalavimo, t.y. nesuderino akcijos “Tiesos kelias”, skirtos Tarptautinei vaikų gynimo dienai, vietos ir laiko su Vilniaus arkivyskupijos kurija ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

      Tuo asm. DONATAS VELYKIS padarė administracinį teisės pažeidimą,numatytą LR administracinių, teisės pažeidimų kodekso 161 str.

      Administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtino liudytojai: Petras Neniškis, Konstitucijos pr. 3, Vilnius

Paveikslėlis

Plačiau čia:

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

http://blogorama.lt/2010/06/10/kaip-zyd ... vos-vaiku/

Juodaskverniai grasina baudomis Tarptautinės vaikų gynimo dienos rengėjams
http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/2533 ... ejams.html

Donatas Velykis (slapyvardis: neuronas)

   Panevėžio "Šaltinio" vidurinė mokykla
   2005 m. 12b klasė

   Vilniaus Universitetas
   Filologijos fakultetas, 2006 m. I kursas, K1 Klasik grupė,
   2010 m. jau bakalauras

http://www.klase.lt/anketa/219541/Donatas-Velykis

http://lt-lt.facebook.com/neronoop

http://www.facebook.com/neronoop?v=wall

http://www.facebook.com/group.php?gid=1 ... l&viewas=0

http://www.blogas.lt/vartotojas?neuronas

Taikusis atomas siautėja
(pokalbis tarp "žaliųjų abarcho pederastėlių")
http://ekologija.blogas.lt/taikusis-ato ... 12365.html

Žygeivis - Kas yra kas
4Šeštadienis, 11 Birželis 2011 15:36


      Beje, tie "liudininkai", minimi protokole, kaip stovėję šalia p. Donato, yra jo "dvasios broliai ir seserys" - Eglė Činikienė, g. 1955 m., įmonės Viešoji įstaiga "Lygių galimybių ir visuomeninio integravimo centras" (Įregistravimo data: 2011-04-19; Vilniaus m. Loretos Asanavičiūtės g. 4-198) vadovė, ir Mantvydas Činikas (VERSLO KONSULTANTŲ BIURAS, TŪB, http://www.bcb.lt/ Įmonės kodas 301535770, Sporto g. 11, LT-09200, VILNIUS (648) 63595, e. paštas mantvydas@bcb.lt ).

http://www.facebook.com/mantvydas.cornholio

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

      Eglė Činikienė, g. 1955 m., Anarchija.lt puslapiuose pasirašinėja kaip Eglė Cornholio, o Mantvydas Činikas kaip Mantvydas Cornholio (vienas iš penkių "entuziastų" (Darius Pocevičius, Kasparas Pocius, Roberta Raudonė, Agnė Patackė, Mantvydas Cornholio), norėjusių atsikratyti Lietuvos Valstybės pilietybės).
     
     P.S. Tačiau iki šiol dar "neatsikratė", kaip paaiškėjo teisme, kada teko parodyti savo dokumentus. :) :) :)

Tinklaraštininkas Zeppelinus. Kol kas jie parduoda Lietuvos pilietybę. Nupirkim, kol jie nepardavė Lietuvos…

kovo 20, 2011 11:48

http://alkas.lt/2011/03/20/tinklarastin ... -lietuvos/

http://zeppelinus.livejournal.com/30225 ... ead=508945

Eglė Cornholio. Perbraukta svastika prieš Hitlerjugendo agresiją
http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/3175 ... esija.html

Eglė Cornholio. Mano valdoma beprotybė
http://www.anarchija.lt/politika/28226- ... otybe.html

      Įdomiausia tai, kad p. "antifašistas" Donatas atrodo kaip pats tikriausias skustagalvis - nuskustas, net blizga... :) :) :)

Foto susipažinimui su p. "skustagalviu" Donatu Velykiu ir p. "lygių galimybių antifašiste" Egle Činikiene:

(Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr.  / D.Velykis prieš bylą teismo koridoriuje rodė vaizdo įrašus, kurie, jo vertinimu, byloja apie jo nekaltumą).

Prieš teismo posėdį dar laimingi....

Paveikslėlis

Po posėdžio - jau ne ypač....

Paveikslėlis

.....teisme apklausta Lygių galimybių ir visuomeninio integravimo centro vadovė E.Činikienė. Jos bendražygiui Donatui Velykiui dėl tų pačių neramumų yra iškelta atskira byla.

Po Kovo 11-osios eitynių teisme atsidūrusio antifašisto pozicija: policija nepajėgė sutramdyti skustagalvių, todėl suėmė mane!


Publikuota: 2011 balandžio 28d. 19.34 / Autorius: Saulius Chadasevičius

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu ... -59-148252

      Ketvirtadienį Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atvertė administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą, po garsiosios eisenos iškeltą prieš skustagalvius patriotus protestavusios antifašistinės organizacijos aktyvistui Donatui Velykiui.

       Kiek anksčiau 15min.lt rašė, kad problemų su teisėsauga neišvengė ir patys maršo dalyviai: skustagalviai patriotai Benas Šimkus ir Vitalijus Keršis sulaukė oficialaus policijos įspėjimo, o pastarajam buvo iškelta atskira ATP byla dėl suplėšyto transparanto su užrašu „Visuomenė be neonacių“.

       Šio plakato plėšymas tapo bene karščiausiu eisenos epizodu. V.Keršis (pagarsėjęs kaip Drąsiaus Kedžio dukters saugotojas ir Eglės Kusaitės rėmėjas) teisme aiškinasi dėl nedidelio chuliganizmo, o D.Velykiui suformuluoti kur kas rimtesni kaltinimai: dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip bent penki pareigūnai „supakuoja“ D.Velykį iškart po to, kai V.Keršis pripuola prie transparanto.

       Savojoje byloje V.Keršis yra aiškinęs, jog bėgo sulaikyti provokatoriaus (D.Velykio), kuris nepaisė policijos nurodymų (o plakatą esą suplėšė netyčia).

       Nieko blogo nepadaręs jaučiasi ir D.Velykis. „Aš jaučiuosi nekaltas. Esu nebūtai apkaltintas!“ – jau pačioje šiandienio posėdžio pradžioje jo bylą nagrinėjančiam teisėjui Dmitrijui Korsakovui pareiškė ketvirtakursis studentas.

       Dar prieš posėdį D.Velykis su bendraminčiais šių eilučių autoriui išdėstė savo poziciją, kodėl eitynių įkarštyje buvo sulaikytas policijos: „Policininkai nesusitvarkė su tais skustagalviais, todėl nutarė išvengti rimtesnio konflikto, sulaikydami ir išvesdami mane.“ D.Velykis įsitikinęs, kad principingiau turėjo būti tramdomi ne protestuotojai, o neapykantą kurstę ir nacizmo idėjas galimai propagavę žygeiviai.

Gresia baudos ar net areštas


       Teismui perduotoje bylos medžiagoje nurodyta, už ką D.Velykiui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Policijos vertinimu, vaikinas pažeidė viešąją tvarką, kai garsiai šūkavo, bandė įsiveržti į eisenos dalyvių gretas, provokavo neramumus. Raminamas policijos, D.Velykis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o jį suimant – aktyviai priešinosi.

       Kodekse numatyta, kad pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

       Tuo tarpu protestuotojo varžovo V.Keršio bylą nagrinėjantis teisėjas Olegas Šibkovas remsis kodekso nuostata, kad nedidelis chuliganizmas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų arba administracinį areštą iki 30 parų. Beje, V.Keršis prieš kelias dienas būtent 30 parų arešto gavo baudžiamojoje byloje dėl prokuroro įžeidimo, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs.

Teisėjo pamokslai teismo naujokui


       Ketvirtadienį D.Velykio bylą bandęs nagrinėti teisėjas D.Korsakovas buvo priverstas padaryti pertrauką, tačiau „linksmai“ praleido laiką su šiuo teismų naujoku. Supratęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neišmano net elementarių teisminių procedūrų, Temidės tarnas priminė apie jo teisę turėti profesionalų gynėją. Savo ruožtu D.Velykis pareiškė galėsiąs ir be advokato nesunkiai apsiginti. „Ar bandėte pats sau apendicitą išsioperuoti?“, – klausė teisėjas.

       D.Velykis teisėjui ne sykį siūlė atsipalaiduoti: nežiūrėti į viską taip formaliai, bendrauti žmogiškai.

       „Žiūrėkim formaliai. Čia ne turgus“, – savo „svečiui“ teisėjas kantriai aiškino apie tai, jog įstatymuose yra aiškiai reglamentuota, kaip vyksta teismo procesai, ir nustatytos tvarkos privalu laikytis. Tai svarbu tiek teikiant teismui prašymus, tiek nurodant prašomų apklausti liudytojų duomenis, tiek kitais proceso momentais.

       „Aš turiu įrodymų, kad esu nekaltas! Viskas yra nufilmuota!“ – emocijoms, o ne teisėjo siūlomai tvarkai buvo pasidavęs D.Velykis, kelis sykius net pertraukęs D.Korsakovą. Sulaukęs iš pyktelėjusio teisėjo atitinkamų pastabų, D.Velykis išklausė ir moralą: kad nagrinėti bylų teisėjas atvyksta ne savo malonumui, o daro tai Lietuvos Respublikos vardu, todėl visi proceso dalyviai privalo rodyti pagarbą valstybei, posėdžių salėje kabančiai trispalvei, herbui.

        „Kodėl mes nenagrinėjame gatvėje? Visi sueisime, pakalbėsime ir čia tipo teismas bus“, – dalykiškai nesusišnekėdamas su D.Velykiu, vaizdingai kalbėti sau leido Temidės tarnas.

        Neprarasdamas savitvardos D.Korsakovas šiaip ne taip išaiškino, jog išnagrinėti bylos nėra galimybės, nes į posėdį nepakviesta liudytoja Eglė Č., kurios pareiškimas yra įtrauktas į bylos medžiagą. Be to, D.Velykiui nesutinkant su policijos surašyto protokolo turiniu, teisme numatoma apklausti bent vieną iš konflikto vietoje buvusių pareigūnų. D.Velykiui taip pat leista pakviesti į teismą kelis bendražygius, kurie patvirtins, jog kovo 11-ąją jis nedarė nieko, kuo yra kaltinamas.

------------------------------------------------------------------------------

Šaltinis - http://www.facebook.com/note.php?note_i ... 5980408131

2011 m. birželio 9 d. teismo sprendimas dėl D. Velykio

A2.11.-2363-582/2011

Proceso Nr. 4-03-3-01402-2011-1

VILNIAUS MIESTO TREČIASIS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2011 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjas D. Korsakovas, sekretoriaujant J. Frank, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Velykiui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Z. Benečiui, išnagrinėjęs Donato Velykio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 174 str.,187 str. 1 d.,

nustatė:

2011-03-30 Donatui Velykiui surašytas administracinio pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog jis 2011-03-11 apie 16.40 vai. viešoje vietoje - Gedimino prospekte, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje garsiai šukavo, elgėsi įžūliai, bandė prasibrauti pro eisenos dalyvius. Tuo sutrikdydamas žmonių rimtį ir pažeisdamas viešąją tvarką. Sulaikymo metu Donatas Velykis priešinosi policijos pareigūnams, bandė išvengti sulaikymo, sulaikymo metu mosikavo rankomis, stumdė policijos pareigūnus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 174 str., 187 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Velykis teismui parodė, kad su jam inkriminuojamais pažeidimais nesutinka. Teigia, kad protokole parašyti dalykai, kurių jis nedarė. Neigia, jog garsiai šukavo, elgėsi įžūliai, stumdė policijos pareigūnus ir mėgino prasibrauti pro eisenos dalyvius. Nurodė, kad viskas yra nufilmuota, vaizdo įraše matosi, kad išvardintų dalykų jis nedarė. Pro eisenos dalyvius prasibrauti nebandė. Sulaikymo metu stovėjo ant šaligatvio, tuo metu iššoko iš eisenos P. Keršys ir juos užpuolė. P. Keršys puolė plėšyti jų transparantą, ir policija jį atstūmė į tą minią atgal, o jį sulaikė tuo metu, kai įvyko užpuolimas. Policijos pareigūnams nesipriešino. Policijos veiksmai buvo labai neadekvatūs, jį užpuolė kokie 5-6 policijos pareigūnai, prirėmė prie sienos, nors jeigu jį norėtų sulaikyti, būtų ramiai pats nuėjęs. Jam laužė rankas, sakė, kad jam skauda, bei tikrai nieko nestumdė ir nemosikavo rankomis. Kai vėliau jį nuvedė į policijos vagonėlį, jis jau buvo su antrankiais, bet jį dar nukenksmino smūgiu į pilvą, nors jokios grėsmės niekam nekėlė. Policijos mašinoje valandą laiko prasėdėjo su antrankiais, nors jokios grėsmės niekam nekėlė, kai tuo tarpu kitas sulaikytas žmogus iš nacionalistų pusės sėdėjo be antrankių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad prašė nuimti jam antrankius, bet jų nenuėmę, nors jis tikrai agresyviai nesielgė. Kaip traktuojamas sulaikymo vengimas nežino, teigia, jog jam niekas nesakė, kad jis sulaikomas, tiesiog prirėmė prie sienos. Nebandė išvengti sulaikymo.

Liudytoja E. Činikienė teismui parodė, kad 2011-03-11 eisenos metu jie trise laikė transparantą, o D. Velykis buvo su vėliava šalia jų. Jie laukė eisenos Gedimino prospekte. Policija jų paprašė pasitraukti ant šaligatvio. Eisenai priartėjus, vienas eisenos dalyvis, t.y. P. Keršys, pradėjo stumdytis, tuo metu D.Velykis irgi pradėjo stumdytis. D. Velykis padėjo sulaikyti transparantą, nes P. Keršys juos puolė ir pradėjo plėšyti transparantą. įvyko masinis susistumdymas, policiją kažkodėl surakino D.Velykį, o ne tą, kuris plėšė transparantą. Liudytoja taip pat nurodė, kad D. Velykis nebandė prasibrauti pro policijos pareigūnus ar pro tą eiseną, taip pat nešukavo, garsiai šukavo tik eisenos dalyviai. Apibūdindama D. Velykio sulaikymą nurodė, kad matė, jog D.Velykį puolė daug policininkų ir jį „supakavo", bet dėl ko tai įvyko, ką jis padarė, nežino, nes tokiu atveju policija galėjo suimti taip pat ir ją ir tuos, kurie laikė transparantą ir stumdėsi. Dėl ko D.Velykis buvo sulaikytas, neįsivaizduoja, nes nieko tokio, kas yra minima nebuvo. Tiesiog įvyko masinis susistumdymas, ir policija taip išsprendė konfliktą.

Liudytojas M. Cinikas teismui parodė, kad 2011-03-11 D.Velykis išreiškė savo nuomonę apie nacionalistų eitynes. Jis stovėjo šalia jų su vėliava, po to jį suėmė policija, negali pasakyti dėl ko, nes D. Velykio veiksmų nematė, jis stovėjo jam iš kairės, už nugaros. Jie priekiu buvo atsisukę į Gedimino prospektą ir laikė transparantą, o jis buvo šiek tiek už jų. Juos užpuolė P. Keršys, po to atsisuko ir pamatė, kad D.Velykis yra priremtas prie sienos policijos pareigūnų. Nematė, kad jis būtų šaukęs, šūkavęs, nepastebėjo ar D. Velykis bandė prasibrauti, nes jeigu jis butų bandęs tai daryti, tai turėjo brautis pro jį, nes jis buvo jam už nugaros.

Liudytojas B. Jurevičius teismui parodė, kad yra policijos pareigūnas, Vilniaus apskr. VPK Mobiliosios kuopos vyresnysis patrulis. 2011-03-11 vykdant savo tarnybines pareigas, lydėjo eiseną Gedimino prospekte, ir grupelė žmonių bandė prasibrauti pro jų lydimą koloną. D. Velykis bandė ne vieną kartą prasibrauti, buvo įspėtas pirmą kartą jų būrio vado, o antrą kartą jau buvo duotas nurodymas jį sulaikyti, kadangi jis galėjo išprovokuoti muštynės. Jie j į apsaugojo, nes jeigu jis būtų pro juos prasibrovęs ir patekęs tarp eisenos dalyvių, galėjo baigtis blogai, nes žmonių buvo daug, jie buvo nelabai linksmai nusiteikę. Sulaikomas D. Velykis bandė ištrūkti, stumdėsi, tada buvo prispaustas prie sienos, ir jam kovinių imtynių veiksmais buvo užlaužtos rankos už nugaros, ir buvo uždėti antrankiai. Taip pat nurodė, kad matė D. Velykį. Iš pradžių jis buvo prieš juos, bandė ten prasibrauti. Jis buvo ne vienas, dar buvo panelės, su savimi turėjo vėliavą, plakatus. D. Velykis laikė vėliavą. Bandydamas prasibrauti D. Velykis tiesiog bandė pro juos prabėgti, stumdė juos į šonus, mosikavo vėliava, šukavo. D. Velykį įspėjo jų būrio vadas. Po įspėjimo, kai jie trise ėjo, D. Velykis bandė pro juos prabėgti. Tuo metu jie D.Velykį stūmė nuo tos minios, prispaudė prie sienos ir sulaikė. Taip pat nurodė, kad tuo metu nebuvo kokio nors kito konflikto, S. Keršio jis nepažįsta. D. Velykis nevykdė teisėtų reikalavimų pasitraukti, stumdėsi. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai rašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas J. Pašuta teismui parodė, kad yra Vilniaus apskr. VPK mobiliosios kuopos viršila. D.Velykį buvo matęs Gedimino prospekte, tuo metu, kai lydėjo eiseną nuo Katedros aikštės. Prospekto pradžioje stovėjo grupelė žmonių su plakatais ir kažką šukavo. Kai praeidinėjo šalia tos grupelės vienas jaunuolis pradėjo brautis pro juos, link eisenos dalyvių, jie jį įspėjo, jis atsitraukė, paėjo į priekį ir vėl pradėjo brautis, tada jie jį sulaikė ir nuvedė į tarnybinį automobilį. D. Velykis bandė priešintis, mosikavo rankomis, vis tiek brovėsi link tos minios. Kai pirmą kartą pamatė D.Velykį, stovėjo arčiau gatvės ant šaligatvio, ten yra grandinė, jis stovėjo už grandinės. Vietoje jis nestovėjo, bandė brautis. Kai jį pamatė, tada visas tas šurmulys ir prasidėjo. Atsakydamas į klausimą kaip D. Velykis brovėsi per grandinę, nurodė, kad D. Velykis stovėjo už grandinės iš gatvės pusės, o eisena ėjo gatve. Tarp eisenos ir jo grandinės nebuvo, tarp eisenos ir jo buvo policijos pareigūnai. Be konflikto su D.Velykiu, kito konflikto į kurį reaguotų policijos pareigūnai tuo metu nematė.

Liudytojas A. Jonaitis teismui parodė, kad yra Vilniaus apskr.VPK mobiliosios kuopos patrulis. Nurodė, kad 2011-03-11 apie 16.40 vai., Gedimino prospekte, vyko „skinu" eitynės nuo katedros iki Lukiškių aikštės. Policijos pareigūnai turėjo užtikrinti saugų eitynių eismą, t.y. turėjo eitynių dalyvius saugiai palydėti iki tam tikros vietos. Eitynių dalyviai buvo taip vadinamoje pareigūnų „dėžutėje". Atsakydamas į klausimą ar pro tą „dėžutę" bandė kas nors prasibrauti atsakė, kad matė, jog vienas pareigūnas pastūmė vieną pilietį, kuris buvo su vėliava, rodė kažkokius nepadorius gestus ir kažką šaukė. Jis bandė prasibrauti pro pareigūnų grandinę. Jie ėjo iš dešinės pusės, D. Velykis vis bandė pro juos prasibrauti ir šaukė. Matė, kad vienas jo kolega jį atstūmė, bet jis pabėgo į priekį ir toliau bandė prasibrauti. Liudytojas nurodė, kad kolega bandė jį sulaikyti, bet jis priešinosi, tada jis irgi prišoko, D. Velykis bandė stumdytis, tačiau buvo prispaustas prie sienos, ir jam buvo uždėti antrankiai. Atvyko sulaikymo grupė, kuriai jis buvo perduotas ir pristatytas į3-jįPK. D. Velykis priešinosi sulaikomas, bandė atstumti jo kolegą B. Jurevičių.

Liudytojas R. Ališauskas teismui parodė, kad yra 3-ojo PK tyrėjas. Jis surašė D. Velykiui ATP protokolą. Protokolą surašė vadovaujantis tarnybiniais pranešimais. Nurodė, kad pirminis pažeidimas buvo toks, kad D.Velykis bandė prasibrauti pro minią buvo bandomąjį sustabdyti, bet jis nereagavo. Jis suprato, jog D. Velykis bandė prasibrauti pro eisenos dalyvius. Pats to įvykio, kuriame D. Velykis dalyvavo, nematė. Tarnybinius pranešimus surašė patruliai, kurie patruliavo įvykio metu. D.Velykis dalyvavo surašant protokolą net pateikė nuotraukas, tačiau pasirašyti atsisakė. Surašant ATP protokolą dar dalyvavo pareigūnas, kuris patvirtino, kad D.Velykis atsisakė pasirašyti. D.Velykis tą dieną atėjo į PK su asmens patvirtinančiu dokumentu, parašė paaiškinimą kuris yra pridėtas prie medžiagos.

Liudytojas G. Pakrijauskas teismui parodė, kad yra Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos Mobiliosios kopos 3-ojo būriaus viršila. 2011-03-11 dirbo apie 60 žmonių, minėto piliečio jis nesulaikinėjo, apie sulaikymą nieko pasakyti negali. Jis sutaikinėjo „skinus". Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jis sulaikinėjo D. Velykį tik dėl to, kad eisenos metu buvo daug priešiškai nusiteikusių žmonių, todėl jų būrys buvo padalintas į grupes, atsižvelgiant į tai buvo parašyta, kad jis taip pat dalyvavo pažeidėjo sulaikyme. 2011-03-11 jis lydėjo piliečius Gedimino prospektu, kiek pamena prie Lietuvos dramos teatro įvyko kažkoks konfliktas. Tuo metu buvo sulaikinėjami žmonės, jis kartu su kitais patruliais laikė grupę žurnalistų. Sulaikymo grupė buvo už nugaros, todėl jis nieko negali pasakyti.

Liudytojas A. Petrikas teismui parodė, kad dirba Vilniaus Kuopos 3-ojo būrio vadu. 2011-03-1 leitinių metu su padaliniu judėjo Gedimino prospektu, G. Vrublevskio gatvės dešinėje pusėje buvo grupė protestuotojų, maždaug 7-8 žmonės. Kai eisena priartėjo prie tos grupės, kilo konfliktas, vienas iš grupės asmenų bandė prasibrauti link eisenos, eisenoje esanti dalis asmenų bandė su jais susimušti. Tuo momentu pareigūnai pagrindinius konflikto dalyvius sulaikinėjo, kažkas susistumdė, pagrindiniai konflikto dalyviai buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Taip pat nurodė, kad protokolas surašytas tarnybinių pranešimų pagrindu. Pranešimus surašė tie pareigūnai, kurie sulaikinėjo D. Velykį. Konkrečiai D. Velykio šukavimų neprisimena, nes tai buvo senai, tačiau pamena, jog visa grupe aktyviai reiškėsi, protestavo, vadino naciais, skambėjo necenzūriniai žodžiai ir taip toliau. D. Velykis pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, stumdėsi, bandė išvengti sulaikymo, todėl buvo prispaustas prie sienos. Įvykus konfliktui buvo sulaikytas D. Velykis ir dalyvis iš eisenos. Kadangi praėjo daug laiko tapatinti D. Velykį su asmeniu esančiu nuotraukoje truputį sudėtinga, bet, jei tai tas asmuo, kurį jie sulaikinėjo tai iš jo pusės buvo neteisėti veiksmai. D. Velykis priešinosi sulaikymo metu.

Liudytojas R. Rybakovas parodė, kad dirba Vilniaus AVPK 3-sios kopos patruliu. D. Velykį matė per sulaikymus, tačiau per kurį neprisimena. 2011-03-11 lydėjo eiseną ir turėjo išskirti priešiškai nusiteikusius žmones ir eisenos dalyvius, buvo pora incidentų, kai žmonės išbėgdavo, sukdavo, bandė prasibrauti pro policijos pareigūnus. Iš tolo matė, kad D. Velykis yra priešiškai nusiteikęs, žygiavo su vėliava, mosikavo, bandė prasibrauti pro policijos pareigūnus link kolonos, todėl buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Sulaikymui priešinosi, mosikavo rankomis, laikė už rankos. Kurį pareigūną laikė už rankos nematė, matė, jog mosikavo rankomis ir trukdė sulaikymui. Ką konkrečiai šukavo D. Velykis pasakyti negali. Nors sulaikyme nedalyvavo, tačiau viską girdėjo, asmens užfiksuoto nuotraukoje (b.1.14) nematė. Kas buvo tuo metu, kai buvo nuspręsta sulaikyti D. Velykį jis nematė, matė tik kaip jis pradėjo bėgti, šaukti ir kaip jis bandė prasibrauti. Tuo metu jis buvo toliau nuo kitu policijos pareigūnų, tada pribėgo padėti. Taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rankoje laikė pagalį arba vėliavą. D.Velykį atpažino todėl, kad buvo sulaikyta nedaug žmonių.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas suformuluotas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str. LR ATPK 174 str. numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimąsi prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau šioje dalyje pažymėtina, jog ištyrus byloje surinktus įrodymus, nėra objektyvių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo padarė šį pažeidimą. Tarnybiniame pranešime (b.l. 4) nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo „garsiai šūkaudamas, t.y. grasindamas eisenos dalyviams susidorojimu bandė prasibrauti pro eisenos dalyvius lydinčią pareigūnų grandį, bet buvo sustabdytas ir įspėtas dėl neteisėtų veiksmų, tačiau jis kiek pabėgęs į šoną vėl bandė prasibrauti pro pareigūnus į koloną. Asmuo vėl buvo sustabdytas, tačiau į teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo". Kokius necenzūrinius žodžius ar gestus viešoje vietoje naudojo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nenurodyta, nenustatyta kaip ir kam grasino D. Velykis, kokiais veiksmais jis pažeidė žmonių rimtį ir viešąją tvarką, todėl darytina išvada, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. Velykis padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 174 str. Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vertina, jog asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neigiant savo kaltę, abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, naudai ir laikytina, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta D. Velykio veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str. įvykio ir sudėties.

LR ATPK 187 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

D.Velykio kaltė, jam padarius administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., yra pilnai įrodyta liudytojų parodymais ir byloje esančia medžiaga - tarnybiniais pranešimais, vaizdo medžiaga, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Donatas Velykis pasipriešino policijos pareigūnams. Jo kaltę patvirtina tarnybiniai pranešimai, filmuota medžiaga, liudytojų B. Jurevičiaus, J. Pašutos, A. Jonaičio, A. Petriko ir R. Rybakovo parodymai. Liudytojų policijos pareigūnų B.Jurevičiaus, J.Pašutos, A.Jonaičio, A.Petriko ir R.Rybakovo duoti parodymai pilnai paneigia administracinėn atsakomybėn ir liudytojos E.Činikienės parodymus apie tai, kad D.Velykis nepadarė jam inkriminuojamos veikos. Nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų - policijos pareigūnų - duotiems parodymams. Liudytojų - policijos pareigūnų -parodymus patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta vaizdo medžiaga. Pateiktos vaizdo medžiagos dalyje, kuri pavadinta „(1) Keršys užpuola mūsų transparantą. Jis paleidžiamas, aš sulaikomas" matyti, kad D.Velykis su kitais asmenimis stovi prieš eisenos judėjimą prospekto viduryje, policijos pareigūnai prašo pasitraukti iš kelio, įspėja dėl atsakomybės už jų reikalavimo nevykdymą, D.Velykis ginčijasi su pareigūnais, reikalavimą vykdo ne iš karto (įrašo 28 sek.). Vaizdo medžiagos dalyje „Alfa reportažas" matyti, kad D.Velykis laiko vėliavą (įrašo lmin. 47 sek.). Vaizdo medžiagos dalyje „(2) Skinheadų propaganda. Matosi sulaikymas iš kitos pusės“ matyti, kad D.Velykio sulaikymas prasidėjo iki to momento, kai eisenos dalyvių koloną priartėjo prie vietos, kurioje stovėjo D.Velykis su kitais asmenimis, galima matyti vėliavą, kurią laikė D.Velykis, nei vienas iš eisenos dalyvių dar nespėjo prisiartinti prie D.Velykio (įrašo 13 sek.). Vaizdo medžiagos dalyje, kuri pavadinta „(1) Keršys užpuola mūsų transparantą. Jis paleidžiamas, aš sulaikomas“ matyti, kad vienas iš eisenos dalyvių bandė prasibrauti pro pareigūnus jau po to, kai prasidėjo D.Velykio sulaikymas, tačiau šis asmuo buvo nustumtas atgal prie eisenos dalyvių (įrašo 1 min. 38 sek.).

Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 187 str. 1 d. D.Velykis pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

D.Velykis neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nesant pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, jam skiriamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 302 str., 174 str., 187 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutarė:

Donatą Velykį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą- 750 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt) dydžio baudą.

Bylą dalyje dėl Donato Velykio patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 174 str., nutraukti nesant Donato Velykio veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank" banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 55513, o apskundus tokį nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.). Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėjas D. Korsakovas

-------------------------------------------------------------------------

Kedžio sekėjo Vitalijaus Keršio byla: antifašistai ir skustagalviai rungiasi ir gatvėse, ir teisme


Publikuota: 2011 gegužės 3d. 11.41 / 15min.lt

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu ... gn=rssfeed

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 30 Lie 2011 12:34. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Lie 2011 18:06 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Simonas Švėgžda (Sineik)


*********************************************************

Lietuvių tautinio centro nariai įtariami iškėlę vėliavas su svastikomis

Publikuota: 11.19 / BNS

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... -56-161630

Komentarai
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... ?rc=1#comm

laimis  13:19 IP: 84.240.31.219


      laukiam kada dar R.Čekutį suims, nes įvykiai Norvegijoje rodo, kad naciai turi būti izoliuoti nuo visuomenės.

*********************************************************

IP: 84.240.31.219

Standartinis slapyvardis Sineik

El. paštas sineik@boy.lt

---------------------------------------------------------------------------------

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

   Name: Simonas
   Surname: Švėgžda
   Age: 16 (g. 1995-03-01)
   City: Vilnius
   !Email: sineik@boy.lt (2008 metų}
   Sites: sineik.lt, blog.hardcore.lt/xjcdi
   Twitter: xjcdi
   !Mics: pyderas, anarchistas
   Family: tėvas Vytautas, motina Sigita, sesuo Emilija

Draugai: Žilvinas Ališauskas (greenblogas@gmail.com)

Facebook: http://www.facebook.com/profile.php?id=1500422017

tėvo facebook: http://www.facebook.com/profile.php?id=1809178171

Paveikslėlis

--------------------------------------------------------------------------------

Turėjo savo blog-ą http://www.sineik.lt/

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

------------------------------------------------------------

Facebook-e

http://www.facebook.com/group.php?gid=1 ... 470&v=wall
http://www.facebook.com/profile.php?id=1500422017

http://www.facebook.com/permalink.php?s ... 2210426684

Paveikslėlis

O senoje versijoje dar tikra foto:
http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

Paveikslėlis

****************************************************

Mokykloje dalyvaudavo anglų kalbos olimpiadose - Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondas (VKIF):

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

54 SIMONAS ŠVĖGŽDA 192.5

---------------------------------------------------

Vilniaus Žemynos pagrindinė mokykla

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

Užsienio kalbų konkursai

Kalbų kengūra

21 Simonas Švėgžda   Anglų k.  Klasė
2009/2010 8g
Balai 190 mokytoja I. Makauskytė

------------------------------------------------------------------------------

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

Vilniaus Gabijos gimnazija

Šių metų kovo 22 dieną gimnazijoje vyko I – IV klasių mokinių oratorių konkursas tema „Emigracija“.

3 vieta:
Simonas Švėgžda I d kl. (2010-2011 m.)

-------------------------------------------------------------------------------

Sudalyvavo "pilietybės pardavime" kartu su kitais anarchistais ir "kairiaisiais":

Kol kas jie parduoda Lietuvos pilietybę. Nupirkim,kol jie nepardavė Lietuvos…
ZEPPELINUS, 2011 March 18th

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

Štai parduodančių Lietuvos pilietybę sąrašas šiai dienai (2011-03-18):

„NEPRITARK FAŠIZMUI - PARDUOK FAŠISTINĖS LIETUVOS PILIETYBĘ!"

Dalyvauja:

11. Darius Pocevičius,Anarchija.lt redaktorius

25. Kasparas Pocius,Anarchija.lt redaktorius

33. Simonas Švėgžda,moksleivis

--------------------------------------------------------------------------------

Išsipasakojimų kampelis:

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

Thu Mar 17, 2011 12:01 pm

iš FB
Simonas Švėgžda

kas turi dėtis merginos galvoje, kad žygiuoti kartu su naciukais prisisegus ženkliuką "visi skirtingi - visi lygūs"? beje, ar po juo kartais ne senas geras "išmeskime fašizmą"? tragikomiška...

---------------------------------------------------------------------------

http://www.peticijos.lt/visos/5928/signed/?offset=1300

DĖL ATSIRIBOJIMO NUO RADIKALŲ EITYNIŲ IR SKLEIDŽIAMOS NEAPYKANTOS.

36). Simonas Švėgžda.

----------------------------------------------------------------------------

http://naujas.lzs.lt/lt/naujienos/nuomo ... tiesa.html

Archyvas :: S.Švėgžda: žurnalisto pareiga – gerbti visuomenės teisę į tiesą
2009-10-28

Simonas Švėgžda

Jaunųjų žurnalistų klubo narys (14 m.)

      Pastaruoju metu Drąsiaus Kedžio bylos istorija Lietuvoje tapo labai populiari. Tai yra pagrindinė didžiausiųjų Lietuvos dienraščių, radijo bei televizijos laidų tema.

      Žiniasklaida, suvokusi, kad ši tema visuomenėje labai populiari, pradėjo ją plėtoti taip keldamasi reitingus bei populiarumą. Tačiau dažnai populiarumas siekiamas ne pačiais gražiausiais būdais. Kartais tie būdai netgi kertasi su žurnalisto etikos kodeksu, kurio pagrindiniai principai yra nešališkumas, nepriklausomumas bei teisingumas.

      Svarbiausia žurnalisto pareiga – gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą.

      Aš manau, kad nėra korektiška bei etiška viešai skelbti verdiktus bei piršti visuomenei subjektyvią nuomonę, nežinant visų faktų bei detalių ir neturint galutinių teismo išvadų.

*****************************************************

Apibendrinimas - akivaizdžiai auga dar vienas "donskis". :smile63:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Lie 2011 00:11 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Sveikas nacionalizmas. Kas tai?


http://www.lrytas.lt/-13064701731306305 ... as-tai.htm

http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k= ... 1306305378

Arkadijus Vinokuras
2011-05-27 22:50

      Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) primininko rinkimai, kuriuos 918 balsų persvara laimėjo Andrius Kubilius, parodė, kad TS-LKD, pasidalijusioje į dvi idėjines dalis, yra stiprus sparnas, galintis stabdyti vis greitesnį partijos judėjimą link bažnytinės ir nacionalistinės pasaulėžiūros. Tokia politika yra pavojinga atviros visuomenės idėjai. Ji veda į uždarumą, atsiribojimą nuo pasaulio.

      Tokio mąstymo pavyzdžių prasilenkiančių su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, lygiateisiškumo principais, matėme pakankamai. Šios prieštaringai vertinamos politikos atmetimas, jeigu toks bus, priklauso, žinoma, nuo TS-LKD pirmininko pozicijos ir mokėjimo balansuoti tarp skirtingų partijos sparnų. Norėtųsi tikėti, kad po šių pirmininko rinkimų TS–LKD ryžtingiau rinksis liberaliojo konservatizmo kelią. Jis nėra toks lengvas ar patrauklus, kaip populistinis „sveiko nacionalizmo“ kelias.

      Kitas kelias, kurį pasirinko I.Degutienė ir jos aplinka, ir kuriame, pasak Seimo pirmininkės, vietos yra ir sveikam nacionalizmui, nesant jokio susitarimo dėl šios sąvokos turinio, tas kelias yra į niekur.

      Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis taip pat kalba apie sveiką nacionalizmą. Keista. Taip, nacionalizmo dėka kūrėsi valstybės. Bet antra nelabai patraukli nacionalizmo pusė yra savęs iškėlimas kitų tautų sąskaita. Šis kelias yra sukėlęs galybę karų. Ar tokia pasaulėžiūra gali būti sveika?

      Bet čia sveikas nacionalizmas, matyt, tapatinamas su tautiškumu. Jeigu taip yra, tai „sveiko tautiškumo“ šūkis kažkaip labai įtariai susišaukia su „Tautinio jaunimo“ organizacijos eisenos Kovo 11-ąją šūkiais „Lietuva lietuviams!“, artimas šūkiui „Už baltąją rasę!“ ir fašistiniams simboliams. Po šios eisenos pradėta kalbėti apie sveiką nacionalizmą. Ar tautiškumą? Kokiu pagrindu V.Radžvilas ir R.Ozolas atsiriboja nuo Europos Sąjungos idėjos? Vis bandydami įrodyti, kad ES ir sovietinė imperija vienas ir tas pat, todėl vienodai pavojinga Lietuvos išlikimui. Problema su terminais?

      Reikia tikėtis, kad kalbama tautiškumą. Tai apie kokį sveiką tautiškumą Lietuvos piliečiai per savo išrinktuosius norėtų išgirsti? Gal apie tą tautiškumą, kuris, reikia suprasti, būtų išsigelbėjimas nuo visų bėdų? Tautiškumas, kuris lyg koks patriotiško atgimimo užkalbėjimas apjungtų visus piliečius bendram tikslui? Tas, kuris lyg ir turėtų sustabdyti tragišką masinę emigraciją. Opozicija tyli, nes neturi jokių idėjų, arba tai, ką jie turi, nerodo, taigi emocijų nesužadina.

      I.Degutienė, Seimo pirmininkė ir krikščionė, gal demokratė, kaip pilietė ir kaip politikė (du skirtingi dalykai jos supratimu) antraip nei A.Kubilius, gal konservatorius, bet ne talibas, emocingai kalbėti emocijoms sugeba.

      Prezidentė moka emocingai kalbėti pašviežinant kalbas autoritarine gaidele: „Lietuva ir aš – manau...“ . N.Venckienė, „herojaus“ D.Kedžio sesuo tai irgi moka, Garliavos minia taip pat moka. „Tautininkai“ – tiesiai į G.Songailos ir R.Ozolo bei V.Radžvilo širdį kalbėti moka.

      Na, žinoma, ir R.Paksas neatsilieka. Jis visuomet kalbėjo tiesiai į kai kurių širdį. Štai kaip dabar: „Mes privalėsime žmonėse sunaikinti abejingumą dėl valstybės ir įkvėpti drąsos pilietinei diktatūrai. Kad visuomenė diktuotų politikams ir valstybės tarnautojams, o ne šie diktuotų visuomenei savanaudiškus teisės aktus ir nustatytų ją skurdinančias taisykles.“

      Tokie fašistiniai – komunistiniai sapaliojimai net nejuokingi. Problema su saviveiklininkais, kurią žino kiekvienas profesionalas, yra ta, kad iš saviveiklininko galima juoktis tik vieną kartą. Antro, juokingo karto, nebūna. Šiek tiek apsišvietusi publika greitai sugeba atskirti profesionalą nuo saviveiklininko.

      Visi mano minėti veikėjai kalba tik emocijomis, dažniausiai infantilioms, bandydami nuslėpti neturėjimą ką pasakyti. Todėl visi iki vieno renkasi tautiškumo su „sveiko“ nacionalizmo priemaiša arkliuką.

      Matyt, didžioji dauguma Lietuvos piliečių, puikiai šnekančių lietuviškai, mylinčių savo gimtinę, ja besididžiuojantys, ja besigrožintys, ją palikę – besigailintys ir apsirgę nostalgija, nepatenka į to „sveiko tautiškumo ar sveiko nacionalizmo“ apibrėžimą. Taigi, pasikartosiu, bent kol kas, „tikrieji, sveikieji tautininkai“, tai tie, kurie kartu su rasistais ir neonaciais marširuioja jiems plačiai atvertomis centrinėmis Vilniaus gatvėmis. Visai kitaip, nei profsąjungos ir gėjai. Tie tai tikrai nėra patyrę sveiko tautiškumo skonio, manding.

      Viešoje erdvėje vyraujanti baimė dėl tautos ir kultūros išnykimo yra pagrįsta. Mūsų nėra 50 mln., tėra tik trys ir tie nesugebantys sukurti patrauklios emigrantų grįžimui socialinės apsaugos aplinkos ir į verslumą atsigręžusios ekonominės politikos.

      Tačiau ar galima, pasidavus baimei, remtis archaiška tautiškumo – nacionalizmo idėja, kuri, savo ruožtu nuo 1919 metų rėmėsi ksenofobija, antilenkiškumu, antirusiškumu ir antisemitizmu, o galiausiai ir autoritarizmu? Tų pažiūrų dalis lietuvių ir šiandien vis negali atsikratyti.

      Kas kužda kai kuriems mūsų politikams, jog pataikauti reikia tik tai primityviai tautiškumą suprantančiai daliai piliečių, visiškai pamirštant, kad traukinys jau nuvažiavo?

       Ksenofobija ir baimė atvirumui net ekonomine prasme neapsimoka, o dvasine prasme šiuolaikinį jaunimą atstumia arba jį luošina. Gal tie politikai nesėdi prie socialinių tinklų, interneto ir nemato, kad šešiamečiai kasdien prisijungę prie pasaulio, o ne prie Vilniaus. Tai gal uždrausti internetą? Jo uždrausti negalėdami, ne viena su katalikiška mokymo dvasia nieko bendro neturinti mokykla paverčiama “katalikiška” mokykla, kuria naudojantis, matyt, tikima, bus galima išplauti vaikų smegenis autoritarinėmis katalikiškomis ir ksenofobiškai “tautiškomis“ dogmomis.

       Bet ar negalima tautą gelbėti be neapykantos kitam, be uždarumo, be autoritarizmo garbinimo, be „sveiko nacionalizmo ir sveiko tautiškumo“ šūkių, be bažnytinių dogmų ir be primityvios baimės eskalavimo?

       Ką gi, artimiausiu metu sužinosime, kas tas “sveikas” nacionalizmas ir “sveikas” tautiškumas per dalykas. Nes kiek liberalesnis A.Kubiliaus blokas sudaro pusę Tėvynės sąjungos. Gal jie, pagaliau susigaudę sąvokose, suformuluos kažką sveiko?

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13064701731306305378&view=6

77. www 13:08 05-28

       Wiki rašo, kad Vinokuras Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavo tik 2002 metais už kažkokius mistinius nuopelnus.

       Iki tol jis gyveno Izraelyje, dirbo žydų jėgos struktūrose, veliau iškrypimo ir tolerancijos bastione - Švedijoje, kur gavo jos pilietybę.

       Tai situacija maždaug tokia: atvažiavo kažkoks neaiškus agentas su neaiškia praeitimi, kuris rašinėja, kad Lietuva yra Š. krūva, kad tauta - atgyvena, kad lietuviai - atsilikėliai barbarai, o kai kurie lietuviai intelektualiai - kone mulkiai. Super...

83. Žygeivis 23:40 05-28

      Ponui Vinokurui paaiškinu tai, ką jis savo ribotu protu nesugeba suvokti: Lietuvių Tautos "nacionalizmo traukinys" niekur nenuvažiavo.

      Jis buvo žvėriškomis sovietų įvykdytomis žudynėmis sustabdytas, o bėgiai apkrauti komunistinėmis-sovietinėmis ir "pasaulio piliečių" "idėjomis".

      Dabar visas tas šlamštas baigiamas išvalyti ir "traukinys" vėl juda į priekį.

      Kol kas dar tik įsibėgėja, bet greitai ponui Vinokurui ir jo "pažangiesiems bendražygiams" liks tik pamojuoti ranka juos stotelėje paliekančiam Lietuvių Tautos "traukiniui".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Lie 2011 18:59 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Henrikas Mickevičius (Henryk Mickiewicz) - "žmogaus teisių ekspertas ir gynėjas"


Henrikas Mickevičius
http://lt.wikipedia.org/wiki/Henrikas_Mickevi%C4%8Dius

Paveikslėlis Paveikslėlis

Oficiali "išbalinta" biografija:

       Nuo 1980 m. iki 1981 m. Lit. SSR teisingumo ministerijos Teismų skyriaus konsultantas, nuo 1981 m. iki 1987 m. Vilniaus miesto Lenino rajono teismo teisėjas, nuo 1987 m. iki 1989 m. gamybinio susivienijimo „Sigma“ Juridinio skyriaus viršininkas, nuo 1989 m. iki 1999 m. advokatas (su pertraukomis).

       1997-1999 m. Atviros Lietuvos fondo Teisės programos koordinatorius.

       Nuo 1999 m. iki 2003 m. Atviros visuomenės instituto teisės konsultantas-programos vadovas (Budapeštas, Vengrija).

       Nuo 2003 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.

       H. Mickevičius dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instutute [2] bei VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

       Henrikas Mickevičius yra Teisėjų atrankos komisijos narys, nuolatinis Europos Tarybos, ESBO, Jungtinių Tautų bei kitų tarpvalstybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ekspertas; jis reguliariai ruošia bei įgyvendina seminarus Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos, Serbijos, Armėnijos, Azerbajdžano, Moldovos teisėjams, prokurorams, advokatams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, dalyvauja kituose tarptautiniuose projektuose.

Lenkiškoje Vikipedijoje
http://pl.wikipedia.org/wiki/Henryk_Mickiewicz

      Henryk Mickiewicz (lit. Henrikas Mickevičius; ur. 1954) – litewski prawnik polskiego pochodzenia, dyrektor Instytutu Ochrony Praw Człowieka.

      W 1980 ukończył studia prawnicze na Wileńskim Uniwersytecie Państwowym, po czym pracował jako sędzia w rejonie wileńskim (1981–1987). W 1994 uzyskał doktorat w dziedzinie nauk prawnych w Dickenson School of Law w Pensylwanii. W tym samym roku odbył trzymiesięczną praktykę w centrali UNO w Nowym Jorku.

      Obecnie jest dyrektorem Instytutu Ochrony Praw Człowieka (Žmogaus teisių stebėjimo institutas).

atmintis,
2011 07 28 17:18


       Patikslinimai: "LR teisingumo ministerijos Teismų", t. y. LSSR ir ne departamentas, o skyrius.

       Nuo 1981 m. iki 1987 m. vieno iš Vilniaus miesto rajonų teismo teisėjas, t. y. Vilniaus miesto Lenino rajono.

       1987 m. iki 1989 m. gamybinio susivienijimo „Sigma“ Juridinio skyriaus viršininkas - Sigma buvo karinės pramonės gamykla. Tuo metu taip vadinami 5-ukai. Be KGB nepriimdavo net paprastu darbininku.

       Štai Jums ir "žmogaus teisių gynėjas".

***********************************************************

Kas yra kas...

     Iš lenkiškos Vikipedijos:

     Henryk Mickiewicz (lit. Henrikas Mickevičius; ur. 1954) – litewski prawnik polskiego pochodzenia, dyrektor Instytutu Ochrony Praw Człowieka.

     Sovietmečiu nuo 1980 m. komunistinių struktūrų "teisininkas", o jo darbovietėse švieste šviečia "KGB ausys"...

     Po to advokatas (įdomu, kokius "pacientus" jis gynė?).

     1997-1999 m. pagarsėjusio pasaulyje žydo Sorošo finansuojamo Atviros Lietuvos fondo Teisės programos koordinatorius.

     Nuo 1999 m. iki 2003 m. Atviros visuomenės instituto teisės konsultantas-programos vadovas (Budapeštas, Vengrija) (beje, štai, matyt, kodėl lietuvių žudikų iš Armija Krajova "gynėjai" skundėsi būtent Vengrijos "draugams"...).

     Nuo 2003 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 25 Kov 2012 18:22 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Šaltinis - © 2008 Vieningasis Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdis.
http://www.vlnds.lt/web/seimas-dantimis ... tu-teises/

Seimas dantimis ir nagais kovėsi už homoseksualistų teises


2008-06-19

Dabar šiuos degradavusius asmenis
gins Lietuvos Seimas


Birželio 17 d., antradienį, Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymą, kuris draus ,,diskriminuoti“ seksualinių mažumų atstovus.

Už naują įstatymo redakciją balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 6.

,,Seimo nariai balsuodami už šį įstatymą labai aiškiai pasakė, kad jį priimti reikalauja Europos Sąjunga. Jeigu iki šiol dar kam nors buvo neaišku, ką palaiko Europos Sąjunga, tai dabar kiekvienam bent šiek tiek mąstančiam Lietuvos piliečiui turi būti aišku, kad Europos Sąjunga gina ne normalius sveikus žmones, o paprastus seksualinius ištvirkėlius.

Su tokiomis vertybėmis nei Lietuva, nei Europos Sąjunga toli nenueis. Istorija rodo, kad valstybės ir imperijos pirmiausia sunykdavo dėl rasių susimaišymo ir klestinčios paleistuvystės, ryškiausias to pavyzdys - senovės Roma“, - sakė VLNDS vadovas Mindaugas Gervaldas.

Primename, kad priimant šį įstatymą ir apskritai ginant homoseksualistų teises didžiausią asmeninę iniciatyvą rodė Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

VLNDS Spaudos tarnyba


*****************************************************************

Rinkėjų dėmesiui: Seimo nariai, nepalaikę Valstybinės šeimos politikos koncepcijos projekto.


Eidami į rinkimus pasiimkite šį sąrašą ir prieš balsuodami pasitikrinkite ar Jūsų kandidato ar partijos kartais nėra šiame juodajame sąraše.

Šaltinis - Bernardinai.lt 2008-05-16

2008 m. gegužės 15 d., Tarptautinę šeimos dieną, Lietuvos Respublikos Seimas plenariniame posėdyje svarstė Valstybinės šeimos politikos koncepcijos projektą.

Koncepcijos svarstymas bei balsavimas labai akivaizdžiai išryškino tuos parlamentarus, kurie pasisako prieš santuoką. (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.ba ... s_id=-2012 ).

Esame įsitikinę, kad tokia informacija bus svarbi tiems rinkėjams, kurie per artėjančius Seimo rinkimus rinksis sąmoningai ir apgalvotai.

Žemiau išvardyti Seimo nariai balsavo prieš visą koncepcijos projektą:

Masiulis Eligijus (Liberalų sąjūdis)
Palionis Juozas (Socialdemokratų partija)
Pavilionienė Marija Aušrinė (Socialdemokratų partija)
Salamakinas Algimantas (Socialdemokratų partija)
Sysas Algirdas (Socialdemokratų partija)
Steponavičius Gintaras (Liberalų sąjūdis)
Šiaulienė Irena (Socialdemokratų partija)
Vėsaitė Birutė (Socialdemokratų partija)
Žakaitienė Roma (Socialdemokratų partija)

Susilaikė ir taip projekto nepalaikė šie Seimo nariai:

Vytautas Bogušis (Liberalų ir centro sąjunga)
Algis Čaplikas (Liberalų ir centro sąjunga)
Jonas Čekuolis (Liberalų ir centro sąjunga)
Kęstutis Glaveckas (Liberalų sąjūdis)
Vytautas Grubliauskas (Liberalų sąjūdis)
Jonas Juozapaitis (Socialdemokratų partija)
Česlovas Juršėnas (Seimo pirmininkas, Socialdemokratų partija)
Arminas Lydeka (Liberalų ir centro sąjunga)
Julius Sabatauskas (Socialdemokratų partija)
Vytautas Saulis (Socialdemokratų partija)
Mindaugas Subačius (Socialdemokratų partija)
Raimundas Šukys (Liberalų ir centro sąjunga)
Vladimiras Volčiok (Liberalų ir centro sąjunga)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 02 Bal 2012 14:18 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
"Paleckiukai" - Socialistinis liaudies frontas

http://www.slfrontas.lt/news.php

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 11 Bal 2012 14:10 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Ryšardas Maceikianecas. Apie lenkišką „Delfi“, kurį valdo raudonųjų nacių anūkėliai

http://propatrialt.wordpress.com/2012/0 ... anukeliai/

2012/04/10

Daug kartų rašėme apie pragaištingą informacijos monopolio įtaką visuomenės ir žmonių grupių sąmonei. Juoba, kad tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 44 str., draudžiančiam politinėms partijoms, organizacijoms ir privatiems asmenims monopolizuoti informaciją.

Deja, tokia situacija jau kelerius metus egzistuoja Vilniaus regione, kuriame informacija lenkų kalba turi visus ne tiktai monopolio, bet netgi informacinio teroro bruožus, kai žmonių mažumos grupė, glaudžiai gyvenanti nedidelėje teritorijoje, laikoma uždarai, nepasirengusi permainoms, neturinti pakankamo išsilavinimo, yra veikiama vienašalės, nepaprastai koncentruotos propagandos. Dėl jos Lietuvos lenkai daugeliu atvejų praranda gebėjimą orientuotis tikrovėje, nebesuvokia perspektyvų ir moralės dalykų, painioja gėrį ir blogį, laikydami savo engėjus ir iki kaulų smegenų korumpuotus posovietinius valdininkus ir sovietinius smogikus bei jų palikuonis savo gelbėtojais ir gynėjais.

Praėjusiais metais šia tema teko diskutuoti su veikėjais ir politikais, kreiptis su laišku į prezidentę D. Grybauskaitę – deja, be rezultatų ir atsakymo.

Todėl su susidomėjimu skaitėme informaciją apie tai, kad „Delfi“ ketina sukurti informacijos lenkų kalba portalą. Tuo labiau, kad tarsi turėjo būti objektyvus ir nepriklausomas.

Deja, mūsų nuogąstavimus dėl skyriaus objektyvumo ir nepriklausomumo sužadino tai, kad jo redaktoriumi paskirtas Antonas Radčenko, praktikuojantis laikraštyje „Kurierz Wileński“ (anksčiau – „Czerwony sztandar“ (Raudonoji vėliava), ir ypač dėl to, kad jis, kaip pats pareiškė prieš kelerius metus, yra Juozapo Mackevičiaus romanų „Kelias į niekur“ ir „Nereikia garsiai kalbėti“ veikėjų anūkėlis – jo seneliai yra – iš Pskovo kilęs vyresnysis NKGB leitenantas, Rudaminos valsčiaus „politrukas“, per pirmąją sovietinę okupaciją 1940 m. atvykęs Nikolajus Račenko ir Jekaterina Aleksandrovna Račenko, kuri prieš atvykdama į Lietuvą su pirmuoju okupantų ešelonu buvo įgijusi komjaunuoliškos veiklos patirties ir baigusi agitatorių kursus Charkove.

Reikia pridurti, kad Juozapas Mackevičius senelio pavardėje, deja, praleido raidę „d“. (Tam atvejui, jeigu A. Radčenko (Račenko) sakė tiesą, plačiau apie tai romane „Kelias į niekur“. Vilnius, Leidykla Aidai, 2009, psl. 7, 99-101, 223-224).

Vis dėlto, laikydamas, kad vaikaitis neatsako už senelio veiksmus, sutikau netgi duoti interviu, deja, pernelyg pasitikėdamas ir neatsižvelgęs į tai, kad be atsakomybės už veiksmus dar yra ir šeimos auklėjimas, suformuojantis tam tikrą vertybių, vertinimų ir elgesio kultūros sistemą, perduodamą iš kartos į kartą.

Besitęsiančios neaiškios sumaišties dėl interviu, kuriame kritikavau Rinkimų akciją, metu pasirodė pirmosios publikacijos „lenkiškajame“ „Delfi“ portale. Deja, nuo pačios pradžios tie patys veidai iš pokomunistinių straipsnių skilčių, tie patys žodžiai ir šūkiai, raginantys konfrontuoti, perteikiantys tai, kokiam tikslui buvo sukurtas minėtas portalas.

Ir turėdami omenyje, kad „Delfi“ vadovybė atsisakė suteikti žodį, pavyzdžiui, dr. Dariui Kuoliui, raginančiam tobulinti valstybę ir kurti pilietinę visuomenę, o portale lenkų kalba atsirado vietos tekstams ir portretams, priklausantiems „Czerwony sztandar“ partijos komiteto sekretoriui ir Maskvos politinės akademijos prie TSKP CK auklėtiniui, taip pat sovietinių represinių tarnybų koordinatoriui, vėliau tapusiam „Czerwony sztandar“ redaktoriumi, ir veikėjui, eskalavusiam įtampą tarp lenkų ir lietuvių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, antivalstybinio ir antilietuviško judėjimo „Jedinstvo“ įkūrėjui, taip pat Tomaševskiui su gimine, Haszczyńskiui iš Lenkijos Respublikos, paskleidusiam po pasaulį šmeižtą apie mūsų šalį – apima siaubas dėl gilėjančios Lietuvos lenkų informacinės apgulties, nes jie neturi prieigos prie objektyvių ir nepriklausomų informacijos šaltinių, nors tai įteisinta šalies Konstitucijoje, ir ne savo valia yra pasmerkti regresui mąstymo požiūriu, vadinasi, ir veiklos, su visais iš čia kylančiais tragiškais padariniais.

Matant visa tai – itin sunkiai, teko net kreiptis į „Delfi“ vadovybę, bet pavyko atšaukti interviu ir, laimei, neįminti į dar šiltą ir dvokiantį „karvojų“, dėl to susilaukiau A. Radčenkos grasinimų telefonu (ne su naganu rankoje), kad tokiu atveju apie mane parašys. Ir iš tiesų parašė, kad priklausiau partijai, kad susilaikiau balsuojant 1990 m. – ir tai atitinka tikrovę.

Tai kas, kad tų pačių savybių nepastebėta turint „Czerwony sztandar“ partijos komiteto sekretorių ir Maskvos politinės akademijos prie TSKP CK auklėtinį, taip pat sovietinių represinių tarnybų koordinatorių, vėliau tapusį „Czerwony sztandar“ redaktoriumi, ir veikėją, eskalavusį įtampą tarp lenkų ir lietuvių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, antivalstybinio ir antilietuviško judėjimo „Jedinstvo“ įkūrėją, kurių interviu ir portretai užpildė minėto portalo skiltis. Matyt, dėl užmaršumo redaktorius taip pat neužsiminė, kad jo senelis, jeigu tik sakė tiesą, su naganu rankoje ginė mūsų tėvus į egzistavimą sovietiniame lageryje, kuriame mūsų pareigos ir karjera nuo valytojos buvo susijo su naryste partijoje.

Bet kokiu atveju tai naujas veidas ir iki šiol dar netaikyta „kaltės ir bausmės“ praktika „lenkiškoje žurnalistikoje“, ir tai reikėtų pažymėti. Pirmiau aprašytas reiškinys juo labiau turi būti dokumentuotas, nes per „lenkiškąjį“ „Delfi“ šiuo metu aiškiausiai įsitvirtina Lietuvos ir jos lenkų paveikslas pasaulyje, anksčiau suformuotas pokomunistiniais leidiniais, per radiją „Znad Wilii” ir TV „Polonia”.

***

Dėl informacijos reikšmės, ypač šiais laikais, nieko nereikia įtikinėti. Tačiau dėl jos antikonstitucinio monopolizavimo įtakos, daromą lenkų kalba Lietuvos lenkams, teko dar kartą įsitikinti š. m. kovo 17 d., kai su lietuvių ir lenkų asmenų grupe netyčia susidūrėme su trijų asmenų grupele – kaimo mokytojais, grįžtančiais iš nepavykusios demonstracijos „prieš Švietimo įstatymą“. Mūsų nestebino agresyvus jų elgesys ir kultūros stoka.

Tačiau visiškai nustebino tai, kad iki šiol be jokių permainų jie gyvena 1988–1990 m. nuotaikomis, paremtomis gandais, insinuacijomis, nutylėjimais ir sovietinių represinių tarnybų provokacijomis bei propaganda.Tragedija glūdėjo tame, kad tai buvo, kaip patys prisistatė, mokytojai, ugdantys jaunimą!

Tad „lenkiškasis“ portalas „Delfi“, be abejo, padės dar labiau įsitvirtinti tiems ketvirčio amžiaus įsitikinimams, kad ir toliau liktu baisiausioje katorgoje, nes katorgiškai mąsto (Stanislavas Mackiewiczius (Cat), „Mintis gniaužtuose – sovietinės visuomenės psichologijos studija. LTW, Varšuva, 1998).

***

Skaitydamas Juozapo Mackevičiaus romanus „Kelias į niekur“ ir „Nereikia garsiai kalbėti“ skaitytojas vis aptinka Račenkos (Radčenkos?) pavardę, kuris atvyko iš Minsko, kur pasižymėjo gebėjimais likviduojant buožių likučius Baltarusijos SSR, ir Okinčico, kuris pirmiausia buvo sovietinės GRU agentas, vėliau – hitlerinės SD, ir aiškiai prisidėjo prie lietuvių kunigų žudynių ir netgi leido laikraštį „Nowy Szljach“ (Naujasis kelias) (Juozapas Mackevičius. Nereikia garsiai kalbėti. „Kontra“, Londonas, 1993, p. 301.)

Praėjo daugiau kaip pusė amžiaus ir taip lėmė likimas, kad visiškai atsitiktinai vėl matome šalia tas dvi pavardes, bet jau Vilniuje – Okinčicas 1998–2000 m. leido laikraštį „Gazeta Wileńska“ , jos vyriausiasis redaktorius – Radčenko (Račecko), o paskyrus Radčenką „Delfi“ redaktoriumi – pirmasis jo pašnekovas buvo Okinčicas.

Juokinga, išties…

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 07 Gru 2012 18:13 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Dalia Kuodytė: Seimo kanceliarija vykdo leidinių cenzūrą


http://www.balsas.lt/naujiena/703577/d- ... iu-cenzura

2012.12.07 12:37

Seimo narę Dalią Kuodytę nustebino ir papiktino tai, kad Seimo kanceliarijos sprendimu Parlamento rūmuose bandoma įvesti cenzūrą.

Parlamentarė teigia nesuprantanti, kodėl šiandien Seime platintos knygos „Besikeičiantys veidai“ ir parlamentarams skirti laiškai, primenantys apie homoseksualių asmenų teises Lietuvoje, Seimo kanceliarijos sprendimu buvo išimti iš Seimo narių pašto dėžučių ir jų nepasieks.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narę stebina Seimo kanceliarijos pasiaiškinimai, esą taip buvo pasielgta, nes buvo pažeista leidinių platinimo tvarka, nustatyta 2008 metų sausio mėn. priimtu Seimo kanclerio įsakymu.

„Man, kaip Seimo narei, dar neteko girdėti, kad remiantis kokiais nors kanclerio įsakymais Seimo rūmuose būtų vykdoma cenzūra. Niekada nesitikėjau, kad įvyks kas nors panašaus, bet šiandien tą pamatėme. Todėl nedelsiant reikalausiu, kad konfiskuoti leidiniai, kurie dabar saugomi Seime, būtų grąžinti tiems, kam jie ir buvo skirti – visiems parlamentarams. Visus juos raginu ištarti tvirtą „ne“ cenzūrai ir savo iniciatyva patiems atsiimti konfiskuotus leidinius“, – teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė D. Kuodytė.

Liberalė klausimą dėl konfiskuotų leidinių siūlys įtraukti į artimiausią Seimo Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę.

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/d-kuody ... i-apacioje

Žygeivis 2012-12-07 18:09:09

Štai dabar galutinai supratau, kaip ir kieno būtent dėka panelė Kuodytė tapo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadove, o ne koks nors buvęs tikras Lietuvos partizanas ar pogrindininkas, Lietuvių tautinio antisovietinio pogrindžio dalyvis.

Seimo kanceliarija: medžiaga parlamentarams išplatinta pažeidžiant teisės aktus


http://www.balsas.lt/naujiena/703637/se ... ises-aktus

2012.12.07 16:02

Seimo narei Daliai Kuodytei pasipiktinus tuo, kad esą Seimo kanceliarijos sprendimu Parlamento rūmuose bandoma įvesti cenzūrą, Seimo ryšių su visuomene skyrius pareiškė, kad penktadienį Seimo kanceliarijos darbuotojai iš Seimo narių korespondencijos dėžučių išėmė medžiagą, remdamiesi Seimo statutu ir Seimo valdybos sprendimu patvirtintu Seimo kanceliarijos reglamentu.

„Medžiaga Seimo nariams buvo išplatinta pažeidžiant šiuos teisės aktus. Apie tai Seimo kancleris raštu informavo Seimo narę, užsakiusią vienos dienos leidimus medžiagą išplatinusiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statute nustatyta, kad Seimo kanceliarija užtikrina Seimo veiklą ir veikia pagal Seimo valdybos patvirtintus nuostatus ir kitus teisės aktus“, - pareiškė Seimo ryšių su visuomene skyrius.

Artėjant Tarptautinei žmogaus teisių dienai, penktadienį Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovai į Seimo narių dėžutes įdėjo knygas "Besikeičiantys veidai" apie prieš porą metų Vilniuje vykusias homoseksualų eitynes ir kvietimus į kitąmet Vilniuje vėl planuojamas tokias eitynes. Tačiau ši literatūra parlamentarų nepasiekė.

Seimo statuto 134 straipsniu yra nustatyta, kad Seimo narių parengtus (ar iš kitur gautus) ir siūlomus platinti dokumentus, skirtus visiems Seimo nariams, komitetams ar frakcijoms, išdalija Posėdžių sekretoriatas. Dokumentai turi būti užregistruoti Posėdžių sekretoriate ir pasirašyti bent vieno Seimo nario.

Be to, Seimo valdybos sprendimu patvirtintame Seimo kanceliarijos reglamente yra nustatyta, kad visi Seime gaunami dokumentai, laiškai, siuntos ir kita korespondencija priimami, išskyrus įstatymų leidybos procedūroms taikomas išimtis, ir registruojami Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje.

Šiuo atveju dėl korespondencijos registracijos į Komunikacijos departamento Priėmimo skyrių kreiptasi nebuvo. Be to, yra nustatyta leidinių, skirtų platinti Seimo nariams, tvarka.

Atsižvelgdamas į siūlomų Seime platinti leidinių kiekį ir Seimo narių pageidavimus, Seimo kancleris 2008 m. įsakymu patvirtino Atnešamos korespondencijos perdavimo Seimo rūmų apsaugos postuose tvarką, kuria nustatyta, kad į Priėmimo skyrių asmenų atnešti ir jų pageidaujami platinti Seimo nariams leidiniai (laikraščiai, žurnalai) nepriimami ir į Seimo narių korespondencijos dėžutes nededami.

Dėl šių leidinių (ne daugiau kaip 2 egz.) priėmimo tariamasi tiesiogiai su Parlamentinių tyrimų departamento Bibliografinės informacijos skyriumi prie III rūmų apsaugos posto. Prenumeruojamus leidinius Seimo nariai gauna paštu.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo kanceliarija nevykdo Seimo narių korespondencijos turinio atrankos.

Tuo tarpu Seimo narę D. Kuodytę nustebino ir papiktino tai, kad Seimo kanceliarijos sprendimu Parlamento rūmuose bandoma įvesti cenzūrą. D. Kuodytė nesupranta, kodėl Seime platintos knygos "Besikeičiantys veidai" ir parlamentarams skirti laiškai, primenantys apie homoseksualių asmenų teises Lietuvoje, Seimo kanceliarijos sprendimu buvo išimti iš Seimo narių pašto dėžučių ir jų nepasieks. Liberalų sąjūdžio frakcijos narę stebina Seimo kanceliarijos pasiaiškinimai, esą taip buvo pasielgta, nes buvo pažeista leidinių platinimo tvarka, nustatyta 2008 metų sausį priimtu Seimo kanclerio įsakymu.

„Man, kaip Seimo narei, dar neteko girdėti, kad remiantis kokiais nors kanclerio įsakymais Seimo rūmuose būtų vykdoma cenzūra. Niekada nesitikėjau, kad įvyks kas nors panašaus, bet šiandien tą pamatėme. Todėl nedelsiant reikalausiu, kad konfiskuoti leidiniai, kurie dabar saugomi Seime, būtų grąžinti tiems, kam jie ir buvo skirti - visiems parlamentarams. Visus juos raginu ištarti tvirtą „ne“ cenzūrai ir savo iniciatyva patiems atsiimti konfiskuotus leidinius“, - teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė D. Kuodytė. Liberalė klausimą dėl konfiskuotų leidinių siūlys įtraukti į artimiausią Seimo Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę.

Komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 14 Sau 2013 18:05 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Nida Vasiliauskaitė. Kai kurių nuomonių negerbiu. Iš pagarbos intelektui

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=60407409

Nida Vasiliauskaitė,
http://www.DELFI.lt
2013 m. sausio 14 d. 17:34

Paveikslėlis

Nida Vasiliauskaitė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)


Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-01-14 17:59


Panašu, kad autorei jau prasidėjo pernelyg ankstyva jos jaunam amžiui menopauzė?

Patariu autorei pasitikrinti pas rimtus specialistus, nes užleidus ligą mes - visi Lietuvos žmonės - galime prarasti tokią kūrybingą ir akivaizdžiai "netradicinę" asmenybę...

Beje, vartoju žodžių junginį "Lietuvos žmonės" iš ypatingos pagarbos panelės Nidos talentui viską "ideologiškai sujaukti ir vėl sulipdyti", kadangi ši panelytė yra neabejotina buvusio sovietinės kompartijos CK ideologinė "įpėdinė".

P.S. Kaip priminė gerb. Antanas Terleckas savo kalboje Seime Sausio 13-ai paminėti:

"Brangūs Lietuvos žmonės, tie, kurie šiandien dažnai mini tuos žodžius „Lietuvos žmonės“, žinokite, kad nuo 1949 m. šie žodžiai buvo privalomi sakyti CK nutarimu. Tad galvokite kalbėdami. Žinokite, kad aš, išgirdęs tuos žodžius, išjungiu televiziją. Tikiuosi, ateis laikas eteryje dažnai girdėti žodžius tėvynė, Lietuva, valstybė, tautiečiai, Lietuvos piliečiai."

Studentas pasipiktino N.Vasiliauskaitės mintimis socialiniame tinkle (papildyta N. Vasiliauskaitės ir aptarto leidinio redaktoriaus komentarais)

DELFI skaitytojas
2013 m. sausio 10 d. 13:42

http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/stud ... d=60397523

Komentarai
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/stud ... &com=1&s=1

Andrius Noreika
2013-01-10 20:15


Tekdavo skaityti Nidos straipsnius. Pastoviai stebėdavausi, kaip dėstytoja gali mintis reikšti taip nerišliai. Jos straipsniai būdavo ne tam, kad kažką išaiškintų, ko nesuprantame, o tiesiog pastovus pamazgų pylimas ant kažko.

Daug komentatorių patvirtino komentarais, kad Nida Vasiliauskaitė yra silpna dėstytoja. Teko bendrauti su keliais jos studentais. Pagrindinės studentų nuomonės.....

- Daug kalba. Šokinėja nuo temos prie temos, pamesdama visiškai pirmos temos esminę mintį .....

- Pradžioje sudaro itin protingo asmens įspūdį. Po kelių savaičių pradedi suvokti, kad charizma ima greitai dingti, paskui nueina į asmeniškumus. Pradeda nihilistiškai pykti ant viso pasaulio ....

- Bendraujant su Vasiliauskaite, ji būna maloni iki, kol jai leidi būti pasaulio bamba (Mes kvailiai, o ji dieviškoji guru). Kai pokalbio metu išmuši iš po kojų pasaulio bambos bačką, tampa pikta ....

lg
2013-01-11 00:09


Profesoriui Šliogeriui ji kažkodėl "nesuteikė" tokios akademinės laisvės kaip sau - elementariai ėmė skųsti, kaip geriausiais sovietiniais laikais.

Štai tau ir kairysis liberalizmas. Beje, pažįstamas nuo Didžiosios Spalio Revoliucijos: demokratija reikalinga tol, kol Mes ateisime į valdžią.

Krikščionis
2013-01-11 17:45


Kodėl tie, kas taip smarkiai pasisako už toleranciją, netoleruoja krikščionių?

Tarkim, Pussy Riot ir FEMEN antikrikščioniški išpuoliai, arba renginys Vilniuje, kur Š buvo mėtomas Kristaus paveikslas, susilaukė nemažo "tolerantiško" palaikymo. Keista, nes visos šios išvardintos "akcijos" skleidžia netoleranciją tikintiesiems, tyčiojasi iš jų.

Bet tik įdomu, ar būtų toks pats palaikymas, jeigu Pussy Riot vietoj krikščionių cerkvės būtų "protestams" pasirinkusios kokią nors kitą vietą, tarkim, gėjų klubą?

Arba jeigu Vilniuje tame renginyje būtų Š apmėtę ne Kristaus paveikslą, o kokių nors mažumų simboliką - kokia būtų reakcija?

Kodėl tokie dvigubi standartai?

Žygeivis
2013-01-14 18:23


Kas yra kas


Nidos "kompanija" (iš pagarsėjusio socdemo-anarchisto "Evaldo" draugų sąrašo Veidaknygėje):

Efraim Zuroff, Sergey Kanovich, Dovid Katz, Algirdas Paleckis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Bielskis, Darius Pocevičius, Kasparas Pocius, Domininkas Burba, Donatas Velykis, Arturas Rudomanskis, Linas Kranauskas, Vilis Normanas, Stanislovas Tomas, Simonas Švėgžda, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskiene, Rasa Kuodyte....

Ir dar daug kitų "raudonai-žydrųjų" - kaip sakoma, visas "kosmopolitinis senų ir naujų kairiųjų pe-derastinis elitas" vienoje "bendro mėšlo krūvoje"...

Štai kitas įdomus "bendraminčių būrelis" (o dalyviai vis tie patys):

2009 m. kovo 20 d. (penktadienį) 11.00 val. BNS Spaudos konferencijų salėje vyks konferencija tema ""Taikių patriotų" naktiniai išpuoliai prieš piliečius. Kaip apginti žmogaus teises ir toleranciją Lietuvoje?"

Dalyviai:
Andrius Bielskis (DEMOS kritinės minties institutas),
Domininkas Burba (NK95),
Karolis Klimka (vertėjas, žurnalistas),
Darius Pocevičius (Anarchija.lt redaktorius),
Nida Vasiliauskaitė (Tolerantiško jaunimo asocijacija, NK95)
Vytenis Andriukaitis (LSDP, Seimo narys).

N.Vasiliauskaitė. Kam „ačiū“ už perbrauktus Gediminaičių stulpus

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=60505413

Nida Vasiliauskaitė,
http://www.DELFI.lt
2013 m. sausio 24 d. 11:37

Paveikslėlis

Nida Vasiliauskaitė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)


Neformaliai „Antifa Lietuva“ grupelei surengus akciją prie Graikijos ambasados prieš toje šalyje plintantį dešinįjį ekstremizmą, LR Generalinę prokuratūrą pasiekė dviejų vietinių radikalios dešinės organizacijų – Tautininkų sąjungos ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos – prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Priežastis – akcijoje laikytas plakatas, kuriame, greta perbrauktos svastikos, perbraukti ir Gediminaičių stulpai bei vienos iš minėtų organizacijų ženklas. Pareiškėjai čia įžvelgė „sistemingai besikartojantį tyčiojimąsi iš nacionalinių simbolių, o taip pat ir tyčiojimąsi iš asmenų ar jų grupių dėl jų pažiūrų“ .

Perbrauktas ar ne, niekam nežinomas Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos ženklas daugumą Lietuvos gyventojų paliko abejingais, bet Gediminaičių stulpai – neabejotinai teigiamus dalykus reiškiantis, beveik sakralus simbolis – šiame kontekste turėjo erzinantį efektą ne vien besiskundžiančių organizacijų nariams ir jų simpatikams. Ar vertėjo taip pasielgti (jei taip, tai kokia prasme; jei ne, tai dėl kokių priežasčių) – diskusinis klausimas; jo imtis galima tik prieš tai pamėginus suprasti, kodėl būtent toks buvo akcijos rengėjų sprendimas, ką norėta tuo pasakyti (ar pavyko – kita tema).

Paprasčiausią atsakymą jau pacitavau:

dešiniųjų pareiškėjų supratimu, „Antifa Lietuva“ taip padarė tiesiog todėl, kad yra labai blogi ir/ar labai kvaili žmonės, kuriems tiesiog maga tyčiotis iš nacionalinių simbolių (na, nemyli jie Lietuvos, negerbia jos valstybingumo ir siekia jį sunaikinti – jungtinėmis Maskvos-Briuselio lėšomis, be abejo).

Esame mes, geriečiai-patriotai-normalūs-padorūs-žmonės, ir jie, blogiečiai-kairieji, nei normalūs, nei padorūs: štai ir visa priežastis (penkiamečio intelektas šypsosi patenkintas: jis ką tik „išsprendė pasaulį“).

Čia dera priminti, jog tezė, esą Gediminaičių stulpų perbraukimas yra „sistemingas besikartojantis tyčiojimasis iš nacionalinių simbolių“, numato bent dvi prielaidas. Pirmoji iš jų buvo išsakyta atvirai: Gediminaičių stulpai išniekinti ne tiek perbraukimu, kiek sugretinimu su svastika, nes nei patys stulpai, nei Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „su nacionalsocializmu neturi nieko bendra“. Antroji prielaida numanoma: abi skundą įteikę organizacijos mano, jog nacionalsocializmas ir svastika yra blogai, taip blogai, kad sugretinimas su jais gali diskredituoti bet ką.

Ir tai – kažkas nauja. Nes, pirma, argi ne šių organizacijų nariai svastiką laiko senovės baltų simboliu ir anaiptol jos nesikrato – atvirkščiai, puošiasi įvairiausiomis jos variacijomis ir patys deda greta Gediminaičių stulpų? Pasekime šia logika (gerai, svastika – nekaltas senovės baltų simbolis, jos nuotykiai Trečiojo Reicho kontekste – nykstamai menkos reikšmės nesusipratimas) ir teks padaryti išvadą, jog sugretinimu su svastika šiems žmonėms piktintis nereikėtų (kitiems žmonėms – kas kita, bet dabar kalbame ne apie juos). Nepatikti jiems gali tik perbraukimas: kad kažkas sako „ne“ jų skambiam „taip“ (na, kokia tokiomis sąlygomis demokratija? kur žodžio laisvė?!).
Eikime toliau: kam reikia svastiką disocijuoti nuo nacizmo tiems, kuriems nacizme nepatinka tik pavadinimas, tačiau ne „rasinio grynumo“, “švaraus tautinio kraujo“, kietos rankos, kaukolių matavimo, oponentų skelbimo nusikaltėliais ir pravardžiavimo „komunistais“, Reicho šeimos politikos („kokybiško tautos veisimo“) ir panašios idėjos, net ne jas skleidę istorinės personalijos?

Kuo fascio nepatinka „Antifa“ tipo judėjimams – aišku, tačiau kuo (nuoširdžiai, kuo?) skundo autoriams, neseniai keliavusiems į rinkimus su šūkiu „Be žydrų, juodų, raudonų ir be Taboro čigonų“, FB įkūrusiems grupę „Inkvizicija 2013“, kurioje rengia linksmus balsavimus kieno fotografijas („tik fotografijas“ - apdairiai patikslina tas puslapis) reikėtų viešai sudeginti ir jiems nepritariančius Lietuvos piliečius viešai vadina „aptvaro“ vertais „gyvuliais“? Kaip galima pažeminti asmenį prikišant jam tai, kuo, jo paties manymu, dera tik didžiuotis? Na, maždaug taip, kaip rasistu pavadinus tą, kuris segi ženkliuką „White Power“.

Pareiškėjų adekvatumas ir „pasipiktinimas“, šiuo atveju, kelia šypseną, tačiau nepanaikina ano minėto klausimo, kirbančio ir nieko bendra su dešiniaisiais ekstremistais neturintiems asmenims: kuo čia dėti patys Gediminaičių stulpai? Ką bendro jie turi su nacizmu, net jei jie lydosi į svastiką „tautinio jaunimo (ir senimo)“ galvose? Yra juk ir kitų galvų, kurios šiuos dalykus aiškiai skiria. Tikrai yra. Gediminaičių stulpai juk niekada nebuvo nacizmo simbolis; jeigu dabar jais (kaip ir trispalvėmis) puošiasi vietiniai neonaciai, tai dar ne priežastis jiems šią atributiką atiduoti („Jei kas nors bandys savintis tai, kas priklauso ir man, pvz., ežerą , tai juk tuomet aš į teismą paduosiu gobšuolį, bet juk ežero tai neatsisakysiu“, - sako kolegė, kurią valstybės simbolio perbraukimas irgi nuteikė nemaloniai).

Iš dalies ji teisi. Tačiau tik iš dalies, mat analogija su ežeru čia nelabai tinka. Svarbu ne kad viena grupelė savinasi tai, kas jai nepriklauso (aišku, kad ežero nediskredituoja kažkieno neteisėta pretenzija į jį), o kad ta grupelė netrikdomai apsimeta visa visuomene, kad to, ką ji savinasi, teisėtas savininkas (Lietuvos valstybė), tyliai leidžia jai tą daryti savininko vardu. Tada savinimosi neteisėtumas darosi nebe toks aiškus, o pirminė apropriuoto simbolio reikšmė pasikeičia.

Iki Adolfo Hitlerio svastika išties buvo nekaltutis simbolis, po to – nebe. Iki Benito Mussolini fascio tebuvo konsulo statuso atributas. Iki mūsiškių „patriotų“ Gedimaičių stulpai irgi tebuvo Gediminaičių stulpai. O kryžius iki krikščionybės nereiškė Kristaus kančios. Kai kažkas sukuria radikaliai naują simbolio kontekstą, tas simbolis įgauna papildomą semantinį klodą, kartais užtemdantį visus ankstesnius. Apsimesti, jog neįgavo, ir žaisti „senovės baltus“ ar LDK – mažų mažiausiai juokinga.

Kai dešinieji ekstremistai nevaržomai savinasi valstybės simbolius (o jie išties savinasi), neverta stebėtis, jog valstybės (kuri leidžia jiems tą daryti) simboliai pamažu ima simbolizuoti ne ką kita kaip dešinįjį ekstremizmą. Trispalvė ant jų rankovių ima reikšti jų rankoves. „Tai gal ir trispalvę perbraukti?!“ – pasipiktintų daugelis. Ką į tai atsakyti? Jokie simboliai neturi stabilaus, visiems laikams fiksuoto turinio. Tad jei atsitiks kada nors taip, kad trispalve nešini neonaciai imsis realių veiksmų valstybės mastu ir, pradedami nuo jau turimo „Lietuvos priešų“ sąrašo (tiesiogine prasme: tokį jau yra sudarę, skelbia internete ir vis papildo), įgyvendins savo sapnų svajones, tada taip, trispalvė bus nenuvalomai sukompromituota ir virs kruvinu skuduru. Ir „dėkoti“ reikės ne „Antifa“ grupelės narėms, kurios perbraukė, o „tautiniam jaunimui“, kuris taip diskreditavo trispalvę, kad išplovė iš jos visą iki tol buvusį pozityvų turinį ir privertė ją reikšti visai ką kita.

Elementari logika: jei x (trispalvė) yra loginės klasės y (Lietuvos piliečių) simbolis; jei z (neonaciai) yra y poklasis; tai tas faktas, kad z panaudoja x specifiniu, visos y nesankcionuotu būdu, dar nesukompromituoja x. Bet jei z ima formaliai sutapti su y (sudegina Reichstagą), jei kiti y poklasiai nebeturi noro ar galios pasipriešinti z pretenzijai uzurpuoti x, tai x ima reikšti būtent z idėjas ir tampa z simboliu, prarasdamas kažkada turėtą kitą kontekstą. Galų gale, tarsi vėliava ar stulpai būtų kokia iš „baltų žemės“ garuojanti „tautinio kraujo“ emanacija, o ne arbitralūs (visai neseno) istorinio susitarimo ką rinksimės šios valstybės simboliais (ir kaip šitą valstybę suprasime) rezultatai. Dėl šios priežasties Gediminaičių stulpai ir buvo perbraukti.

Be abejo, plataus šio gesto atpažinimo tikėtis neverta ir nesunku nuspėti kilusias neigimas reakcijas: ėjimas apgalvotas nepakankamai. Bet štai tokia mąstysena irgi verta dėmesio: „Šiaip aš lyg ir prieš nacius, naciai - blogai, bet jei m protestuoja prieš nacius nepagarbiai vartodamas man šventą ir per se nenacistinį (tarsi būtų per se nacistinių) simbolį, tai tada man jau labiau pakeliui su naciais nei su tokiais protestuotojais“.

Jei DĖL TO „jau labiau“, tai ir BE TO, panašu, jog buvo su radikalios dešinės ideologija gana gerai, ji trikdė tik savo rėksmingu radikalumu (tyliai ramiai galite nors ir getus steigti, žudyti ir kaukoles matuoti – svarbiausia, kad TYLIAI, RAMIAI, TVARKINGAI). Jei svarbu ne koncepcija, ne simbolio turinys kontekste, ne kas, kodėl ir dėl ko jį taip išstatė, o pats simbolis, prieš kurį privalu automatiškai klauptis nepaisant nieko, jei jo vaizdas akimirksniu išjungia smegenis, jei mąstymas virsta dresuotu gestu „Ty-y-lėt! Vė-ė-lia-a-vą gerbt!“, tai kaip tik čia, tokioje sąmonėje ir sudygsta drakono dantys.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-01-24 13:39


Įdomu, kada Nida Vasiliauskaitė pasikeis savo vardą ir pavardę į jai tinkamesnius - pvz., Gnida Vasilė? :)

Juk būtent taip jau padarė vos ne visos jos taip giriamos "bendražygės" - anarcho-lesbo-feminisčių "aktyvas"...

Pvz., anarchistė Vilma Pajuodienė-Kiuraitė jau "patapo" Fiokla Kiurė.... :)

*****************************************************************

Paveikslėlis

N.Vasiliauskaitė. Kodėl „mums“ nieko neatsitiko


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=34738589

Nida Vasiliauskaitė,
http://www.DELFI.lt
2010 m. liepos 26 d. 09:57

“Leonidas Donskis – vienas iš nedaugelio mūsų intelektualų, dar neatmetusių Sokrato priesaikų – viešai klausia: kas mums atsitiko? Deja, neatsitiko nieko ypatinga: panašios tendencijos ryškėjo dar Sąjūdžio laikais, nors tada laisvės siekimas buvo toks uždegantis ir patrauklus, kad norėjosi jų nepastebėti.“ – rašo Tomas Venclova.

Visiškai sutinku. Neatsitiko nieko, nes, paprasčiausiai, nebuvo, kam atsitikti– kitokie „mes“, neksenofobiški, neprovincialūs, skeptiški, ironiški, laisvi pasaulio piliečiai, gebantys atpažinti neonacistines idėjas ir neketinantys turėti su jomis nieko bendra, „mes“, kuriems būtų prireikę laiko ir rimtų išorinių paskatų transformuotis į tokių idėjų simpatikus, Sąjūdžio laikais neegzistavome (turiu omenyje bendras nuotaikas, politinį ir intelektualinį „klimatą“, o ne pavienius individus).

Ne demokratija, asmens laisvė ir žmogaus teisės buvo tikroji Sąjūdžio vėliava, o „lietuvybė“, „tautiškumas“, kapitalizmas ir „Marijos žemė“[color=#0000FF] (kurioje, savaime suprantama, kitatikiai, laisvamaniai, agnostikai, ateistai ir panašūs „sovietinės sistemos reliktai“ nebeturės jokio balso) – XX a. pirmajai pusei būdingos fantazijos apie etninį „apsivalymą“, brutalus nacionalizmas („rusai – lauk!“), klerikalizmas ir (vienintelė naujovė!) „vakarietiškų“ supermarketų ilgesys.[/color]

Santvarka, kurią norėta atkurti ir kuri – jei ne pakitusi tarptautinė situacija ir būtinybė į ją atsižvelgti – tikrai būtų atsikūrusi, buvo Antano Smetonos laikų autoritarizmas.

Dar, pridurčiau, jei ne (antirusiškas) nacionalizmas, neleidęs „mums“ atkartoti Baltarusijos modelio ir, paradoksaliai, pastūmėjęs „Vakarų“ link (Sovietų Sąjunga daugeliui Sąjūdžio herojų ir sekėjų atrodė „Blogio imperija“ iš esmės ne todėl, kad buvo totalitarinė, represinė, bet kokį individualų krustelėjimą traiškanti valstybinės kontrolės mašina, diktavusi, kaip gyventi ir ką galvoti, o todėl, kad „mus“ valdė rusai, kad jie „nebijojo Dievo“, kad kažką kadaise atėmė; ir dar kad trūko džinsų, vakarietiškos muzikos ir vakarietiškų atlyginimų, „euroremonto“, geresnių automobilių, trispalvės, bananų...).

Taip, būta euforijos ir džiaugsmo, pojūčio, kad vyksta kažkas labai svarbaus, kad mano akyse griūva visas senasis pasaulis, kuriame dar nespėjau apsiprasti, į kurį visai netroškau („kai užaugsiu“) integruotis, kurio man nebuvo gaila, nes atrodė kažkoks blankus, nykus, netikras, be spalvų, rėksmingas, pilnas pataikūniško melo, baugių nutylėjimų, oficialių „tiesų“, dirbtinio komiško heroizmo (kaip sau norite, melžėja ir traktoristas, kad ir kokie „darbo pirmūnai“ būtų, negali patraukti niekieno vaizduotės savo gyvenimo forma), keistų ir kvailų taisyklių.

Knygų trūkumas, negražūs daiktai, negražūs miestai, nevykę žodžiai, absurdiškos kalbos, negražūs ir paniurę žmonės...

Ir vis dėlto, pirmuosius Sąjūdžio mitingus prisimenu su pasibaisėjimu, nuostaba (blogąja prasme) ir siaubu: iš kur šie rėksniai, šie prieštvaniniai fanatikai, šitos seilėmis besitaškančios tetos ir dėdės (daugelis jų išniro – tarsi iš kažkokios pirmykštės tamsos – kaip didžiai godotini „disidentai“, „kentėtojai“, regėtojai“, „laisvės kankiniai“ (1) , iš kurių šiukštu negalima juoktis), šitas pamokomas, „balanos gadynės“ intonacijomis rezonuojantis apaštališkas tonas kalbant su publika („Ei, jūs, homo sovietikai! Jūs, beviltiškai sugadintieji! Jūs nieko nesuvokiate – klausykite mūsų, tikrųjų tautos sūnų, ir nepaklysite!“), netrukęs užlieti visą viešą erdvę?

Jie visai nepanašūs į laisvus, juo labiau į mąstančius. Tokiems net ožkos nesinorėtų patikėti, ką jau kalbėti apie ėjimą ten, kur jie rodo...
O kurgi kiti? Kodėl jie tyli??

Kodėl vieninteliai, neprisidedantys prie tautinių rėksnių adoracijos, tėra medinis sovietinis isteblišmentas ir saujelė apgailėtinai naivių „komunizmo“ adeptų (tai bent alternatyva!)?

Kodėl dėdulis, TV ekrane švytinčiomis akimis sapaliojantis apie tai, kaip karo metais dalgiu skerdė arklius („O, kokie tada buvo laikai! Būtumėt matę: perbraukiu aš jiems dalgiu, kraujas trykšta, o arkliukas dar nusižvengia taip prieš mirtį! Taip...“), pristatomas kaip vietinis didvyris (gi partizanavo)?

Kodėl nuo šiol turėčiau rimtai klausytis kažkokios neišsilavinusios moters samprotavimų apie kreacionizmą?

Kodėl solidžiais laikomi laikraščiai prisipildė horoskopų, o universitetus baigę žmonės klumpa paliepus kašpirovskiams – nejau iš vidinės laisvės pertekliaus? Kodėl pamokslus neturtėliams beriantys pusmoksliai funkcionuoja tarsi intelektualai (kartais netgi tarsi mistinės būtybės) – ir niekas (skirtingai nei iš sovietinių bonzų) iš jų nesijuokia?

Kas dedasi?

Kokiu būdu šita ir taip kvaištelėjusi šalis sugebėjo pavirsti į visišką nesusipratimą?

Graudenimai, mokymai, moralizavimai, gąsdinimai, regėjimai, fobijos, kaltinimai, tautos priešų paieškos, nuolatinė apokaliptika (esą vis kažkas aplink griūva, pūva, yra beveik negrįžtamai sugedę ar sugadinta, ir tik maža „tautos vedlių“ grupelė mato šviesą tunelio gale) ir visa gaubiantis gūdus „atgimėlių“ primityvumas, kurio beveik niekas tada nereflektavo – būtent tokie, deja, yra mano vaikystės sąjūdiniai prisiminimai.

Lenino galvą mokykloje pakeitė Vytauto, kūjį su pjautuvu – Gedimino stulpai, privalomą ateizmą – privalomos pamaldos, eilėraščius apie Spalį – menine prasme tokie pat beverčiai eilėraščiai „apie Lietuvą“ (kuriuos dera mokėti kiekvienam „gerai išauklėtam“ vaikui), pasaulinę ir ypač rusų literatūrą – vietinės reikšmės klasikai. Vienus simbolius – kiti.

Atitinkamai, sovietinį režimą vis taikėsi pakeisti „katalikiškai-tautinis“.

Laimei, minėtų aplinkybių dėka, nesėkmingai, bet rimtų kalbų apie tautinę valstybę, tautinę kultūrą, tautinį meną, tautinę mokyklą netrūko (pasigedau nebent tautinės fizikos ir tautinės matematikos).

Trūko tik suvokimo, kad politinė laisvė yra ne šiaip vieno etnoso nepriklausomybė nuo kito (ar vienos politinės struktūros, vienos valstybės – nuo kitos), o asmens laisvė, minties, sąžinės, žodžio laisvė (tokios banalybės, ar ne?), t.y. reali galimybė pasirinkti NE TIK TAI, kas atrodo gera ir teisinga valdančiai partijai, „tautos vadui“, dominuojančios religijos hierarchams ar „moralinei daugumai“ (įsitikinimų laisvės, deja, anaiptol nesuteikia paprasčiausias „išlaisvinimas iš ateizmo“ ir „atvira narystė Lietuvos Katalikų Bažnyčioje“).

Politinė (ir visokia kitokia – religinė, ekonominė, moralinė, intelektualinė) laisvė yra ten ir tik ten, kur gerbiamos žmogaus teisės (arba tik tiems, kuriems tos teisės pripažįstamos).

Nes nei valstybė, nei jos (visada neišvengiamai santykinė) nepriklausomybė nuo kitų valstybių, nėra, negali, neturi būti joks tikslas savaime. Jei manote kitaip – nusiteikite būti vieną dieną jūsų savaime vertingos valstybės suvalgyti ir tada nebesiskųskite.

Diktatūra puikiausiai įmanoma ir nepriklausomoje valstybėje, o tautinis (ar šiaip vietinis) nepriklausomas totalitarizmas netgi potencialiai kur kas baisesnis už kolonistinį-imperinį, nes „arčiau prieina“ ir efektyviau veikia.

Todėl, skirtingai nei Leonidas Donskis, stebiuosi ne tuo, kad mums dabar kažkas atsitiko, o tuo, kad daugelis žmonių – daug vyresnių už mane – taip ilgai nematė (?), kokie „mes“ buvome ir esame, dėl ko iš tiesų kovota, kokios „laisvės“ siekta. Ir tuo, kad (su šitokiu potencialu) „mes“ vis dėlto netapome Baltarusija ir netgi vis dar tebesame demokratija.

Viskas, manding, labai paprasta: pasiekę užsibrėžtus formalius tikslus, t.y. atsidūrę ES, pagaliau lengviau atsikvėpėme, liovėmės apsimetinėti (nes liovėmės „bijoti ruso“) ir... atsiskleidėme visu gražumu.

P.S. Įdomi detalė: lietuviškas word‘as „neonacizmą“ automatiškai taiso į „nenacizmą“ (ne, kalbininkų konspiracijos tame neįžvelgiu).

1. Jokiu būdu nenoriu įžeisti žmonių, kurie iš tiesų verti taip vadintis be kabučių. Jų buvo irgi.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-03-02 17:33


Panelė "Gnida" (kitaip vadinti šią antilietuvišką belytę "asabą" tiesiog neįmanoma - stebiuosi, jog tėvai ją pavadino tokiu gražiu lietuvišku vardu, kurį ji taip išniekino - matyt, net nepagalvojo, koks antilietuviškas monstras iš jos išaugs) nors kartą parašė absoliučią tiesą - ir netgi tris kartus:


Visų pirma išvardijo tikruosius Lietuvių Tautos siekius Sąjūdžio metais - tuos, kuriuos Lietuvą jau 20 metų valdantys iš bolševikų persidažę kosmopolitai - kyšininkai ir vagys - labai stengiasi užmiršti ir nutylėti:

1. "Ne demokratija, asmens laisvė ir žmogaus teisės buvo tikroji Sąjūdžio vėliava, o „lietuvybė“, „tautiškumas“......"

2. "Santvarka, kurią norėta atkurti ir kuri – jei ne pakitusi tarptautinė situacija ir būtinybė į ją atsižvelgti – tikrai būtų atsikūrusi, buvo Antano Smetonos laikų autoritarizmas."


Ir panelė "Gnida" taip pat galų gale labai aiškiai bei atvirai apibrėžė savo tikrąjį - tiek metų taip ilgai ir kruopščiai slėptą - "požiūrį" į Lietuvių Tautos sukurtą Nepriklausomybės Sąjūdį:

3. "...pirmuosius Sąjūdžio mitingus prisimenu su pasibaisėjimu, nuostaba (blogąja prasme) ir siaubu: iš kur šie rėksniai, šie prieštvaniniai fanatikai, šitos seilėmis besitaškančios tetos ir dėdės (daugelis jų išniro – tarsi iš kažkokios pirmykštės tamsos – kaip didžiai godotini „disidentai“, „kentėtojai“, regėtojai“, „laisvės kankiniai“..."

Deja, dėl vieno ji teisi - būtent dėl tuometinės geopolitinės padėties Sąjūdis tada taip ir nesugebėjo išmesti į istorijos šiukšlyną visas tokias "gnidas" - išvalyti nuo visokiausių šiukšlių, desovietizuoti, dekagėbizuoti ir dekolonizuoti Lietuvą.

Ir būtent todėl tokie "gnidai" ir gnidos" jau daugiau kaip 20 metų valdo Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę.

Tačiau jau nebeilgai tas jų antilietuviškas "šabašas" tęsis - geopolitinė padėtis pasaulyje bei Europoje labai greitai ir kardinaliai kinta, ir aš jau neabejoju, jog šį kartą Sąjūdžio 1988-1990 m. paskelbti tikslai galų gale bus iki galo įgyvendinti tikrai Nepriklausomoje Lietuvių Tautos Valstybėje.... :)

Pamiršusiems primenu, kad būtent:

Lietuvių Tauta sukūrė Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, o 20 amžiuje tris kartus (1918 m. vasario 16 d., 1941 m. birželio 23 d. ir 1990 m. kovo 11 d.) atkūrė šią Nepriklausomybę tam, kad garantuotų Lietuvybės klestėjimą Lietuvių Tautos Valstybėje, Lietuvių istorinėse-etninėse žemėse bei išeivijoje.

Ir tai padarė ne kokie nors betaučiai kosmopolitai-mankurtai, o būtent Lietuvių nacionalistai, visada nepailstamai kovoję už Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės Laisvę, gindami ją nuo bet kokių okupantų, kolonistų ir nutautėlių valdžios.

O tie, kas niekina Lietuvybę, propaguoja nutautėjimą ir Nepriklausomybės praradimą, turi būti ir bus teisiami kaip valstybiniai nusikaltėliai - Tautos ir Valstybės išdavikai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 16 Sau 2013 14:58 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Andrius Užkalnis apie Andrių Užkalnį


http://protokolai.com/apie-andriu-uzkalni/

Paveikslėlis

Mano vardas – Andrius Užkalnis.

Aš gimiau 1970 metais Kaune. Mokiausi Vilniuje, Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, paskui – tuometiniame Vilniaus Statybos Technikume architektūros, paskui – Vytauto Didžiojo Universitete savo Kaune, kur studijavau humanitarinius mokslus. Man labai pasisekė su dėstytojais: tais laikais dėstė Vytautas Kavolis, Arvydas Žygas, Milda Danytė, Vytautas Ališauskas, Gintaras Beresnevičius ir daug kitų.

Jaunystėje dirbau žurnalistu Lietuvos Radijuje (rengdavau laidas užsieniui lietuviškai ir angliškai), paskui – Vilnius In Your Pocket leidyklos redaktoriaus pavaduotoju ir gamybos vadovu, The Baltic Independent laikraščio žurnalistu. Dar užsiimdavau vertimais.

Nuo 1995 m. sausio iki 2011 m. gegužės dirbau BBC, Caversham’e, pietų Anglijoje. Atvykęs dirbti kaip lietuvių skyriaus redaktorius-vertėjas, paskui Korporacijai pasirodžiau tinkamas kaip administratorius ir vadovavau įvairiems padaliniams. Taip pat redagavau BBC tekstus, mokiau, rinkau ir samdžiau žmones (dažniausiai tai buvo įvairių profilių filologai). Dirbau Vakarų Afrikoje, Rusijoje, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose. Apie šį gyvenimo etapą aš esu rašęs atskirai. Dar tais laikais baigiau Ashridge biznio mokykloje verslo administravimo kursą.

Gyvendamas Anglijoje, pradėjau rašyti Lietuvos spaudai ir leisti knygas: “Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį” (2010), “Kelionių istorijos” (2010), “Prijaukintoji Anglija” (2011). Visos jos tapo bestseleriais ir buvo perleistos daug kartų. “Anglija” buvo išversta į latvių kalbą ir išleista ten.

Jau apie 2009 metus pradėjo atrodyti, kad jau laikas į Lietuvą, o 2010 m. galutinai supratau, kad Lietuvoje galima labai daug pasiekti ir užsiimti daugybe puikių dalykų. Todėl pareiškiau norą išeiti iš BBC, pardavėm namą ir BMW odinėmis sėdynėmis, ir su šeima 2011 m. liepą persikėlėme į Vilniaus Senamiestį, kur gyvenu ir dirbu ir dabar.

Nuo 2011 m. per BTV vedu savo savaitinę pokalbių laidą Užkalnio 5, rašau savaitinę skiltį laikraščiui Lietuvos Rytas, taip pat reguliariai rašau portalui Pinigų Karta, kartais ir kitoms publikacijoms. Taip pat esu portalo Laukinės Žąsys įkūrėjas ir redaktorius. Vilniaus Tarptautiniame Oro uoste turiu parduotuvę, kur už protingą kainą galima įsigyti labai gerų lietuviškų suvenyrų.

Pažiūros

Esu dešiniųjų pažiūrų, tačiau politinėms partijoms nepriklausau.

Aš norėčiau, kad Lietuva būtų kuo panašesnė į JAV, ir kad anglų kalba būtų antroji valstybinė kalba Lietuvoje.

Savo tekstuose mėgstu šaipytis ir nepagrįstai erzinti. Argumentuoti reikalo nematau: argumentuoja tie, kas nesugeba įtikinti kitaip. Daugiausiai neapykantos sulaukė mano tekstas apie hipsterius ir apie tingų ir išlepintą jaunimą.

Alternatyvūs naratyvai ir piktuoliai

Alternatyvinę mano gyvenimo istoriją skelbia Pipedija, o taip pat plačiai pagarsėjęs straipsnis Lietuvos Ryte. Aš visaip skatinu prasimanymus, nes jie jaudina vaizduotę ir formuoja lygiagrečią realybę. Žmonės yra laisvi įsivaizduoti ir pasakoti apie mane ką tik nori, ir kai kurie taip ir daro.

Rašantiems šlykštybes ir nekenčiantiems manęs aš neatleidžiu, nes jiems atleis Dievas, bet pats esu pykčio nelaikantis žmogus: atkeršiju ir užmirštu.

Andrius Užkalnis. Taip, mes būtent už tokią Lietuvą kovojome


http://protokolai.com/2013/01/13/taip-m ... -kovojome/

By Andrius Uzkalnis
January 13, 2013

Kai tik šventė, tai išlenda iš visų kampų, kaip sliekai prieš lietų, visokie zyzalai ir apokalipsės pardavėjai, ir lodami klausia: “ar už tokią Lietuvą mes kovojome?”

Jų užkeikimo žodžiai visuomet yra tokie patys (jie juos vadina “argumentais” – tai mėgstamas jų spiegimas: “ar galėtum argumentuoti, nes ko tai argumentų negirdžiu?”, stena greitakalbiu falcetu tipinis latter-day Demostenas su tarybinės aukštosios diplomo rombeliu atlape ir su Nikulino atliekama daina vietoje telefono skambučio).

Jie jau daug metų peza tą patį, bet tai ne problema, nes tai ne pareiškimai ir ne faktai, tai tik jų maldos, jų purvino kulto ritualas, kuris pakeičia jiems Tikėjimą, tą kuris iš didžiosios raidės.

“Nėra ką švęsti.”

“Iš vienos sąjungos pasprukom, dabar kitai vergaujam.”

“Tarybų Sąjungoje buvom geriausi, dabar Europos Sąjungoje esam paskutiniai.”

“Įstojom į NATO, o su kuo kariausim?”

“Rusai į Sibirą vežė, dabar savi milijonais iš šalies išvaro.”

“Balsavom už alaus butelį Maksimoje ir už skalbimo miltelius, tai tokią Europą ir gavom.”

“Taip, turim laisvę – laisvę tualetus plauti Anglijoje.”


Šiandien šventė, todėl aš jums, taip sakantiems, turiu šventinį palinkėjimą.

Duskit, šlykštynės.

Nepadarykit klaidos, gerbiamieji skaitytojai: visi šie verbaliniai pūliniai yra ne “nuomonė”, kurią reikia gerbti, ir šio nuodo reiškėjai yra ne kokie nors gerbtini mūsų bendrapiliečiai.


Tas, kas taip sako, yra šiukšlės, kurie kalba lygiai tą patį, ką ir Kremliaus propaganda vemia apie mūsų valstybę, nepriklausomybę, tikslus ir būdus juos pasiekti.

Kai sakai taip, kaip jie, tarnauji jiems ir esi prieš Lietuvą. Jau esu sakęs – mes (o aš kalbu visų normalių ir padorių Lietuvos žmonių vardu) visų jūsų vardus prisiminsim, ir jūsų purvinas kiaulių knysles. Jūsų niekas į Sibirą neveš ir snukių nedaužys, bet ateis laikas su jumis atsiskaityti visiškai teisėtai, ir kiekvienam iš jūsų bus atseikėta.

Po teisybei, jums seikėjama jau dabar.

Tie iš jūsų, kurie šiandien ir vakar ir užvakar dergėtės ant Lietuvos, tie, kurie sakote, kad Lietuva jus nuvylė ir neįvertino, kad jums blogai, kad jūs nelaimingi, kad jums nėra ko čia būti – tai ir yra jūsų bausmė, kartu su tuo jausmu, kurį jūs gyvenate kiekvieną dieną, stumdami savo nykų aukos, pastumdėlio ir nevykėlio gyvenimą, kosėdami ir skrepliuodami ir matydami aplink neteisybę savo atžvilgiu.

Tai nėra neteisybė. Tai pamatinis ir neišvengiamas Lietuvos teisingumas: jūs nemylite Lietuvos, ir ji nemyli jūsų, ir taip jums ir reikia. Ir toliau jums bus dar blogiau, ir niekas jums nepadės, net jei balsuosite už Kremliaus 1.509-jo vintažo klounus ir violetines eks-teisėjas akiniuotos žiurkės snukiu. Jūs juos galite išrinkti, ir jie, ir jos, sau kažką iš to išrinkimo turės, bet jums jie nepadės – jūs ir liksite tokie patys, ir galėsit kosėt po 4, 8, 12 ar 16 metų, kad balsuojate balsuojate, o niekas nesikeičia, valdžioj tik vagiai.

Jums niekas ir niekada nepasikeis, nes čia yra jūsų bausmė. Taip atrodo teisingumas, kurį jums turi Lietuva.

O kalbant apie tai, dėl kokios Lietuvos žuvo tie 14 žmonių prieš 22 metus, tai turiu jums naujieną (kai kam nebus naujiena, tų atsiprašau).

Jie žuvo būtent dėl tokios Lietuvos, kokią mes turime, su gerais ir blogais dalykais, su mielais ir nemielais žmonėmis, su pergalėm ir praradimais.

Už Lietuvą su prekybos centrais ir alkoholio išparduotuvėmis, šokių konkursais per televiziją ir greitaisiais kreditais, su Klonio gatvės koncertais ir su išpardavimais per Kalėdas, su automobilių pertekliumi kiekvienam kieme ir avarijomis, su važiuojančiais dirbti ten, kur jiems patinka ir priima ir paliekantiems šeimas arba jų nepaliekantiems, su planšetiniais kompiuteriais ir kasos aparatais turguose, nacių ir gėjų maršais ir su demonstracijomis prieš vienus ir kitus maršus, su stambiais ūkiais milijonieriais ir įmonių bankrotais ir naujų atsiradimu, su vaikais, kurie auga gabūs ir protingi ir tokiais, kurie uosto klijus, su išradėjais ir alkoholikais, su vagimis ir gydytojais, su telefonų sukčiais ir vienuolėmis, su lošimo namais ir bažnyčiomis, su šildomais sostinės šaligatviais ir su taboru toje pačioje sostinėje, su korupcija ir su labdara, ir su muzikos mokyklomis, auginančiomis didžiausius šalies talentus, kur tualetuose nėra tualetinio popieriaus.

Taip, būtent dėl tokios Lietuvos mes visi kovojome.

Ir tie žmonės, kurie žuvo, tai padarė būtent dėl tokios Lietuvos, kuri šiandien yra laisva ir kuri dovanoja didžiausią vertybę: pasirinkimo teisę. Kur kiekvienas gali būti laimingas, jei panorės.

Ir tie, kas žuvo, didžiuotųsi mumis, kad mes sukūrėme tokią Lietuvą.

Komentarai
http://protokolai.com/2013/01/13/taip-m ... -kovojome/

Jonas
January 13, 2013 at 12:39


Užkalni, tu debilas ir nieko daugiau. :)

Jei tu kovojai už narkomaniją, Coca Colą, McDonaldus, pedikus ir iškrypėlius, tai sveikinu, laimėjai. :)

Aušra
January 13, 2013 at 17:59


O ar gali didžiuotis savimi, Tu ir autorius, vartodami žodį „duskit“ kitiems savo mylimos šalies gyventojams? Jie irgi žmonės. Nepasitenkinimą galima išreikšti ir gražesniais žodžiais.

Svaidydamiesi tokiais ir panašiais žodžiais tikrai ne gražesnę Lietuvą kuriate.

Jokios pagarbos!

Andrius Uzkalnis
January 13, 2013 at 18:01


Aš ne jums Lietuvą kuriu, ir ne tokiems, kaip Jūs, gerbiamoji Aušra, taip kad nepergyvenkit.

Aušra
January 13, 2013 at 18:05


O tai Jūs ne Lietuvis?

Arūnas
January 13, 2013 at 13:31


Po galais, Užkalni, negi ir tu griebiesi šito šlykštaus triukelio savintis mirusiuosius?

„Ir tie, kas žuvo, didžiuotųsi mumis, kad mes sukūrėme tokią Lietuvą.“

Rimtai? Iš kur žinai, a? Gal didžiuotųs, o gal ne, gal jie papildytų burbančiųjų gretas. Ir koks, galų gale, skirtumas. Tik nekalbėk, lyg žinotum, ką jie manytų. Gal jų buvę draugai nujaučia – bet ir jie tik nujaučia, nes per daug kas pasikeitė. Kaip sakiau, koks skirtumas.

Neužsiimk demagoginiais triukeliais (tokiais pat, kokiais ir tie kvailiai užsiima – „jei žuvusieji matytų, kas dabar dedas…“ – pozicija skiriasi, o metodas tas pats).

Ineta
January 13, 2013 at 13:38


‘mes (o aš kalbu visų normalių ir padorių Lietuvos žmonių vardu)’;

Tikrai?

Kas tu toks, jog manaisi galįs nuspręsti, kas normalu, o kas ne?

Andrius Uzkalnis
January 13, 2013 at 16:48


Na mano vardas yra Andrius Užkalnis, mane skaito tūkstančiai, taip pat ir Jūs, tai aš ir turiu teisę spręsti.

Žygeivis
January 16, 2013 at 14:46


O jei mano rašinius skaito kiek daugiau žmonių, nei tavo… Kas tada turi teisę spręsti – ir kieno “teisė bus viršesnė”? :)

Andrius Uzkalnis
January 16, 2013 at 16:15


Vis tiek aš turiu teisę spręsti, ir mano tiesa: pagal gamtos dėsnius.

Žygeivis
January 18, 2013 at 11:52


Įdomu, kokius būtent gamtos dėsnius turi omenyje? :)

Nes pagal klasikinius darvinizmo dėsnius “nugali”, tai yra išlieka, tie individai, kurie yra geriausiai prisitaikę prie esamų aplinkos sąlygų.

Tačiau kada aplinkos sąlygos netikėtai pakinta, išlieka būtent tie individai, kurie kaip tik nėra labai “specializuoti” ir todėl sugeba sparčiai prisitaikyti prie pakitimų.

O naujausi tyrimai rodo, jog “socialinėse bendruomenėse” (pradedant kokiomis nors bakterijų kolonijomis ar vabzdžiais, ir baigiant žmonių bendruomenėmis) konkrečių atskirų individų išlikimas apskritai nėra svarbus populiacijos išlikimui – ir todėl dalis individų sąmoningai pasiaukoja tam, kad jų populiacija išgyventų…

Taigi, Andriau, pagal kurį iš išvardintųjų gamtos dėsnių tu gyveni ir nugali? :)

dėsnių tu gyveni ir nugali? :)

Paulius Žuvyčius
January 19, 2013 at 09:39


Žygeivis: Kadangi neleidžia atsakyti tiesiogiai į tavo komentarą (žiūrėti aukščiau) tai komentuoju čia.

Ne visada populiacija išgyvena mirus individui. Aš turėjau keletą pavyzdžių augindamas žuvis, kai pašalinus dominuojantį individą, kiti pradėjo kovoti, kol visi dėl sužalojimų krito.

Aišku dažnesnis tavo variantas, bet būna ir atvirkščiai.

Žygeivis
January 20, 2013 at 13:21


Tai priklauso nuo socialinės organizacijos – būtent todėl tam tikros populiacijos sugeba išgyventi, o kitos išnyksta.

Žmonių grupėse išlikimas visų pirma ir priklauso nuo to, ką mes vadiname “dorove” arba “tradicine morale” arba “papročiais” arba “tabu” (visų religijų “šventos” normos irgi iš esmės yra lygiai tos pačios tradicinės gentinės senosios dorovės normos, šiek tiek modifiluotos) – jos ir garantuoja populiacijos išlikimą net ir labai tragiškais populiacijai laikotarpiais, kadangi aiškiai nunrodo bendruomenės nariams, kas yra dora, o kas ne, ką galima daryti, o ko – negalima…

Tos populiacijos, kuriose jų tradiciniai papročiai (moralė, dorovė, religija) yra sunaikinami svetimų “kultūrų” invazijos, labai greitai išnyksta.

Pavyzdžių daugybė pasaulio genčių, tautų ir netgi civilizacijų istorijoje – pradedant Romos imperija ir baigiant įvairiomis visų Amerikų indėnų, Australijos, Afrikos, Azijos vietinėmis kultūromis ir gentimis.

Žygeivis
January 16, 2013 at 13:11


Ponui Užkalniui esminis iškovojimas yra labai abstrakti laisvė (tiksliau, jo požiūriu, laisvė būtent jam gyventi taip, kaip jam patogiau, ir būtent ten, kur jam geriau).

Labai tipiškas absoliutaus egoisto ir liberastinio individualisto požiūris. :)


Tačiau esminis ir pirminis klausimas visai kitas – kokia yra pagrindinė ir svarbiausia Nepriklausomos Lietuvos Valstybės egzistavimo prasmė bei tikslas?

Ir atsakymas yra akivaizdus: Nepriklausoma Lietuvos Valstybė – tai yra Lietuvybės (Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos, Lietuvių Kultūros…) išsaugojimo bei puoselėjimo pagrindinis instrumentas; nuosavi Tautos Namai, o ne koks nors bendrabutis ar pereinamas kiemas.

Nes jei to nebus, ir Valstybėje liks tik visokie merkantiliniai “gero materialinio gyvenimo” reikalavimai “Lietuvos gyventojams-piliečiams”, tokia valstybė apskritai praras bet kokią realią prasmę toliau egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė.

Juk tada daug naudingiau tapti dalimi kokios nors žymiai turtingesnės, didesnės, turinčios daugiau įvairių resursų, valstybės dalimi.

Ir kaip tik tokiais argumentais ir yra grindžiami visų daugiataučių imperijų egzistavimo pateisinimai – tame tarpe ir “žydrojo” Jievrosojuzo, ir Rusijos imperijos, ir JAV.

P.S. Beje, ponas Užkalnis ir laisvę laisvai gyventi “suteikia” tik tokiems, kaip jis pats, o kitiems netgi savo nuomonę viešai pareikšti neleidžia ir atvirai grasina su tokiais “šlykštynėmis” susidoroti:

“Duskit, šlykštynės.

Nepadarykit klaidos, gerbiamieji skaitytojai: visi šie verbaliniai pūliniai yra ne “nuomonė”, kurią reikia gerbti, ir šio nuodo reiškėjai yra ne kokie nors gerbtini mūsų bendrapiliečiai.

Tas, kas taip sako, yra šiukšlės, kurie kalba lygiai tą patį, ką ir Kremliaus propaganda vemia apie mūsų valstybę, nepriklausomybę, tikslus ir būdus juos pasiekti.

Kai sakai taip, kaip jie, tarnauji jiems ir esi prieš Lietuvą. Jau esu sakęs – mes (o aš kalbu visų normalių ir padorių Lietuvos žmonių vardu) visų jūsų vardus prisiminsim, ir jūsų purvinas kiaulių knysles. Jūsų niekas į Sibirą neveš ir snukių nedaužys, bet ateis laikas su jumis atsiskaityti visiškai teisėtai, ir kiekvienam iš jūsų bus atseikėta.”

O gal išsamiau papasakok, ką tu, Andriau Užkalni, asmenišklai nuveikei, kad Lietuva taptų laisva nuo užsienio okupanto – Sovietijos – vergovės?

Andrius Uzkalnis
January 16, 2013 at 16:16


Nematau reikalo tamstos prašymu ką nors pasakoti, ir dar “išsamiai”. Tie, kas mane žino, puikiai susipažinę su mano darbais. Kiti nelošia rolės.

Žygeivis
January 18, 2013 at 12:15


Nuostabiai informatyvus atsakymas – gerai dar, kad neatsakei “duskit, šlykštynės”. :)

P.S. Kalbu ne apie tavo darbus kokioje nors Anglijoje, kur tu pakliuvai tik dėka to, jog tokie, kaip mes, iškovojome Laisvę Lietuvai, o būtent apie tai, ką tu pats veikei ir nuveikei Sąjūdžio metais… – juk jau ne mažas vaikas tuo metu buvai.

Pvz., tavo metų vyrai (ir daug jaunesni, kaip sakysime, tas pats liberastų bei kosmopolitų dabar labai keikiamas Mindaugas Murza) tada stojo į savanorius ir ėjo ginti parlamentą.

Ir būtent jie apgynė tokių kaip tu būsimą galimybę laisvai važinėti po pasaulį ir dabar arogantiškai keikti tuos, kas nesimokė anglų kalbą prestižinėse sovietmečio “salomeikose”, ir todėl neturėjo galimybės įsidarbinti kokioje nors BBC …

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 22 Sau 2013 14:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Anarchistiniai kovos metodai šiandien


http://edmalt.livejournal.com/10910.html

Edma ([info]edmalt) rašė,
@ 2009-01-16 17:25:00

Jau kuris laikas Lietuvoje mes turime anarchistinį frontą.

Ne, tai ne senas patriotines, dar sovietmečiu susiformavusias tradicijas turintys pankai, kurie tik palyginti neseniai pasidarė kosmopolitinės diktatūros ir tautų naikinimo šalininkai.

Šiandien vis dažniau pasigirsta rėkavimai iš keistos internetinės svetainės http://www.anarchija.lt .

Ilgai apie ją nepasakosiu, visi turite galimybę joje apsilankyti (žinoma, jeigu „anarchistai“ jums to neuždraudė) ir susidaryti savo nuomonę.

Svetainėje kasdien pasirodo straipsniai įvairiomis temomis. Dažniausiai tai socialistiniai, kartais atvirai komunistiniai straipsniai, liaupsės riaušininkams ar karo nusikaltėliams.

Kaip patriotui, man šitie šiaudadūšiai visiškai nerūpėtų – tegu taip realizuoja save. Tačiau svetainės „komradai“ šalia įvairių straipsnių pastoviai puola Lietuvos patriotus, tyčiojasi iš tūkstantmetį tuoj švęsiančių vertybių, pila purvą ant bet ko, kas atrodo tautiškai.

Ne išimtis ir šiandieninis Lietuvos patriotinis jaunimas. Nuolat keikdami taip vadinamą „korporacinę“ žiniasklaidą, kuri neva yra nupirkta ir nepateikia tiesos, šie anarchodiktatūros šalininkai elgiasi ne ką geriau – nuolat ruošia straipsnius kopijuodami informaciją iš įvairių „korporacinių“ šaltinių, pagardindami viską žodžiais „fašizmas“ ir „grėsmė“. Objektyvumo ir tiesios, kai kalbama apie patriotus – nesitikėk! Va tau ir anarchija...

Nuolat liaupsindami Algirdo Paleckio partiją „Frontas“, džiūgaudami dėl komunistų pergalių įvairiuose trečiojo pasaulio šalyse, bei neigdami milijoninius komunizmo aukų skaičius, šie veikėjai seniai užsitraukė tikrųjų gatvės pankų pajuoką.

Vienoje snobiškoje klaviatūros revoliucionierių akcijoje, iš Latvijos atvykęs pankas jiems net suvertė ant galvos nemažą kiekį išmatų – štai kokia nuomonė apie svetainę, kuri nors ir skelbiasi „anarchijos bastionu“ iš tikro yra politizuota – socialistinė, neapykantos, pagiežos ir pavydo pilna skylė – nepilnavertiškumo ir nesugebėjimo savęs realizuoti, bei dėmesio trūkumo produktas.

Pasidomėjus, kas yra šios svetainės autoriai, nesunkiai randame, jog pora asmenų išdidžiai prisistato kaip jos įkūrėjai.

Tai save kultūriniais teroristais, anarchistais ir dar velniai žino kuo kažkodėl pristatantys Darius Pocevičius ir Kasparas Pocius.

Na, bet būkime kultūringi ir po asmeninius gyvenimus nesiknaisiokime. O ir straipsnio idėja ne tokia.

Idėja parašyti šitą straipsnį kilo nuodugniau panaršius po svetainę.

Pirma mintis, atėjusi galvon – „taip, anarchistinis frontas tikrai galingas. Šitiek manifestų, šitiek šaukimų į kovą ir t.t.“ Kasdien talpinami nauji straipsniai, rašomi daugybės žmonių...

Tačiau pradėjus atidžiau domėtis anarchistų armija kilo įvairių abejonių. Jas čia jums ir pateiksiu.

Straipsniai svetainėje anarchija.lt dažniausiai ruošiami verčiant informaciją iš užsienio anarchistinių svetainių.

Pseudonimai, kuriais kartais pasirašomi vertalai arba purvasklaidos vardo verti straipsniai – „kp“ ir „dp“.

Darykime išvadas, kad tai Kasparas Pocius ir Darius Pocevičius.

Tačiau galime pastebėti ir kitų slapyvardžių – tai nenuilstantis en arche, RB, Diedas, V. Svetimas ir eilė kitų daugiau ar mažiau pasižymėjusių asmenybių, vyriškais ar moteriškais pseudonimais.

Žinoma, stilingiausi iš jų - Castor&Pollux, spinduliuojantys neapykanta betkokiom tradicinėm vertybėm. Na, kaip jau minėjau – redakcinė kolegija tikrai stipri. Bet...


Internete laisvai galima surasti, kad po pseudonimu Castor&Pollux slepiasi tie patys Darius ir Kasparas.

Štai nedidelis pavyzdys, kaip viską galima rasti, šiek tiek panaršius internete.

Svetainė http://www.alytusbiennial.com skirta Alytaus menininkams, nusprendusiems kovoti su komerciniu menu. Fronto priekyje, kaip visada, nenuilstantys Darius ir Kasparas. Svetainėje pasirinkus jų vardus, randame šį tą pažįstamo:

http://edma.puslapiai.lt/anar/kasparas.jpg

Paveikslėlis

http://edma.puslapiai.lt/anar/pocevicius.jpg

Paveikslėlis

Na, manau patys galite suprasti, kas čia yra kas...

Aš anarchistinių metodų nesuprantu, bet manau, kad šitokiais būdais gero vardo neužsitarnausi.

Ypač keistai man atrodo šis Dariaus Pocevičiaus straipsnis kuriame jis cituoja ir giria pats save:

Darius Pocevičius. Drąsios. Kairios. Agresyvios. Kitokios
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/59308

http://edma.puslapiai.lt/anar/knygos.jpg

Paveikslėlis

Dėmesio trūkumas, matyt...

Nestebina asmens žavėjimasis komunistinės Kubos diktatūros budeliu – Ernestu Gevara, tačiau kad revoliucionieriai spausdintų savo rašliavą krikščioniškuose leidiniuose – nematyta. Įdomus anarchijos supratimas, dievaži...

Kastoras su Poliuksu demaskuoti, keliaujame toliau.

Vienas rimčiausių šio raudonojo kampelio kovotojas – asmuo naudojantis pseudonimą en arche.

Pasinaudojus paprasčiausia visiems žinoma interneto paieškos sistema ir įvedus terminą „en arche“ randame, kad šis fantomas publikuoja savo straipsnius atvirai komunistiniuose portaluose kaip Lithuania.left.ru bei dalyvauja diskusijose http://www.komunizmas.org , kuris jam naudingas kaip komunistinės spaudos turgelis:


http://edma.puslapiai.lt/anar/enarche.jpg

Grįžkime prie „chaoso avatarų“ Kastoro ir Poliukso.

Štai šiame straipsnyje demaskuoti asmenys, lyg pasiutę šunys puola nepriklausomą Lietuvą bei patriotizmą:

Castor&Pollux. Sąjūdžio Lietuva – nevykęs smetonmečio atkūrimo projektas
http://www.anarchija.lt/index.php/teori ... ektas.html

Straipsnį galite paskaityti kiekvienas.

Mus domina tik viena detalė, jog straipsnio pradžioje Poliuksas (matomai Darius Pocevičius) lepteli, jog:

http://edma.puslapiai.lt/anar/tvora.jpg

Paveikslėlis

http://edma.puslapiai.lt/anar/soviet%20story.jpg

Paveikslėlis

Palikime šiuos keistus pusdievius šone ir nusikelkime į Vilniaus undergraundo – pankų internetinę diskusijų erdvę phorum.hardcore.lt .

Anksčiau minėtasis en arche čia taip pat dalyvauja diskusijose. Žinoma, su pankais jis bendros kalbos neranda, niekas nenori dėtis prie jo socialistinio perversmo...

Vienoje temoje

Ei, ciuckiai, kodėl mūsų net nesigirdi?
http://phorum.hardcore.lt/read.php?1,22 ... msg-225426

minėtasis fantomas eilinį kartą ragina visus jungtis prie jo žygio, tačiau jam sekasi gan sunkiai.

Temai pakrypus apie komunizmą, minėtasis en arche visiems paaiškina
http://edma.puslapiai.lt/anar/hard.jpg

jog:

http://edma.puslapiai.lt/anar/bokstas.jpg

Niekur nematyta ?

Man, asmeniškai, en arche rašymo maniera ir gvildenamos „problemos“ visiškai panašios su vadinamojo Pollux stiliumu.

Spręsti palieku jums patiems, interneto anarchistai mums dar neuždraudė, taigi naudokitės ir demaskuokite.

Taigi, dėliojant taškus ant i, galima sudaryti prielaidą, jog asmuo dp yra ir Pollux ir en arche.

Žinoma, čia nieko blogo, yra įvairių asmenybės sutrikimo formų, tačiau viešam asmeniui tai daryti, manau, labai kvaila.

Būtų malonu sužinoti, kiek žmonių iš tikro laiko anarchokomunistinį frontą Lietuvoje, ir kas slepiasi po daugybe kitų slapyvardžių, kuriais pasirašinėjami prokomunistiniai ar riaušes skatinantys straipsniai.

Negi frontas toks silpnas, jog reikia kurti daugybę išgalvotų pseudonimų, jog atrodytumėt didesni ?


Primena sovietinio saugumo ataskaitas, siunčiamas Maskvon, kur būdavo keletą kartų padidinamas nukautų „banditų“ skaičius, kad Maskva paglostytų...

Štai toks nedidelis mano tyrimas pateiktas jūsų teismui.

Žinoma, gal aš ir įsitraukiau į šlykštų žaidimą, tačiau tikrai to nedaryčiau, jeigu „antivalstybininkai“ kasdien nesiūlytų saugumui represuoti visus patriotiškai nusiteikusius asmenis.

Ir visiems linkiu apsilankyti svetainėje anarchija.lt ir susidaryti savo nuomonę apie ją, bei jos lyderius.

P.S. O Pocevičius ir Pocius tikrai du atskiri asmenys ?

Komentarai
http://edmalt.livejournal.com/10910.html

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 05 Vas 2013 14:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Šaltinis - Tautinis jaunimas apskundė teismui Vilniaus savivaldybę neleidusią Kovo 11-osios eitynių Gedimino prospektu

http://www.alkas.lt
2013 02 04 23:38

http://alkas.lt/2013/02/04/tautinis-jau ... s#comments

Žygeivis:
2013 02 05 13:05


“Kas yra kas” dokumentais:


“Naujoji kairė 95″ Manifestas

Naujoji kairė 95 – tai alternatyvios moralinės ir intelektualinės laikysenos suvienytas naujos kartos žmonių sąjūdis, kuris pirmiausia taikosi į žmonių įsitikinimus bei jais grindžiamą praktiką, o taip pat siekia socialinio teisingumo, kurio šiandien taip trūksta Lietuvoje.

Štai keli ypač įdomūs punktai iš šio NK-95 “Manifesto”:

9. Mes nepritariame ksenofobijai, antisemitizmui ir rasizmui.

10. Seksizmui ir homofobijai skelbiame moralinį ir politinį karą.

19. Mums nepriimtinos konspiracinės teorijos apie nuolatinę Rusijos grėsmę.

20. Lietuvos santykiai su Rusija yra viena iš rimtų problemų, tačiau tai negali būti politinių pažiūrų ar politinės programos centras.

45. Visi šalies kairieji, vienykimės!

Pasirašė:

Jolanta Aidukaitė, Rasa Baločkaitė, Andrius Bielskis, Putinas Bielskis, Martynas Budraitis, Linas Eriksonas, Skaidrius Kandratavičius, Kęstas Kirtiklis, Ervinas Koršunovas, Tadas Leončikas, Aušra Pažėraitė, Kasparas Pocius, Daiva Repečkaitė, Rasa Seibutytė, Andrius Smalinskas, Dalia Staponkutė, Inga Šniukaitė, Nida Vasiliauskaitė, Morta Vidūnaitė.

--------------------------------------------------------------------------------------------

Naujoji Kairė 95
Intelektualinis kairiosios pakraipos judėjimas

Naujoji kairė 95 iniciatoriais ir aktyvistai Andrius Bielskis, Morta Vidūnaitė ir Aušra Pažėraitė.

Algis Davidavičius (NK95, Lyčių lygybės ir socialinės plėtros konsultantas, filosofas, EQUAL projekto http://www.atviri.lt bendradarbis, tačiau heteroseksualus trijų sūnų tėvas)

Gintautas Mažeikis (NK95, Šiaulių universiteto filosofijos profesorius)

--------------------------------------------------------------------------------------------

Pono Bielskio “kompanija” (iš pagarsėjusio socdemo-anarchisto “Evaldo” (Evaldo Balčiūno) draugų sąrašo Veidaknygėje):

Efraim Zuroff, Sergey Kanovich, Dovid Katz, Algirdas Paleckis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Bielskis, Darius Pocevičius, Kasparas Pocius, Domininkas Burba, Donatas Velykis, Arturas Rudomanskis, Linas Kranauskas, Vilis Normanas, Stanislovas Tomas, Simonas Švėgžda, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskienė, Rasa Kuodyte….

Ir dar daug kitų “raudonai-žydrųjų” – kaip sakoma, visas “kosmopolitinis senų ir naujų kairiųjų pederastinis elitas” vienoje “bendro mėšlo krūvoje”…

--------------------------------------------------------------------------------------------

Šaltinis – Šiandieninėje Lietuvoje gyventi gera ir naciams, ir komunistams
http://www.vakarai.us/news/130/ARTICLE/ ... 05-09.html

05-09-08
Mindaugas Peleckis, specialiai Vakarai.us, Vilnius

Ištrauka:

“2007 m. grupelė aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių subūrė judėjimą „Naujoji kairė 95“ ( http://www.nk95.org , http://www.nk95.wordpress.com ).

Šio, pasak „Bernardinai.lt“, intelektualinio judėjimo iniciatoriai ir aktyvistai – Andrius Bielskis, Morta Vidūnaitė ir Aušra Pažėraitė.

Beje, tarp „naujųjų kairiųjų“ esama ir kitos ekstremistinės grupelės atstovų – pavyzdžiui, anarchistas K.Pocius bei kitas „bernardinietis“ Kęstas Kirtiklis, vienas jaunųjų Kazimieros Prunskienės vadovaujamos Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ideologų Tomas Tomilinas.

Judėjimo „Naujoji kairė 95“ manifeste, kuriame yra 45 tezės, teigiama, jog ksenofobijai, antisemitizmui ir rasizmui skelbiamas nepritarimas, o seksizmui ir homofobijai – moralinis ir politinis karas.

„Šios mūsų manifesto tezės – tai radikalaus amerikietiškojo kairiojo liberalizmo įtaka“, – teigia manifesto kūrėjai.

Atrodo, skambėtų lyg ir ne itin radikaliai. Tačiau „Naujoji kairė 95“ aktyviai šliejasi prie anarchistų, gėjų ir A.Paleckio „Fronto“, taip patekdami ne intelektualų, o į marginalų būrį.”

--------------------------------------------------------------------------------------------

„Naujosios Kairės 95“ laiškas Lietuvos gėjų lygai, politikams ir visuomenei

NK95 priešinasi hegemoniškų diskursų ir praktikų mėginimams savintis teisę primesti visai visuomenei vienodą gyvenimo ir mąstymo būdą ir solidarizuojasi su Lietuvos gėjų lygos, Tolerantiško jaunimo asociacijos, jaunimo centro “In Corpore”, Lietuvos žmogaus teisių centro ir visų politikų, visuomenės veikėjų bei kitų geros valios asmenų pastangomis ginti homoseksualių žmonių teises (žodžio, demonstracijų, buvimo savimi ir saviraiškos laisvę, kitaip tariant, tiesiog laisvę būti atviriems ir saugiems).

Smerkiame R. Pakso liberaldemokratų statytinio Imbraso vadovaujamos miesto valdžios savavaldžiavimą – sprendimą neišduoti leidimo ES projekto renginiams. Šis sprendimas kompromituoja miestą ir šalį Europos akyse ir paverčia mus liberaldemokratų politinių žaidimų įkaitais.

Smerkiame ir kitų politikų pasisakymus bei veiksmus prieš homoseksualios orientacijos žmones, taip pat atsakingų asmenų iš Kauno ir Vilniaus troleibusų valdybų, sužlugdžiusius EQUAL projekto akciją, veiksmus.

Nepritariame visuomeninių organizacijų atstovų homofobiškiems išpuoliams, prieštaraujantiems žmogaus teisėms, skatinantiems neapykantą ir demonizuojantiems homoseksualius asmenis.

Mes taip pat nepritariame ydingam šeimos vertybių bei homoseksualumo priešinimui.

Naujoji kairė 95

Pasirašė:

Aušra Pažėraitė, Artūras Rudomanskis, Linas Eriksonas, Andrius Bielskis, Daiva Repečkaitė, Kasparas Pocius, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskienė, Algis Davidavičius, Morta Vidūnaitė, Lara Lempertienė, Putinas Bielskis, Karolis Klimka, Tadas Leončikas, Ervinas Koršunovas

--------------------------------------------------------------------------------------------

Štai dar pora “perliukų”:

„Bet koks rasizmas, antisemitizmas yra žemiausio lygio veiksmai, kurie vargu ar gali būti laikomi humaniškais. Tokie žmonės neverti būti civilizuotos visuomenės nariais.

Neonacių kalbos apie grėsmes Lietuvos valstybei ir tautai yra absoliutus nesusipratimas.

Demokratinė Lietuva yra apsaugota nuo išorinių grėsmių“, – Seimo nariui antrino DEMOS kritinės minties instituto atstovas Andrius Bielskis.”

Pokalbio dalyviai:

Andrius Bielskis (DEMOS kritinės minties institutas),
Domininkas Burba (NK95),
Karolis Klimka (vertėjas, žurnalistas),
Darius Pocevičius (Anarchija.lt redaktorius),
Nida Vasiliauskaitė (Tolerantiško jaunimo asocijacija, NK95)
Vytenis Andriukaitis (LSDP, Seimo narys).

--------------------------------------------------------------------------------------------

Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė. Dar kartą dėl pirmojo „sutarties su valstybe“ paragrafo. Atsakymas prof. Vytautui Landsbergiui

http://www.propatria.lt/2012/11/egle-wi ... karta.html
Paskelbta 2012-11-22

Ištrauka:

“Visai neseniai nemažas būrys „toleranciją“ skiepijančių profesorių, kuriuos ypač dažnai rodo Lietuvos televizija, be išlygų pasmerkė žmogų, kuris itin sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis aukojosi ir rizikavo viskuo, kad išsaugotų bent šiokius tokius Lietuvos valstybingumo likučius. Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrui pirmininkui buvo mesti nemotyvuoti kaltinimai, numojant ranka net į visiems žinomus faktus (nors patys oponentai pripažįsta, kad Juozas Brazaitis-Ambrazevičius, anot istoriko Alfredo Bumblausko, „greičiausiai buvo padorus žmogus, jei jau po karo prie jo nerado dėl ko prikibti net amerikonai…“).

Simptomiška, kad tarp asmenų, sukėlusių nervingą erzelį dėl Juozo Brazaičio palaikų perlaidojimo Kaune gegužės mėnesį, ir vėl ryškiai dominavo dvi grupės – santarininkai ir Naujoji kairė.

Nepasmerkta yda pirmiausia išplinta ir įsitvirtina, o vėliau ima reikalauti, kad ją pripažintų dorybe (žr. Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvarą“, iš dalies „Demonus“).

Lietuvoje pirmasis etapas seniai pasibaigė, o antrasis jau regimai artėja prie kulminacijos.”

--------------------------------------------------------------------------------------------

Mantas Adomėnas. Sąmokslo teorijų derlius

http://www.delfi.lt/news/balsuok2012/po ... d=59706339

Mantas Adomėnas, TS – LKD frakcijos Seime narys, Vilniaus skyrių sueigos pirmininkas
2012 m. spalio 8 d. 10:15

Ištrauka:

“Kraštutinių nacionalistų veidrodinis atspindys – būrelis kairiųjų marginalų, nardančių tarp Antifa.lt ir Anarchija.lt tinklapių, tarp “Naujosios kairės-95” ir LUNI bei spiečiaus kitų platformų.

Jiems bet kokios patriotizmo ir tautinės ištikimybės apraiškos yra “nacionalizmas”, o valdžia vaizduojama kaip globalaus kripto-fašistinio, neo-liberalaus sąmokslo dalis, siekianti sunaikinti kitaminčius ir paminti šventas žmogaus teises per tokias “nusikalstamas iniciatyvas” kaip Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ar mėginimas įtvirtinti Konstitucijoje prigimtinę šeimos sampratą.

Žinoma, naujosios kairės diskurse kaip globalaus sąmokslo centras figūruoja nebe ES (iš kurios įvairios naujosios kairės iniciatyvos gausiai finansuojamos), o JAV, NATO ar neįvardijamos globalaus kapitalizmo struktūros.

Nors naujoji kairė neigia sąsajas su komunistais, nuolat išlenda paskirų jos narių mėginimai prilyginti pokario partizanus buržuaziniams nacionalistams ir banditams, mėginimai įrodyti, kad Tuskulėnų kankiniai – karo nusikaltėliai, galiausiai, Antifa.lt puslapyje kaip devizas sukasi bulgarų stalinisto Georgijaus Dimitrovo apibrėžimas, jog „Fašizmas politikoje yra atvira teroristinė pačių reakcingiausių, labiausiai šovinistinių ir imperialistinių finansinio kapitalizmo elementų diktatūra“ – taigi beeidami su naująja kaire mes nemačia atsiduriame Paleckio teritorijoje.”

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 07 Vas 2013 20:41 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
R.Sadauskas-Kvietkevičius. Jei nedraudžiame Užgavėnių, leiskime žygiuoti ir gėjams bei nacionalistams


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rsa ... d=60611753

Romas Sadauskas-Kvietkevičius,
"Druskininkų naujienos"
2013 m. vasario 7 d. 10:30

Ištrauka:

Eitynių sezonas kasmet prasideda Užgavėnėmis. Susirinkimų įstatymo reikalavimai šiam renginiui netaikomi: galima dėvėti kaukes, deginti laužus, užkabinėti praeivius, propaguoti nesveikus maitinimosi įpročius ir nepagarbiai vaizduoti tautines bei profesines žmonių grupes, saugotinus gyvūnus.

Vienintelis argumentas, kodėl ši keista šventė iki šiol toleruojama – jos tradiciškumas.

Bet juk turėjome tradicijas auklėti vaikus diržu, reguliuoti keturkojų augintinių skaičių skandinant jų palikuonis kibire ir gydyti ligas užkalbėjimais.

..................

Bet sugrįžkime prie šventinių eisenų sezono.

Virginijus Savukynas už vieno stalo LRT „Įžvalgose” susodino nacionalistų ir gėjų teisių gynėjų eitynių organizatorius ir netgi sugebėjo suvaldyti juos, kad nesusipeštų.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, savo įvaizdžiu kuo puikiausiai tinkantis būti abiejų eisenų dalyviu, apie oponentų eitynes sakė, kad visuomenės moralei pavojingus renginius galima ir privalu drausti.

Bet lygiai taip pat sėkmingai galima išmąstyti, kad tautiniai jausmai yra savo etniškumo sureikšminimas, kuris, jeigu staiga taptų populiarus, galėtų pakenkti visuomenės moralei. Bet dauguma lietuvių turi imunitetą šiai ideologijai, todėl jokios grėsmės nematau.

Kol per Seimo rinkimus už nacionalistines partijas balsuoja mažiau negu vienas procentas rinkėjų, nes vyraujanti patriotizmo samprata remiasi įsipareigojimu tėvynei, o ne etnosui ar rasei, vienintelė tautininkų galimybė į save atkreipti dėmesį yra tų aistras kurstančių skustagalvių eitynių organizavimas.

Ar pamatęs Gedimino prospektu žygiuojančias gėjų poras kas nors iš jūsų suabejotų savo orientacija? O gal pamanytumėte, kad būti gėjumi yra baisiai šaunu, todėl reikia pabandyti juo tapti? Bijau, kad nepavyks, nebent juo jau esate, tik atkakliai neigiate savo prigimtį.

Net jeigu dėl tolerancijos eitynių keli užsislaptinę gėjai, vedę moteris ir jas apgaudinėjantys, nuspręs laisvintis ir pripažinti savo orientaciją, tai tik sumažės nelaimingų, save ir artimuosius kankinančių žmonių.

Ir jei kas kenkia visuomenės moralei, jei apie tokią išvis galime kalbėti, tai tik tas melas, kuriuo stengiamės paslėpti viską, ko nesuprantame, bijome, gėdijamės, tarsi to įsivaizduojamo ryklio baseine.

Tas pats tinka ir nacionalistams. Ar patikėsite, jeigu pasakysiu, kad pamatęs Kovo 11-osios skustagalvių eiseną protiškai įgalus ir likimo nenuskriaustas žmogus kitą rytą nusiskus galvą, išsitatuiruos ant gauruotos krūtinės „senovės baltų saulės ženklą“, apsiaus ilgaaulius suvarstomus batus ir eis paspardyti lenkiškai kalbančių kaimynų?

Kol eitynių organizatoriai sugeba neperžengti ribos, už kurios prasideda neapykantos kurstymas, išvengia atvirai rasistinių ir antisemitinių šūkių, formaliai prie jų nėra ko prikibti.

Jeigu kažkam suteiksime įgaliojimus drausti ir bausti vien už tai, kad pagrįstai įtariame, jog eisenos dalyvių pažiūros galimai yra gerokai radikalesnės už skanduojamus šūkius, persekiojimas už pažiūras labai greitai taps visuotiniu ir nevaldomu.

Todėl jau visai rimtai siūlau, jei jau neketiname uždrausti Užgavėnių, leisti žygiuoti visiems, kas tik nori ir kur nori. Per Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją. Gal net kasdien. Kad greičiau atsibostų ne tik atsitiktiniams praeiviams, bet ir žiniasklaidai, o galų gale net ir patiems eisenų dalyviams.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rsa ... &com=1&s=1

Žygeivis - FFF
2013-02-07 20:32


Jei jau jūs siūlote leisti rengti Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės sostinės pagrindinėje gatvėje paradus visokiems pederastams, tai kodėl dar nesiūlote ir įvairiausioms kitoms "seksualinėms mažumoms pareikšti savo žmogiškąsias teises".

Visokiausi pedofilai, nekrofilai, zoofilai ir kitokie "-filai" taip pat tada galėtų išeiti į gatves "paraduoti" su savo gyvūnėliais, lavoniukais ir kitomis sekso "priemonėmis".

Ir kokioje nors visų rūšių iškrypėliams "tolerantiškoje" Olandijoje tai jau ir matome - ten pedofilai jau ir savo politinę partiją sukūrė...

P.S. Štai tokia "ypatingai teisinga kryptimi" mums siūlo eiti susibėgę į krūvą visokiausi Lietuvybės ir Nepriklausomos Lietuvių Tautos Valstybės niekintojai ir naikintojai.

Žygeivis - FFF
2013-02-07 21:03


FFF
2013-02-07 20:41

Homoseksualūs santykiai tai savanoriški santykiai tarp savo veiksmus suvokiančių žmonių.
-------------------------------------- ------------------------

Savanoriški ar ne labai, tai jau tegu teisėsauga aiškinasi kiekvienu konkrečiu atveju... :)

Esminis klausimas ir tikroji problema yra visai kiti - viešas savo seksualinių "reikmių" demonstravimas yra akivaizdus "netradicinio" sekso propagavimas, bandant visuomenei įteigti, kad tai yra normalus reiškinys Lietuvių Tautoje - ir visą tai mato ne tik suaugę, bet ir maži vaikai, kurių normalus seksualinis apsisprendimas yra labai lengvai pažeidžiamas.

Ir kitas ypač svarbus klausimas:

O kokia apskritai nauda Lietuvybei, Lietuvių Tautai ir Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės Nepriklausomybės stiprinimui iš tokių viešų pe-derastų ir kitokių iškrypėlių paradų?

Juk Lietuvių Tauta ir jos sukurta Nepriklausoma Lietuviška Valstybė laikosi tik dėka normalių lietuviškų šeimų, gimdančių ir auginančių savo vaikus Lietuvybės dvasia, o ne visokių seksualinių iškrypėlių viešų pasikraipymų.

Tuo labiau, kad būtent tarp šitų viešų iškrypėlių ypatingai akivaizdžios antlietuviškos ir antivalstybinės nuotaikos, kurias jie skleidžia visais įmanomais būdais ir priemonėmis - dėka to, kad Lietuvą vis dar valdo bolševikiniai išdavikai ir aršūs Lietuvybės priešai.

graze
2013-02-07 20:55


Per zinias buvo klausimas ar leisti gejams eitynes ?

Lietuvos zmones aiskiai isreiske savo nuomone 98% neleisti ir tik 2% leisti.

Ar ilgai jie kurstis Lietuvos zmones, juk yra daug saliu kur tai toleruoja , gal kas gali pasakyti kodel taip verziasi i Lietuva.

Žygeivis - FFF
2013-02-07 21:10


Pati pagrindinė Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės Konstitucijos užduotis - teisiškai ginti Lietuvybę: Lietuvių kalbą, Lietuvišką raštą, Lietuvių Tautą, Lietuvišką šeimą - vyro ir moters santuoką....

Nes būtent ant šių "amžinų pamatinių stulpų" gyvuoja Nepriklausoma Lietuvių Tautos sukurta Valstybė.


Žygeivis - FFF
2013-02-07 21:28


FFF
2013-02-07 21:14

Kas toji "Lietuvybės dvasia"?
-------------------------------------- ------------------

Dvasių reikalais tegu užsiima įvairūs šamanai ir "konstituciniai kūriai"... :)

O aš kalbu apie Lietuvybę, o ne kažkokią dvasią.

Deja, tu, kaip ir didžioji dauguma visų šitų viešai besireiškiančių seksualinių iškrypėlių, kurių nemaža dalis apskritai netgi ne lietuviai, o visokiausi neaiškūs ir nežinia kam tarnaujantys "penktakolonininkai", nežinia kokiais keliais prasibrovę į mūsų Tautos žemę ir čia gavę Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės pilietybę - net ir menkiausio supratimo neturite, kas yra Lietuvybė.

Matyt, todėl, kad jūsų "siaurame kitaminčių rate" jums rūpi tik jūsų "antras galas", o ne Lietuvybė, Lietuvių Tauta ir Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės Nepriklausomybės išsaugojimas.

Ir tai ypatingai akivaizdu iš tų šūkių, kuriuos nešate užrašytus savo plakatuose, o tuo labiau iš jūsų rašomų gausybės antilietuviškų straipsnių ir pasisakymų komentaruose.

Žygeivis - FFF
2013-02-07 22:09


FFF: ....esu heteroseksualus....
-------------------------------------- --------------------

Normalus, psichiškai sveikas Lietuvis pederastų nereklamuos.

Tuo gali užsiimti tik koks nors psichas, absoliutus išsigimėlis arba ypatingai gobšus vertelga - jei jam už tai neblogai moka tie patys pe-derastai ir jų valdomi fondai.

P.S. Beje, ar ne tu kažkada guodeisi, kad tave muša žmona? :)

Algis Davidavičius, g. 1971-12-06.
(NK95; filosofas)


"Po šešerių nedarnaus gyvenimo metų mes išsiskyrėme. Prieš skyrybas žmona reikalavo pinigų – puolė mane mušti, griebusi daiktus, kurie pakliuvo po ranka, smaugė. Negalėjau apsiginti, jaučiausi bjauriai, kaip tikriausiai jaučiasi visos aukos."


_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 22 Vas 2013 21:51 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 29 Bal 2011 02:13
Pranešimai: 64
Miestas: Vilnius
arvydas damijonaitis
2013 02 20 09:03


Raudonieji naciai (NKVD-KGB,50 proc.žydai), zuroffai, dar nenuteisti...

Holodomor 1932 -1933 metais badu numarinta 11 milijonų ukrainiečių, tuo metu Kremlių valdė 80 proc.žydų tautybės raudonųjų nacių.

Klastingieji vanagai zurofai vokiečių belaisvių stovyklose smagindavosi šaudydami vokiečius. Per diena prišaudydavo iki tūkstančio.

Prūsija buvo paskandinta nekaltų 1,5 milijono gyventojų krauju.

”Nacių medžiotojai” yra priedanga sadistiniams zurofų keršto protrūkiams.

Laikas baigti kraugeriams siautėti, informacija apie fanatikų sionistų nusikaltimus neturi būti slepiama.

Galima būtų prašyti “nacių medžiotoją” Efraim Zuroff pamedžioti Lietuvoje ir Izraelyje raudonuosius nacistus dušanskius, kurie organizavo ir vykdė masines lietuvių žudynes iki ir po antrojo pasaulinio karo.

o 1945 metų bolševikiniai raudonieji naciai sunaikino milijoną lietuvių.

Rudųjų nacių E.Zuroff ”prisimedžiojo” sočiai, o raudonieji naciai, deja, yra zuroffų giminaičiai, todėl mažai vilčių, kad eis jų medžioti.

Raudonųjų nacių nusikaltimus slapsto jų propagandistai aferistai zurofai.

Pavyzdžiui, įvykiai Kauno garažėlyje yra propagandinis melas - nuotraukos sumontuotos, dokumentai padirbti (Žiūr. internete Irena Tumavičiūtė, Lietuvių šmeižtas...).

Aferistą, lietuvių šmeižiką Zuroffą skelbti PERSONA NON GRATA, vyti iš Lietuvos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 23 Vas 2013 23:27 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Tomas Venclova: Lietuvai pavojingiausias dešinysis patriotizmas, peraugantis į neonacizmą


https://www.balsas.lt/naujiena/718697/t ... neonacizma

Tomas Čyvas,
2013.02.23 21:00

„Lietuvai šiuo metu, mano manymu, pavojingiausias yra dešinys patriotizmas, peraugantis į neonacizmą, - sakė filosofas Tomas Venclova apskrito stalo diskusijoje „Lietuvos žydų istorija, kaip neįkūnyta kitoniškumo dimensija tautinėje lietuvių sąmonėje“, kuri šeštadienį vyko Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

Pasak T. Venclovos, lietuviai skendi siauroje etninėje pasaulėžiūros paradigmoje ir nežinia, kaip tai galima pakeisti, nes tokį požiūrį remia įtakingi žmonės.

Tarp tokių jis paminėjo profesorius Vytautą Landsbergį ir Romualdą Ozolą.


„Kad kiekvienas, kas gyvena Lietuvoje, kas dirba Lietuvos naudai, kam Lietuva yra svarbi, svarbesnė už kitus kraštus, jau tuo pačiu yra lietuvis – daugelis nemoka ir nenori suprasti. Ir tai yra labai liūdna. <...> Ir mūsų politikai, ir mūsų publicistai, ir mūsų politologai (didžioji jų dauguma), kalbėdami apie pasaulį laikosi kelių aksiomų. Aksioma pirmoji – lietuviai visada teisūs. Aksioma antroji – jei lietuviai kartais neteisūs – žiūrėti aksiomą pirmąją. Aksioma trečioji – jei kas abejoja pirmąja arba antrąja aksioma, arba neduok Dieve abiem, yra apmokamas Latvių gatvės (Vilniaus Latvių gatvėje yra įsikūrusi Rusijos ambasada, - balsas.lt), arba Radeko Sikorskio arba Efraimo Zurrofo ir apskritai „tamsių jėgų“.

Tą aksiomą galima dar išplėsti. Atseit tos paminėtos tamsios jėgos turi tik vieną tikslą ir apie nieką daugiau negalvoja. Tik kaip čia pažeminus, paniekinus ir sunaikinus lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę“, - šaipėsi T. Venclova.

Pasak jo, su tokia pasaulėžiūra galima būti krepšinio arba futbolo sirgaliumi, bet ne rimtu politiku, politologu ar visuomenės veikėju.

T. Venclova sakė, kad su tomis aksiomomis sunku grumtis, kai jų laikosi „stipri politinė jėga ir jos įkvėpėjas bei patriarchas“.

Kaip vieną iš to įrodymų T. Venclova nurodė šeštadienio „Lietuvos žiniose“ pasirodžiusį prof. V. Landsbergio straipsnį, kuriame jis kritikuoja užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir kitus, neva pataikaujančius kaimyninėms priešiškoms jėgoms, asmenis.

Kaip vieną iš taisytinų klaidų T. Venclova nurodė „genocido sąvokos infliaciją“.

Jo nuomone, genocido sąvokos kūrėjas Raphaelis Lemkinas šią sąvoką suprato „platokai“.


„Jis tvirtino, pavyzdžiui, kad egzistuoja ne tik žydų genocidas, bet ir lenkų genocidas.

Aš apie tai ilgai galvojau, esu apie tai jau kalbėjęs ir rašęs. Mano manymu, reikėtų turbūt skirti genocido laipsnius“, - sakė jis. Kaip „pirmo laipsnio genocidą“ jis nurodė tokį atvejį, kuomet naikinama tautos inteligentija, labiau apsišvietę ar pasiturintys žmonės. Tokį genocidą esą nuo sovietų patyrė ir lietuviai, bet juos naikino ne todėl, kad jie buvo lietuviai, o todėl, kad priklausė tam tikram sluoksniui ar buvo patriotiškai nusiteikę. Tas, kas mėgino prisitaikyti prie sovietinės tvarkos ir buvo jai lojalus, „tinkamos“ kilmės – galėjo ramiai sau gyventi, nors ir būdamas prispaustas bei nelaimingas. Kaip „pusantro laipsnio genocidą“ T. Venclova nurodė atvejus, kai sovietai represavo visą čečėnų ar Krymo totorių etnosą. Šios tautos buvo visiškai ištremtos iš gimtųjų vietų.

„Antrojo laipsnio genocidas“, kai naikinama visi vienai ar kitai tautai priklausantys žmonės, pasak T. Venclovos, yra labai retas atvejis ir jam galima priskirti tik nacių vykdytą žydų genocidą, turkų vykdytą armėnų naikinimą Didžiojo karo metais, o taip pat Ruandoje vykusias tutsių etnoso žudynes, kurias vykdė hutai.

„Žemųjų laipsnių genocidų“, kuriuos labiau vertėtų vadinti „stratocidais“ (tam tikrų sluoksnių naikinimu, - balsas.lt), anot T. Venclovos, buvę daug.

Tokio tipo genocidą, kaip pabrėžė T. Venclova, tie patys žydai patyrė ir nuo sovietų, kurie jį taikė visoms tautoms, prie kurių prikišo rankas – taip pat ir patiems rusams.

Vilniaus centre veikiantį Genocido muziejų, kuriame pirmiausiai akcentuojamas lietuvių genocidas, T. Venclova siūlė pervadinti į komunizmo nusikaltimų aukų muziejų.

Intelektualas taip pat kritikavo Lietuvos valdžią, finansiškai parėmusią 1941 m. birželį suformuotas laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus perlaidojimą Lietuvoje.

„Manau, kad neturėjo remti nei žodžiu nei centu. Žodžiu ir neparėmė, o parėmė centais“, - apgailestavo T. Venclova.


Jo nuomone, polinkis šlovinti J. Ambrazevičių kyla iš tautinių kompleksų ir noro turėti herojus. Nuo 1938 iki 1940 metų tris ultimatumus priėmusiai Lietuvai, esą reikia „kompensacinio mechanizmo“ gėdai nuplauti.

T. Venclova sukritikavo teiginį, kad Laikinąją vyriausybę 1941 m. birželį rėmė „visa tauta“ ir atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis inteligentijos, prieš tai atėjus sovietams, mėgino prisitaikyti.

Priminęs, kad kariuomenės vadas, gen. Vincas Vitkauskas pats saliutavo sovietams, šaipydamasis iš po sceną su raudona vėliava besiblaškiusio dainininko Kipro Petrausko, jis pastebėjo, kad tai buvo pakankamai masinis reiškinys.

O sovietams traukiantis nuo vokiečių ne visi parėmė sukilimą.

„Vladas Grybas jo nerėmė ir buvo sušaudytas“, - pastebėjo jis, nurodydamas ir kitas pavardes.

Žydų genocido išskirtinumą jis motyvavo paprastu argumentu: „Jei koks nors žydas tada būtų net viešai gatvėje palaikęs sukilimą ir pasisakęs už nepriklausomą Lietuvą – vis tiek būtų nužudytas“.

Sutikdamas su mintimi, kad Izraelio veikėjų E. Zuroffo ir Dovydo Kaco retorika ir dėmesys Kauno nacionalistų eitynėms Vasario 16 dieną galėjo būti „kontrproduktyvūs“ (skatinti, o ne mažinti lietuvių antisemitizmą) ir pritardamas, kad tai pirmiausia pačių lietuvių reikalas, jis apgailestavo:

„Bet jei tų namų darbų patys lietuviai nedaro, tai tenka daryti E. Zurrofui ir D. Kacui. <...> 2012 metų vasarą buvo bandymas pareikšti kitokią lietuvišką poziciją dėl J. Ambrazevičiaus perlaidojimo, bet išėjo, kad ir jis buvo kontrproduktyvus“, - juokavo jis, pastebėdamas, kad bene devyni iš dešimties lietuvių tada pasipiktino dėl abejonių nacionalinio herojaus vaidmeniu.

Pasak T. Venclovos, aiškių receptų, kaip pakeisti lietuvių pasaulėžiūrą, nėra.

„Lašas po lašo ir akmenį pratašo, na tai gal ir pratašo“, - sakė intelektualas, džiaugdamasis, kad nacionalistų eitynės nebuvo tokios masinės, kokių tikėtasi.

Komentarai
https://www.balsas.lt/komentarai/t-venc ... i-apacioje

LeonasM
2013-02-23 22:56:03


Nelabai gerbiamas pone, ne tamstai kritikuoti prof. Vytautą Landsbergį ir filosofą Romuldą Ozolą.

Tam neturite jokios teisės, nes prie Sąjūdžio darbų ir Kovo 11-osios nemačiau, kad kuo nors geru būtum prisidėjęs.

Lietuvių tauta kaip apsiėjo be tamstos iki šioliai, taip apsieis ir toliau. Nekaišiok į mūsų tautos reikalus savo abejotino švarumo pirštų.

Kaip pragyvenome be paties iki šioliai, išsikovojome ir apgynėme savo šalies, savo tautos Nepriklausomybę, taip už ją kovosime ir ateityje, be tamstos patarimų ir pagiežingos kritikos.


Žygeivis
2013-02-23 23:15:40


O štai aš manau, kad būtent tokie kosmopolitiniai mankurtai, kaip šitas Venclova ir jo draugeliai, ir yra patys pavojingiausi Lietuvių Tautai ir Lietuvių Tautos sukurtai Nepriklausomai Valstybei.

Nes kaip tik jie labai aktyviai siekia Lietuvą paversti ne Lietuvių Tautos nuosavais namais, o kažkokiu bendrabučiu ir pereinamu kiemu - tokiu, kaip pavirto Prūsija po to, kai prūsų tauta buvo išnaikinta, o jos likučiai nutautinti.


Deja, mūsų "žiniasklaida" kaip tik tokiems kosmopolitiniams mankurtams mielai suteikia savo puslapius, o ne Lietuvybės gynėjams.

P.S. Apie Venclovos tėvą apskritai tyliu, nes jis buvo netgi ne mankurtas, o paprasčiausias niekšingas ir niekingas Lietuvos Valstybės išdavikas.

Istorinė patirtis jau daugybę kartų įrodė, jog obuolys nuo obels iš tikrųjų netoli nurieda...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 24 Vas 2013 15:05 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Tuskulėnų memorialas „kovotojų su nacizmu“ taikinyje


http://www.patriotai.lt/straipsnis/2012 ... ment-26358

2012-09-30 17:15

Rokas Sinkevičius

Jau ir mūsų žiniasklaidą pasiekusi žinia, jog šįmet Latvijoje persona non grata paskelbtas Rusijos istorikas-propagandistas Aleksandras Djukovas nusitaikė į Lietuvą http://www.lietsajudis.lt/index.php/com ... pretacijos – išleido knygą „Holokausto išvakarėse. Lietuvių aktyvistų frontas ir sovietinės represijos Lietuvoje 1940-1941 m.“, teikia tam tikrų apmąstymų.

Išgirsti, ką Djukovas ir panašūs šneka – savotiškai įdomu. Iš to galime susidaryti įspūdį, kokia linkme, susiklosčius mums nepalankioms aplinkybėms, būtų stengiamasi deformuoti mūsų praeities suvokimą.

Lietuvoje irgi matome istorijos „peržiūrėjimo“ bandymų (daugiausia iš paleckininkų ir kraštutinių kairiųjų pusės). Girdėjome, kad „savi šaudė į savus“, kad lietuvių partizanai buvo banditai, ir pan.

Buvo liūdnai pagarsėjęs tinklalapis „pokaris.info“. Dabar turime apdairiau ir ne taip tiesmukai veikiantį „antifa.lt“, kuriame reiškiamas revizionistines tendencijas ir norėčiau aptarti. Bet pradžiai reiktų supažindinti su bendru fonu.

„Antifa.lt“ – tai kažkoks revoliucinius neramumus propaguojančio tinklalapio „anarchija.lt“ gretutinis projektas.

Ta pati informacija ir idėjos dažnai dubliuojamos per abu. Šių projektų vykdytojai ir skaitytojai įsiterpia tarp „naujosios kairės“ (NK95), kai kurių radikalaus feminizmo, socializmo ir anarchizmo srovių atstovų. Tai yra, tarp tų, kurių moderniau išlavintos kairiosios pažiūros trukdo jungtis prie ortodoksinių komunistų – paleckinininkų, nors ir išsidėsto gretimoje politinio spektro dalyje.

Šios naujųjų kairiųjų grupės nūnai ėmė skelbti, kad Sovietų Sąjungoje tikrojo komunizmo nebuvo, jog toje šalyje viešpatavo „valstybinis kapitalizmas“. Atrodytų, tuomet beliktų SSRS apskelbti „buržuazine-fašistine“ valstybe ir uoliai, iš „antifašistinių“ pozicijų pradėti kovoti prieš visas pastangas nuslėpti, pateisinti jos vykdytus nusikaltimus, įamžinti sovietinius mitus.

Paradoksalu, tačiau taip nenutinka. Pasiskelbusieji „antifa(šistais)“ uoliai ieško fašizmo apraiškų savo aplinkoje ir šalies istorijoje, nematydami čia pat akis badančių sovietinių reliktų.

Tarkime, jie visomis išgalėmis smerkia kovo 16-osios eitynes Rygoje, kuriomis Latvijos gyventojai pagerbia savo šeimų narius, kovojusius prieš raudonąjį marą Vokietijos kariuomenės sudėtyje, tačiau užmerkia akis prieš kasmet gegužės 9-ąją vykdomą sovietų armijos šlovinimą. Ir taip toliau – visi pavyzdžiai atitinka tą pačią prosovietinio revizionizmo spalvomis paspalvintą liniją.

Žinoma, tokiai vienpusei krypčiai pasiteisinimų jie būtinai suras ir atmes jiems daromus priekaištus. Slidžiausią ir rafinuočiausią sugebėjo išlankstyti N. Vasiliauskaitė (NK95): „Drausti reikėtų ne ideologijų simbolius bei ideologiškai pažymėtus artefaktus, o specifinį tų simbolių politinį aktyvavimą, esant tam tikroms aplinkybėms.“

Vadinasi, kovosime su tuo, kas mums tam tikromis aplinkybėmis pasirodys specifiškai neteisingai politiškai aktyvuota.

Kad Rusija aktyviai stengiasi pralaužti „fronto liniją“ ir primesti mums atgal sovietinius istorijos modelius – nepastebėsime. Arba laikysime ne tokiu pavojingu reiškiniu kaip piktų sąjūdistų bangos sugrąžinti stereotipai ir paminklai, bylojantys „atgyvenusios“ tautinės idėjos tęstinumą...

Kovodami, kaip jiems atrodo, prieš „dominuojantį – monolitinį ir nekvestionuojamą – kultūros diskursą“, naujieji kairieji ir anarchistai puola ne tik institucijas (pvz., be pasispjaudymo nesugebantys tarpusavio pokalbiuose minėti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro – LGGRTC – pavadinimo), bet ir tų institucijų palaikomos atminimo politikos istorinį-moralinį turinį.

Taip Vincas Kudirka jau tapo asmeniniu Nidos Vasiliauskaitės priešu. O Evaldas Balčiūnas įnirtingai ieško menkiausio kompromato prieš 1941 metų sukilėlius ir partizanus.

Įnirtingas priešinimasis tautiškumo svarbai mūsų istorijoje neleidžia „antifa(šistams)“ atrasti nuosaikaus ir subalansuoto požiūrio į ją, remiantis vietine tradicija. Gal dėl to jie iki šiol labiau remiasi stalinine „fašizmo“ samprata ir tyčiojasi išgirdę, jog vienas ar kitas lietuvių veikėjas Antrojo pasaulinio karo metais priklausė tautiniam (nekomunistiniam) antinaciniam pasipriešinimui. Kokia srovė, tokia ir tradicija...

Galbūt nevertėtų apie visa tai kalbėti – prieš porą metų įvykęs N. Vasiliauskaitės ir V. Laučiaus viešas ginčas neblogai atskleidė, kaip savo istorinę atmintį bando dėliotis kraštutinė kairė.

Tačiau naujausi tos publikos išpuoliai, užgaunantys sovietinio teroro aukų atminimą, verčia dar sykį atkreipti į juos dėmesį.

Pirmiausia šioje vietoje paminėtini paskutiniai Evaldo Balčiūno rašiniai. Buvęs socialdemokratas ir Šiaulių miesto tarybos narys, vėliau prisišliejęs prie anarchistų ir tapęs elgetavimo technologijų specialistu, Evaldas kartu yra ir savamokslis istorijos tyrinėtojas, įsitikinęs, kad mums pateikiama istorijos versija yra iš pagrindų iškraipyta, todėl atsvaros jai ieško sovietinės istoriografijos pateikiamuose šaltiniuose.

Naujausias jo bandymas surasti „fašizmo“ apraiškų Lietuvoje – labiausiai iškrypęs. Apsimetęs, kad atrado kruopščiai slepiamą tiesą, jis paskelbė, kad Tuskulėnuose yra palaidota (ir) karo nusikaltėlių, kurie neva dangstomi po „aukų“ ir „kankinių“ vardais. Suprask, neonacių grupuotei prilygstantis (kaip pats E.B. rašo) Lietuvos seimas įkūrė memorialą nacių nusikaltėliams, kuriuos perkrikštijo pasipriešinimo kovotojais ir mokytojais.

Vis dėlto, Tuskulėnų kapavietės istorija yra pernelyg daugiabriaunė, kad pasiduotų bandymams ją taip grubiai propagandiškai apšlifuoti. Ir jos niekas, E. Balčiūno apsimestinai nuostabai, nebando nuslėpti.

Atsivertęs to paties LGGRTC išleistą Severino Vaitiekaus monografiją „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944-1947)“ jis rastų poskyrius tiek apie nužudytus pasipriešinimo judėjimo dalyvius, tiek apie tuos, kurie buvo apkaltinti karo nusikaltimais ir nusikaltimais civiliams gyventojams. Nors knygoje nesiimama apžvelgti visų nužudytųjų biografijų, tačiau pateikiama pakankamai iliustratyvių pavyzdžių, kurie galėtų praplėsti išties besidominčio, o ne propagandinių užmačių vedamo asmens akiratį.

Pripažįstama istorinė tikrovė: „Tuskulėnuose į vieną duobę šalia vyskupo buvo metamas kriminalinio nusikaltėlio lavonas, greta kovotojo dėl Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės – turto ar žudymo aistros apsėsto padaro palaikai.“ Dalis atvejų – tai tiesiog sovietinės neapykantos ir parodomųjų egzekucijų pavyzdžiai, netelpantys į pagrindines kategorijas. Taip, pavyzdžiui, Jonas Misiulis (ar Johan Missiulis) buvo pasmerktas mirčiai dėl to, kad jo ūkyje dirbo keli sovietiniai karo belaisviai.

E. Balčiūnas piktinasi, jog apie Tuskulėnuose palaidotus kalbama kaip apie aukas ir kankinius, tarsi kiekvieną kartą po šių žodžių reiktų persižegnoti ir tarstelti, kad, taip, tarp jų pasitaiko ir tokių, kuriems mirties bausmė buvo skirta pelnytai.

Pasitelkdamas kokį nors, jo nuomone, tinkamą tokios pelnytos bausmės pavyzdį, E. Balčiūnas aštriai formuluoja klausimą „auka AR budelis?“ Išties, ar budelis gali vėliau pats tapti auka, yra semantinis ir filosofinis klausimas.

Bet kalbant apie žmones, patekusius į žiauriausią istorijoje fizinio žalojimo ir naikinimo mašiną – sovietinių čekistų būstines ir kalėjimus, kalbėjimas apie jų bendrai patirtas kančias ir susidorojimą su jais turi pagrindą.

Minėdami gulago sistemos nežmoniškumą ir jos aukas kiekvieną kartą juk nesiimame iš naujo aiškinti, kad be politinių kalinių lageriuose būta ir kriminalinių.

Kliūna E. Balčiūnui ir tai, jog memorialu siekiama padėti suvokti „komunistinės ideologijos, dangstomos kilniais žodžiais, antihumaniškumą ir žiaurumą.“ Turbūt kalinių laikymo, tardymo ir žudymo sąlygos NKGB-MGB Vilniaus vidaus kalėjime, o vėliau – tų žmonių palaikų niekinimas ir slėpimas jam atrodo įprasti ar net humaniškumu dvelkiantys dalykai?

Gal pradžiai užtektų priminti, kad mirties bausmės vykdymo metu kas šeštas kalinys buvo ne tik šaudomas į pakaušį, bet ir kapojamas, badomas durtuvais ir žalojamas kitais teismo medicinos ekspertų nenustatytais įrankiais?

36 aukos buvo nužudytos greičiausiai išvis nepanaudojant šaunamojo ginklo. Rasta kaukolių, kurios buvo deformuotos jas spaudžiant specialiu ratlankiu...

Nors vienąsyk apsilankęs Tuskulėnų rimties parke, E. Balčiūnas pats iš ekskursijų vadovo išgirstų, kad čia ramybės vietą surado labai skirtingi žmonės – nuo vokiečių generolo iki vyskupo ir ūkininko, ir iš to nedaroma jokios paslapties.

Tačiau kokią alternatyvą dabar vykdomai atminimo politikai siūlo šis revizionistas – nutyli. Gal kaip nors „išrūšiuoti“ palaikus pagal kategorijas? Būtų keblu – didžioji dalis tebėra neatpažinti. Iš teksto panašiau, kad autoriui tiesiog maga, jog Tuskulėnų kapavietė būtų užmiršta, jokia muziejinė-edukacinė veikla ten nevyktų, o Tuskulėnų aukų atminimo diena būtų iš kalendoriaus visam laikui išbraukta.

Kad E. Balčiūnas neišranda jokio dviračio, o tik bando dar sykį praeiti sovietinės istoriografijos išmintais takeliais, akivaizdu. Svarbus dar vienas tokios propagandos aspektas.

Istorikas ir politologas Tomas Remeikis sovietų represinių ir teisminių institucijų ir jų tyrimų „patikimumą ir pagrįstumą“ apibūdino taip: „Daugeliu atvejų, kai kalbama apie individo įvykdytus tariamus nusikaltimus, remiantis sovietiniais šaltiniais yra neįmanoma neginčytinai nustatyti, koks iš tikrųjų yra paties asmens kaip individo kaltės mastas ir kiek tai susiję su to individo tarnyba vokiečių okupacinio režimo metais. Vien tik tarnyba tam tikroje pozicijoje dažnai yra apibrėžiama kaip nusikaltimas, nesiaiškinant, ar iš tikrųjų individas yra ką nors nusikalstamo padaręs.“

Klausimas: kiek Evaldo Balčiūno asmenyje yra čekisto, kurio veikimą skatina įniršis rasti ir susidoroti su kuo nors, kas pasižymi realiomis ar menamomis sąsajomis su nacizmu, o ne gilinimasis į istorinį kontekstą ir detales?

Kitame straipsnyje, kuris bus skirtas išpuoliui prieš konkrečią istorinę asmenybę – Igną Vylių, bandysime pasiaiškinti ir tai.

http://etnosfera.blogspot.com/2012/09/t ... ju-su.html

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2012 ... ment-26358

Žygeivis
2012-10-10 18:33


Kas toks yra Evaldas Balčiūnas?


Tai senas "brazauskinis socdemas" (buvo Šiaulių miesto tarybos narys - Evaldas Balčiūnas (g. 1962 m. gegužės 27 d. Šiauliuose) – Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 1997 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus narys, nuo 2001 m. skyriaus tarybos narys. 2004–2007 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys), besiglaudžiantis prie Anarchija.lt ir krūvelės Lietuvą reguliariai keikiančių žydų.

Jis pats yra užkietėjęs žydofilas. Ir beveik visi jo "straipsniai" yra skirti paistalams apie tai, kaip "vargšai" žydai buvo skriaudžiami "baisiųjų lietuvių nacionalistų".

Štai jo geriausi "draugai" Veidaknygėje:

Efraim Zuroff, Sergey Kanovich, Dovid Katz, Algirdas Paleckis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Bielskis, Darius Pocevičius, Kasparas Pocius, Domininkas Burba, Donatas Velykis, Arturas Rudomanskis, Linas Kranauskas, Vilis Normanas, Stanislovas Tomas, Simonas Švėgžda, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskiene, Rasa Kuodyte....

Ir dar daug kitų "raudonai-žydrųjų" - kaip sakoma, visas "kosmopolitinis senų ir naujų kairiųjų pederastinis elitas" vienoje "bendro mėšlo krūvoje"...


Nerijus Ulčinas parašė:

Šiandien (2013-02-16) nacionalistų eiseną Kaune bandė sustabdyt, kaip rašo lrytas, "senyvas žmogus su plakatu".

Tai Šiaulių pažiba Evaldas Balčiūnas.

Draugai nacionalistai žino, kokia apgailėtina, apglitusi šutvė yra Antifa judėjimėlis.

Čia įdedu to Balčiūno paskaitą apie tai, koks jis yra elgeta ir alkoholikas - šiauliečiai ir ne nacionalistai galės sužinot, koks maždaug tos Antifa lygis.

Šiandien, beje, Balčiūnas laimėjo, musėt, kelias Zurofo kapeikas :)))

Žygeivis
2013 vasario mėn. 18 d. 16:32:13


Sprendžiant iš jo veiklos bei aktyvių ryšių su SSSR "spec. organais", kurie jam krūvomis perdavinėjo KGB surinktą medžiagą, šitas žydas Zurofas yra senas KGB-FSB įtakos agentas.

Įdomu, kur žiūri mūsų pačių Valstybės saugumas, kad leidžia tokiems kaip jis, valkiotis po Lietuvą?


Kas yra kas


Evaldas Balčiūnas (evaldas) - Šiaulių valkata, anarchistas, socdemas, "antyfašistas" - Kaco ir Zurofo draugelis, pats save įvardija: "anarchizmo istorikas, valkatavimo bei elgetavimo ekspertas" - "historian of anarchism, expert on vagrancy and hoboing"


S.
2011-06-01 19:44


Beje, nuolatinis anarchistų rašeiva Evaldas Balčiūnas, internete labiausiai besidžiaugęs susidorojimu su T. Kavoliu, taip pat, berods, buvo aukštas Šiaulių socdemų veikėjas:

Evaldas Balčiūnas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Evaldas_Ba ... i%C5%ABnas

Evaldas Balčiūnas (g. 1962 m. gegužės 27 d. Šiauliuose) – Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

2000 m. UAB „Eniro Lietuva“ darbuotojas.

Nuo 1997 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus narys, nuo 2001 m. skyriaus tarybos narys.

2004–2007 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.

Foto - Evaldas Balčiūnas, Šiaulių miesto tarybos deputatas nuo socdemų partijos (stovi kairėje, šalia Lietuvos trispalvės).

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/l ... 3-2007.jpg

Paveikslėlis

Palyginimui:

Iš "anarchisto" Evaldo Balčiūno autobiografijos:

(Evaldas Balčiūnas. Kaip netapau revoliucionieriumi

Evaldas Balčiūnas – buvęs maištininkas, renegatas, disciplinos laužytojas, profsąjungų bosas, tarptautinis veikėjas ir elgeta.

http://www.anarchija.lt/biblioteka/58-j ... iumi.html# )

Paveikslėlis

Evaldas Balčiūnas. Elgetavimo technologijos: draudimai ir galimybės
http://www.youtube.com/watch?v=eFN5kgRa ... ata_player


Pradžia elgetos Evaldo "lekcijos":

Nuo 2011 m. lapkričio pabaigos Vilniaus gatvėse draudžiama prašyti išmaldos ir ją duoti. Davus elgetai litą ar net kelis centus, gali tekti gerokai patuštint...

Evaldas Balčiūnas facebook-e

http://lt-lt.facebook.com/people/Evalda ... 0919368373

Paveikslėlis

Evaldas Balčiūnas (evaldas) - anarcho socdemas - jo draugų sąrašas Veidaknygėje:

http://www.facebook.com/topic.php?topic ... 347#post51

Evaldo draugų sąrašas tiesiog nuostabus:

Efraim Zuroff, Sergey Kanovich, Dovid Katz, Algirdas Paleckis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Bielskis, Darius Pocevičius, Kasparas Pocius, Domininkas Burba, Donatas Velykis, Arturas Rudomanskis, Linas Kranauskas, Vilis Normanas, Stanislovas Tomas, Simonas Švėgžda, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskiene, Rasa Kuodyte....


Ir dar daug kitų "raudonai-žydrųjų" - kaip sakoma, visas "kosmopolitinis senų ir naujų kairiųjų pederastinis elitas" vienoje "bendro mėšlo krūvoje"...

Visas šito "anarchisto" draugų sąrašas čia:
http://www.facebook.com/profile.php?id= ... &v=friends

Irgi įdomus puslapis (o dar įdomesni jo autoriai)
http://www.holocaustinthebaltics.com/

When the Lithuanian State Commemorates Murderers


25 April 2011
O P I N I O N

by Evaldas Balčiūnas
http://defendinghistory.com/when-the-li ... rers/15332


Translation by Geoff Vasil, published here with the author’s permission.

The original in Lithuanian was published at:
http://www.anarchija.lt/aktualijos/81-i ... stybe.html

http://blogorama.lt/2011/03/23/zudiku-a ... -valstybe/

http://webcache.googleusercontent.com/s ... .google.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 25 Vas 2013 16:13 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Aurimas Guoga
http://www.aguoga.lt/lt/content/apie-aurima

Unikalių seminarų autorius

Žydų išmintis. Praktinės pamokos ne žydams.
Žydų verslumo paslaptys.
Sėkmingos tautos idėja.

Tautinės eisenos dalyvių neturėtume laikyti lietuviais


http://www.aguoga.lt/lt/content/tautine ... lietuviais

Kai koks nors lietuvis užsienyje padaro ką nors keliančio pasididžiavimą (pavyzdžiui, gerai sužaidžia NBA arba suspindi šiuolaikinių technologijų versle) visi jaučiame pasididžiavimą. Ir teisėtai, nors mes prie to laimėjimo nė pirštu neprisilietėme. Mūsų pasididžiavimo pagrindas – kad esame Lietuvos žmonės, jos pasiekimų ir gerovės kūrėjai. Taip žiūrint, mes komanda, o vieno iš mūsų pasiekimas – visų mūsų pasiekimas.

O kas, kai lietuviai pasižymi pridarydami ką nors gėdingo? Kai užsienio spauda rašo, kad lietuviai reketuoja vietinius ar vieni kitus, kai juos pagauna su narkotikais ir pan., tuomet mes sakome ... kad tai nėra tikri lietuviai!.. Sakome, kad vagis neturi tautybės. Norime aiškiai atsiriboti nuo jų darbų ir nuo jų "vertybių".

Taip save apibūdindami mes galime išvengti gėdos už lietuviškai kalbančių, lietuvius tėvus turinčių asmenų gėdą, tačiau tuomet privalome nuneigti kraujo ryšio svarbą. Antraip turime tapatintis ne tik su laimėjimais, bet ir su gėdos šleifu, kuris, turėkime drąsos pripažinti, gerokai ilgesnis bei platesnis nei laimėjimų takas.

O jeigu mes tautą apibrėžiame pagal vertybinį kriterijų sumenkindami kraujo ryšio svarbą, tuomet lietuviu turi būti laikomas kiekvienas, kuris yra Lietuvos patriotas ir kuria jai vertę. Pavyzdžiui, degradavę alkoholikai, nesvarbu, kad kalba lietuviškai, nebus laikomi tautos dalimi, o asmenimis, vertybiškai nepriaugusiais priklausyti bet kokiai tautai.

Paprastai kalbant, tai pilietinis tautos apibūdinimas. Visi, kurių vertybės ir sugebėjimai prisideda prie krašto gerovės, laikomi tautos atstovais. Kaip žinome, LDK tiek po krikšto, tiek iki jo tai buvo vienintelis ir konkurentų neturėjęs tautos apibūdinimas. Vytauto dvare sukiojosi įvairiomis kalbomis kalbantys bajorai. Tol, kol jie narsiai kovėsi kunigaikščio kariuomenėje, niekam ir į galvą nešaudavo kvestionuoti jų lietuviškumo.

Vytautas kanceliarijos reikmėms dvare naudojo rusų raštą – tačiau kažkodėl ir net tautininkai netvirtina, kad pats Vytautas Didysis buvo išgama kosmopolitas ir lietuvių priešas. Kad jau prisiminėme Vytautą, tai šis asmuo, atrodytų, mažiausiai tinkamas kaip idealas lipdyti tautą etnolingvistiniu pagrindu: du kartus išdavęs savo kraštą ir pabėgęs pas mirtinus priešus (tai tarsi J.Panka perbėgęs pas Sorošą ir prašęs jo pagalbos kovoje dėl valdžios tautininkų partijoje), užrašydavęs kryžiuočiams dalį Lietuvos, rengęs su jais žygius kad įsitaisytų kunigaikščio soste. Žodžiu, kosmopolitas, išdavikas ir dėl valdžios pasiryžęs bet kam. O ir įsitaisęs kunigaikščio soste sykiu su krikštu įvedė baudžiavą (dėl ko turėjo apsistatyti save totoriais, kad savi nenudobtų). Tuo tarpu Jogaila iš tiesų atrodo realus kandidatas į tautininkų įkvėpėjus: lemiamu metu padėjo atsilaikyti prieš kryžiuočius, tapo užsienio valstybės galva (juk mes labai norėjome, kad A.Mockus taptų Kolumbijos prezidentu, ar ne?), tai jo dėka Lietuva sulaukė tarptautinio pripažinimo, sustiprėjo kaip politinis vienetas (jei ne Jogailos politika, kryžiuočiai nebūtų ilgai trukę užimti Vilniaus – prisiminkime - 1362 m. krenta Kaunas, ir tada lietuvius neabejotinai būtų ištikęs prūsų likimas). Tačiau tautininkai turi Jogailai nenumaldomą priekaištą, kad jis leido skriausti lietuvius-valstiečius ir neleido jiems įtvirtinti tautinės valstybės. Absurdiški priekaištai.

Taigi istoriškai lietuvybė buvo suvokiama tik pagal vertybinį kriterijų ir tai leido valstybei išsiplėsti bei sutvirtėti. Jos smukimą – tą pripažįsta ir tautininkai – lėmė ne nacionalinės įtampos, o valdymo sistemos bėdos (sakytume, demokratijos ydos, tačiau jokiu būdu ne ydinga nacionalinė politika). Ukrainoje gyvenantis vietinės kilmės bajoras iš tiesų buvo lojalus Lietuvos valstybei, ir tik dėl to mes galime didžiuotis turėję ją tokią didelę bei galingą. Taigi istorija mus moko, kad vertybėmis grįsta tautiškumo samprata labai stiprino tiek Lietuvos valstybę, tiek lietuvius atskirai. Iš tiesų, nors tai leido įsigalėti lenkų kalbai, tačiau tik tai ir leido išlikti neužkariautiems jei išlikti kaip tautai (jei vis dar vadovausimės iki šiol be reikalo nekvestionuotu principu, kad užvis svarbiausia – bet kokia kaina išlikti kaip lietuviškai kalbančiai bendruomenei).

Tačiau šiuolaikinis lietuviškumo apibrėžimas, kurį naudoja nacionalistai, yra nesibaigiančių įtampų ir valstybės nestabilumo faktorius. Paimkime vieną pavyzdį, kuris tai gerai išryškina. Vienas JAV pilietis, anglų kilmės, veda lietuvę ir apsigyvena Lietuvoje. Jo išsilavinimas – anglų filologija. Taigi jis tobulai žino anglų kalbą. Šis naujasis Lietuvos gyventojas turi unikalų gebėjimą: gali mums suredaguoti bet kokį tekstą, kad galėtume nesijaudindami duoti jį bet kokio anglakalbio žurnalo redakcijai ar dėti ant stalo kad ir JAV prezidentui.

Tačiau štai viena problema: mūsų naujasis gyventojas, pavadinkime jį Robert Andrews, tiek užimtas redaguoti tekstų vertimus, kad jam nėra kada nei lietuvių kalbos mokytis, nei lietuvėti kitomis prasmėmis. Jis nepakeldamas galvos dirba Lietuvai, jos prestižui, tačiau tai lemia, kad negali, net jei ir norėtų, asimiliuotis.

Ar tokį žmogų laikysime savu? Ar jam prikaišiosime – tu neišmokai lietuvių kalbos, nesisvaigini tautine kultūra, todėl mes nelaikome tavęs lietuviu. Ar nebus taip, kad mums taip naudingas specialistas, jausdamasis pernelyg vienišas, išvyks atgal į JAV, arba persikels į Estiją ir vienodai uoliai redaguos angliškus vertimus iš estų kalbos? O mes į Briuselį, Londoną ar Vašingtoną vešime svarbius dokumentus su „tautiniu atspalviu“.

Tai galioja ne tik atskiriems žmonėms, bet ir ištisoms bendruomenėms. Pavyzdžiui, Lietuvos lenkai taip pat sako, kad mes mylime Lietuvą, esame šio krašto patriotai ir kursime jai vertę, tačiau tai darysime kalbėdami lenkiškai ir per savo kultūrą. Mėginti juos sulietuvinti, jei toks ir būtų – bergždžias pasmerktas sumanymas, pridarysiantis lietuviams daug vidinių priešų. Palikti ramybėje jų lenkiškumą – tai ne tik išvengti nacionalinių įtampų, bet ir turėti gausybę darbininkų, kurie mielai regztų konstruktyvius verslo ryšius su Lenkija ir kt.

Tarkime, pripažinote, kad vertybinis (pilietinis) tautiškumo apibrėžimas daug naudingesnis ir perspektyvinis. Tai reikštų, kad mes anglų kalbos redaktorių Robert Andrews (jei, aišku, jis pats to nori) priimame į lietuvius net jei jis ir visai nemoka lietuvių kalbos, nieko per daug nežino Kudirką ar Daukantą. Tačiau - be galo naudingas kraštui ir nusiteikęs ir toliau toks būti.

Štai dabar ir pasimatys kaip tautininkų darbotvarkė ne stiprina, o griauna lietuvybę. Mūsų herojus gauna lietuviškus dokumentus, kuriuose, atsisakęs tautininkiško pasiūlymo tapti „Robertu Andriumi“ buvo užrašytas kaip „Robert Andrevs“. Su naujais dokumentais jis vyksta į JAV aplankyti savo giminaičių. Nusileidęs Niujorko J.Kennedžio oro uoste jis nepriekaištinga anglų kalba pasisveikina su pasienio kontrolės pareigūnu ir ištiesia jam savo naują pasą.

Niujorkietis pareigūnas netrunka pastebėti, kad JAV pase jis yra „Robert Andrews“, o lietuviškame pase ar kituose lietuviškuose dokumentuose - „Robert Andrevs“. Kaip to ir reikalauja tarnybinės instrukcijos, jis nusiveda mūsų naująjį tautietį į atskirą kambarį ir ilgai kamantinėja, kodėl jo pavardė vienokia JAV pase, o lietuviškuose dokumentuose – visai kita. Ar jis koks šnipas? Ar jam prastai suklastojo amerikietišką pasą? Ir taip toliau. Trumpai drūtai, dėl tautininkiškų fobijų Lietuvai visiškai lojalus Robert Andrews lieka kaip reikalas pažemintas. Aišku, čia tik teorinis pavyzdys, tačiau panašių istorijų, susijusių su oficialia pavardžių rašyba, nutinka ir iš tiesų.

Taip visi tie nuogąstavimai, kad kitokios kilmės Lietuvos gyventojams leidus būti savimi lietuvybė bus sunaikinta, atsigręžia prieš Lietuvą ir per tai prieš pačius lietuvius. Tada visas pasaulis susidomėjęs nagrinėja R.Andrews pažeminimo aplinkybes ir tai, kaip čia nutinka, kad lietuviai, kad išliktų, jaučiasi privalantys savo kitos kilmės savo žmones laikyti apartheido sąlygomis? Ir kam mums patiems reikia tokį skaičių Lietuvos gyventojų nuteikinėti tiek prieš lietuvybę, tiek prieš savo valstybę? Nacionalistinis nuodas virto karu dėl iškabų su lenkais – tarsi tai, kad lenkai, išsikabinę savo kieme iškabą savo kalba, kuo tai sumenkintų lietuvio tautiškumą? O jei ir taip, tai ko vertas toks tautiškumas, kurį mirtinai gniuždo lenkų apgyvendintame krašte iškabinėti užrašai jų kalba?

Kai taip erzini tautines bendrijas, sukuri puikią terpę veikti gero nelinkinčioms užsienio įtakoms. Lietuviai, lygioje vietoje prisidarę sau priešų, dabar susidurs su gausybe šnipų, kurių užsienio žvalgybos gali gausiai užverbuoti tarp kovoti nusiteikusių tautinių mažumų. Tai bus geriausios kokybės šnipai ar diversantai – ne tik kad daug mokėti nereikės, bet ir dirbs iš visos širdies.

Todėl daryčiau išvadą, kad nacionalistai neturėtų būti laikomi lietuvių tautos atstovais. Jie vadovaujasi istoriškai bankrutavusia tautiškumo samprata (pagalvokime, kuo lietuviams baigėsi nacionalistinė puota 20 amžiuje) ir savo veikla kelia tautinį susipriešinimą, diskredituoja lietuvybę, kenkia lietuviams plėtoti sveikus ryšius tiek su kitomis bendruomenėmis, tiek įsitvirtinti užsienyje. Tautininkų eisenos suteikia Lietuvai gausybę pasaulinės antireklamos, kur Lietuva pristatoma kaip neonacių kraštas. Nacionalistinis gaivalas varo gausybę tikrų lietuvių (pagal vertybinį apibrėžimą iš Lietuvos). Pavyzdžiui, dalis Lietuvos žydų, unikalių specialistų ir ištikimų Lietuvos patriotų, savo unikaliais gebėjimais atnešusių kraštui labai daug naudos, išvyko.

Taigi lietuviai turėtų aiškiai apsispręsti – ar jiems pakeliui su oriais ir išsilavinusiais savo šalies statytojais, tegu keli iš jų ir kitokios kilmės, ar su tokiais, kurie tautiškumą supranta kaip kokį priklausymą krepšinio klubo sirgalių gaujai – visi, kurie šventai tiki į mūsų bendrą kraują, yra savi. Kurie abejoja, kad mūsų kraujas visuomet tik teisus ir šventas – netikri lietuviai ir potencialūs išdavikai. Krepšinio sirgalių šaikoje yra taip: jei esi su mumis, tai tik su mumis, ir su nieku kitu. Esu tuo geresnis tautietis, kuo garsiau rėkausi už savus ir prieš kitus.

„Žalgirio“ sirgalių tikėjimas nesutaikomai priešingas „Lietuvos ryto“ sirgalių gerbėjams. Jei abiejų stovyklų tikėjimas nuolatos stiprės, tai tik laiko klausimas, kada išsilies į konfrontaciją. Deja, tačiau kažkas panašaus vyksta ir mūsų valstybės mastu, kur vienas altorius ir „lietuvybė“, kitas – „lenkiškumas“. Kaip ir sirgalių šaikoje, niekas nenori (o greičiau negali) pamatyti, kad „priešas“ - toks pat kaip tu, tik su skirtingomis iškabėlėmis. Tos „neteisingos“ iškabėlės krepšinio fanui – kaip buliui raudonas skepetas. Todėl tautininkai puola ne žmones, o lenteles. Nelaimei, jei kelią link priešo lentelės jiems mėgins pastoti žmogus – nedvejodami įniršę pasmeigs ant ragų. Beje, dėl šios priežasties jie tvirtina, kad nekelia grėsmės kitoms tautybėms, o iš tiesų - kelia didžiulę.

Taigi Kovo 11-osios eisenos dalyvius turėtume skelbti žmonėmis be tautybės, o visi lietuviai, nepriklausomai nuo jų kilmės, turi atsiriboti nuo jų Lietuvai ir konkrečiai lietuvių kilmės gyventojams kenksmingų idealų. Reikia, kad šį kartą jie gautų rezultatą, priešingą pageidaujamam – kad patys (lietuvių kilmės) lietuviai juos sutiktų supuvusiais obuoliais. Kaip tai daroma Vokietijoje ar kituose kraštuose, kurie gyvena taip gerai, kaip ir mes norėtume gyventi.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 01 Kov 2013 13:49 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Prie Graikijos ambasados – akcija prieš dešinįjį ekstremizmą


http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=60472129

http://www.DELFI.lt
2013 m. sausio 19 d. 15:12

Paveikslėlis

Prie Graikijos ambasados – akcija prieš dešinįjį ekstremizmą
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Saujelė protestuotojų šeštadienio popietę susirinko prie Graikijos ambasados Vilniuje. Akcijoje žmonės kviesti solidarizuotis su Graikijos žmonėmis, kurie tą dieną taip pat išėjo į gatves protestuoti prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą.

Šeštadienio akciją surengė organizacija „Antifa Lietuva“, kuri skelbiasi kovojanti su fašizmu. Protestuotojus stebėjo ir filmavo policijos pareigūnai.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... 1&s=1&no=0

Neteisingas pavadinimas! Turi būti:
2013-01-19 16:25


Prie Graikijos ambasados – kairiųjų ekstremistų akcija prieš Lietuvą


Maskvos fašistų samdiniai
2013-01-19 15:33


o kur dar vienas simbolis, naudotas bendrame Vokietijos-SSRS pergalės parade po Lenkijos padalijimo?

vytis
2013-01-19 16:07


Perbraukę Gediminaičių stulpus jie perbraukė ir visą Lietuvą.

Nieko nepadarysi matyt tokia penktosios kolonos svajonė...


Prieš ką protestas?
2013-01-19 15:32


Gediminaičių stulpai – vienas svarbesnių Lietuvos valstybingumo simbolių, valdančiojo valdovo simbolis, naudotas Gediminaičių ir Jogailaičių valdovų. Pirmas žinomas panaudojimas – 1397 metų Vytauto antspaude, vėliau Vytautui pavaldūs pulkai žygiavo su šiuo ženklu žymėtomis vėliavomis Žalgirio mūšyje.

Yra kelios Gediminaičių stulpų kilmės teorijos, viena teorija sieja ženklą su Gediminaičių kildinimu iš romėniškos columna giminės, kita versija – kad stulpai išsivystė iš slaviškų prekių plombų (panašūs ženklai rasti Drohičino plombose).

apakes
2013-01-19 15:43


O ta bobele suprantas, kad ji savo tuo zenklu, kur uzbraukti GEDIMINO stulpai izeide apie 4 milijonus su LT tapatybe susietus tautiecius?

Ar ji suvokia, ka su kuo sumaise?

Jei mes rytoj perbrauksime ZYDU DOVYDO zenkla, bus pasaulio skandalas, o cia, chamavotai nusikreizino - ne is to ne is sio - savo vargana nesamone primaliavojo, ir mano kad tai normalu????

Šitie padugnės tyčiojasi iš lietuvių tautos!
2013-01-19 15:47


Gedimino Stulpai - ne kairės ar dešinės ženklas, tai lietuvių tautos simbolis!

Šitie padugnės tyčiojasi iš lietuvių tautos!


Aš, kaip Lietuvos pilietis, reikalauju, kad šitie padugnės sulyginę Gedimino Stulpų ženklą su nacistine svastika būtų nubausti įstatymo tvarka!

studentas
2013-01-19 15:47


Anti-Lietuvinis plakatas, kuriame pavaizduotas draudimas Gedimino stulpams, reiškia draudimą Lietuvybei, Lietuvos kultūrai, istorijai ir tuo pačiu Lietuvos žmonėms.

Aš kaip Lietuvos pilietis suprantu, kad šitų asmenų esu nepageidaujamas, nes jie išreiškia neapykantą Lietuvai ir jos žmonėms.

Įdomūs man tie išverstaskūriai, kurie davė leidimą šitom provokacijom. Gėda.

tikras lietuvis
2013-01-19 16:36


Ar valdžia sugeba suriktinti šiuos banditus, tarnaujančius lenkomanų ir rasiejiniams imperialistams, ar lietuviams patiems reikės gatvėse įrodinėti, kad Gedimino stulpų išniekinimas = Lietuvos pažeminimui?

LIETUVA - TIK LIETUVIAMS!, o kas nenori jais būti ir dirbti Lietuvai, tas gali eldoradų ieškoti kitur.

Taigi
2013-01-19 16:29


Tai tie raudonai juodieji padugnės specialiai taip ir daro, provokuoja, niekindami lietuvių tautai brangius simbolius.

Kad po to ir rastų progą, jog „fašistai puola“!

Šiaip tai reikalaučiau visų Lietuvos partijų reakcijos į šitą komunofašistinę provokaciją.

Ypač norėčiau išgirsti kairiųjų partijų nuomonę!

Žygeivis,
2013-01-19 15:31


Lietuvos valstybinių simbolių viešas niekinimas yra kriminalinis nusikaltimas.

Įdomu, kodėl prokuratūra ir policija tyli, apsimesdami, kad to nemato?


J .ROMAS
2013-01-19 16:46


Jeigu Lietuva turėtų SAVO spec. tarnybas tai jos atkreiptų dėmesį į šitą ,savo esme, antilietuvišką demonstraciją.


Būkim budrūs. Prasidėjo nedraugingų mums jėgų ,siekiančių mus supjudyti, veiksmai.

Žygeivis
2013-01-19 16:37


Ar galite įsivaizduoti, kad tokie "demonstrantai" būtų stovėję prie Aukščiausios Tarybos 1990-1991 m.?

O aš tokius atsimenu - su Jiedinstvos vėliavomis ir analogiškais plakatais bei šūkiais.

Deja, išskyrus nusenusį Burokevičių, Ivanovą ir dar porą su jais buvusių durnelių niekas iš tų nemenkų tuo metu "jiedinstvieninkų" minių nebuvo nuteistas ir pasodintas, o tuo labiau pakartas, kaip būtų atsitikę bet kurioje Vakarų Europos šalyje, joms išsivadavus iš ilgametės analogiškos okupacijos (pvz., vien Prancūzijoje pasibaigus karui ir ją išvadavus naujoji De Golio vadovaujama prancūzų valdžia pakorė ir sušaudė apie 5000 kolaborantų).

Štai todėl dabar jau šių "jiedinstvieninkų" paūgėję palikuonys, gavę Lietuvos Valstybės pilietybę, labai "narsiai" keikia Lietuvybę, Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir apskritai Lietuvos Valstybę.

O mūsų "teisėsauga" ir toliau sau miega, stebėdama, kaip keli antilietuviški išsigimėliai viešai tyčiojasi iš Lietuvos valstybingumo simbolių - nes juk daugeliui iš tų "teisėsaugininkų" tai savi - "raudonieji ruslenkiai".

Taip įvyko dėl to, kad Lietuvoje taip ir nebuvo atlikta nei desovietizacija, nei dekagėbizacija, nei dekolonizacija.

Todėl įsidėmėkite - visa tai mums dar reikės atlikti...

Žodžio laisvė laimi: tyrimo dėl perbrauktų Gediminaičių stulpų nebus


http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... -56-310476

Eglė Digrytė
15min.lt

Radikalių dešiniųjų skundas dėl protesto akcijoje Vilniuje iškelto plakato, kuriame buvo perbraukta ne tik svastika, bet ir Gediminaičių stulpai bei vienos jų organizacijos ženklas, bliūkšta.

Policija nusprendė tyrimo dėl to net nepradėti.

Skunde paminėta ir policijoje apklausta minėtos akcijos dalyvė Lina Žigelytė įsitikinusi, kad priešingu atveju kiekvienam viešai besireiškiančiam žmogui reikėtų sukti galvą, kaip savo žodžiais ar veiksmai nesukėlus įtarimų dėl neapykantos kurstymo.

Tautininkų ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungų (LTJS) atstovai dar sausį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl vieno plakato, porą dienų anksčiau panaudoto Vilniuje prie Graikijos ambasados vykusiame proteste prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą.

Jame buvo pavaizduota svastika, Gediminaičių stulpai ir LTJS ženklas – visi perbraukti raudonais brūkšniais.

Šios organizacijos įžvelgė „sistemingai besikartojantį tyčiojimąsi“ iš nacionalinių simbolių ir asmenų ar jų grupių dėl pažiūrų. Anot dešiniųjų, „buvo išniekinti su nacionalsocializmu nieko bendra neturintys simboliai – Gediminaičių stulpai ir LTJS ženklas“.

Minėtos akcijos iniciatoriai – kairiųjų pažiūrų „Antifa Lietuva“ savo ruožtu teigė tebandę parodyti, kad Gediminaičių stulpus uzurpavo neonaciai.

Viena iš protestuotojų – poetė ir menininkė Fiokla Kiurė tinklalapyje antifa.lt atkirto, kad šie stulpai – jau nebe nacionalinis lietuvių simbolis, o „neonacistų uzurpuotas ženklas, pavogtas iš Lietuvos piliečių“.

Gediminaičių stulpai yra įstatymu saugomas vienas iš Lietuvos valstybingumo simbolių. Tačiau Baudžiamajame kodekse atsakomybė numatyta tik už vėliavos ar herbo niekinimą ir tyčiojimąsi iš himno.


Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas portalui 15min.lt pirmadienį patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl Gediminaičių stulpų ar neapykantos kurstymo plakatu nebus pradėtas.

Penktadienį policijoje apsilankiusi L.Žigelytė stebėjosi, kad daugiausiai diskusijų viešumoje įsiplieskė dėl Gediminaičių stulpų, bet mažai kam kilo klausimas dėl LTJS ženklo. Portalui 15min.lt ji sakė, kad tokiu būdu buvo išreikštas nepritarimas organizacijos, kuriai nuolat priekaištaujama dėl rasistinių pareiškimų ir akcijų, veiklai, o ne bandoma tyčiotis iš atskirų asmenų.

„Buvo šokas, kad turėjau aiškintis, kad tai nėra neapykantos kurstymas prieš pačią organizaciją, nors pati LTJS savo pašaipas, pavyzdžiui, “Facebook„ puslapyje nukreipia į konkrečius asmenis“, – kalbėjo pašnekovė.

Jei ikiteisminis tyrimas būtų buvęs pradėtas, tai, jos manymu, reikštų, kad bet kokią kritiką galima traktuoti kaip neapykantos kurstymą.

Mat Baudžiamasis kodeksas tik numato atsakomybę tiems, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ką tiksliai reikėtų vadinti patyčiomis ar panieka, neapibrėžta. Anot L.Žigelytės, net šio straipsnio komentarai palieka erdvės interpretacijoms.

„Man, kaip rašančiam žmogui, kiltų klausimas – kaip rašyti, kad nekurstyčiau neapykantos. Prasidėjus visoms diskusijoms dėl išraiškos laisvės, gimdymų namuose, socialinio proceso kritikai ir apžvalgininkai statomi į keblią padėtį, tarytum būtų norima juos užčiaupti“, – samprotavo ji.

Beje, patys dešinieji po akcijos prie Graikijos ambasados jos dalyviams negailėjo ne tik kritikos, bet ir atvirų patyčių.

Komentarai
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... 1&sort=asc

??????
09:34


O jei atsistosiu prie seimo rūmų su plakatu, ant kurio bus pavaizduota nubraukta žydų žvaigždė?

Kaip tada??

5min ir rabinai apsišiktų berėkdami ir prasidėtų visokie ale rasismai, fašizmai ir t.t.

Žygeivis
2013-02-2613:23


Lietuvybė visus pastaruosius 20 metų yra sąmoningai naikinama, o Lietuviai yra tyčia verčiami emigruoti į užsienius.

Ir tai daro ne kažkokios niekam nežinomos "tamsios jėgos", o labai konkretūs ir mums puikiai žinomi asmenys - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės aršūs priešai bei įvairių užsienio valstybių įtakos agentai, palengva sulindę į Valstybės ir savivaldybių valdžią, žiniasklaidą ir bankus.

Be to, kaip taisyklė, tai yra ne tik Lietuvybės priešai, bet ir aktyvūs vagys bei kyšininkai.

Todėl ir Lietuvybę, ir Lietuvos ekonomiką dabar gali išgelbėti tik labai išsami debolševizacija, dekagėbizacija ir dešūdlenkizacija - visų šių antilietuviškų asmenų nuoseklus pašalinimas iš bet kokių valstybinių tarnybų Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje.

Ką ir reikės ypač sparčiai atlikti, kai tik dėl kintančių pasaulinių geopolitinių aplinkybių pasikeis vidinė politinė padėtis ir Lietuvių Tautos Valstybėje.... P.S. Ir tai įvyks jau gana greitai. :)

Žygeivis
2013-02-26 13:39


Ar galite įsivaizduoti, kad tokie "demonstrantai" būtų stovėję prie Aukščiausios Tarybos 1990-1991 m.?

O aš tokius atsimenu - su Jiedinstvos vėliavomis ir analogiškais plakatais bei šūkiais.

Deja, išskyrus nusenusį Burokevičių, Ivanovą ir dar porą su jais buvusių durnelių niekas iš tų nemenkų tuo metu "jiedinstvieninkų" minių nebuvo nuteistas ir pasodintas, o tuo labiau pakartas, kaip būtų atsitikę bet kurioje Vakarų Europos šalyje, joms išsivadavus iš ilgametės analogiškos okupacijos (pvz., vien Prancūzijoje pasibaigus karui ir ją išvadavus naujoji De Golio vadovaujama prancūzų valdžia pakorė ir sušaudė apie 5000 kolaborantų).

Štai todėl dabar jau šių "jiedinstvieninkų" paūgėję palikuonys, gavę Lietuvos Valstybės pilietybę, labai "narsiai" keikia Lietuvybę, Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir apskritai Lietuvos Valstybę.

O mūsų "teisėsauga" ir toliau sau miega, stebėdama, kaip keli antilietuviški išsigimėliai viešai tyčiojasi iš Lietuvos valstybingumo simbolių - nes juk daugeliui iš tų "teisėsaugininkų" tai savi - "raudonieji ruslenkiai".

Taip įvyko dėl to, kad Lietuvoje taip ir nebuvo atlikta nei desovietizacija, nei dekagėbizacija, nei dekolonizacija.

Todėl įsidėmėkite - visa tai mums dar reikės atlikti...


Paveikslėlis

Anarchistė Fiokla Kiurė (Vilma Kiuraitė-Pajuodienė) su lesbiečių aktyviste Lina Žigelyte

L.Žigelytė. Kodėl dėl dešiniojo ekstremizmo kritikos atsiduriama policijoje?


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/lzi ... d=60803031

Lina Žigelytė,
http://www.DELFI.lt
2013 m. kovo 1 d. 10:28

Kad kažkas supuvo mūsų karalystėje, supratau sulaukusi šaukimo apsilankyti policijoje renkant medžiagą dėl mano pasigaminto plakato, kurį laikiau sausio 19 d. prie Graikijos ambasados Vilniuje vykusiame solidarumo su graikų antifašistais proteste prieš dešinįjį ekstremizmą.

Plakate šalia užrašo anglų kalba „No more 1933 in Europe“ (angl. „Daugiau nebereikia 1933-ųjų Europoje“) perbraukiau nacių svastiką ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) simbolį - „Trijų liepsnų“ ženklą.

Abu simbolius perbraukiau, nes mano kaip tarpukario laikotarpiu Rytų Europoje besidominčios doktorantės ir Lietuvos naujienas skaitančio asmens nuomone, esama ne vienos paralelės tarp Vokietijos nacionalsocialistų ir LTJS retorikos bei veiklos (apie kelias iliustruotas paraleles, kurias vasario 16-osios ir kovo 11-osios tarpušventyje profilaktiškai derėtų visiems prisiminti, – šio teksto pabaigoje).

Minimą poziciją išdėsčiau policijoje, kur teko aiškintis, kodėl mano plakato nereikėtų laikyti tyčiojimusi iš LTJS ir neapykantos kurstymu prieš šios organizacijos narius.

Būtent tuo po protesto skunde generalinei prokuratūrai mane asmeniškai apkaltino Tautininkų sąjunga ir LTJS.

Dar jų skunde pareiškiami kaltinimai organizacijai „Antifa Lietuva“ dėl Gedimino stulpų išniekinimo (beje, tai ne organizacija, o dalis globalaus, nors Lietuvoje negausaus judėjimo be formalių narysčių ar organizacinių hierarchijų).

Kadangi mane generalinei prokuratūrai apskundusi grupė (LTJS) yra ne kartą apžvalgininkų, žmogaus teises ginančių organizacijų ir net buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus kritikuota dėl savo paraiškinimų, šūkių ir veiklos, kvietimas į apklausą policijoje užklupo kiek netikėtai.

Bet kokios grupės veiklos ir retorikos kritika, jei šia kritika nėra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti, yra demokratijos garantas.

Tačiau (ir nors pirmadienį buvo nutarta nepradėti ikiteisiminio tyrimo dėl minėto skundo) būtinybė rašyti pasiaiškinimą policijoje, kodėl nesi teroristas, jei perbrauki Lietuvai tarptautinę gėdą seniai darančios organizacijos simbolį, kelia klausimų apie mūsų demokratijos pobūdį.

Policijos terorizuojami protestuotojai


Nors neturiu priekaištų dėl profesionalumo su manimi bendravusiam policijos pareigūnui, apie nepavydėtiną prieš dešinįjį ekstremizmą protestuojančių asmenų padėtį Lietuvoje galima būtų pradėti būtent nuo policijos darbo. Tarkim, policijoje be manęs apsilankė ir dar vienas protesto dalyvis, kurio kontaktinį telefoną ir vardą pareigūnai akcijos metu išgavo pareiškę, jog priešingu atveju nebeleis tęsti taikaus protesto, nors jame, kaip ir reikalauja Susirinkimų įstatymas, dalyvavo iki 15 asmenų ir apie protestą policija žinojo iš anksto.

Apie tai, kad policija Lietuvoje protesto akcijose ne pirmus metus terorizuoja prieš dešiniųjų radikalų veiklą protestuojančius anarchistus (teisybės dėlei reiktų sakyti, kad tai dažniau yra anarchistės) ir antifašistus (vėlgi lyčių pasiskirstymas panašus) – būtent iš jų, o ne dešiniųjų ekstremistų tikintis agresijos bangos, – galima kalbėti daug.

Paminėsiu tik, kad pačiai buvo kiek ironiška jausti pareigūnų parengtį, kai stovėjau prie Graikijos ambasados šalia kitos protestuotojos, kuri laikė baltas rožes (simbolizuojančias nacistinėje Vokietijoje vykusį intelektualų pasipriešinimą Adolfo Hitlerio režimui) ir maišelį su turguje pirktu karpiu.

Tiesa, nebeironiška, kai prieš šiųmetes eitynes vasario 16 d. Kaune protestavusią kelių asmenų grupę pareigūnai apstoja, neleidžia jiems niekur judėti, pareikalauja prisistatyti ir, stebint neonaciams, garsiai Laisvės alėjoje sako jų vardus ir adresus. Po tautininkų eisenos vienas iš šių protestuotojų buvo užpultas asmens, ant kurio striukės rankovės buvo prisiūta Lietuvos vėliava, bet dėl anarchistinių pažiūrų nesikreipta į teisėsaugą. Tiesa, internete galima paskaityti apie pačių protestuotojų aprašytą konfliktą ir tai, kad po jo protestuotojus sekė keli pagąsdinti norėję patriotai.

Man sulaukus šaukimo į apklausą, pažįstama teisininkė spėjo, kad galbūt policijoje išdėsčius savo poziciją padidės tikimybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl tautininkų ir LTJS skundo nebus pradėtas. Ir išties. Policija, kuriai generalinė prokuratūra perleido medžiagos apie protestą rinkimą, nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo nei dėl neapykantos kurstymo prieš LTJS, nei dėl Gedimino stulpų išniekinimo.

Kol kas Lietuvoje už Gedimino stulpų perbraukimą neužtraukiama baudžiamoji atsakomybė, nors keli parlamentarai, reaguodami į protesto sukeltą ažiotažą, ūmiai suskubo siūlyti keisti įstatymus – lyg šiandien būtent Gedimino stulpų apsauga būtų gyvybiškai reikalingas sprendimas Lietuvoje (opesnis nei gimdymo namuose reglamentavimas ar kitos aktualijos, nesusijusios su patriotiniais reikalais, bet kasdien nulemiančios tūkstančių Lietuvos piliečių buitį).

Sužeistas nacionalizmas


Nemažai spaudoje išdiskutuota reakcija dėl proteste perbrauktų Gedimino stulpų suprantama, nes šis simbolis mūsų sąmonėje išjudina daugybę mitų apie Lietuvą ir žadina nostalgiją praeičiai.

Tai, ką bulgarų kilmės filosofė Julia Kristeva pavadino „sužeistu“ Rytų ir Centrinės Europos nacionalizmu, selektyviai renkasi, kas jį žeidžia labiausiai.

Panašu, kad skausmingiausius sopulius šiame regione sukelia po okupacijos dulkėmis snaudusios ir todėl ilgai neliestos, o neretai dėl to ir idealizuojamos istorijos bei jų simboliai.


Palyginimui, atkreipkime dėmesį, kad JAV nebaudžiama net už vėliavos sudeginimą, o Jungtinės Karalystės įstatymuose nėra tokios koncepcijos kaip „vėliavos išniekinimas“. Nenuostabu, kad šiose šalyse, greta klierikališko patriotizmo JAV ir iš kolonializmo pagirių besiblaivančio imperializmo Jungtinėje Karalystėje, klesti stulbinamai įvairus socialinių judėjimų tinklas (anarchistai, antifašistai, antikapitalistai, už neįgaliųjų teises kovojantys ir kitokie aktyvistai).

Norėčiau tikėti, kad po sausio 19 d. antifašistinio protesto Lietuvos visuomenė akyliau stebės, ką rodo ir šneka dešinieji radikalai, nors iki šiol trečdalis gyventojų neturi nuomonės apie nacionalistų šūkius patriotinėse eisenose.

Visuomenėje išlieka masinis abejingumas carinės priespaudos aplinkybėmis sukurtiems, bet šiandien laisvoje šalyje atvirai ksenofobiniškai skambantiems šūkiams („Lietuva - lietuviams; lietuviai - Lietuvai“) ir tokiems, kurie skamba militaristiškai („Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę“).

Beje, šį mėnesį eitynėse Kaune per visą Laisvės alėją nugriaudėjo ir nauja skanduotė „Cha cha cha Antifa“, surepetuota jau per protestą prie Graikijos ambasados budėjusių kelių patriotų. Manau, dėl jo į teisėsaugą Lietuvoje „Antifa“ šalininkai nesikreips, nors bet kam aišku, kad juo tautininkų vedama patriotų falanga atvirai šaipėsi iš juos Laisvės alėjoje pasitikusių antifašistų.

Tiesa, didžioji dalis mūsų apolitiškos visuomenės šių detalių turbūt nefiksuoja. Taigi, nenuostabu, kad beveik nekalbama ir apie Lietuvos dešiniųjų radikalų simbolius – kasmet vis gausėjantį vėliavų arsenalą ir neva baltiškų simbolių adaptacijas.

Į perbrauktus Gedimino stulpus (darsyk atkreipiu dėmesį – perbrauktus ne šiaip, o šalia nacių svastikos ir fašistinės Graikijos politinės partijos „Auksinė aušra“ simbolio) visuomenė reagavo žymiai audringiau nei į perbrauktas „Tris liepsnas“.

Pastarasis simbolis internete patriotų sekamose pasakose apie jo šaknis baltų mitologijoje dar vadinamas „liepsnelėmis“, „sūkūrėliais“ ir panašiais nacistines simbolio atsiradimo aplinkybes nukenksminančiais deminutyvais.

Nepaisant to, ką dešinieji radikalai išvartys kaip Lietuvos ar baltų paveldą, niekas neturi bijoti dėl perbrauktų Tautinio jaunimo sąjungos simbolių atsidurti policijoje. Perbraukus „Tris liepsnas“ nėra tyčiojamasi iš LTJS ar kurstoma neapykanta prieš jos narius.

Tokiu gestu sukuriama proga prisiminti, kokiomis aplinkybėmis šis simbolis atsirado ir pamąstyti, kodėl šiandien Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga užsispyrusiai neišsižada saitų su atvirai pritarimą A. Hitlerio režimui demonstravusia ir šio režimo organizuotą jaunimo veiklą imitavusia tarpukariu tautininkų įkurta tautinio jaunimo organizacija „Jaunoji Lietuva“.

Šiandien Lietuvos tautinis jaunimas neįsivaizduoja savęs be tuometinės „Jaunosios Lietuvos“ (vienos didžiausių tarpukario jaunimo organizacijų, mobilizavusios įvairias, kartais padrikas nacionalistinių pažiūrų grupes) simbolikos, mat šis jaunimas žūtbūt nori pasirodyti esąs tradicijos Lietuvos valstybėje tąsa.

Todėl jie laiko LTJS „savesne“ Lietuvos dalimi nei tas jaunimas, kuris dėl kosmopolitinių, anarchistinių, kairiųjų ar net apolitiškų pažiūrų dažnai traktuojamas kaip šviežias importas iš Vakarų ar Vakarų paveikta bestuburė masė.

Todėl tautiniam jaunimui reikia senų ir kasmet vis sendinamų simbolių. Taip gimsta mitas, kad „Trys liepsnos“ yra senovės baltų naudotas simbolis, panašus į daugybę įvairių kitų kultūrų archajiškų simbolių ir nesusijęs su naciais.

„Liepsnelės“ ir svastikų siuvykla


Trumpai prisiminkime, kaip tarpukariu atsirado „Trys liepsnos“.

Simbolį „Jaunoji Lietuva“ adaptavo ir ėmė platinti tik nuo 1935 m. – po persitvarkymo sąjūdžio gegužę, kai po grandiozinio suvažiavimo Kaune buvo įvykdytas vidinis apsivalymas ir griežta reorganizacija.

„Trijų liepsnų“ žymuo buvo pristatytas kaip ordinas, kurį už nuopelnus sąjungai ir „lietuvių tautai“ įteikia pats jaunalietuvių „šefu“ vadintas Antanas Smetona.

Paveikslėlis

Jaunosios Lietuvos leidinys „Jaunoji karta“

Sąjungos leidinyje „Jaunoji karta” (1935 m. Nr. 20, p. 437) daugiausia vietos žymens apraše skiriama tam, kas ir kokio laipsnio ordiną gali gauti ir tik puse sakinio aptariama ženklo simbolika: „Trijų Liepsnų“ žymens išvaizda – žvaigždė, savo forma primenanti mūsų tautinių audinių bei juostų raštą, vadinama žvaigždutėmis (kitur saulutėmis).“

Palaipsniui „liepsnelės“ atsirado ir ant kiekvieno „Jaunosios kartos“ numerio viršelio, ir ant Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) marškinėlių.

„Trijų liepsnų“ atsiradimas ir vis platesnis vartojimas žymėjo tautinio jaunimo pastangas per simbolius vis aktyviau kurti naują pasaulį ir pakylėti veiklą virš reguliariais tapusių tautinių sąskrydžių ar masiškų sporto renginių, kuriais garsėjo tautininkų valdžios gausiai remti jaunalietuviai.


Šis naujomis simbolinėmis prasmėmis įkrauto tautinio pasaulio kūrimas jaunalietuvių veikloje akivaizdus jau minėtame „Jaunosios kartos“ numeryje, kur publikuojama dviejų Medingėnų jaunalietuvių nuotrauka su prie siuvimo mašinų besidarbuojančiomis moterimis.

Paveikslėlis

Jaunosios Lietuvos leidynys „Jaunoji karta“. 1935 m.

Matome, kad viena iš jų siuva jaunalietuvių Medingėnų skyriaus vėliavą, kurioje aptinkame svastiką. Ne stilizuotą, o elementarią nacių svastiką – tą pačią kuri minimu laikotarpiu jau buvo dažnai aptinkama nacių Vokietijoje ir Europoje tuo metu nė iš tolo nebekvepėjo sąsajomis su senais indoeuropiečių saulės ženklais.

Šiandien partijos „Jaunoji Lietuva“ interneto svetainėje ir visuomenei pateikiamoje informacijoje apie LTJS nutylimas šios vėliavos egzistavimas tarpukariu ir platus vartojimas oficialiuose to meto renginiuose.

Po 1935 m. siaura trispalvė baltame fone su šūkiu „Tautai jaunąsias jėgas!“ vėliavos viršuje ir apačioje tarp dviejų svastikų įrašytu „Jaunosios Lietuvos“ padalinio pavadinimu buvo viena iš dviejų tautinio jaunimo vėliavų (kitos centre – jau minėtos „Trys liepsnos“).

Paveikslėlis

Jaunosios Lietuvos leidynys „Jaunoji karta“. 1935 m.

Vėliavų su svastikomis apstu „Jaunosios kartos“ viršeliuose publikuotose nuotraukose iš tautinio jaunimo suvažiavimų.

Jei ir šių fragmentų maža neturintiems nuomonės apie šiandien patriotų eitynėse mirgančios simbolikos kilmę ir ne tik LTJS neišsižadamas, o neigiamas paraleles su nacizmu, galime prisiminti, kad tos pačios „Jaunosios Lietuvos“ leistuose leidiniuose (pvz., „Jaunalietuvių vadove“) dar 1936 m. buvo giriama „Hitlerjugend“ organizacija kaip naujas organizacinis modelis, ugdantis asmenybę ir suvienijantis masę.

Norintiems istorinio objektyvumo, belieka tikėtis, kad Lietuvoje apie tautininkų veiklą tarpukariu palaipsniui ims rašyti vis daugiau ne vien šiandien tautininkams priklausančių ar jiems šališkų asmenų (toks monopolis, deja, pastebimas dabar).

Šiandien LTJS neišsižada tarpukario „Jaunosios Lietuvos“ simbolikos ir kasmet visuomenei pristato vis įmantresnes ne tik šios simbolikos, bet ir savo šūkių hermeneutikas – užuot įrodę, kad jie neturi nieko bendra su tarpukario nacizmu ir šiandieninėmis jo metamorfozėmis.

Prisiminkime, kad skandalu pernai tapusi LTJS organizuota jaunimo stovykla lyg niekur nieko pasirinktą šūkį „Didžiuojuosi, kad esu BALTAS“ po tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kritikos greitai pakoregavo į „Ačiū Dievui (-ams) už baltiškas šaknis“.

Lygiai taip pat, lyg niekur nieko, metamorfuoja pirmosios kasmetinių patriotų procesijų eilės.

2008 m. „juden raus“ baubusius skustagalvius eitynių avangarde kasmet keičia vis daugiau dainas traukiančių jaunų moterų (šiemet eitynėse Kaune vasario 16 d. pirmąkart neonacių kolonos pirmojoje eilėje vyrų apskritai neliko, nenustebčiau, jei kovo 11-ąją Vilniuje ten pasirodytų dar ir vaikai).

LTJS renginiuose skambantiems šūkiams ir tiems simboliams, kurių fone jie aidi, galima nepritarti (nors norėtųsi, kad tas nepritarimas Lietuvoje būtų matomas ne vien apklausose). Visuomet liks ir jiems pritariančių. Tačiau neturėti nuomonės apie tokius šūkius ir simbolius reiškia numarinti savyje bet kokį pilietiškumą ir galimybę valstybėje būti daugiau nei pasyviu stebėtoju.

O jei išlieka tikimybė, kad už niekaip nacizmo šleifo neišsižadančios grupės veiklos kritiką teks lankytis policijoje ir atremti kaltinimus neapykantos kurstymu, vadinasi, mūsų karalystėje tikrai kažkas papuvę.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/lzi ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-03-01 13:34


Būtent Lietuvybė, o ne anarchija ir pederastija, yra Nepriklausomos Lietuvos Valstybės egzistavimo pagrindas, ir būtent todėl visokie anarcho-kosmopolitai atkakliai siekia sunaikinti ir pačią Lietuvybę, ir jos idėjomis sukurtą ir paremtą Nepriklausomą Lietuvos Valstybę.

Visi jau matėme šitų anarchistų-pederastų viešai nešiotus ir rėktus šūkius "Užmušk valstybę...".

Keista, kad Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės teisėsaugos struktūros taip pasyviai žvelgia į visų šitų "raudonai-žydrųjų" antitautinių išsigimėlių ir Lietuvos Valstybės niekintojų, aktyviai remiamų įvairių užsieniuose įsikūrusių Lietuvybės priešų, akivaizdžiai antikonstitucinę veiklą, o tokie portalai, kaip DELFI ir Lietrytis, mielai leidžia jiems skleisti jų antilietuvišką ir antivalstybinę propagandą.

Beje, tai labai akivaizdžiai parodo, kam iš tikro tarnauja šie portalai ir kieno politinius nurodymus jie vykdo - nes jie tikrai tarnauja ne Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei...

Štai būtent tai ir turėtų galų gale išsiaiškinti Lietuvos Valstybės Saugumo departamentas, o ne kurpti politines bylas Rusijos imperijos priešams - tokiems, kaip Eglė Kusaitė.

Žygeivis
2013-03-01 14:15


Ar galite įsivaizduoti, kad tokie "demonstrantai" su plakatais, kuriuose nupiešti perbraukti Gediminaičių stulpai šalia perbrauktos hitlerinės svastikos, būtų stovėję prie Aukščiausios Tarybos 1990-1991 m.?


O aš tokius atsimenu - su Jiedinstvos vėliavomis ir analogiškais plakatais bei šūkiais.

Deja, išskyrus nusenusį Burokevičių, Ivanovą ir dar porą su jais buvusių durnelių niekas iš tų nemenkų tuo metu "jiedinstvieninkų" minių nebuvo nuteistas ir pasodintas, o tuo labiau pakartas, kaip būtų atsitikę bet kurioje Vakarų Europos šalyje, joms išsivadavus iš ilgametės analogiškos okupacijos (pvz., vien Prancūzijoje pasibaigus karui ir ją išvadavus naujoji De Golio vadovaujama prancūzų valdžia pakorė ir sušaudė apie 5000 kolaborantų).

Štai todėl dabar jau šių "jiedinstvieninkų" paūgėję palikuonys, gavę Lietuvos Valstybės pilietybę, labai "narsiai" keikia Lietuvybę, Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir apskritai Lietuvos Valstybę.

O mūsų "teisėsauga" ir toliau sau miega, stebėdama, kaip keli antilietuviški išsigimėliai viešai tyčiojasi iš Lietuvos valstybingumo simbolių - nes juk daugeliui iš tų "teisėsaugininkų" tai savi - "raudonieji ruslenkiai".

Taip įvyko dėl to, kad Lietuvoje taip ir nebuvo atlikta nei desovietizacija, nei dekagėbizacija, nei dekolonizacija.

Todėl įsidėmėkite - visa tai mums dar reikės atlikti...

kaubojus
2013-03-01 10:53


Nereikia čia "durniaus volioti", kaip sakydavo seni žmonės.

Panelė atsidūrei policijoje dėl valstybės simbolio išniekinimo.

Tad nereikia čia vaidinti kažkokios bukos "kairiosios", kuri, atseit nesupranta kas yra kas. Tarp kitko tai labai komunistiška- pati muša - pati rėkia.

Demagogija ir melas visada buvo kairiųjų ginklas, tad nenuostabu, kad ir šita panelė tuo naudojasi.

Nieko naujo po saule - visos agresyvios ideologijos - komunistai, sionistai, fašistai - visokios žigelytės, aušrinės, zurofai - visada naudojosi demagogija savo tikslams.

Copy
2013-03-01 11:14


Auksines mintis apie toleranciją, o tiksliau - tolerastiją, yra pasakęs vienas JAV veikėjas J.Kennedy:

„Tolerancija yra paskutinė sugedusios visuomenės dorybė.

Kai visuomenė yra tapusi tokia amorali, kad rėksmingai ir su pasididžiavimu pažeidinėja visus Dievo įsakymus, ji ima primygtinai reikalauti laikytis vienos vienintelės dorybės – toleruoti jos amoralumą.

Ji neleis tau smerkti jos veiksmų laikant juos neteisingais, todėl sukūrė ištisą tikėjimo sistemą, kurioje tokie veiksmai nėra neteisingi, tad juos darančių nebegalima laikyti nusikaltėliais, niekšais ar blogais žmonėmis. Nusikaltėlis, niekšas ir blogas žmogus esi tu, jeigu juos smerki!“

Manau, kad jie vis tik ir yra niekšai, tolerantai, ar kaip ten jie.

Markas Aurelijus
2013-03-01 11:20


Antifa yra tarptautinė teroristinė organizacija kilusi iš AFA kairiųjų teroristų ir anarchistų, dabar tai yra antroji teroristinių raudonųjų brigadų laida.

Kiek skelbiama, tai Europolo duomenimis kairieji teroristai padaro žymiai daugiau sprogdinimų, nužudymų (tame tarpe gyvų sudeginimų) nei dešinieji.

Tarp kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų skirtumas mažas, neužmirškim, kad naciai yra trumpinys iš Vokiečių darbininkų nacionalinės socialistinės partijos - nacionalinių socialistų.

Takoskyra yra ne tarp kairės ir dešinės, bet tarp totalitarizmo-terorizmo ir demokratijos.

Kairei terorizmas kur kas būdingesnis, marksizmo idėja yra prievarta nuversti demokratinę valdžią ir įvesti diktatūrą, dar Marksas su Engelsu Komunistų manifeste rašė, kad tam teroras yra neišvengiamas.

Demokratija ne be trūkumų, bet papuolęs į totalitarizmo mėsmalę labai jos pasigendi.

gintas
2013-03-01 11:34


Antifa yra raudonųjų smogikų organizacija, veikianti Europoje su tyliu liberalaus kosmopolitinio elito palaikymu, ir kovojanti - teroro ir bauginimo priemonėmis - prieš bet kokias nacionalizmo ir patriotizmo apraiškas.

Šią penktąją koloną Lietuvoje būtina likviduoti. O šita Žigelytė senai nusipelno kalėjimo.

Taigi
2013-03-01 11:39


gintas rašė:

Antifa yra raudonųjų smogikų organizacija, veikianti Europoje su tyliu liberalaus kosmopolitinio elito palaikymu, ir kovojanti - teroro ir bauginimo priemonėmis - prieš b...
-----------------
yra 1 atsakymas

Todėl, kad liberastų kosmopolitų valdžiai, siekiančiai pasaulinio viešpatavimo, labiau pavojinga tvarkinga susitelkusi tauta, nei palaida anarchijos bala, kuri tik rėkauja prieš pramonininkus, bet realiai kovoja prieš tautines valstybes.

aha
2013-03-01 11:43


Beje, ar pastebėjote, kaip sionistai Katzas, Zurofas ir Co atsidūrė „vienoje barikadų pusėje“ su kairiaisiais ekstremistais iš „antifos“?

Nuo Karlo Markso laikų „sena meilė nerūdija“?

To besidomintis LT istorija
2013-03-01 15:45


Nereikėtų stebėtis, kad delfis taip globoja visokius lietuvybės niekintojus ir toleraštus, tereikia prisiminti, kad pati delfio redaktorė yra tos pačios Nk95 sektos narė ir fanė ir taps viskas aišku.

vieno medžio vaisiai...kas juos suskirstė į dešinius ir kairius?
2013-03-01 11:24


Fašizmas Italijoje atsirado kaip reakcija į bolševizmo įsitvirtinimą Rusijoje.

Pasak Winstono Churchillio, fašizmas – bjaurus (išsigimęs) komunizmo vaikas.

O Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis García Márquezas komunizmą vadina vargšų fašizmu.

Italijos komunistams 1920 m. nepavyko Rusijos bolševikų pavyzdžiu užgrobti valdžios ir Mussolini’s įtraukė juos į savo ką tik suburtą fašistų partiją – taip daugelis raudonmarškinių tapo juodmarškiniais.

Net Adolfas Hitleris 1941 m. pareiškė: „Iš esmės nacionalsocializmas ir marksizmas yra tas pats.“

Taigi kažin ar galima fašistus be išlygų priskirti dešiniesiems.

Mussolini’s, buvęs socialistinio laikraščio redaktorius, beveik iki pat fašistų partijos žygio į Romą laikė save „geru socialistu“ ir „marksistu ortodoksu“.

Pripažįstama, kad pirmasis fašistas buvo italas Filippo Tommaso Emilio Marinetti’s (1876–1944), ideologas, poetas, redaktorius, futurizmo lyderis.

Anglų politikas Lloydas George’as „pirmuoju didžiu mūsų dienų fašistu“ pavadino Vladimirą Leniną.

Mussolini’s domėtis politika pradėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai trumpai gyveno Šveicarijoje, kur bendravo su Leninu, Georgijumi Plechanovu, Maksimu Gorkiu.

Jų paveiktas socialistinis Mussolini’o mąstymas tapo labai radikalus, straipsniuose vis dažniau atsirasdavo žodžiai: „auka“, „liaudis“, „idėja“.

Pagrindinė Mussolini’o redaguojamo socialistinės pakraipos laikraščio Popolo d’Italia tema buvo kova su defetistais, t. y. tais, kurie iš anksto žino, kad pralaimės, ir su tuo susitaiko.

Nacionalistinei kampanijai Mussolini’s panaudojo italų kariuomenės pralaimėjimą kare ir kvietė į kovą visą liaudį.

fašistai dešinieji?
2013-03-01 11:36


Ar žino doktorantė, kas rėmė provokiškai nusiteikusius prancūzus?

Fašizmui būdingi ir revoliuciniai užmojai – norėta iš pagrindų pertvarkyti visuomenę, stiprėjo antikapitalistinės ir antioligarchinės nuostatos.

Fašistinio ar pusiau fašistinio režimo modelis buvo labai madingas tarpukario Europoje.

Italų garbei reikia pasakyti, kad okupuotose Prancūzijos, Graikijos ir Jugoslavijos teritorijose jie gynė žydus, neleido jų deportuoti.

Vien Pietų Prancūzijoje italų fašistai išgelbėjo dešimtis tūkstančių žydų, kuriuos norėjo suimti provokiškai nusiteikę prancūzai.

Antrojo pasaulinio karo metais Italijoje rado prieglobstį 35 tūkstančiai žydų pabėgėlių iš okupuotos Jugoslavijos.

Žydai užėmė aukštus Italijos vyriausybės postus – Aldo Fizzi’s buvo vidaus reikalų viceministras, Dante Almansi’s – policijos vado pavaduotojas.

Beje, viena iš Mussolini’o meilužių buvo žydė Margherita Sarfatti.

Italijos aukštosiose mokyklose studijavo nemažai Lietuvos žydų.

...nes mano kaip tarpukario laikotarpiu Rytų Europoje besidominčios doktorantės ir Lietuvos naujienas skaitančio asmens nuomone, esama ne vienos paralelės tarp Vokietijos nacionalsocialistų ir LTJS retorikos bei veiklos...
2013-03-01 11:20


Kodėl "doktorantė" nepastebi paralelių tarp sionizmo ir fašizmo?

1934 m. gruodį šešiolika (!) Europos valstybių dalyvavo tarptautiniame fašistinių partijų kongrese, sušauktame Šveicarijos mieste Montreaux.

Tarp fašistinio judėjimo Italijoje steigėjų buvo penki žydai.

Dučės juodmarškinių gvardiją (joje tarnavo ir 230 Italijos žydų) rėmė žydų pramonininkas Cesare Goldmanas.

Italijoje į valdžią atėjus fašistams, po dviejų mėnesių iš Londono atvyko Pasaulinės sionistų organizacijos prezidentas Chaimas Weizmannas pareikšti savo palankumo Mussolini’ui.

Nors Italija, spaudžiama Vokietijos, 1938 m. priėmė įstatymus, kurie diskriminavo žydus, net paskelbė Rasinį manifestą, bet dučė nevykdė vadinamojo „galutinio sprendimo“ plano ir kategoriškai atsisakė deportuoti žydus iš šalies.

Iki 1943 m. liepos mėnesio, kol valdžioje buvo Mussolini’s, nė vienas Italijos žydas nebuvo deportuotas į nacių konclagerius.

Svastika
2013-03-01 15:31


(raudona) nėra nacių ženklas, nacių ženklas - juoda svastika.

Svastika (raudona) yra visų indoeuropiečių ženklas, pradedant lietuviais bei baigiant indais.

Reikia skirti šias dvi svastikas, nors nacių pasekėjai labai norėtų turėti ją už savo ženklą.

Neleiskime išniekinti lietuviškos svastikos!

Blogeris Zeppelinus : Ką gi, žodžio laisvė, tai žodžio laisvė. Pasižiūrėsime, kaip ji galios į kitą pusę...


http://www.facebook.com/blogeris.zeppel ... ts&fref=ts

Taigi, Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl Gediminaičių stulpų ar neapykantos kurstymo prieš LTJS plakatu nebus pradėtas.

Įdomus atvejis. Jei su Gediminaičių stulpais kaip ir aiškus atvejis, tai dėl LTJS - nesu toks tikras.

Kaip ir pati striptizuotoja-antifašystė:

"....policijoje apsilankiusi L.Žigelytė stebėjosi, kad daugiausiai diskusijų viešumoje įsiplieskė dėl Gediminaičių stulpų, bet mažai kam kilo klausimas dėl LTJS ženklo.

...ji sakė, kad tokiu būdu buvo išreikštas nepritarimas organizacijos, kuriai nuolat priekaištaujama dėl rasistinių pareiškimų ir akcijų, veiklai, o ne bandoma tyčiotis iš atskirų asmenų."
--------------

Šiuo atveju mane domina plakatuose buvusi perbrauktų LTJS simbolių ir "mirties fašizmui" palinkėjimo kombinacija.

Tiksliau, kokiu būdu buvo nustatyta, kad joje NĖRA neapykantios kurstymo šios organizacijos narių atžvilgiu?

Iš spaudos pranešimo nėra aišku, kurią intepretaciją pasirinko panelytė Žygelytė bei policijos tyrėjai:

A) P. Žigelytė oficialiai pripažino, kad nelaiko LTJS fašistine organizacija ir todėl palinkėjimas "mirtis fašizmui" nėra jai adresuotas neapykantos kurstymas ir raginimas smurtauti šios organizacijos narių atžvilgiu dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų;

B) P. Žigelytė oficialiai pareiškė, kad priskiria LTJS prie fašistinių oprganizacijų ir tas mirties palinkėjimas adresuotas būtent jos nariams, tačiau tyrimo organo vadovas pats nusprendė, kad tokio pobūdžio palinkėjimas NĖRA neapykantos kurstymas bei raginimas smurtauti.

Jeigu turime reikalą su variantu A, tuomet viskas OK. Bet tuomet tyrėjai taip ir turėtų pasakyti, kad L.Žigelytė nelaiko LTJS jokiais fašystais ar pan.

O štai jeigu visgi nutiko atvejis B, tuomet darosi labai įdomu. Nes ligšiolinė internetų komentatorių praktika bylojo apie visai kitokias tokio tipo pareiškimų interpretacijas iš teisėsaugos organų pusės.

Bet kokiu atveju, manau, kad didžiausia šio atvejo vertybė turėtų būti teisinis aiškumas, kurio, sprendžiant iš spaudos pranešimo, kol kas nepadaugėjo.

Todėl man atrodo, kad pareiškėjams, gavus policijos atsakymą vertėtų jį apskųsti nustatyta tvarka. Tuomet policija galės viešai paaiškinti ir išsamiai pagrįsti savo sprendimą dėl neįžvelgto kurstymo prieš LTJS.

Kad visgi visuomenei pagaliau taptu aišku: ar antifašystai pakeitė savo nuomonę dėl LTJS ar visgi policijos tyrėjai staiga prarado regėjimo dovaną ir nebemato nei raginimo, nei kurstymo mirties palinkėjimuose.

Ką gi, tuomet neturėtų įžvelgti ir plakate su užrašu: "Mirtis tolerastijai" su perbrauktais Tolerantiško jaunimo asociacijos bei VšI Žmogaus teisių stebėsenos institutas simboliais.

Įstatymai taigi vienodi visiems, ar ne?....

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 01 Kov 2013 13:56 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Kairuolė ir homoseksualizmo plėtros aktyvistė, DELFI korespondentė Lina Žigelytė


Paveikslėlis

Šaltinis - Matomumo link: įvyko pirmasis lesbiečių festivalis Lietuvoje
http://www.gayline.lt/Matomumo-link-%C4 ... d?sid=6839

Matomumo link: įvyko pirmasis lesbiečių festivalis Lietuvoje
http://pilietis.delfi.lt/naujienos/mato ... z24qe6oYOU

Aušra Karklytė
2012 m. rugpjūčio 28 d. 16:32

Ištrauka:

"Didžiąją dalį festivalio programos sudarė pranešimai ir interaktyvūs užsiėmimai, skirti visuomeninėms problemoms aptarti, patirčių dalybai ar homoseksualių moterų įgalinimui.

Lygių galimybių plėtros centro atstovė Margarita Jankauskaitė kalbėjo apie visuomenės pažangą ir lyčių lygybę, apie prostitucijos problemą diskutuoti kvietė „Kauno moterų draugijos“ vadovė Daiva Baranauskienė.

Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė vedė interaktyvų seminarą apie seksualinį identitetą, o edukologė Vilma Gabrieliūtė – praktinį užsiėmimą nagrinėjantį lytiškumo klausimus.

Tris mėnesius Etiopijoje praleidusi Dovilė pasakojo apie savanorystės džiaugsmus ir vargus Afrikoje, naują leidinį „Krypau“ pristatė Ročesterio universiteto doktorantė Lina Žigelytė.

Festivalio maistu besirūpinusi savanorė Eva kalbėjo apie veganizmą bei „Straight Edge“ judėjimą, gyvūnų gerovę ir išsaugojimą, Londone studijuojanti Elena – apie gyvūnų teisių judėjimo sąsajas su feminizmu.

„PiLeFe“ dalyvės atsipalaidavo rytinėse jogos pamokose, kurias vedė amerikietė Kim Fox, o vakare pasinėrė į jaukią atmosferą prie laužo besiklausydamos menotyrininkės Laimos Kreivytės skaitomos poezijos.

Festivalio dalyvės taip pat turėjo galimybę aktyviai įsitraukti į renginio programą ne tik diskusijomis, tačiau ir įgarsindamos dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės naujausios pjesės „Aliaska“ herojes."

Plikos mergos – pramoga? Antipatriotinis striptizas Vilniaus centre.....


https://plus.google.com/118198014712853 ... yt6HL6iAHH

Blogeris Zeppelinus

2012 Bir. 17 (redaguota)

Po pirmojo gėjų parado kai kas spėjo pasidžiaugti, kad šis renginys nei iš tolo nepriminė tolerantiškose šalyse vykstančių plikinėjimo ir viešų seksualinių veiksmų seansų. Į ką išmintingesni žmonės siūlė neskubėti džiūgauti ir palaukti metus kitus, kol ta publika šiek tiek įsidrąsins, kad homoseksualizmo plėtros aktyvistai galėtų deramai pasidemonstruoti.

Pasirodo, nei tiek laukti neteko.

Nebeiškentėjo mūsų tolerancijos šviesuliai nepaplikinėję vidury baltos dienos viešoje vietoje, pačiame Vilniaus centre. Matyt, pritrūko jėgų apsirengus kentėti siaubingą homofobiją ir juos supantį geltonai-žaliai-raudoną patriotizmą.

Padėtį nors kiek palengvinti galėjo tik drapanėlių nusimetimas viešumoje ir visų savo grožybių demonstravimas.

Taigi, žemiau jūs matysite vaizdo įrašą, kuriame rodomas š.m. birželio 16 d. pačiame miesto centre, automobilių stovėjimo aikštelėje po Vyriausybę, t.y. labai netgi viešoje vietoje, įvykęs striptizo seansas, pavadintas „perfomansu“.

Jo metu žurnalistė, feministė, homoseksualizmo plėtros aktyvistė ir kažkokios progresyvios pakraipos diplomuota menotyrininkė ar netgi menininkė-praktikė Lina Žigelytė išsiplikino iki vešlios apatinės šukuosenos, prižiūrimos pagal visas feministinio grožio supratimo rekomendacijas.

https://www.youtube.com/watch?feature=p ... hzc9oHXGW8

Man sako: „Būk geltona, žalia, raudona". Linos Žigelytės performansas
2012 m. birželio 16-osios naktį požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje


Paveikslėlis

Tuo pat metu ji bambėjo kažkokius antipatriotinius eilėraščius su antilietuviška potekste bei tepėsi savo kūną Lietuvos valstybinės vėliavos spalvomis.

Linksmai plojant susirinkusiems kairuoliams, feministams bei homoseksualizmo plėtros aktyvistams ir spjaudantis atsitiktinai šį reginį išvydusiems niekuo nekaltiems vairuotojams, nusprendusiems palikti ar pasiimti savo automobilį iš stovėjimo aikštelės.

---------------------------------------

Nežinau, kiek nepilnamečių buvo priversti stebėti šį, atvirai sakant, ne itin meistrišką striptizą, bet turiu pasakyti, kad mane šiek tiek stebina Vilniaus m. valdžia, kuri leidžia tokio turinio renginius viešose vietose viduryje baltos dienos.

Nejaugi negalima užtikrinti, kad ekshibicionizmo priepuolių kamuojamos moterėlės/vyrukai ar mėgėjos striptizuotojos kartu su savo „meno“ gerbėjais pramogautų ne viešumoje, o kažkur specialiai tam skirtose vietose, nelįsdami į akis nepilnamečiams ir vaikams bei padorioms šeimoms?

Negi mažai Vilniuje striptizo klubų, mensfaktorių, gėjų ir šiaip svingerių klubų, kurie ir yra skirti tokiems renginiams?

Būtų įdomu sužinoti mero Zuoko ir kompetentingų viešosios tvarkos palaikyme pareigūnų nuomonę: ar tam, kad viešai rodyti striptizą miesto centre jau pakanka apiforminti prašymą „meniniam perfomansui“ ir tiek?

O gal Konstitucijos ir įstatymų nuostata apie tai, kad renginiai turi neprieštarauti visuomenės dorovei jau nebegalioja?


Komentarai

Blogeris Zeppelinus
2012 Bir. 17


+Mykolas Kleck rašo:

"O p. Zepelinuso kliedesiai apie homoseksualų propogandistus ir kitokie kliedesiniai sugretinimai su "kairuoliais" ir pan., tai netgi geriau už šitą video. Aš jau nebesugebu suvokti, iš kur atsiranda tokie genialūs išvedžiojimai viską, kas durna, sugretinant su homoseksualais ir visokiom kairėm pusėm...."
---------------------------------------------------

IMHO, šiuo atveju nesugebate suvokti ne dėl kvailumo, o dėl elementaraus faktologijos nežinojimo.

Mat striptizo atlikėja, panelė Lina Žigelytė yra pagarsėjusi homoseksualizmo plėtros aktyvistė ir neslepia savo tolerantiškų bei kairuoliškų pažiūrų.

Žr. pvz. čia:

L.Žigelytė. Kaip lietuviai gyvus gėjus pamatė
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/lzi ... d=32084091

(Žygeivio pastaba - Lina Žigelytė, http://www.DELFI.lt, 2010 m. gegužės 10 d. 10:18, Autorė studijuoja medijų ir kultūros studijų magistrantūroje Utrechto universitete (Olandija).

Ištrauka:

"Jei ne šalies neonacių avangardas ir Seimo „talibai”, sukėlę nerimą dėl eisenos dalyvių saugumo ir tapę grandiozinio policijos performanso priežastimi, „Baltic Pride” galėjo tapti bene labiausiai įkvepiančiu įvykiu tiems, kurie tiki, kad Lietuva niekada nebuvo ir nebus lietuvių, kad čia gali sugyventi skirtingos kultūros, etninės mažumos ir mąstantieji kitaip nei matoma dauguma.")

arba čia:

2012 06 13 LUNI Vinius.
Lina Žigelytė. Nuo tolerancijos geismo link iškrypusio gyvenimo - esamos ir galimos queer strategijos Lietuvoje

http://www.4shared.com/mp3/q_t-HyiY/201 ... na_ig.html

Pasižiūrėkite ir tuomet net ir Jums taps aišku, kas yra kliedesiai, o kas - faktinių aplinkybių apibūdinimas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re:
StandartinėParašytas: 12 Kov 2013 20:59 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Lap 2012 20:09
Pranešimai: 5
Miestas: Utena
nacy_lt rašė:
  Apgailėtina, tiesiog apgailėtina ... penkiamečiu sambūris kažkoks...

  Apskritai negaliu suvokti kaip LIETUVIS gali būt komunistu?

  Kai jie yra pridarę tiek daug niekšybių Lietuvai... Tautos išdavikai kažkokie

Aš netikiu, kad tikras lietuvis gali būti komunistu.

Aš kiek žinau, komunistai Lietuvoje - tik lenkai arba rusai.

Save gerbiantis lietuvis negali būti komunistu. :smile24:

_________________
Aš tikiu, aš kovoju!


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 12 Kov 2013 21:24 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
M.Kluonis. Nepilnamečių įstatymo pataisos: Seimą kankina vienos tiesos nostalgija

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=26304395

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

J.,
2009 12 01 15:10


Sakot, gerbiamasis, „šeimos vertybės“? Kabutėse?

Tai be kabučių, taip reikia manyt, jūs siūlote vadinti tos pačios lyties žmonių šeimas? Tai jos yra daug vertingesnės už mūsų tradicines „šeimos vertybes“?

as,
2009 12 01 15:12


Kluonis:
Konstitucijoje įtvirtinta santuokos samprata yra naikintinas diskriminacinis totalitarizmo reliktas, ribojantis veiksnių žmonių teisę susituokti abipusiu sutarimu...
-----------------------------------------

Oho.

Iki šiol seksmažumų apologetai tiesiog neišdrįsdavo taip teigti.

Totalitarizmas jiems dabar viskas, kas trukdo homoseksualinei propagandai ir kvailoms vienalytėms "santuokoms".

Žygeivis - p.Kluoniui,
2009 12 01 15:24


Kam čia tos ilgos diskusijos ir "argumentacijos", ponas Kluoni, gal iš karto "eikite prie reikalo" ir pasiūlykite Seimui priimti kaip Lietuvos Valstybėje galiojantį įstatymą "Gėjų manifestą".

O svarbiausia, kad Seimas oficialiai patvirtintų, jog Lietuvos Valstybę valdo ped-erastai.

Tai juk labai patiktų viso pasaulio "pilietinei ir demokratinei ped-erastų visuomenei".

M.Kluonis. Kovo 11-osios eitynių dalyviams Maskvos modelis mielesnis


http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=60878371

Mindaugas Kluonis, politologas
2013 m. kovo 11 d. 17:56

Paveikslėlis

Mindaugas Kluonis
© Asmeninio archyvo nuotr.


Tai, kad nebe pirmą kartą esminiu Kovo 11-osios šventimo akcentu tampa radikalių nacionalistų eitynės, skatina apmąstyti Kovo 11-osios prasmę ir istorinę reikšmę.

Prieš 23 metus, Lietuva sukilo prieš taikliai įvardytą „blogio imperiją“, o Kovo 11-oji buvo šios imperijos byrėjimo pradžia. Tuometiniai tikslai buvo gana aiškūs − jie įrašyti ir į Lietuvos Konstituciją: nesijungti į jokias Rytų Sąjungas, integruotis į Vakarus, kurti demokratinę Lietuvos valstybę.

Ir nors reikia paminėti, kad sutarimo dėl demokratinės valstybės nebuvo, nes tuometiniai dešinieji visaip siekė atkurti smetoniškojo tipo autoritarinį valdymą rengiant (laimei nepavykusį) referendumą dėl stipraus prezidento institucijos, nugalėjo kompromisas ir supratimas, jog be demokratijos Lietuva negalės išsivaduoti iš Kremliaus imperijos gniaužtų ir integruotis į Vakarus.

Tada, ankstyvais nepriklausomybės metais, tie, kas tenorėjo sovietinę diktatūrą pakeisti nacionalistine ir klerikaline, nusileido vedami bendro tikslo – užtikrinti Lietuvos nepriklausomybę.

Nusileisti buvo verta, nes per 23 nepriklausomybės metus pasiekėme tikrai daug: Lietuva yra saugi kaip niekada anksčiau, tapome NATO ir Europos Sąjungos nariais, mano kartai nebereikėjo kariauti Čečėnijoje, kaip mano tėvų kartai Afganistane, o mums nebereikia eiti protestuoti prieš autoritarinį režimą, kaip tai tenka daryti jaunimui Maskvoje ir Minske.

Gyvenimo lygio su 1990 metais taip pat nepalyginsi, net jei teigiama, kad visiems gyvenant blogiau, mano blogas gyvenimas atrodė geresnis.

Tačiau Kovo 11-oji užuot tapusi pergalės prieš autoritarinį sovietinį režimą ir Lietuvos laimėjimų simboliu, dabar tampa agresyvaus nacionalizmo, pirmiausia nukreipto prieš savo bendrapiliečius, demonstravimo diena.

Kovo 11-ąją, užuot rengus konferencijas ir diskusijas apie putininėje Rusijoje grąžinamo modifikuoto totalitarizmo grėsmę Lietuvai ir jo atrėmimo galimybes, užuot organizavus pergalės prieš Kremlių minėjimus bei protestus prie Rusijos ir Baltarusijos − šalių, kuriose pažeidinėjamos piliečių teisės ir įvairiais pavidalais atgyja sovietinio režimo atgyvenos, ambasadų, valdžia rengia nelabai ką bendro su Kovo 11-osios nuotaika turinčius renginukus, o Vilniaus gatves bando okupuoti tie, kuriems Putino režimas daug mielesnis už demokratiją.

Lietuvos valdžios institucijos, valstybės vadovai vietoje to, kad Kovo 11-ąją stengtųsi sustiprinti provakarietišką, euroatlantinę Lietuvos geopolitinę orientaciją ir paskatinti glaudesnę integraciją į Vakarus, rėžia banalias ir tuščias kalbas apie nepriklausomybę ir skatina „patriotizmą“, kurio esmė vidinės nesantaikos kurstymas, autoritarizmo propagavimas.

Tai reiškia, kad arba mūsų lyderiai nesupranta, kad Kovo 11-oji gali ir turi būti simboliškai išnaudojama Lietuvos valstybingumo (neatsiejamo nuo provakarietiškumo) ir demokratijos stiprinimui, arba jiems Putino Rusijoje vyraujanti raudonosios žvaigždės, svastikos ir cerkvės sąjunga yra kur kas priimtinesnė nei europietiškos vertybės ir demokratija.

Pasisakymai verčia manyti, kad antrasis variantas yra arčiau tikrovės, o Kremlių vengiama kritikuoti, nes tai yra sektinas modelis, o ne joks blogis. Kaip ir vis Lietuvoje ryškėjanti tendencija pulti Vakarus ir ignoruoti negatyvius reiškinius Rusijoje. O dažnai, net jiems pritarti. Kad Kovo 11-osios eitynių dalyviams Maskvos modelis mielesnis net neabejotina, bet kai jis toks tampa ir Lietuvos vadovybei, tai reiškia ne ką kitą, kaip Lietuvos grąžinimą į geopolitinės Maskvos įtakos sferą ir to, ko siekta Kovo 11-ąją, pamynimą. Tai ne kas kita kaip Kovo 11-osios idealų išdavystė.

Vertėtų nepamiršti − Kovo 11-oji idėjiškai yra pergalės prieš Kremlių ir išsilaisvinimo iš autoritarizmo diena. Tokia turėtų būti jos prasmė ir esmė.

Todėl valdžios institucijos turėtų siekti, kad būtų švenčiama demokratija, kad būtų švenčiama nepriklausomybė nuo Kremliaus ir integracija į Vakarus, o ne kurstomos autoritarizmo idėjos ir antivakarietiškos nuotaikos, pasitarnaujančios tik tam, iš ko prieš 23 metus išsilaisvinome.

Labai gaila, kad vietoje vienijimosi prieš bendrą priešą (autoritarizmą), kaip buvo prieš ketvirtį amžiaus, Kovo 11-oji tampa pirmiausia švente tų, kuriems Putino Rusija ir jos „vertybės“ mielesnės už laisvę ir demokratiją.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1

Delfi paleido į ataką dar vieną iškrypėlį
2013-03-11 18:07


Iškrypėliai čepsi nepatenkinti, o tauta švenčia savo šventę.

neįdomi, niekam nuomone
2013-03-11 18:11


9 metu, (gimes 1980) laisves kovu specialistas, M. A. Pavilionienės padėjėjas

hahaha
2013-03-11 18:07


MINDAUGAS KLUONIS

Apygarda: Ukmergės (Nr.61)
Iškėlė: Išsikėlė pats


Savarankiškas politinės kampanijos dalyvis
Statusas: savarankiškas

5. Gimimo data 1980-11-20

14. Kokios partijos, politinės organizacijos narys esate (buvote) LSDP

Gautų pajamų suma

(GPM308 formos 12, 13, 13A, 14, 22 laukelių ir GPM308 formos V priedo V13 laukelio suma) 160000,00 Lt
Išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio suma
(GPM308 formos 26 laukelis) 0,00 Lt

ID001J RYŠIAI SU JURIDINIAIS ASMENIMIS
TOLERANTIŠKO JAUNIMO ASOCIACIJA


Savarankiško politinės kampanijos dalyvio iždininkas
Vardas, pavardė: ARTŪRAS RUDOMANSKIS


Žygeivis
2013-03-12 21:13


Durnius tas Kuonis, arba juo apsimeta. :)

Ne tam Lietuvių Tauta (ir visų pirma Lietuvių nacionalistai, kurie ir "nustūmė" Sąjūdį nuo Gorbačiovo "perestroikos" į tikrą Nepriklausomybę) sunaikino "raudonojo blogio" imperiją - Sovietų Sojuzą, kad nuo meškos ant vilko užšoktų... ir į naująją "žydrojo blogio" imperiją - Jievrosojuzą - pakliūtų.

Priminsiu pono Klonio idėjinio pirmtako mintis, kada mes - Lietuvių nacionalistai - kovėmės dėl Lietuvos Laisvės - tiems, kas jau pamiršo, priminsiu, ką tada kalbėjo Brazauskas.

ALGIRDO MYKOLO BRAZAUSKO išsireiškimai:

„Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“, – taip apie Lietuvos Respublikos trispalvę 1988-aisiais sakė A.Brazauskas, išlydėdamas delegatus į partinę LKP konferenciją Sąjūdžio mitinge Katedros aikštėje. (dienraštis „Lietuvos rytas“ - Išsireiškimas Sąjūdžio mitinge Katedros a. išlydint Lietuvos LKP delegatus į IX partinę konferenciją, 1988)

„Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“ (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr.47)

„Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini.“ (Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989 03 03)

„Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina.“ („Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989 m., Nr.9)

„Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam, kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu.“ (dienraštis „Lietuvos rytas“ - Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą)

A.Brazauskas apie okupacinės kariuomenės išvedimą:

„Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“ – A.Brazauskas apie okupacinės kariuomenės išvedimą. (dienraštis „Lietuvos rytas“- Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990 01 25)

„Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais.
Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“.
(Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10)

Eitynių dalyvis
2013-03-11 18:33


Šiandien pirmą kartą dalyvavau tautinio jaunimo eitynėse.

Būtent todėl šiemet dalyvavau, kad Maskvos modelis man nemielas ir nepriimtinas.

Pagal Maskvos modelį varoma propaganda, eitynių dalyviai smerkiami ir jiems kabinamos "nacionalistų" etiketės lygiai kaip sovietų okupacijos laikais.

Pagal Maskvos modelį buvo organizuoti valdiški pseudorenginiai dėl kurių neva nebuvo galimybės leisti eitynes.

Pagal Maskvos modelį teismas paklusniai tarnauja valdžiai neatšaukdamas eitynių draudimo.

Pagal Maskvos modelį "politologas" išaiškina "teisingą" "nacionalistų" įvertinimą.

Visas šitas Maskvos modelis jau matytas ir patirtas Lietuvoje.

Labai gaila, kad po 23 metų jis taip akivaizdžiai įsigali, vėl tempia Lietuvą į nutautinimo ir išnykimo liūną.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 14 Kov 2013 16:45 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
LSDP nesutinka su premjeru dėl Kovo 11-osios eitynių


http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/LSDP-ne ... os-eityniu

lzinios.lt
2013 m. kovo 14 d., 15:24

Paveikslėlis

LSDP pranešime reikalaujama ištirti policijos veiksmus Kovo 11-osios eitynių metu. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Premjerui Algirdui Butkevičiui po nesankcionuotų Kovo 11-osios eitynių pareiškus, kad jis nemato prasmės tokius renginius drausti, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vardu išplatintas priešingo turinio pranešimas.

Jame teigiama, kad eitynės "galutinai nuplėšė tariamos demokratijos skraistę nuo save „patriotiniu“ vadinančio jaunimo."

Pranešimą išplatino LSDP frakcijos infocentro vadovė, "Naujosios kairės 95" veikėja Jolanta Bielskienė.

"Nepaisant to, kad eisena buvo vadinama laisvu laisvų piliečių pasivaikščiojimu mieste šventės dieną, iš tiesų tai buvo daugiatūkstantinė gerai organizuota eisena, nešanti plakatus ir skanduojanti pseudopatriotinius šūkius.

Žiniasklaidoje pasirodžiusiose nuotraukose matyti netgi tokių užrašų kaip „White power“, t.y., JAV veikiančios rasistinės grupuotės, skatinančios žudyti juodaodžius, šūkių", - rašoma partijos vardu išplatintame pranešime.

Socialdemokratai ragina piliečius "būti budrius ir atsakingai vertinti ultradešiniųjų jėgų veiksmus". "Pasaulis jau ne kartą išgyveno jų sukeltus košmarus", - rašo socialdemokratai.

Pranešime taip pat kritikuojamas policijos elgesys Kovo 11-ąją Vilniuje vykusių eitynių metu.

Anot teksto, gausiai sutelktos policijos pajėgos ne tik nesustabdė nesankcionuotos eisenos, bet netgi ją lydėjo tuo tarytum eiseną sankcionuodamos.

"Lietuvos socialdemokratai griežtai smerkia tokias ultranacionalizmo ir demokratijos procesų pažeidimo apraiškas ir reikalauja teisėsaugos atsakingų veiksmų ištiriant kovo 11-osios įvykius bei policijos veiksmus", - rašoma pranešime.

LSDP pirmininkas premjeras A.Butkevičius pirmadienio šventines eitynes Gedimino prospektu vertino kitaip.

"Reikia laikytis Lietuvoje galiojančių įstatymų. Bet teigiamai vertinu, kad buvo užtikrinta tvarka, tam buvo atsakingai pasiruošta. Aš manau, kad nereikia bijot eitynių, tik reikia vengti tam tikrų šūkių, plakatų ir laikytis visiems drausmės. Kiekvienas draudimas iššaukia didžiulius pasipriešinimus", - antradienį kalbėjo LSDP pirmininkas.

Kovo 11-osios šventinių eitynių dalyviai žygiavo Gedimino prospektu nepaisant Vilniaus miesto savivaldybės nurodymo jas rengti atokiau nuo centro esančioje Upės gatvėje.

Komentarai
http://www.lzinios.lt/comment/list/94086

Žygeivis 04:46 03.14.2013

Socdemams vertėtų apsivalyti nuo kraštutinių antilietuviškų bolševikų, kurių vieta nebent pas "Paleckiuką".

Nes kitaip pasekmės socdemų partijai per rinkimus bus labai liūdnos.

O jei kuo skubiau neapsivalys, tai normaliems, o ne bolševikiniams, socdemams tokiu atveju vertėtų labai rimtai pamąstyti, į kokią antivalstybinę ir antilietuvišką partiją pavirto LSDP...

Uodega vizgina šunį. Tai kas vadovauja socdemams – A.Butkevičius ar Bielskių šeimynėlė?


by Blogeris Zeppelinus (Užrašai)
2013 m. Kovo 15 d., 15:07

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Plačiau čia:

http://www.facebook.com/notes/blogeris- ... 9306881565

*************************************************************

Jolanta Bielskienė


Lietuvos socialdemokratų partija

http://manobalsas.lt/Jolanta-Bielskiene/

Paveikslėlis

Gimiau 1973 m. rugpjūčio 19 d. ir užaugau Klaipėdos mieste. Mokiausi Klaipėdos m. 6-oje ir 22-oje vidurinėse mokyklose.

1987 m. apdovanota diplomu už geriausią mergaitės vaidmenį Lietuvos vaikų ir paauglių teatrų festivalyje. 1991 m. tapau I-os premijos laureate Lietuvos jaunimo grožinės literatūros konkurse.

1991 m. po mokyklos baigimo pradėjau studijuoti Lietuvių k., literatūrą ir režisūrą Klaipėdos universitete.

1992 m. pasirinkau politologijos studijas Klaipėdos universitete.

1993 m.ištekėjau už Andriaus Bielskio. 1994 m. mums gimė dukra Severija Bielskytė.

1996 m. įteiktas KU politologijos bakalauro diplomas.

1997-1999 m. dirbau mokymo centro „Korepetitorius“ direktore. 1998 m. įteiktas KU politinių teorijų magistro diplomas.

1999 m. visa šeima išvykome gyventi į Didžiąją Britaniją. 1999-2001 m. dirbau Didžiosios Britanijos žemėtvarkos instituto projekte Lason kokybės projekto operatore.

2001-2006 m.dirbau viename didžiausių pasaulio bankų Abbey National internetiname banke Cahoot. Paskutinės pareigos specialiųjų tyrimų komandos analitikė ir padalinio vadovė. 2006 m. tarpbankiniu susitarimu išvykau dirbti į Santander banką Madride, kur vedžiau mokymus banko specialistams.

2006 m. rugpjūtį visa šeima grįžome į Lietuvą ir Vilniuje pradėjau dirbti viešųjų ryšių agentūroje „Baltijos viešųjų ryšių grupė“ klientų aptarnavimo direktore. Paraleliai dirbau viešųjų ryšių agentūros „Acta Publica“ direktore. 2007 m UAB „Projektų valdymo agentūra“ direktorė. 2008 – 2009 m.liepos „DEMOS kritinės minties instituto“ direktorė ir politinė analitikė.

2009 m. gimė sūnus Samuelis Andrius Bielskis.

2011 m. rugsėjo mėn. grįžau iš motinystės atostogų. Toliau dirbu “Demos kritinės minties instituto“ kūrybos direktore bei analitike.

Aktyviai dalyvauju politikoje. Rašau politinius komentarus žiniasklaidoje, organizuoju pilietines akcijas (pvz. Vergų turgus prie Prezidentūros).

Moku anglų, rusų ir vokiečių kalbas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 15 Kov 2013 10:30 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Lap 2012 20:09
Pranešimai: 5
Miestas: Utena
Socialdemokratai neskiria gerų dalykų nuo blogų, bent aš taip manau.
Žinoma, kad jiems nacionalistai nepatinka, nes jie griauna jų sudarytą santvarką vagims, o ne tautai.

Parsidavę kosmopolitizmo Vakarams ir ES.

Man įdomu, kas būtų atsitikę, jei policija nebūtų leidę eiti tautiečiams per Gedimino g.

Riaušės?

Be to, už policijos eisenos metu buvę antifai kaišiojo nosis ir rėkė - jei ne policija, ko gero, jie būtų buvę sudraskyti? :smile51:

_________________
Aš tikiu, aš kovoju!


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 15 Kov 2013 22:26 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Rytas Staselis. Tautininkai, patriotai ir kiti driskiai


http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... loje/97373

2013-03-15
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai

Paveikslėlis

Rytas Staselis
Evgenios Levin nuotrauka


Autorius yra Verslo žinių apžvalgininkas.

Redakcijos prierašas. Skelbiame šį tekstą, siekdami išklausyti skirtingas nuomones apie tautiškumo dimensijos Lietuvos politikoje reikšmę. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Redakcija siekia ne propaguoti kurią nors poziciją, bet suteikti žmonėms skirtingų pusių argumentus, idant skaitytojai patys galvotų, vertintų ir apsispręstų.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę skelb­ta­me teks­te daug dė­me­sio sky­riau keis­tiems Lie­tu­vos ža­lie­siems, ku­rie ar­šiai per­ša sa­vo ide­o­lo­gi­ją vi­suo­me­nei, rei­ka­lau­ja, kad už jų no­rus gy­ven­ti ža­lio­sios ener­gi­jos pa­sa­ko­je su­mo­kė­tų vi­si ša­lies pi­lie­čiai. Ta­čiau ne­sku­ba ro­dy­ti pa­vyz­džio ir su­si­mo­kė­ti už ža­li­ą­ją ener­gi­ją tiek, kiek ji kai­nuo­ja, pir­miau­sia sa­vo na­mų ūky­je. Jie taš­ko­si sei­lė­mis prieš ska­lū­nų du­jų pa­ieš­ką (o ne ga­vy­bą – to­dėl ši iš­ly­ga to­kia svar­bi), bran­duo­li­nės ener­gi­jos plėt­rą. Ža­lie­siems nė mo­tais, kad žai­di­mai vė­jo ma­lū­nė­liais, sau­lės ba­te­ri­jo­mis, ku­rių at­si­sa­ko net vi­du­ti­niš­kai dvi­gu­bai aukš­tes­nį pra­gy­ve­ni­mo ly­gį tu­rin­ti Eu­ro­pa, pir­mu­čiau­sia va­ro į vi­siš­ką su­ny­ki­mą ša­lies pra­mo­nę beigi ver­slą. Ža­lie­siems nu­si­spjau­ti, kad tik ver­slas pil­do ša­lies biu­dže­to iš­tek­lius, ku­rie jiems at­ro­do ne­iš­sen­ka­mi, ka­da kal­ba­ma apie sub­si­di­jas ža­lia­jai ener­ge­ti­kai.

Pro­ga brūkš­te­lė­ti apie ki­tus veid­mai­nius ra­do­si šią sa­vai­tę Ko­vo 11-osios pro­ga. Tą­dien Vil­niaus gat­vė­mis nu­žy­gia­vo Lie­tu­vių tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­gos su­reng­ta pa­trio­ti­nė ei­se­na, ku­rios da­lis skan­da­vo šū­kį „Lie­tu­va – lie­tu­viams!“

Pa­sa­ky­ti, ką iš tik­rų­jų reiš­kia šis šū­kis iš es­mės mo­no­et­ni­nė­je ša­ly­je (ku­rio­je ab­so­liu­ti pi­lie­čių dau­gu­ma – 2011 me­tų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, 84,2 proc. – yra lie­tu­vių kil­mės), vel­niš­kai sun­ku. Lie­tu­viš­kų re­a­li­jų ne­pa­žįs­tan­tis pa­ša­li­nis ste­bė­to­jas ga­lė­tų pa­gal­vo­ti, kad mar­šo „Lie­tu­va – lie­tu­viams!“ da­ly­viai to­kį pa­trio­tiz­mo mo­ty­vą pa­si­rin­ko to­dėl, kad dėl ka­tast­ro­fiš­kų de­mo­gra­finių po­ky­čių lie­tu­vių kil­mės ša­lies pi­lie­čiams ta­po su­dė­tin­ga pa­tek­ti į sa­vo sos­ti­nės cen­trą ne­ker­tant mies­to kvar­ta­lų, ku­riuo­se vy­rau­ja sve­ti­mos, ne­pa­žįs­ta­mos kul­tū­ros mig­ran­tai.

Ži­nia, to­kių pro­ble­mų pa­ti­ria kai ku­rių Eu­ro­pos ša­lių did­mies­čiai. Prie mul­ti­kul­tū­ri­nių san­ty­kių ne­pra­tęs žmo­gus, at­si­dū­ręs ko­kia­me nors Ham­bur­go, Ant­ver­pe­no ra­jo­ne ar Pa­ry­žiaus prie­mies­ty­je, ga­li pa­si­jus­ti ne­jau­kiai (esu tą pa­ty­ręs).

Ta­čiau ar tai tik­rai yra Lie­tu­vos ak­tu­a­li­ja? Drįs­tu teig­ti, kad dar nie­ka­da iki šiol Lie­tu­va ir jos da­bar­ti­nės ri­bos ne­bu­vo to­kie lie­tu­viš­ki. Dar nie­ka­da iki šiol lie­tu­vių kal­ba, dėl ku­rios Sei­mo tri­bū­no­je tą­dien ry­pa­vo pu­sė iš­kil­min­gų kal­bė­to­jų, vals­ty­bė­je ne­bu­vo to­kia vy­rau­jan­ti ir taip puo­se­lė­ja­ma.

„Lie­tu­va – lie­tu­viams!“ pras­mės aiš­kin­to­jų vė­liau bu­vo per akis. Ta­čiau nė vie­nas iš jų, man­ding, taip ir ne­su­ge­bė­jo pa­grįs­ti lo­zun­go ak­tu­a­lu­mo. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tvir­ti­no, kad tai esą ne na­cio­na­liz­mas, o ma­žų ma­žiau­siai to­le­ruo­ti­nos pa­trio­ti­nio jau­ni­mo ini­cia­ty­vos.

Prem­je­rui ei­se­nos taip pat pa­ti­ko, ta­čiau jis kil­nia­šir­diš­kai pa­ta­rė to­kių ren­gi­nių me­tu veng­ti „tam tik­rų šū­kių“ (ar ne­su­kū­rė tuo klau­si­mu dar vie­nos dar­bo gru­pės?). Vie­ni ma­no ko­le­gos aiš­ki­no, esą šū­kiai iš tik­rų­jų tu­ri vi­sai ki­to­kią pras­mę. Ki­ti, dau­giau­sia tie, ku­rie da­ly­va­vo ei­se­no­je, sa­kė bei ra­šė, kad vi­sa tai tė­ra pro­ble­mas iš­si­gal­vo­jan­čios ži­niask­lai­dos klie­de­siai.

Nes jie – įvy­kio liu­di­nin­kai – ne­gir­dė­jo nei tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams au­sis rė­žian­čių šū­kių, nei na­cių pa­vyz­džiu bū­riu į prie­kį iš­kel­tų ran­kų (vie­ną to­kią ma­no ko­le­gos Mar­ty­no Amb­ra­zo nuo­trau­ką kaž­ko­dėl ke­lioms die­noms pa­ša­li­no net so­cia­li­nio tin­klo „Fa­ce­bo­ok“ ad­mi­nist­ra­to­riai).

Ne­no­rin­tys ma­ty­ti – ne­iš­vys, o už­si­kim­šu­sie­ji au­sis – ne­iš­girs.

Ne­ras­da­mas aiš­kaus at­sa­ky­mo, jau bu­vau pra­de­dąs gal­vo­ti, kad pa­grin­di­nė „Lie­tu­va – lie­tu­viams!“ prie­žas­tis yra įspė­ji­mas.

Gal­būt da­lis vi­suo­me­nės spė­ja, kad dėl ma­din­gos Lie­tu­vo­je eko­no­mi­nės emig­ra­ci­jos anks­čiau ar vė­liau teks pri­im­ti spren­di­mą li­be­ra­li­zuo­ti imig­ra­ci­jos po­li­ti­ką, kad ša­lies eko­no­mi­ka ne­už­dus­tų dėl dar­bo jė­gos trū­ku­mo. Da­lis vi­suo­me­nės ne­no­ri il­gai­niui at­si­ras­ti ap­lin­ko­je, ku­rios ne­pa­žįs­ta. Ir ne tik bui­ti­ne pras­me.

Ta­čiau pro­ble­ma, ma­no nuo­mo­ne, ne ta.

Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ras Ro­mu­al­das Ozo­las in­ter­ne­to por­ta­lui „Bal­sas.lt“ pa­si­bai­gus ei­ty­nėms sa­kė:

„Ma­no gal­va, čia įvy­ko lū­žis, vi­suo­me­nė pa­ma­tė, kad taiks­ty­tis su tuo, kas ban­do­ma pri­mes­ti iš val­džios, yra ne­įma­no­ma. Šian­dien tai jau sa­kiau aikš­tė­je kal­bė­da­mas, pa­da­ry­tas pir­mas tau­tos pa­si­prie­ši­ni­mo fron­to žings­nis. (...) Ga­lų ga­le įvyks ga­lu­ti­nis lū­žis kaip 1990-ai­siais.“ Spė­ju, kad pa­sa­ky­ta la­biau ap­ta­riant ak­tu­a­lų­jį kon­teks­tą: me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko va­do­vau­ja­ma Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė ne tik ne­da­vė lei­di­mo or­ga­ni­zuo­ti ei­se­ną, bet ir mė­gi­no su­truk­dy­ti Ge­di­mi­no pros­pekte pa­sta­ty­da­ma bar­je­rus iš įvai­rių at­rak­cio­nų.

Iki šiol bū­ta ai­bės mė­gi­ni­mų re­a­ni­muo­ti 1988-ųjų vi­sos Lie­tu­vos są­jū­dį. Kas­kart ne­sėk­min­gai. Ko ge­ro, taip bus ir su „pa­si­prie­ši­ni­mu“.

Ta­čiau yra nuo­jau­ta, kad pa­trio­ti­nė idė­ja Lie­tu­vo­je plis to­liau.

Ma­tuo­jant po­li­ti­kos ma­tais, vi­sai ga­li bū­ti, kad ki­ta­me Sei­me iš­vy­si­me vi­siš­kai nau­ją frak­ci­ją to­kių per­so­na­žų, ku­rie bus ra­di­ka­liai de­ši­nių­jų ide­o­lo­gi­nių pa­žiū­rų, ta­čiau jų eko­no­mi­nės nuo­sta­tos ga­lės var­žy­tis ne­bent su ko­mu­niz­mo šmėk­lo­mis.


Ir mąs­tau: ar tai ne­bū­si­ąs po­stku­bi­li­nis sin­dro­mas? An­drius Ku­bi­lius net bū­da­mas prem­je­ras kuo aiš­kiau­siai de­kla­ra­vo bū­ti­nus ša­lies sie­kius: at­ver­ti sa­vo vals­ty­bę, kon­ku­ruo­ti glo­ba­lio­je eko­no­mi­ko­je, bū­ti ak­ty­viems.

Ar ta­sai sin­dro­mas reiš­kia, kad A.Ku­bi­liaus de­kla­ra­ci­jos da­liai vi­suo­me­nės su­kė­lė to­kių keis­tų bai­mių, jog tas ma­ni­fes­ta­ci­jas ga­li­me lai­ky­ti p. Ku­bi­liaus de­kla­ra­ci­jų bai­mės for­ma?

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

Žygeivis 2013-03-15 22:20

Labai simptomatiška, jog praturtėję nešvarios prichvatizacijos metu bolševikiniai šungrybiai drįsta patriotus ir tautininkus, tuo metu kovojusius dėl savo Tėvynės Laisvės, nevogusius Valstybės turtą ir todėl nepraturtėjusius, paniekinamai vadinti driskiais...

Prognozuoju netolimą ateitį:

Dar "krūvelė" tokių akiplėšiškų, Tautos absoliučią daugumą niekinančių pareiškimų bei atitinkamų "glamūrinių" laidų, kur naujieji oligarchai ir jų "antros pusės" defiliuoja "netradicinių" madų šou, besigirdami savo prabangiais apdarais, tų pačių bolševikinių šungrybių valdomose TV, ir po kiek laiko turėsime realią, o ne menamą revoliucinę situaciją: valdžia jau nebegali suvaldyti jos niekinamų "driskių", o "driskiams" jau atsibodo klausytis kaip praturtėję vagys ir visokie išsigimėliai tyčiojasi iš padorių ir sąžiningų žmonių, kovojusių už Laisvę, o ne vogusių svetimą turtą...

Ir tada neabejotinai ateis atsakomybės valanda...

NEABEJINGAS 2013-03-16 14:22

Tik lietuvių tauta yra vienintelis pilnateisis suverenas savo valstybėje. Tik ji vienintelė gali ir privalo lemti savo likimą, garsiai ir aiškiai pareikšdama savo nuomonę, o prireikus imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų apginti jos teisėti interesai.

Lietuvių tauta negali sau leisti, kad iš jos, savo pačios valstybėje, būtų laipsniškai atimta arba apribota jos kalba, sudarytos sąlygos, kad ji ir pati ilgainiui taptų įnamiu savo pačios namuose! Juk Tėvynę mes teturime tik vieną!

Ir vargas toms valdžioms, kurios nesupranta tautos lūkesčių ir neatstovauja jos interesų !

Tai ir išreiškė Kovo 11-osios eitynių dalyviai, nešini rankose lozungą „Lietuva – lietuviams“.

Juos visus sukvietė didžiulis nerimas dėl Lietuvos ateities. Juk daugelis iš mūsų matome, kaip valstybėje propaguojamos vadinamosios pragmatinės ideologijos šviesoje yra nuolat paminamos amžinosios vertybės - moralė, tiesa ir teisingumas, padorumas.

Tai tiesus kelias į tautos (pasaulio mastu – žmonijos) susinaikinimą (sunaikinimą), kuriuo šiandien nemažai jau esame ir nuėję: turime išsivaikščiojančią Lietuvą , pragmatizmo makalynėje daugelis žmonių pasijuto pasimetę, svetimi ir nereikalingi savo pačių Tėvynėje.

Kaip visų šių negerovių juodas simbolis yra metų pradžioje žiniasklaidoje nuaidėjusi žinia, kad neįvardintas mūsų tautietis, išdrįso pakelti net kirvį prieš Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus tėviškėje tūkstančių Lietuvos žmonių pasodintus ir puoselėjamus Atgimimo ąžuolyno ąžuolus.

Kurgi dar toliau eiti? Kas, kada ir kaip sustabdys šį pražūtingą ėjimą!?

Tik mes, Lietuvos valstybės suverenai! Džiaugiuosi Lietuvos žmonėmis, kurių širdyse dar tebedega meilės Tėvynei ir patriotiškumo jausmas. Tegu jie jaučiasi drąsiai, tegu žino, kad eina teisingu keliu, tegu jų pavyzdys uždega ir įkvepia kitus Lietuvos žmones.

Juk tai pamatiniai jausmai, vienijantys mus kaip tautą, kuriuos praradus - galima prarasti ir Tėvynę. Aš drauge su jais!

Na o lozungą „Lietuva –lietuviams“ galima būtų pakeisti kad ir lozungu.„Lietuva be lietuvių – Lietuva be ateities“. Lietuvių tauta neprivalo išsižadėti savęs, tenkindama nepamatuotus kaimyninių tautų ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų įgeidžius bei interesus.

Tokia auka istorijos raidoje niekuomet nebūtų suprasta ir apgailėta kitų tautų, kaip šiandien kad niekas beveik nebeprisimena ir neapgaili tragiško Prūsų tautos, Amerikos indėnų tautų ir daugelio kitų istorijos raidoje sunaikintų tautų likimo. O juk jos turėjo neginčijamą teisę gyventi savo istorinėse žemėse!?

Šią nuostatą labai gerai pailiustruoja laikraštyje „Lietuvos žinios „ neseniai publikuotame interviu su Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto direktoriumi Aleksandru Čiubarianu antrašte „Šiuolaikinė Rusija neturi dėl ko atgailauti“ jo pasakyti žodžiai: “Šiuolaikinė Rusija neatsako už tai, kas buvo sovietmečiu, caro laikais, ir neturi atsiprašyti. Mes smerkiame Lietuvos žmonių deportaciją, tačiau šiuolaikinė Rusija neturi nieko bendra su tuo, negalime dėl to atsiprašyti.“

Na aiškesnės išvados ir nebepadarysi – savo likimą ir teisėtus interesus savo žemėje lietuvių tauta privalo visados atkakliai ginti čia ir dabar!

Su visa pagarba kitataučiams Lietuvos piliečiams, tikėtis, kad jie bus už mus pačius labiau lietuviais – matyt nederėtų ir nereikėtų. Tai neginčijamas jų sąžinės ir laisvo požiūrio į lietuvių tautą reikalas.

Bet tais atvejais, kai savo veiksmais jie nori pademonstruoti savo išskirtinumą, kelia nepagrįstus lietuvių tautos interesams prieštaraujančius reikalavimus, jau nekalbant apie atvejus, kai yra negerbiami Lietuvos įstatymai arba jie yra nelojalūs Lietuvos valstybei – jiems visą laiką turėtų būti mandagiai, o kai reikalinga ir griežtai, primenama.

Manau, kad Lietuvoje yra sudarytos išskirtinai geros sąlygos visoms tautinėms mažumoms puoselėti savo tautinį identitetą, tradicijas, kultūrą, kalbą. Manau, kad kitataučiai Lietuvos piliečiai tai turėtų geranoriškai suprasti ir vertinti.

Ir tada mes, visi Lietuvos piliečiai, susikibę rankomis, su lozungais „Lietuva – Lietuvos piliečiams“ galėtume Kovo 11-ąją džiaugsmingai patraukti Gedimino prospektu. To ir linkiu !

Pabaigai turėčiau keletą pastabų straipsnio autoriui: straipsnio antraštė yra labai nepagarbi ir įžeidžianti, o bandymas straipsnyje suplakti energetikos klausimą su Lietuvos žmonių patriotizmu yra visiškas nonsensas ir spekuliacija. Lietuvos energetinio nepriklausomumo klausimo sėkmingą sprendimą komplikuoja kaip tik patriotizmu nepasižyminčios jėgos, galimas dalykas tarnaujančios kaimyninių užsienio šalių interesams.

Kažkokia pikdžiugiško susirūpinimo gaidelė skamba ir straipsnio autoriaus žodžiuose „Iki šiol būta aibės mėginimų reanimuoti 1988-ųjų visos Lietuvos sąjūdį. Kaskart nesėkmingai. Ko gero, taip bus ir su „pasipriešinimu“. Tačiau yra nuojauta, kad patriotinė idėja Lietuvoje plis toliau.“

Ar tai blogai? Taip ir neaišku, ko linki autorius lietuvių tautai?

Geografas 2013-03-16 14:36

O, darosi įdomiau! Aš ne visiškai pritariu Rytui dėl jo požiūrio į "žaliąją" energetiką, bet aptariamo straipsnio kontekste - aš jo pusėje.

Na, pirmiausia, leiskite suabejoti, ar Kovo 11 buvo "tautinio jaunimo" demonstracija. Jaunimo buvo, bet jaunimas nedominavo. Kas gi galėtų pavadinti "jaunuoliais" tą patį Romualdą Ozolą ar Audrių Butkevičių. Bernardinų autorius Gintaras Aleknonis irgi jau senokai pasiekęs brandų amžių. Taip pat abejoju, ar kam apsiverstų liežuvis pavadinti buvusį seimūną (bet ne tik) Stanislovą Giedraitį jaunuoliu arba tautiškos pakraipos politiku.

Nesuprantu, kokios pretenzijos Europos Sąjungai, kuri staiga pavirto baubu "jievrosojuzu".

Man toks kai kurių komentatorių leksikonas ir minčių evoliucija suponuoja mintį apie nevalingą sovietinių laikų ilgesį. Kodėl?

Nes ponui Viktorui nepatinka, kad italų operos dainuojamos itališkai, o prancūzų - prancūziškai. Bet jos buvo sukurtos būtent tokiomis kalbomis! Maestro Noreika jas dainavo lietuviškai, nes sovietų valdžia, švelniai sakant, "nerekomendavo" dainuoti originalo kalba. "Dainų dainelės" dalyviams aštuntame devintame dešimtmečiuose, norint padainuoti "O sole mio" ar kitą dainą originalo kalba, reikėjo gauti spec. leidimą, o dažniausiai atsakymas buvo toks - jei nepatinka esamas vertimas - pasidarykite naują, bet dainuokite lietuviškai arba rusiškai. Ir tada jau patys tikriausiai žinote kaip skambėjo į rusų kalbą išversta lietuvių liaudies daina "Kur bakūžė samanota". Buvo retų išimčių, bet jos tik patvirtina taisyklę.

Ponui Viktorui, tikriausiai, būtų daug mieliau klausyti Bethoveno 5-ąją simfoniją, jei ji būtų atliekama lietuvių liaudies instrumentais, na, blogiausiu atveju - balalaikomis. Tarybiniais laikais kultūrinė erdvė nebuvo užgožta? Nejuokinkit - per televiziją ir radiją nevaržomai liejosi "Широка страна моя родная" ir "Мы сильны, берегись, поджигатель войны!" pakaitom su "Kai tėvelis komunistas, gynė didijį spalį"...

Nesuprantu, ką Europa atėmė iš tūlų Žygeivio, Viktoro ar Rytauto, jei tik patys ko nors sąmoningai neatsisakė. Europa suteikia galimybę tobulėti.

O ką siūlo tautiškieji nacionalistai? Apsikasti ir atsitevrti tvoromis nuo likusio pasaulio. Daugiau nieko neįžiūriu jų programose. Jei tikrai taip, tai aš Žygeiviui jau sakiau - valdančioji Kimų dinastija Šiaurės Korėjoje geriausi tautininkų idėjiniai draugai.

PS. Basanavičiaus tėviškėje esu pasodinęs ne vieną ąžuolą. Tiesa, tai dariau ne "masinių" sodinimų metu, o atvažiavus atskirai, kad nei aš kam nors, nei kas nors man netrukdytų tai daryti.

Žygeivis 2013-03-17 19:15

Geografe, o kodėl jūs vis dar Lietuvoje?

Juk taip intensyviai ir pastoviai aiškinate, kad gyventi reikia dabar ir būtent ten, kur geriau... O kur geriau gyventi - irgi aiškiai nurodote.

P.S. O gal jūs jau ir ne Lietuvoje, tik komentarus rašinėjate iš kokios nors Olandijos ar Belgijos - kaip kai kurie mano "oponentai", bandę apsimesti "lietuviais", kol neišaiškėjo kokiai "dievo išrinktajai" tautai jie iš tikro priklauso ir iš kur rašinėja savo "lietuviškus" komentarus.... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 16 Kov 2013 15:00 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Dovydo Skarolskio diskusijoje žadėtasis straipsnis:

D.Skarolskis. Ar išsaugosime lietuvius drausdami mišrias santuokas?


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... d=60527657

Dovydas Skarolskis,
„Atgimimas“
2013 m. sausio 29 d. 11:53

Atrodytų, kad monolitišką banalumą ir banalų monolitiškumą spinduliuojantis šūkis „Lietuva – lietuviams“ buvo pakastas po velėna visiems laikams. Bet...

Naršydamas internete pastebėjau stilistiškai gana neblogą minimalistinį paveiksliuką – plakatą, kuris skelbė dvi žinutes juodu ant balto: „Lietuvės – lietuviams“ ir „Lietuviai – lietuvėms“.

Apačioje mažesniu šriftu buvo parašyta „NATIONIA“ – Judėjimas už tautų išlikimą“.

Apsilankius judėjimo oficialioje svetainėje, kurios adresas taip pat buvo nurodytas virtualiame plakate, greta jau minėto šūkio pastebėjau ir anglišką užrašą. Jis teigė, kad „Nationia“ yra taikaus nacionalizmo judėjimas. Įėjus į pagrindinį puslapį, labiausiai užkliuvo grandinė, kuri siūlo dėl pirmų trijų grandžių man labai patinkančią idėją: „Tautų įvairovė → Žmonių įvairovė → Gebėjimų įvairovė → Žmonijos pažanga, esmė“. Šių žinučių sąveika įtikino skirti daugiau laiko judėjimo „Nationia“ vertinimui.

Skiltyje „Filosofija“ galima pasiskaityti palaidų lozungų, kaip turėtų elgtis tautos ir ypač jų patriotai, kad šios neišnyktų. Kartu išplečiama mintis, kad įvairovė reikalinga diskusijos ir pažangos labui, kas pasireiškia kaip galėjimų įvairovė, kuri veda į greitesnį problemų ir klausimų sprendimą. Viskas lyg ir gražu, bet po šios minties atverčiama nauja – esą žmonių įvairovė priklauso nuo dviejų tipų priežasčių – vidinių ir išorinių. Išorinės yra socialinės, kultūrinės ir politinės priežastys, o vidinės – antropologinės, psichinės-psichologinės ir fizinės. Vidinėms priežastims iliustruoti yra pateikiami trys skirtingų plaukų ir akių, fizinių ir charakterio požymių šablonai, kurie yra sugretinami su tautomis. Šioje vietoje stabtelėjau skaitymą, nes mintyse šmėkštelėjo išnašos į nacistinės eugenikos traktatus.

Nematomos išnašos į minėtą literatūrą tuo nesibaigia. Norėdamas išsaugoti taip apibūdintą įvairovę, „Nationia“ siūlo skirtingoms tautoms bendradarbiauti, o kartu ir nesimaišyti – neturėti mišrių santuokų. Tai grindžiama tuo, kad susituokus dviem žmonėms, kurie ir taip yra dviejų tautų „mišiniai“, jų vaikas nebegalės pasirinkti nė vienos iš keturių potencialių tapatybių. Šios filosofijos autoriai teigia, kad toks žmogus galėtų būti vienos šalies piliečiu, bet tautybė nėra kalba, pasirinkimas ar nuomonė. Anot „Nationia“, tautybė yra aiškinama kaip „žmogaus elgsenos, kūno savybių, temperamento, pasaulėjautos, vidinių ir nekontroliuojamų kūno reakcijų į pasaulį lydinys, būdingas tam tikrai greta išsivysčiusiai žmonių grupei“.

Kodėl aš apie visa tai pasakoju? Todėl, kad tai puikiai iliustruoja tai, ką vadinu netikusiu nacionalizmu. Tokio archetipinius simbolius ir istorinius veikalus maskuojančio nacionalizmo tikrąjį veidą galime pamatyti chrestomatiniu tapusiame filme „Amerikos istorija X“.

Nuo to mus saugo vien vos pavejamu idealu virtęs geltonkasės žydraakės tautiniais rūbais siluetas. Ne veltui Lietuvoje yra Europos centras. Per margą ekspansijų ir likimo smūgių istoriją, Lietuvos teritorijoje pabuvojo ne viena kultūra ir tauta. Nėra keista, kad mano mama – rudaakė tamsiaplaukė, aš – žaliaakis rudaplaukis, o viena pusseserių – idealioji mėlynakė blondinė, nors giminėje vien lietuviškos pavardės daugiau nei ketvirtoje kartoje.

Vilniaus gatvėse mus dar stebina nebent kitos rasės atstovas. Jau vaikystėje priprantame prie veido formų įvairovės, kurios nebuvimas mane smarkiai šokiravo nuvykus į Vengriją. Nepaisant šio margumyno Lietuvoje, žmonės, besidomintys fenotipologija, lengvai priskiria daugumą lietuvių baltiškajam fenotipui.

Į klausimą, kas mus daro tauta, kai mes esame tokie skirtingi tiek savo išvaizda, tiek charakteriu, galima atsakyti paprastu nacionalizmo teoretiko A.D.Smitho apibūdinimu, kuris nepraranda savo teisingumo, nors ir yra perrašytas tūkstančius kartų. Smitho teigimu, tauta apsibrėžia ir suvokia save kaip bendriją, turi bendrus mitus, bendrą kolektyvinę atmintį, vertybes ir tradicijas, gyvena teritorijoje, su kuria istoriškai tapatinasi, kuria atskirą viešąją kultūrą, laikosi bendros teisės ir papročių. Šis apibūdinimas tinka beveik visais atvejais, o Lietuva tikrai nėra problematiškiausias variantas. Taigi galime įsitikinti, kad lietuvį lengviau apibrėžti ne pagal išvaizdą ar elgseną, o pagal keletą atsakymų į palyginus elementarius klausimus.

Greta yra dar viena lietuvybės puoselėtojams kylanti problema: kas yra tikresnis lietuvis – vietnamiečių vaikas, kurį įsivaikino ir užaugino lietuvių šeima, ar geltonpūkė žydraakė lietuvių atžala, kurią pirmųjų žodžių identiškai išmokė pora iš PAR? Abu vaikai dėl savo išvaizdos gali suprasti, jog jie yra išoriškai kitokie, bet esminius bendruomenės (o tauta – bendruomenė) atributus, tokius, kaip kalba, moralė ir estetikos suvokimas, jie įgis būtent iš aplinkos, kurioje augo. Net ir didelių valios pastangų dėka, vargu ar šie vaikai gebėtų pasijusti tikra dalimi tautos, iš kurios yra kilę. Žymiai didesnė tikimybė, kad biologinis lietuvis liks tik lituanofilu, o vietnamietis atitinkamai – tik Vietnamo žmonių ir kultūros mylėtoju. Tokio pavyzdžio šviesoje auksine tampa filmo „Gattaca“ veikėjo citata: „Kraujyje nėra tautybės“.

Reziumuojant nekyla abejonės, kad „grynos tautos“ sąvoka į mūsų gatves ir kiemus beldžiasi per aštuntojo dešimtmečio skinų ir mobų subkultūras, kurios vilko dalį stvėrė iš paties Hitlerio. Vienaip ar kitaip, esame kažkieno įvairių genų mišiniai, bet genai, kaip parodoma jau minėtame filme „Gattaca“, nėra visą mūsų gyvenimą nulemiantis veiksnys. Daug ką lemia išorė, tinkamas ugdymas ir ypač mūsų pačių ryžtas. Taigi reiktų saugoti tradicijas ir kultūrą, o ne drausti pelenų spalvos plaukų lietuvaitei sukurti šeimą su brazilu, kuris vardan meilės yra pasiryžęs likti Lietuvoje.

Tautų negalima konservuoti, jos – kaip evoliucionuojantys vienaląsčiai: kinta, keičiasi, nyksta, pasidalina į dvi skirtingas, nors panašias dalis. Stebint per laiko prizmę, šis spektaklis įgauna daug žavesio. Nekurkime sintetinės istorijos, nes likimas vis vien yra linkęs iškrėsti staigmenų. Juolab kad įvairovė, kurią skelbiasi puoselėjantis „Nationia“, niekada neklesti prievartiniuose mechanizmuose. Viskas, ką sukurtų toks nacionalizmas, tebūtų krūva asmenų, kurie mąsto pagal tą patį tautinį šabloną. Tauta yra svarbu, bet prisiminkime didžiuosius tarpukario Lietuvos filosofus – Maceiną, Girnių, Šalkauskį, – kurie niekada nesiekė aukoti asmens laisvių tam, kad suklestėtų tautos ir valstybės vienybė.

Pabaigai – gana patriotiškai – tikiu, kad lietuvių tauta yra pakankamai protinga, kad sugebėtų iš galybės nacionalizmo sampratų pasirinkti racionaliausias ir morališkai teisingiausius.

„Atgimimas“

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... &com=1&s=1

Inga Baranauskienė
2013-01-29 15:43


"Kas yra tikresnis lietuvis – vietnamiečių vaikas, kurį įsivaikino ir užaugino lietuvių šeima, ar geltonpūkė žydraakė lietuvių atžala, kurią pirmųjų žodžių identiškai išmokė pora iš PAR? ...

Žymiai didesnė tikimybė, kad biologinis lietuvis liks tik lituanofilu, o vietnamietis atitinkamai – tik Vietnamo žmonių ir kultūros mylėtoju.

Tokio pavyzdžio šviesoje auksine tampa filmo „Gattaca“ veikėjo citata: „Kraujyje nėra tautybės“.

Siūlyčiau autoriui mažiau žiūrėti science fiction (mokslo fikciją), ir daugiau studijuoti istoriją. Nes ten pavyzdžių pilna.

Galima paminėti kad ir Arminijų, arba Herkų Mantą, arba tūlą Adolfą (ne Hitlerį), kuris nepaisant kryžiuočių sąžiningo auklėjimo organizavo Kęstučio pabėgimą iš Marienburgo.

Dar siūlau pasižiūrėti "Nacionalinę paieškų tarnybą".

Žodžiu, gal tai, ką vadiname "kraujo balsu" ir nėra kraujo balsas tiesiogine prasme, bet faktas lieka faktu: žmonėms rūpi jų prigimtinė tapatybė.

O fantazijos apie tai, kad įvaikintas kinas tampa tikru norvegu, yra iš piršto laužtos ir jokia empirika nepagrįstos. Didesnė tikimybė, kad iš jų išaugs nauji arminijai.

Žygeivis
2013-01-29 16:00


Štai tokias "lietuvaites" turėsime sekdami straipsnio autoriaus "logika":

pries naciu diktatura, 2013-01-29 15:35
Nacionalistai gali krustis su kuo tik nori, visu moteru neprivers teketi uz lietuviu vyru. As is principo tekesiu uz uzsieniecio, vien del tokiu judejimu ir minciu. Sako baisu, neileisti tokiu. Nu tai ir gerai, stversiu uzsienieti vyra ir misrunus vaikus ir isvaziuosiu kitur :) Man Lietuva nera kazkas tokio. Esu globaliste ir uz globaluma :) Taika visiems.

Ir štai ta pati "globalistė" kitame savo "pareiškime" save jau įvardija kaip "lietuvaitę":

Lietuvaitė
2013-01-29 15:48

P.S. Gerai, kad DELFIS galų gale pradėjo teikti informaciją apie tai, kas kokių komentarų autorius. :)

Nes labai jau daug priviso "komentatorių" rašinėjančių krūvomis skirtingų slapyvardžių ir tokiu būdu bandančių vaizduoti "minias", be to dar ir apsimetančių "patriotais", "lietuviais" ir "lietuvaitėmis"....

Tačiau jie vis pamiršta, kaip lengva juos "išryškinti". :)

pries naciu diktatura
2013-01-29 16:25


Žygeivis rašė:
Štai tokias "lietuvaites" turėsime sekdami straipsnio autoriaus "logika":

pries naciu diktatura, 2013-01-29 15:35
Nacionalistai gali krustis su kuo tik nori, visu moteru...
yra 1 atsakymas

Na na na, smarkuoli, aš turiu Lietuvos pilietybę, todėl esu lietuvaitė, nelabai suprantu gal tu šiek tiek esi linkęs prie nesupratimo? :) Ir taip, mano tautybė yra "lietuvė" oficialiai. Bet esu globalistė, ir nesureikšminu savo tautybės, nes esu už globalizmą. O tu mane pateiki dabar kaip apsimetėlę? Tau su teksto suvokimu negerai? Kiek mokykloje už tai turėjai? :)

Žygeivis - "nacių diktatūrai"
2013-01-29 17:07


pries naciu diktatura
2013-01-29 16:25

Žygeivis rašė:
Štai tokias "lietuvaites" turėsime sekdami straipsnio autoriaus "logika":

pries naciu diktatura, 2013-01-29 15:35
Nacionalistai gali krustis su kuo tik nori, visu moteru...

Na na na, smarkuoli, aš turiu Lietuvos pilietybę, todėl esu lietuvaitė, nelabai suprantu gal tu šiek tiek esi linkęs prie nesupratimo? :) Ir taip, mano tautybė yra "lietuvė" oficialiai.

Bet esu globalistė, ir nesureikšminu savo tautybės, nes esu už globalizmą. O tu mane pateiki dabar kaip apsimetėlę? Tau su teksto suvokimu negerai? Kiek mokykloje už tai turėjai? :)
--------------------------------------------------

Kokia tu esi "lietuvaitė" labai gerai parodo tavo "paaiškinimas", jog tu turi Lietuvos pilietybę ir todėl "esi lietuvė" (čia jau tikrai "geležinė kosmopolito logika").

Negana to - tu dar netgi patikslini, kad ir "oficialiai "lietuvė"".... :) :) :)

O neoficialiai kas tu?

Kaip ten sakė populiariame savo laiku sovietiniame filme: "Открой личико, Гюльчетай" :) :) :)

Taigi, kam gi meluoji - juk pačiu geriausiu atveju tu esi kokia nors "tuteiša" šūdlenkiukė iš mišrios šeimos, kurios tėvai vis tik nusprendė į gimimo liudijimą įrašyti "lietuvė" - metai tada juk buvo sąjūdiniai - antikosmopolitiniai, o ne dabartiniai antilietuviški...


D.Skarolskis. Mes – ne pagoniškos, o modernios Lietuvos Respublikos vaikai


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... d=60856505

Dovydas Skarolskis,
„Atgimimas“
2013 m. kovo 8 d. 07:26

Kovo 11-oji jau čia pat. Su savo grožybėmis ir keistenybėmis – vėjyje banguojančios trispalvės, vieno kito asmens pakilesnė nuotaika, tautininkų ir co. eitynės kiek kitokia gatve. Sakysit: „Žinom, žinom, jaunuoli, – baik mums porinti tai, kas nieko nestebina.“ Bet šis tas lieka nepastebėta. Tai – kasmetinis ir tradicija tapęs radikalios dešinės koncertas „Tėvynei“, kuris būtent ir vyksta po garsiųjų eitynių.

Kodėl verta apie jį kalbėti? Todėl, kad vien jo plakatas kelia daug klausimų, kurie yra susiję su lietuviška ir radikalios dešinės tapatybėmis. Prieš kelerius metus Lietuvai švenčiant vardo paminėjimo tūkstantmetį, šio koncerto plakatas vaizdavo nukirsdintą Šv. Brunoną. Quentino Tarantino operatorių nepavijęs kraujo fontanas nesukėlė didesnio visuomenės dėmesio.

O kaip sakoma, jei kiaulę bažnyčion įleisi, tai ir ant altoriaus užlips. Šiuometinis plakatas vaizduoja degančią bažnyčią ir du baltus – lietuvius, kurie šildosi rankas prie ugnies.

Koncerto rengėjai (motoklubas „Vorai MC“) plakatu duoda žinią, kad lietuvybė, kurią įkūnija pagonybė ir karingumas, yra visiškai priešinga krikščionybei. Bet ar taip yra bent kiek daugėliau teisinga prielaida?

Čia smurtas rodomas kaip lemiamas veiksnys, kuris gynė etnologinį ir kultūrinį baltų tyrumą ilgus amžius – esą vien vedami pagoniškų šaknų baltai narsiai kovojo prieš savo priešus.

Bet tai yra ne kas kita, ką galima vadinti tautinio mito kūrimu, kuris turi vienyti tam tikras subkultūras ir ideologijas. Toks mitas subanalina Lietuvą formavusią istoriją kone iki Asterikso ir Obelikso nuotykių.

Sykiu su mitu, abu vaizdiniai turėtų kelti keisto pobūdžio pasitenkinimą kiekvienam koncerto lankytojui – juk pastarųjų metų laikotarpyje sudegė keletas bažnyčių, o šventojo mirtis yra panaši į provokaciją prieš vyraujančią Lietuvoje konfesiją.

Deja, plakato geležiniams medkirčiams trūksta ne tik širdies, bet ir proto – ankstyvieji baltai pasižymėjo primityvioms Šiaurės gentims būdinga drąsa, kurią nustelbė aukštesnio lygio krikščioniškoje Europoje vyravusi kultūra.

Galime didžiuotis egzistencinėmis pergalėmis prieš kvazikrikščioniškus ordinus, bet ne pagonybė padarė LDK galingu politiniu vienetu. Plečiantis LDK, kunigaikščiai suvokė, kad kelias į centralizuotą junginį galėjo būti tik per religinę toleranciją.

Galima sakyti, kad įvairios pakantumo apraiškos stipriai prisidėjo prie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos atsiradimo.

Įdomu yra tai, kad plakatų autoriai nesuvokia, ką davė ir ką atėmė krikščionybė. Vietoj pagonybės lietuviškose teritorijose stojus krikščionybei, į mūsų kraštą atkeliavo aukštesnė kultūra ir mokslas, tarptautinis pripažinimas ir galimybės padidinti savo tautinį išlikimą, tampant forpostu prieš Rytus.

Net plakate naudojamas šriftas, kuris autoriams romantiškai siejasi su pagonių viduriniais amžiais – šlove žemaičių ir lietuvių, yra senovinis gotikinis (t.y. krikščioniškas), o tūkstantmečio minėjimo koncerto kaina 66,6 Lt irgi turėjo, nors ir negatyvią, bet grynai krikščioniškos mitologijos potekstę.

Koją sveikam protui čia kiša su radikalios dešinės ir skinheadų judėjimais susijusi neopagonybė, kuri yra ne mažiau romantinis išmislas už anksčiau minėtą baltų gotikinį šriftą.

Šiems judėjimams neabejotinai įtakos yra padaręs nacizmas, kuris, nors ir buvo iš dalies ateistinis, bet ieškojo būdų, kaip rekonstruoti senuosius pagoniškus tikėjimus – arijų rasės pagrindą, sutvirtinantį žemės ir kraujo simbolius. F

Filosofas Jürgenas Habermasas yra sakęs, kad tai, ką matome šiandieninėse ezoterikos knygynų lentynose, atrodo kaip ego silpnumo ir regresijos simptomas bei siekis sugrąžinti kažką neįmanomo į mitines mąstymo formas, magines praktikas ir uždarus pasaulėvaizdžius, kuriuos Bažnyčia įveikė kovodama prieš pagonis.

Kadangi baltai buvo uždari ir nepaliko įrašų apie senąsias savo apeigas, lietuviška neopagonybė klaidžioja tarp išlikusių artefaktų ir Habermaso minėtų mitinių mąstymo formų.

Kad ir ką sakytų dešiniųjų radikalų flangas, bet Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, istorija yra suaugusi su krikščionybe. Lietuvos Respublika nėra LDK, o pilnaverte valstybe tapome tik bręsdami XIX a. priespaudoje ir atgaudami laisvę XX a. pradžioje.

Kovo 11-osios signatarai nebuvo pagonys, kurie popiežių Joną Paulių II su palyda būtų pritvoję kuoka ir „pasiuntę į dangų“. O Vilniaus senamiestis, kuriuo taip giriamės pasauliui, yra kupinas ne pagoniškų, o krikščioniškų naujųjų laikų architektūros šedevrų – bažnyčių, pastatų, ornamentų.

Metas suprasti esminį skirtumą tarp to, kas buvo mūsų protėviai, kurių paveldu ir drąsa galime žavėtis, ir kas esame mes – modernios Lietuvos Respublikos vaikai.

Gyvename nebe tais laikais, kai norint pasiekti kitą Lietuvos pusę, tekdavo ne vieną parą joti ant žemaituko – gal laikas pradėti ir mąstyti pagal savo laikmetį.

Nesmagu, kai medijose tenka regėti, kaip iš tokių protautinių plakatų kairieji išskaito interpretacijas apie seksualizuotą nacionalizmą, net jei juose vaizduojami transformeriai. Primityvumas yra primityvus, nesvarbu, kad seksualizuotas.

Tik daugumos sutarimu apibrėžiant tautos, valstybės ir pilietinių vertybių sferą, galime paneigti tai, ką sako sukonstruotu tautiškumu kaltinantys kairieji.

Esame maža tauta, kuri sugebėjo neišnykti tarp bandymų asimiliuoti, primesti svetimą kultūrą, taigi geležiniam medkirčiui pats laikas mesti karo kirvį, susirasti, ko jam betrūksta – proto ar širdies, ir pradėti iš tiesų dirbti vardan Tos – skatinti valstybės ir aplinkinių gerovę ir taikingai reprezentuoti šalį (priminsiu, kad plakatą „puošia“ ženkliukas „NACAA“, kuris reiškia, kad ne visų rasių žmonės bus įleisti į koncertą), kuri nors nesukūrė transformerių, bet turi vertingą istoriją.

„Atgimimas“

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... &com=1&s=1

Rk
2013-03-08 07:54


Ar krikščionybė yra visiškas gėris? Tai tik nugalėtojų primesta religija, todėl ir liaupsinama.

Jei persai būtų nugalėję graikus dabar liaupsintume islamą.

Viskas šiame pasaulyje yra sąlygiška.

Lietuviams krikščionybė buvo primesta jėga, užkertant kelią savai kultūrai.

Deja, kaip sako, nugalėtojų niekas neteisia.

D.Tuskas
2013-03-08 09:06


Dar vienas nesusitupėjusio jaunuolio nusilenkimas okupantams.

Kažkaip krikščionybė niekaip nepadeda nei kultūriškai, nei mokslo srityje aplenkti tų nekrikštų iš Japonijos.

Taigi niekas neįrodė, kad prievartinis pakrikštijimas paskatino lietuvių kultūrėjimą ir išprusimą.

Prievartinės išvestinės tezės, tokios pat kaip ir krikščioniškos dogmos. Tai yra taip, todėl kad taip yra, amen.

Jėginė beprasmybė.

iš kitos pusės
2013-03-08 10:42


Tai, kas buvo modernu vienuoliktam amžiuje, nebelabai modernu dvidešimt pirmajame.

Tad autorius modernus, bet biski atsilikęs.

O dėl plakatų, tai labiau seksualizuoto ir sado-mazochistinio vaizdelio, nei mirštantis ant kryžiaus prikaltas pusnuogis Jėzulis, pagonys nesugalvos.

Na
2013-03-08 11:18


LR Konstitucijos 38 straipsnyje įrašyta mums priedermė gerbti ir tausoti Tėvų palikimą.

Tai dvasinės moralinės vertybės, valstybinė kalba, tradicijos, paveldas, žmonės - valstybė, už kurios egzistavimą ne vienas mūsų tėvų, senelių, prosenelių galvą paguldė.

Tai reiktų žinoti ir savo pareigą atlikti.

Be to žinojimo ir pareigos atlikimo nėra ateities.

Modernumas gali būti įvairus.

Kalbėti apie modernumą abstrakčiai reiškia kalbėti apie nieką, nes neaišku tam modernume kas turima galvoje: tai, kas naudinga valstybei ir jos žmonėms, ar kas ne???

Pagonis
2013-03-08 11:26


Citata: ..."kelias į centralizuotą junginį galėjo būti tik per religinę toleranciją.... pakantumo apraiškos prisidėjo prie 1791 gegužės 3d. konstitucijos atsiradimo".

Toje konstitucijoje katalikai Lietuvos vardą ištrynė iš žemėlapio, - liko tik POLSKA, nepaliko nė vienos mokyklos lietuvių kalba.

Jeigu mes rodėme religinę toleranciją, ar katalikai atsimokėjo tuo pačiu?

Jie mus itin žiauriai išnaikino, net tavo jaunuoli tautinę sąmonę perkreipė ir padarė katalikišku mankurtu.

Gediminas
2013-03-08 12:14


"Galima sakyti, kad įvairios pakantumo apraiškos stipriai prisidėjo prie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos atsiradimo."

Nejaugi straipsnio autorius nebežino, kad ši konstituciją panaikino Lietuvą, kaip valstybę?!

Galima numanyti, kad būtent šios konstitucijos įtakoje, 1920-ais metais Lenkija užgrobė Vilniaus kraštą, ir neatsisakė planų ateityje okupuoti netgi visą Lietuvą.


O dėl "moderniškos Lietuvos", galima pasakyti, kad modernumas gali būti ne tik gėris, bet ir blogis ("modernus" reiškia "šiuolaikinis" ir nieko daugiau).

Argi būtų gerai, jeigu Lietuvoje vyrautų ne lietuviška, bet anglosaksiška ar kitokia kultūra?

Tikrai, kad ne, nes Lietuvai reikia ne svetimos, bet LIETUVIŠKOS modernios kultūros.

O pamėgus svetimą kultūrą, kyla rimtas pavojus lietuviams (kaip ir bet kuriai kitai mažai tautai) palaipsniui prarasti savąjį tautiškumą.


Pagonis
2013-03-08 12:01


Citata: ..."kadangi baltai buvo uždari ir nepaliko įrašų apie senasias savo apeigas..".

Uždari - tai kas gintarą gabeno į Antikos šalis ir iš ten parveždavo Romos prekių ir monetų? Iš kur to meto įkapėse arabiški, keltiški dirbiniai?

Gal Jahvė atnešė, melagi?

Senąsias žinias, maldas, apeigas, šventvietes, šventuosius ąžuolynus katalikai itin stropiai trynė. Šventaragio slėnyje ant mūsų Dievo Perkūno šventyklos, užgesinę amžinąją ugnį ir iškirtę šventąjį gojelį, katalikai Vilniuje pasistatė savo katedrą.

Reikalaukime restitucijos - šventvietės gražinimo. Ant beveik visų mūsų švenčių katalikai užlipdė savąsias.

Ypatingai baisius nusikaltimus lietuvių kultūrai padarė Jėzuitų ordinas. Juos, jėzuitus, reikėtų už nusikaltimus uždrausti kaip SS ar TSKP.

Vis tiek mes turime savo šventraštį,- tai dainų rinkiniai, tautosaka, mitologija, padavimai, pasakos, etniniai papročiai.

Tik iš viso to milžiniško masyvo reikėtų išsijoti esmę, tai, ko katalikams iki šiol nepavyko sunaikinti.

Apsičiupinėk, tavo dievo rankos kruvinos mūsų krauju.

?
2013-03-08 12:12


Ko vertas žmogus, išsižadantis savo šaknų, savo protėvių?

Juk jie tavo genuose, pasąmonėje. VISI tavo protėviai TAVY, o žemė - Žemyna - tavo motina.

Manau, pagonybė yra giliau ir esmingiau nei krikščionybė, kuri atmetė motiną, kuri bijo tėvo - jei jį pamatysi - akys išdegs, ir tam išmąstė sūnų atpirkėją.

Tai žydų religija, tai mums svetimi dievai, svetimi mums izraelitų tautos reikalai ir godos

Žygeivis
2013-03-08 12:43

P. Dovydui Skarolskiui


Kiekviena epocha įvairiose teritorijose turi savo vyraujančias ideologijas ir idėjas.

Krikščionybė Romos imperijoje įsigalėjo tik 4 amžiuje, o Lietuvoje apskritai tik dar po 1000 metų.

Tačiau šiais laikais visos krikščionybės atšakos visame pasaulyje patiria akivaizdų ideologinį-moralinį nuosmūkį bei pralaimi prieš vis augančią karingojo islamo ideologinę jėgą.

Reikia nebūti stručiais ir aiškiai matyti tai, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje - ir ne tik Lietuvoje.

Ir aiškiai suprasti, jog 21 amžiuje krikščionybė (faktiškai visos jos atšakos) jau tampa ideologine atgyvena, nesugebančia efektyviai pasipriešinti kitų - žymiai aktyvesnių ir aršesnių - ideologijų ekspansijai.

Ir todėl būtina ją pakeisti nauja ideologija, kadangi priešingu atveju krikščionybės vietą tradicinėse jos teritorijose užims islamas. Ir ne bet koks - o kovojantis ir aktyviai plečiantis savo valdomas teritorijas.

Pasaulio istorija jau ne kartą įrodė - prieš aktyviai kovojančią ir besiplečiančią vis didesnėje teritorijoje ideologiją gali atsilaikyti tik kita aktyviai kovojanti ideologija.

Kaip tik tokias naujas ideologijas dabar ir bandoma sukurti visame senajame krikščioniškame pasaulyje - nuo katalikiškos Pietų Amerikos iki JAV, nuo katalikiškai-protestantiškos Vakarų Europos iki pravoslaviškos Azijos dalies, vis dar užgrobtos Rusijos imperijos.

Todėl ir Lietuviai šiame pasauliniame naujų karingų ir aktyvių ideologijų paieškos verpete yra toli gražu ne "baltos varnos" - juk tokie patys procesai šiuo metu vyksta visame pasaulyje.

Pagonybės ir jos atskirų elementų "rekonkista" be abejo irgi yra viena iš tos pasaulinės ideologijų kovos pasireiškimo forma.

Kol kas sunku pasakyti, kas iš to išeis, tačiau neginčijamas faktas, jog "kovojanti pagonybė" atranda vis daugiau aktyvių šalininkų įvairiose - tradiciškai krikščioniškomis laikomose - valstybėse.


Dovydas Skarolskis. Anarchopatriotai prieš savo pačių ir Lietuvos laisvę


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... d=60905447

Dovydas Skarolskis,
„Atgimimas“
2013 m. kovo 16 d. 09:16

Paveikslėlis

Dovydas Skarolskis
© Asmeninio archyvo nuotr.


Kaip patriotiškas jaunuolis, negalėčiau kelti netaktiško klausimo „Kovo 11-oji – kodėl?“, bet matau reikalą paklausti „Kovo 11-oji – kam?“.

Asmeniškai esu nusprendęs, kad nedalyvausiu jokiose patriotinėse eitynėse, kol jose plevėsuos juodos vėliavos su SS insignijomis ir totenkopfais (SS simboliu tapusi kaukolė), kol žmonės jose toleruos Lietuvai daug blogo padariusius asmenis, kol iš burnų sklindantys šūkiai bus nevienprasmiai. Panašu, kad eitynių rengėjams protestuojantys prieš dabartį yra naudingesni už tuos, kurie myli Lietuvą net tokią, kokia ji yra dabar.

Pirmadienį besiruošdamas išeiti iš namų, tarpduryje susitikau kambario draugę, kuri kaip tik grįžo apstulbusi dėl patriotiško jaunimo, o tiksliau, vyresniųjų klasių moksleivių, troleibuse vienas kito su nežinia klausinėjusių: „Čia sankcionuotas ar nesankcionuotas?“, „Šaukt bus galima?“ ir pan. Iš paauglių tono, pašnekesių ir mimikų buvo galima pastebėti, kad jie tikrai nori padaryti kažką vardan Tėvynės, bet gali lengvai pasukti chuliganizmo ar neapykantos kurstymo keliu. Bet juk šiai dienai Lietuva – lietuviams. Nieko nepadarysi, nes mes dar neišmokome susitaikyti, kad esame reikalingiausi pasauliui tokie, kokie esame – lietuviai.

Dalis dar nemoka pademonstruoti savo meilės ir rūpesčio Tėvynei per saviraišką, kuri kyla iš jų asmens. Štai eiseną organizavusi Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga (LTJS) prieš Kovo 11-ąją trumputę mano kolegos Vytauto Sinicos straipsnio „Lietuva lietuviams“ adaptaciją socialiniame tinkle „Facebook“ pridėjo prie paveiksliuko, kuriame suderėjo visas asorti – nacistinės Vokietijos išgarsintas šriftas, skelbiąs „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“, neonacistinių grupuočių pamėgtas juodos ir baltos derinys su Antrojo pasaulinio karo vokiečių kovinei vėliavai artima ornamentika, kuri skritulio viduryje talpina ne svastiką, o Gediminaičių stulpus. Gėdingesnę vietą pastarajam simboliui sunku rasti. Užtat nesunku suprasti, kad prie šio paveikslėlio gamybos prisidėjusiems žmonėms svarbiau ne Lietuva, kaip politinės tautos suvereniteto ir laisvės simbolis, o aklas nacistinio ritualo santvarkos ir kažkokio galutinio tikslo siekio pamėgdžiojimas.

V.Sinica savo straipsnyje bandydamas ginti būsimas eitynes iš teisinės pusės, teigia, kad valdžia turi vykdyti tautos valią teisėkūros procesuose. Bet portalo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje 44,5 proc. iš 1004 respondentų atsakė, kad nepritaria eitynėms, o dar didesnis procentas (57,4 proc.) nepritaria nacionalistinėms skanduotėms. Vadinasi, pažeistasis draudimas eitynėms vykti Gedimino prospekte atitiko tautos valią.

Aišku, visada galima kaltinti, kad tie respondentai dar nesusipratę tautiškai arba persisotinę liberalizmu kosmopolitai, bet diduma realybės yra kitokia. Mes – tie, mylintys Lietuvą, kurių nebuvo eitynėse – irgi švenčiame ir gal net prisidėtume prie eisenos, jei ji būtų be nesantaiką kurstančių radikalų. Bet kalbėdami apie radikalumą, turime žengti dar vieną žingsnį ir paklausti, ar sprendimas tyčia burti žmones, kad jie pradėtų nesankcionuotas eitynes, yra teisingas.

Akivaizdu, kad eitynėse dalyvavo ir įstatymą masiškai pažeidė ta mažuma, kurios nariams nepatinka dabartinė teisinė sistema ar net Lietuvoje esantis politinis režimas.

Tad nenuostabu, kad nemažai Lietuvai praeityje nusipelniusių asmenų ir net signatarų, kurie dalyvavo eitynėse, yra bylinėjęsi dėl viešųjų akcijų arba panorę kitokios Lietuvos, Klonio gatvės ir judėjimo „Tie-SOS“ šviesoje.

Taip šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“ įgauna kiek kitokią prasmę nei savo tekste nurodo V.Sinica.

Net ir kalbant apie politinę tautą, „Lietuva – lietuviams“ duoda žinią apie piliečių galią kažkokioje teritorijoje, kurioje „lietuviai – Lietuvai“ turi įtvirtinti tai, kas teisinga.

Nesilaikydami taisyklių, eisenos dalyviai kuria precedentą gimti „jų Lietuvai“, kurią vaizduotėje turi tik jie.

Pažeidžiant įstatymą nurodoma, kad dabartinė Lietuva eina blogu keliu, todėl būtina maištauti, jai nepaklusti ir valios pastangomis nukreipti valstybę kita linkme.

Tai jau nebepanašu į nacionalizmo principą, kuris teigia, kad tauta, kaip nuovokių asmenų santalka, kuria vieningą valstybę ir veda ją tobulėjimo keliu. Politiškai modifikuotas Friedricho Nietzsche’s valios galiai suvokimas teigia, kad tie, kurie turi didžiausią valią daryti įtaką asmenims, gali sukaupti galią, kuria keis realybę.

Realybę norėtų keisti ne tik signatarai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ar LTJS – tai yra būdinga kiekvienam racionaliam individui, bet ne visi siekia ją keisti tokiais būdais. Kovo 11-osios eitynių precedentas atveria kelią ir kitų eitynių organizatoriams nepaisyti draudimų. Ironiška, kad netvarkos Sandoros skrynia atveriama būtent tų, kurie save laiko didžiausiais patriotais.

Kovo 11-oji yra metas, kai atsiranda žmonių, kurie įžvelgia nevieningumą tautoje ir paklausia, ar atitinkamu momentu Lietuva vėl būtų vieninga. Eitynėse vieningos tautos dvasios ieškantys neturėtų ignoruoti fakto, kad tikrasis patriotizmas, tautiškumo ir kilniaširdiško nacionalizmo jausmai negali liepsnoti diena iš dienos dešimtmečiais. Daugeliu aspektų jie tampa rusenančiomis žarijomis, kurios pasislepia piliečių viduje ir laukia momentų, kai gali prasiveržti.

Yra žmonių, kurie puikuojasi šiomis žarijomis, nes jų bendraminčių ratuose, jų subkultūrose tai yra įprasta, bet didelė dalis žmonių juos laiko giliai paslėpę. Kaip yra pastebėjęs tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius, „nesvarbu, kas ką bešnekėtų, žmonės eitų ginti savo laisvės vėl. Eitų ne todėl, kad šita valdžia gera ar šita valdžia bloga, o eitų tiesiog dėl savo asmeninės laisvės. Eitų todėl, kad niekas nenori savo paties laisvės atiduoti į svetimas rankas“.

Niekas nenori prarasti savos laisvės, niekas nenori gyventi ten, kur įstatymai būtų verti saujos pelų. Galime kvestionuoti, kiek naudos ir kiek žalos šiandien mums atneša laisvė ir praeityje padaryti pasirinkimai (pvz., referendumas dėl stojimo į ES), bet privalome suprasti, kur galime keisti Lietuvą ir dirbti jos labui, o kur turime susikaupti ir paklusdami pareigoms valstybei, o ypač – jos teisinei sistemai, tęsti tai, kas pradėta.

Dabartinis Lietuvos Respublikos valdymo modelis leidžia kiekvienam piliečiui dalyvauti kuriant valstybę. Gal ateityje išauš tokia Kovo 11-oji, kurią Lietuva bus ne labiau tų, kurie ją sieja su konkrečiomis tik sau suprantamomis lietuviškos ir nelietuviškos kilmės formomis, bet tiek pat mano, mano bičiulių ir žmonių, kurie, būdami Lietuvos piliečiais, yra nukentėję nuo skustagalvių išpuolių dėl tamsesnio gymio, nelietuviško vardo ar savo pažiūrų.

„Atgimimas“

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... &com=1&s=1

G.P.
2013-03-16 09:45


Autoriau, Tamstos rašliava labai primena 1988 metų komjaunuolių sapaliones apie "buržuazinius nacionalistus", "ekstremistus", "dešiniuosius radikalus".

Ir dar: jeigu lietuviai atgimimo laikais būtų prašę "leidimų" rengti mitingus ir demonstracijas, tai nebūtų nei tos pačios KOVO 11-osios, nei dabartinės Lietuvos.

Šiandieninė valdžia (visos sisteminės partijos) aiškiai save pozicionuoja prieš Tautą, prieš Lietuvos nacionalinius interesus ir prieš Nepriklausomą valstybę.

Todėl tokia partokratų klika yra NELEGITIMI.

Ir jos "leidimai" ar "neleidimai" yra NIEKINIAI tiek moraliniu, tiek ir teisiniu požiūriu.

Pirmyn, Lietuva!

Nagi
2013-03-16 09:56


Delfis ne dienos gyventi negali be prakeiksmų kovo 11-os dienos eitynių dalyviams. Kas dieną išsivemia keliais antifa ar NK kairės straipsniais apipildamas vėmalais tuos kurie savo dalyvavimu pagerbė kovo 11 Lietuvos valstybės atkūrimą dieną.

Matyt Delfistai mano, kad buvo atkurta ne Lietuvos Nepriklausoma valstybė, o LTSRS, tik be sovietų sąjungos, kur komunistai ir jų šiukšlės toliau dergs ir niekins Lietuvą.

Teoriškai taip ir atsitiko, nes po Nepriklausomybės atkūrimo komunistai ir jų tarnai kuo ramiausiai ir toliau valdo Lietuvą, į savo rankas sugrobę visą turtą ir valdžią, mes tik galime stebėti kaip pampsta ir lobsta sukčiai, anksčiau sėdėję aukštuose partiniuose postuose.

Jie labai išsigando šių eitynių ir tautos vienijimosi, pajautė kad gali ateiti pradžia jų valdymo pabaigai, todėl ir niršta taip jų ištikimi tarnai, kasdien apipildami mėšlu taikias kovo 11-osios eitynes.

Baimės akys didelės, o kai jos dar pakurstomos iš išorės, atrodo dar baisesnės.

Manau kad artėja ta diena, kai kolaborantams bus uždrausta reikštis žiniasklaidoje, universitetuose taip pat ne vieta tautos išdavikams ir kvislingams. Lietuvai reikalingi dideli sukrėtimai ir pertvarka.

fuzzy
2013-03-16 10:02


Dovydelis, prieš ragindamas "visuotinai paklusti įstatymams" tegu atsako sau į klausimą: kodėl piliečiai turi "paklusti" keistiems "įstatymams", o "elitas" - nebūtinai?

Gal visgi reikia, kad "įstatymai" galiotų pirmiausiai "tautos išrinktiesiems"? Kaip ne kaip jie gi "išrinktieji", jiems turėtų galioti kiti moralės. garbės ir atsakomybės kriterijai (turiu omeny - aukštesni, jei kartais Dovydėlis dėl savo jauno amžiaus nesuprastų).

Na gerai, tegu visiems galioja VIENODAI, bet atsakomybės pirmiausia reikia reikalauti nuo "elito", nes kokie jie - tokie ir mes.

Taigi
2013-03-16 11:36


Aš pastebėjau, kad laikraštis „Agimimas“ buvęs Lietuvos laisvės šaukliu, šiandien yra okupuotas toleratų, komuniagų ir kosmopolitų.



Buvęs tautinio jaunimo eitynių dalyvis: tarp jų yra tokių lyderių, kurie nedvejodami garbina Hitlerį


http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=60912221

Stanislovas Kairys,
„Atgimimas“
2013 m. kovo 16 d. 09:11

Paveikslėlis

Visvaldas Mažonas
DELFI (V.Kopūsto nuotr.)


Taip teigia nedalyvauti Kovo 11-osios eitynėse nusprendęs ir būti įvardytas nepanoręs Marius (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas. Red. past.).

- Lygiai prieš metus mačiau jus entuziastingai žygiuojantį Gedimino prospektu su Lietuvos vėliava rankose. Bet jūs tuomet nesutikote „Atgimimo“ skaitytojams papasakoti nei kodėl dalyvaujate eitynėse, nei kaip suprantate tikrąjį patriotizmą. Sakėte, kad nepasitikite oficialiąja žiniasklaida. Šiais metais jus pamačiau tame pačiame prospekte „stovintį po medžiu“ ir stebintį eitynes iš šono. Kas atsitiko?

- Negalėčiau savo sprendimo šiemet nedalyvauti eitynėse paaiškinti vienu sakiniu. Bet jeigu taip norite, galiu pasakyti paprastai: nusivyliau.

- Prieš metus nusivylęs neatrodėte.

- Ne tik neatrodžiau, bet ir iš tiesų jaučiausi puikiai tarp bendraamžių, kurie nemėgsta vynioti žodžių į vatą. Kai 2011 m. vasarą grįžau po studijų Vakaruose, kur garsiame universitete studijavau socialinius mokslus, buvau gerokai atsikandęs ten viešpatavusio politkorektiškumo ir visokio plauko mažumų įsigalėjimo. Tiesą sakant, savo patriotinį nusiteikimą, konservatyvias pažiūras ten turėjau nutylėti. Gal net tiksliau būtų pasakyta – slėpti.

- Grįžęs į Lietuvą radote savo patriotizmui palankesnę dirvą?

Pirmiausia – sutikau savo studijų pradžios Vilniaus universitete kolegą, kuris tuo metu buvo ir dabar yra vienas ryškiausių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) aktyvistų. Man patiko jo ir bendraminčių aiški patriotinė pozicija ir ryžtas atsispirti visoms toms kairuoliškoms kosmopolitinėms nesąmonėms. Daugeliu klausimų mūsų nuomonės sutapo.

- Jūs taip pat tapote LTJS aktyvistu?

- Nepasakyčiau. Ir ne dėl kokių ypatingų idėjinių priežasčių. Tiesiog iš pradžių daug jėgų atidaviau darbo paieškoms. O kai įsidarbinau, turėjau, grubiai tariant, arti galvos nepakeldamas. Tai nelabai turėjau nei laiko, nei jėgų veržtis į tuos aktyvistus. Bet jų renginiuose mielai dalyvaudavau. O per tą jau mano minėtą bičiulį-aktyvistą netgi teko iš gana arti stebėti, jeigu taip galima pasakyti, judėjimo vadus.

- Sakėte, kad daugeliu klausimų jūsų ir LTJS aktyvistų nuomonės sutapo. Vadinasi – kai kam ir nepritarėte?

Man nereikia nė jokių iškilmingų „Naujosios kairės“ pamokymų, nė vadinamųjų antifašistų vaikėziško darkymosi, kad suprasčiau, jog skustagalviai ir fašistukai yra blogis. Didelis blogis. Nepasakyčiau, kad mano minėtiems vadams fašizmas yra blogis.

- Ne vienas mūsų dešiniųjų politikų nuolat pabrėžia, kad visokie plikiai ir prieš žydus šūkaliotojai yra ne kas kita, o dorą tautinį jaunimą siekiantys sukompromituoti nežinia kieno samdomi provokatoriai.

- Prieš metus ir aš taip maniau. Tuo labiau, kad tautinio jaunimo lyderiai ne kartą viešai skelbėsi neturį nieko bendra su neonaciais ir skustagalviais. Beje, ir prieš šių metų eitynes – taip pat. Tačiau per daugiau kaip metus net nelabai intensyvaus bendravimo su tais žmonėmis spėjau įsitikinti, kad tarp jų yra tokių lyderių, kurie nė akimirkos nedvejodami garbina Hitlerį, šlovina nacizmą ir jo priešakinį būrį - esesininkus. Apie žydus jų draugijoje galima kalbėti tik kaip apie kokius išsigimėlius ir niekaip kitaip.

Esu girdėjęs, kaip Hitlerio klaida buvo vadinamas žydų vaikų žudymas – suprask, jeigu jis būtų apsiribojęs vien jų tėvų naikinimu, viskas būtų buvę gerai. Tai ko verti tie visi vieši atsiribojimai?

Niekaip nesuprantu, ar tie, kas visus gėdingus nesusipratimus priskiria provokatoriams, iš tiesų nemato tikros padėties, kad turime pačių tikriausių nuosavų nacių, ar jie tik apsimeta kvaileliais ir flirtuoja su radikalais.

- Na bet gal nereikėtų tų akivaizdžių ekstremistų taip sureikšminti? Juk šiais metais Gedimino prospektu žygiavo daugybė žmonių šviesiais veidais.

- Ir labai apmaudu. Neabejoju, kad daugelis manifestantų – tikri patriotai ir jokie ne ekstremistai. Bet jiems gal kažko galvose trūksta, jeigu jie eina vienoje kolonoje su Šustausku, Mažonu, Murza, Gražuliu ir panašiais veikėjais? Juk nuo tų varganų žmogystų tiesiog iš tolo sklinda neapykanta visam pasauliui, o ne meilė Tėvynei! Meilę jie pripažįsta tik patys sau.

Tai – dar viena priežastis, dėl kurios aš asmeniškai nutariau nedalyvauti eitynėse. Kad nesusitapatinčiau su tais tamsybininkais ir narcizais. Ir kad savo dalyvavimu jų nelegitimuočiau. Esu patriotas, bet tikrai ne aklas fanatikas ar koks fundamentalistas.

Ir dar vienas dalykas: tą pačią kovo 11 d. viename televizijos žinių reportaže apie eitynes tokia gražuolė pareiškė, kad demonstruoja tik dėl to, jog valdžia demonstruoti uždraudė. Nemanau, kad ji viena tokia ten buvo. Bet visus juos eitynių organizuotojai, reikia manyti, lengva ranka įrašė į savo šalininkų gretas.

- Viešojoje erdvėje teko skaityti ir girdėti nemažai komentarų, kuriuose sakoma, kad tokiu būdu, masiškai dalyvaujant panašiuose renginiuose, galima „neutralizuoti“, „atskiesti“ ekstremistus, neleisti jiems savintis patriotizmo.

- Norėčiau tikėti, kad toks būdas veiksmingas ir gali priversti ekstremistus pabrukus uodegas sprukti ar bent pritilti. Ar net susimąstyti. Bet yra ir nuojauta, kad, kaip jau istorijoje yra atsitikę pačiais baisiausiais variantais, doraisiais ir naiviaisiais gali būti pasinaudota. Kad tie dorieji, patys nesuprasdami, ką daro, gali pasitarnauti piktiems žmonėms. Gerais norais pragaras grįstas. Ir dar tą mano nuojautą sustiprina tai, kad tie, kuriuos daugelis patriotiškai nusiteikusių žmonių laiko moraliniais autoritetais, apsimeta, jog ekstremistų nepastebi. O kartais net patys bando ekstremizmą pakurstyti. Pvz., signataras Algirdas Patackas. Net sunku suvokti, kokie tų žmonių motyvai.

Antikomunizmas?

Pagal tai, ką supratau studijuodamas ir vėliau stebėjau grįžęs į Lietuvą, galiu pasakyti, kad bolševizmas dvigubai baisus. Jis ne tik padarė mūsų sąmonei sunkiai pataisomą žalą, bet dar ir, klinikiniais terminais tariant, savo šalutiniu poveikiu per recidyvus privertė ne vieną mūsų tautai pasišventusį žmogų vienaip ar kitaip atsigręžti į nacizmą. Gal Lietuvoje tuo ir nereikėtų stebėtis, kai žinai, kad net dabartinėje Rusijoje nacizmas plinta kaip koks vėžys?

Ir neobolševizmas plinta ne ką prasčiau...

Jie vienas kitą maitina. Ir abu vienodai sėkmingai griauna tikro, oraus, į perspektyvą nukreipto patriotizmo pamatus.

Aklavietė?

Panašu į aklavietę. Bet Lietuvoje dar netrūksta ir savo galva galvojančių patriotų. Tik jiems dabar nedrąsu.

„Atgimimas“

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Stanislovas
2013-03-16 09:23


Dar vienas KGB-istas infiltruotas į patriotinio jaunimo organizaciją.

Vos nesusivėmiau perskaitęs šį nešvankų straipsnį, kaip visokie Žalimai į Drąsos kelią infiltruojami.

Tiesiog šlykštu, kaip negrabiai kaišioja provokatorius VSD ir kitos antivalstybinės organizacijos, savo neveiklumu dangstančios pedofilus, kyšininkus ir žiaurų tautos išnaudojimą.

Ir už ką mes jums algas mokame bjaurybės?

Pidrilų portalas susigalvojo "Marių"
2013-03-16 09:32


Siūlau daugiau personažų - kad būtų įtikinamiau: "Ramintas", "Genovaitis", "Birutis"....

Būtinai papublikuokite, ką apie eitynes ir apie Kovo 11-ąją "mano" šitie personažai.

zz
2013-03-16 09:33


Ar nebus čia tik Haroldas Baubinas, kuris pabėgo iš LTJS ir tapo antifa dėl to, kad pats nesugebėjo susibendrauti su kolektyvu?

stebėtojas
2013-03-16 09:59


Čia kartais ne iš Haroldo Baubino interviu ėmė????

Buvo antifašistas, tada staiga tapo nacionalistu, o paskui vėl pavirto antifašistu. Antifa ir tie jo negerbia :D

Žmogelis pats nesusigaudo kas jis toks esąs :D

Joo
2013-03-16 09:48


Jo, kaip žiniasklaida nori surasti nors kokią šiukšlelę ir sumenkinti didingas eitynes, kurios parodė Sąjūdžio laikų tautinio atgimimo dvasią.

Žiniasklaida neklausinėja signatarų, neklausinėja tikrųjų patriotų, bet iš pakampių lesinėja socialistus, gėjus ir bet kokį prisiplakėlį, kad tik viską sumenkinti, apjuodinti.

Tik nepasiseks, lietuvių tauta dar gyva ir jūs jos atgal į savo komunistinių ar globalistinių bezdalų butelį jau neįkišite. Tokių tūkstantinių eitynių dar bus tik daugiau.

Nes lemiamas sprendimas dėl savo valstybės likimo priklauso LIETUVIŲ TAUTAI!

Žygeivis
2013-03-16 14:52


Neatlaikė jautrios "delfistų" "ružavai žydrosios" širdelės, neapšikusios Patriotinių eitynių - matyt, galų gale gavo iš savo šeimininkų taip lauktą komandą "fas"... :)

Na su DELFI viskas aišku - jis visada buvo akivaizdus antilietuviškas portalas, tarnavęs Lietuvybės priešams.

Tačiau iš tikrųjų gaila, kad Romualdo Ozolo įkurtas Sąjūdžio leidinys "Atgimimas", savo laiku kartų su "Sąjūdžio žiniomis" pažadinęs Lietuvių Tautą iš ilgo letargo, taip klaikiai išsigimė ir pavirto niekingų mankurtų bei aršių Lietuvybės priešų priebėga, "žydrąją" Jievrosojuzinę imperiją valdančių kosmopolitinių oligarchų pašluoste.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 24 Kov 2013 18:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Šaltinis - http://www.facebook.com/photo.php?fbid= ... =1&theater

Blogeris Zeppelinus:

Tolerantiškas jaunimas toks tolerantiškas

Paveikslėlis, įkvėptas žinios apie TJA vadovybės isteriškus reikalavimus teisėsaugos organams skubiai surasti ir pasodinti Kovo 11-os pilietinių vaikštynių organizatorius.

Vargšai totalitaristai, baudžiauninkų dūšelės...

Tomas Baranauskas

Homjaunimas yra paskutinė komjaunimo stadija. Po jos jie jau išmiršta.

Tai Dievo ar gamtos išrastas būdas apsivalyti.


Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 18 Spa 2013 16:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Anarchistė Vilma Pajuodienė-Kiuraitė (slapyvardis - Vilma Fiokla Kiurė)


Kas yra kas

Vilma Fiokla Kiurė yra anarchistė Vilma Pajuodienė (g. 1972), laisvu nuo užsiiminėjimo anarchistinėmis "akcijomis" metu rašinėjanti eilėraštukus kūrybiniu pseudonimu – Fiokla (beje, gana aiškiai demonstruojančiu jos kultūrines simpatijas).

Fiokla veidaknygėje
http://www.facebook.com/fiokla.fiokla

Foto
http://www.facebook.com/fiokla.fiokla/photos_stream
http://www.facebook.com/photo.php?fbid= ... =3&theater

Paveikslėlis

Fiokla - anarchistė

Paveikslėlis

Anarchistė Fiokla su lesbiečių aktyviste Lina Žigelyte

AKTYVIZMO DIENOS'2007: GYVOJI UTOPIJA
http://www.anarchija.lt/anarchija/aktyvizm/aktdfoto.htm

Fotoreportažas

Paskutinės pavasario dienos atnešė tikrą stebuklą visiems dvasia jauniems aktyvistams, tiems, kuriems žmogaus laisvė ir socialinis solidarumas svarbesni nei valstybių sienos ar institucinė hierarchinė galia. Kėdainių rajone esančioje Leonardavo dvarvietėje š.m. gegužės 25–27 įvyko Radikalaus meno, gyvenimo būdo ir aktyvizmo stovykla.

Šilti orai ir rengėjų – Vilmos bei Jurgio Pajuodžių iš Panevėžio bei Lauryno ir jo draugų iš Kauno – entuziazmas pritraukė į stovyklą daug įvairaus amžiaus, įvairius įsitikinimus ir gyvenimo būdą pripažįstančių žmonių.

Penktadienio smagumai anarchija.lt grupei prasidėjo Vilmos Pajuodienės-Fioklos tapybos paroda „Pokalbiai su Che beržyne...“

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje (kurią administruoja vienas iš dviejų dvasininkų, sutiktų mūsų judėjime – liuteronų pastorius Arvydas Malinauskas). Autorės darbuose po tam tikro meninio primityvizmo priedanga slypi maištinga revoliucinė prasmė. Vilma siekia dekonstruoti ikonas, dogmas, parodyti apokaliptinį buvimo šiame pasaulyje siaubą. Vaizduodama gamtos disharmoniją, ji kreipiasi į mus – kenčiančius nuo vartojimo, klimato atšilimo, socialinio nejautrumo.

Po pietų diskutavome mums rūpima tema – apie aktyvistų žiniasklaidą. Darius Pocevičius ir Kasparas Pocius pristatė anarchija.lt, papasakojo jos istoriją, buvo neapsieita be dovanėlių – specialiai renginiui paruoštų ryškiai raudonų marškinėlių. Juos laimėjo mergina, kuri rungtyje dėl skambiausio šūkio anarchija.lt puslapiui pristatė savo dvieilį: „Aš nemoku kurt eilių/duokit maikę, po velnių!“.

Paveikslėlis

Julius ir Lukas iš „nebėk“ kolektyvo kalbėjo apie zinų ir internetinės žiniasklaidos kūrimo patirtis Kaune, Solveiga ir kiti – apie Gyvas DIY ir infoshop'ų veiklą, Elena – apie anarchofeminizmo sklaidą start.fm radijo bangomis.

Buvo nuspręsta imtis lietuviškos Indymedia – nepriklausomos internetinės žiniasklaidos kūrimo, blogų steigimo, įtraukiant kiek įmanoma daugiau alternatyvines idėjas išpažįstančių ir kartu veikti norinčių kolektyvų. Taip lengviau bus susižinoti ir organizuotis naujiems veiksmams, skleisti alternatyvią mintį visuomenėje.

Ir t.t.

Negerbsite mūsų - nesitikėkite pagarbos nusavintiems Gedimino stulpams

Vilma Fiokla Kiurė, menininkė, žmogaus teisių aktyvistė
2013 m. sausio 22 d. 11:59

http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/nege ... d=60488651

Komentarai
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/nege ... &com=1&s=1

Paveikslėlis

Vilma Pajuodienė - literatė
http://www.ve.lt nuotr.


Štai jos meno pvz.:

Eilėraščiai apie poetus

2 ct


Duokit pinigų poetui
Pirksiu aš degtukų
Pasideginsiu padus

Ir išsikrapštysiu
2 centus
Iš plyšio,
Kad galėčiau Jums
Nupirkt
Poezijos liepsnos.

O štai čia jau pagrindinis ponios Fioklos užsiėmimas:

Vilma Pajuodienė-Fiokla. Būti anarchistu (-e)


JUODRAŠTIS NR.1 (2008 liepa)


http://www.anarchija.lt/biblioteka/22-j ... anarchistu

http://webcache.googleusercontent.com/s ... clnk&gl=lt

Paveikslėlis

Fiokla (jaunystėje)

Rašau „būti” anarchistu, o ne juo „tapti“. Todėl, kad anarchizmas – tai visų pirma dvasios būsena, jos gyvybiškumas, kūrybiškumas ir maištas, o tik paskui – saviindentifikacija kurioje nors anarchizmo srovėje. Anarchistu gimsti, esi ir miršti. Kiekvienam anarchistui įgimtas laisvės troškimas, kuris vėliau priverčia užsiimti tikrojo žmogiškumo paieškomis, nesiliaujančiomis visą gyvenimą. Mes niekados nesakome, kad jau va, jau esu savimi patenkintas. Mūsų sielos nerimsta, o dvasia ryškia ugnimi dega visą gyvenimą... Taigi savojo anarchizmo paieškos – nesibaigiantis procesas, reiškiantis mūsų pasirinkimą – kasdien konfrontuoti su melu, nelygybe ir vergyste.


Savo sąmoningą anarchistinio pasipriešinimo kelią pradėjau tarp gatvės pankų 1988-1989 metais. Tais laikais mūsuose sklandę šūkiai „Gyvenk linksmai – mirk devyniolikos!“ ir „No future!“ manęs kažkaip nepribaigė, nors daugelis tada „perdegė“ ir „sudegė“. Prieš tuometinę muštro ir baimės užzombintą sovietinę visuomenę maištavome demonstruodami savo įkarštį ir aistrą gyvenimui. Buvom sistemos priešai ir jos „brokas“, savanoriai tremtiniai.

Nors iš šalies atrodėme kaip prakeikti apskurę bedaliai, bet apokaliptinis prakeiksmas „kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos“ (Apr 3, 15–16) tikrai buvo skirtas ne mums. Atvirkščiai, „gyvaisiais numirėliais“ vadinome kaip tik tuometinę „drungnųjų“ prisitaikėlių visuomenę (beje, tie numirėliai niekur nedingo, jie tik įsigijo geresnius automobilius).

Kvėpavome pilna krūtine, stengėmės visavertiškai nugyventi kiekvieną dieną, degėme ir ieškojome atsakymų į vėl ir vėl iškylančius klausimus, drąsiai pasitikome „visuomet teisiųjų“ iššūkius. Apie anarchistines teorijas žinojome tik iš nuogirdų, kažką – iš Machnovijos stebuklo, kažką – iš bakunininkų (pvz., juokelį, kad jie nesiprausdavo, nes pirtyse gamino bombas). Nors vienintelis aiškesnis anarchizmo apibrėžimas buvo V. Cojaus (grupė „Kino“) dainos „Mama – anarchija, papa – stakan portveina“ priedainis, bet mes kažkokiu būdu sugebėjome užčiuopti tą anarchizmo esmę ir suformuoti savo pirmines pažiūras. Pažiūras į tikrąjį žmogiškumą.

Purvini pankai buvo mano geriausi žmogiškos meilės ir tolerancijos mokytojai. Iš jų išmokau ir esminio dalyko – pasitikėti žmonėmis. Šis pasitikėjimas – fundamentalus kiekvieno anarchisto būdo bruožas. „Neteisk ir nebūsi teisiamas“ – dažnai iš sakyklų kartojama frazė, bet tūli puritonai, linkę teisti ir pasmerkti žmogų už menkiausią prasižengimą, turbūt didžiai nustebtų sužinoję, kaip dažnai mes kultivavome šią dorybę. Atleisti draugui buvo kasdienis poelgis, šia savybe pasižymėjo net arogantiškiausi visoje Sovietų Sąjungoje Estijos pankai.

Prisimenu, kaip nusibastę į Taliną, be pinigų ir alkani, radome prieglobstį metaluojančių ir pankuojančių estų draugijoje, šėlome ir linksminomės gana prabangiame vieno estuko tėvų bute, kuriame stovėjo didžiulis akvariumas su dviem plaukiojančiais retos rūšies žuveliokais teleskopinėmis akimis. Žuveliokai buvo tokie brangūs, kad mums jie buvo „pristatyti“ kaip to buto savininkų šeimos nariai. Bet, nepaisant visų „oficialumų“, vienas svetingai priglaustas mūsiškis linksmybių įkarštyje, jau gerokai apkvaitęs ir pablūdęs, susižvejojo brangųjį žuvelioką ir... negailestingai nukando jam galvą. Nežinia, kas jam tada pasivaideno (tie padarai buvo išties demoniškos išvaizdos), bet toks poelgis, rodos, garantavo, kad mes visi būsime su trenksmu išmesti iš jaukaus prieglobsčio į šaltą gruodžio naktį. Bandėme gelbėti situaciją, piktadarybę nuslėpti bent iki ryto – pridengti akvariumą su ten plūduriuojančiu žuvusiuoju, tačiau gana greitai žuvies lavonėlis buvo surastas. Viena estė mergina ėmė jį apraudoti. Na, visas tas rafinuotas interjeras su akvariumu ir verkšlenimais mūsiškiams tik žadino cinizmą ir vietoj atsiprašymo kažkas net pasiūlė (lietuviškai) tą žuvį išsikepti...

Šitoks tėvynainių elgesys bent jau man pasirodė neatleistinai bjaurus ir, turint omenyje, kad mes buvome svečiuose pas estus, kurie nuolat demonstruodavo savo pranašumą, mintyse jau piešiau klajonių naktyje ir šaltyje po nuošalų Talino kvartalą vaizdus... Bet viskas susiklostė „pankiškai“. Žuvžudys netrukus buvo paskelbtas „psichiškai išsekusiu“, per daug „primaišiusiu“ ir dėl to nepakaltinamu. Jam buvo mielaširdingai atleista pasitenkinus kelių sakinių pamokslu estų, rusų ir anglų kalbų mišiniu, o visą susitaikymą apvainikavo bendras parūkymas balkone... Ryte jau niekas nebeprisiminė nei to nesusipratimo, nei nuoskaudų... Išsiskyrėme kaip geriausi draugai, gavome netgi racionalų pasiūlymą merginoms į Lietuvos pusę saugiai keliauti vieno iš bičiulių estų motinos (ji pasirodė esanti dujų tiekimo įmonės vadovė) darbovietės transportu. Gerą šimtą kilometrų iki kažkokio Estijos ir Latvijos pasienio miestelio „saugiai“ važiavome senu MAZ, prifarširuotu propano balionų, su visiškai nusenusiu vairuotoju už vairo. Ir nepaisant to, kad visą kelią turėjome tikrinti, ar jis (vairuotojas) dar nemirė, o ties posūkiais – melstis visų pasaulio religijų maldomis, vis dėlto buvome dėkingi Marekui ir jo mamai už žmogišką rūpestį.

Tęsiant atlaidumo temą norisi pabrėžti, kad tokie smulkūs „apknisimai“, kaip pragerti bendram reikalui skirti „skladkės“ pinigai, išsiblaškymai ir neatsakingumai, pamirštant paimti kad ir žadėtąją palapinę išvykai į gamtą gegužės mėnesį, nebuvo laikomi jokia nepagarba ar piktadarybe. Na, gal pamiršo, gal ką sutiko, gal rytoj ateis, gal labai troškino... Tiesiog buvo kažkoks keistas savas moralės kodeksas, kuris mokė į kitų silpnybes žiūrėti iš savo silpnybių pozicijų.

Taigi pagyvenus „pankiškai”, vėliau teko savotiškai integruotis į „normaliųjų“ visuomenę. Sunkiausia buvo priprasti „šliaužioti“ prašant atleidimo. Ir dabar sunku suvokti tuos atsiprašymo ir atleidimo ritualus. Pasaulis pilnas neklystančių pasipūtėlių, kurie suklupusiems atleidžia taip, tarsi valdovai nuo savo dramblio kaulo sostų – kaip kokie hierarchai, kaip „aukštesnieji” ir „geresnieji”. Smerkti ir teisti – teatrališkas ritualas, atleisti ir priimti – brangiausia indulgencija. Žmonės, kuriantys hierarchijas, pirmiausiai jas susikuria savo viduje. Jie skirsto ir rūšiuoja žmones į „vertus atleidimo“ ir nevertus net būti po Saule...

Tiek paniekos, kiek patyriau kelis metus būdama su gatvės pankais, manau, užteks visam gyvenimui. Vien už tai, kad atrodėm truputį kitaip (išvaizda nė iš tolo neprilygom šiuolaikiniams pankams), kad mąstėm ir gyvenom ne taip, kaip visi, mus persekiojo, mėtė iš mokyklų, varė iš namų ir net imdavosi represijų. Vaikinams – tarybinė armija su KGB „rekomendacijomis“, merginoms – paslaugūs sovietiniai psichiatrai.

Šitaip sistema „taisė broką“. Tais laikais būti už „sistemos“ ribų ar, dar blogiau, prieš ją eiti, reiškė tapti nusikaltėliu, kuriam nėra atleidimo. Ir visai nesvarbu, kad priešinomės tik savo pačių gyvenimo, ateities ir gerbūvio sąskaita. Paaugliai nuplyšusiais drabužiais ir cukraus sirupu suklijuotais plaukais buvo tarybinės visuomenės priešai. Tvirtai sakau: visuomenės, nes, rodos, prieš mus buvo visi. Mokytojai atvirai tyčiodavosi, tėvai gėdijosi, ir net bjauriausia traukinio palydovė nušiurusiu kuodu nepraleisdavo progos viešai aprėkti.

Tiesa, mažai kas tepasikeitė... Tie patys mokytojai, kurie mus vertė prisiekti Leninui, dabar verčia mano vaikus melstis Trispalvei. Agresyvūs tarybiniai milicininkai, spardę mus sunkiais kerziniais batais, persirengė „gražesnėmis“ uniformomis ir tapo dar agresyvesniais policininkais. O didžiausi ideologiniai priešai – apsukrūs turginiai „farcovščikai“ – tapo didžiai gerbiamais ir klestinčiais verslininkais stilingomis barzdelėmis...

Mitui, kad anarchizmas – tai maištaujančių paauglių ideologija, jau gal šimtas metų, o teiginys, kad iš anarchizmo išaugama – visiška nesąmonė. Keičiasi anarchizmo išraiškos formos, bet pati anarchistinė dvasia – nemari, jei ji, aišku, tikra. Manau, kad pas anarchistus viskas kitaip nei pas „normalius“ žmones, kad anarchistai pirmiausia „atlieka praktiką“ pankuodami ar kitaip įsitraukdami į jaunimo judėjimus, ir tik paskui, jei susiklosto palankios aplinkybės, ima rimtai studijuoti anarchistines teorijas, taikyti šias teorijas kūryboje bei profesinėje veikloje.

Menas, filosofija ir publicistika – parankiausios sritys subrendusiam anarchistui realizuoti savo maištą. Gal todėl tarp vyresnės kartos anarchistų dauguma humanitarai, kurie tą pačią savanorišką tremtį realizuoja per nonkonformistinę kūrybą ir kritinę mintį.

Pabaigai noriu pasakyti, kad būti anarchistu visuomet vienodai sunku – ar alkanam pankui klajoti po pasaulį, ar vėliau laviruoti, kad išgyventum, išaugintum vaikus ir nepasiduotum „sistemai“. Mokytojų patyčias keičia kolegų sarkazmas, alkaną klajojimą – buitiniai nepritekliai.

Todėl jaunam žmogui, kuris vis dar ieško savęs, patarčiau:
– Nori matyti besišypsančią savo motiną – nebūk anarchistu.
– Nori matyti viskuo aprūpintus ir sočius savo vaikus – nebūk anarchistu.
– Nori būti visų mylimas – nebūk anarchistu.
– Jei tik gali – nebūk anarchistu.
– Būk anarchistu tik tada, jei negali juo nebūti.


Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas „Juodraštis“, 2008 m. Nr. 1
Daugiau „Juodraščio“ tekstų: http://www.anarchija.lt/index.php/juodrastis.html

*******************************************************************

Mėnulio slėnio maištininkė

http://bendraukime.lrytas.lt/-122695532 ... %C4%97.htm

Vilija Petrauskienė
2008-11-22 05:01

Juoda kasa, kartais suvingiuojama viršugalvyje, ją daro šiek tiek panašią į garsią meksikiečių dailininkę Fridą Kahlo. Panevėžietės menininkės Vilmos Pajuodienės draugai kartais šią moterį ir pavadina antrąja Frida. Juolab kad Vilma, kaip ir talentingoji Meksikos menininkė, kuria siurrealistinius paveikslus ir nebijo deklaruoti savo kairuoliškų anarchistinių įsitikinimų.

„Jau 20 metų, nuo pat paauglystės, esu anarchistė. Iš pradžių mažai žinojau apie tikrąją ideologiją, tik maištavau: pankuodama nešiojau vėlinius, buvau nusiskutusi galvą, net esu pabandžiusi rūkyti „žolę“. Rimtai šia filosofijos kryptimi ėmiau domėtis, kai su vyru ir vaikais apsigyvenome Paryžiuje, tarptautiniame menininkų miestelyje. Čia susipažinau su rusų anarchistų palikuonimis“, – prisimena V.Pajuodienė.

Paveikslėlis

Bet net ir būdama nepavargstanti protestuotoja bei asmeninės laisvės siekianti kovotoja Vilma niekada nemaištavo prieš šeimos rutiną. Ji priėmė ištekėjusios moters daliai skirtus darbus: virė, konservavo, skalbė, rūpinosi namais ir vaikais.

„Prisipažinti, kad esi anarchistė, – rizika. Visuomenė anarchizmą supranta kaip netvarką, chaosą. Tačiau aš manau, kad būtent ši ideologija, neigianti hierarchinį valdymą, yra aukščiausia demokratijos forma. Anarchizmas gali gyvuoti tik ypač brandžioje visuomenėje“, – įsitikinusi V.Pajuodienė.

Fioklos pseudonimą pasirinkusi menininkė šiuo vardu pasirašo internete, spausdindama savo keistus eilėraščius. Viename Lietuvos poetų forume 35 metų Fiokla pelnė bastūniškiausio eilėraščio autorės titulą.

Fiokla Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje yra surengusi savo tapybos darbų parodą „Pokalbiai su Che beržyne“. Garsus Lotynų Amerikos revoliucionierius Ernesto Guevara de la Serna buvo pramintas Che Guevara. Che – taip revoliucionieriaus gimtojoje Argentinoje įprasta kreiptis į bičiulius.

„Numezgiau megztinį tau,/ Iš siūlų raudonų,/ Iš savo plaukų,/ Ir iš anarcho – marksizmo./ Per didelis?/ Bijai?/ Nustok gerti litį,/ Įkvėpk oro giliai,/ Nueisim drauge pas senelį Kropotkiną/ Savo nuodėmių išsakyt,/ Atsiprašyt, kad nebuvom laisvi“.

Šis ir daugiau panevėžietės eilėraščių spausdinami internetiniame anarchistų puslapyje greta Ernesto Che Guevaros, amerikiečių poeto Alleno Ginsbergo, rašytojo Kurto Vonneguto, jauno rusų rašytojo Aleksejaus Cvetkovo kūrybos. Minimas Piotras Kropotkinas, XIX–XX a. gyvenęs anarchizmo teoretikas, dar vadinamas anarchizmo tėvu.

Paryžiuje šeima praleido kelis mėnesius – Vilmos vyras Alfridas Pajuodis vienoje Prancūzijos sostinės galerijų surengė savo darbų parodą.

Paryžiaus centre įsikūręs menininkų miestelis tiesiog alsavo nepriklausoma laisva dvasia. Dailininkų ir muzikantų kambarių languose visą parą negesdavo šviesos.

Kartais savo darbus jie eksponuodavo atviros studijos principu: pas kaimynus išnešdavo baldus, o tuščiame kambaryje ant grindų surikiuodavo savo kūrinius. Juos apžiūrėdavo susirinkę kaimynai. Pokalbiai apie meną prie taurės vyno trukdavo iki išnaktų.

Niekas nedangstė langų. Privatus gyvenimas virė visų akivaizdoje. Žmonės nesislėpdami kūrė, klausėsi muzikos, gamino valgį, mylėjosi. Pajuodžiai kartais būdavo priversti uždengti savo buto langus, kad apsaugotų vaikus nuo atvirų kaimynystėje vykstančių erotikos scenų.

Niekas nieko nebandė sprausti į rėmus, vadovauti ir patarinėti. Vyravo tolerancija. Kaimynams netrukdė tai, jog viename kambaryje gyvenantis būrys kinų kas vakarą stumdė baldus, kad naktį visi galėtų tilpti atsigulti. Rytą baldai grįždavo į savo vietas, kad ankšto būsto gyventojai turėtų vietos kurti.

Anarchizmo teorija griauna mitus apie žmogaus prigimtinį agresyvumą ir nesugebėjimą gyventi be valdžios bei autoriteto. Iki XX a. vidurio anarchizmas daugiausia buvo revoliucinis judėjimas senąja marksistine revoliucinės sąvokos prasme.

Šiuolaikinis anarchizmas labiau psichologizuotas, akcentuoja laisvus žmonių tarpusavio santykius. Šią ideologiją išpažįstantys žmonės yra nusiteikę prieš bet kokias totalitarizmo, nacionalizmo ir rasizmo apraiškas.

Gal todėl Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke, menininkų Vilmos ir Alfrido Pajuodžių įkurtame Mėnulio akmens skulptūrų parke, kartais renkasi ir svečiuojasi ne visur ir visada aplinkinių toleruojami kraštutinių pažiūrų žmonės.

Čia yra veikusi radikalaus meno ir gyvenimo būdo stovykla. Šią vasarą parke kelias dienas stovyklavo grupė radikalių feminisčių iš Lietuvos ir užsienio.

Tarp stovyklautojų būta margos publikos: mokslininkų, studijuojančių lyčių lygybę, moterų krizių centro atstovių, filosofų, poetų, savigynos mokytojų, taip pat ir homoseksualumo neslepiančių moterų porelių.


Dar viena paralelė: kaip ir F.Kahlo, kuri ilgai buvo žinoma ne kaip savita menininkė, bet tik kaip garsaus dailininko Diego Riveiros žmona, Vilma yra žinomo panevėžiečio skulptoriaus A.Pajuodžio sutuoktinė ir dviejų vaikų motina.

Vos sulaukusi aštuoniolikos, ji ištekėjo už savo buvusio skulptūros mokytojo, kuris jai dėstė Panevėžio vaikų dailės mokykloje.

Būdama paauglė, ji žavėjosi originaliai samprotaujančiu, netradiciškai vilkinčiu ir kartais netikėtais poelgiais stebinančiu savo dėstytoju.

Kartą patriotiškai nusiteikęs mokytojas savo mokinę išvarė iš pamokos už tai, kad ši į dailės pamoką atėjo ryšėdama pionierišką kaklaraištį.

„Tai mane paveikė. Tačiau jau tada susimąsčiau apie daugelį dalykų“, – prisimena moteris dabar juokingai atrodantį incidentą.

Netrukus Vilma išvažiavo mokytis juvelyro specialybės į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą. Grįžusi į Panevėžį aplankyti tėvų, kartą ji vėl susidūrė su savo buvusiu dėstytoju A.Pajuodžiu. Šį kartą jie vienas į kitą pažvelgė ne mokytojo ir mokinės, o vyro ir moters akimis.

„Tėvai prieštaravo, bandė atkalbėti, kad netekėčiau už 16 metų vyresnio žmogaus. Tačiau man norėjosi keisti savo gyvenimą. Nejaučiau beprotiškos aistros, vedybos man greičiau buvo dar viena savotiško laisvės pasireiškimo forma“, – prisipažino menininkė.

Paveikslėlis

Tuo metu, kai pora tuokėsi, visa Lietuva gyveno nepamirštamą Atgimimo laikotarpį.

Vilma prisipažino, kad net ir būdama nepavargstanti protestuotoja bei asmeninės laisvės siekianti kovotoja nemaištavo prieš šeimos rutiną. Ji priėmė ištekėjusios moters daliai skirtus darbus: virė, konservavo, skalbė, rūpinosi namais ir vaikais.

Ar anarchistinės pažiūros suderinamos su šeimos pareigomis? „Kitose šeimose feminizmas deklaruojamas tuo, kad vyras išsiskalbia drabužius. Mūsų darbų pasidalijimas kitoks. Tėtis daugiau rūpinasi vaikų auklėjimu. Jei reikia, padeda paruošti pamokas, eina į tėvų susirinkimus. Dažniausiai ten tarp mamyčių būna balta varna“, – juokėsi Vilma.

Pajuodžių penkiolikametė Barbora domisi teatru, trylikametis Nikodemas susirgęs muzika ir daile. Jis mėgsta piešti komiksus ir tai daro meistriškai.

Beje, šeima nusprendė, kad nuo penktos klasės Nikodemas turėtų pradėti lankyti rusakalbių mokyklą. Tam, kad išmoktų daugiau kalbų.

„Norime, kad sūnus rusų klasikus galėtų skaityti originalo kalba. Mažos tautos atstovai turi būti poliglotai“, – sakė ekscentriškais sprendimais garsėjantis A.Pajuodis.

Tėvų sumanymas buvo įgyvendintas. Berniukas mokosi puikiais pažymiais. Jis pats pasiryžęs per savo gyvenimą išmokti bent šešias kalbas.

Moteriai atrodo, kad du besituokiantys menininkai turėtų kiek papildyti tradicinę šeimos priesaiką. Į ją reikėtų įrašyti įsipareigojimą nepavydėti vienas kitam kūrybos.

„Pažįstu menininkų porų, kuriose sutuoktiniai, kaip menininkai, vienas kitą palaiko. Tačiau žinau ir tokių atvejų, kai dėl meninio dominavimo kyla nesutarimų. Tarp vyro ir žmonos atsiranda įtampa, ypač kai vienam sekasi labiau nei kitam.

Mūsų šeimoje irgi visko buvo. Tačiau pavydą išsklaido tai, kad vyro, kaip menininko, karjera yra ilgesnė. Be to, mes kuriame skirtingus menus“, – neslėpė Vilma.

A.Pajuodžio sukurtų skulptūrų yra ne tik gimtajame Panevėžyje, bet ir kituose Lietuvos bei Europos miestuose. Pastaruoju metu pora turi bendrą projektą – 20 hektarų užimantį Mėnulio akmens skulptūrų parką. Jame stovi nemažai A.Pajuodžio darbų. Gražioje vietovėje apsilanko turistai, rengiami menininkų susiėjimai.

Vilma keliasi 7 valandą ryto, tvarko korespondenciją, išleidžia vaikus į mokyklą. Prireikus gali tapti vyro vadybininke. Tą darė ne vienerius metus, todėl buvo priversta išmokti buhalterijos, kai kurių tarptautinės teisės dalykų, susipažinti su meno kūrinių gabenimui keliamais muitinės reikalavimais.

Viename moters paveiksle akis nuleidusi madona skuta bulves. V.Pajuodienė kažkelintais savo santuokinio gyvenimo metais sako supratusi, kad užgniaužti norai ir kūrybinės ambicijos sukelia kūno ligas.

„Kai dvasia veržiasi, nereikia jai kliudyti. Nerealizuota kūrybinė energija transformuojasi nepageidaujama forma“, – mano moteris. Todėl savo laisvalaikį ir pavogtas miego valandas ji skiria kūrybai.

Vilmos paveiksluose dominuoja musmirės įvaizdis. Raudona, baltais taškeliais, ji Vilmą žavėjo nuo vaikystės. Miške išdygusių musmirių pulkai viliojo mergaitę savo ryškiu grožiu.

„Atsitūpdavau šalia musmirių ir valandų valandas galėdavau jomis grožėtis. Norėdavau pasisodinti ją vazonėlyje ir laikyti namuose“, – prisimena menininkė.

Moters vaizduotę iki šiol kaitina grožio ir nuodo derinys. Paveiksluose jis virsta užkoduota metafora.

„Meškos albinosės raudonas badas“. Taip pavadintame Vilmos paveiksle tarp beržų kamienų ir raudonuojančių musmirių klaidžioja meška.

„Ji išvaryta iš kitaip mąstančio kolektyvo, tačiau baigia numirti iš bado, nes grožiu spindintis nuodingas pasaulis negali jos pasotinti“, – paaiškino menininkė.

******************************************************************

Tačiau paaiškėjo, kad realus gyvenimas mažai ką turi bendro su anarchizmo idėjomis:

Skyrybos pavertė kankiniais

http://www.balsas.lt/News/print/323454

http://www.balsas.lt/naujiena/323454/sk ... nimoskonis

Balsas.lt
2009.12.09 16:40
Teksto autorė Inga SMALSKIENĖ

Žinomo skulptoriaus 53 metų Alfrido Pajuodžio ir jo žmonos 37-erių poetės Vilmos Pajuodienės šeimoje pastaruoju metu tvyrojusi nesantaika virto viešu skandalu.

Vilniuje su savo draugu B.Januševičiumi gyvenanti V.Pajuodienė „Sekundei“ pasakojo, kad į Panevėžį, į renginį „Literatūrinė žiema“, vyko neramia širdimi, nes prieš tai vyras ją elektroniniu laišku įspėjo apie laukiančius nemalonumus.

Kaip teigė moteris, sutuoktinis jai pažadėjo surengti skandalą, iškelti ant bibliotekos pastato plakatą, raginantį sugrįžti į šeimą.

„Mes kartu gražiai pragyvenome 19 metų, turime du vaikus. Mėginau išsaugoti šeimą, bet dabar, po to incidento, labai suabejojau, ar verta taip stengtis“, – aiškino skulptorius.

V.Pajuodienė teigė, kad jos su vyru santuokoje pragyventi 19 metų toli gražu nebuvo laimingi. Moteris jautėsi pernelyg varžoma, kontroliuojama, ribojama savo 16 metų vyresnio sutuoktinio.

Save feministe ir anarchiste vadinanti poetė iš vyro sulaukdavusi priekaištų, kad dėl savo viešai skelbiamų pažiūrų kelianti pavojų šeimai.

„Jam atrodė, kad mane seka saugumas, kad jis imsis priemonių prieš visą mūsų šeimą“, – pasakojo ponia Vilma.

V.Pajuodienės teigimu, vyras prieštaravo, kad ji mokytųsi, įgytų specialybę, o supykęs priekaištaudavo, kad ji niekur nedirba. Skulptoriaus žmonai skaudu, kad nebuvo vertinamas jos darbas šeimos įmonėje, jai neužrašyta jokio turto.

V.Pajuodienė neigia, kad savo vyrą paliko dėl ne vienos meniškos sielos moters širdį sudaužiusio poeto B.Januševičiaus. Tačiau užsimezgusi artimesnė pažintis su juo buvo postūmis atversti naują gyvenimo knygos lapą.

„Aš noriu išsiskirti su Pajuodžiu ir sukurti šeimą su mylimu žmogumi“, – sakė ji.

Paklausta apie vaikus, V.Pajuodienė tikino, kad jie jau gana dideli, tad patys pasirinks, su kuo jiems likti.

„Suprantu, kad vaikams labai skaudu, jog tėvai nebe kartu. Bet tikiuosi, kad jie mane supras“, – vylėsi poetė. Ji dabar negali materialiai paremti savo atžalų, nes, pasak V.Pajuodienės, iš namų išėjusi kaip stovi.

A.Pajuodis neneigė, kad ne kartą yra žmonai užsiminęs apie esą ją apsėdusius demonus.

„Jeigu žmogus keikiasi, o Vilma keikiasi baisiai, tai gali įtarti, kad jį apsėdusios piktosios dvasios“, –aiškino menininkas.

Ir t.t. ...

Plačiau čia:

Aistras garsioje menininkų šeimoje gali nugalėti taika
http://m.lrytas.lt/-1260393071125986187 ... -taika.htm

Ištrauka;

"Viešoje erdvėje lyg viduramžių riteriai dėl moters susikovė 53 panevėžietis skulptorius A.Pajuodis ir vilnietis poetas 36 metų B.Januševičius.

Konflikto priežastis - A.Pajuodžio žmona 37 metų Vilma Pajuodienė. Nepasidalinę gražuolės moters kūrėjai kibo vienas kitam į atlapus."

"A.Pajuodžio nuomone, prieš mėnesį jį ir vaikus palikusi V.Pajuodienė elgiasi lyg apsėsta, pati nesuvokia, ką daro.

Menininkas mano, kad šeimos pakrikimas prasidėjo tuomet, kai žmona ėmė šlietis prie anarchistų.

„Iš pradžių toleravau jos pažiūras, net padėjau daug kur jos projektuose, ji sumanė filmą sukurti, aš laksčiau ir filmavau, sumanė knygą išleisti, rūpinausi tais reikalais ir dar 1500 litų iš savo kišenės pridėjau. Bet kai anarchizmas iš meno perėjo į realų gyvenimą, ji pasidarė nebesuvaldoma“, - kalbėjo skulptorius.

Paveikslėlis

Vilma ir Alfridas Pajuodžiai
Foto - Gailutė KUDIRKIENĖ
2009-12-10 05:01


Didžiausias smūgis dėl pažiūrų neatitikimo A.Pajuodį ištiko tada, kai po 15 nebuvimo namie dienų grįžusi žmona, gulėdama bendroje lovoje, ėmė pasakoti apie savo naujos meilės potyrius ir lyginti jį, teisėtą sutuoktinį, su meilužiu poetu.

Prieš mėnesį V.Pajuodienė pabėgo iš namų ir apsigyveno Vilniuje kartu su B.Januševičiumi. Vienas su vaikais likęs A.Pajuodis visais įmanomais būdais stengėsi sugrąžinti žmoną į šeimos židinį. Konfliktas bibliotekoje - vienas iš tokių bandymų.

Atvykę skirti mušeikų policijos pareigūnai į komisariatą išgabeno tik A.Pajuodį. Kokią bausmę jam skirti už smurtavimą viešoje vietoje, spręs teismas.

Menininkas nesutinka su pareigūnų pateiktu kaltinimu, kad muštynes sukėlė jis. Anot A.Pajuodžio, pirmas ranką pakėlė B.Januševičius."

"Komentuodama šeimos iširimo priežastis, V.Pajuodienė sakė, kad ilgus metus kentė vyro ekonominę ir dvasinę priespaudą, buvo varžoma jos laisvė, kiti poreikiai, vyras nesutiko jos vardu perrašyti nors dalies šeimos turto.

A.Pajuodis panoro pakomentuoti šiuos teiginius savaip: „Per 19 bendro gyvenimo metų ji dirbo tik pusantro mėnesio. Reklamos agentūroje. Išėjo, nes jautėsi finansiškai netinkamai įvertinta. Priekaištavo, kad šeimoje ji jaučiasi prispausta.

Tada sakau: eik dirbti, ne dėl pinigų, eik pasisocializuok. O ji sako: tu mane ekonomiškai prievartauji, neisiu juk į „Maxima“ ar kitokio prasto darbo dirbti“.

„Koks vyras sutiktų, kad žmona naktis prie kompiuterio leidžia, ištisai provokacinius laiškus rašinėja, nes ji gi anarchistė. Naktys - anar-chistų puslapiuose, o dienos - prie TV serialų, žiūrėdama „marianas“, ir ispanų kalbą išmoko“, - nuoskaudą liejo skulptorius.

„Važiavo kur norėjo, į visokius renginius, festivalius, projektus. Aišku, būdavo, kai šeimoje nėra pinigų, aš pasakydavau: gal, Vilma, nevažiuok.

Esam gyvenę 2 mėnesius Paryžiuje, Italijoje, Vokietijoje, apvažinėję dar ne vieną Europos šalį. Pinigus leidau taip, kaip ji norėjo, bet jai vis laisvės mažai atrodė, gal norėjo visur važiuoti viena, o aš tik finansuočiau?“ - pasakojo A.Pajuodis.


Feministė V.F.Kiurė savo vaikus paliko smurtaujančiam vyrui


http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/lik ... -vyrui.htm

Gailutė Kudirkienė (http://www.panskliautas.lt)
2013-10-15 22:07

Prieš ketverius metus skandalingai nuo vyro ir vaikų pabėgusi bei sostinėje įsikūrusi buvusi žinomo panevėžiečio skulptoriaus žmona, dabar besivadinanti mergautinės pavardės trumpiniu Vilma Fiokla Kiurė, į Panevėžį gali būti priversta grįžti ne savo noru, o kaip moterų kalėjimo gyventoja.

Paveikslėlis

Feministes kvočia tyrėjai


Tapytoja, poete bei kovotoja už žmogaus teises prisistatančiai V.F.Kiurei ir dar kelioms feministėms menininkėms gresia bausmė už valstybės simbolių išniekinimą.

Neseniai V.F.Kiure ir jos bendramintėmis susidomėjo Vilniaus teisėsauga. Pareigūnai į feministes dėmesį atkreipė po to, kai į juos kreipėsi tautininkų sąjungos atstovas Marius Jonaitis, prašydamas ištirti, ar minėtos personos nepasityčiojo ir neišniekino valstybės simbolių.

Vienam Kauno tautininkų skyriui vadovaujantį M.Jonaitį papiktino kaip feministės perdirbo himną ir viešai atliko iškraipytą jo versiją.

„Čia ne pirmas kartas, su V.F.Kiure per policiją aiškinomės dėl Gediminaičių stulpų, viešai rašinėdama juos prilygino neonacių simbolikai“, – sakė tautininkų skyriaus pirmininkas.

M.Jonaitis norėtų, kad feministės gautų realią laisvės atėmimo bausmę, gal joms būtų pamoka pagalvoti prieš darant.

Dėl menininkių veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas, jos po vieną kviečiamos į apklausą. Jei teismas pripažins, kad kaltinimas pagrįstas, feministėms gresia iki 2 metų kalėjimo.

„Manęs neapklausė, sakė negalėję identifikuoti pagal vaizdo medžiagą, o juk ten gerai matausi. Labai keista. Situacija sukėlė nerimą. Nejau esu niekas? Mano, kaip menininkės, kontaktai visur skelbiami. Todėl pati paskambinau į policiją“, – „Panevėžio rytui“ sakė V.F.Kiurė.

Mokslas moteris tvirkina?


Tautininkai apie feminisčių atrakciją sužinojo iš internete paviešintos filmuotos medžiagos.

Pernai birželį Vilniuje vykusio renginio „Kultūros naktis“ metu požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po V.Kudirkos aikšte grupė moterų surengė performansą. Jo iniciatorė buvo V.F.Kiurė.

Performansas vadinosi „Po Kudirka arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“.

Dalyvės skaitė daugiau nei prieš šimtmetį gyvenusių kultūros veikėjų mintis apie moterų vaidmenį tuometėje visuomenėje.

Meniniam vyksmui parinktos citatos rodė, kad moters vieta prie mintuvų ir trintuvių, o moteriško pasaulio ribos – vaikai ir jų poreikiai, visu kitu domėtis nepritinka.

„Mokslas moters dvasią tvirkinantis, jos asmenybę griaunantis dalykas. Net pavojingesnis už kūno paleistuvystę. Moteriai nereikia gilesnių vyriškų mokslų“, – tokios citatos liejosi iš feminisčių lūpų.

„Lietuva, drovuole, pasimylėk iš tikrųjų, tik išgerk kontraceptikų“, – iš lapų skaitė akcijos dalyvės.

Performanso kulminacija tapo į moterišką versiją perversta V.Kudirkos „Tautinė giesmė“.

„Lietuva, motyne mūsų/ Tu didmočių žeme...“ – užbaigdamos meno akciją traukė feministės.

Teisėtas vyras velėjo kailį žmonos mylimajam


V.F.Kiurę pažinoję panevėžiečiai irgi sureagavo į feminisčių akciją. Juos labiausiai piktino renginio iniciatorės viešų deklaracijų ir asmeninio gyvenimo nesutapimai.

„Himną gieda didmočių vardu, o pati paliko vaikus“, – besipiktinantieji visuomenės veikėjos V.F.Kiurės dviveidyste žmonės rašė redakcijai.

V.F.Kiurė iš Panevėžio išvyko skandalingai. Jos ir tuomečio sutuoktinio skulptoriaus skyrybas aprašė spauda.

V.F.Kiurė žiniasklaidai viešai papasakojo, kad gyvendama santuokoje jautėsi nelaiminga, esą vyras slopino jos kūrybines iniciatyvas, neleido pasireikšti kaip asmenybei, engė emociškai ir finansiškai. Moteris prabilo net apie smurtą šeimoje. Iš šeimos namų ji išėjo kaip stovi. Tą kartą aiškino, kad tai ekonominio engimo pasekmė, ji neturėjo galimybių įgyti nei turto, nei profesijos.

Nepilnamečius vaikus V.F.Kiurė paliko vyrui.

Dar kartą į spaudos puslapius V.F.Kiurė pateko tuomet, kai sutuoktinis miesto bibliotekoje vykusiame renginyje puolė mušti jos širdies draugą, vilnietį poetą. Vyrų skirti važiavo policija.

„Puoselėjau feministines pažiūras, o pati net 19 santuokos metų buvau engiama. Atėjo laikas viską pakeisti ir gyvenimą kurti taip, kaip pati noriu“, – tada sakė moteris.

Surengė pastojimo už Lietuvą akciją


„Panevėžio rytas“ kalbėjosi su V.F.Kiure telefonu apie tai, kaip gyvena ir ką veikia sostinėje. Ji atsiuntė fotografijų, dabartinio savo gyvenimo iliustracijų.

Buvusi panevėžietė tikino, jog dabar gyvena taip, kaip visada norėjo: ištekėjo už poeto, jų būstas yra Vilniaus senamiestyje, nuolat būna bohemiškoje aplinkoje, draugai – jauni menininkai, gausu renginių, galimybių įgyvendinti iniciatyvas. Yra sočiai erdvės savo pažiūroms išreikšti. Išvykdama iš Panevėžio ji deklaravo prijaučianti anarchistams ir esanti feministinių pažiūrų.

V.F.Kiurė su bendramintėmis rengia įvairias menines akcijas. Viena tokių buvo pavadinimu „Pastok už Lietuvą“.

„Mes, kelios moterys, pastojom kelią neonacių kolonai“, – renginio esmę apibūdino pašnekovė.

V.F.Kiurė kurį laiką Kirtimų čigonų tabore dirbo savanore, romų vaikams padėdavo ruošti pamokas.

„Man, kaip moteriai, ypač skaudžios motinų dramos“, – rašė ji viename interneto portale po to, kai policijos pareigūnai padarė tabore masinę kratą ir konfiskavo didelius kiekius narkotikų.

Viešu pasisakymu V.F.Kiurė smerkė kvaišalų ieškojusią policiją, nes ji esą sukėlė stresą moterims ir vaikams. Pareigūnai esą nežino vaikų psichologijos, romai esą iš narkotikų neką uždirba, o platina juos tik todėl, kad galėtų išgyventi.

V.F.Kiurė pripažino, kad tokia jos pozicija sukėlė visuomenės pasipiktinimą.

Moteris aiškino, kad visuomeninė ir meninė jos veikla labiausiai piktina tautininkus. Juos pokalbio metu V.F.Kiurė vadino neonaciais.

„Neonaciai sakė, kad sudoros mus per teismus arba sunaikins kaip šiukšles“, – V.F.Kiurė kartojo esą jai pasakytus žodžius.

Gyvenimas be feminisčių žlugdytų moteris


Susidomėjusi romų socialinėmis problemomis V.F.Kiurė lankė Panevėžio moterų kalėjime sėdinčias čigones.

„O dabar juokauju, kad galiu į kalėjimą sugrįžti jau ne kaip lankytoja“, – kalbėjo V.F.Kiurė.

Ji aiškino gyvenanti pagal filosofiją: jei abejoji, nedaryk.

Renginiu, dėl kurio dabar teks minti pareigūnų kabinetų slenksčius, ji ir bendramintės neabejojo, tačiau nesitikėjo tokio rezonanso.

„Visa mano veikla susijusi su tuo, kad sukurtume nors kiek geresnį pasaulį savo vaikams. Pasaulį be diskriminacijos, be patyčių, engimo ir nelygybės. Vieni krauna materialinius turtus, o tokie kaip aš stengiasi, kad būtų daugiau tolerancijos, saviraiškos galimybių.

O grįžtant prie feminizmo, tai koks būtų mūsų gyvenimas, jei ne praeities feministės, kurias vadino baisiausiais epitetais, nes jos atsisakė aukotis vien buičiai, būti patriarchalinio pasaulio priedu.

Labai keista stebėti moteris, kurios, pasinaudojusios feminizmo pasiekimais, sėdi įvairiuose postuose ir stengiasi pabloginti gyvenimą kitoms moterims.

Tokioms aš pasakyčiau: jei jau taip gerbiate patriarchalines ir tradicines gyvenimo normas, tai jas įgyvendinkit nuo savęs. Grįžkit prie plautuvių, grūstuvių, sėdėkit namie prisigimdžiusios trobą vaikų ir tradicinių vertybių puoselėjimą paremkit asmeniniu pavyzdžiu“, – sakė V.F.Kiurė.

Džiaugiasi, kad skandalistė už šimto kilometrų


Pasiteiravus, ar šie ketinimai nesikerta su jos gyvenimo faktais, kai paliko nepilnamečius vaikus vyrui ir išvažiavo į sostinę kurtis kitokio gyvenimo, V.F.Kiurė atkirto, kad konservatyvi visuomenė neteisingai piešia moters vaidmenį šeimoje, tarsi motinos vaikus popinti turėtų iki žilos senatvės.

Palikdama šeimą ji nepaliko vaikų su sauskelnėmis, jie buvo savarankiški paaugliai. Esą sūnus ir dukra puikiai susigyveno su skyrybomis, net jas skatino.

„Dabar mano dukrai bus 22, sūnui – 19 metų. Mes bendraujame. Dukra mokosi, gyvena Vilniuje, bet ne su manim. Sūnus irgi žada atvažiuoti į sostinę.

Visuomenė labai linkusi nurodinėti, kaip gyventi. Nėra universalių taisyklių, kas geriausia. Kai palikau šeimą, atrodė, jog darau, kas geriausia. Nieko tiems vaikams nenutiko, aš pati savarankišką gyvenimą pradėjau nuo 15 metų“, – atviravo moteris.

Buvęs V.F.Kiurės sutuoktinis, panevėžietis skulptorius ir jųdviejų vaikų tėvas apie feministinę buvusiosios veiklą žino, tačiau džiaugiasi, kad visos akcijos-atrakcijos vyksta už 100 kilometrų.

„Esu patenkintas, kad manęs tai nebeliečia. Jokių reikalų su ja nebenoriu turėti. Ačiū Dievui, kad mažiau Panevėžyje tų nesąmonių, o Vilnius iškentės viską“, – linksmai kalbėjo menininkas.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13818310281381376153&view=6

Aira Niauronytė. Himnas feministiškai: žodžio laisvė nugalėjo


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-n ... d=64121018

Aira Niauronytė,
www.DELFI.lt
2014 m. vasario 25 d. 21:54

Aira (Leonidovna) Niauronytė yra leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė, iniciatyvos „Už teisę į saugų ir legalų abortą“ narė, performanso „Po Kudirka, arba Patriarchams paliepus, mums panorėjus bendraautorė ir dalyvė

"Lietuvių kalbos instituto darbuotojos dr. Aurelijos Tamulionienės išvados apie mūsų meninį veiksmą tokios: „Kalbos atžvilgiu tai yra tarsi mėginimas iš feministinių pakraipų perrašyti Lietuvos himną kita forma, bet tai atlikta nemeniškai ir primityviai. Bet kuris kitas tekstas, transformuojamas remiantis kalbine raiška ir feministine ideologija, gali būti laikomas literatūriniu žaidimu, tačiau kalbant apie valstybės himną atsiranda politinis dėmuo. <…>“ Toliau ji komentuoja, kad įstatyme nepasakyta, kas konkrečiai yra pasityčiojimas, o jos kompetencija yra įvertinti tik kalbinę raišką. Toliau laiške iš prokuratūros dėstoma, kad pagal mūsų parodymus akivaizdu, jog himno išniekinti nenorėjome, o kaip išniekinimas veiksmas traktuotinas tik tada, kai žmogus suvokia niekinantis valstybės simbolį ir daro tai tyčia."

"Teismo nebus, prokurorė Vita Gedvilienė ikiteisminį tyrimą dėl performanso „Po Kudirka, arba Patriarchams paliepus, mums panorėjus“ bylos nutraukė 2014 vasario 14. Nutarimas dar gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo pasirašymo."

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-n ... &com=1&s=1

Žygeivis
2014-02-26 19:30


Visa ši akivaizdaus pasityčiojimo iš Lietuvos Valstybės Himno istorija dar kartą ypatingai aiškiai parodė, kokios antilietuviškos jėgos jau daugiau kaip 20 metų valdo Lietuvių Tautos sukurtą ir tris kartus 20 amžiuje atkurtą Valstybę.

Tai tie patys seni vagys, iš bolševikų persidažę į kosmopolitus ir sodomofilus.

Akivaizdu ir tai, jog juos iš valstybinių struktūrų gali "išvalyti" tik lietuviškas maidanas, nes netgi referendumą šiuo klausimu surengti Lietuvių Tautai neleis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 20 Sau 2014 18:26 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Anarchizmas Lietuvoje: nuo gatvės akcijų iki klajojančio universitetoKnygos „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai“ ištrauka


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ana ... d=63762160

http://www.DELFI.lt
2014 m. sausio 19 d. 16:15

Kodėl Lietuvoje retai įsivaizduojama, kas be patriotizmo dar gali sutelkti? Kas galėtų įkvėpti, kai kovojant su agresyvėjančiu nacionalizmu nebepakanka jėgų? Kodėl alternatyvos sunkiai skinasi kelią, o solidarumas neretai yra trumpalaikis?

Šiuos klausimus nagrinėja neseniai knygynuose pasirodžiusios tekstų rinktinės „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai“ autoriai – akademikai, menininkai, rašytojai, gatvės protestų dalyviai (rinktinę sudarė Lina Žigelytė, išleido „Žiemos žodžiai“).

Paveikslėlis

Knygos „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai“ viršelis

Knygoje publikuojami Akvilinos Cicėnaitės, Darjos Davydovos, Vilmos Fioklos Kiurės, Laimos Kreivytės, Airos Leonidovnos, Kasparo Pociaus, Artūro Tereškino ir Linos Žigelytės tekstai.

Svarbus knygos elementas – tai dialogas tarp šių tekstų ir vaizdų.

Gabrielės Gervickaitės, Adomo Danusevičiaus, Alinos Melnikovos ir kitų šiuolaikinių menininkų darbų reprodukcijos tampa kritinės minties apie nacionalizmą, seksualumo reprezentaciją, anarchofeminizmą ir emigraciją tąsa.

„Šios rinktinės autoriai kuria išlikimo scenarijus nerimo apimtoje valstybėje. Gyvename sistemoje, kuri kasdien skirsto mus į geresnius ir netikėlius, pastaruosius stumdama į tautos paraštes. Prabilti ir būti matomiems leidžiama tik tuomet, jei sutinki su taisyklėmis, nekeli chaoso, dėl išvaizdos ar netradicinio kūno nepriverti atsigręžti aplinkinių. Kol kas niekas nesurengė didesnių eitynių nei tos, kurios Vilniuje kasmet organizuojamos su šūkiu „Lietuva lietuviams!“ Būtent po tokių eitynių 2011 m. kilo mintis išleisti šią rinktinę, o tekstai gimė iš susirašinėjimų tarp Sidnėjaus, Toronto, Niujorko, Londono, Vilniaus,“ - įžangoje rašo knygos sudarytoja.

DELFI skaitytojams siūlome ištrauką iš Kasparo Pociaus ir Airos Leonidovnos skyriaus apie anarchistinio judėjimo raidą Lietuvoje ir kelias šio judėjimo iniciatyvas.

Judėjimo užuomazgos


<…> Suvokimas, kad reikia reaguoti į globalinio kapitalizmo grimasas žvelgiant iš radikalios, anarchistinės perspektyvos ir kurti kitokius informacinius tinklus, gimė šio amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje. (Anarchizmas Lietuvoje gyvavo dar tarpukariu – jo šalininkai netgi pasikėsino į tuometinį ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą – tačiau savo tekste šių istorinių pavyzdžių neminėsiu). Priežasčių buvo ne viena. Amžių sandūroje po įvairių krizių atsigavus Lietuvos ekonomikai formavosi tai, ką prancūzų situacionistai vadino spektaklio visuomene. Žmonės tapo priklausomi nuo poreikio vartoti ir kaupti. Prekybos centrai tapo naujo pobūdžio viešąja erdve, pasiūliusia alternatyvą sovietmečiu priverstinę visuomenės telkimo funkciją atlikusioms miestų aikštėms ir alėjoms. Prekybos centrai tapo vartotojiškų poreikių tenkinimo erdve.

Tie privatūs poreikiai buvo neatsiejami nuo saugumo geismo, verčiančio žmones užsidaryti namie, judėti žinomais maršrutais, vengti nepažįstamų gatvių. Atsitiktinai į tavo erdvę patekęs pašalietis būdavo laikomas įsibrovėliu. Prekybos centrus daug kas vertino kaip erdves, padedančias sukurti mieste tvarką, užpildančias iki tol dirvonavusius laukus ar pakeičiančias griūvančius miesto kvartalus. Didelės dalies turtingesnių žmonių pasitenkinimą keldavo tai, kaip kylant naujiems prekybos centrams nuo žemės paviršiaus būdavo šluojamos lūšnos.

Ir vis dėlto anarchizmas, anarchistinė tapatybė yra alternatyva stabilioms (ne vien valstybės ir kapitalo), autoriteto galia apibrėžtoms tapatybėms.

„Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai“


Per pastarąjį dvidešimtmetį viešųjų erdvių sąskaita plito privačios valdos. Kai patenkinusi savo privačius poreikius, prakutusi ir pasaulio pamačiusi visuomenė pradėjo stiprėti ir atsikvošėjo, kultūros veikėjai pamatė, kad Vilniaus senamiestyje iš maždaug dešimties liko vienintelis kino teatras – „Lietuva“, bet dėl jo teko kovoti su valdžios remiamomis verslo struktūromis.

„Kultūrininkų“ ir jaunimo ilgai organizuoti nereikėjo – 2005 kovo 11-ąją didžiulė minia iš aikštės prie „Lietuvos“ pajudėjo link Mindaugo gatvėje esančio „Maximos“ prekybos centro, kurio savininkams priklausė didžioji dalis privatizuojamo kino teatro. Surengę demonstraciją prekybos centro viduje ir prilipdę ant jo langų popierinių gėlyčių, kurias tuoj ėmė draskyti pikti apsaugos darbuotojai, pasijutome pirmą kartą kovoję už kažką realaus – už konkrečią erdvę, kurią valdžios remiami kapitalistai norėjo atimti iš žmonių.

Paveikslėlis

Prie „Lietuvos“ kino teatro 2005 m.

Tai buvo kažkas panašaus į prieš keliolika metų gyvavusį Sąjūdį, bet šitas sąjūdis kovojo prieš naują, jau vidinį priešą – kapitalą ir su juo susisaisčiusią valstybę, kurie, mūsų manymu, mums ir visuomenei kėlė daug didesnę grėsmę nei tariami išoriniai priešai. Dėl menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų projekto „Pro-testo laboratorija“ šalia „Lietuvos“ kino teatro susikūrė kūrybinga ir maištinga viešoji erdvė, kurioje dalyvavę jauni žmonės – menininkai, studentai, žurnalistai – inspiravo naujas galimybes kalbėti apie viešosios erdvės problemas, kritikuoti kapitalistinę sistemą. Reikia pripažinti, kad šis judėjimas įkvėpė ir „angažavo“ ir šio teksto autorių – pirmieji mėnesiai „Pro-testo laboratorijoje“ man tapo tikra protesto ir mažosios politikos mokykla.

Kita anarchistus veikti paskatinusi priežastis buvo pasauliniai įvykiai. Visame pasaulyje jau pusę dešimtmečio veikė antiglobalistų judėjimas, po Sietlo įvykių iškėlęs šūkį apie kito, alternatyvaus pasaulio sukūrimo galimybę. Masinės demonstracijos vykstant pasaulio lyderių susitikimams, policijos užtvaros, kovos tarp Juodojo bloko ir tvarkos saugotojų daugelyje užsienio šalių buvo tapusios kasdienybe. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip daugumoje Rytų Europos šalių, buvo visiškai tylu.

Tiesa, 2001 metų gegužę Vilniuje grupė anarchistų protestavo prieš NATO, kai kurie iš jų buvo susiję su subkultūrinio Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų pankų pogrindžio scena. Jie ne tik dalyvavo akcijose, bet ir leido savo zinus, rengė anarchistinių grupių koncertus, skvotino, kūrė infošopus – autonomines bendravimo ir laisvų mainų erdves, dalijosi informacija. Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstantys protestai pastūmėjo kai kuriuos naujaisiais socialiniais judėjimais besidominčius žmones pradėti informacijos apie juos sklaidą, žmonių sąmoningumo skatinimą. Skaitėme radikalią užsienio spaudą ir kai ką vertėme į lietuvių kalbą. <…>

Diskusijose apie šiuolaikinį kairumą ir anarchizmą teko aiškinti apie skirtumus tarp Stalino, Che Guevaros ir antiglobalistų.

Atsirado radikalios grožinės ir politinės literatūros, kontrkultūrinės terpės poreikis, kurį iš dalies patenkino leidykla „Kitos knygos“.

Šios leidyklos išleistos Noamo Chomskio, Guy Debord’o, Naomi Klein ir kitų šiuolaikinių radikalių autorių knygos atvėrė kelią kairiojo ir radikalaus mąstymo sklaidai, leido suabejoti iki tol įgytomis istorinėmis ir politologinėmis žiniomis, skirsčiusiomis pasaulį į dvi dalis – „gerąją“ kapitalistinę liberaliąją demokratiją ir „blogąjį“ komunizmą, kad ir kokios pakraipos jis būtų.

Kita vertus, atsirado aiškus nepasitenkinimas Lietuvos politine „kaire“, jos nomenklatūrine posovietine partine linija, neutralumu vertinant naująją globaliąją realybę ir entuziastingu pritarimu neoliberaliai ekonominei politikai. Tapo aišku, kad reikia naujos politikos, leidžiančios patiems mums, paprastiems žmonėms, dalyvauti priimant sprendimus, kas neabejotinai turi kelti nepatogumų esamai valstybei, bet kartu būtų naudinga besikuriančiai visuomenei.

Negana to, tokia „iš apačios“ kuriama politinė strategija galiausiai padeda įrodyti, kad žmonių savivalda, bendruomenių ir socialinių tinklų potenciali galia yra tai, ko vengia ir bijo tiek valstybė, tiek kapitalas. Tokie mąstytojai kaip Gilles’is Deleuze’as, Felixas Guattari, Manuelis Castellsas ir daugybė kitų rašo, kad horizontaliais principais veikiantys tinklai neatsiejami nuo ateities pasaulio, kuriame tai, ką galime vadinti mažąja politika – žmonių iš apačios kuriama politika – lems ne tik gyvenimo kokybę, bet ir politinę bei ekonominę ateitį. Hierarchijomis ir nuolankumu galios struktūroms grįstas pasaulis mūsų nebetenkino, atrodė pasenęs ir nebevertas kūrybinių pastangų. <…>

K.P.

Laisvasis universitetas – ateities gyvenimo laboratorija


Laisvąjį universitetą (LUNI) galima laikyti vienu įdomiausių pastarojo meto gyvos kultūros vyksmo reiškinių Lietuvoje. Tai savanoriška avangardinė ir antikapitalistinė savišvietos iniciatyva, kurią kuria įdomūs ir drąsūs žmonės. LUNI gyvuoja jau penktus metus, neparemtas nei biurokratinių valstybinės institucijų, nei privataus kapitalo.

Iniciatyva atsirado 2008 metais, kai Vilniuje vyko studentų protestai prieš aukštojo mokslo neoliberalizavimo reformą (trumpai tariant – apmokestinimą).

Po vienos iš demonstracijų Vilniaus universiteto centrinius rūmus papuošė barikada, tačiau labai trumpam. Grupelė protestavusiųjų – tarp jų buvo ir studentų, ir buvusių dėstytojų, ir pankų – tuo metu nusprendė, kad pasipriešinimas per silpnas, todėl reikia daryti ką nors savo, kitokio ir nepriklausomo, ir įkūrė Laisvąjį universitetą.

Aš susipažinau su LUNI iniciatoriais VU barikados metu ir po jos, kai policijoje buvome įvykių liudytojai. Mane idėja iškart sužavėjo, nes tuo metu studijuodama valstybiniame universitete neatradau nei daug bendraminčių, nei visai nepelnytai legendomis apipinto studentiško gyvenimo. LUNI, kaip bendravimo erdvės, kuri, kaip iškart supratau, burs įdomius žmones, atsiradimas, intriguojančios planuojamų paskaitų temos (pvz., Sorbonos doktoranto paskaita apie teisinį nihilizmą) patraukė. Supratau, kad čia, kitaip nei įprasta, žmonės veikia išties susidomėję ir tikėdami, kad tai prasminga, ir šis įspūdis man neblėsta per visus ketverius LUNI gyvavimo metus.

<…> Laisvajame universitete skatinamas kritinis požiūris įvairiais klausimais. Čia būna paskaitų apie ekonomiką, žiniasklaidą, apie kultūrines ir politines aktualijas, dažnai viešai neminimus istorijos aspektus, teisinės sistemos užkulisius. Stengiamasi, kad LUNI apie problemas būtų kalbama mažiau įprastu aspektu, pateikiant alternatyvų požiūrį. Bandoma rinktis temas, kurių negvildena valstybiniai ar privatūs universitetai, kuriomis viešai apskritai vengiama kalbėti (pornografija, prostitucija, nacionalizmo kritika, diskusijos apie viešumoje vien liaupsinamus partizanus miškinius). Čia argumentuotai keliamos kapitalizmo sistemos problemos ir akligatviai, daugybė kitų temų. Būtent tos alternatyvios nuomonės, kitoks požiūrio taškas ir yra pagrindinis LUNI variklis ir jėga.

Visos paskaitos, diskusijos ar filmų peržiūros Laisvajame universitete vyksta tik nemokamai, todėl renginiai prieinami visiems, kartais klausytojų skaičių riboja nebent vietos trūkumas. Aišku, jeigu žmogus ima uzurpuodamas eterį įžūliai ir agresyviai agituoti, įžeidinėti, tokių pasisakymų laisvė bendru sutarimu ribojama. LUNI neturi nuosavų rūmų ar kitokios erdvės, nuolat keliauja po įvairias miesto vietas, kur atsiranda draugų, mielai priimančių ir leidžiančių surengti diskusiją ar paskaitą – po galerijas, kavines, muziejus. Buvome ir esame savotiški nomadai – klajokliai, miesto dykumoje ieškantys oazių ir bandantys kurti ten laikinąsias autonomines zonas.

Pirmaisiais metais LUNI paskaitos vykdavo ir VU centriniuose rūmuose, kol rektorius nepareikalavo mokėti už auditorijos nuomą. Kartais paskaitos vyksta ir gryname ore. Neseniai pradėti rengti smagūs pasivaikščiojimai, kai gerai kurį nors mikrorajoną pažįstantis žmogus susirinkusiesiems pasakoja apie jo praeitį ar įdomybes. Į naktinius pasivaikščiojimus po Vilnių susirenka rekordinis skaičius žmonių (apie 200 ar daugiau), ištroškusių kartais net šiek tiek šiurpulingos neatrastos apleistų miesto erdvių egzotikos. Kasmet organizuojama nemokama LUNI vasaros stovykla tapo vienu įdomiausių atvirų festivalių – diskusijos, muzika, maudynės gražiuose Lietuvos gamtos kampeliuose.

<…> Tarp LUNI lektorių pasitaiko tiek profesorių, tiek kurio nors universiteto studentų, tiek vidurinės mokyklos nebaigusių žmonių – tai ne kliūtis. <…> LUNI inciatyvinė grupė, kurioje yra buvę pačių įvairiausių žmonių – istorikų, informatikų, bedarbių, studentų, politinių aktyvistų, ekonomistų, poetų – nusprendžia, ar siūloma tema įdomi ir ar verta organizuoti paskaitą. Į inciatyvinę grupę patenka kiekvienas, norintis geranoriškai prisidėti prie LUNI organizavimo, ji nėra nuolatinė. Deja, didžioji dalis Laisvojo universiteto studentų ir studenčių (vidutiniškai ateina 20–60 žmonių) po paskaitos išeina, pasitenkindami tik vartotojo vaidmeniu, o kuo daugiau yra organizuojančiųjų, siūlančiųjų, tuo smagiau, įvairiau.

<…> Nieko stebėtina, kad žmonės vis ateina, nes apie LUNI buriasi gerų gyvų žmonių bendruomenė, draugų, bendraminčių ratas. Laisvasis universitetas įprasmina vienaip ar kitaip dalyvaujančiųjų gyvenimus, gaivina Vilnių, Kauną, kuria pulsuojančias bendruomenines erdves, kur atėjęs net neturėdamas lito kišenėje įdomiai praleisi laiką. Tai yra žmonių laimėjimas kuriant kasdienybės formas patiems, „iš apačios“, o ne vykdant nuleistus valdiškus nutarimus, kurie, deja, šiandien ir daro daugiausia įtakos tiek kultūrai, tiek švietimui. Laisvasis universitetas – tai mokymosi būdas, socialinio gyvenimo forma, atvira, laisva, aktyvi ir gausėjanti bendruomenė.

A.L.

Anapus tapatybės: kas yra anarchistas (-ė)?


<…> Anarchistės ir anarchistai kuria naujas erdves, autonomiškas nuo valstybės ir kapitalo. Tos erdvės yra bendra-būvio, bendra-vimo, bendr-ystės erdvės. Jų niekad nebus per daug. Dažnai jos nepastebimos, efemeriškos, atsirandančios tik vienam vakarui, po to išsisklaidančios kaip plunksniniai debesys. Sąmoningumo, laisvai kuriamų ir jokioms kliūtims nepasiduodančių idėjų erdvės. Jose kuriama anarchija. Tai svarbu, iš tokių erdvių atsiranda socialiniai centrai, gimsta dideli, nors kartais ir neapčiuopiami projektai.

Ir vis dėlto anarchizmas, anarchistinė tapatybė yra alternatyva stabilioms (ne vien valstybės ir kapitalo), autoriteto galia apibrėžtoms tapatybėms. Anarchizmas – tai ryžtas kurti savo, savo bendruomenės ir visuomenės gyvenimą, laisvą nuo valstybės prievartos ir kapitalistinio išnaudojimo, ryžtas rinktis kovą prieš galios struktūras ir kviesti į tą kovą kitus, ryžtas formuoti savo pasaulėžiūrą nepaisant viešosios nuomonės spaudimo, ryžtas pasakyti savo nuomonę net tada, kai dauguma mano priešingai – ir likti ištikimam savo nuomonei.

Dėl šių paminėtų ir daugybės nesuminėtų dalykų anarchistų visuomenėje niekada nebus daug, ir mes visada (bent jau artimiausiu metu) turėsime imtis ne tiek pasaulinės revoliucijos uždavinių, bet autonominių erdvių paieškos ir kūrimo. Anarchistų niekad nebus daug – bet jie patys yra DAUG – juk kiekvienas iš mūsų savyje sugeba sutalpinti ištisą prieštaravimų kupiną pasaulį. Tapimas anarchiste ar anarchistu yra sunki, bet velniškai kerinti pastanga, tai – kelias į laisvę, anapus fundamentalizmo, anapus dogmatizmo, anapus tapatybės.

K.P.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ana ... &com=1&s=1

Žygeivis
2014-01-19 23:00


Įdomu, kodėl DELFI taip aktybiai reklamuoja visokius neaiškius "kovotojus su lietuvių buržuaziniu (kapitalistiniu) nacionalizmu"?


Ši anarchistų-antinacionalistų reklama labai jau primena KGB 5-tosios tarnybos naudotus metodus.... :)

Anarchizmas yra politinė ultra-kairė, blogiau net negu komunistai!
2014-01-19 23:53 IP: 176.127.121.178


Tai labai pavojingas, visa griaunantis judėjimas.

Priešingoje pusėje, t.y. ultra-dešinėje yra (neo)naciai. Tai yra du marginaliniai judėjimai, kurie dažnai tarpusavyje konfliktuoja.

Tiesa yra viduryje!

PS: Delfi rodo nemažai simpatijų anarchistams, pvz. šis straipsnis, N. Vasiliauskaitės rašiniai ir pan. (naciams tribūnos nesuteikia).

???
2014-01-20 09:35 IP: 88.119.144.166


O KAS FINANSUOJA TĄ UNIVERSITETĄ LUNI ?????????

ddpr
2014-01-20 09:59 IP: 78.57.191.200


Anarchistai ir komunistai tai broliai dvyniai. Tik anarchistai durnesni.

Ispanijoje pilietinio karo pradžioje jie buvo dideli draugai, bet kadangi komunistai buvo gudresni, tai gale karo tuos anarchistinius durnelius paprasčiausiai iššaudė.

Tiek žinių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 25 Sau 2014 19:42 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Romas Zabarauskas: Atėjo laikas gėjų revoliucijai


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/r-z ... z2rQtbx8IN

Romas Zabarauskas,
www.DELFI.lt
2014 m. sausio 24 d. 10:53

Paveikslėlis

Romas Zabarauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Publicistė Nida Vasiliauskaitė – Lietuvos LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų) bendruomenės ir istorijos dalis. To neištrins jokios dabartinės intrigos, nesutarimai ir nusivylimai – taip yra ir liks jau visiems laikams. Nuo 2005-ųjų į DELFI rašanti filosofijos mokslų daktarė pirmoji taip drąsiai, kategoriškai ir viešai gynė LGBT asmenų teises ir orumą.

Be to, Nida visada turėjo ypatingą ginklą – aštrų humoro jausmą, dėl kurio pražilo ne vienas tamsuoliškas politikas ir visuomenės veikėjas.

Pirmuosius Nidos straipsnius skaičiau dar besimokydamas mokykloje. Būtent jos tekstai ir sociologo Artūro Tereškino knygos įkvėpė mane būti savimi, nesmerkti savo homoseksualumo, ieškoti bendraminčių ir žinių. Suteikė viltį, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie nebijo kovoti už LGBT teises, ir apskritai už socialinį teisingumą. Ačiū jiems už tai.

Viskas keičiasi. Keičiasi ir žmonės, ir vertybės, ir vaidmenys, kuriuos vaidiname. Vieni pasirenkame būti įžymybėmis, kiti – mokslininkais ar menininkais, treti – publicistais. Mažytis tas Lietuvos teatras, todėl dažnai vienas aktorius vaidina daug vaidmenų: ir publikuoja akademines knygas, ir viešai pasisako už vienų ar kitų žmonių teises; ir rašo straipsnius DELFI, ir kuria mini bendruomenes „Facebook“; ir eksperimentuoja mene, ir išnaudoja žiniasklaidos dėmesį skirtingoms problemoms viešinti.

Visaip būna, ir tai nieko blogo. Bet pastaruoju metu kelia nerimą kitas dalykas. Nidos Vasiliauskaitės straipsniai išliko kategoriški, bet kritikos objektu vis dažniau tampa nebe tamsuoliai. Filosofė vieną po kito išjuokė kairės, feminizmo, ir galiausiai LGBT aktyvistus. Panašu, kad teisinga ir logiška tik viena – Nidos Vasiliauskaitės vizija. Tik kokia toji vizija? Kaip ji politiškai įgyvendinama? Kokiame dešimtmetyje ir kontekste ji įprasminta?..

Štai paskutinis straipsnis „Homoseksualumas viešai“ http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/n-v ... d=63777992 kritikos objektu pasirenka tai, kas Lietuvoje išvis neegzistuoja. Nida Vasiliauskaitė kritikuoja homoseksualų atsiskleidimu paremtą politiką – bet Lietuvoje atsiskleidusius gėjus ir lesbietes galime suskaičiuoti ant pirštų. O reikalavimų, spaudimo atsiskleisti – išvis nebūta.

Tokiu atveju norėčiau Nidai padėti. Jeigu jau ji ėmė kritikuoti tai, ko Lietuvoje dar nėra – tebūnie prisiimsiu tą kaltę ir pradėsiu tai daryti.

Taip, atėjo laikas gėjų, lesbiečių, biseksualų ir translyčių asmenų revoliucijai. Atėjo laikas pasakyti: mes čia. Mes nebijome savęs, mes patys save apibrėžiame ir, gerbiama visuomene, jūs turėsite su tuo susitaikyti. Vienareikšmiškai skatinu – jeigu esate LGBT ir turite galimybių, atsiskleiskite savo tėvams, giminaičiams, bendradarbiams. Atsiskleiskite pakeldami taurę už savo gyvenimo partnerį prie Kūčių stalo, atsiskleiskite ateidami su savo antrąja puse į darbo vakarėlį ar tėvų susirinkimą mokykloje. Jei tik galite sau leisti, kurkite youtube.com video, rašykite straipsnius, švieskite savo šeimas ir visą visuomenę.

Tik mes patys iš tiesų galime pakeisti visuomenę ir išsikovoti savo teises. Tik patys galime prisijungti prie tarptautinių LGBT aktyvistų, kurių iškovotomis privilegijomis šiandien visi naudojamės. Nepamirškime Stonewall riaušių, Harry Hay, Harvey Milk, Act Up, Queer Nation.

Nepamirškime Vladimiro Simonko, Eduardo Platovo ir Artūro Rudomanskio, Youtube.com atsiskleidusių Edgaro Rušinsko, Mariaus Gorochovskio ir Kristinos Kunsteinaitės, dainininko Ruslano Kirilkino, aktoriaus Deniso Kolomyckio, publicistės Linos Žigelytės, literatūros kritikės Neringos Mikalauskienės ir kitų.

Švieskimės, atsiskleiskime, spindėkime ir mes iškart nugalėsime, nes laisvė suteikia didesnę laimę nei bet kokios materialinės sąlygos.

Na kaip, ar skambėjo labai „prisitaikėliškai“, ar daug suteikiau galios pranašesnei daugumai, kaip rašo Nida Vasiliauskaitė?.. Kažkaip abejoju. Mano paties atsiskleidimas, 2011-ais sukėlęs skandalą, buvo lydimas žodžių: „Turi keistis ne gėjai, o Lietuva“. Vis dar manau taip pat. Ir Lietuva jau pamažu keičiasi, mūsų visų dėka.

Dėl Michel Foucault. Taip, jis kritikavo „atsiskleidimo“ logiką, rašė apie istoriškai suformuotas seksualines tapatybes ir vengė kalbėti apie savo homoseksualumą. Kas čia žino, ar 1984-ais dėl AIDS miręs filosofas apskritai būtų patenkintas tokiu homoseksualų teisių progresu, kurį šiandien dažnai apibrėžia vien tik santuokos legalizavimas. Tik bekalbėdami apie Foucault, nepamirškime, kad šis teoretikas paskutiniais metais nevengė gėjų spaudai kalbėti ne tik apie seksą, bet ir apie savo polinkį sadomazochizmui, ir kad peržengęs mokslo ribas jis tapo tikra gėjų ikona, įkvėpusia ištisas kartas LGBT teisių aktyvistų.

Tuo tarpu šiandien gyvenanti teoretikė Judith Butler, kuri remiasi Michel Foucault, kalba apie tai, kad mūsų lytis tėra „vaidinimas“, ir kritikuoja vien homoseksualia tapatybe paremta politiką, nė nemano slėpti, kad pati yra lesbietė.

Atsiskleidimas, kaip ir pats homoseksualumas, kai kurių filosofų ar žydrųjų („queer“) teoretikų požiūriu – kultūriškai suformuota, vakarietiška tapatybė. Šito neigti nesiruošiu. Artėjant Olimpinėms žaidynėms Rusijoje, aštrėjant Putino propagandinei retorikai, mes tą pasirinkimą tarp Rytų ir Vakarų matome ryškiai kaip niekada. Aš renkuosi Vakarus, ir todėl kviečiu revoliucijai. Visų pirma, savo pačių širdyse.

www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/r-z ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 17 Vas 2014 17:45 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Lesbo-pederastų "antyfa aktyvas" Kaune 2014 m. Vasario 16 d.

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 24 Kov 2014 21:11 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Vagie, kepurė dega! Tolerantiškas jaunimas pagaliau perskaitė VSD ataskaitą


https://www.facebook.com/notes/blogeris ... 5335739627

Blogeris Zeppelinus
2014 m. kovo 23 d., 12:02

Paveikslėlis

Artėjant savaitgaliui spauda sumirgėjo nuo vaivorykštinių pranešimų.

Tolerantiško jaunimo asociacija, vadovaujama Artūro Rudomanskio, viešai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, reikalaudama į saugumo pamatinių nuostatų sąrašą įtraukti homoseksualizmą, o politizuoto homoseksualizmo kritiką - t.v. "homofobiją" į grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/s ... mui-621301.

Homoseksualizmo plėtros aktyvistus vienijanti ir su ultrakairuoliškomis bei t.v. antifašystinėmis jėgomis bendradarbiauti nevengianti asociacija pažėrė rūsčios kritikos Valstybės saugumo departamentui.

Mat tas, anot pono A.Rudomanskio:

"... nepakankamai skiria dėmesio homofobijos, kaip Rusijos strateginio įrankio siekiant išlaikyti Lietuvos geopolitinę gravitaciją į Rusiją, apraiškoms Lietuvoje"

Todėl jis

"... ir ragina departamentą aiškiai išsakyti poziciją homofobijos kurstymo atžvilgiu bei imtis priemonių šiai grėsmei neutralizuoti.

Pabrėžiama, kad departamentas turėtų aiškiau formuluoti viešus pareiškimus, nurodydamas, jog pavojų nacionaliniam saugumui ir Konstitucinei santvarkai kelia ne homoseksualumas, o homofobinės nuostatos"

Kas gi nutiko?

Ko taip susijaudino ponaitis A.Rudomanskis ir jo bendražygiai iš visų tų homoseksualizmo plėtros ir antifašystinių organizacijų?

Ogi panašu, kad jie pagaliau perskaitė VSD 2014 m. ataskaitą. Ir aptiko ten tai, kas jiems labai nepatiko.

Tiesa išvis dažnu atveju yra skaudus dalykas, o įpratus prie pažangos šauklių vaidmens žiniasklaidoje sužinoti, jog bendradarbiauji su priešiškomis Lietuvai jėgomis labai nesmagu.

Taigi, kas toje VSD ataskaitoje http://www.vsd.lt/Files/Documents/63530 ... 220000.pdf galėjo taip suneraminti tolerantišką ir antifašystinį jaunimėlį?

Skaitome:

II. Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų keliamos grėsmės

Rusijos žvalgybiniai interesai ir objektai

Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pasirinkdamos konkrečius taikinius vertina ne tik jų žvalgybines galimybes, bet ir motyvus bendradarbiauti. Ieškoma asmenų, kurie gali būti pažeidžiami dėl jų asmeninių savybių ar interesų.

Motyvais bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali būti:

finansiniai interesai (skolos, noras gyventi prabangiai, pelningi verslo sandoriai Rusijoje ir pan.);
nusivylimas karjera;
kompromituojanti informacija (teisės pažeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai, seksualinė orientacija, priklausomybės, problemos šeimoje);
simpatijos Rusijai dėl įsitikinimų ar tautybės.

(Šaltinis: GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS, Vilnius 2014 m., 5 psl.)

Pastebėjote?

Seksualinė orientacija VSD ekspertų yra tiesiai šviesiai įvardinta, kaip "vienas motyvų bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis".

Politkorektiškumas yra geras žiniasklaidoje, tačiau kuomet kalba eina apie valstybės saugumą viskas turi būti vadinama savais vardais.

Žinoma, tai nereiškia, kad visi homoseksualistai yra Rusijos agentai. Toks teiginys būtų absurdiškas.

Tiesiog netradicinės orientacijos žmonės yra priskiriami tai kategorijai, su kuria siekia dirbti Rusijos žvalgyba, turinti tame ilgametę tradiciją.

Keletas pavyzdžių: - žymiausi Rusijos/SSSR šnipai-homoseksualistai, užverbuoti netradicinės orientacijos pagrindu:

Pulkininkas Alfredas Redlis, Austrijos-Vengrijos karinės kontržvalgybos vadas prieš I Pasaulinį karą

http://en.wikipedia.org/wiki/Alfred_Redl

Britų diplomatas Džonas Vassalas

http://en.wikipedia.org/wiki/John_Vassall

http://www.britannica.com/EBchecked/top ... hn-Vassall

Britų aukštuomenės homoseksualistų-šnipų ratelis, žinomas, kaip Kembridžo penketukas:

http://en.wikipedia.org/wiki/Cambridge_Five

Britų aristokratas seras Antony Blantas

http://en.wikipedia.org/wiki/Anthony_Blunt

Britų aristokratas, žvalgas ir URMo pareigūnas Guy Francis de Moncy Burgess

http://en.wikipedia.org/wiki/Guy_Burgess

Britų žvalgas ir diplomatas Donaldas Maklinas (Donald Duart Maclean)

http://en.wikipedia.org/wiki/Donald_Maclean_%28spy%29

Britų valstybės tarnautojas Džonas Keirnkrosas

http://en.wikipedia.org/wiki/John_Cairncross

USA išdavikas Wikileakso šaltinis Čelsi Menning, anksčiau žinomas, kaip Bredlis Edvardas Menningas

http://en.wikipedia.org/wiki/Chelsea_Manning

Visus juos vienija du aspektai:

a) netradicinė seksualinė orientacija

b) šnipo darbas Rusijos/SSSR žvalgybos naudai

(išskyrus Menningą, kuris USA valstybės paslaptis perdavė Wikileaks)

Deja, apie užverbuotus t.v. homofobijos pagrindu rusų šnipus mes nieko nežinome... ;(

Todėl sunku suvokti ponaičio A.Rudomanskio siekius įrašyti tai į Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui sąrašą.

Tiksliau, suvokti to siekio motyvus - nesunku, sunkiau suprasti, kodėl kažkas gali manyti, jog į tuos bandymus nukreipti dėmesį nuo tolerantiško ir antifašystinio jaunimėlio problemų verta žiūrėti rimtai.

Juolab, kad VSD ataskaitoje minimi ir kiti tolerantiško jaunimo, kaip taisyklė, priklausančio ir radikaliems antifašystams bei dažnu atveju ultrakairiesiems radikalams, veiklos aspektai:

I.

"Rusijos regioninės galios sklaidai palankią istorijos koncepciją Lietuvoje propaguoja sovietinei praeičiai simpatizuojantys ir radikalias kairiąsias idėjas skleidžiantys asmenys, rusakalbė žiniasklaida, Rusijos finansuojamos karo veteranų organizacijos, su Algirdo Paleckio vadovaujamomis Socialistinio liaudies fronto partija ir asociacija ,,Lietuva be nacizmo“ susiję asmenys, dalis pseudomokslines idėjas skleidžiančių visuomenės veikėjų.

Jų veiklą remia ir neretai koordinuoja Rusijos valdžios išlaikomi tyrimų centrai, kitos su valdžios institucijomis susijusios organizacijos"

(Šaltinis: GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS, Vilnius 2014 m., 14-15 psl.)

Paveikslėlis

II.

"Daugelyje Europos valstybių radikaliojo antifašizmo reiškinys yra siejamas su kairiojo ekstremizmo ideologijas propaguojančiomis autonomistų grupėmis.

Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse šią nišą yra užėmusios Rusijos užsienio ir informacinę politiką įgyvendinančios organizacijos.

Jų nariai neretai dešiniuoju ekstremizmu viešojoje erdvėje įvardina ne tik bet kurios šalies valstybinio patriotizmo apraiškas, bet ir Rusijos vykdomos politikos kritiką bei oponavimą Maskvos siūlomai istorijos traktavimo koncepcijai.

(Šaltinis: GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS, Vilnius 2014 m., 16-17 psl.)

Paveikslėlis

Ar reikia minėti, kad būtent su tos asociacijos "Pasaulis be nacizmo" veikėjais rengia bendras viešas akcijas Antifa Lietuva?

Tarp kurio aktyvistų kokie trys ketvirtadaliai, jei ne daugiau yra būtent tolerantiškos orientacijos.


Vienžo, tikrai ne be reikalo subruzdo tolerantiškas jaunimas.

Kiek pavėluotai pasiskaitęs VSD ataskaitą ir supratęs, kad ateityje gali būti sunkiau maustyti lietuvius ir žiniasklaidoje vaizduoti kovotojus su "fašyzmo" baubais.

Desperacijomis gauruoto Rusijos šėšėlio už nugarų paslėpti nebepavyks.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 25 Geg 2014 18:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Šaltinis - https://www.facebook.com/algirdas.degut ... 1046479989

Algirdas Degutis

Įtakingų tautininkų (Songaila, Kundrotas) rusofobija yra nepagrįsta ir kenksminga patriotiniam reikalui. Rusofobija yra jaukas, kurį prariję mūsų tautiečiai taps kosmopolitų/liberastų/sodomitų valda.

Kęstutis Čeponis

Kaip matau, Degutis vis nerimsta su savo "rusofobija". Vos ne kasdien apie ją rašo.

Kiek beaiškinu, niekaip jam "neįkalu", kad "rusofobija" ir "imperofobija" - tai visai skirtingi dalykai.

P.S. Vis mąsčiau, kodėl Kristiną taip nervina "lietuvių fašistai" ir traukia įvairūs "raudonieji" (pradedant Prunskiene - "Šatrija", ir baigiant įvairiais nacionalsocialistais, tipo buvusio liberalo Degučio :) ).

O dabar perskaičiau diskusiją ir supratau - "Mano senelis iki 1918 metų buvo lenkakalbės šeimos. Ten toje Nemuno pusėje visi kalbėjo lenkiškai."

Deja, bet būtent tokiose šeimose - kaip taisyklė, nors būna ir išimčių - iš kartos į kartą perduodamos simpatijos toli gražu ne Lietuvybei.

Beje, labai gerai atsimenu ir Andriukaičio kalbas, kada jis ir Česlovas Juršėnas ateidavo pas mus (mano tetą, lietuvių kalbos mokytoją, Aldoną Kruopytę, kuri buvo Česlovo klasės auklėtoja) į svečius Ignalinoje dar sovietmečiu... Tokio aršaus (ir viešo) antikomunisto tais laikais man pažinoti neteko. :)

O štai, kai tik Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė, tai Andriukaitis iš ypatingai aršaus antikomunisto staiga tapo "liepšu drugu" tiems patiems komunistams.

Juk būtent jo dėka socdemai susijungė su LDDP, ir taip suteikė jiems galimybę "pasivogti" socdemų "iškabą" bei patekti į socdemų tarptautines organizacijas.

Jei dar pridurti, kad Andriukaitis yra dalyvavęs ir Žygeivių bei Ramuvos judėjimuose, tai jo tokia "metamorfozė" yra daugiau nei keista... :)

Kristina Apanavičiūtė

Kęstuti, šitai mes išsiaiškinome įdėmiai studijuodami šeimos istoriją. Mano senelis nuo 14 metų lietuvis, tada buvo 1918 metai. Ir tokiu liko iki mirties. Vienas jo dėdė liko lenku.

Ne tame esmė. Tuo metu kairioji mintis buvo pažangi, ir ji yra pažangi.

Andriukaičio metamorfozių ir man nesuprasti, tėtis pasakojo, jog jis buvo prie internacionalistų socdemuose, apie tai yra aprašyta ir jo knygoje.

Kęstuti, kad dalinuoji giminės istorija tai aš esu drąsi, ir nelendu į krūmus, kaip jūsų Kundrotas, kurio pavardė visiškai ne lietuviška. Arba Jūs, kurio giminės istorija irgi labai jau įdomi...

Kęstutis Čeponis

Man įdomiau, kodėl "kairioji mintis", kuri yra pažangi, būtinai turi būti susijusi su meile Putinui ir Rusijos imperijai? Nes "kairieji" tiek pas mus, tiek ir Vakaruose, būtent taip ir elgiasi.

Nors pastaruoju metu ir vadinami "dešinieji" - turiu omenyje nacionalsocialistus (tiek mūsų, tiek Vakaruose) labai jau garbina tą patį Putiną ir Rusijos imperiją.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 25 Geg 2014 19:28 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 08:46
Pranešimai: 3556
Tavo nuoroda neveikia. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 25 Geg 2014 20:01 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Tavo nuoroda neveikia. :smile38:


Kuri?

Jei paskutinio pranešimo iš "feisbuko", tai ji veikia (patikrinau), bet, matyt, būtina prisijungti prie "feisbuko" - čia juk uždara sistema.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 09 Lie 2014 08:11 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 08:46
Pranešimai: 3556
Duoda: puslapis nerastas.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 10 Lie 2014 13:29 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Duoda: puslapis nerastas.


Patikrinau Algirdo Degučio veidaknygės puslapį https://www.facebook.com/algirdas.degut ... 1046479989

Tikrai veikia - tik reikia prieš tai užsiregistruoti veidaknygėje.

P.S. Gal tu būtent jo puslapyje esi "užbanintas"? Todėl tada tau ir nerodo...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 10 Lie 2014 23:53 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 08:46
Pranešimai: 3556
Nesu buvęs tame puslapyje.
Esu dalyvavęs tik viename, Puteikio, kur turėjau garbės ir tamstą suriktinti. :img01:
Aš feisbuke esu užsiregistravęs ir mane įmeta automatiškai.
O to puslapio nerodo.
Gal, kad užšifruota nuoroda?
Nes, pvz., imdamas nuorodas iš tavęs, visada pirma atverčiu originalų puslapį ir tik iš ten imu nuorodą - kitaip neina.
Ar šitas?
https://www.facebook.com/algirdas.degutis
Kur ieškoti to pokalbio?
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 11 Lie 2014 14:38 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Ar šitas?
https://www.facebook.com/algirdas.degutis
Kur ieškoti to pokalbio?
:smile38:


Šitas - o puslapis https://www.facebook.com/algirdas.degut ... 1046479989

Pradžia jo tokia (ieškok pagal datą Degučio puslapyje, jei mano pateikta tiesioginė nuoroda neatsidaro (man ką tik atsidarė):

Algirdas Degutis
Gegužės 24 d.

Įtakingų tautininkų (Songaila, Kundrotas) rusofobija yra nepagrįsta ir kenksminga patriotiniam reikalui. Rusofobija yra jaukas, kurį prariję mūsų tautiečiai taps kosmopolitų/liberastų/sodomitų valda.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 15 Spa 2014 22:26 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 00:16
Pranešimai: 15832
Miestas: Ignalina
Kaune upėje rastas be žinios dingusio rašytojo V. Normano kūnas


http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nel ... mano-kunas

Nerijus Povilaitis
2014-10-09 16:49, atnaujinta 2014-10-10 08:04

Ketvirtadienio popietę Kaune, Nemuno upėje ties „Žalgirio“ arena, rastas vyro kūnas.

Apie 15 val. 30 min. jį pastebėjo moteris ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112.

Paveikslėlis

Šalia skenduolio kūno rastas P.Senūtai išduotas asmens dokumentas.
Lrytas.lt archyvo nuotr.


Policijos žiniomis, prie velionio aptiktas asmens dokumentas, išduotas 1985 metais gimusiam P.S. Gali būti, jog tai prieš kurį laiką dingusio rašytojo Povilo Senūtos, dar žinomo Vilio Normano pseudonimu, palaikai.

Pasak pareigūnų, tikslesnė informacija bus suteikta tik įvykus oficialiam palaikų atpažinimui. Pirminiais duomenimis, išorinių smurto žymių nerasta, pagal kūno suirimą galima manyti, jog palaikai vandenyje buvo apie savaitę.

Kūryba atspindėjo vidines paieškas


V.Normaną pažinojęs ir paskutinę jo knygą „Masturbacija“ išleidusios leidyklos „Kitos knygos“ atstovas Darius Pocevičius žinią apie rastą kūną pasitiko giliu atodūsiu.

„O Dievuliau mano“, – atsiduso leidėjas.

D.Pocevičius sakė, jog V.Normanas buvo labai įdomi, ekspresyvi asmenybė. Kūrėją kankinusios psichinės ligos požymių aplinkiniai beveik nepastebėdavo. Kai kurie simptomai išryškėdavę nebent pavartojus alkoholio.

„Jis buvo žinomas ne tik kaip kūrėjas, bet ir kaip viešas asmuo. Jis tiesiog degte degdavo visokiomis tiek politinėmis, tiek ir socialinėmis idėjomis. Kalbant apie jo beprotybę, to niekas nepastebėjo“, – sakė D.Pocevičius.

Į nebūtį išėjusį rašytoją leidyklos „Kitos knygos“ atstovas vadino darboholiku.

„Jis labai daug rašė, buvo rašto žmogus. Kūrė ne tik grožinę literatūrą, bet ir versdavo, taip pat ėmėsi publicistikos. Labai karštas, užsidegęs, gana užsispyręs, bet labai darbštus žmogus“, – velionį prisimena D.Pocevičius.

Kalbėdamas apie V.Normano kūrybą leidyklos atstovas akcentavo, kad visos jo knygos – gana skirtingo stiliaus.

„Sudėjus visas jo knygas matomos jauno žmogaus paieškos. Net ir paskutinėje jo knygoje matyti, kad jis nieko neatrado. Tikiu, kad šį romaną jis mielai būtų pratęsęs, „Masturbacija 2“ sukūręs“, – sakė D.Pocevičius.

Kūrybingas perfekcionistas


Pastaruoju metu P.Senūta studijavo doktorantūroje Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, Socialinės ir politinės teorijos katedroje.

Jis gilinosi į prancūzų psichoanalitiko Jacqueso Lacano filosofiją, domėjosi Slavojaus Žižeko studijomis.


Katedros vedėjas profesorius Gintautas Mažeikis velionį prisimena kaip itin kūrybingą, turėjusį lakią vaizduotę, ambicingą žmogų.

„Jis buvo absoliutus maksimalistas. Norėjo, kad laimė ar meilė iki pabaigos būtų tikra, be jokių dėmelių. Tiesa, būtų pati tikriausia, žinojimas – iki dugno. Kadangi tai niekada nenutikdavo, jis labai išgyveno. Jo įtampa išgyvenant gerumo nebuvimą buvo labai juntama katedroje“, – lrytas.lt sakė profesorius G.Mažeikis.

Mokslininkas pripažino su savo kolegomis išmokęs tinkamai reaguoti į jauno doktoranto nuotaikų kaitą.

„Jo nebuvo galima smarkiai kritikuoti, nes tada bus dėmės.


Reikėdavo labai atsargiai kalbėti ne todėl, kad jis to nesuprastų, bet todėl, kad dėl kiekvieno žodžio labai išgyvendavo. Į gyvenimą jis žvelgė kaip į daugybę romanų, kuriuos rašydavo kiekvieną akimirką. Visi politiniai įvykiai, laikraščių iškarpos figūravo kaip koks nors galimas romanas“, – velionį prisimena katedros vedėjas.

Perdėtas jautrumas trukdė gyventi


Prisimindamas paskutinį susitikimą su P.Senūta prieš jo dingimą spalio 1-ąją, profesorius G.Mažeikis atkreipė dėmesį, jog katedros doktorantas buvo pakilios nuotaikos.

„Buvau kiek nustebęs, kad jis ėmė domėtis kultūrine-socialine antropologija. Su nuostaba žiūrėjau į šį posūkį, kurio tikrai nesitikėjau. Patariau ką skaityti, pagyriau už parašytą visiškai skaidrų tekstą nauja, netyrinėta tema. Man atrodė, kad jis labai teisingame ir šviesiame kelyje, nepiktnaudžiavo jokiais gėrimais. Katedroje dar paminėjau, jog Povilas pasitaisęs, užsiminiau, jog ateityje jam reikėtų sudaryti galimybę dėstyti studentams“, – prisimena profesorius G.Mažeikis.

Su prašymu padėti surasti be žinios dingusį P.Senūtą policija kreipėsi praėjusį pirmadienį. Kūrėjas gyveno su tėvais Kaišiadorių rajone, Kalvių kaime.

VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius, žinomas politologas Lauras Bielinis minėjo, jog velionio tobulybės siekis iš tiesų buvo labai stipriai jaučiamas.

„Jis buvo labai jautrus žmogus. Bet kokią kritiką išgyvendavo labai skausmingai. Galima sakyti, jog tas jautrumas jam ir trukdė gyventi. Kita vertus, jam niekada nebūdavo gana to ką padarė, akivaizdžiai buvo matyti, jog galima dar ką nors taisyti. Nors tai trukdo žmogui, darbe ši savybė didelis pliusas, leidžiantis maksimaliai pasireikšti“, – sakė profesorius L.Bielinis.

Kolegoms P.Senūta neretai užsimindavo apie kūrybinius išgyvenimus. Rašytojas ištisomis naktimis redaguodavo savo kūrinių tekstus, bet gautu rezultatu vis tiek likdavo nepatenkintas.

Į policiją kreipėsi tėvai


Nurodyta, jog vyras spalio 1 d. išvyko į Kauną, pas psichiatrą ir į universitetą, ir iki šiol namo negrįžo.

„Vyro požymiai: apie 185–190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 80 kg svorio, tamsių vidutinio ilgio plaukų, apvalaus veido.

Vilkėjo tamsiai mėlyną puspaltį, mėlynos spalvos džinsus, šviesiai pilką megztinį, trumpomis rankovėmis marškinėlius, avėjo mėlynus sportinius batelius. Jis nešioja akinius, turi psichinę negalią“, – skelbė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

2008 metų pabaigoje P.Senūta Kaune, Šilianių rajone, buvo itin stipriai sumuštas. Vaikinas patyrė sunkią galvos smegenų traumą, prireikė operacijos. Rašytojas vėliau pripažino, kad jo gyvybė buvo pakibusi ant plauko.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=14128625941412390629&view=6

******************************************************************

Vilis Normanas


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilis_Normanas

Vilis Normanas (tikras vardas Povilas Senūta; 1985 m. rugpjūčio 29 d.[reikalingas šaltinis], Alytuje – 2014 m. spalis, Kaune) – rašytojas, publicistas, socialinis aktyvistas ir kritikas[1].

Biografija

2008 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė filosofijos studijas, vėliau ėmė domėtis kultūrine–socialine antropologija, studijavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros doktorantūroje. Jis gilinosi į prancūzų psichoanalitiko Žako Lakano filosofiją, domėjosi Slavojaus Žižeko studijomis. Mėgstamiausias rašytojas Per Olov Enquist.

Būdamas aštuoniolikos metų, Vilis Normanas parašė pirmąjį savo romaną („Šnabždesys“).

Iš viso parašė 6 romanus, iš jų du su bendraautoriumi, ir vieną knygą (su psichoanalitiku Raimondu Milašiūnu).

Knygų „Meilė nugali viską“, „Nostradamo kapas“ ir „Froidiškai marksistiniai ir konservatoriškai anarchistiniai skrydžiai ant kušetės virš gegutės lizdu virstančio pasaulio" bendraautorius.

Vėliau rašė tekstus Lietuvos anarchistų svetainėje anarchija.lt, pats būdamas radikalių kairiųjų pažiūrų nevengė kritikos kitiems kairiesiems, ypač Naujajai Kairei.[2][3]

Vėliau, 2013-2014 m., autoriaus kritiniuose straipsniuose vyrauja palankesnis liberalizmui diskursas.[4]

Gyveno su tėvais Kalvių kaime (Kaišiadorių rajonas).

2014 m. spalio 1 d. išvyko į Kauną, į universitetą, ir namo negrįžo. 2014 m. spalio 9 d. Kaune, Nemuno upėje ties Žalgirio arena, buvo rastas vyro kūnas.[5]

Romanai

Šnabždesys. „Tyto alba“ [2]
Pavojingas protas
Beprotnamis [3]
Šventumas [4]
Masturbacija. Leidykla „Kitos knygos“

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 15 Spa 2014 23:35 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 08:46
Pranešimai: 3556
Gaila žmogaus.
Kažkaip iki tol jis vis rašė kaip tai ne taip. Bet paskutinis, matyt, jo rašinys buvo teisingas:

Rusija turi dingti iš politinio žemėlapio ir jokių „bet“
Paskelbė: Vilis Normanas Data: 2014-05-03
http://www.kaunozinios.lt/svarbu/rusija ... g.comments
.
Tai, kas vyksta Ukrainoje – paprastų žmonių skerdynės, Kremliaus užsakytas ir vykdomas ukrainiečių tautos naikinimas nėra taip tolima Lietuvai kaip gali atrodyti. V. Putinas – suknistas, niekingas beprotis, kuriam norisi mėšlu atsiduodančios SSRS atkūrimo.

Aš nevyniosiu žodžių į vatą: neturiu noro dėl tokio išgamos galvoti ironiškas metaforas. Mano kantrybė seniai išseko: Rusija turi dingti iš pasaulio politinio žemėlapio. Ar su visais žmonėmis, kurie gal visai nekalti? Taip, su visais. Su visais ir viskuo. Nes mes renkamės, ar Rusija, ar visas likęs pasaulis. Negalima į žmones, kurie neša J. Stalino plakatus ir juo žavisi žiūrėti „pro pirštus“ – gaiškit, išsigimėliai.

Tas pats ir su Lietuvoje veikiančiais Kremliaus statytiniais – juos Lietuvos saugumo struktūros turėtų bausti žiauriausiomis bausmėmis. Visus, kurie turi verslo reikalų su Rusija, reikia tikrinti daug kartų atidžiau. Rusija – ne tik ne partnerė, Rusija yra Blogis Nr. 1. Prakeiktų išsigimėlių šalis. Ar aš rusofobas? Taip, pats didžiausias. Tie, kas nėra rusofobai, – idiotai. Iš pačių rusų tebuvo keli atskirų asmenų vieši pareiškimai, kad jie smerkia smurtą Ukrainoje. Juos visus labai gerbiu. Visų kitų nekenčiu.

Mano didžiausia svajonė, kad ES ir JAV vis dėlto įves pačias griežčiausias sankcijas išsigimėliams, t.y. Rusijai ir šita šalis bankrutuos. Nors pasąmonėje tūno mintis, kad ten galėtų įvykti kas nors baisiau.

Man negaila Rusijos, nes man gaila paprastų viso pasaulio žmonių. Ką žinai, ką pradės skersti Kremlius. Vakar čečėnai, šiandien ukrainiečiai, o rytoj? Pasaulis nieko nedaro – nes Vakarai per daug pragmatiški. Dėl pelno jie paaukos visą Rytų Europą ir jos žmones. Tai žiauru: bet nemeluokime, kad mes to nežinojome.

B. Obama – per daug skystablauzdis, kad Rusijai kirstų iš peties, gal tik A. Merkel atrodo pakankamai kieta, kad neklausytų, ką tauškia vokiečių kaikariai. Beje, lietuviškojo kaikario taip niekas ir nenubaudė už tėvynės išdavystę. Neduok, Dieve, aš jį kada nors sutiksiu gatvėje.

Aš nekenčiu Rusijos, rusų, Kremliaus, Putino ir visko, kas rusiška. Ir jei jūs nejaučiate to paties – jūs nemylite laisvės, nevertinate žmonių gyvybės ir esate eilinis prisitaikėlis, kurio aš taip pat nekenčiu.

:smile38:

__________________________________________________

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 15 Spa 2014 23:47 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 08:46
Pranešimai: 3556
Žygeivis rašė:
Gal tu būtent jo puslapyje esi "užbanintas"?

Matyt, jis yra vienas iš tų pederastų, kurie internete nuo manęs nuolat gauna į snukį, todėl iš anksto apsidraudė, kad dar ir jo paties kamurkoj to paties neatsitiktų. :img01:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 162 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007