Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Diskusijos dėl 1938 m. Konstitucijos, A. Smetonos ir kitais klausimais

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės pirmasis atkūrimas 1918-02-16; Lietuvos Karalystė 1918 m.; Lietuvos Respublika 1920-1940 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Diskusijos dėl 1938 m. Konstitucijos, A. Smetonos ir kitais klausimais

Puslapis 1 iš 1

[ 65 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Diskusijos dėl 1938 m. Konstitucijos, A. Smetonos ir kitais klausimais

Parašytas: 30 Rgs 2008 13:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

Jau esu rašęs, kad nacionalizmo ("pasaulinio daugiatautiškumo") ideologija, lygiai kaip ir kosmopolitizmo ("pasaulinio vienatautiškumo") ideologija, apima labai platų žmonių spektrą su labai įvairiomis pažiūromis: politinių - ekonominių - socialinių - valstybės valdymo formų ir kitose srityse.

Lietuvoje viename nacionalizmo "sparne" yra ir Mindaugas Murza-Gervaldas, ir Visvaldas Mažonas, ir Stanislovas Buškevičius, o kitame sparne - ir Romualdas Ozolas, ir Romualdas Grigas, ir Bronius Genzelis, ir daugybė kitų ...

O ir mūsų forume irgi labai aiškiai matyti skirtingi požiūriai įvairiais klausimais: ir aš, ir Juozas Prasauskas, ir Tikras lietuvis, ir kiti mūsų forumo dalyviai turime savo nuomonę įvairiais klausimais, o kai kuriais klausimais netgi atsiduriame visai priešingose pozicijose.

Tačiau tai nereiškia, jog mes turime "dalintis" pagal tai, kuo mes skiriamės. Aš esu įsitikinęs, kad turi būti atvirkščiai - mes turime vienytis, remdamiesi tuo, kas mus visus jungia.

Beje, pastebėjau įdomų faktą - pas mus iš esmės lankosi ir diskutuoja žmonės su "kietais kiaušiniais", turintys savo nuomonę ir ją aktyviai ginantys - ir Internete, ir realiame gyvenime, "nelaižantys užpakalių" jokiems viršininkams bei valdžiai.

"Laisvas žmogus visų pirma tas, kuris aiškiai ir drąsiai pasako savo asmeninę nuomonę bet kam, ir nedreba dėl savo kėdės".

-------------------------------------------------------------------------------------

Deja, bet Lietuvos Valstybę jau 68 metus valdo kosmopolitinių pažiūrų, o dažnai tiesiog bestuburiai šliužai - politikai ir partijos, o nacionalistai (tiksliau, viena iš nacionalistinių srovių lietuvių tautiniame judėjime) valdė Lietuvą tik 13 metų: nuo 1927 iki 1940 metų. Tuometė nacionalistinė valdžia irgi padarė įvairių klaidų (ir nemažai, tiesą sakant), tačiau iki šiol atsimename būtent Smetonos Lietuvą, ją aiškiai skirdami nuo visų kitų "Lietuvų".

Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad jei ne tas 13 metų nacionalistinis laikotarpis mūsų Valstybės istorijoje, tai Lietuva dabar jau būtų kaip Kaliningrado sritis - slaviškas (lenkiškas - gudiškas - rusiškas) anklavas Europoje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 30 Rgs 2009 16:36. Iš viso redaguota 9 kartus.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Spa 2008 03:38

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeiviui.

Nepeikiu Mažono, nes jis buvo neteisingai nuteistas . JIS GYNĖ LR PREZIDENTO GARBĘ. Visai nesvarbu, kas toks buvo tada prezidentas, bet piemenys neturi teisės jo (tos institucijos, kuri yra kaip mūsų valstybės viršūnė) užgaulioti. Tuo labiau suprantame, kad tie piemenys buvo atsiųsti (nevietiniai).

Ir Murza, kada pasižiūriu į jo elgesį, toli pranoksta tuos iš patriotai.lt. Jie, kaip suprantu, ir gyvenime tokie, todėl teisingiausia būtų, kad juos suriktintų - nereikia, kad patrioto vardą tampytų visokie nusikaltėliai.

O Murza, jei atsisakytų vadizmo ir vėliavų, tai būtų geras kalbėtojas. Aš manyčiau, kad jis gautų daugiau balsų už Ozolą, Genzelį ir pan. filosofus. Bet reikia keistis. Ne tiek daug trūksta.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Spa 2008 03:52

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Dėl Smetonos.

Kaip valstybės kūrėjas jis neturi būti pamirštas, bet 1940 m., kada okupacijos akivaizdoje vietoj to, kad skelbti karą ir kovoti, pabėgo kartu su "tautos elitu", palikęs Lietuvą likimo valiai, tai jo nuopelnus beveik nubraukia. Jei miške būtų buvusi reguliarioji kariuomenė, tai lietuvių nebūtų žudę ar plėšę, ir žmonės būtų palaikę savo kariuomenę. O tai kada po karo miške susibėgo absoliučioje daugumoje ne Lietuvos vaduoti nusiteikę, o visokiais kitokiais tikslais, tai nei Lietuva nebuvo pradėta vaduoti ar tremtin vežami, o savo puldinėjimais ant gyventojų dauguma miškinių užsitraukė lietuvių neapykantą, dėl ko gyventojams liaudies gynėjų pagalba buvo labai naudinga. TODĖL NEPRITARIU, KAD MIŠKE BUVO DAUGUMA PARTIZANŲ (kovotojų už laisvę) - jų buvo gal tik 1 % , todėl ir nebuvo reikiamas darbas net pradėtas.Todėl ir Paleckio, Sniečkaus ir kt. komunistų veikla yra vertintina kaip veikimas prisitaikant jau okupacijos sąlygomis (ir dirbant Lietuvai) ir nebuvo jokio saulės parvežimo, nes okupacija jau buvo, o visa kita nulemta buvo atėjūnų. Taip, kad tie komunistai,dauguma, tikrai buvo naudingesni Lietuvai, negu tie pabėgėliai, dėl kurių ta Lietuva visa galėjo išdvėsti, kad tik jie spėjo išnešti sveiką kailį.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Vas 2009 20:56

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Smetona pasielgė išmintingai, išsiveždamas valstybės vadovo regalijas, kas užkirto kelią Merkiui, Paleckiui ir Sniečkui skelbtis teisėtais jo pareigų perėmėjais, o partizanai, išskyrus nežymias išimtis, kovojo už Lietuvos išlaisvinimą.

Įdomu, už ką tuo metu kovojo Paleckis ir Sniečkus, uoliai naikindami Lietuvos valstybingumą ir lietuvių tautą?

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Bal 2009 00:57

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Puritonas rašė:

(1) Smetona pasielgė išmintingai, išsiveždamas valstybės vadovo regalijas, kas užkirto kelią Merkiui, Paleckiui ir Sniečkui skelbtis teisėtais jo pareigų perėmėjais, o partizanai, išskyrus nežymias išimtis, kovojo už Lietuvos išlaisvinimą.

(2) Įdomu, už ką tuo metu kovojo Paleckis ir Sniečkus, uoliai naikindami Lietuvos valstybingumą ir lietuvių tautą?

1. Smetona savo įgaliojimus perdavė Merkiui, o niekur "neišsivežė";

2. Dėl valstybingumo jau atsakyta - jo nebeliko jau prie Smetonos, o lietuvių 1987 m. (maždaug) metais Lietuvoje buvo apie 4 mln. (dabar gal ir trijų nebėra - taip, kad kaip tik didino, o ne mažino). Taip pat kalbininkų visuotinai yra pripažinta, kad tarybiniai metai buvo lietuvių kalbai aukso amžius.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Bal 2009 20:16

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Jei skaitytum ne tik persenusią sovietinę propagandą, pretenzingai įvardijamą istorija, žinotum, jog Merkiui Prezidento įgaliojimai perduoti nebuvo, o Prezidento įpėdinystė perduota Lozoraičiui.

Su kalbininkais tai ypač pralinksminai: gal ir Būga su Jablonskiu sovietais buvo, ar čia Zinkevičių jiems priskiri?

Jei lietuviai dauginosi, tai pačių lietuvių nuopelnas, o ne juos žudžiusių ir trėmusių okupantų. Čia tik išprotėjusiems kolaborantams gali nekilti klausimas, ar išsaugojus nepriklausomybę, lietuvių nebūtų gausėję kur kas labiau.

Indėnų dabar. kai kuriais paskaičiavimais JAV gyvena daugiau, nei prieš kolonizaciją: ar tai reiškia, jog šiandieninių "amerikiečių" protėviai jų nenaikino?

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Bal 2009 21:17

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Smetona įgaliojimus perdavė Merkiui (www.genocid.lt; L. Jonušauskas Lietuvos diplomatinė tarnyba 1940-1941 m.). Laikas žinoti.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Bal 2009 22:18

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Jau tikrai kad laikas :) Kai kas vadovaujasi persenusiais duomenimis. Ar Kybartų aktų terminas ką nors sako?

Merkys buvo skirtas premjeru dar gerokai prieš Smetonos išvykimą. Pagal Konstituciją jis turėjo perimti Prezidento įgaliojimus, tačiau jų negavo, dėl ko labai susikrimto, mat nepavyko įgyvendinti savo planų :)

Kybartų aktais Smetona atleido Merkį ir premjeru skyrė Lozoraitį, drauge skirdamas jį ir Prezidento įpėdiniu. O įpėdinystė formaliai galėjo įsigalioti tik po Smetonos atsistatydinimo arba mirties. Atsistatydinimo nebuvo.

Ergo - Merkys Prezidento pareigas vykdė neteisėtai, neteisėtas ir šių pareigų perdavimas Paleckiui, jau nekalbant apie Paleckio veiksmus, likviduojant Lietuvos Valstybę.

O apie Lozoraičio sūnaus nužudymą administratorius be reikalo ištrynė ;)

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 02:14

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Tame straipsnyje rašoma apie tuos "aktus", kurie nebeturėjo jokios reikšmės, nes Smetona Lietuvos jau nebevaldė - buvo "laisvo oro direktorius".

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 11:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

Puritonas rašė:

O apie Lozoraičio sūnaus nužudymą administratorius be reikalo ištrynė ;)

Ištryniau, nes kažkaip "keistai" (netiksliai) buvo suformuluota - net aš nesupratau.

tikras lietuvis rašė:

Tame straipsnyje rašoma apie tuos "aktus", kurie nebeturėjo jokios reikšmės, nes Smetona Lietuvos jau nebevaldė - buvo "laisvo oro direktorius".

De facto jau nevaldė, tačiau de jure - buvo teisėtas Lietuvos Valstybės prezidentas - jį atleisti buvo galima tik pagal Konstitucijoje nustatytą tvarką. Visi kiti "atleidimai" - juridiniu požiūriu neteisėti, negaliojantys ir niekiniai nuo jų priėmimo momento.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 13:04

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Jis pats iš šalies pabėgo, todėl jokio jo atleidimo nebereikėjo. Kapitonas, kaip žinia, paskutinis palieka laivą. O Smetona pasielgė atvirkščiai, todėl ir nebe kapitonas. Kapitonas yra tas, kuris veda laivą, o ne tas, kuris jį vedė.

Nors, tiesą sakant, jis net nebuvo teisėtu valstybės vadovu - valdžią juk buvo užgrobęs. Vienžo - su juo buvo kaip su tuo vagimi, kuris pavogė svetimą daiktą, o paskui tą daiktą metė kaip nebereikalingą. Taip, kad kalbėti apie jo kažkokias teises iš viso negalima.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 13:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

Tikram lietuviui

1. Tu pastoviai painioji "buitinį" supratimą apie valstybės valdymo tvarką su juridiniu.

2. Juridiniu požiūriu A. Smetona tapo Prezidentu Seimo sprendimu, nubalsavus už tai daugumai Seimo narių - be to po oficialaus Griniaus atsistatydinimo (beje, jei jis būtų turėjęs "kietus kiaušinius" juk galėjo ir nesutikti atsistatydinti ).

Skirtingai nei "Liaudies Seime" 1940 m. jokia ginkluota užsienio jėga visame tame procese nedalyvavo ir Seimo nariams už nugarų balsuojant nesėdėjo (jie visi irgi galėjo balsuoti prieš) - taigi, juridiniu požiūriu (o ne "buitiniu") pagal tuometę Lietuvos Konstituciją A. Smetona visai teisėtai buvo išrinktas Seime Prezidentu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 16:28

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Tai tu painioji: TEISINE PRASME 1926 m. SMETONOS PATEKIMAS Į PREZIDENTO KĖDĘ YRA PERVERSMAS, t.y. nusikaltimas.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 16:32

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

jokia ginkluota užsienio jėga visame tame procese nedalyvavo

Kažin - Lryte buvo kelios publikacijos apie tai, kad Smetona ėmė iš rusų pinigus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 17:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Tai tu painioji: TEISINE PRASME 1926 m. SMETONOS PATEKIMAS Į PREZIDENTO KĖDĘ YRA PERVERSMAS, t.y. nusikaltimas.

Teisiniu požiūriu Smetona su perversmu niekaip nesusijęs - jis nedalyvavo nei jo planavime, nei rengime, netgi nežinojo, jog jis įvyks. Jam pasiūlė Prezidento kėdę jau post factum. Ir, vadinasi, jokiame nusikaltime jis pats asmeniškai nedalyvavo.

Ir nepamiršk, kad A. Smetona ne pats apsiskelbė Prezidentu - jį visai legaliai ir oficialiai, pagal Konstitucijoje nustatytą tvarką, išrinko Seimas.

Taigi, šiuo požiūriu Seimas jį visai teisėtai išrinko Prezidentu - beje, Seimo nariai galėjo už jį ir nebalsuoti, jei būtų to norėję. Tik, žinoma, tam reikėjo turėti "kietus kiaušinius".

tikras lietuvis rašė:

Žygeivis rašė:

jokia ginkluota užsienio jėga visame tame procese nedalyvavo

Kažin - Lryte buvo kelios publikacijos apie tai, kad Smetona ėmė iš rusų pinigus.

Jei ir ėmė (o aš asmeniškai šiuo faktu tikiu - tačiau vertindamas šį teiginį, nepamiršk, kad tuo metu būtent SSSR buvo pagrindinis Lietuvos ramstis prieš Lenkiją bei Vokietiją, kadangi SSSR interesai tuo metu sutapo su Lietuvos interesais), tai nieko bendro neturi su jokia ginkluota užsienio jėga, prievarta verčiančią balsuoti Seimo narius.

P.S. Vienų ar kitų politinių jėgų bei atskirų politikų finansavimas kaimyninėse valstybėse yra slaptųjų tarnybų veiklos įprasta praktika. Pvz., žinoma, kad SSSR Stalino nurodymu eilę metų finansavo Hitlerio partiją. Lygiai kaip finansavo ir daugybę viso pasaulio valstybių bei kolonijų įvairiausių partijų bei politikų iki pat 1991 metų pučo (o dabar tą patį daro Rusija). Ir kitos valstybės daro tą patį - tada, kai jų interesai sutampa su tų partijų ar politikų interesais.

Ir dabar Lietuvoje įvairūs kandidatai bei partijos irgi labai dažnai finansuojami ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų (netgi visai oficialiai - per įvairius fondus bei asmenis- "rėmėjus").

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2009 22:40

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Va va - jei pripažįsti galimą kitų valstybių jam įtaką, tai turi pripažinti ir jo kaltę 1926 m. perversme (mažiausiai bendrininkavimo, o greičiausiai jis buvo sąmokslo dalyvis, jei ne organizatorius), galimai vykdant tų valstybių nuorodas.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Bal 2009 22:31

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Dar vienas charakteringas dalykas: juo raudonesnis komentatorius, juo aršiau skleidžia kliedesius apie tariamą Smetonos parsidavimą sovietams :)

Įdomu, jog čia pat šie komentatoriai partizanus vadina banditais, o kolaborantus - patriotais. Žinoma, ne visi tokie atviri, kaip tikrasis stribas, užtai pastarajam - didelis dėkui už tai, jog savo tiesioginiu sovietizmu padeda demaskuoti kitus panašius komentatorius, kurie ne tokie atviri ir dedasi antisovietikais.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Bal 2009 00:18

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Aš tai žalias, o panašesnis į raudoną tu (pasižiūrėk į savo komentarą). :img01:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Bal 2009 01:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

1. Jokios galimos kitų valstybių tiesioginės įtakos A. Smetonai aš nepripažįstu (gal būt buvo netiesioginė įtaka, pvz. pateikiant vienokią ar kitokią informaciją per artimus Smetonai asmenis, bet ne tiesioginis nurodinėjimas, ką Smetona turi daryti).

2. Ir niekaip man neaišku, kaip tu "suriši" 1926 m. perversmą su SSSR įtaka, bei su pačiu A. Smetona. Perversmą juk politiniu požiūriu rengė iš esmės net ne tautininkai, o daugiau krikdemai, kuriuos SSSR kaip tik norėjo eliminuoti, kadangi šie siekė artimesnių ryšių su katalikiška Lenkija. Kitas reikalas, kad jauni savanoriai- karininkai, realiai vykdę perversmą, iš esmės buvo tautiškų pažiūrų, o ne krikdemiškų.

3. Bet kuriuo atveju, A. Smetona visuose šiuose "perversminiuose" reikaluose nedalyvavo, kol negavo oficialų pasiūlymą tapti prezidentu.

Puritonui - manau, kad vis tik pinigus iš sovietų tautininkų vadovybė iki 1926 m. gaudavo ir paimdavo (archyviniai dokumentai tai rodo). Nebent tu manai, kad visa tai tik falsifikatai (kaip teko skaityti kai kuriuos komentarus)?

P.S. Zenonas Butkus, mano nuomone, pakankamai kruopštus istorikas ir tikrai įdėmiai tyrinėjo įvairią archyvinę medžiagą. Tai matyti ir iš kitų jo darbų apie tarpukario Lietuvą.

Žygeivis rašė:

tikras lietuvis rašė:

Kažin - Lryte buvo kelios publikacijos apie tai, kad Smetona ėmė iš rusų pinigus.

Šaltinis - http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.pri ... 28930dcd04

Tarpukariu Rusija pirko politikų ir spaudos palankumą

“Sovietų Sąjunga dar tarpukariu itin plačiai praktikavo kišimąsi į kaimyninių šalių politiką, siekdama pakreipti jų užsienio politiką sau naudinga linkme. Dar 1923 m. buvo paskelbta užsienio politikos doktrina, kuri numatė, kaip Sovietų Sąjunga turi panaudoti didžiosios valstybės metodus kitų valstybių politikai paveikti, - “Veidui” prezidentinio skandalo įkarštyje prieš trejetą metų sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Zenonas Butkus.

Jis - pirmasis Lietuvos istorikas, ištyręs, kaip tarpukariu Sovietų Sąjunga darė įtaką trijų Baltijos valstybių vidaus ir užsienio politikai, kaip siekdama savo tikslų papirkinėjo politikus.

1923 m. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisariatas kartu su VKP(b) politbiuru Josifo Stalino iniciatyva parengė išsamią instrukciją, kaip sovietų diplomatams ir kitoms institucijoms veikti užsienio šalyse. Šioje labai išsamioje programoje buvo tiesiai nurodyta, kad reikia pažinti užsienio valstybių visuomenę geriau nei tų valstybių vyriausybė.

“Tarpukariu Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisariato struktūrose dirbo daugiau žmonių, kurie domėjosi Lietuvos užsienio politika, negu pačioje Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Ir turinčių solidesnį išsilavinimą”, - sakė Z.Butkus.

Viešąją nuomonę, pasak istoriko, Maskva mėgino paveikti finansuodama Baltijos valstybių politikus ir spaudą. Dirbdamas buvusios Sovietų Sąjungos archyvuose Z.Butkus rado duomenų, kad Maskva iki 1926 m. perversmo mokėjo pinigus Tautininkų partijos lyderiams Antanui Smetonai, Augustinui Voldemarui, Vincui Krėvei.

“Jie pinigų sau neimdavo. Tai buvo tikslinės lėšos tautininkų opoziciniam laikraščiui išlaikyti. Tiesa, kad Rusija ir po perversmo būtų finansavusi tautininkų spaudą, man nėra žinoma. Bet visi kvitai, kuriuos pasirašydavo pinigus paėmę Lietuvos politikai, buvo siunčiami į Maskvą”, - sakė Z.Butkus.

************************************************************

Šaltinis - http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/3fbdb63bafe24.1

2003.11.20 - Nr. 47
Silpnesnę valstybę gelbsti tik viešumas

Audrius Bačiulis
Giedrė Putelytė

Istorijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Zenonas Butkus buvo pirmasis Lietuvos istorikas, ištyręs, kaip tarpukariu Sovietų Sąjunga darė įtaką trijų Baltijos valstybių vidaus ir užsienio politikai, kaip, siekdama savo tikslų, papirkinėjo politikus. Šie tyrimai tapo itin aktualūs dabar, kai virš Lietuvos sklando "Laumžirgio" šmėkla, o Prezidentūrą drebina skandalai. Kai kurios paralelės ir sutapimai tiesiog stulbina. Apie juos "Veidas" ir kalbėjosi su istoriku Zenonu Butkumi.

- Kokias pagrindines išvadas apie Rusijos intrigas Baltijos šalyse nustatėte dirbdamas buvusios Sovietų Sąjungos archyvuose?

- Šiandien reikėtų daugiau kalbėti ne apie intrigas ar atskirų partijų vidaus kovas, bet apie išorinio faktoriaus poveikį vidaus politikai. Tokie dalykai vyksta jau nuo seno. Dar senovės Egiptas ir Asirija, kariaudamos tarpusavyje, norėjo paveikti viena kitos vidaus politiką, kad galima būtų lengviau nugalėti priešišką valstybę.

Gaila, kad dabar, nugyvenus jau keturiolika nepriklausomybės metų, į išorės veiksnius vis dar nekreipiama deramo dėmesio. O juk Sovietų Sąjunga dar tarpukariu itin plačiai praktikavo kišimąsi į kaimyninių šalių politiką, siekdama pakreipti jų užsienio politiką sau naudinga linkme. Dar 1923 metais buvo paskelbta užsienio politikos doktrina, kuri numatė, kaip Sovietų Sąjunga turi panaudoti didžiosios valstybės metodus kitų valstybių politikai paveikti.

1923 m. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisariatas kartu su VKP (b) politbiuru Josifo Stalino iniciatyva parengė išsamią instrukcija, kaip sovietų diplomatams ir kitoms institucijoms veikti užsienio šalyse. Šioje labai išsamioje programoje buvo tiesiai nurodyta, kad reikia pažinti užsienio valstybių visuomenę geriau nei tų valstybių vyriausybė. Vėliau tokius uždavinius kėlė ir užsienio reikalų liaudies komisaru tapęs Viačeslavas Molotovas.

Šiandien stebimasi, kaip užsienio šalių veikėjai ar struktūros gali būti taip gerai informuoti apie Lietuvą, kad jiems net Nobelio premiją suteikti reikėtų. Bet tai neatsitiktinis dalykas. Dar tarpukariu būdavo keliami tokie uždaviniai.

Žiūrėkim - tarpukariu Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisariato struktūrose dirbo daugiau žmonių, kurie domėjosi Lietuvos užsienio politika, negu pačioje Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Ir turinčių solidesnį išsilavinimą. Buvo iškeltas tikslas - pažinti užsienio šalies visuomenę ir "valdyti ją kaip muzikos instrumentą".

Ne visose šalyse tai buvo galima pasiekti, ypač didžiosiose. Bet Baltijos šalys yra tokioje kryžkelėje, tam tikroje geopolitinėje padėtyje, čia vyksta kova tarp žemyninių ir jūrinių valstybių. Anglija ir Amerika yra jūrinės valstybės, Rusija ir Vokietija – žemyninės. O Baltijos šalys yra pačioje kryžkelėje, čia susikerta didžiųjų valstybių interesai. Be to, kai šalia yra daug galingesnė valstybė, turinti didelius išteklius, ji gali panaudoti juos silpnesnės kaimynės vidaus politikai paveikti.

- Jūs domėjotės sovietų įtaka visoms trims Baltijos valstybėms. Sakykit, kurioje iš jų buvo toliausiai pažengta, kurios visuomenė buvo labiausiai paveikta?

- Iš pradžių, kai susikūrė Lietuva, Latvija, Estija (Suomiją, Lenkiją dar galima lyginti), tai gal lengviau sekėsi Lietuvą paveikti. Lietuva turėjo konfliktą su Lenkija ir sovietai galėjo tuo pasinaudoti. Bet vėliau vis dėlto giliau buvo įsiskverbta į Estijos ir Latvijos politinius procesus.

Iš pradžių Estiją buvo sunkiau paveikti, nes ji neturėjo prezidento. Estijos konstitucija buvo parengta pagal Šveicarijos pavyzdį ir buvo labai originali - šalis neturėjo prezidento institucijos. Būtent todėl sovietams buvo be galo sunku paveikti visą visuomenę.

Estija neturėjo vieno politiko, kurį būtų galima veikti. Parlamente reikėjo papirkti daugybę partijų, o tai - sunkus uždavinys. Užtai Maskvoje netgi Politbiure keltas klausimas: "Kodėl Estijos visuomenė yra labiausiai antitarybiška? Ar jūs, sovietų diplomatai, nemokate įsiskverbti į visuomenės vidų?" Buvo sudaryta programa, kaip įsiskverbti. Ieškota, kaip papirkti vieną ar kitą partiją. Bet tai sunkiai sekėsi, sovietai ilgai, gal penkerius šešerius metus, vargo, kol galų gale buvo prieita prie išvados, kad reikia keisti politinę Estijos valstybės sąrangą. Mat ši yra "idiotiškai demokratinė".

- Kitaip sakant, Maskvoje sprendė, kokia turėtų būti Estijos politinė sąranga?

- Na, taip. Nutarta, kad labiau visuomenė pasiduotų poveikiui, jei būtų galima manipuliuoti vienu asmeniu. Tam ir mažiau pastangų reiktų, ir pigiau būtų. Todėl Estijos politiniams sluoksniams, politiniams veikėjams buvo peršama idėja, kad reikia prezidento institucijos. Esą daugelis valstybių turi savo prezidentą, o Estija išsiskiria iš visų - kažkokia keista mažytė šalis. Patys estai irgi manė, kad gal ir reikia to prezidento, nes vyriausybės greitai keičiasi, be prezidento nėra pusiausvyros.

Planai pasidarė visai rimti, buvo užmegzti ryšiai su vienu garsiausių šalies lyderių, vienu nepriklausomybės "tėvų", kelių vyriausybių vadovu Konstantinu Petsu. Tai šiandieną gerai žinoma, patys estai istorikai, pvz., Magnusas Ilmearis, apie tai išleido knygą. Tai nepaprastai išsamus tyrimas. Nustatyta, kokios estų firmos gaudavo užsakymus iš Rusijos, kokiu būdu tie užsakymai būdavo duodami, kaip buvo užmegzti ryšiai su K.Petsu.

K.Petsas buvo Estijos ir Sovietų Sąjungos prekybos rūmų pirmininkas. Nors tie rūmai dirbo nuostolingai, nuostolius padengdavo sovietai, šitaip patraukdami į savo pusę verslą. K.Petsas fiktyviai buvo įdarbintas kitoje firmoje ir gaudavo honorarą. Nustatyta, kad jis gaudavo kelis kartus didesnį atlyginimą nei vėliau, būdamas Estijos prezidentas. Be to, jis gaudavo procentus nuo pajamų, kurias gaudavo estų firmos, vykdydamos rusų užsakymus. Maskva gerai apskaičiuodavo, kad užsakymai patektų firmoms, susijusioms su politikais, iš kurių buvo galima gauti politinės naudos. Taip ekonominiais ir politiniais metodais buvo taip giliai įsiskverbta į Estijos visuomenę, kad ji tapo lengvai veikiama.

- Mes dabar irgi žinome, kad Antanas Smetona, Augustinas Voldemaras, Vincas Krėvė dar iki perversmo imdavo iš rusų pinigus. O po 1926 metų, kai A.Smetona tapo tautos vadu ir prezidentu, kaip pasikeitė jo ryšiai su Maskva?

- Pirmiausia jie pinigų sau neimdavo. Jie gaudavo tikslines lėšas laikraščiui išlaikyti. Tik V.Krėvė tiesiogiai imdavo pinigus, nes tautininkų opozicinio laikraščio padėtis buvo labai sunki. Nei A.Smetona, nei A.Voldemaras patys tų pinigų neimdavo. Kad Rusija ir po perversmo būtų finansavusi tautininkų spaudą, man nežinoma. Nesikeitė tik Maskvos politinė linija – sovietai ir toliau rėmė tautininkus, kad į valdžią neateitų krikščionys demokratai.

Po 1926 metų perversmo krikdemai liko stipriausia politinė jėga, o tautininkai buvo santykinai silpni. O sovietams rūpėjo, kad tautininkai išliktų valdžioje, nes jų orientacija buvo antilenkiška, nukreipta į sąjungą su Vokietija ir sovietais. A.Smetona buvo tokios politikos garantas – jei kam kildavo kokių idėjų susitaikyti su Lenkija ar nors per milimetrą keisti užsienio politikos orientaciją, tai A.Smetona stovėdavo kaip uola.

- Kitaip sakant, Maskva pasitenkino tuo, kad padėjo ateiti į valdžią žmogui, kuris laikėsi jų politinės linijos?

- Bet tai buvo ir Lietuvos orientacija. Mes norėjome atgauti Vilnių.

- V.Krėvė imdavo pinigus iš rusų, žinoma, kad Sofija Smetonienė irgi tą darydavo. Kvitai su juos kompromituojančiais parašais likdavo rusų ambasadoje?

- Ambasadoje nelikdavo, viskas buvo siunčiama į Maskvą. Bet pamirštama nebuvo. Per 1926 metų perversmą sovietams kilo idėja, kaip išgelbėti tuos keturis komunarus. Tai sovietų pasiuntinys Lietuvoje Aleksandrovas tiesiog pasiūlė Užsienio reikalų liaudies komisariato vadovybei paskelbti tas atitinkamų politikų pasirašytas sąskaitas. Taip būtų buvę išgelbėti keturi komunarai, o politikai - visiškai sužlugdyti. Bet tai būtų sukompromitavę Maskvai palankius politikus, į valdžią galėjo ateiti krikdemai, tad leidimas nebuvo duotas.

- Maskvai geriau buvo A.Smetona, šaudantis komunarus, negu krikdemai, kurie pradėjo draugauti su lenkais?

- Žinoma, nes tai buvo Sovietų Sąjungos užsienio politikos prioritetas. Atitinkamai buvo orientuojama ir Lietuvos komunistų partija. Jai buvo liepta nekovoti su viena ar kita jėga, net jeigu tokią kovą diktavo "klasių kovos" logika. Kartais komunistų partija priimdavo vienokį nutarimą, o Maskva tą nutarimą atšaukdavo ir liepdavo kitą priimti. Maskvai palankios Lietuvos užsienio politikos prioritetas buvo neginčijamas.

- Kaip Jums atrodo, ar Maskva, bandydama paveikti Baltijos šalis, jau nuo pat pradžių manė, kad jos bus okupuojamos, ar tai, kas įvyko vėliau, buvo daugmaž ekspromtas?

- Sovietų politika buvo gudresnė, nei gali atrodyti. Okupacijos planų buvo. Sovietinės kariuomenės vadovybė dar 1920 metais, kai Michailas Tuchačevskis artėjo prie Varšuvos, buvo parengusi 16 tūkst. karių žygiuoti į Lietuvą.

Bet Užsienio liaudies reikalų komisariatas, diplomatai prieštaravo ir pateikė argumentus, kodėl neverta Lietuvos užimti. Jų teigimu, naudingiau sovietams būtų, kad Lietuva būtų nepriklausoma ir būdama laisva maskuotų sovietų skverbimąsi į Vakarus. Jei sovietai būtų užėmę Lietuvą, jie būtų turėję sieną su Vokietija ir tą sieną abi pusės būtų saugojusios labai stipriai. Tuo tarpu Lietuvos ir Vokietijos siena buvo beveik nesaugoma. Ir per Lietuvą, esančią sovietų įtakoje, buvo galima platinti revoliucinę literatūrą.

Vakarams per Lietuvą buvo daroma ir kitokia įtaka. Daugelis sovietų žvalgybininkų turėjo Lietuvos pasus ir važinėjo su jais po Europą. Štai "diversantas nr. 1" Pavelas Sudoplatovas net memuaruose giriasi, kaip Lietuvos pasas visur atverdavo jam duris.

Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje ir ilgamečiam pasiuntiniui Jurgiui Baltrušaičiui netgi buvo tiesiai siūloma, kad Lietuva neprieštarautų tokiam "bendradarbiavimui" ir dar padėtų sovietų žvalgams. Bet Lietuva atsisakė, nes toks reikalavimas buvo per daug įžūlus.

Apie Lietuvos okupaciją pradėta galvoti, kai sovietų vadovybė, Stalinas nutarė, kad socializmas turi plisti naujam karui kilus. 1923-1924 metais revoliucijos Europoje nepavyko, todėl reikėjo laukti naujo imperialistinio karo. Per pirmąjį socializmas nugalėjo Rusijoje, o per antrąjį planuota, kad gal pavyks nugalėti ir visame pasaulyje.

- Paralelės su šiomis dienomis yra tiesiog stulbinamos. Dabar irgi sakoma, kad Rusijai yra labai naudinga nepriklausoma Lietuva Europos Sąjungoje. Mat rusiškas kapitalas ateina į Lietuvą kartu su politine įtaka jai ir ES.

- Visiškai nepagrįstai manoma, kad istorija baigėsi, kad praeitį reikia palikti tik istorikams. Patarlė, kad ant to paties grėblio galima užlipti du kartus, galioja. Tarptautinių santykių istorija tai aiškiai liudija. Jėgos veiksnys vis dar vyrauja, užsienio politika tebėra slapta.

Mažesnės, silpnesnės valstybės likimą gali išgelbėti tik viešumas, nes visuomenei stebint tokie dalykai negalimi. O jeigu visuomenė nežino, kas dedasi už uždarų politikų durų, tuomet galima juos paveikti. Ypač dabar, kai, vykstant kovai su tarptautiniu terorizmu, slaptumas yra garbinamas, o specialiosios tarnybos gauna vis didesnę laisvę. Teigiama, kad kai kuriose valstybėse šitoje srityje dirba jau po pusę milijono žmonių. Tai milžiniška jėga.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Bal 2009 10:18

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Kas tai yra tiesioginė ar netiesioginė įtaka? Jei jau imi pinigus, tai už tai kažką ir turi padaryti. NE KITAIP. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Geg 2009 20:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Kas tai yra tiesioginė ar netiesioginė įtaka? Jei jau imi pinigus, tai už tai kažką ir turi padaryti. NE KITAIP. :img06:

Nepaisant Vilniaus ir Vilniaus krašto praradimo, dalis Lietuvos politikų linko prie Lenkijos (pvz., kai kurie krikdemai - beje, spaudžiami Vatikano, bei įvairių Vakarų valstybių, ypač Prancūzijos ir Britanijos). Kuluaruose netgi buvo mąstoma apie naują uniją - kaip galimą karinę priemonę bendram frontui prieš bolševikus. Į Lietuvos ir Lietuvių Tautos gyvybinius interesus niekas Vakaruose nekreipė dėmesį.

Savo ruožtu Rusija (o nuo 1922 m. - SSSR) 1920-1925 m. buvo suinteresuota, kad Lietuvos valdžia nesusidėtų su Lenkija.

Taigi, Lietuvių Tautos gyvybiniai interesai (siekis atgauti lenkų okupuotą Vilnių, visą Rytų Lietuvą ir Pietų Lietuvą, okupuotus Lenkijos) tuo metu šiuo klausimu sutapo su SSSR geopolitiniais interesais.

Tai ir lėmė tam tikrą SSSR paramą būtent tiems Lietuvos politikams, kurie aktyviai pasisakė už Vilniaus ir visos Rytų bei Pietų Lietuvos grąžinimą Lietuvai - taigi, ir aktyvią priešpriešą su Lenkija, kuri jokiu būdu nesutiko grąžinti okupuotas lietuvių žemes ir sostinę.

Kaip tik todėl SSSR teikė (beje, nelabai jau žymią) finansinę paramą tautininkų partijai, nes žinojo, kad šie žmonės tikrai nenusileis Lenkijai - ko ir siekė SSSR.

1920 m. būtent Rusijos ir Lenkijos tarpusavio kova leido Lietuvos Valstybei išsaugoti Nepriklausomybę, o mes to dėka dabar kalbame ne lenkiškai, o lietuviškai.

Taip pat nepainiokite 1920-1926 metų laikotarpio su 1938-1941 metais (o ypač vėlesniais), kada buvo jau visai kita geopolitinė situacija.

Deja, bet mažos valstybės tik laviruodamos tarp stambių valstybių interesų, bei naudodamosios jų priešprieša, gali išlikti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Dzūkė

Pranešimo tema: Vienykimės Lietuvos labui

Parašytas: 10 Geg 2009 12:41

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 12:01
Pranešimai: 58
Miestas: Alytus

Esu naujokė, nors šioje svetainėje lankausi dažnai, skaitau pranešimus, diskusijas. Visa savo siela esu nacionalistė ir sutinku su daugumos mintimis, nors... kyla noras ir paprieštarauti kai kuriems pasisakymams.

Vyrai, nacionalistai-tautininkai-patriotai, skaitau jūsų ginčus, nuomonių išsiskyrimą... Man tai labiau panašu į azartinį žaidimą - kieno nuomonė bus kietesnė, kieno žinios geresnės, kas nuomonių kovoje laimės...

Mielieji, ar matote kas dedasi mūsų mieloje Lietuvoje? Artėja prezidento rinkimai... Bet kas bus išrinktas ir kiek jam svarbi bus Lietuva, tauta?

Mūsų valdžia? Juk tai oligarchų valdžia, sėdinti jų kišenėse ir jiems pataikaujanti, praradusi visus teisės ir moralės principus, bebaigianti išparduoti Lietuvą, jos tautą paversdama bedarbių minia.

Vyrai, nesiginčykit dėl istorijos faktų. Tikrai, Jūsų žinios istorijos klausimais tikrai geros. Bet žinios - dar ne protas. Protu jos virs tuomet, kai turimas žinias konstruktyviai pritaikysite gelbėdami Lietuvą.

Įsiskaitykite į Žygeivio kvietimą (mintį) ,,Mes turime vienytis, remdamiesi tuo, kas mus jungia,,

Vienykitės Lietuvos labui, gelbėkime Lietuvą, juk mums visiems Lietuva yra svarbiausia!

Su pagarba Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Geg 2009 15:09

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

PALAIKAU DZŪKĖS PASISAKYMĄ

MALONU, KAD PRISIJUNGĖ JAUNIAUSIOS KARTOS - IKIMOKYKLINIO AUKLĖJIMO DIREKTORĖ - TAI RODO PUSLAPIO AKTUALUMĄ ĮVAIRIŲ PROFESIJŲ ŽMONĖMS. IR REIKIA TIKĖTIS KOKYBIŠKŲ MINČIŲ.

BŪKIME VYRAI - PASVEIKINKIME MOTERĮ, DAVUSIĄ TIEK GERO MŪSŲ JAUNIESIEMS - MAŽIESIEMS LIETUVIUKAMS.

J.PR.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Geg 2009 20:29

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Istorija - svarbi savimonės dalis. Juk, jei laikysime, jog sovietai "išvadavo" Lietuvą, o stribai ir kiti kolaborantai buvo "didvyriai", tai sąlygos atitinkamą orientaciją ir savo pačių veiksmuose, ar ne taip?

O kad situacija Lietuvoje nėra pati geriausia, aišku ir taip. Ar ne svarbesnis klausimas: ką daryti?

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Geg 2009 22:13

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

JŪS TEISUS - KĄ DARYTI?

DARYTI - TAI PIRMIAUSIA REIKIA SUKAUPTI TAUTIŠKAI MĄSTANČIŲ - SĄŽININGŲ ŽMONIŲ MASĘ - BUVO PAVYZDYS 1926 m.

KOL NELEIDŽIAMAS ,,VARPAS,, - TOL NIEKO NEBUS. ŽMONES REIKIA AUKLĖTI.

KONSERVATORIAI ŽADĖJO ATNAUJINTI ŠAUKTINIŲ ĖMIMĄ. NE - PASKELBĖ KRIZĘ. NĖRA TAUTOS VADO - PAGRINDINĖ PRIEŽASTIS.

J.PR.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Geg 2009 15:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

Juozas Prasauskas rašė:

JŪS TEISUS - KĄ DARYTI?

NĖRA TAUTOS VADO - PAGRINDINĖ PRIEŽASTIS.

J.PR.

Deja, vienas žmogus (net ir "Tautos vadas") nieko nepakeis - tam būtina, kad Tautoje susidarytų "kritinė" mąstančių tautininkų-patriotų masė. Be to būtina esminė sąlyga, kad jie susivienytų - ir ne kokio "vienijančio vado" pagrindu, o bendrų tikslų bei požiūrių pagrindu.

O kaip tik vienybės tautiškai-patriotiškai nusiteikusių lietuvių tarpe vis dar trūksta. Labai dažnai ginčyjamasi dėl įvairių neesminių požiūrių skirtumų, o juk esmė - Kalbos, Tautos ir Valstybės išlikimas bei klestėjimas.

P.S. Beje, Puritonas visiškai teisus dėl požiūrio į istoriją - negalima toleruoti Tautos ir Valstybės išdavikų, tarnavusių Lietuvos priešams. Nes istorija dažnai kartojasi, ir jei mes dabar toleruosime išdavikus ir jų veiklą, tai ateityje tokių išdavikų bus dar daugiau, nei buvo prieškaryje, karo metu bei pokaryje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Geg 2009 01:19

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

O kas tie "ne tie"? Kiekvienu konkrečiu atveju net teismas (dažniausiai) nesugeba objektyviai nustatyti, o tokie jūsų apgulmi pasvarstymai yra labai panašūs į kažkada miškinių taikytus jiems nepritariantiems. Ir kas iš to išėjo? Marios bereikalingo kraujo, kurios netgi tikruosius partizanus, kadangi jų rimtų pasiekimų nebuvo, nustūmė liaudies mintyse į tokį tamsų užkaborį, kurio niekas nebenori nei matyti, nei girdėti, nes, visų pirma, be marių nekaltų žmonių kraujo nieko daugiau ten neišsiaiškinsi.

Taip, kad, JEI NORITE KO NORS PASIEKTI, TAI ŽIŪRĖKITE Į PRIEKĮ, O NE ATGAL, nes praeities atpinti taip, kad būtų viskas aišku, tuo labiau, kaip jau sakiau, pasiekimų jokių nebuvo, o praradimų marios, tikėtis nebeverta ir tai tik piktintų žmones.

PABANDYKITE PASIŪLYTI SAVO EKONOMINES IDĖJAS? :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Geg 2009 18:24

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Kol Lietuvoj bus 18-20 partijų, nei tautiškumo, nei patriotizmo nematysim, nes "patriotams" daug svarbiau politikuot, rietis tarpusavyje dėl vietos prie lovio, nei daryt kažką konkretaus Lietuvos naudai.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Geg 2009 23:46

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Kad ir patriotai yra vos ne visi, tik vieni be pliko patriotizmo dar turi ką pasiūlyti ekonomikos bei kitose svarbiose srityse. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Geg 2009 20:03

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Labai norėtųsi, jog tauta užmirštų tamstos ir tamstos draugelių darbus, ar ne? Ypač patogu valdyti pilvažmogius, besiorientuojančius vien į ekonomiką, teisybė?

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Geg 2009 00:30

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Nei aš buvau koks veikėjas, nei tokių draugų turiu. Be reikalo koliojies. O pasiekimai gali ateiti tik tiems, kurie sugebės išeitį iš aklavietės ekonomikoje pasiūlyti. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

TRA

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Geg 2009 01:36

Užsiregistravo: 04 Kov 2009 04:21
Pranešimai: 80

http://politikatra.blogas.lt/tra-prista ... vai-8.html

Čia mano versija. Gal nedaug ten ekonomikos.

Nacionalinėje valstybėje turėtų būti gera gyventi lietuviams, skatinamas lietuvių verslas ir lietuviškos pramonės kūrimas.

Jokiu būdu neatsisakymas lito, nes išvis visa paskolom paremta ekonomika anksčiau ar vėliau žlugs, o tuomet euras, kaip nepadengtas jokiu vertingu metalu, taps bevertis.

Sunku čia kažką daug pakomentuoti, esu gana silpnas ekonomikoje.

_________________
"Nėra taip svarbu koks žmogaus amžius, pažiūros ir kita. Jei jis pasisako už lietuvišką Lietuvą - jis yra sąjungininkas. Kitu atveju suskaldysim ir taip silpną tautinį judėjimą."

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Geg 2009 19:57

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

tikras lietuvis rašė:

Nei aš buvau koks veikėjas, nei tokių draugų turiu. Be reikalo koliojies. O pasiekimai gali ateiti tik tiems, kurie sugebės išeitį iš aklavietės ekonomikoje pasiūlyti. :img06:

Pirmiausia reikia išeiti iš moralinės, kultūrinės ir socialinės aklavietės, o ekonomika, aišku, svarbu, bet ne svarbiausia. Juk negyvename tam, kad valgytume, o atvirkščiai ;)

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Bir 2009 02:17

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

TRA rašė:

http://politikatra.blogas.lt/tra-pristato-geriausia-politine-sistema-l ietuvai-8.html

Čia mano versija. Gal nedaug ten ekonomikos.

Nacionalinėje valstybėje turėtų būti gera gyventi lietuviams, skatinamas lietuvių verslas ir lietuviškos pramonės kūrimas.

Jokiu būdu neatsisakymas lito, nes išvis visa paskolom paremta ekonomika anksčiau ar vėliau žlugs, o tuomet euras, kaip nepadengtas jokiu vertingu metalu, taps bevertis.

Sunku čia kažką daug pakomentuoti, esu gana silpnas ekonomikoje.

Sutikite, kad bet koks ekonomikos reikalų svarstymas jau yra pažanga. Todėl palaikau Jūsų mintis, skirtas ekonomikos reikalų sprendimui. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Bir 2009 02:22

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Puritonas rašė:

tikras lietuvis rašė:

Nei aš buvau koks veikėjas, nei tokių draugų turiu. Be reikalo koliojies. O pasiekimai gali ateiti tik tiems, kurie sugebės išeitį iš aklavietės ekonomikoje pasiūlyti. :img06:

Pirmiausia reikia išeiti iš moralinės, kultūrinės ir socialinės aklavietės, o ekonomika, aišku, svarbu, bet ne svarbiausia. Juk negyvename tam, kad valgytume, o atvirkščiai

Politika - koncentruota ekonomikos išraiška. V.I.Leninas :img01:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

VAIDILUTĖ

Pranešimo tema: Žurnalas Tautos ir Žmogaus laisvei bei lietuvybei „VARPAS“ jau Lietuvoje...

Parašytas: 22 Lie 2009 02:44

Užsiregistravo: 12 Lie 2009 22:49
Pranešimai: 111
Miestas: KAUNAS

Žurnalas Tautos ir Žmogaus laisvei bei lietuvybei „VARPAS“ jau Lietuvoje...

Gerb. JUOZAS PRASAUSKAS rašo: KOL NELEIDŽIAMAS ,,VARPAS,, - TOL NIEKO NEBUS. ŽMONES REIKIA AUKLĖTI.

1.Informuoju, kad žurnalas „VARPAS“ Tautos ir Žmogaus laisvei, tautinei kultūrai bei lietuvybei, 1889 m. redaguotas ir leistas dr. Vinco Kudirkos, vėliau daugelį metų leistas JAV Varpininkų Filisterių Draugijos, nuo 2006 m. vėl leidžiamas Lietuvoje.

Ilgametis "VARPO" JAV redaktorius Antanas Kučys perdavė Varpininkų krivūlę.

Lietuvon sugrįžusį „VARPĄ“ globoja Redakcinė kolegija, kurios pirmininko pareigas prisiėmė Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Gintautas Česnys.

Lietuvoje jau turim Redakcinės kolegijos išleistą pirmąjį žurnalo numerį. Tai 2006-2007 m. žurnalo „VARPAS“ Nr 39-40.

...PIRMIAUSIA REIKIA SUKAUPTI TAUTIŠKAI MĄSTANČIŲ - SĄŽININGŲ ŽMONIŲ MASĘ - BUVO PAVYZDYS 1926 m.
J.PR.

2. Taip. Pvz. - 1926m. Būtent tais metais birželio 08 d. prezidentu buvo išrinktas Kazys Grinius.Jo prezidentavimo laikotarpis buvo pats demokratiškiausias Lietuvos valstybės istorijoje...

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: DĖL KRITINĖS MASĖS IR DEMOKRATIJOS

Parašytas: 23 Lie 2009 02:22

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

DĖL KRITINĖS MASĖS IR DEMOKRATIJOS

KRITINĖ MASĖ YRA BŪTINA IR JINAI JAU FORMUOJASI, YPAČ, KAD DAUG BUVUSIŲ RYŠKIŲ KOMUNISTŲ PEREINA Į NACIONALISTUS - MINTYSE.

DĖL DEMOKRATIJOS - TAI NĖRA AMŽINA VERTYBĖ, KADANGI YRA SKIRTINGI SUPRATIMAI KAS TAI PER DALYKAS.

JI YRA IR NUO ŽODŽIO DEMONAS /BLOGŲ ŽMONIŲ GAUJOS VALDŽIA/ IR NUO ŽODŽIO /LIAUDIS/ - LIAUDIES VALDŽIA.

TODĖL PROTINGAS POLITIKAS NETURĖTŲ PIKTNAUDŽIAUTI ŠIUO ŽODŽIU.

PRANCŪZAI JO IŠVIS NESUPRANTA IR NAUDOJA ŽODĮ ,,LIBERTY,, - LAISVĖ.

NORS MES NUO SENO PRISISKIRDAVOME VAKARŲ VALSTYBIŲ GRUPEI IR LAIKĖME, KAD TEN DEMOKRATIJA, O TEN IŠ TIKRO "LIBERTY"...

KUBILIUS ŠIUO METU ATLIEKA ,,PRIEDANGOS OPERACIJOS VAIDMENĮ, ,- AIŠKĖJA IR PIRMOSIOS GRYBAUSKAITĖS KLAIDOS, IR MISIJA, KURIAI JĄ PASIUNTĖ EUROPOS SĄJUNGA: TAI PERVILIOTI IŠ LIETUVOS SPECIALISTUS.

NUO RUGPJŪČIO PIRMŲ DIENŲ PRASIDEDA MASINIS RAJONINIŲ LIGONINIŲ UŽDARYMAS IR VERTIMAS TIK Į ŽEMESNIO LYGIO LIGONINES, NEBUS BUDINČIŲ CHIRURGŲ, REANIMACIJOS SKYRIŲ, LABORATORIJŲ IR NET RENTGENO. LIEKA TIK 5 MIESTAI SU VISAPUSIŠKA PAGALBA /netgi Alytaus ligoninė bus tik paprasta, be rentgeno, laboratorijos, budinčių chirurgų/, O BŪNA KIEKVIENĄ DIENĄ LIGONIŲ, KURIE IŠGYVENA TIK REANIMACINIŲ SKYRIŲ DĖKA.

RAJONUOSE BUS TIK 1 GREITOSIOS PAGALBOS MAŠINA 18.000 GYVENTOJŲ. TAI YRA VIDUTINIŠKAS RAJONAS TURĖS NUO 2 iki 3 GR. PAGALBOS AUTOMOBILIŲ. FIZIŠKAI NEĮMANOMAS DALYKAS, KAD TIEK PAKAKTŲ SUTEIKTI REALIĄ GREITĄJĄ PAGALBĄ.

BUS TIK 4 KLASIŲ PRIVALOMAS IŠSILAVINIMAS. TAI VAKARAI BUVO 100 METŲ NUO MŪSŲ ATSILIKĘ, BET NE LIETUVA.

TAD D. GRYBAUSKAITĖS MISIJA AIŠKĖJA - SUGRIAUTI VISIŠKAI LIETUVĄ.

J.PR. LIETUVA PIRMIAUSIAI.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: PAGARBA PURITONUI - GILIOS ŽINIOS

Parašytas: 23 Lie 2009 02:31

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

PAGARBA PURITONUI - GILIOS ŽINIOS - APIE KYBARTŲ AKTUS.

TIESA, NORS DAUG KAS TO NENORI NET GIRDĖTI.

PURITONO MINTYS IR ŽODŽIAI EINA IŠ ŠIRDIES. MANAU, TAI ATEITYJE BUS STIPRUS POLITIKAS.

J.PR. LIETUVA PIRMIAUSIAI.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: PAGARBA PURITONUI-GILIOS ŽINIOS

Parašytas: 24 Lie 2009 00:27

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Juozas Prasauskas rašė:

Klysti, Juozai - Kybartų "aktai" neturi reikšmės, nes Smetona jau nebebuvo valdžia.

Beje, ką tu ten apie komunistus kalbėjai? Jei apie nomenklatūrą, tai jau esu sakęs, kad jie nebuvo tikri komunistai.

Ar supranti iš viso, kas toks buvo komunistas (turiu omenyje tikras, o ne toks, kuris prie progos pakeitė plokštelę)? :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Lie 2009 03:48

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Tikras Lietuvi,

aš kalbėjau apie vagis, bet sutikau su jumis, kad vagys ir yra vagys.

Rodos taip rašiau - sutikau su jūsų nuomone.

O KĄ JŪS NORITE DABAR IŠ TŲ MINČIŲ IŠRUTULIOTI?

J.Pr. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: BET PURITONO IR GEDIMINO MINTYS MANE ŽAVI.

Parašytas: 24 Lie 2009 03:56

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

BET PURITONAS VIS TIK TEN STIPRIAI ARGUMENTUOJA - MERKYS NEPERĖMĖ PAREIGŲ - SKYRĖ KITĄ LOZORAITĮ < KURIS JŲ NEPERDAVĖ VON PALECKIUI /šios giminės ir rusiškuose, ir vokiškuose genealogijos puslapiuose rašoma tik su von/ IR TĘSĖ EMIGRACIJOJE VEIKLĄ - VADOVAVO IŠLIKUSIEMS LIETUVOS DIPLOMATAMS.

J.PR. LIETUVA PIRMIAUSIAI.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Lie 2009 22:07

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Nieko panašaus - Smetona perdavė įgaliojimus Merkiui. Tai gali rasti bet kuriame istorijos vadovėlyje. O po to Smetona jau buvo niekas, todėl jo net per sieną neišleido ir teko jam šokti į upelį ir basom kojom bristi. Todėl jis nieko jau nebegalėjo spręsti. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: O GAL JŪS IR TEISUS, TIKRAS LIETUVI

Parašytas: 25 Lie 2009 23:47

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

ŽINOTE, PRADEDATE KAŽKUR IR ĮTIKINTI - GAL BŪT JŪS IR TEISUS.

BET ŠIANDIEN SKAIČIAU DELFYJE: BUMBLIAUSKAS ,,PAGALIAU,, SUŽINOJO" - MANAU TIK IŠ MŪSŲ PUSLAPIO, KAD TRINIDADAS IR TOBAGO PRIKLAUSĖ LIETUVAI, O LENKAI PAKEITĖ ,,PLOKŠTELĘ,, IR PRADĖJO VADINTI JOGAILĄ LIETUVOS IR LENKIJOS KARALIUMI - TAI YRA PRIPAŽĮSTA LIETUVĄ KARALYSTE, NES IKI TOL RAŠYDAVO LDK KUNIGAIKŠTIS, LENKIJOS KARALIUS.

O DABAR NET NUSTEBAU --- LIETUVOS IR LENKIJOS KARALIUS JOGAILA. TAI YRA PRIPAŽĮSTA LIETUVĄ KARALYSTE.

MUS LABAI DAUG SKAITO. GERAI, GALVOKIME KĄ RAŠOME.

J.PR.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Antanas

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgp 2009 17:57

Užsiregistravo: 30 Rgp 2009 17:19
Pranešimai: 9
Miestas: Vilnius

Negaliu susilaikyti nepridėjęs, kad tą lemtingąjį 1940 metų birželio rytą būtent Merkys neleido Kariuomenės Vadui Vitkauskui vykti į Generalinį štabą TSRS invazijos atkirčiui organizuoti.

Stalinas tą kortą nusičiupo ir labai mikliai panaudojo net ir po savo mirties.

Išdėsčiau tik faktus. Komentuoti palieku kitiems.

_________________
NENUSKRIAUSK!

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgp 2009 19:47

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

tikras lietuvis rašė:

Nieko panašaus - Smetona perdavė įgaliojimus Merkiui. Tai gali rasti bet kuriame istorijos vadovėlyje. :smile38:

Žinoma, bolševikų ir liberastų vadovėliuose dar ne tai galima rasti. Galima rasti ir partizanus banditais vadinant.

Vargu, ar nors vienas lietuvis tautininkas-nacionalistas-patriotas tokiais vadovėliais pasitikės.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: GAVAU BARTI - VAGIŲ NĖRA PASIRODO

Parašytas: 31 Rgp 2009 10:38

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

GAVAU BARTI - PASIRODO LIETUVOJE NĖRA VAGIŲ IR NEBUVO, IR TOKIOS PARTIJOS NEBUVO, IR VALSTYBĖS NIEKAS NEGRIAUNA, O JI TIESIOG KLESTI - TAIP REIKIA KALBĖTI.

IR BANKAI VISUR VIEN TIK LIETUVIŠKI - KLIEDŽIU IR AŠ, IR VISI.

IR TIKRAI MŪSŲ MOKSLAS IR VISKAS BUVO 100 metų ATSILIKĘ, TIK ŠTAI PIRMĄJĄ LIETUVIŠKĄ RAKETĄ PAGAMINO, KURI VIRŠIJO GARSO GREITĮ.

IR DABAR SAVIVALDYBĖSE DIRBS UŽSIENIEČIAI /LIETUVIAI TURBŪT VERTĖJAUS?/ IR MUMS KOMANDUOS.

CHMM. SEKIME ĮVYKIUS.

J.PR.Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Dzūkė

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Rgp 2009 15:00

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 12:01
Pranešimai: 58
Miestas: Alytus

Gerbiamas Juozai, tik nereikia panikuoti ir pasiduoti. Kaip sakėme tiesą - taip ją ir sakykime. Neužsimerkime prieš blogį.

,,Šviesą galima skleisti dviem būdais: būti šviesa ar ją atspindinčiu veidrodžiu" E. Wharton

TAD BŪKI ŠVIESA! JUK TIESA TAI TAS DEGLAS, KURIS KURIS ŠVIEČIA PER RŪKĄ, NORS JO NEIŠSKLAIDO, BET RŪKE MUMS NELEIDŽIA IŠKLYSTI IŠ PAGRINDINIO KELIO.

Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: DĖKOJU DZŪKEI - TAI AUKŠTOS KULTŪROS NARYS

Parašytas: 31 Rgp 2009 15:41

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

AČIŪ JUMS DZŪKE - KAIP GREITAI TEISINGAI MAN PADĖJOTE. BŪSIU TIKTAI ŠVIESA, BET SUDEGSIU IR NIEKAS MANO KAPO NELANKYS.

TAI KALPOKĄ KUBILAS UŽDĖJO. NE GAL GERIAU KUBILIUKĄ - IR SVARBIAUSIA, DABAR KALBĖSIU, KAD VAGIŲ NĖRA MŪSŲ VALSTYBĖJE.

1. meluoja koncervatoriai, kad atnaujins šauktinių ėmimą /pigiausia kariuomenė - tarnauja gerai ir be algos/

2. meluoja ir eurokomisarė /na čia mes policinė valstybė - greitai savivaldybėse bus užsieniečiai ,,komisarai,,/, kad Leo.lt - ji negriauna, bet stiprina

3. putinas komisarų neklauso, jis nori kalbėti su diplomatais.....

Įtaka mažėja ir jau aišku, kad iš gražios inauguracijos, tik ir liks inauguracija.

4. ŠIUO METU ATSISKLEIDĖ GABŪS VADOVAI.

PUTINAS - jau skaičiau jo KALTINAMĄJĄ knygą Lenkijai - yra Gazeta wyborcza. Man patiko.Tai bus smūgis Lenkijos istorikams - paremtas archyvine medžiaga.

J.PR. LIETUVA PIRMIAUSIA.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Rgs 2009 17:12

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Puritonas rašė:

tikras lietuvis rašė:

Nieko panašaus - Smetona perdavė įgaliojimus Merkiui. Tai gali rasti bet kuriame istorijos vadovėlyje. :smile38:

Žinoma, bolševikų ir liberastų vadovėliuose dar ne tai galima rasti. Galima rasti ir partizanus banditais vadinant. Vargu, ar nors vienas lietuvis tautininkas-nacionalistas-patriotas tokiais vadovėliais pasitikės :smile58:

Tas pats per tą patį. Tik ne apie esmę. Apsilankykite pas istorikus ir daug ką sužinosite. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Rgs 2009 22:23

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

tikras lietuvis rašė:

Puritonas rašė:

tikras lietuvis rašė:

Nieko panašaus - Smetona perdavė įgaliojimus Merkiui. Tai gali rasti bet kuriame istorijos vadovėlyje. :smile38:

Žinoma, bolševikų ir liberastų vadovėliuose dar ne tai galima rasti. Galima rasti ir partizanus banditais vadinant. Vargu, ar nors vienas lietuvis tautininkas-nacionalistas-patriotas tokiais vadovėliais pasitikės :smile58:

Tas pats per tą patį. Tik ne apie esmę. Apsilankykite pas istorikus ir daug ką sužinosite. :smile38:

Tas ir yra, jog pas tamstą tas pats apie tą patį, o esmė - stribinė :)

Dėl istorikų, aš pats, tamstos žiniai, esu vienas iš jų. O pas truskas lankytis nesirengiu, kaip ir pas ivanovus.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Rgs 2009 05:02

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Tai dar ne viską pasvėrėte: kada Smetona perdavė savo įgaliojimus Merkiui, kas jis liko? Laisvo oro direktorius. Tai tuojau pasimatė prie sienos, kur jo niekas nenorėjo praleisti ir teko Antanui pasiraitoti kelnes.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Rgs 2009 23:10

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Čia ir esmė, jog Merkiui Smetona įgaliojimų neperdavė: tik paprašė jį pavaduoti. Įgaliojimų perdavimui konstituciškai buvo reikalingas prezidento atsistatydinimas. Jo nebuvo.

O Kybartų aktais premjeru ir prezidento įpėdiniu paskirtas Lozoraitis. Merkio įgaliojimai tuo ir baigėsi.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Rgs 2009 18:38

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Puritonas rašė:

Čia ir esmė, jog Merkiui Smetona įgaliojimų neperdavė: tik paprašė jį pavaduoti. Įgaliojimų perdavimui konstituciškai buvo reikalingas prezidento atsistatydinimas. Jo nebuvo. O Kybartų aktais premjeru ir prezidento įpėdiniu paskirtas Lozoraitis. Merkio įgaliojimai tuo ir baigėsi.

Dėl "ligos". Štai kaip apie tai rašo S.Geda

http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... st_id=3165

Kaip teisininkas pačiam pasakysiu, kad tada, kada vadovas yra išėjęs atostogų ar kitaip pavaduojamas, tada jis eiti pareigų negali. Jei nori eiti pareigas, tai turi iš pradžių panaikinti savo paties įsakymą, kuriuo pavedė savo pareigas eiti kitam, ir perimti pareigas (antspaudas ir kiti dalykai). Taigi - paprašė pavaduoti, ale grįžti irgi atsisakė. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Rgs 2009 21:29

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Jei tamsta teisininkas, patarčiau pasidomėti, ką apie tai sakė tuometinė Lietuvos Konstitucija ir įstatymai ;)

Mano žiniomis, pagal juos Prezidentas eina pareigas tol, kol neatsistatydina, nemiršta arba į jo vietą neišrenkamas kitas.

Vadinasi, pavadavimas nėra pareigų perėmimas.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Rgs 2009 04:06

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Puritonas rašė:

Jei tamsta teisininkas, patarčiau pasidomėti, ką apie tai sakė tuometinė Lietuvos Konstitucija ir įstatymai ;) Mano žiniomis, pagal juos Prezidentas eina pareigas tol, kol neatsistatydina, nemiršta arba į jo vietą neišrenkamas kitas. Vadinasi, pavadavimas nėra pareigų perėmimas.

Pavadavimas yra neįmanomas, neperėmus darbo. O jei perėmei, tai reikia ir atiduoti - atsiskaityti už atliktą darbą, perduoti antspaudą, sąskaitos valdytojo įgalinimus ir t. t., ir pan. Tai yra privaloma procedūra - vienu metu vienų pareigų du asmenys eiti negali. Elementaru.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Rgs 2009 22:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Puritonas rašė:

Jei tamsta teisininkas, patarčiau pasidomėti, ką apie tai sakė tuometinė Lietuvos Konstitucija ir įstatymai ;) Mano žiniomis, pagal juos Prezidentas eina pareigas tol, kol neatsistatydina, nemiršta arba į jo vietą neišrenkamas kitas. Vadinasi, pavadavimas nėra pareigų perėmimas.

Tikram lietuviui

Tamsta užsiimi išvedžiojimais - tačiau ne teisiniais, o remdamasis savo "sveiku protu ir gyvenimiška patirtimi".

Beje, lygiai taip pasielgė AT (dabar vadinamas "Atkuriamasis seimas"), kada ne tik paskelbė apie Nepriklausomybės atkūrimą "de facto", bet ir panaikino 1938 m. Konstituciją, nors tokių teisių ir įgaliojimų neturėjo.

O ponas Kūris Vyresnysis "pateisindamas" šį absoliutų teisinį nihilizmą pateikė visą kelių puslapių "teisinį išvedžiojimą", tačiau paremtą visai ne 1938 m. Konstitucija, o panašiais kaip jūsų "gyvenimo logikos" "apmąstymais".

Tačiau teisiškai visi šie "išvedžiojimai" yra tik bobučių ir diedukų plepalai.

Dabar panašūs "juristai' vis dar bando paskelbti poną Landsbergį "pirmuoju prezidentu", nors juridiškai iš tikro jis buvo tik Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos pirmininkas.

Beje, visi vėlesni "Lietuvos prezidentai" teisiškai irgi yra tik "posovietinės Lietuvos" nekonstituciniai "prezidentai", nes juos renkant dalyvavo šimtai tūkstančių rinkėjų, kurie neturėjo teisės į Lietuvos Valstybės pilietybę (kurią jiems neteisėtai suteikė sovietiniais įstatymais remiantis ir sovietinių "piliečių" išrinkta AT, priimdama "nulinį" pilietybės įstatymą).

Taigi, kada atsiras tinkamos realios politinės ir karinės galimybės, mes turėsime visus šituos "teisinius" "posovietinius" nihilizmus panaikinti, atkurti 1938 m. Konstituciją ir toliau kurti Lietuvos Valstybę nuo to "taško", kada ji buvo "de facto" okupuota Sovietų Sąjungos, visų pirma panaikinant visus be išimties vėlesnius teisinius aktus ir jų realias pasekmes.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Rgs 2009 12:59

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Nepataikei - 1938 m. Konstitucija yra neteisėta, nes yra smetoninė, t.y. režimo, neteisėtai paėmusio valdžią. Taip, kad šita Konstitucija tikrai nėra tinkama. Beje, ji, atstačius 1990 m. kovo 11.Lietuvos valstybę, kurį laiką veikė, kol buvo priimta laikina. Šito, turbūt, nežinai?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Rgs 2009 22:18

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Žinome, žinome ;)

A.Smetonos režimas valdžią perėmė teisėtai - pagal ankstesniosios Konstitucijos reikalavimus, daugumos dalyvaujančių Seimo narių balsais.

Ar aš klystu?

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Rgs 2009 23:22

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Lygiai taip pat "teisėtai", kaip žmogus tamsiame skersgatvyje "nusiperka" plytą. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgs 2009 15:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

1938 m. Konstitucija, remiantis prieškarinės Lietuvos Valstybės įstatymais (tame tarpe ir tais, kurie galiojo iki 1926 metų), yra ir buvo teisėta.

Beje, reikia atsiminti, kad visų pirma, jokia išorės karinė jėga nebuvo tuo metu Lietuvoje (1925-1938 m.) ir poveikio Lietuvių Tautai nedarė, kaip tai įvyko 1940 m, kada Lietuvos Valstybė jau buvo okupuota Sovietų Sąjungos kariuomenės (viso tuo metu apie 300 000 sovietinių kareivių - armijos ir NKVD dalinių - man tai, beje, pasakė rašytojas Vytautas Petkevičius, kada diskusijos metu aš paklausiau jį apie tikslius skaičius - mes kalbėjomės maždaug 1989 m. Vėliau, beje, teko skaityti ir apie kitą skaičių, - 450 000 karių bei karininkų).

Juridiniu požiūriu 1938 m. Konstitucija ir dabar galioja Lietuvos Valstybėje, kadangi ją pakeisti ar panaikinti sovietinė Aukščiausia Taryba (sovietinė, kadangi ji buvo išrinkta pagal sovietinius rinkimų įstatymus ir sovietinių piliečių) neturėjo absoliučiai jokios teisės - 1938 m. Konstitucijoje labai aiškiai surašyta, kaip ir kieno ji gali būti keičiama.

tikras lietuvis rašė:

Beje, ji, atstačius 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybę, kurį laiką veikė, kol buvo priimta laikina. Šito, turbūt, nežinai?

AT, apsidrausdama, atstatė 1938 m. Konstitucijos galiojimą specialiu įstatymu, kuriame, beje labai grubiai pažeidžiant bet kokias teisės normas, iškart buvo daugybė išlygų - apie tai, kokius straipsnius atstato, o kuriuos - ne. Ir kiek laiko tas "atstatymas" galios - iš tikro tai tik keletą minučių, kol skubiai nepatvirtino jau naują - realiai prosovietinę - Konstituciją, kuri faktiškai "įteisino" sovietinės okupacijos sukeltas valdžios užgrobimo ir nuosavybės atėmimo pasekmes.

Tuo pačiu AT (jei nežinai) savo 1938 m. Konstiticijos atstatymo ir panaikinimo aktu faktiškai ir de jure irgi pripažino 1938 m. Konstitucijos teisėtumą.

Tik reikalas tame, kad niekas nesuteikė teisės sovietinei Aukš. Tarybai šią konstituciją panaikinti. Kaip jau sakiau, 1938 m. Konstitucijos keitimo tvarka yra labai aiškiai nustatyta, o AT net nebuvo tas organas, kuris turėjo juridinę teisę ką nors kaitalioti.

***********************************************************

Pateiksiu vieno "konservatoriškojo propagandisto" gana įdomų straipsnį, kuris vis tik daug ką paaiškina.

Pati straipsnio pradžia jau labai aiškiai pasako, ko klaikiai bijojo Sąjūdžio ir kompartijos vadovybėse "įsikasę" nomenklatūrininkai ir kagėbistai:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba toliau įgyvendino jo trečiosios dalies nuostatą, kad šalies teritorijoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Tam reikėjo nutraukti svetimos valstybės konstitucinių aktų galiojimą Lietuvoje ir, vadovaujantis valstybės tęstinumu bei identitetu, atkurti paskutinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimą. Šiems uždaviniams atlikti buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Kaip 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje pažymėjo jos Pirmininkas V. Landsbergis, šis įstatymas įtvirtina valstybės tęstinumą ir yra „simbolinis, formalus aktas, susiejantis mūsų atkuriamą Lietuvos valstybę su ta, kuri iš tiesų yra amžina Lietuvos valstybė“ (kad šis aktas yra labiau simbolinis rodė paskesnis atitinkančio tuometines Lietuvos sąlygas LPĮ priėmimas, sustabdęs mažiau nei pusvalandį trukusį ribotai atkurtą 1938 metų Konstitucijos veikimą). Įstatymu siekta deklaruoti Lietuvos konstitucionalizmo tęstinumą, o ne visavertį 1940 metų konstitucinės sistemos atkūrimą...

Pagal Įstatymo 3 straipsnį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas. Tiesa, tuo pačiu taip pat sustabdytas tų šios Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas, „kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės Kontrolės statusą“

Ypač pamokantis ir esmę pateikiantis sakinys iš Žalimo straipsnio:

"Kad 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimo atnaujinimas buvo tik teisinio valstybės tęstinumo ir identiteto įtvirtinimo bei piliečių teisių tęstinumo laidavimo reikalas, o ne faktinė realybė, patvirtina Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ 4 straipsnio nuostata, jog šios Konstitucijos veikimo atkūrimas „pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų“."

Dainius Žalimas. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo teisiniai aktai (III)

Šaltinis - http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/92513

2009-03-11

(Ištrauka iš straipsnio būsimai autorių kolektyvo knygai „Lietuvos Sąjūdžio istorija“, kuri priduota spaudai ir kurią išleis leidykla „Šviesa“)

Lydintieji konstituciniai aktai

Priėmusi Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba toliau įgyvendino jo trečiosios dalies nuostatą, kad šalies teritorijoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Tam reikėjo nutraukti svetimos valstybės konstitucinių aktų galiojimą Lietuvoje ir, vadovaujantis valstybės tęstinumu bei identitetu, atkurti paskutinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimą. Šiems uždaviniams atlikti buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Kaip 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje pažymėjo jos Pirmininkas V. Landsbergis, šis įstatymas įtvirtina valstybės tęstinumą ir yra „simbolinis, formalus aktas, susiejantis mūsų atkuriamą Lietuvos valstybę su ta, kuri iš tiesų yra amžina Lietuvos valstybė“ (kad šis aktas yra labiau simbolinis rodė paskesnis atitinkančio tuometines Lietuvos sąlygas LPĮ priėmimas, sustabdęs mažiau nei pusvalandį trukusį ribotai atkurtą 1938 metų Konstitucijos veikimą). Įstatymu siekta deklaruoti Lietuvos konstitucionalizmo tęstinumą, o ne visavertį 1940 metų konstitucinės sistemos atkūrimą, t. y. užtikrinti Lietuvos valstybės konstitucinių pagrindų nepažeidžiamumą.

Taigi Įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ buvo grindžiamas šios Konstitucijos tęstinumo principu, logiškai išvedamu iš valstybės tęstinumo, ir įtvirtino konstitucinį Lietuvos Respublikos identitetą. Kitaip tariant, kadangi 1938 metų Lietuvos Konstitucija iki tol nebuvo kompetentingų valstybės institucijų teisiniu būdu panaikinta, ši Konstitucija formaliai tebegaliojo, bet nebeveikė, jos funkcionavimas buvo sustabdytas okupacinio režimo laikotarpiui.

Įstatymo preambulėje buvo išdėstyti jo priėmimo motyvai ir tikslai. Iš pradžių preambulėje paminėtas Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimas, kuriuo Lietuvos TSR konstatavo Lietuvos aneksijos ir savo pačios įsteigimo neteisėtumą. Įdomu, kad S. Lozoraitis atkakliai siūlė šio Lietuvos TSR akto neminėti, kad būtų išvengta bet kokio Lietuvos TSR aktų pripažinimo ir ryšių su sovietinėmis institucijomis deklaravimo, t. y. būtų teisiškai atsiribota nuo svetimos valstybės marionetinių institucijų, „sovietų valdžios bei teisės struktūrų“. Tai, kad Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimo paminėjimas buvo paliktas, galima paaiškinti keliomis priežastimis. Visų pirma, Deklaracijos „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ ketvirtosios pastraipos prasme šis Lietuvos TSR AT aktas galėjo būti laikomas Tautos valios, įgyvendintos per Lietuvai primestas svetimos valstybės institucijas, išraiška. Antra, šis aktas buvo svarbus tuo, kad juo Lietuvos TSR pati pripažino savo neteisėtumą, tad buvo logiška Lietuvos Respublikai atsižvelgti į jį ir nutraukti Lietuvos TSR bei SSRS konstitucijų galiojimą, taip pat atkurti 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimą. Vis dėlto į S. Lozoraičio pastabą buvo iš dalies atsižvelgta, nes preambulės nuostata, kad Lietuvos Respublikos AT patvirtina Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimą, buvo pakeista taip, kad AT tik atsižvelgia į šį nutarimą (žodis „atsižvelgdama“ nesuponuoja jokio Lietuvos Respublikos teisinio ryšio su Lietuvos TSR ir sovietinių institucijų aktų perėmimo). Kadangi Įstatymo projekto preambulėje buvo palikta pastraipa apie Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimą, jį svarstant buvo išbraukta kita preambulės pastraipa apie marionetinį „liaudies seimo“ pobūdį ir jo nutarimų neteisėtumą (tai jau buvo konstatuota Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarime).

Toliau Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ preambulėje logiškai buvo konstatuota, kad „1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, TSR Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus“. Todėl taip pat buvo deklaruotas Įstatymo tikslas „atstatyti pažeistas teises ir Lietuvos valstybės suverenines teises“.

Įgyvendinant šį tikslą, visų pirma, pagal Įstatymo 1 ir 2 straipsnius buvo nutrauktas 1978 m. balandžio 28 d. sovietinės Lietuvos konstitucijos galiojimas, taip pat 1977 m. spalio 7 d. SSRS Konstitucijos, SSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų bei kitų SSRS įstatymų galiojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suprantama, kad pagal principą ex injuria non oritur jus faktinis šių teisės aktų galiojimas Lietuvoje, kaip viena iš neteisėtos okupacijos ir aneksijos pasekmių, buvo neteisėtas. Turint omenyje marionetinį Lietuvos TSR pobūdį, jos konstitucija taip pat buvo neteisėtai primestas svetimos valstybės (t. y. Sovietų Sąjungos) teisės aktas, kuris formaliai negalėjo turėti nieko bendro su nepriklausomos Lietuvos Respublikos teisine sistema.

Pagal Įstatymo 3 straipsnį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas. Tiesa, tuo pačiu taip pat sustabdytas tų šios Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas, „kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės Kontrolės statusą“ (kad 1938 metų Konstitucijos veikimo atkūrimas buvo labiau simbolinis, o ne praktinio poveikio aktas, be kita ko, liudija tai, jog nebuvo atsižvelgta į S. Lozoraičio siūlymą siekiant išvengti mažiausių nesusipratimų išvardinti Konstitucijos straipsnius, kurių galiojimas nedelsiant sustabdomas). Tai lėmė faktinės aplinkybės: šios valstybės institucijos paprasčiausiai nebuvo išlikusios ir staiga jų atkurti buvo neįmanoma, o valstybės aparato struktūra buvo likusi beveik tokia pati, kaip Lietuvos TSR. Todėl atkuriant 1938 metų Konstitucijos veikimą, nedelsiant reikėjo jį pritaikyti 1990 metais susiklosčiusiai situacijai, kurioje nesamų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančios Konstitucijos nuostatos negalėjo ne tik veikti, bet ir galioti bent jau tol, kol šios institucijos bus atkurtos. Be to, tos 1938 metų Konstitucijos nuostatos, kurių galiojimas buvo iš karto sustabdytas, atspindėjo po 1926 metų valstybės perversmo įvesto autoritarinio režimo sąlygas ir nepakeistos neatitiko demokratinės santvarkos reikalavimo, kuris išplaukė iš 1990 m. kovo 11 d. Aktu patvirtinto 1918 m. vasario 16 d. Akto bei 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos galiojimo.

Įdomu, kad pagal 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 14 punktą Lietuvos valstybė turėjo būti atkuriama vadovaujantis 1922 metų Konstitucijos dvasia. Tada 1938 metų Konstitucija buvo atmesta dėl nedemokratinio jos priėmimo būdo ir turinio, o 1922 metais Steigiamojo Seimo priimta Konstitucija iki tol buvo vienintelė tikrai demokratinė Lietuvos Konstitucija. Tačiau kadangi valstybės, kaip tarptautinės teisės subjekto, tęstinumas ir identitetas nepriklauso nuo jos konstitucinės santvarkos pokyčių, konstitucijos turinys neturi reikšmės valstybės tarptautiniam teisiniam subjektiškumui. Todėl reikia atsižvelgti į tai, kad 1922 metų Konstitucija Lietuvoje 1940 metais jau buvo praradusi savo galią, o 1926 metų valstybės perversmas nepakeitė Lietuvos Respublikos, kaip tarptautinės teisės subjekto. Be to, nors tarpukario Lietuvos Konstitucijos veikimo atnaujinimas buvo daugiau simbolinis, jis vėliau turėjo didelę teisinę reikšmę: pavyzdžiui, kaip aišku iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, tai reiškė Lietuvos pilietybės santykių bei piliečių nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimą: atnaujinus 1938 metų Konstitucijos veikimą, tuo pačiu buvo pripažintas šios Konstitucijos garantuotų bei iki 1940 m. birželio 15 d. susiklosčiusių pilietybės ir nuosavybės santykių tęstinumas. Tuo tarpu atkūrus 1922 metų Konstitucijos galiojimą būtų galėję kilti papildomų teisinių klausimų, ar po 1928 metų, kai ši Konstitucija nustojo galios, Lietuvos piliečių teisės (pavyzdžiui, nuosavybė ar pilietybė) buvo įgytos teisėtai.

Vadinasi, valstybės tęstinumui ir identitetui įtvirtinti (o ne jos gyvenimui detaliau reglamentuoti) bei Lietuvos piliečių teisėms užtikrinti geriau tiko paskutinė galiojanti Lietuvos Respublikos, t. y. 1938 metų Konstitucija. Juo labiau, kad 1938 metų Konstitucijos veikimas visa apimtimi nebuvo atnaujintas (atvirkščiai, netrukus buvo sustabdytas ir likusių jos straipsnių galiojimas), o nedemokratinis šios Konstitucijos turinys buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo atsisakyta jos adaptacijos idėjos ir 1992 metais priimta nauja nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kad 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimo atnaujinimas buvo tik teisinio valstybės tęstinumo ir identiteto įtvirtinimo bei piliečių teisių tęstinumo laidavimo reikalas, o ne faktinė realybė, patvirtina Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ 4 straipsnio nuostata, jog šios Konstitucijos veikimo atkūrimas „pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų“. Įdomu tai, kad ši nuostata iš esmės pakito po Įstatymo projekto svarstymo 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje. AT svarstyti buvo pateikta Įstatymo projekto 4 straipsnio redakcija, kuri neigė iš iki okupacijos galiojusių Lietuvos įstatymų kylančias prievoles („1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimo atnaujinimas nieko neįpareigoja vykdyti iš Lietuvos Respublikoje galiojusių įstatymų kylančias turtines ir finansines prievoles fiziniams ir juridiniams asmenims“). Projekto svarstymo metu kalbėjęs deputatas V. Žiemelis atkreipė dėmesį, kad tokia formuluotė gali užkirsti kelią būsimai nuosavybės teisių restitucijai, todėl pasiūlė nuo tokios kategoriškos formuluotės susilaikyti. Be to, tokia formuluotė nebuvo tinkama atsižvelgiant į Įstatymo tikslą atkurti pažeistas teises. Tai turėjo lemiamos reikšmės keičiant projekto 4 straipsnio redakciją taip, kad nebūtų automatiškai atkurtas iki okupacijos galiojusių įstatymų veikimas, bet kartu nebūtų užkirstas kelias vėliau priimti specialius įstatymus, įpareigojančius vykdyti kai kurias prievoles, susijusias su visuomeniniais santykiais, kuriuos reglamentavo iki okupacijos galioję įstatymai (pavyzdžiui, pripažinti ir vykdyti valstybės prievolę grąžinti savininkams sovietų nacionalizuotą ir po nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvos valstybės jurisdikciją perėjusį turtą arba už jį atlyginti). Tokiu būdu nuosavybės teisių restitucijos įstatymams priimti pakako konstitucinio privatinės nuosavybės instituto tęstinumo patvirtinimo atkuriant 1938 metų Konstitucijos veikimą, tačiau to būtų nepakakę, jei atkūrusiame šios Konstitucijos veikimą įstatyme būtų speciali norma dėl atsisakymo pripažinti visas prievoles, kilusias iš iki okupacijos galiojusių įstatymų.

Po Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ netrukus buvo priimtas šios Konstitucijos nuostatų galiojimą sustabdęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ (žr. jo 1 straipsnį). Kaip teigiama Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ preambulėje, tai padaryti reikėjo atsižvelgiant „į būtinumą suderinti atstatytos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais“. Taigi Lietuvos valstybė, atsižvelgdama į radikalius visuomenės pokyčius per 50 metų okupacijos laikotarpį, negalėjo palikti galioti 1938 metų Konstitucijos net ir apribota forma.

Todėl pagal Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ 2 straipsnį buvo patvirtinta laikinoji valstybės konstitucija – Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (LPĮ), atitikęs susiklosčiusius visuomeninius santykius ir valstybės valdymo struktūrą, bet panaikinęs visas buvusias Lietuvos ir jos piliečių prievoles, kurias neteisėtai nustatė Lietuvoje galiojusi sovietų konstitucija bei įstatymai. Tokiu būdu buvo įvykdyta Sąjūdžio rinkiminės programos dalis, susijusi su Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimu ir jos piliečių atskyrimu nuo sovietų jurisdikcijos. Kaip pristatydamas 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje LPĮ projektą pažymėjo Č. V. Stankevičius, LPĮ projektas „nelaikytinas būsimosios demokratinės Lietuvos valstybės Konstitucijos projektu. Jis gal labiau laikytinas šiandienos visuomeninių teisinių bei politinių socialinių galimybių ir demokratiškos tvarkos pamatiniais įtvirtinimais“.

Tačiau apskritai LPĮ buvo sukurtas iki 1990 m. kovo 11 d. galiojusios Lietuvos TSR konstitucijos pagrindu, išbraukus iš jos visas sąsajas su SSRS ir patobulinus kai kurias jos nuostatas pagal 1989 metais visuomenei pateiktą Mokslų Akademijos parengtą naujos Lietuvos TSR konstitucijos projektą (tik kai kurie LPĮ straipsniai buvo visiškai nauji, pavyzdžiui, apie krašto apsaugos įstatyminį reglamentavimą ir draudimą uzurpuoti bei pasisavinti suverenias liaudies galias). Be to, jis buvo labai greitai parengtas ir netobulas, tad norėta netgi į Įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ įrašyti straipsnį, pavedantį AT Prezidiumui su redakcine grupe apibendrinti deputatų siūlymus dėl LPĮ tobulinimo ir pateikti atitinkamus LPĮ pakeitimų projektus. Įstatymo svarstymo metu tokio papildymo atsisakyta, bet buvo priimtas specialus protokolinis AT nutarimas pavesti AT sudarytai redakcinei grupei per tris savaites parengti siūlymus dėl LPĮ tobulinimo.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ 3 straipsnyje buvo nustatytas principas, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui“ (įdomu, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje iš pradžių vartota paliekamų galioti „tarybinių“ įstatymų sąvoka manant, kad ji apima Lietuvoje galiojusius Lietuvos TSR ir SSRS įstatymus. Tačiau ši sąvoka buvo sukritikuota, kaip pernelyg susiejanti Lietuvą su jai primesta sovietų santvarka (tarsi ji būtų Lietuvos vidaus santvarka), taip pat kaip „ne visai teisinė“. Tačiau taip pat nenorėta minėti SSRS ir Lietuvos TSR įstatymų vengiant teisinių sąsajų su sovietų valstybe ir jos marionetiniu dariniu Lietuvoje. Todėl po Įstatymo projekto svarstymo buvo nutarta minėti tik „iki šiol“ faktiškai galiojusius įstatymus, kuriuos nuspręsta palikti galioti toliau tiek, kiek jie neprieštaraus LPĮ). Ši nuostata tiesiogiai išplaukė iš Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ 4 straipsnio nuostatos, kad neatkuriamas iki okupacijos galiojusių šalies įstatymų veikimas. Todėl reikėjo pereinamosios nuostatos, kad tokiu atveju liktų galioti sovietiniai įstatymai, kol jie nebus pakeisti naujais nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstatymais (kaip 1990 m. kovo 5 d. išrinktų į AT Sąjūdžio atstovų pasitarime teigė V. Landsbergis, „atmesti viską įstatymų pavidalu reikštų chaosą. Turėtų kurį laiką veikti ir senieji LTS įstatymai“). Tačiau sovietiniai įstatymai galėjo būti palikti galioti tik tokia apimtimi, kiek jie neprieštaravo LPĮ ir jame įtvirtintiems nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės principams, t. y. turėjo būti laiduojama LPĮ, kaip laikinosios konstitucijos, viršenybė kitų galiojančių įstatymų atžvilgiu.

Tai, kad nebuvo atkurtas iki okupacijos galiojusių įstatymų veikimas, o palikti galioti okupacijos laikotarpiu svetimos valstybės įvesti įstatymai, kol jie nebus pakeisti naujais Lietuvos Respublikos įstatymais, neprieštarauja Lietuvos valstybės tęstinumo ir identiteto koncepcijai; tai taip pat nėra unikali Lietuvos praktika (pavyzdžiui, atkūrus Austrijos ir Čekoslovakijos nepriklausomybę jose laikinai buvo palikti galioti nacistinės okupacijos metais įvesti įstatymai, kiek jie neprieštaravo šių šalių konstitucijoms ir demokratijos principams). Restitucijos principas atkuriant nepriklausomybę turi būti derinamas su sveiko proto ir teisės efektyvumo reikalavimais, t. y. būtina atsižvelgti į valstybės vidaus ir tarptautinių santykių raidą (kaip rašė S. Lozoraitis, po 50 sovietinės okupacijos metų „dėl lengvai suprantamų priežasčių“ negalima grįžti prie iki jos galiojusių šalies įstatymų). Poreikis derinti restituciją su teisės efektyvumo reikalavimais akivaizdus ir iš JT Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudencijos. Pavyzdžiui, Teismas 1971 m. birželio 21 d. konsultacinėje išvadoje Besitęsiančio Pietų Afrikos buvimo Namibijoje byloje konstatavo, kad turi būti laikomi neteisėtais ir negaliojančiais užgrobusios svetimą teritoriją valstybės teisės aktai, susiję su šios teritorijos ir jos gyventojų statusu, išskyrus tuos aktus, kurių negaliojimas būtų žalingas užgrobtos teritorijos gyventojams (pavyzdžiui, civilinės būklės aktus), taip pat negali būti pripažįstami kiti šią teritoriją užgrobusios valstybės veiksmai ją administruojant ir veikiant šios teritorijos ar jos gyventojų vardu, bet toks nepripažinimas neturi atimti iš užgrobtos teritorijos gyventojų tos naudos, kurią jie galėtų gauti iš tarptautinio bendradarbiavimo. Iš šios Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacinės išvados išplaukia tai, kad šalinant okupacijos pasekmes būtina atsižvelgti į tokią valstybės vidaus ir tarptautinių santykių raidą, kuri būtų tikėtina ir tuo atveju, jei okupacijos nebūtų, ir kuri būtų naudinga okupuotai valstybei bei jos gyventojams. Bet kuriuo atveju restitucijos principas turi būti taikomas taip, kad neįstumtų išsilaisvinusios iš okupacijos valstybės į chaosą ir anarchiją. Tam būtina išlaikyti visuomeninių santykių stabilumą, kuris įmanomas tik palaipsniui keičiant okupacijos metu įvestus įstatymus. Apskritai kiekviena suvereni valstybė turi teisę spręsti, kokie įstatymai turi galioti šalies teritorijoje ir kokią teisinę sistemą ji kuria; tai yra išskirtinė jos kompetencija. Įgyvendindama šią kompetenciją, valstybė gali sankcionuoti net nuolatinį neprieštaraujančių jos konstitucinei santvarkai kitos valstybės įstatymų galiojimą (pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje galiojo įvairių šalių civiliniai ir baudžiamieji įstatymai). Tad ir atkūrusi nepriklausomybę valstybė pati sprendžia, kokiu mastu taikyti restituciją ir kiek atsižvelgti į jos okupacijoms metais įvykusius vidaus bei išorės gyvenimo pokyčius.

Nors LPĮ buvo laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija, nesiryžta nurodyti jokio LPĮ galiojimo termino, nes jį buvo labai sunku prognozuoti. Taip buvo neatsižvelgta į S. Lozoraičio siūlymą nustatyti LPĮ „galiojimo ribą“ [114, p. 99]. Kaip pristatydamas LPĮ projektą 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje pažymėjo Č. V. Stankevičius, LPĮ galios iki naujos nuolatinės Konstitucijos parengimo ir priėmimo, o tam reikės laiko, „nes Konstituciją, matyt, mes galėsime priimti tik tada, kai Lietuvos Respublikos suverenitetas bus atkurtas ne tik juridiškai, bet įgyvendintas ir faktiškai, kad būtų įvykę tie socialiniai pokyčiai, kuriuos Konstitucija galutinai fiksuoja“. LPĮ galiojo iki 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos naujos nuolatinės Konstitucijos įsigaliojimo, t. y. iki 1992 m. lapkričio 1 d. Įsigaliojus šiai Konstitucijai, atitikusiai šiandienos realijas ir demokratijos principus, 1938 metų Konstitucijos galiojimo sustabdymas neteko prasmės, nes pagal principą lex posteriori derogat priori 1992 metų Konstitucija, kaip vėlesnis teisės aktas, savaime panaikino 1938 metų Konstituciją. Pagal šį principą taip pat nuo 1992 metų Konstitucijos įsigaliojimo (t. y. 1992 m. lapkričio 2 d.) neteko galios ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ bei Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“, t. y. abu lydintieji konstituciniai nepriklausomybės atkūrimo aktai. Tuo tarpu 1990 m. kovo 11 d. Aktas „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ neabejotinai yra sudedamoji galiojančios Lietuvos konstitucinės teisės dalis, o dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija plėtoja pagrindines jo nuostatas.

Bernardinai.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Spa 2009 20:54

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

tikras lietuvis rašė:

1938 m. Konstitucija, remiantis prieškarinės Lietuvos Valstybės įstatymais (tame tarpe ir tais, kurie galiojo iki 1926 metų), yra ir buvo teisėta.

Tai va - ta Konstitucija atsirėmė tik dėl to, kad nuo Mindaugo laikų valstybės atsiradimo aktu pasiremti negalėjo. Tik tokia buvo ta misija. O kad sukūrė naują Konstituciją, tai teisingai ir padarė - daug kas gyvenime pasikeitė.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Spa 2009 21:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Žygeivis rašė:

tikras lietuvis rašė:

1938 m. Konstitucija, remiantis prieškarinės Lietuvos Valstybės įstatymais (tame tarpe ir tais, kurie galiojo iki 1926 metų), yra ir buvo teisėta.

Sukūrė - bet neteisėtai.

Ir atėjus tinkamui momentui mes tuo pasinaudosime.

P.S. Beje, šitie sovietiniai Konstitucijų "kūrėjai" tai labai gerai supranta ir klaikiai to bijo> Ir kaip tik todėl reguliariai bando "pateisinti" šią savo "kūrybą".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Spa 2009 15:51

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Teisėtai ir netgi labai. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Gru 2010 14:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

Ar Lietuvai reikalingi perversmai?

http://www.iskauskas.lt/2010/12/17/ar-l ... mment-1108
http://www.balsas.lt/naujiena/516397/ar ... perversmai
http://www.balsas.lt/print/516397

Autorius:Česlovas Iškauskas
2010.12.17 09:46

Autokratizmas, ypač politinės ir ekonominės krizės laikais, tampa vis veiksmingesne visuomenės procesų subalansavimo priemone.

Apie 1926-ųjų gruodžio 17 d. perversmą rašyta prirašyta. Bet istorikai šį svarbų Lietuvai etapą ir visą laikotarpį iki 1940 m. birželio 15-osios, kai šalis buvo sovietų okupuota, vertina labai jau skirtingai.

Įsigilinkime į geopolitinę to meto Lietuvos padėtį, pasvarstykime, ar jaunai valstybei A.Smetonos autoritarinis valdymas nebuvo naudingas ir ar tokio virsmo nereikėtų šiandien.

Bolševizmo virusas Lietuvoje

Iš tiesų prieš 84–erius metus politiniai pokyčiai buvo įgavę kur kas brutalesnes ir ryškesnes spalvas negu šiandien. Antikinė demokratijos (liaudies valdžios) sąvoka tais laikais tebuvo sunkiai suprantamas įnagis savo tikslams pasiekti ir pateisino kažkada Aristotelio mestą posakį, kad demokratija palanki demagogams. Utopinė demokratinės respublikos vizija prarado savo rožinę spalvą, ir Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasuko diktatūros keliu.

Pirmi demokratiniai nepriklausomos Lietuvos (jeigu tuomet apie nepriklausomybę apskritai buvo galima kalbėti) Steigiamojo Seimo rinkimai įvyko 1920 m. Juos laimėjo krikščionys demokratai, nuo seno turintys pasitikėjimą tarp lietuvių kaip katalikiškas vertybes puoselėjanti organizacija. Tačiau Seime ji turėjo tik nežymią daugumą. Jie turėjo veikti kartu su antra pagal populiarumą buvusia valstiečių liaudininkų partija. Tačiau per 1926 m. pavasario rinkimus, kai juose galėjo dalyvauti ir Klaipėdos krašto rinkėjai, ji paėmė viršų ir kartu su socialdemokratais bei tautinių mažumų atstovais sudarė Vyriausybę, o prezidentu keliems mėnesiams tapo valstiečių liaudininkų lyderis K.Grinius.

Bet bolševikinis Spalio perversmas Rusijoje nepraėjo be naudos: nors V.Leninas revoliucijos neįstengė įžiebti visame pasaulyje (ji ant šautuvų durtuvų 1920–ųjų rugpjūtį buvo prinešta tik iki Varšuvos), tačiau kairiosios idėjos buvo sėkmingai išplatintos pokarinėje erdvėje. Daugelis Lietuvos inteligentų, karininkų, visuomenės veikėjų buvo užsikrėtę Petrogrado virusu, ir kairumo liga netruko išplisti po visą šalį. Šią ligą pagilino nesėkmės Lietuvos diplomatijos „Vakarų fronte“: komplikuoti santykiai su Pirmajame pasauliniame kare pralaimėjusia ir revizionizmo ideologiją atgaivinančia Vokietija, net kaimynine jos įtakoje likusia Latvija, jau nekalbant apie Lenkiją, kuri 1920–ųjų spalį okupavo Vilnių ir visą pietrytinę Lietuvos dalį.

A. Smetonos veiksmas ir atoveiksmis

Tai prieštaravo krikščionių demokratų bei tautininkų dvasiai, ir naktinis gruodžio 17–osios pučas įvyko, nesulaukęs jokio pasipriešinimo. Galima sakyti, kad tai buvo karinis perversmas, nes didžiąją dalį nepatenkintųjų sudarė majoro P.Plechavičiaus vadovaujami karininkai, kuriems paskutinis kantrybės taurę perpildęs lašas buvo prezidento K.Griniaus įsakymu sumažinti atlyginimai. Beje, tą vakarą K.Grinius kaip tik rengėsi atšvęsti savo 60–metį...

Jau po dviejų dienų tautininkų lyderis Antanas Smetona pasiskelbė Valstybės Vadu, o gruodžio 19 d. išrinktas prezidentu. Seimo funkcijos buvo suvaržytos, o 1927 m. balandžio 12 d. jis apskritai buvo paleistas ir susirinko tik po devynerių metų. Pirmieji A.Smetonos veiksmai buvo drastiški: iškart po šv. Kalėdų, gruodžio 27–ąją, apkaltinus už antivalstybinę veiklą buvo sušaudyti keturi LKP veikėjai, vadinamieji „keturi komunarai“. Pagrindinius sprendimus priiminėjo A.Voldemaro vyriausybė ir pats prezidentas. Paleidus Seimą ir nepaskelbus naujų rinkimų, krikščionys demokratai atšaukė iš vyriausybės du savo ministrus ir perėjo į opoziciją. Valdžioje liko tautininkai, o kitos opozicinės partijos buvo uždraustos. O 1928 m. A.Smetona paskelbė naują Konstituciją, dar po metų pašalino iš posto A.Voldemarą ir tapo vienvaldžiu lyderiu. Ministru pirmininku buvo paskirtas prezidento svainis J.Tūbelis, išbuvęs šiame poste beveik devynerius metus.

Bet pagal žinomą fizikos dėsnį, veiksmas lygus atoveiksmiui. Per 13 A.Smetonos valdymo metų buvo trys nesėkmingi bandymai įvykdyti perversmą. Istorikas Dangiras Mačiulis rašė apie vadinamojo kultūrbolševizmo įsigalėjimą. Kai kurie garsūs to meto rašytojai vieni anksčiau, kiti vėliau pateko į saugumo nemalonę, propagavę komunistines idėjas, liaupsinę tarybų valdžią ir nešę Lietuvon J.Stalino saulę... Antanas Venclova, Salomėja Nėris, Balys Sruoga, Vincas Krėvė–Mickevičius, Liudas Gira – tai dar nebaigtas sąrašas po represijų akmeniu atsidūrusių kairiosios inteligentijos atstovų. Ypač uolus SSRS gynėjas buvo Lietuvos rašytojų draugijos pirmininkas L.Gira, sovietinės okupacijos išvakarėse 1939 m. gruodžio 4 d. rašęs laišką VOKS („Vsesojuznoje obščestvo kulturnoij sviazi s zagranicej“), kuriame skundėsi, kad „dabar mes gyvename... juodžiausios reakcijos laikotarpį, nes mūsų vyriausybė ir mūsų naujagimė buržuazija sujudo, kad nuo to didesnio artumo su Jumis ir pas mus nepradėtų pūsti drąsesnių vilčių ir siekimų vėjai“.

O vis dėlto Lietuva klestėjo...

Taip, autoritarinis A.Smetonos režimas nesitaikstė su priemonėmis. Kai kas jį vadina „fašistiniu“, A.Štromas jį pakrikštijo „patriarchalinės diktatūros režimu“, tačiau liaudyje dažnai galima girdėti, kad tarpukariu gyvenome „Smetonos laikais“, tai yra pasiturimai, gana sočiai, patriotizmo ir tautinės savigarbos dvasia.

Vartau seniai ant močiutės aukšto rastą „Ūkininko patarėjo“ 1928 m. surištą rinkinį. Jame mažai politikos, daug ūkiškų patarimų, tačiau iš čia pateikiamų suvestinių aišku, kad jau tuomet Lietuva kone pirmavo Europoje pagal arklių, kiaulienos, sviesto eksportą, na, o pagal automobilių skaičių 10 tūkstančių gyventojų gerokai atsiliko net nuo kaimyninių šalių (vienas automobilis teko 1690 gyv., kai Latvijoje – 975, Estijoje – 698 gyv., Vokietijoje – 148 gyv., Prancūzijoje – 40 gyv., na, o JAV – kas penktas gyventojas turėjo automobilį).

1927 m. įkurtas „Pieno centras“ į Vokietiją ir Angliją eksportavo net 30 proc. savo pagaminamo sviesto. Didžiosios depresijos metais tai buvo ypač naudinga. 1931–1935 m. Vokietijai padidinus spaudimą dėl Klaipėdos krašto, eksportą pavyko perorientuoti į Angliją. 1938 m. užsienio kapitalas Lietuvoje sudarė trečdalį visų to meto investicijų. Ūkininkų padėtis, palyginti su XX a. pradžia, žymiai pagerėjo, o pramonė išaugo ketveriopai. Pagal augalininkystės produkciją Lietuva užėmė vieną pirmųjų vietų Europoje.

Tautininkai suprato, kad Lietuvos nepriklausomybė yra trapi ir kabo ant plauko. Tad jie skubėjo: ypač buvo rūpinamasi jaunimo patriotizmo skatinimu, o ir objektas buvo geras – Vilniaus išvadavimo iš lenkų idėja. Lietuvių kalba buvo įtvirtinama visais lygiais, pats prezidentas buvo dažnas svečias atokiausiuose ūkininkų ūkiuose. Tai jam nesutrukdė griežtai nuslopinti 1935 m. kilusius jų nepasitenkinimus Suvalkijoje ir Dzūkijoje.

Tarp trijų girnapusių

Autokratinis A.Smetonos vadovavimas, ko gero, buvo tinkamas to meto geopolitinei situacijai. Lietuvių išeivijos istorikas Jonas Švoba savo knygoje „Seiminė ir prezidentinė Lietuva“, išleistoje JAV 1985 m., o Lietuvoje – 1990 m., pastebėjo, kad „Lietuva suspausta trijų imperialistų replėse“. Į mūsų nepriklausomybę tiek Maskvoje, tiek Berlyne, tiek Varšuvoje buvo žiūrima kaip į laikiną. Dėl to geriau galima suprasti, kodėl A.Smetona skubėjo „valyti“ politinę areną ir nuveikti tiek, kiek kitoms Europos tautoms pavyko pasiekti per kur kas daugiau metų.

O Vakaruose jau brazdėjo naciai, Rytuose siautėjo J.Stalinas.Trejus metus nuo 1935–ųjų vykusios slaptos derybos su Lenkija dėl Vilniaus krašto baigėsi 1938 m. kovo 11 d. Varšuvos ultimatumu skubiai užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija. Netrukus, kovo 20–ąją, Vokietija pateikė ultimatumą dėl Klaipėdos krašto, ir, nepadedant net Klaipėdos konvencijos signatarams (ji buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d., sudarant specialią komisiją, vadovaujamą JAV diplomato Normano Daviso), kovo 22–ąją kraštas buvo perleistas Vokietijai, o jau kitą dieną vokiečių kariuomenė peržengė jo sieną.

Beje, jau kitą dieną torpediniu laivu atvykęs į Klaipėdą iš Dramos teatro balkono į susirinkusiuosius per specialiai jo čaižiam balsui pritaikytą „Telefunken“ firmos mikrofoną kreipėsi pats A.Hitleris... Taip Lietuva neteko dar 5 proc. savo teritorijos ir maždaug 6 proc. gyventojų, svarbaus uosto, o svarbiausia – politinio savarankiškumo. Paskutinius taškus sudėjo 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo ir Ribbentropo pasirašytas paktas, dar po mėnesio – slaptieji protokolai ir spalį priimtas SSRS ultimatumas įsileisti 22 tūkst. ginkluotų rusų kareivių.

Pakvipo gaisru, ir tautininkų lyderis, nespėjęs užbaigti gerų ir blogų darbų, pasipustė padus. 1940–ųjų naktį iš birželio 14 į 15–ąją jis dar bandė išsiaiškinti, kurie vyriausybės nariai už pasipriešinimą sovietams, o kurie – ne. Priremti naujo SSRS ultimatumo jo bendražygiai nutarė pakelti rankas, tuomet A.Smetona liepė krauti lagaminus.

Nepelnyta likimo ironija

Šis epizodas šiandien atrodo tragikomiškas, ypač iš vaikystės prisimintas piešinukas, kaip A.Smetona, pasiraitojęs kelnes, brenda per Lieponos upelį netoli Kybartų. Bet be piktdžiugiškos pašaipos turime suprasti, kad tuomet į Vakarus traukėsi daug jo bendražygių. Niekas, ypač tautininkai, nesitikėjo, kad Lietuva išliks neužimta, o tuomet jų likimas galėjo baigtis tragiškai. O pasitraukusieji Vakaruose susibūrė į įvairias Lietuvos išlaisvinimo organizacijas. Pavyzdžiui, laikinosios Lietuvos vyriausybės tremtyje vadovas Kazys Škirpa (beje, karininko laipsnį jis užsitarnavo Rusijoje, Peterhofe, kur organizavo lietuviškus tautinius dalinius) 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne surengė įvairių Lietuvos partijų atstovų išeivių susirinkimą, kuriame pasirašė Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) steigiamąjį aktą. Gruodžio 15–ąją antisovietinio pogrindžio nariai įsteigė LAF štabą Kaune.

Pasitraukęs į Vokietiją, o iš ten per Braziliją – į JAV, A.Smetona jau nebuvo aktyvus. JAV vyriausybė jį priglaudė kaip paprastą pabėgėlį, todėl eksprezidentas negalėjo užsiimti politine veikla. Gyvendamas Mičigano valstijoje jis dar skaitė paskaitas emigrantams apie SSRS uzurpacinę užsienio politiką, ketino sudaryti Lietuvos vyriausybę tremtyje, tačiau nesutarimai tarp pabėgėlių, neigiamas požiūris į buvusį diktatorių tarsi atvedė A.Smetoną į kuriozišką gyvenimo pabaigą: jis žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende per gaisrą namo rūsyje. Visi gyventojai spėjo išbėgti, o beveik 70 m. sulaukęs A.Smetona – ne. Gaisrininkai rado jo lavoną virtuvėje: bandydamas gelbėtis nuo dūmų, jis užsidengė galvą kailiniais. Buvo įtarimų, kad gaisras buvo organizuotas SSRS agentų, tačiau tai neįrodyta.

Truputį autokratijos?

Žinoma, šie istorijos vingiai ir nevienareikšmės asmenybės primenamos ne tik tam, kad geriau žinotume savo praeitį, bet kad ir iš jos semtumės patirties bei pamokų. 1926–ųjų gruodžio projekcija į šiandieną vargu ar įmanoma. Kaip sakoma, laikai nebe tie ir mes nebe tie. Perversmais arba virsmais nepakeisi tautinės ir politinės sanklodos, o juo labiau, kaip rodo kitų šalių patirtis, revoliucijos, maištai bei kiti kataklizmai tik išbalansuoja visuomenę ir sujaukia ekonomiką.

Juo labiau kad turime išbandytą demokratinį mechanizmą – rinkimus. Jiems surengti galime siūlyti net ir tokius utopinius projektus kaip tiesioginis piliečių valdymas.

Tačiau perversmas būtinas – mūsų galvose. Geopolitinė situacija aplink Lietuvą smarkiai kaista. Tarsi tektoniniai sluoksniai grumiasi keletas galingų jėgų, kurios daro vis didesnę įtaką mūsų šaliai. Vis didėja visuomenės paskirstymas – kas už Vakarus ir kas už Rytus, o neutralioji jos dalis arba lieka pasyvūs, arba keikia ir vienus, ir kitus. Autokratizmas, ypač politinės ir ekonominės krizės laikais, tampa vis veiksmingesne visuomenės procesų subalansavimo priemone.

http://www.iskauskas.lt

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/516397/ ... i-apacioje

Komentarai Iskauskas.lt
http://www.iskauskas.lt/2010/12/17/ar-l ... mment-1108

Žygeivis 2010-12-17 15:04 rašė:

Antaną Smetoną ir jo poelgius įvairiais istoriniais momentais reikia vertinti teisingai, atsižvelgiant į jo charakterį ir gyvenimišką patirtį:

- Jis buvo tipiškas 20 amžiaus pradžios lietuvių inteligentas, kilęs iš valstiečių, buvusių baudžiauninkų, giminės - todėl atitinkamai susiformavo ir jo pažiūros bei mentalitetas.

- Jis niekada nebuvo karys ir kovotojas, neturėjo savyje įgimtos ar paveldėtos iš protėvių "kario dvasios".

- 1926 m. perversmą organizavo visai ne jis.

- Jis nepasiskyrė save "Tautos vadu", o jam pasiūlė juo būti, nes perversmininkai nematė geresnio kandidato tuo metu.

Būtent tuo metu, 1926 m. pabaigoje, Antanas Smetona iš tikrųjų buvo ko gero pats tinkamiausias kandidatas suvienyti Lietuvių Tautą ir vadovauti griūnančiai bei griaunamai Lietuvos Valstybei.

Tačiau po 10 metų tarptautinė situacija aplink Lietuvą kardinaliai pasikeitė - o Antanas Smetona negalėjo pasikeisti ir tapti kariu. Juk savo charakterio nepasikeisi kaip kokį suplyšusį švarką ar sunešiotus batus.

Kaip tik todėl Antanas Smetona iš principo negalėjo efektyviai ir "kietai" vadovauti Lietuvos Valstybei ypatingai sudėtingose tarptautinėse situacijose, kurios užklupo Lietuvą po 1937 m.

Tam reikėjo visai kito tipo žmogaus - Valstybės vadovo, kuris "geležine ranka" būtų sutvarkęs visus "panikierius" bei išdavikus - tokio, pavyzdžiui, kaip generolas Povilas Plechavičius.

Taigi, pagrindinė Antano Smetonos kaltė yra ta, kad jis laiku nesuprato ir nesusiprato, kad jam jau laikas išeiti į "atsargą" ir užleisti savo postą kitam - tuo metu susiklosčiusioje situacijoje žymiai tinkamesniam asmeniui.

-----------------------------------------------------------------------------------------------

Žygeivi, mačiau tavo komentarą apie Smetoną Iškausko straipsnyje gruodžio 17 d.

Gal gali plačiau pakomentuot, kas galėjo pakeist Smetoną, ir kaip tai reikėjo padaryt.

Antanas

Manau, kad tuo metu A. Smetoną "pakeisti" galėjo tik jis pats - tai yra atsistatydinti.

1937-39 m. jau nebuvo jokių kitų variantų, įskaitant ir karinį perversmą - armijos vadovybė tuo metu jau buvo sudaryta iš labai "minkštų" asmenų, o visi "kietesni" jau seniai buvo paleisti į atsargą, tame tarpe ir beveik visi 1926 m. perversmo organizatoriai bei aktyvūs dalyviai.

Juk Voldemaro šalininkai ne kartą bandė nuversti Smetoną, bet jiems nieko nepavyko. Tą patį darė ir plečkaitininkai, susiję su lenkais, ir net komunistai kažką rezgė...

Tačiau Voldemaras visiškai netiko būti Lietuvos Valstybės vadovu - nei ramiu metu, nei ypatingų ekstremalių aplinkybių metu - ne to charakterio žmogus.

Jis tai įrodė ir 1918-1919 m. (kada "tempė gumą" pareikšdamas, kad Lietuvai nereikalinga kariuomenė, nes jos niekas nepuls), ir 1940 m., kada grįžo į Lietuvą, jau užimtą sovietų, naiviai tikėdamasis, kad sovietai jį paskirs nauju Lietuvos prezidentu.

A. Smetoną galėjo pakeisti, pvz., generolas Povilas Plechavičius, jau ne kartą iki tol sugebėjęs įrodyti realiais darbais savo sugebėjimą ryžtingai veikti ekstremaliose aplinkybėse, ko kaip tik ir trūko A. Smetonai.

Tačiau P. Plechavičius niekada nebūtų atvirai stojęs prieš A. Smetoną - manau, kad 1937-1939 m. jis irgi nesuprato, kad jau artėja Lietuvos Valstybės sunaikinimas, o A. Smetona (ir ypač jo artimiausia aplinka) yra visiškai netinkami vadovauti Lietuvos Valstybei tokiu kriziniu laikotarpiu.

Taigi, kaip jau sakiau, tik pats A. Smetona, geriausiai žinodamas ir realią tarptautinę padėtį, ir savo paties charakterį bei galimybes, galėjo susiprasti ir perduoti valdžią kitam - žymiai ryžtingesniam - asmeniui.

Vis tik pasaulio istorijoje tokių atvejų, kada valstybės vadovas - faktiškai diktatorius - pats perduotų kitam valdžią, nes mato, jog yra per silpnas, vargu ar yra nors keletas pavyzdžių. :)

Juk savo noru perduoti valdžią gali tik turintis tvirtą charakterį. O A. Smetonai to kaip tik ir trūko, taigi, vargu ar jis iš viso svarstė tokią galimybę.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Diskusijos dėl 1938 m. Konstitucijos, A. Smetonos ir kitais klausimais

Parašytas: 16 Spa 2012 13:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina

Prisiminkime kaip Smetonos “diktatūra” išgelbėjo nuo išnykimo Lietuvių Kalbą ir Lietuvių Tautą, aš jau nekalbu apie Nepriklausomą Lietuvos Valstybę – tai yra kaip tik tai, ko labiausiai nekenčia visokie išverstaskūriai, šūdlenkiai ir liberastai-tolerastai.

P.S. Beje, perversmą įvykdė ne Smetona ir tautininkai, o Lietuvių Tautos Didvyrio Povilo Plechavičiaus vadovaujami jauni karininkai-savanoriai, kurie po to valdžią patys perdavė Antanui Smetonai, kaip pirmajam Lietuvos Valstybės Prezidentui.

Ir Lietuva po to vos per kelis metus tapo iš žydiškai-rusiškai-lenkiško užkampio tikra Lietuvių Tautos Valstybe.

Tada ir ekonomiškai suklestėjo – ir netgi dabartiniams “valdžios šungrybiams” paliko ne vieną toną aukso.

Skirtingai nei dabartiniai “valdžios kurmiai”: socdemai – konservai – liberastai, kurie kuo toliau, tuo į gilesnes skolas klampina Lietuvą.

Tačiau svarbiausia, kad tada Lietuvių Tautos jaunimas, tinkamai tautiškai auklėjamas, užaugo tikrais savo Tautos ir Valstybės patriotais – ką ir akivaizdžiai įrodė Didžiajame Lietuvių Tautos Sukilime 1941 m. birželio 22-28 d., išvadavęs iš okupantų sovietų ir Kauną, ir Vilnių, ir didesnę dalį Lietuvos bei nuosekliai išnaikinęs tūkstančius parsidavėlių, Lietuvos Valstybės išdavikų ir Lietuvių Tautos priešų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 65 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: