Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Svetainės tvarkdarys Kęstutis Čeponis - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Svetainės narių prisistatymai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Svetainės tvarkdarys Kęstutis Čeponis - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Puslapis 1 iš 1

[ 71 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Svetainės tvarkdarys Kęstutis Čeponis - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 28 Rgp 2008 00:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Kodėl pasirinkau "Žygeivio" slapyvardį

1988-1990 m. kartu su Atgimimu į Lietuvą ir jos istoriją sugrįžo seni vardai, gražios, bet daugelį metų KGB persekiotos sąvokos, Lietuvių tautinio jaunimo judėjimai, buvę ir prieš 60-50, ir prieš 30-20 metų.

Taip, čia nesuklysta, tokie Lietuvių tautiniai judėjimai buvo netgi tais stagnacijos, baimės ir apsnūdimo laikais.

Žygeivių judėjimas, gimęs Vilniaus Universiteto turistų klube septintajame dešimtmetyje, Lietuvoje legaliai gyvavo vos keletą metų, o po to, po žiaurių KGB ir kompartijos represijų prieš judėjimo dalyvius, ir ypač prieš jo aktyvistus, buvo priverstas tęsti savo veiklą pogrindžio sąlygomis - iki pat Atgimimo.

Viešai uždrausta ir persekiojama, tačiau vis tiek tebegyvuojanti Žygeivystė Lietuvoje plito per aukštųjų mokyklų turistų klubus, suburdama į savo gretas vis daugiau jaunimo, besidominčio savo krašto istorija ir tautinių tradicijų puoselėjimu. Turistais tada būdavo vadinami ir turistai, ir ekskursantai, ir netgi poilsiautojai, o žygeivio vardu - tik žygeiviai.

Termino "žygeivis" kilmė ir tikroji prasmė

Ištakos

Sunkūs Lietuvai 1952-1956 metai. Organizuota rezistencija, su ginklu rankoje kovojanti prieš okupantus ir vietinius parsidavėlius, iš esmės sutriuškinta.

Pasipriešinimo judėjimo dalyviai supranta, jog atėjo laikas keisti kovos pobūdį - būtina pereiti nuo aktyvios ginkluotos kovos formų prie naujų, legalių, kovos formų - idėjinių-šviečiamųjų, siekiant sovietų aktyviai naikinamos Lietuvybės išsaugojimo.

Svarbiausias šios kovos tikslas - išlaikyti ir stiprinti Tautos dvasią, nepasiduoti sovietinimui ir ruošti Lietuvius būsimiems mūšiams už Tėvynės Laisvę ir Nepriklausomybę.

Buvo nuspręsta Lietuvybės išsaugojimo - Lietuvių tautinio judėjimo - veiklą toliau tęsti per legalius turistų, alpinistų, kraštotyros, liaudies dainų ir šokių, knygų mylėtojų, įvairius kitus sovietmečio sąlygomis gyvavusius būrelius bei klubus.

Ir iš jų narių suburti bendrą visos Lietuvos Lietuvybės gynėjų bei puoselėtojų Sąjūdį - idėjinę neginkluotą "organizaciją be organizacijos", kuri pakeistų ginkluotą kovą vykdžiusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį.

Karta po kartos šio Lietuvybės Išsaugojimo Sąjūdžio - Lietuvių tautinio judėjimo - atstovai žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu perduodavo kitai studentų-turistų kartai nerašytus priesakus:

- pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;

- saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai;

- tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;

- prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;

- gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo;

- nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui;

- auklėk savo vaikus tautine dvasia;

- padėk išsaugoti Lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;

- ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Prabėgs dešimtmetis, organizuojant ir plečiant Lietuvių Tautinį judėjimą, ir šie žmonės pasivadins žygeiviais.

1968 m. lapkričio 2 d. netoli Rykantų, ties pilkapiais, įvyko Vėlinių šventimas. Jame dalyvavęs Tadas Šidiškis pasiūlė Tautinio judėjimo dalyviams vadintis žygeiviais.

Žodis "žygeivis" kilęs iš žodžio "žygis". "Žygis" tai nelengva kelionė, darbas ar veiksmas.

Remiantis Rimanto Matulio žodžiais, patį žygeivio terminą sugalvojo Jonas Trinkūnas.

Taip gimė Lietuvos žygeivių judėjimas.

Žygeivių judėjimas, gimęs Vilniaus Universiteto turistų klube septinto dešimtmečio pabaigoje, legaliai gyvavo keletą metų.

Pagrindinis žygeivių šūkis: "Nei vieno žygio be konkretaus tikslo".

Priesakai: "Keliauk - pažink - padaryk".

Žygeivystė ugdė jaunuolius ir dvasiškai, ir fiziškai. Tie Lietuvos takais pėstute, slidėmis, dviračiais, baidarėmis įveikti šimtai ir tūkstančiai kilometrų subrandino ištisą stiprių žmonių kartą.

Žygeiviams mes turime būti dėkingi už Stepono Dariaus tėviškės išsaugojimą.

Žygeiviai pirmieji Lietuvoje atgaivino senovinę Rasos šventę, priminė jos dainas, papročius, gražias ritualines apeigas.

Atgaivindami etnografijos tradicijas, žygeiviai Universitete įkūrė "Ramuvą" - dabartinį VU kraštotyros klubą.

Žygeivių maršrutai nusidriekė į kaimyninę Baltarusiją, kurios vakariniuose pakraščiuose yra išlikę keliolika lietuviškų salų. Čia žygeiviai surengdavo koncertus, vakarones, atnešdavo žmonėms lietuviškos spaudos, vaikams - knygelių, vadovėlių. Kol jie šefavo šituos kaimus, lietuviška kalba ir tradicijos dar tvirtai čia laikėsi.

Tuo metu buvo užmegzti ryšiai su Latvijos ir Estijos žygeiviais. Rengiami bendri sąskrydžiai, keičiamasi idėjomis.

Keliaudami Lietuvoje, žygeiviai sutvarkė ne vieną piliakalnį ir alkakalnį. Nemaža įvairių gamtos paminklų išsaugojo jų rankos.

Kaip ir daugeliui panašių judėjimų, žygeivystei nebuvo lemta ilgai gyvuoti legaliai.

Už Vydūno 100-ųjų gimimo metinių paminėjimą ant Rambyno kalno, už Lietuvos savanorių karių kapų pagerbimą Červonkoje (Latvijoje), už lietuviškų salų lankymą ir kitą "nesuderinamą su tarybinio studento vardu" veiklą žygeivių judėjimas 1971 m. buvo uždraustas, o pats žodis "žygeivis" turėjo būti ištrintas iš mūsų sąmonės ir, neduok Dieve, kur nors paminėtas spaudoje.

Žygeivio sąvokos iš mūsų protų ištrinti nepavyko. Žygeiviai būrėsi Vilniuje, Kaune, Panevėžyje... Žygiai buvo atliekami pusiau slapta, o apie kai kuriuos plačiau paskelbta tik dabar.

Patekę į šiuos žygius, žmonės būdavo pritrenkti istorinių tiesų, apie kurias jie iki tol neturėjo jokio supratimo.

Šiandieną atgimstančioje Lietuvoje vis drąsiau jaučiasi ir žygeiviai, išėję iš pogrindžio ir atvirai paskelbę Lietuvai apie save. Žygeivių dabar - bene pora tūkstančių. Reikia tikėtis, kad atsiras dar daugiau.

1990 m. vasario 1 d. buvo įkurta Lietuvos Žygeivių Sąjunga, o mane išrinko jos pirmininku.

Todėl vėliau ir pasirinkau sau internetinį slapyvardį Žygeivis.

*************************************************************

Vietoje prisistatymo pateiksiu savo autobiografiją:

Kęstutis ČEPONIS (Žygeivis)

Gimiau 1957 m. balandžio 10 d., Avino ženkle. Iki septynerių metų gyvenau Ignalinoje pas savo tetą, nusipelniusią lietuvių kalbos mokytoją, Aldoną Kruopytę, kadangi tėvai mokėsi ir neturėjo savo buto.

Vėliau gyvenau Vilniuje, mokiausi 21-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Gerosios Vilties mokykla), kurią baigiau 1975 m.

Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Universiteto Matematikos fakultetą. Besimokydamas dirbau mokslinį darbą. Specializacija - tikimybių teorija ir matematinė statistika. 1980 m. baigiau Universitetą ir buvau pakviestas dirbti į Mokslų Akademijos Matematikos ir kibernetikos institutą, Duomenų analizės skyrių, vadovaujamą mokslų daktaro, profesoriaus Šarūno Raudžio.

Išsilavinimas:

Aukštasis ir aspirantūra.

Vilniaus Universiteto Matematikos fakultetas, 1975-1980 m.
Matematiko, matematiko-dėstytojo kvalifikacija

Vilniaus Liaudies Universiteto Turizmo fakultetas, 1981-1983 m.
Turizmo organizatoriaus kvalifikacija

Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos institutas, aspirantūra, 1982-84 m.

1982 m. įstojau į aspirantūrą. Specialybė - techninė kibernetika, statistinių duomenų tikimybinė analizė.

Pagrindinė mokslinių tyrimų ir rašytos disertacijos tema - "Atvirkštinių Džonsono transformacijų pritaikymas požymių išskyrimo metoduose duomenų analizėje".

Taip pat tyriau bei programavau įvairius požymių išskyrimo, išrinkimo ir transformacijų metodus statistinės duomenų analizės programų paketui SORRA-2.

Šiomis temomis paskelbiau (vienas ir su bendraautoriais) apie 20 mokslinių darbų, tyrimų ataskaitų, apžvalgų, tarp jų - knygą "Duomenų analizėje naudojamų požymių išskyrimo, išrinkimo ir transformavimo metodų bei kriterijų apžvalga" (parengiau kartu su bendraautoriais).

Knyga rusų kalba:

Методы, критерии и алгоритмы, используемые при преобразовании, выделении и выборе признаков в анализе данных. /Чепонис К.А., Жвиренайте Д.А., Мирошниченко Л.В., Бусыгин Б.С.- Вильнюс: Изд-во ИМК АН ЛитССР, 1988.- 149 с. (сборник статей, составил Чепонис К.А.).

Straipsniai:

1. Чепонис К.А. Обзор нормализующих трансформаций одномерной
случайной величины, используемых в анализе данных. - В
сб.: Стат. пробл. управления, выи. 74, Вильнюс, 1986.

2. Чепонис К.А. Экспериментальное сравнение трансформаций,
приближающих распределения исходных признаков к нормаль
ному распределению в дискриминантном анализе, используя
реальные данные. - В сб.: Стат.пробл.упр., вып.74,В., 1986.

3. Чепонис К. ЭКСПЕРИМЕНТАЛЬНОЕ ИССЛЕДОВАНИЕ РАБОТЫ КЛАССИФИКАТОРОВ
ПРИ ПРИМЕНЕНИИ НОРМАЛИЗУЮЩИХ ТРАНСФОРМАЦИЙ (АКАДЕМИЯ НАУК СССР
ЦЕНТРАЛЬНЫЙ ЭКОНОМИКО-МАТЕМАТИЧЕСКИЙ ИНСТИТУТ
МОСКОВСКИЙ ЭКОНОМИКО-СТАТИСТИЧЕСКИЙ ИНСТИТУТ
ТАРТУСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ

IV ВСЕСОЮЗНАЯ НАУЧНО-ТЕХНИЧЕСКАЯ КОНФЕРЕНЦИЯ «ПРИМЕНЕНИЕ МНОГОМЕРНОГО
СТАТИСТИЧЕСКОГО АНАЛИЗА В ЭКОНОМИКЕ И ОЦЕНКЕ КАЧЕСТВА ПРОДУКЦИИ»

Тезисы докладов
II часть
5—7 сентября 1989 года
г. Тарту (Эстонская ССР)стр. 238-239)
https://dspace.ut.ee/server/api/core/bi ... 8d/content

4. Раудис Ш., Юшкявичюс К., Чепонис К., Урба К., Плаушка К., Каукенас И., Вайтукайтис В., Пикялис В., Грабаускас В., Пиворюнас В. Программные модули пакета СОРРА-2. — В кн.: Статистические проблемы управления. Вильнюс, 1982, вып.58, с. 2747.

*************************************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/svjasch ... ?c=1128300

№220 Kęstutis Čeponis, Литва - Анатолий Первый (№215)

Методы, критерии и алгоритмы, используемые при преобразовании, выделении и выборе признаков в анализе данных. /Чепонис К.А., Жвиренайте Д.А., Мирошниченко Л.В., Бусыгин Б.С.- Вильнюс: Изд-во ИМК АН ЛитССР, 1988.- 149 с. (сборник статей, составил Чепонис К.А.).

Я занимался математическими методами анализа данных, конкретно выделением признаков, используя обратные трансформации Джонсона.

Статистические проблемы управления [Текст] / физики и математики АН Литовской ССР Институт. - Вильнюс : [б. и.], 1982 - . 58 : Программное обеспечение статистической классификации управления. - 93 с. - 0.9 р.
УДК 33С3

Рубрики: Экономика--Управление
Кл. слова (ненормированные):

Проблемы управления — Классификации управления — Входной язык — Пакет СОРРА-2 — Экспериментальные данные — Трансформации Джонсона — Анализ данных — Архив данных.

----------------------------------------

Джонсон (1949) описал систему плотностей, получающихся преобразованием стандартной нормальной плотности (см. Hahn and Shapiro, 1967).

Применяя эти преобразования к стандартной нормальной переменной (т.е. переменной со средним 0 и стандартным отклонением 1), можно аппроксимировать различные распределения, отличные от нормальных, включая распределения, сосредоточенные на полуосях или компактах (например, имеющие U-образную форму).

Преимущество этого подхода в том, что если однажды кривая Джонсона была подогнана к данным, то затем можно использовать стандартное нормальное распределение для вычисления нужных процентных точек.

Методы подгонки кривых Джонсона, а также приближенные формулы для первых четырех моментов даны Hahn and Shapiro, 1967, стр. 199-220; and Hill, Hill, and Holder, 1976. Сравнение распределений Джонсона и Пирсона дано в Технических замечаниях модуля Анализ процессов.

Анализ производственных процессов
http://quality.eup.ru/DOCUM/ap.html

Негауссовские распределения.

Наблюдаемую гистограмму можно аппроксимировать отличным от нормального распределением и вычислить показатели пригодности с помощью так называемого метода процентилей.

Помимо конкретных распределений можно использовать для расчета показателей пригодности два общих семейства распределений - Джонсона (Johnson, 1965; см. также Hahn and Shapiro, 1967) и Пирсона (Johnson, Nixon, Amos, and Pearson, 1963; Gruska, Mirkhani, and Lamberson, 1989; Pearson and Hartley, 1972), которые позволяют аппроксимировать широкий спектр непрерывных распределений.

Для всех распределений можно также вычислить таблицы ожидаемых частот, ожидаемое число наблюдений, выходящих за рамки технических условий, и построить графики квантиль-квантиль (К-К) и вероятность-вероятность (В-В) (см. ниже). Конкретный метод вычисления показателей пригодности процесса на основе этих распределений описан в работе Clements (1989).

***************************************************************************************************************

Internete šis darbas minimas

https://www.google.lt/search?hl=lt&biw= ... YFQXZJHMWI

http://nova.rambler.ru/search?query=%D0 ... 1%8B%D1%85

http://www.google.lt/#q=%D0%A7%D0%B5%D0 ... 24&bih=580

Plačiau tiems, kas domisi:

Трансформации Джонсона

(paieškai žodžiai - обратные трансформации Джонсона, кривые Джонсона, Johnson Transformation, Johnson Distributions, Johnson curves, Johnson or other transformation in order to analyze non-normal data, Transforming Nonnormal Data to Normality in Statistical Process Control Using Johnson Curves).

Johnson Curves
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=J ... Z-FxHmi41g
Кривые Джонсона
http://www.statistica.ru/home/portal/gl ... Curves.htm

Johnson Curves

Johnson (1949) described a system of frequency curves that represents transformations of the standard normal curve (see Hahn and Shapiro, 1967, for details).

By applying these transformations to a standard normal variable, a wide variety of non-normal distributions can be approximated, including distributions which are bounded on either one or both sides (e.g., U- shaped distributions).
The advantage of this approach is that once a particular Johnson curve has been fit, the normal integral can be used to compute the expected percentage points under the respective curve.

Methods for fitting Johnson curves, so as to approximate the first four moments of an empirical distribution, are described in detail in Hahn and Shapiro, 1967, pages 199-220; and Hill, Hill, and Holder, 1976.

See also, Pearson Curves.

Джонсон (1949) описал систему плотностей, получающихся преобразованием стандартной нормальной плотности (см. Hahn and Shapiro, 1967).

Применяя эти преобразования к стандартной нормальной переменной (т.е. переменной со средним 0 и стандартным отклонением 1), можно аппроксимировать различные распределения, отличные от нормальных, включая распределения, сосредоточенные на полуосях или компактах (например, имеющие U-образную форму).

Преимущество этого подхода в том, что если однажды кривая Джонсона была подогнана к данным, то затем можно использовать стандартное нормальное распределение для вычисления нужных процентных точек.

Методы подгонки кривых Джонсона, а также приближенные формулы для первых четырех моментов даны Hahn and Shapiro, 1967, стр. 199-220; and Hill, Hill, and Holder, 1976. Сравнение распределений Джонсона и Пирсона дано в Технических замечаниях модуля Анализ процессов.

Анализ производственных процессов
http://quality.eup.ru/DOCUM/ap.html

Негауссовские распределения. Наблюдаемую гистограмму можно аппроксимировать отличным от нормального распределением и вычислить показатели пригодности с помощью так называемого метода процентилей. Помимо конкретных распределений можно использовать для расчета показателей пригодности два общих семейства распределений - Джонсона (Johnson, 1965; см. также Hahn and Shapiro, 1967) и Пирсона (Johnson, Nixon, Amos, and Pearson, 1963; Gruska, Mirkhani, and Lamberson, 1989; Pearson and Hartley, 1972), которые позволяют аппроксимировать широкий спектр непрерывных распределений.

Для всех распределений можно также вычислить таблицы ожидаемых частот, ожидаемое число наблюдений, выходящих за рамки технических условий, и построить графики квантиль-квантиль (К-К) и вероятность-вероятность (В-В) (см. ниже). Конкретный метод вычисления показателей пригодности процесса на основе этих распределений описан в работе Clements (1989).

Literatūra:

53. Раудис Ш. Алгоритмы классификации и регрессии системы C0PPA-I. Статистические проблемы управления, 1978, № 27, с.23-39.
54. Раудис Ш., Пикялис В., Юшкявичус К. Система оперативной разработки распознающих алгоритмов (СОРРА). Статистические проблемы управления, 1978, № 27, с.9-22.
61. Пикялис В., Раудис Ш. Общее описание пакета C0PPA 2. Входной язык. Условия применения. Статистические проблемы управления. - Вильнюс, 1982, вып.58, с.9-25.

Научная библиотека диссертаций и авторефератов disserCat
http://www.dissercat.com/content/razrab ... z2GYjygRLS

***************************************************************************************************************

http://lib.esstu.ru/cgi-bin/irbis64r_91 ... 0%BD%D0%B0

Статистические проблемы управления [Текст] / физики и математики АН Литовской ССР Институт. - Вильнюс : [б. и.], 1982 - . 58 : Программное обеспечение статистической классификации управления. - 93 с. - 0.9 р.
УДК 33С3

Рубрики: Экономика--Управление
Кл. слова (ненормированные):

Проблемы управления -- Классификации управления -- Входной язык -- Пакет СОРРА-2 -- Экспериментальные данные -- Трансформации Джонсона -- Анализ данных -- Архив данных.

***************************************************************************************************************

MA MKI dirbau iki 1991 m.

***************************************************************************************************************

Plačiau:

Knyga: „Matematikos ir informatikos institutui - 50 metų“ (žiūr. psl 99-101 ir 184, apie skyriaus vadovą Šarūną Raudį 175 psl.).

MII - 50 - Matematikos ir informatikos institutas
https://www.mii.lt/files/doc/lt/apie_in ... /mii50.pdf

(P.S. Anksčiau buvo šiame interneto puslapyje http://www.mii.lt/files/mii50knyga.pdf (žiūr. psl 99-101 ir 180), bet dabar (2020-01-30) jis jau nebeveikia)

Citata iš 184 psl.:

Taikomoji statistika

Ne tik tuometinėje Tarybų Sąjungoje, bet ir Vakarų pasaulyje plačiai pagarsėję daugiamate statistika paremtais tyrimo darbais nustatant ryšį tarp klasifikavimo algoritmų darbo tikslumo ir mokymo duomenų kiekio, Duomenų analizės skyrius buvo žinomas kaip pirmojo TSRS programų paketo, leidžiančio kurti atpažinimo algoritmus interaktyviame režime, kūrėjas.

Šio darbo entuziastai buvo Duomenų analizės skyriaus mokslininkai Šarūnas Raudys ir Vitalijus Pikelis, sukūręs paketo valdymo algoritmus.

Didelį indėlį į paketo sukūrimą įnešė Deimantas Stasaitis, Saulius Marčiulaitis, Kęstutis Juškevičius, Valdas Vaitukaitis, Kęstutis Čeponis, Vytautas Pivoriûnas, Vytautas Grabauskas, Kęstutis Plauška, Jonas Kaukënas, Kęstutis Urba, Artūras Norušis ir kiti.

Per 25 Duomenų analizės skyriaus gyvavimo metus išspręsta apie pusantro šimto įvairaus sudėtingumo duomenų analizės uždavinių.

***************************************************************************************************************

Laisvai skaitau, rašau ir kalbu lietuviškai ir rusiškai, o angliškai, lenkiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai skaitau, bet kalbėti, deja, taip ir neišmokau.

1990 m. vedžiau. Žmona Violeta pagal jos pagrindinį išsilavinimą yra biologė, vynuoginių sraigių veisimo ir auginimo specialistė. Keletą metų skaitė šiomis temomis paskaitas visoje Lietuvoje. Yra išleidusi ir knygą, skirtą sraigių augintojams (Violeta Čeponienė. Vynuoginės sraigės (Helix Pomatia L.) veisimo ir auginimo pradžiamokslis, Ignalina, 2002).

Internete kai kurie jos darbai yra paskelbti čia https://www.google.lt/search?dcr=0&ei=o ... wT6HeSYwZs

P.S. Matyt, jos darbai šia tema pakankamai įdomūs, kadangi nemažai įvairių plagijatorių šiuos darbus jau eilė metų pateikinėja kaip savus (ir spaudoje, ir internete, "netyčia pamiršdami" nurodyti jų tikrąjį autorių).

Turime dukrą Eglę ir sūnų Marių. Nuo 1991 m. vidurio gyvename Ignalinoje, mano protėvių sodyboje (buvusiame senoviniame Budrių kaime).

Aštuonerius metus (1992-1999) dirbau Ignalinos rajono paminklotvarkininku (iki 2000 m., kada po eilės teismų su savivaldybės valdžia buvau priverstas išeiti, panaikinus mano etatą).

Dirbdamas suradau daugiau kaip 300 įvairiausių paminklų, akmenų su dubenimis, ženklais ir užrašais, senovinių kapinių, piliakalnių, pilkapių ir kitų saugotinų objektų. Viso rajone suregistravau daugiau kaip tūkstantį saugomų kultūros ir istorijos paveldo objektų.

Prie visų rajono kapinių ir kitų saugomų objektų mano iniciatyva buvo pastatyti paminkliniai užrašai.

Sudariau pats, surinkau įvairiuose archyvuose, pas žmones ir organizacijose, o po to Kultūros Paveldo Moksliniam Centrui ir Paminklotvarkos departamentui (vėliau KVAD) padauginau ir perdaviau tūkstančius įvairių dokumentų, aprašymų, planų ir nuotraukų kopijų.

***************************************************************************************************************

Turizmas ir kultūros bei gamtos paveldo išsaugojimas

786 straipsnių, 1992-2002 m. rašiusių apie turizmą, sąrašas
http://www.mokslai.lt/referatai/dokumen ... apis4.html

Čeponis, Kęstutis
Turizmas ir kultūros bei gamtos paveldo išsaugojimas / Kęstutis Čeponis // Savivaldybių žinios. - ISSN 1392-2467. - 1998, kovo 26, p. 7.
UDK 008

Čeponis, Kęstutis
Turizmas ir kultūros bei gamtos paveldo išsaugojimas / Kęstutis Čeponis - Iliustr. // Ladakalnis. - 1998, sausis-kovas (Nr. 1), p. 2-3.
UDK 502/504

471. Teisinė painiava, manipuliacijos ir pražūtingas neatsakingumas: iš seminaro „Paminklotvarkos ir teisės aktų problemos“, įvykusio 1999 kovo 4 d. Lietuvos kultūros ministerijos Baltojoje salėje / Edmundas Kulikauskas, Algirdas Kudzys, Žibartas Jackūnas, Gražina Drėmaitė, Gediminas Jucys, Augis Gučas, Kęstutis Lipeika, Kęstutis Čeponis, Algimantas Degutis, Elvyra Telksnienė, Napalys Kitkauskas, Pranas Lapė, Kęstutis Labanauskas, Regina Prapiestienė, Jūratė Markevičienė; parengė Laima Kanopkienė, Kult. barai, 1999, nr. 3(411), p. 5–12, 80: santr. angl.

***************************************************************************************************************

Keletą metų taip pat dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).

Mano pasiūlymu (ir jam pritarus tuometinei Centro direktorei Daliai Kuodytei) LGGRTC buvo įkurti Įgaliotų Centro atstovų rajonuose etatai.

Aš buvau paskirtas Įgaliotu atstovu Ignalinos rajone - rinkome įvairią medžiagą apie 1941 metų sukilimą, karo metus, pokario Lietuvos partizanus (taip pat ir 1920-1927 m. partizanus, kovojusius su Lenkijos okupacija), Armijos Krajovos, stribų, agentų-smogikų, MGB, NKVD ir KGB veiklą, "medžiojome" jų archyvus ir kitą medžiagą, tardėme buvusius kagėbistus ir stribus.

Buvome subūrę grupę išmanančių ir aktyvių žmonių Utenos apskrities rajonų (Ignalinos, Utenos, Molėtų, Zarasų, Visagino) ir Švenčionių rajono savivaldybėse, kuri surinko labai daug įvairiausios informacijos bei archyvinių dokumentų, paskelbė nemažai vertingų straipsnių.

Deja, vėliau, spaudžiant tam tikriems politikams, Įgaliotųjų atstovų etatai rajonuose buvo panaikinti. Žinoma, mes dirbome ir toliau, bet jau neoficialiai.

Vėliau dirbau įvairių įmonių direktoriumi, savaitraščio "Ignalina" korespondentu ir redaktoriumi.

Dabar jau keli metai visuomeniniais pagrindais tvarkau ir moderuoju įvairias Interneto svetaines, tame tarpe ir svetainę "Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas".

Nuo 1980 m. dalyvauju kraštotyrinėje veikloje, specializuojuosi smulkiųjų toponimų - vietovardžių - rinkime.

Paskelbiau daugiau kaip 100 straipsnių apie Lietuvos istoriją, Ignalinos rajono kaimus ir jų istoriją, vietovardžius.

Pradedant studijų laikais daugelį metų vaikščiojau į sportinius-turistinius žygius, vadovavau jiems. Atlikau virš 300 "mažų" (dvidienių-tridienių-keturdienių) ir "didelių" (kategorinių) žygių.

Su žygeivių grupėmis ir vienas išmaišiau visą tuometinę Sovietų Sąjungą - nuo Kolos Chibinų, Karpatų bei Krymo iki Kamčiatkos, Sachalino ir Kurilų.

Kartą tranzu važiavau iš Vilniaus iki Baikalo ežero, o po to ėjome ir plaukėme aplink Baikalą, perėjome Olchono salą Baikale.

Buvau ne kartą įvairiose vietose Kryme ir Karpatuose, Kaukaze (teko įkopti ir į Elbrusą - vakarinę Elbruso viršūnę, kurios aukštis siekia 5 642 metrus, yra laikoma aukščiausiu kalnu Europoje), Karakumuose ir Kopet-Dage, Fanuose, Pamyre, Tian-Šanyje, Altajuje ir Kuznecko Alatau, Sajanuose, Koloje ir Urale, Priebaikalėje ir Užbaikalėje, Kamčiatkoje, Sachaline ir Kuriluose.

Turiu slidžių (Poliarinis Uralas), kalnų (Centrinis Kaukazas) ir pėsčiųjų (Kamčiatka) žygių penktas kategorijas, plaustais (Altajuje) - trečią kategoriją, baidarėmis ir dviračiais - antrą.

1982 m. baigiau Vilniaus Liaudies universiteto Turizmo fakultetą. Gavau turizmo instruktoriaus diplomą (kalnų, slidžių ir pėsčiųjų turizmas).

Specializavausi tyrinėdamas išgyvenimo metodus ekstremaliose gamtinėse sąlygose (taip pat ir pritaikant juos partizaninio karo metu).

1984 m. šia tema parengiau knygos „Keliautojo vadovas (Išgyvenimas ekstremaliose gamtinėse sąlygose)“ mašinraštį. Jis buvo platinamas turistų ir žygeivių klubuose savilaidos būdu.

Nuo vaikystės, tetos Aldonos Kruopytės įkvėptas, domėjausi Lietuvos ir Lietuvių Tautos istorija, todėl 1979 m. įsijungiau į Lietuvos žygeivių ir ramuviečių judėjimą, kuris rūpinasi Lietuvių Tautos ir Lietuvos istorijos, kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu.

Beveik dešimt metų buvau Vilniaus universiteto Žygeivių klubo (sovietmečiu - UTK) tarybos nariu, atsakingu už klubo istorinės medžiagos kaupimą.

Surinkau ir paskelbiau savilaidos leidinyje kelis šimtus turistų, keliautojų ir žygeivių dainuojamų dainų (tame tarpe ir apie šimtą pačių žygeivių sukurtų dainų).

Jų pagrindu buvo išleistas pirmasis „UTK Žygeivio dainynas“.

Surinkau ir padauginau savilaidos būdu keletą tomų įvairių kartų žygeivių rašytų žygių dienoraščių. Parengiau ir 1990 m. paskelbiau Lietuvos žygeivių judėjimo istoriją:

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ JUDĖJIMO IŠTAKOS IR ISTORIJA
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=71&t=7749

Diskusija
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1592

1990 m. buvau išrinktas Lietuvos žygeivių sąjungos pirmininku. Dalyvavau keletoje Lietuvos žygeivių judėjimo krivūlių, rengiant ir priimant svarbiausius sprendimus.

Taip pat dalyvavau leidžiant tęstinius-periodinius žygeivių, žaliųjų ir kraštotyrinius leidinius („Žygeivis“, „Atbalsis“, „Kūlingė“, "Ladakalnis", „Žalioji taika“, "Pusiausvyra").

Jau prieš tai - Sąjūdžio metais - dalyvavau labai įvairioje veikloje organizuojant Sąjūdžio veiklą, rinkimines kampanijas, platinant Sąjūdžio spaudą rusų kalba Sovietų Sąjungoje, kuriant įvairias tautinio jaunimo organizacijas Lietuvoje ir įvairiose SSSR respublikose, koordinuojant jų bendrą veiklą.

Dalyvavau bei organizavau tautinių jaunimo organizacijų konferencijas ir pasitarimus Vilniuje ir Lvove. Vėliau buvau Lietuvos politinių partijų ir organizacijų "Apskritojo stalo" narys, Lietuvos jaunimo organizacijų Tarybos narys.

Ignalinoje padėjau savo tetai A. Kruopytei rengiant straipsnius į Sąjūdžio puslapį Ignalinos rajono laikraštyje "Nauja vaga".

1987-1992 m. teko dalyvauti daugelyje pačių svarbiausių Lietuvos įvykių - susirašinėjau su "Ogonioko", "Izvestijų", "Pravdos" redaktoriais, M. Gorbačiovo patarėjais, buvau Sąjūdžio Steigiamajame Suvažiavime ir Aukščiausioje Taryboje Kovo 11 d., paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.

Sausio įvykių metu dalyvavau "blokuojant" "Jiedinstvos" veiklą, kartu su man padėjusiais žmonėmis rinkau įvairią žvalgybinę informaciją ir per tarpininkus perduodavau AT Apsaugos Skyriui.

Kęstutis Čeponis. 1991 m. sausio įvykiai – „slaptasis karas“
http://alkas.lt/2011/01/30/k-ceponis-19 ... %E2%80%9C/
2011 01 30 22:17

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Švietimo ir mokslo komisijai 1992 m. parengiau istorinę ir kalbotyrinę pažymą, kuria remiantis Seimas buvusiai Sniečkaus gyvenvietei suteikė istoriškai pagrįstą Visagino vardą (buvo ir daug kitų variantų, pvz., Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlė pavadinti Drūkšiais):

Kaip Sniečkus tapo Visaginu
http://web.sugardas.lt/index.php?cid=4605

1995 m. IX Lietuvos kraštotyros draugijos suvažiavime buvau išrinktas į draugijos tarybą bei valdybą. Taip pat įvairiais metais buvau išrinktas Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo asociacijos (profsąjungos) respublikinės tarybos ir valdybos nariu (pirmininkas - Naglis Puteikis, aš vienu metu buvau jo pavaduotoju), Lietuvos savivaldybių kultūros vertybių apsaugos tarnybų lygos tarybos nariu (atstovavau Utenos apskričiai), Ignalinos rajono kultūros ir meno tarybos pirmininku, Lietuvos žemės savininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininku 2000 m.

***************************************************************************************************************

Kęstutis Čeponis. Savivalda be kovos neatsiranda!
2009.04.23 09:30

http://www.balsas.lt/News/print/249208
http://www.balsas.lt/naujiena/249208/sa ... evisuomene

***************************************************************************************************************

Kadangi ne kartą esu buvęs Čečėnijoje, Ingušijoje, Balkarijoje, Šiaurės ir Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Gruzijoje ir Armėnijoje, ir kitur - ypač įvairiuose kalnų rajonuose, nemažai bendravau su tų kraštų autochtoninių tautų nariais, todėl eilę metų buvau Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo grupės narys (grupės vadovas Algirdas Endriukaitis). Ir dabar šia problema domiuosi bei užsiimu informacijos apie padėtį Šiaurės Kaukaze sklaida.

Nuo 1990 m. buvau Nepriklausomybės partijos (NP) narys, dalyvavau ją kuriant. Po to, dėl mano skirtingų nuo tuometinės partijos vadovybės požiūrių į Lietuvos Valstybės tolesnį kelią, narystę kelis metus buvau sustabdęs. Vadovaujant Valentinui Šapalui vėl sugrįžau.

1998 m. kartu su keliais kitais NP vadovybės nariais, nepanorusiais susidėti su konservatoriais, išdavusiais Sąjūdžio idealus ir Programą, įstojau į Mindaugo Murzos (Gervaldo) vadovaujamą organizaciją, kuri nuo 2001 m. vadinosi Lietuvos nacionaldemokratų partija (LNDP)
http://lndp.lt/index.php?7
http://lndp.lt/index.php

Buvau išrinktas LNDP respublikinės tarybos ir valdybos nariu.

(P.S. 2007 m. pradžioje Mindaugas Murza išstojo iš šios partijos, kadangi palaipsniui iš esmės pasikeitė jo ankstesnės politinės pažiūros ir požiūris į lietuvių nacionalizmą, kurį jis iškeitė į "baltosios rasės" vienybės idėją).

2009 m. sausio mėn. likvidavus LNDP, likau nepartinis.

2008 metų vasarą kartu su keliais kitais įvairiais steigėjais (viso 11 steigėjų) iš labai įvairių formalių ir neformalių organizacijų (nuo skinų ir "murzininkų" iki tautininkų ir centristų) įkūrėme asociaciją "Lietuvių Tautinis Centras" (LTC):

http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras

http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=112&t=2881

http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=112

kuris plačiai pagarsėjo savo kasmetiniais Kovo 11 d. Patriotinės eisenos organizavimais Vilniuje.

2008-2010 m. buvau išrinktas Lietuvių Tautinio Centro pirmininko pavaduotoju ideologijai, o nuo 2010 m. gruodžio esu LTC tarybos narys.

********************************************

https://www.facebook.com/groups/8445949 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

Мое основное университетское образование - математик (специализация - вероятностный анализ данных, это ответвление теории вероятностей).

Второе высшее образование - спортивный туризм и краеведение (специализация - топонимы и гидронимы).

P.S. Я неофициально изучал и историю, но многие годы был членом литовской антисоветской национальной организации Жигяйвяй, и поэтому официально поступать в Исторический факультет Вильнюсского университета не посмел, не хотел "светиться" - КГБ там очень щательно всех проверял и следил, и нескольких моих друзей-историков посадили или изгнали с "волчьим билетом".

А математики КГБ мало интересовали... - только те, кто ездил в западные страны.

Prikabinti failai:

Kęstutis, Jadvyga Čeponienė, Sigutė.jpg [ 76.24 KiB | Peržiūrėta 26164 kartus(ų) ]

Marius gavo magistro diplomą.....jpg [ 24.49 KiB | Peržiūrėta 26164 kartus(ų) ]

Kestutis Ceponis su savadarbiu deltaplanu Ignalinoje.png [ 139.62 KiB | Peržiūrėta 26164 kartus(ų) ]

Ilgaplaukiai (1975, Vilnius, 21 vid. mok.,11 c klase ).jpg [ 81.76 KiB | Peržiūrėta 26165 kartus(ų) ]

Vilniaus Universiteto Zygeiviu klubo emblema 1989 m. (sukure K. Ceponis).png [ 17.41 KiB | Peržiūrėta 26165 kartus(ų) ]

Ceponiu seima po dukros pirmos komunijos.png [ 231.7 KiB | Peržiūrėta 26253 kartus(ų) ]

Egle, Marius, tete -žygeiviai.jpg [ 157.52 KiB | Peržiūrėta 26253 kartus(ų) ]

Kęstutis Čeponis su šeima (2015 m. vasara).jpg [ 94.07 KiB | Peržiūrėta 26253 kartus(ų) ]

Eglė Čeponytė foto ir tekstas Kurk Lietuvai.jpg [ 124.81 KiB | Peržiūrėta 26254 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 13 Gru 2011 16:03. Iš viso redaguota 24 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Rgp 2008 15:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Kadangi laikas bėga labai greitai, ir viskas pasidengia dulkėmis, o istorija įvairių "naujųjų istorikų" vis dažniau "perrašinėjama" prisitaikant prie pasikeitusios "politinės konjunktūros", nutariau surašyti tai, ką aš ir mano bendražygiai veikė (ir ką nuveikė) Žygeivių judėjime.

Apskritai apie Žygeivių darbus siūlau perskaityti šią temą:

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ JUDĖJIMO IŠTAKOS IR ISTORIJA
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=71&t=7749
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1592

Bei kitas temas skyriuose:

Lietuvos Žygeivių ir Ramuvos sąjūdžių istorija
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=71

Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=74

Žygeivių ir ramuviečių sukurtos organizacijos
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=75

Žygeivių dalyvavimas katalikiškuose pasipriešinimo judėjimuose sovietmečiu
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=72

Žygeivių ir keliautojų klubai, svetainės, žurnalai - Interneto svetainių nuorodos
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=127

Kadangi ši tema skirta mano autobiografijai, tai čia žemiau surašiau daugiau apie savo asmeninę veiklą...

Plačiau apie mano veiklą Lietuvos žygeivių judėjime

- esu buvęs daugelį metų (nuo 1980 iki 1991 m.) vienas iš Universiteto Turistų Klubo (vėliau Žygeivių Klubo) aktyvių dalyvių bei vadovų (tiesą sakant, faktiškai būtent aš eilę metų vadovavau klubui (ypač idėjiškai), palaipsniui per keletą metų surinkau patikimą jaunų žygeivių aktyvą, kurio padedamas subūriau tuo metu jau į atskiras grupeles KGB ir jo įtakos agentų įvairiomis intrigomis bei gąsdinimais išsklaidytą klubą).

Įtikinau įvairių sekcijų vadovus bei aktyvistus, kad būtina visiems vėl susivienyti į bendrą viso Universiteto klubą, o taip pat užmegzti ir palaikyti tamprius ryšius su kitais Lietuvos žygeivių klubais bei senaisiais aktyvistais, nors oficialiai (dėl tam tikrų priežasčių - visų pirma siekdamas išvengti aktyvaus KGB dėmesio bei kontrolės, bet buvo ir kitų priežasčių) buvau tik ilgametis klubo tarybos narys, atsakingas už klubo istoriją bei kitus klausimus);

- per daugelį metų sunkaus ir labai kruopštaus darbo surinkau ir sutvarkiau klubo istorinę-archyvinę medžiagą nuo pat 1948 metų, sudėjau į bylas pagal metus (iki 1991 metų);

Suradau ir sutvarkiau išmėtytus įvairiuose sandėliuose, archyvuose, fakultetų turistų sekcijose įvairius albumus su žygių, sąskrydžių, maratonų ir taip toliau, fotonuotraukomis bei klubo emblemomis, įvairius senus plakatus iš sąskrydžių bei renginių, įtikinau, kad juos verta saugoti bendrame klubo archyve, nes sekcijose žmonės keičiasi ir istorinė medžiaga išsimėto;

- įkūriau klube Klubo istorijos muziejuką, kuriame kaupėme įvairius įdomius eksponatus (pats pirmas ar vienas iš pirmųjų eksponatas, kiek prisimenu, buvo mano skardomis apkaustyti ir vielomis susiūti vibramai - tiksliau tai, kas iš jų liko po trijų mėnesių nepertraukiamų žygių po Kopet-Dagą, Pamirą, o po to dar ir Altajų). Deja, vėliau (po 1991 metų) dauguma to muziejuko eksponatų išsimėtė;

- surinkau ir padauginau bei įrišau daugelio metų įvairių klubo narių rašytų žygių dienoraščių tris gana storus tomus;

- užrašiau iš daugelio įvairių Lietuvos žygeivių ir turistų dainų autorių bei dainininkų į magnetofono juostas, po to dešifravau, surašiau jų autorių metrikas, sugrupavau surinktą medžiagą pagal tematiką.

Dar vėliau su Konservatorijos žygeivių pagalba organizavau užrašytų žygeivių, liaudies ir Lietuvos partizanų dainų bei įvairių skanduočių, žaidimų melodijų natų užrašymą, ir galų gale išleidau (nelegaliai padauginau apie 30 egzempliorių - bet be natų - įvairiems žygeivių klubams bei aktyvistams) Žygeivių dainų rinkinį (kelių šimtų puslapių leidinį). Vėliau jo pagrindu buvo parengti ir rotoprintu atspausdinti keli nestori ("žyginio formato") Žygeivių dainų rinkinukai;

Šiuo metu dainos ir kita informacija iš to pirminio "Žygeivių dainų rinkinio" jau yra paskelbta daugelyje įvairių svetainių.

Geriausias ir vertingiausias žygeivių dainuotas dainas surinkau ir šioje svetainėje:

Žygeivių dainos
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=77

- per eilę metų sukūriau labai efektyviai veikusį įvairios nelegalios ir pusiau legalios spaudos bei įvairiausių žemėlapių dauginimo bei platinimo tinklą (dauginome A. Šapokos "Lietuvos istoriją", Šilo ir Samboros "Vadovą po Mažąją Lietuvą", Lietuvos, Mažosios Lietuvos, kitų lietuvių etninių žemių, visos Sovietų Sąjungos įvairiausių pasienio rajonų, kalnų ir dykumų lietuviškus ir slaptus karinius žemėlapius, žygeivių dainynus, žygių dienoraščius ir kt., vėliau Sąjūdžio spaudą).

Kitą - lygiagretų ir nepriklausomą - dauginimu užsiimančių žmonių tinklą sukūrė Nerijus Kisielius (vėliau jis rūpinosi "Žygeivio" leidinio dauginimu);

Dabar, matyt, sunku suprasti, kad tuo metu, kiekvienas, dalyvavęs tokioje veikloje, rizikavo ne tik savo ir savo šeimos narių karjera, besąlygišku pašalinimu iš aukštosios mokyklos ir bet kokio rimtesnio darbo, bet ir realia galimybe pakliūti daugeliui metų į Sibiro ar Vorkutos lagerius. Įvairių buvo žmonių - vieni dirbo iš idėjos, kiti imdavo už tai nemažus pinigus. Bet rizikavo visi vienodai.

Dabar galiu pasakyti, kad mes atspausdinome, padauginome ir išplatinome šimtus egz. įvairių knygų, kitų leidinių, tūkstančius pačių įvairiausių žemėlapių - tame tarpe ir tokių, už kuriuos galėjo pritaikyti straipsnį "Šnipinėjimas"; Vėliau vien "Žygeivio" leidinio įvairių numerių buvo padauginta apie 10000 egzempliorių.

- parašiau, o po to kasmet papildydavau Universiteto žygeivių klubo ir Lietuvos Žygeivių bei Ramuvos judėjimų istoriją (pakankamai plačią apžvalgą iki pat 1991 metų) - įvairiais metais ji buvo atspausdinta keliuose žygeivių leistuose leidiniuose;

Dabar visa ta medžiaga su įvairiais papildymais paskelbta čia:

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ JUDĖJIMO IŠTAKOS IR ISTORIJA
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=71&t=7749
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1592

- parengiau ir organizavau atspausdinimą, o po to padauginimą kelių šimtų puslapių "Keliautojo vadovo", daugiausią skirtą išgyvenimo metodams ekstremaliose gamtinėse sąlygose;

- daug metų vedžiau įvairias grupes į taip vadinamus ekstremalius žygius - visų pirma Lietuvoje, bet ir tuometinės SSSR įvairiuose tolimuose rajonuose ne kartą teko vadovauti įvairiems žygiams.

Dabar savo buvusiems bendražygiams jau galiu atvirai pasakyti, jog mes ne šiaip be tikslo braudavomės per pelkes iki pilvo lediniame vandenyje, nepereinamus brūzgynus, naktimis ir orientuodamiesi pagal žvaigždes, o aš vis vaidindavau, kad mes paklydome ir reikia eiti tik ten, kur baisiau.

Mokiau miegoti po atviru dangumi ant sniego, visada nakvodavome tik po polietileniniu juodu tentu, plaukėme plaustais iš palapinių, prikištų balionėlių ir taip toliau - iš tikrųjų visa tai buvo dalis kovinio partizano-diversanto pasirengimo, kurio gal būt kada nors prireiks;

------------------------------------------------------------------------------

Galiu ir pasigirti - bent jau Lietuvoje pirmas sugalvojau kišti į brezentines palapines pripūstus vaikiškus balionus, o tas palapines rišti ant kryžmai sukaltų ar surištų kelių karčių - ir taip gaminti labai neblogus ir gana didelius plaustus.

Atsimenu, jog pirmas žygis buvo Merkiu - atrodo dviem plaustais, apie 1983 (?) ar pan. metus. Kažkur turiu išsamų to žygio aprašymą.

Po to, kai praktiškai išmėginome idėją, tai jau vėliau ne kartą taip plaukėme, tame tarpe ir Nerimi.

P.S. Pati idėja nebuvo nauja - kažką panašaus naudodavo kalnuose pėsčiųjų žygiuose, kada reikėdavo nusileisti ar perplaukti pakankamai plačią upę - tiksliai jau neatsimenu, bet man atrodo, kad apie tai man papasakojo Regina Gerčaitė, kada mes plaukėme Ūba Rūdiniame Altajuje.

Bet kiek prisimenu, tai ten naudodavo paprastas kuprines arba netgi tinklus - prikišdavo pripūstų sviedinių kamerų ir surišdavo į krūvą (ar kažkaip panašiai)... Laikas bėga taip greitai, jog daug kas jau pasimiršta...

------------------------------------------------------------------------------

Kartu šiuose žygiuose buvo stebimi ir atrenkami tinkami žmonės - 1991 metais jau atrodė, kad teks šituos įgūdžius panaudoti realiai - tačiau, ačiū dievams, neteko;

- pasiūliau, įkūriau bei parengiau (kartu su keliais mano jaunesniais bendražygiais, visų pirma mano pagrindiniu ilgamečiu pagalbininku ir padėjėju matematiku Nerijumi Kisieliumi) Universiteto žygeivių klubo, o vėliau ir Lietuvos žygeivių sąjungos leidinį "Žygeivis", o taip pat padėjau parengti ir pradėti leisti Žygeivių leidinį Panevėžyje "Atbalsis" (beje, klube palikau pilną komplektą "Žygeivio" numerių (išskyrus patį paskutinį numerį, kurį jau vėliau išleido Nerijus Kisielius), bei kitų klubų žygeivių leistų leidinių);

- daug metų pats rinkau (ir kitus įvairių klubų žygeivius "įkinkiau" į šį darbą) istorinę-pažintinę medžiagą "Lietuvos žygeivio enciklopedijai" - pagal kiekvieną iš tuo metu egzistavusių 44 Lietuvos rajonų (surinkau viso apie 100 storų bylų, bet, deja, ši medžiaga ir liko rankraščių forma - labai panašaus pobūdžio darbą yra padaręs ir A.Kviklys keturtomyje "Mūsų Lietuva");

- sudariau etninės Lietuvos (tai yra visų lietuviškų žemių) turistinės - pažintinės - žygeiviškos literatūros katalogą - maždaug nuo 1900 metų iki 1987 m. (dauginau jį kseroksu - išplatinau kelias dešimtis egzempliorių);

- organizavau (kartu su kitais žygeiviais, visų pirma Nerijumi Kisieliumi ir Dainiumi Balčiūnu iš Panevėžio) keletą Lietuvos žygeivių judėjimo krivūlių (respublikinių pasitarimų), kuriuose buvo suformuluoti ir priimti pagrindiniai Žygeivių judėjimo principai, kurie papildė pirmųjų žygeivių krivūlių priimtą Universiteto žygeivio, matematiko, Vidmanto Kučo parengtą "Atmeną turistui" (vėliau kiek modifikuotą ir pavadintą "Atmena žygeiviui") bei Punios sutartį;

- 1990 m. vasario 1 d. įkūriau kartu su keliais aktyviausiais bendražygiais Lietuvos žygeivių sąjungą ir buvau išrinktas šios Sąjungos pirmininku (Nerijus Kisielius, o vėliau Dainius Balčiūnas, tapo mano pavaduotojais);

- būtent aš pasiūliau Universiteto Turistų Klubą pervadinti Universiteto Žygeivių Klubu (o ne turistų klubu) ir mes tai padarėme, o vėliau ir oficialiai perregistravome;

- 1990 m. pavasarį nutariau, kad būtina pagaminti naują klubo vėliavą (senoji jau visai buvo sudriskusi ir net kažkur pasimetė, be to klubas dabar vadinosi Žygeivių klubu).

Nusprendžiau, kad reikia vėliavos vimpelo formos (raudonos, su Geležiniu Vilku palapinės fone), bet primenančios lietuvių karines viduramžių vėliavas - su iškarpytais galais (ne taip, kaip buvo senojoje vėliavoje).

Nupiešiau eskizą, o mano žmona Violeta vėliavą pasiuvo (Klubo 50-metyje kabėjo kita vėliava, bet faktiškai kopija mūsų pasiūtos - tik raidės nebe UŽK, o VUŽK).

Kęstučio Čeponio maždaug 1988-1989 m. nupiešta ir padauginta keliais šimtais egzempliorių Universiteto žygeivių klubo emblema (buvo trys spalviniai variantai)

Visa ši medžiaga turėtų būti klubo archyve, jei, žinoma, kas nors per praėjusius metus neišnešiojo.

Prieš keletą metų, peržiūrėjęs Internete paskelbtą informaciją apie Žygeivių judėjimą (ir netgi Ramuvos judėjimą - nors čia situacija daug geresnė, ypač Universiteto žygeivio Jono Trinkūno dėka įkurtos Ramuvos svetainės), pamačiau, kad nėra bendros Interneto svetainės (arba bent skyriaus), kurioje būtų paskelbta labai gausi istorinė medžiaga - kiekvienas klubas turi savo svetaines, ir tai jose, deja, labai retai skelbia istorinę informaciją, ypač iš ikinepriklausomybinių laikų.

Dabar jau mažai kas žino bei tuo labiau skelbia tai viešai, kad Žygeivių klubai ir visos Lietuvos žygeivių judėjimas (bei jo pagrindu vėliau įkurtas Ramuvos judėjimas) yra labai reikšmingi ne tik Lietuvos visuomeniniai, bet ir politiniai reiškiniai.

Būtent šie judėjimai ir jų aktyvistai sovietmečiu buvo pats svarbiausias ir masiškiausias (kas ypač svarbu, lyginant su mažytėmis kelių ar keliolikos "juodai" užsikonspiravusių disidentų grupelėmis), gerai organizuotas, gana atviras ir viešas lietuvių tautinio pasipriešinimo židinys sovietinės valdžios vykdytai labai aktyviai lietuvių nutautinimo politikai bei Lietuvos Valstybės istorinės atminties ištrynimui - "išlietuvinimui".

Lietuvos ir Lietuvių Tautos istorijoje tai yra labai didelę įtaką padarę visuomeniniai-politiniai judėjimai, kurių nariai suvaidino (dabar tai jau galima sakyti be jokių užuolankų) lemiamą vaidmenį 1987-1992 metais, atkuriant Lietuvos Valstybės nepriklausomybę - ne tik Sąjūdyje, bet ir kitose lietuvių tautinėse organizacijose.

Būtent žygeiviai (o jų tarpe dauguma buvo iš Universiteto Žygeivių Klubo), dalyvaudami pačių įvairiausių organizacijų veikloje bei vadovybėje, koordinavo bendrą įvairių Lietuvos grupių ir grupelių, klubų bei klubelių veiklą, vesdami Lietuvą į tikrą nepriklausomybę, o ne į "ribotą suverenitetą", kaip buvo suplanuota SSSR Kompartijos Politbiuro bei aktyviai įgyvendinama labai gausios KGB agentūros tose pačiose organizacijose (ir ypač Sąjūdyje), kur veikė ir žygeiviai.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausioje Taryboje (dabar vadinamoje Atkuriamuoju Seimu) būtent žygeiviai bei ramuviečiai (dauguma jų iš Universiteto Žygeivių Klubo) sudarė daugiau kaip trečdalį narių ir buvo patys aktyviausi, kietai reikalaudami nedelsiant skelbti Nepriklausomybę be jokių išlygų.

Buvau tą atmintiną Kovo 11 d. (ir beveik metus iki to laiko bei po to) Aukščiausioje Taryboje (tiesa, ne Tarybos nariu, kaip daug mano draugų-žygeivių, pvz. Vidmantas Povilionis) ir pats stebėjau, kaip tai vyko iš tikrųjų.

Dabar jau galiu prisipažinti, kad ir pats prie to meto įvykių šiek tiek prisidėjau, ir kad pati didžiausia mūsų klaida tuo metu buvo ta, kad tik daug vėliau supratome, jog ne tik Landsbergis mus išdavė komunistams, bet ir visa eilė kitų asmenų, netgi žygeivių - paaiškėjo, kad KGB per daugelį metų regztas tinklas buvo tikrai tankus.

Kadangi per 30 metų esu surinkęs labai gausią istorinę ir archyvinę medžiagą, nutariau palaipsniui paskelbti įvairią šią (visų pirma kur nors internete jau įvestą) medžiagą Internete, ir tam tikslui savo redaguojamame forume įkūriau atskirą skyrių, skirtą būtent Žygeivių ir Ramuvos judėjimams bei jų istorijai.

Universiteto Žygeivių Klubas užima labai garbingą, faktiškai pagrindinę, vietą šių judėjimų istorijoje.

-------------------------------------------------------------------

Papildymas:

Dabar jau atvirai galiu parašyti ir tai, kad buvau vienas iš tų žmonių, kurie 1981-1985 m. iš atskirų išbarstytų žygeivių grupelių atkūrė vieningą Lietuvos žygeivių judėjimą, praktiškai KGB sunaikintą 1972-1980 m.

Viena iš mano neafišuojamų funkcijų atkuriamame žygeivių judėjime buvo KGB veiklos, nukreiptos prieš mūsų judėjimą, "neutralizacija".

KGB gana aktyviai bandė sutrukdyti mūsų vienijimąsi, suskaldyti ir sukiršinti (įskaitant ir įvairius bandymus sukiršinti "pagonis" su "katalikais" ir "protestantais"), o mums, atkuriantiems Žygeivių judėjimą - atvirkščiai - reikėjo sutrikdyti šią KGB veiklą, prieš mus nukreiptą. Ką mes pakankamai sėkmingai ir atlikome... :)

Tada mus pradėjo luošinti arba tiesiog šalinti fiziškai.

Ypač ta veikla "išsiplėtė" prasidėjus Sąjūdžiui bei vėliau, jau paskelbus Nepriklausomybę (akivaizdu, jog kažkam labai trukdė aktyvūs, tautiškai nusiteikę asmenys, o nemaža jų dalis buvo žygeivių judėjimo nariai - jie buvo tikra "ašaka gerklėje" visokiems "liberalraudoniesiems", kurie bet kokia kaina siekė įsigalėti Lietuvoje 1990-1993 m.).

Žinomiausias atvejis - jau atkūrus Nepriklausomybę - žinomo Kauno žygeivio, tuo metu jau Kauno m. vicemero, Sauliaus Griciaus "savižudybė" 1991 m. Aš asmeniškai netikiu, kad čia nebuvo "išorinio įsikišimo".

Šiokia tokia informacija yra ir čia:

Politinės žmogžudystės Lietuvoje?
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1826

Kęstutis Čeponis (Žygeivis)

***************************************************************************************************

Įvairiose diskusijose internete mane dažnai klausinėja apie įvairius įvykius, kur man teko daugiau ar mažiau dalyvauti, ypač Sąjūdžio metais.

Ir pastebiu, kad jau pradedu pamiršti įvairius tikrai įdomius to meto faktus.

Todėl pasistengsiu čia surinkti įvairius savo rašinius, komentarus ir atsakymus ir į normalius, ir į atvirai provokacinius klausimus.

Štai ištrauka "diskusijos" su asmeniu, akivaizdžiu internetiniu provokatoriumi, pasirašinėjančiu slapyvardžiu Kemblys, ir reguliariai įvairiose svetainėse užsipuolančiu ramuviečius, žygeivius, tautininkus.

Kam įdomu plačiau pasiskaityti, tai visa tema čia - Žygeivio "diskusija" su etatiniu interneto provokatoriumi Kembliu
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=7121

Kemblys rašė:

Dar kartą perverčiau "Žygeivio" gyvenimo apSIrašymą. Būtų gerai, jei paaiškintum savo veiklą "SSSR respublikose":

"Jau prieš tai - Sąjūdžio metais - dalyvavau labai įvairioje veikloje organizuojant Sąjūdžio veiklą, rinkimines kampanijas, platinant Sąjūdžio spaudą rusų kalba Sovietų Sąjungoje, kuriant įvairias tautinio jaunimo organizacijas Lietuvoje ir įvairiose SSSR respublikose, koordinuojant jų bendrą veiklą."

Tokia tavo veikla galėjo būti tik suderinta su tuometine KGB. Skelbdamas save "žygeiviu" meti juodą dėmę ant visų buvusių Žygeivių, tarp kurių buvo nuostabių žmonių.

Tavo gyvenimo aprašyme ryškėja dėsningumas - buvai laaaabai veiklus kol Lietuva buvo užgrobta. Dabar nereikia nei mokslininku būti, nei "kurti tautinio jaunimo organizacijas SSSR respublikose". Sėdi prie kompo nuo 2009.01.24. - Lietuvos nacionaldemokratų partijos "naujienų" skyriuje paskutinis įrašas. Beje, tos "partijos" statute ir programoje prispjaudyta bedieviškai daug svetimžodžių (toks PROVOKATORIAUS, JEDINSTVENINKO ir t.t. pastebėjimas NOCIONAL-TAUT-PATRIOTUI).

Pripažink, kad tsrs laikais tau buvo geriau.

Žygeivis rašė:

Kembly, kiek tau metų?

Nes kuo toliau, tuo aiškiau matau iš tavo "rašinių", kad SSSR laikais tu buvai geriausiu atveju tik mažas vaikas, nes apie tuometinę realybę rašai kaip žmogus, matęs tuos laikus tik kine ir interno klipuose bei paskaitęs dabartinę rašliavą.

P.S.1. Mano biografijoje pakankamai išsamiai aprašyta, ką, kada, kur ir su kuo aš veikiau ir pastaruosius 20 metų, pasiskaityk atidžiau - jei to maža, gali ir interne papildomai pasiieškoti (nors jau seniai pastebėjau, kad tu esi tinginys).

O Interne aš "sėdžiu" jau žymiai seniau nei tu parašei. (Net ir šiame forume - bent jau pasižiūrėk įrašą prie mano slapyvardžio: Prisijungė: 2006 10 05 ).

P.S.2. LNDP programa ir visa kita ten esanti medžiaga, "prikabinta" prie šios svetainės, yra "istorinis reliktas" (išskyrus keletą paskutinių įrašų).

Beje, visai ne aš tvarkiau šitos dalies įrašus, o visą svetainę aš "perėmiau" 2006 m., kada mes susijungėme su LNDP.

O LNDP programa priimta dar LNDP steigiamajame suvažiavime 1999 m. sausio 30 d., Vilniuje.

Tuo metu šitai partijai vadovavo jos steigėjas Rimantas Smetona, neseniai išėjęs iš Lietuvių Tautininkų Sąjungos, o kas rašė Programą ir kitus tuometinius LNDP dokumentus, net ir nežinau - nors ji visai nebloga, todėl mes, perėmę šią partiją, jos ir nekeitėme (na, žinoma, ir todėl, kad po pakeitimų naujai pertvarkyta LNDP būtų neperregistruota Teisingumo ministerijoje).

O aš, tavo žiniai, tuo metu, kai LNDP buvo įkurta, jau ne pirmi metai priklausiau Mindaugo Murzos-Gervaldo vadovaujamai organizacijai (jos pavadinimus mes keitėme ne kartą).

Su LNDP mes susijungėme žymiai vėliau (tada, kai LNDP jau vadovavo Kazimieras Uoka).

Na o paskutinius kelis metus dirbu organizuojant Lietuvių Tautinio Centro veiklą, pradedant jo įkūrimu - kiek leidžia mano sveikata.

P.S.3. Gal ir tu paskelbtum nors kelis savo ypatingai slepiamos biografijos faktus? Galėtume palyginti, o tai dabar "žaidimas tik į vienus vartus".

Beje, o nuo ko tu taip slepi savo biografiją - jei nesi visai kvailas, tai turėtum puikiai suvokti, jog "pasirodęs" interne jau "apsišvietei" ir nuo jokių spec. tarnybų nebepasislėpsi.

Vadinasi, slepiesi nuo savo pašnekovų, kuriems per sunku išaiškinti, kas tu toks esi iš tikrųjų.

Nors skaitant tavo "komentarus" gana akivaizdu, kodėl tu taip "įsislaptini"...

Kemblys rašė:

Oi koks tu baikštus, Žygeivi.

Pabėgai nuo mano klausimų iš savo 'šlovingo' gyvenimo aprašymo. Atidarei mano vardu 'pokalbį' ir neatsakai į vieną vienintelį klausimą iš tavo gyvenimo. Paaiškink kaip tu važiuodavai į "SSSR respublikas" suburti jaunimą.

Sėsdavai į traukinį, išlipdavai stotyje, o toliau..? Gatvėje šaukdavai ar troleibuse 'agitaciją' pradėdavai? Ar eidavai į kultūros rūmus, mokyklas..? Ar turėjai įgaliojimus kaip "Sąjūdžio Gorbačiovo persitvarkymo politikai remti" atstovas?

Žinant liguistą rusų polinkį viską sekti, arba tu, kaip Leninas, kuri dabar savo išgalvotą gyvenimo aprašymą arba derinai savo veiksmus su KGB. Žodžiu, arba durnius arba KGB'bybiukas

Žygeivis rašė:

Kemblys rašė:

Na baikštumu tu mane neapkaltinsi...

O kitą kartą savo klausimus formuluok aiškiau, nes dažnai sunkoka suprasti, ko tu iš tikro nori.

Taigi, atsakau - visų pirma paaiškinu, kad šia veikla užsiiminėjau daugiausia 1989-1990 -1991 m. (žinoma, ne vienas ).

Ir mes tuo metu tai darėme jau absoliučiai atvirai, nekreipdami dėmesį į jokius KGB ir pan.

Rengėme visa tai visiškai oficialiai - kaip Lietuvos jaunimo organizacijų "Apskritasis stalas" (aš buvau vienas iš jo įkūrimo iniciatorių bei įkūrėjų).

Šiai Lietuvos jaunimo organizacijų "atstovybei" priklausė visos, labai įvairios, to meto Lietuvos jaunimo organizacijos - nuo Stanislovo Buškevičiaus vadovaujamų jaunalietuvių ir Stasio Urniežiaus ("kunigaikščio Vildaugo" - beje, mažai kas žino, jog savo slapyvardį jis susikūrė iš žodžių "vilties daug", o visai ne "vilkus gaudo", kaip kartais rašoma ) įkurtų "Gediminaičių" (leido savo tikrai įdomų leidinį "Geležinis vilkas"), Audriaus Antanaičio vadovautos Lietuvių jaunimo bendrijos "Lituanica", kudirkaičių iki Artūro Zuoko vadovautos Lietuvos humanistinio jaunimo sąjungos ir Alfonso Macaičio vadovauto Lietuvos komjaunimo (tuo metu jau persivadinusio į Lietuvos jaunimo forumą), bei dar apie 10 kitų organizacijų - pvz., Rolando Tučo (jo pavaduotojais buvo Simas Baskas ir Rita Balkutė) tuo metu vadovauta Lietuvos Ramuvos jaunimo sąjunga (beje, dalyvavau kaip svečias, atstovavęs Žygeivius, jos steigiamajame suvažiavime Verkių rūmuose 1990 m. pavasarį); Lietuvos skautų sąjunga bei vėliau įsikūrę Jūrų skautai; Ateitininkų federacija, kuriai tada atstovavo Saulius Galadauskas (vėliau jį pakeitė Arvydas Žygas - mirė neseniai, 2011-05-07); Socialdemokratinio jaunimo sąjunga ir kt., o aš "Apskritajame stale" atstovavau Lietuvos Žygeivių Sąjungą.

Kuriant šią "Lietuvos jaunimo organizacijų atstovybę" iš karto nutarėme, kad nebus jokio pastovaus pirmininko ar pan. formalaus vadovo. Kiekviename pasitarime išsirinkdavome pirmininkaujantį, o sekretorė buvo "etatinė" - Laima Juozaitienė (Arvydo Juozaičio žmona).

Akivaizdu, kad ten rinkdavosi labai skirtingų pažiūrų asmenys (dauguma jų gana gerai žinomi ir dabar, todėl nesunku palyginti jų dabartines pažiūras - nemanau, kad ir tada jos buvo kitokios ). Nors be abejo tuo metu visi dalyvavę be išimties palaikė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą.

Nesutarimų būdavo tik svarstant įvairių dokumentų projektus - "kairieji" paprastai norėdavo nuosaikesnių formuluočių, mes - atvirkščiai. Tačiau mūsų - sąlyginai pavadinčiau "nacionalistų (tautininkų)" - grupė buvo pakankamai gausi ir "kieta", ir todėl būtent mes iš esmės "dirigavome" šiai tarybai.

Kadangi nemažai tada mūsų priimtų dokumentų juodraščių rengiau ir rašiau aš, tai iki šiol turiu išsaugojęs daug mūsų priimtų dokumentų, ranka rašytų ar jau atspausdintų rašomąja mašinėle, originalų ar jų kopijų, su visų narių parašais.

Mūsų priimtus dokumentus kai kada paskelbdavo Arvydo Juozaičio redaguotos "Sąjūdžio žinios" ir kiti to meto Lietuvos leidiniai (Romualdo Ozolo redaguotas "Atgimimas"; tuometinis dar vienas Sąjūdžio leidinys "Respublika", redaguotas Vito Tomkaus; Sąjūdžio rusų kalba leistas leidinys "Согласие", įvairūs rajoniniai ir miestų Sąjūdžio leidiniai - jų tada buvo virš 100), keletą kartų skelbė ir Rusijos (Maskvos) bei kitų respublikų to meto, tada taip vadinta, demokratinė spauda.

Vienas iš mūsų tada priimtų sprendimų kaip tik ir buvo surengti įvairių SSSR okupuotų tautų jaunimo organizacijų atstovų pasitarimus. Ką mes ir padarėme.

Per įvairius bendrus pažįstamus palengva užmezgėme ryšius su latvių, estų, baltarusių, ukrainiečių, rusų, Kaukazo ir Vid. Azijos tautų jaunimo jau egzistuojančių ar dar besiburiančių grupių atstovais, o po to jau 1990 m., po Nepriklausomybės Atkūrimo paskelbimo surengėme keletą tikrai plačių ir gausių konferencijų - iš pradžių Vilniuje, o po to Lvove.

Aktyviai dalyvavau visose konferencijose, tačiau daugiausia bendravau su baltarusių ir ukrainiečių organizacijomis - visų pirma su baltiškos savimonės puoselėtojais "Jotvingiais" ("Jacviagi" ir "Polysje" - "Полíсьсе" http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0% ... 1%8C%D0%B5 ir http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0% ... %BA%D0%B8; Полесский («ятвяжский») микроязык http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0% ... 1%8B%D0%BA) ir "Krivičiais" ("Krivija"; "Kryvja“; "Крыўя") bei ukrainiečių nacionalistais ("banderininkais") iš OUN-UPA http://oun-upa.info/ http://oun-upa.info/ru/organization.html.

Padėjome joms rengti, leisti ir dauginti jų leidinius Lietuvoje (ypač «Збудінне» ("Prabudimas") ir "Jacviagi"), o po to jie veždavo juos platinti į savo kraštus.

Beje, tuo metu mano draugas Edvardas Satkevičius (su juo ir dar su keliais bendraminčiais mes tada nemažai nuveikėme kitame "Apskritajame stale" - Lietuvos politinių ir visuomeninių organizacijų) įkūrė dar vieną įdomią organizaciją - Lietuvos Vyčių (slavakalbių lietuvių) sąjungą.

-------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos slavakalbių bajorų-vyčių draugija

(arba Lietuvos Vyčių (slavakalbių lietuvių) sąjunga)

Edvardas Satkevičius https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Edv ... ie%C5%A1ka 1990 m. pradžioje buvo įkūręs Lietuvos slavakalbių bajorų-vyčių draugiją (arba Lietuvos Vyčių (slavakalbių lietuvių) sąjungą) - dar ir aš jam tada padėjau šiuo ir kitais klausimais...

Ji jungė įvairius baltiškos savimonės asmenis iš įvairių respublikų, leido savo leidinėlius, rašomus "po prostu" - „Naš upiakuniac“ („Mūsų rūpintojėlis“) ir „Fschodnia Litva“ („Rytų Lietuva“), kurį stengėmės išplatinti ne tik Lietuvoje (prie šios veiklos šiek tiek prisidėjau ir aš).
　
Tuo metu (1990 m. pavasarį) tai buvo nebloga politinė idėja - atitraukė dalį lenkakalbių ir apskritai "po prostu" kalbančių nuo "jedinstveninkų".

Žinoma, jo pateiktas "pagrindimas", kad pavardėje esantis "-vyč- yra susijęs su lietuvišku "vytis" buvo, švelniai tariant, nelabai moksliškas... :) , bet politine prasme tai buvo tikrai gera idėja.

--------------------------------------------------------------------------------

Vėliau (1992 m. rugsėjo 19 d.) šis, mūsų 1990 m. įkurtas Lietuvos jaunimo organizacijų "Apskritasis stalas" "transformavosi" į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (LiJOT) http://www.lijot.lt/ , kurioje "viršų paėmė" iš pradžių "kairieji" (kaip ir to meto Seime), o vėliau ir iki šiol - akivaizdūs kosmopolitai.

P.S. Kembly, tu, skirtingai nei aš, apskritai neatsakai nei į vieną mano klausimą - tačiau kažkodėl manai, kad gali tardyti mane kaip koks KGB majoras.

Atvirai kalbant, jau norėjau pasiųsti tave "toliau", bet tavo klausimai ir man pačiam sukėlė krūvą mano to meto prisiminimų, ir todėl nutariau plačiau aprašyti, kaip ir kas tada vyko.

Pasižiūrėjau dabar interne ir neradau nei žodžio apie tų laikų Lietuvos jaunimo organizacijų "Apskritąjį stalą", kas tada vyko ir ką mes darėme.

Todėl vėliau prie progos pabandysiu ir mano archyve išlikusius dokumentus atskanuoti bei įdėti čia į forumą.

Vis tik tai yra tikroji reali istorija, o ne įvairūs dabartiniai "politiškai korektiški išaiškinimai".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Rgs 2011 14:17. Iš viso redaguota 14 kartus.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Rgs 2008 18:55

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Teisingiausia būtų, kad šis tinklapis vadintųsi ŽYGEIVIS.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Rgs 2008 23:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Teisingiausia būtų, kad šis tinklapis vadintųsi ŽYGEIVIS.

Atvirai kalbant, jau prieš keletą mėnesių paprašiau svetainių programavimo specialistą, kad jis virš dabartinio pavadinimo "Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas" įdėtų pavadinimą "ŽYGEIVIS".

Bet, deja, kol kas pataisyti nepavyko - bandė, bet visas puslapis "išsimėtė". O po to neturėjo laiko užsiimti šia problema.

Bet kuriuo atveju, ir pridėjus viršuje pavadinimą "ŽYGEIVIS", apačioje esantį pavadinimą "Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas" nekeisiu - dėl dviejų priežasčių:

- jis aiškiai apibrėžia visus visuomenės sluoksnius, kuriems skirtas šis forumas,

- šis pavadinimas jau gana plačiai žinomas (ir ne tik Lietuvoje), o paieškos sistemose, ypač Google, jis jau stovi pirmoje vietoje, paleidus paiešką lietuviškose svetainėse, o pasaulio mastu irgi gana aukštoje vietoje (o tai pasiekti, patikėkite, labai sunku).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Rgs 2008 23:46

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Bet pats pavadinimas duotų visai kitą, t.y. tikrą šio forumo prasmę - tiesos ieškojimus, o ne įsikabinimą į kažkokias vienas tiesas.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Vas 2010 22:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Plačiau apie mano veiklą propaguojant ir tobulinant Socionikos teoriją (asmenybių tipų ir tarptipinių santykių)

Su Aušra Augustinavičiūte susipažinau prieš daugelį metų - 1985 metais. Jos paskaitų nelankiau, tačiau teko keletą kartų būti pas ją namuose Vilniuje, V. Grybo gatvėje.

Kadangi esu Gabeno tipo (sensorinis-loginis intravertas (introtimas) ciklotimas):
http://www.socioniko.net/lt/1.1.types/index-type.html

tai ją labai domino mano požiūris į Gabeno tipo aprašymą, tuo metu parengtą Aušros Augustinavičiūtės ir Eglės Vedlugaitės.

A. Augustinavičiūtės teorija mane labai sudomino ir aš ją pasistengiau "pareklamuoti" - dauginau įvairius A. Augustinavičiūtės ir jos pasekėjų darbus, ir platinau savo pažįstamų tarpe, o žygiuose netgi "skaičiau paskaitas" apie socionikos tipus bei santykius tarp žmonių.

1986.11.20. parengiau nedidelį (9 mašinraščio puslapių) "Įvadą į socionikos teoriją".

1986.01.04. parengiau Reinino požymių dvejetainiame kode lentelę, o vėliau, pasirėmęs šia lentele, buvau net sudaręs kompjuterinę programą, kuri pagal Reinino požymius (nustatytus klausimų-atsakymų forma parengtų testų pagalba) nustatydavo konkretaus žmogaus tipą (tiksliau - ne vieną tipą, o keletą labiausiai tikėtinų, kadangi ir iki šiol pagrindine praktine problema išlieka konkretaus žmogaus tipo tikslus nustatymas).

Tyrinėdamas praktinius Socionikos teorijos pritaikymo aspektus pastebėjau, kad konkrečių žmonių tarptipiniuose santykiuose yra labai svarbūs ne tik patys tų žmonių tipai, bet ir kiekvieno jų tipo "savirealizacijos lygis".

Kuo labiau žmogus yra "savo rėmuose", tai yra kuo aukštesnis jo "savirealizacijos lygis", tuo jis lengviau bendrauja su kitų tipų žmonėmis bei pats yra "tipiškesnis" tipas.

Be to išoriškai jis atrodo žymiai aktyvesnis. Todėl dažnai tokie žmonės, nors ir būdami introtimais (intravertais), yra palaikomi ekstratimais (ekstravertais).

Žmogus būna ypač gerai "realizuotas", kada pakankamai pastoviai bendrauja būtent su savo papildiniu ir kitais savo kvadros nariais.

Ir atvirkščiai - jei jo aplinkoje yra tik neigiamus santykius sukeliantys žmonių tipai, tai tokio žmogaus tipas būna "užguitas", jo "savirealizacijos lygis" labai žemas. O toks ekstratimas (ekstravertas) atrodo aplinkiniams kaip tipiškas introtimas (intravertas).

------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvių kalba yra išleista neblogų knygučių, parengtų Sigitos Česnavičienės (ji buvo įkūrusi Socionikos mokyklą ir tarnybą "Harmonija"):

1. Kas aš esu? Asmenybės tipai ir tarpusavio santykiai. 16 puslapių.

2. Sigita Česnavičienė. Tarpusavio Santykių Pažinimas – Kelias Į Sėkmę. Vilnius, “Skirma”, 1992, 86 puslapiai. (UDK 316.6, Če 431)

3. S. Česnavičienė, Bendravimo menas ir praktika, 1994.

4. S. Česnavičienė, Aš ir tu: kaip būti kartu, 2001.

Plačiau žiūrėti temą:

Socionika - asmenybių tipai ir tarptipiniai santykiai
viewtopic.php?t=3043

******************************************************************

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... 1400#91841

Жигяйвис rašė:

Вообще то, я по типологии теории соционики https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0 ... 0%BA%D0%B0 - сенсорно логический интроверт, циклотим (тип «Габен» или «Мастер» http://www.socionika.info/tip/sli_au.html ).

А моему типу эмоции не имеют значения, тем более показывать их, по моему - просто глупо.

Ну а смайлик ставлю кое где - для разнообразия, чтобы читателям не было скучно. :)

----------------------------------------------------------------

Соционика - это наука, изучающая процесс обмена информацией между человеком и внешним миром, т.е. каким образом люди воспринимают, перерабатывают и выдают информацию.

Более подробно в разных сайтах:
https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=%D0 ... 0%BA%D0%B0

************************************************************

Kęstutis Čeponis (Žygeivis)

Dėl mano "religinių pažiūrų" - atviras paaiškinimas

Šaltinis - Antruoju pasauliniu karu Europa sumokėjo už bailumą
http://www.balsas.lt/naujiena/375532/an ... uz-bailuma

2010.02.18 16:13
Tomas Čyvas

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/375532/ ... uz-bailuma

Žygeivis - alio
2010-02-19 21:40:10

alio
2010-02-18 19:43:26
Pirmą kartą sutinku su buku stabmeldžiu ir pagonpalaikiu (kritiniu durniumi) Žygeiviu.
------------------------------

1. Malonu, jog nors kartą sutikai :)

2. Patikslinu - gal būt esu "bukas ir kritinis durnius" - ne man tai vertinti, bet tikrai nesu "stabmeldys" - jokiems stabams (nei "pagoniškiems", nei krikščioniškiems, nei dar kokiems kitiems) nesimeldžiu, kadangi nuo mažų dienų esu įsitikinęs ateistas.

P.S. Su terminu "pagonpalaikis" (tai yra "palaikantis pagonis") iš principo sutinku, kadangi palaikau Ramuvos judėjimą, įskaitant ir jo "religinę atšaką", kaip Lietuvių Tautos senųjų etninių tradicijų ir religinių tikėjimų perėmėją bei tęsėją.

Tačiau absoliučiai nepritariu niekinančio termino "pagonybė" (kilusio iš lotynų kalbos žodžio "paganus" - "kaimietis") naudojimui, ypač kalbant apie mūsų protėvių baltų ir indoeuropiečių senąsias religines sistemas-tikėjimus (jų, beje, buvo ne vienas, o keletas, ir įvairiais laikotarpiais jie gerokai skyrėsi).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Rgs 2011 14:02. Iš viso redaguota 5 kartus.

Į viršų

Perkūno Vaikas

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Spa 2010 03:12

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 01:02
Pranešimai: 30

Vo čia tai ir nuvylėte, ponas Žygeivi.

_________________
Tiktais tas lietuvis, kurs lietuviu gimęs.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Spa 2010 17:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Perkūno Vaikas rašė:

Vo čia tai ir nuvylėte, ponas Žygeivi.

Ką padarysi - visiems ir visada įtinka tik debilai.

Jei nori sužinoti ateitį, studijuok istoriją - jos dėsniai vienodi visiems laikams ir tautoms.

O istorija akivaizdžiai įrodo, jog didžiausia tikimybę išlikti turi tos tautos, kurios išpažino savo individualią religiją.

Geriausiai žinomas pavyzdys, aišku, yra žydai, tačiau iš tikrųjų tokių pavyzdžių žmonijos istorijoje labai daug.

Krikščionybė (katalikiškumas, protestantizmas ir kitos atšakos) lietuvių, kaip atskiros tautos, neišgelbės.

Akivaizdu, jog, išliekant dabartinei politinei situacijai, po kelių amžių katalikus-lietuvius palaipsniui "suvalgys" katalikai-lenkai, o protestantus-lietuvius protestantai-vokiečiai (ir kitos žymiai gausesnės katalikiškos bei protestantiškos tautos).

Atskira tautinė religija padės išlikti bent daliai Lietuvių Tautos ir po kelių tūkstantmečių, kada visi kiti lietuviai jau seniai bus nutautėję.

Puritonas rašė:

Manau, religija turi išreikšti objektyvią Tiesą, o ne subjektyvius kažkieno interesus.

Kam gi maišyti aliejų su vandeniu? Tautiškumas ir tikyba - visiškai skirtingi sąmonės ir tapatumo lygmenys. Naivu viską sutraukti į vieną: žmogus turi įvairias tapatybes - asmeninę, lytinę, tautinę, socialinę bei profesinę, o kai kurie - dar ir religinę.

Tautos išlikimo požiūriu visiškai nesvarbu, kas ką mano apie bet kurios religijos prasmę. Tai yra asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas.

Įvairūs filosofiniai apmąstymai bei konstrukcijos realiame gyvenime nieko nereiškia - jie nepadės garantuoti tautos išlikimą.

Aš asmeniškai esu absoliutus pragmatikas-mokslininkas-inžinierius, nesivadovaujantis jokiomis emocijomis bei išankstinėmis nuostatomis (tame tarpe ir religinėmis, kadangi netikiu jokiais dievais bei "anapusinėmis" galiomis ir "objektyviomis" religinėmis tiesomis).

Kaip tik todėl į Tautos išlikimą žiūriu kaip į realią "inžinerinę" problemą, kurią norint išspręsti, būtina pritaikyti tinkamus politinius, ekonominius, teisinius, religinius bei kitokius "instrumentus", kurie garantuotų užsibrėžto tikslo pasiekimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Lie 2011 19:31. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Gru 2010 14:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Keletas mano asmeninės biografijos epizodų iš "išvystyto socializmo" laikotarpio (1975-1985 m.)

Sovietmečiu per vieną mokslinio komunizmo seminarą (kas nežino, tai paaiškinu, kad visose aukštosiose mokyklose ir visuose fakultetuose buvo toks "ypač svarbus" kursas - netgi mums - matematikams) mūsų dėstytojas Gediminas Vaskela http://www.istorija.lt/html/gvaskela.html paklausė, kuo iš esmės skiriasi socializmas nuo kapitalizmo?

Aš neišlaikiau ir leptelėjau: Kapitalizme sunku parduoti, o socializme sunku nusipirkti.

Po to man dėstytojas tyliai patarė daugiau taip niekur nekalbėti. Beje, būtent tada supratau, kad mano grupėje nėra "stukačių". Nes mane po to neiškvietė nei pas prorektorių Bronių Sudavičių (kaip dabar jau žinau - etatinį KGB karininką http://www.google.lt/search?hl=lt&clien ... t&aq=f&oq= ), nei į fakulteto komjaunimo komitetą (jam vadovavo vienas KGB agentas, vėliau labai išgarsėjęs per Audriaus Butkevičiaus kyšio bylą), nei pas 1-ojo skyriaus darbuotoją.

P.S. Pas Bronių Sudavičių, jo prabangiame kabinete Centriniuose VU rūmuose, man vis tik teko apsilankyti, bet dėl kitų reikalų - "pakliuvau" per jo TSKP istorijos paskaitą, kad, kaip grupės seniūnas, neatlikau savo "šventos" pareigos - nesužymėjau savo grupės studentų, kurie nedalyvavo jo TSKP istorijos paskaitoje (o tokių mano grupėje buvo apie 8 ar 9 iš 25). Ir tada per plauką neišlėkiau iš Universiteto, nes padariau ne šiaip eilinį nusižengimą, o politinį nusikaltimą - juk paskaita ne kokios nors aukštosios matematikos, o "švento" dalyko - Komunistų partijos istorijos. Man, tuometiniam pirmakursiui - prorektorius Sudavičius šią mano "nusikaltimo esmę" kalė tada gana ilgai ir atkakliai.

Vis tik išsisukau gana paprastai - nusiėmęs parodžiau Sudavičiui savo akinius storais stiklais ir pasakiau, kad tiesiog labai blogai matau, ir todėl didžiulėje auditorijoje neįžiūriu veidų. Taigi, gavau tik griežtą prorektoriaus papeikimą, su įspėjimu, kad kitą kartą išmes iš VU.

O kada jau dirbau Mokslų Akademijoje, tai užkliuvau ir 1-jam skyriui - vienas iš mūsų instituto darbuotojų, gana atsitiktinai pakliuvęs į KGB "malūną", labai išsigando ir raštu surašė visus, kam buvo davęs karinių žemėlapių fotoplokštes pasidauginimui - kiek prisimenu tame sąraše buvo virš 20 mūsų ir kitų institutų darbuotojų. Šis "masiškumas" mus tada ir išgelbėjo. Visų mokslinių darbuotojų juk nesodinsi. Taigi, teko tik raštu pasirašyti, kad slaptus karinius žemėlapius naudojau tik savo asmeninėms reikmėms (grybaujant, uogaujant, kad nepaklystum miške ), ir - svarbiausia - niekam nedaviau nei gabaliuko.

Tiesą sakant, aš tų žemėlapių tuo metu jau buvau pridauginęs ne vieną šimtą. Ir labai daug mano draugų juos jau turėjo gavę iš manęs. Po to kokius metus laukiau, kol mane supakuos KGB, išsiaiškinę, kad aš juos mulkinu. Bet to neįvyko. Taigi, tada supratau, jog pastovios kalbos apie tai, kad KGB yra užverbavusi vos ne kas antrą žmogų, yra tik pasakos. Ir svarbiausia - mano draugų tarpe "stukačių" nėra.

Plačiau apie tuos laikus temoje:

Kodėl sugriuvo Sovietų sąjunga?
viewtopic.php?t=4436

Papildymas

Niekada nepriklausiau kompartijai. Kaip ir absoliuti dauguma mano buvusių bendradarbių.

Komjaunime keletą metų buvau, kada mūsų visą klasę (tiksliau, visas septynias mūsų 21-os vid. mokyklos klases), kaip tada buvo priimta, 8-toje klasėje urmu "priėmė" į komjaunimą. Tai juk jau buvo gilus "brežnevinis išvystytas socializmas", o ne pokario metai.

Deja, jaunimas jau visai nesigaudo, kas, kada ir kaip vyko Lietuvoje (ir visoje SSSR) tais laikais.

Kaip tik Mokslų Akademijos (ne tik Lietuvos, bet visų respublikų bei regionų, pvz. Sibiro) įvairiuose institutuose (visų pirma matematiniuose - cheminiuose - biologiniuose - genetiniuose - techniniuose...) tuo metu (Brežnevo laikais ir vėliau) buvo daugiausia buvusių politkalinių, tremtinių, nepartinių ir kitokių "gerų sovietų draugų".

Priežastis labai elementari - to gyvybiškai pareikalavo tuometinis realus gyvenimas SSSR.

Ir taip buvo visai ne dėl to, kad tuometinė sovietų partinė valdžia ir jos vadovaujama KGB buvo idiotai, nesupratę, kokie asmenys "kaupiasi" Lietuvos ir kitų respublikų (ypač Pabaltijo, Kaukazo, Sibiro (daugiausia Novosibirske), Maskvos ir Leningrado) Mokslų Akademijos institutuose (visų pirma matematikos ir kibernetikos, fizikos, biochemijos, genetikos ir pan.).

Jie tai "toleravo sukandę dantis" dėl labai pragmatiškų sumetimų - jiems gyvybiškai buvo būtina turėti mokslininkų, kurie sugebėtų bent jau suprasti tai, ką atrasdavo "supuvusiuose Vakaruose" įvairios mokslinės grupės ir bandyti tai pritaikyti SSSR, ypač karinėje pramonėje.

Pvz., Stalinas savo laiku sunaikino SSSR kibernetikus ir genetikus, o pasekmė - beviltiškas atsilikimas įvairiose karinėse sferose.

Vis tik Stalino laikais tą "nelojalių sistemai" mokslininkų problemą daugiau mažiau sprendė vadinamosios "šaraškos" - konclageriai skirti būtent mokslininkams ir technikams.

Juk tokiose "šaraškose" ir buvo sukurta (tiksliau nukopijuota) sovietų atominė bomba, vėliau sukurta - jau gana savarankiškai - vandenilinė bomba. Koroliovas ten kūrė savo kosminius laivus, o reaktyvinių lėktuvų konstruktoriai irgi ten visi dirbo, ir apskritai beveik viskas, ką tuo metu išrado SSSR, buvo sukurta šiuose mokslininkų konclageriuose.

Prie Chruščiovo panaikinus daugumą konclagerių, buvo panaikintos ir "šaraškės" - beje, daug jų, ypač Sibire, tiesiog pervadintos įvairiais Mokslų Akademijos MTI - mokslinio tyrimo institutais, o mokslininkai jau nebebuvo laikomi kaliniais. Nors, žinoma, tie MTI buvo ir toliau aptverti spygliuota tvora ir saugomi.

Lietuvoje Mokslų Akademijos institutai (kaip jau rašiau, visų pirma techniniai - tiksliųjų mokslų) istoriškai nebuvo kalėjimų ir konclagerių "filialais", bet jų veikla buvo reglamentuota tų pačių instrukcijų kaip ir visoje SSSR - o praktiškai tai reiškė, kad juose galėjo dirbti žmonės, kurių niekur kitur nepriimdavo, jei tik jie turi geras galvas, nepaisant jų "antisovietizmo".

Žinoma, ta "laisvė" buvo labai ribota - už bet kokią akivaizdesnę ir viešai pareikštą sovietų sistemos kritiką tuoj pat "pasiųsdavo pas baltas meškas".

Bet vis tik atmosfera čia buvo žymiai laisvesnė - pvz., už ne viešus pokalbius tarpusavyje, tarkim pasijuokiant iš sovietų valdžios, jos konkrečių atstovų ar net ir pačios sistemos, įvairių vykdomų nesąmonių, nesodindavo į lagerį ar į "psichuškę" (kaip dažnai įvykdavo kitose įstaigose, gamyklose, fabrikuose, kolūkiuose...), o tik tai įrašydavo į "stebimo asmens bylą" (o "stebimi" buvo visi dirbę tokiuose institutuose).

Kaip tik todėl kiekvienas MA institutas (ir visos aukštosios mokyklos, netgi atskiri fakultetai) turėdavo savo KGB paskirtą "kuratorių", kuris paprastai būdavo to instituto ar universiteto vadovo pavaduotojas (pvz., VU tokiu buvo prorektorius Bronius Sudavičius), o Matematikos ir kibernetikos institute buvo vienas sulietuvėjęs rusas (kiek teko girdėti, lyg ir KGB pulkininkas, pavardės neminėsiu, bet visi, kas tada dirbo, jį žino), beje, irgi mokslininkas, ir neblogas - ir apskritai protingas žmogus, man jis patiko...

Be to visur būdavo vadinami Pirmi skyriai, kuriuose oficialiai dirbdavo koks nors senas KGB-MGB "veteranas" - pensininkas, kuris viską stebėdavo, fiksuodavo ir "profilaktuodavo" ką nors kur nors pasakiusius.

Tačiau svarbiausiais KGB asmenimis visada būdavo nelegalūs etatiniai KGB karininkai, kurių buvo nemažai "infiltruojama" į mokslinius institutus. Jie savo ruožtu verbuodavo "stukačius" vietose.

Atskira kalba yra apie tuos mokslininkus, kurie važiuodavo į kokias nors mokslines komandiruotes į "kap. pasaulį" - šie visi be išimties buvo "apdorojami" KGB, gaudavo dar prieš kelionę specialius "klausimynus", kuriuose būdavo galybė klausimų apie jų sutiktus asmenis (jiems, beje, sudarydavo "programą" - su kuo privalo susitikti, apie ką pakalbėti, ko paklausti ir pan.) - į visus tuos klausimus sugrįžus reikėdavo labai smulkiai atsakyti. O tie, kas atsisakydavo paimti tuos klausimynus, į Vakarus neišvykdavo, nepaisant jų mokslinio rango.

P.S. Jei kam įdomu, tai aš tais laikais net į Lenkiją nebuvau išvažiavęs. :)

Ta pati tvarka buvo ir vadinamosiose įvairiose "kūrybinėse sąjungose" - rašytojų, menininkų, architektų, kompozitorių...

Vienu žodžiu, sovietinė valdžia buvo priversta ne iš gero gyvenimo laikyti "antisovietčikus" - tikrus ir potencialius - šiuose institutuose, bet kartu ir labai "kietai" juos sekė bei stengėsi užverbuoti.

Faktas tas, kad kuriant Sąjūdį, būtent Mokslų Akademijos institutų, VU bei kitų aukštųjų mokyklų fakultetų "akademinė publika" bei "kūrybinių draugijų" žmonės buvo pagrindiniai veikiantys asmenys.

Ir kaip tik jų tarpe buvo daugiausia vienaip ar kitaip susijusių su KGB, ir jos kažkada tai užverbuotų.

Tačiau, kaip sakydavo kagėbistai, "į žmogaus dūšią neįlysi" - labai daugelis tų užverbuotų mokslininkų bei rašytojų, menininkų tikrai labai nuoširdžiai dirbo kuriant Sąjūdį ir atstatant Lietuvos Nepriklausomybę - nepaisydami pastovaus KGB šantažo, kad apie juos bus "paleistas kompromatas". Tik vėliau gyvenimas juos "išblaškė" į įvairias puses.

Kartu reikia atvirai pasakyti, kad nedidelė dalis taip ir liko KGB "stukačiais", ir netgi po Kovo 11 d. toliau vykdė KGB "pavedimus", kuriais buvo siekiama bet kokia kaina likviduoti Lietuvos Nepriklausomybę ir atsiskyrimą nuo SSSR.

*************************************************************

Pastaruoju metu vis stiprėjant cenzūros gniaužtams, susiradau savo seną straipsnį, kurį parašiau 2006 m., kada dar dirbau Ignalinos rajono laikraščio "Ignalina" redaktoriumi (kur šis straipsnis ir buvo paskelbtas). Įdedu jį visą netaisydamas.

Žiniasklaida – demokratinės valstybės stuburas

Matyt, pats Likimas lėmė, kad pastaruosius šešis mėnesius dalyvavau rengiant, redaguojant ir leidžiant laikraštį (o vėliau 12 puslapių savaitraštį) „Ignalina“. Pastaruoju metu netgi tapau oficialiu redaktoriumi, nors ir labai nenorėjau juo būti. Juk esu ne žurnalistas ar lituanistas, o matematikas.

Vis tik visada save laikiau visų pirma kraštotyrininku ir žygeiviu, o ne matematiku, nors ir esu baigęs ne vieną aukštąją mokyklą bei aspirantūrą...

Be to ir tam tikrą patirtį jau turėjau, kadangi Sąjūdžio laikais man jau yra tekę leisti ir redaguoti leidinį „Žygeivis“. Tarp kitko, šio leidinio tiražas tuo metu gerokai viršijo dabartinius Ignalinos laikraščių tiražus – siekdavo net tris tūkstančius ir gana greit būdavo išplatinamas.

Bet ir laikai tada buvo kiti, o ir žmonės dar tikėjo šviesia savo ir savo vaikų ateitimi Nepriklausomoje Lietuvoje...

Vėliau, jau dirbant Ignalinos savivaldybėje Kultūros ir švietimo skyriuje paminklotvarkininku, teko leisti ir redaguoti kultūrinį – kraštotyrinį leidinį „Kūlingė“. Tik šio leidinuko tiražai jau buvo labai nedideli.

„Kas parašyta – kirviu neiškirsi“, „Gandų skrynelė“, „Klausimėlis???“, „Žmonių balsas“... Medžiaga, kurią pateikdavome šiose rubrikose, kai kuriems mūsų skaitytojams labai patikdavo. Jie mums rašė apie tai savo laiškuose, skambino telefonu, o kai kurie netgi išdrįsdavo ateiti į redakciją ir tvirtai pareikšti, kad „jie nieko nebijo“...

Kitiems „Ignalinos“ skaitytojams, atvirkščiai, šie straipsniai sukeldavo milžinišką nepasitenkinimą. Jie, beje, irgi mums ir parašydavo, ir paskambindavo, gąsdindami teismais bei kitomis kraupiomis bausmėmis. Taigi labai džiaugiamės, kad skaitytojų, kurie būtų abejingi mūsų pateikiamai informacijai bei nuomonėms, nebūdavo.

Žinoma, padarėme ir įvairių klaidų. Juk „Neklysta tik tas, kas nieko nedaro“. Ilgai „nesilaužydami“ tai pripažinome. Viešai ir operatyviai ištaisėme savo klaidas bei atsiprašėme neteisingai apkaltintų asmenų.

Taip pat turiu pripažinti, jog, neturėdami patyrimo darbe su programine - leidybine įranga, rinkdami tekstus, o po to maketuodami leidinį įvėlėme ne vieną techninę klaidą, o ir „Didžiųjų kalbos klaidų“ nemažai pridarėme. Dėkojame savivaldybės kalbininkei, kuri atsiuntė mums mūsų padarytų klaidų sąrašą.

Apskritai, esu patenkintas mažučio „Ignalinos“ redakcijos kolektyvo nuveiktu milžinišku darbu.

Man tik labai gaila, kad nepavyko paskelbti „Savivaldybės valdžios genealoginį medį“. Įvairios labai įdomios medžiagos apie mūsų kraštą valdančias gimines ir „gentis“ surinkome nemažai, tačiau paaiškėjo, kad tokią informaciją geriausiu atveju galime skelbti tik „Gandų skrynelėje“, kadangi Lietuvos ir ES teisės aktai draudžia skelbti asmeninio pobūdžio informaciją apie ne viešus asmenis. Draudžiama skelbti net jų nuotraukas, negavus išankstinio raštiško jų sutikimo.

O pas mus viešais asmenimis laikomi tik politikai - meras, mero pavaduotojas ir savivaldybės tarybos nariai. Netgi jų žmonos, jau nekalbant apie kitus artimus ir tolimus giminaičius, nėra laikomi viešais asmenimis.

Savaitraštyje paskelbę mūsų surinktą medžiagą, be jokios abejonės, būtume tuojau pat užversti šimtatūkstantiniais ieškiniais visų lygių teismuose.

Galiu tik pasakyti, kad „Medis“ būtų milžiniškas, išsikerojęs ir įvairiausiai persipynęs ne tik kelių „giminių – genčių“ „šakomis“ ir „šaknimis“, bet netgi ir įvairiausiais „lapais“ ir „lapeliais“.

Pagrindinį savo tikslą mes pasiekėme - mūsų skaitytojai labai aiškiai pamatė, kad Ignalinos rajone egzistuoja ne tik viena galutinė ir neklystanti „valdiška“ nuomonė. Yra ir kitokių nuomonių bei minčių. Ir visos jos turi teisę būti paviešintos bei išklausytos.

Kaip sakoma, „Viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą“. 2006 metų sausio 1 dieną baigiasi mano darbo sutarties savaitraštyje „Ignalina“ galiojimas. Koks bus tolimesnis „Ignalinos“ likimas – kol kas nežinau. Manau, kad jis visų pirma priklausys nuo „Ignalinos“ savininkų sprendimų ir jų leidiniui skiriamų lėšų kiekio.

Savaitraščio „Ignalina“ redaktorius Kęstutis Čeponis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 18 Geg 2011 13:28. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Sau 2011 20:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis: 1991 m. sausio įvykiai - "slaptasis karas"

Šis straipsnis 2011-01-13 taip pat paskelbtas Patriotai.lt:

1991 m. sausio įvykiai - „slaptasis karas“
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... asis-karas

Kadangi dabar, sausio 13 d. išvakarėse, daug kas dalinasi savo prisiminimais, o ir visokie "paleckiukai" mėgina "plauti žmonėms smegenis" įvairiomis nesąmonėmis, tai ir aš galų gale, kol dar visai nepamiršau įvairių, tačiau gana svarbių "smulkmenų", nutariau kai ką parašyti apie 1991 m. sausio įvykius, kadangi irgi šį bei tą žinau apie tuo metu vykusį "slaptąjį karą"...

Įvadas

Dabar žiniasklaidoje kartais pasirodo straipsnių ar komentarų internete, kad 1991 m. sovietinė valdžia ir jos jėgos struktūros tik labai nemokšiškai ir desperatiškai, be jokio rimto pasiruošimo, bandė sustabdyti jau "įsibėgėjusį Nepriklausomybės traukinį".

Tokie pasakymai visiškai neatitinka realios istorinės tikrovės.

Praėjo jau 20 metų nuo Sausio 13 d., ir dabar nutariau, kad jau atėjo laikas nors šiek tiek atskleisti "šydą" apie kai kuriuos to meto įvykius - tai, ką aš pats žinau ir kame man pačiam teko daugiau mažiau aktyviai "sudalyvauti".

Gal būt ir kiti to meto aktyvūs "ypatingų" įvykių dalyviai jau nutars, kad atėjo laikas papasakoti bent dalį to, kas tada vyko įvairiuose "nematomuose frontuose". O jų tada buvo daug ir įvairių.

Padėtis Lietuvoje ir SSSR po 1990 m. kovo 11 d.

Dar 1990 m., beveik iškart po Kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo SSSR KGB centrinėje būstinėje KGB analitinės ir spec. operacijų planavimo grupės pradėjo rengti įvairius galimus "sąjūdistų" valdžios nuvertimo planus.

Ir jau už kelių savaičių jie buvo pradėti įgyvendinti - iš pradžių vadinamoji ekonominė "blokada", o lygiagrečiai vyko Aukščiausios Tarybos ir Vyriausybės narių "operatyvinis apdorojimas", siekiant, kad būtų oficialiai panaikintas Kovo 11 d. Aktas arba bent jau sustabdytas jo galiojimas (beje, šis planas iš dalies buvo įvykdytas - AT buvo paskelbusi Kovo 11 d. Akto galiojimo laikiną sustabdymą - "moratoriumą").

Tik supratus, kad šitie planai nesustabdys tolimesnio Lietuvos išsilaisvinimo proceso, SSSR KGB buvo parengtas labai gudrus planas - Lietuvos Respublikos valdžią turėjo nuversti pati vietinė "darbo liaudis", pasipiktinusi labai staigiai pakilusiomis kainomis ir savo žymiai pablogėjusiu gyvenimu.

Ką dabar beaiškintų ponia K. Prunskienė - "Šatrija", jog Vyriausybei būtinai reikėjo pakelti kainas, būtent toks kainų pakėlimas buvo įrašytas į KGB parengtą "liaudies sukilimo" planą, kuris ir buvo pradėtas aktyviai įgyvendinti sausio mėn. pradžioje (po kelių mėnesių paruošiamosios dalies ir įvairių "operatyvinių veiksmų").

Beje, lygiagrečiai savo planus kūrė ir SSSR Gynybos ministerijos Generalinio štabo planavimo skyriai (visų pirma GRU - karinė žvalgyba). Bet iš pradžių SSKP Politbiure buvo pritarta būtent KGB parengtam "liaudies sukilimo" planui.

Visi šie planai nepavyko ne todėl, kad juos parengė ir bandė įgyvendinti kokie tai diletantai, nemokšos ir žiopliai (SSSR spec. tarnybos nuo pat 1917 m. turėjo sukaupusios milžinišką tokių "rūmų" perversmų ir valstybių sovietizavimo patirtį, įskaitant ir garsųjį, KGB "Alfa" grupės atliktą, Hafizulos Amino rūmų Afganistane šturmą), o todėl, kad KGB ir GRU vadovybė nenumatė kelis esminius faktorius (nes anksčiau tiesiog niekada su tokiais reiškiniais nebuvo susidūrusios nei SSSR spectarnybos, nei JAV spec. tarnybos, nei kitos panašios žinybos, įvairiais metais rengusios ir įgyvendinusios įvairiose pasaulio šalyse įvairius valdžios užgrobimo scenarijus):

- tai, jog ne tik nemaža dalis Lietuvių Tautos aktyviai pasipriešins tokių planų įgyvendinimui, bet ir labai daugelio kitų tautybių žmonių, dirbusių tuo metu labai įvairiose ir SSSR, ir įvairių užsienio šalių struktūrose, aktyviai padės Lietuvai išsaugoti Nepriklausomybę;

- tai, jog ir įvairiose tiek SSSR, tiek ir užsienio valstybių tuometinėse specialiosiose tarnybose atsiras drąsių žmonių, kurie išdrįs informuoti (o kai kada ir sabotuoti) apie KGB ir GRU parengtus planus;

- tai, jog labai daug žmonių ir Lietuvoje, ir SSSR, ir visame pasaulyje padės Lietuvai išsaugoti Nepriklausomybę niekieno neįsakyti ir negavę kokius tai kieno nors nurodymus "iš aukščiau", o patys savo noru imsis iniciatyvos, ir labai aktyviai veiks šimtai įvairių atskirų grupių ir net pavienių asmenų, kurie ne tik skleis informaciją apie padėtį Lietuvoje visame pasaulyje, bet ir perdavinės bei rinks slaptą informaciją; saugos AT ne tik atvirai, bet ir slapta; savo nuožiūra ir rizika imsis įgyvendinti pačių suplanuotas atitinkamas operatyvines kombinacijas, kurios niekais pavertė ne vieną KGB ir GRU parengtų planų dalį.

1991 m. sausio įvykiai iki sausio 13 d.

Tuo metu gyvenau Vilniuje, Partizanų (dabar Naugarduko) ir Vytenio gatvių sankryžoje, visai šalia karinės, vadinamosios "Burdenkos gamyklos", arba "penketuko", kaip mes tada ją vadinome.

Oficialiai tai buvo Vilniaus radioelektronikos prietaisų gamykla (kodinis pavadinimas "Pašto dėžutė 555"). Jai vadovavo Burdenko Oktiabris Osipovičius (Октябрь Осипович Бурденко) (2010 m. rugpjūčio mėn. jis mirė JAV, Bostone – ir ten jau eilę metų buvo Masačiusetso žydų emigrantų iš buv. SSSR asociacijos pirmininkas).

1990 m. sausio-vasario mėn. vyko rinkimų kampanija į Aukščiausią tarybą ir O. Burdenko tada nesėkmingai bandė nukonkuruoti Sąjūdžio remtą kandidatą Kazimierą Antanavičių.

Tų rinkimų metu buvau vienas iš K. Antanavičiaus oficialių "agitatorių" ir teko susidurti su tuo O. Burdenko. Jau tada buvo aišku, kad jis ir jo vadovaujamos gamyklos "komunistinis aktyvas" bandys sutrukdyti Lietuvai išsilaisvinti iš SSSR jungo.

Dar 1989 m. pavasarį ši gamykla tapo vienu iš pagrindinių 1989 m. vasario mėn. įkurtos "Jedinstvos" (rusiškai - Социалистическое движение за перестройку в Литве "Vienybė-Единство-Jedność") lizdų Vilniuje.

Ir būtent joje 1991 m. sausio įvykių metu LKP (KPSS) ideologinio skyriaus vedėjas J. Jermalavičius viešai informavo sausio 11 d., jog yra sukurtas taip vadinamas Nacionalinio gelbėjimo komitetas (patikslinu - rasti dokumentai rodo, kad iš tikrųjų Nacionalinio gelbėjimo komitetas buvo slapta sudarytas dar 1990 m. balandžio 28 d.).

1991 metų sausio įvykių metu, kiek prisimenu, sausio 8 d., o po to sausio 11 d., "jedinstveninkai" (o iš tikro KGB ir GRU jau gerokai anksčiau įkurtas spec. štabas, posėdžiavęs arba Šiaurės miestelyje, arba tuometiniame Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus filiale Trakų gatvės pradžioje) buvo suplanavę užgrobti Aukščiausiąją Tarybą.

Tai pasauliui turėjo būti pateikta kaip liaudies pykčio pasireiškimas ir "sovietinės liaudies" nekenčiamų "nacionalistų valdžios" nuvertimas, lyg ir visai nesikišant sovietų armijai.

Žinojau apie tai, nes mes - grupė senų žygeivių - turėjome ir VRM, o per tarpininkus ir KGB bei tame perversmo organizavimo štabe, savo patikimų informacijos "šaltinių".

Dabar jau galiu pasakyti, kad tuo metu mes laikėmės labai griežtos konspiracijos ir surinktą informaciją įvairiais būdais, niekam nesiafišuodami ir absoliučiai anonimiškai, perduodavome Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyriui, vadovautam Artūro Skučo.

Paprastai neprisistatydami paskambindavome į AT AS spec. numerį iš kokio nors gatvės telefono automato (skirtingų ir skirtingu laiku), arba perduodavome per įvairius tarpininkus. Tik vieną kartą, taip sakant "ekstremaliu atveju", tiesiog gatvėje priėjęs, asmeniškai perdaviau žinią Petrui Vaitiekūnui - surizikavau, nes jis mane asmeniškai nepažinojo, nebent iš matymo.

Deja, bet tada tikrai nebuvo aišku, kuo galima pasitikėti, o kas yra koks nors KGB ar GRU "stuksentojas" – mes žinojome (tiksliau sakant, gana pagrįstai numanėme), jog jų yra infiltruota ir Sąjūdyje, ir naujose Nepriklausomos Lietuvos valdžios bei karinėse struktūrose, o gal net ir AT Apsaugos Skyriuje.

Be to tuo metu Vilnius knibždėte knibždėjo pačių įvairiausių spec. tarnybų agentų, ypač apsimetusių (arba ir realiai dirbančių) įvairiais žurnalistais, korespondentais, filmuotojais ir turistais - ir sovietų KGB bei GRU pačių įvairiausių padalinių, turinčių labai įvairų pavaldumą, ir JAV, ir Izraelio, ir kitų įvairių šalių.

O bet kokia informacija apie mus, patekusi kuriai nors spec. tarnybai (kad ir teoriškai "draugiškai"), visada galėjo "nutekėti" visai nedraugiškoms šalims - ir dvigubų agentų dėka, ir tiesiog dėl įvairių "operatyvinių žaidimų", kada "vardan svarbesnių tikslų" paaukojami netgi savi "pėstininkai", o tuo labiau kas gi slėps kažkokius ten neaiškius žygeivius.

Beje, dabar jau puikiai žinoma, kad ir JAV, ir Britanijos, ir Vakarų Vokietijos žvalgybų tarnybose, netgi pačiose jų "viršūnėse" (įskaitant "sovietų" ar "rytų" padalinius) sėdėjo sovietų žvalgybų užverbuoti ar net infiltruoti "kurmiai" - matyt, kai kurie ir dabar sėdi.

Sausio 4 d. K. Prunskienės Vyriausybė priėmė nutarimą dėl kainų pakėlimo (vidutiniškai iki 3,5 karto). Nutarimas turėjo įsigalioti sausio 7 d., o AT tuo metu kaip tik dvi dienas (sausio 7 ir 8 d.) turėjo nedirbti. AT tada iš anksto pareikalavo, kad Vyriausybė sustabdytų nutarimo dėl kainų kėlimo įsigaliojimą, bet Prunskienė griežtai atsisakė ir kainos buvo pakeltos.

O kitą dieną - sausio 8 d. - iš pat ryto prasidėjo "stichinis" AT šturmas.

Daug kas jau neatsimena, kad šio pirmojo puolimo metu, sausio 8 d., Aukščiausiąją Tarybą, oficialiai ir gerai apsiginklavęs, turėjo saugoti tas pats garsusis Vilniaus "omonas", vadovautas Boleslovo Makutinovičiaus (po kelių dienų viešai išdavęs Lietuvą, o tada dar vaidinęs lojalų), ir vos keli milicininkai, neturėję jokių ginklų - nes tuometinio VRM ministro, KGB generolo-majoro, Marijono Misiukonio įsakymu, jau žymiai anksčiau iš visų VRM darbuotojų buvo surinkti visi ginklai, net asmeniniai karininkų pistoletai.

Sausio 8 d. puolusius jedinstveninkus labai sunkiai sulaikė būtent AT Apsaugos skyriaus darbuotojai ir "žaliaraiščiai". Vis tik tada daliai perrengtų sovietų armijos kariškių ir kursantų pavyko išlaužti duris ir įsiveržti į AT vidų, bet juos šiaip ne taip, panaudojant vandens žarnas, pavyko išgrūsti atgal.

Pirmajam Aukščiausios Tarybos šturmui - iškart kitą dieną po kainų pakėlimo - sausio 8 d., nepavykus, buvo suplanuotas kitas - žymiai gausesnis - AT šturmas. Šį kartą jam paremti buvo netoli AT išdėstytos ir KGB bei persirengusių sovietinių kariškių ginkluotos spec. grupės.

Tačiau jau nebebuvo tam tikro "netikėtumo faktoriaus" ne tik AT Apsaugos skyriui, bet ir vilniečiams.

Todėl, kada sausio 11 d. ryte per radiją pranešė, kad vėl kviečiami žmonės ginti AT, ten tuoj pat puolė žmonės iš įvairių Vilniaus vietų.

Šalia Burdenkos gamyklos nuo pat ryto rinkosi minios jedinstveninkų ir rikiavosi, o mes juos stebėjome. Po to, kada jų kolona pajudėjo link AT, mes juos pralenkėme ir pirmiau jų pasiekėme AT.

Ten jau buvo susirinkę apie 100 vilniečių, kurie saugojo prieigas prie AT pagrindinio įėjimo. Vis tik mūsų tuo metu dar buvo vos saujelė, lyginant su nemenka minia jedinstveninkų, kurie jau spėjo atslinkti ir stovėjo siena prieš mus.

Visa laimė, kad jie, tik atėję nuo Burdenkos gamyklos, sustojo prie tuometinės Lenino aikštės sankryžos ir nepuolė iškart veržtis į Aukščiausią Tarybą, kadangi, vadovaudamiesi savo štabo parengtu planu, laukė, kol ateis nemenkas "pastiprinimas" iš "Komunaro" bei "Žalgirio" gamyklų, ir dar kelių menkesnių jedinstveninkų lizdų.

Kol tas jų "pastiprinimas" iš lėto, su raudonom vėliavom, slinko nuo Žirmūnų ir Antakalnio pusės, suspėjo atbėgti nemažai žmonių, ir mūsų gretos greitai išaugo. Vis tik "jedinstveninkų" buvo žymiai daugiau. Nemažai jų buvo pagėrę, turėjo visokių šaltųjų ginklų - virbų, veržliarakčių, kastetų, gal ir paslėptų peilių ir pan. Žinau, kad jie dar iš vakaro ginklavosi.

Mes, kelios dešimtys, stovėję "priešakinėje linijoje", irgi šį bei tą turėjome paslėpę rankovėse ir po rūbais (daugiausia visokius savo darbo "bananus" - guminius vamzdžius, prikištus švino gabalų), bet nerodėme. O dauguma kitų buvo paprasti vilniečiai, jų tarpe daug moterų, neturėję nieko - tik atbėgę ir sustoję mums už nugarų.

Tuo metu "jedinstveninkai" įkaito ir pradėjo lįsti artyn.

Greta manęs stovėjęs vyrukas, su gana paklaikusiomis akimis, vienu ypač "įkaitusiu momentu", atskleidė užantį ir parodė man granatą - jau norėjo ją mesti į "jedinstveninkus", kurie tuo metu veržėsi "kyliu" pro mūsų gretas į Seimą.

Gerai, kad aš jį spėjau sulaikyti - atsimenu, kad ilgai neaiškindamas pasakiau, kad granatą mesti dar ne laikas (taip pasakiau, nes vargu ar jį tuo metu būtų sustabdę kokie nors kiti loginiai argumentai ar ilgi išvedžiojimai).

Man pačiam buvo visiškai akivaizdu, kad tai baigsis labai blogai - bet ne tiek "jedinstveninkams", kiek Lietuvai, nes tada tuoj pat puls aplink išslapstytos KGB ir GRU ginkluotos spec. grupės, turėjusios "pastiprinti" puolimą, kada jedinstveninkai būtų jau įsiveržę į AT vidų - kaip jiems jau buvo pavykę sausio 8 d..

Na, o kas vyko vėliau, tai rodė ir TV jau ne kartą, ir yra aprašyta.

Vienu žodžiu, ir tada pavyko sėkmingai apginti AT - laimei, jedinstveninkai pernelyg "kietai" laikėsi savo planų, o ne iškart, vos atėjus pirmai kolonai, puolė AT.

Mano asmenine nuomone, būtent tada (sausio 8 ir sausio 11 dienomis), o ne keliom dienom vėliau - sausio 13 d. - buvo pats pavojingiausias Lietuvos Nepriklausomybei momentas - visų pirma juridiniu (pvz., tarptautinės teisės ir vėliau turėtos suformuoti pasaulio opinijos) požiūriu.

Juk kaip tik todėl tuo metu buvo leista į Vilnių atvažiuoti visiems norintiems Vakarų šalių informacijos priemonių korespondentams ir TV stotims. Tai juk irgi buvo to paties KGB plano dalis.

Nes, jei tada jedinstveninkai (tai yra "tarybinė liaudis" - visų pirma rusakalbių gamyklų darbininkai - "pasipiktinusi buržuazinių nacionalistų antikonstituciniais veiksmais ir visišku nesugebėjimu tvarkyti ekonomiką"), būtų "taikiai" ir be "viešos" sovietų armijos pagalbos užgrobę AT, tai tuoj pat jos fizinę kontrolę ir apsaugą (visų pirma nuo tų pačių AT deputatų, kurie liktų ištikimi Lietuvai) būtų perėmęs tas pats Makutinovičiaus "omonas" ir gerai ginkluotos bei parengtos KGB bei GRU spec. grupės, perrengtos milicijos uniforma.

O iš Sovietijai "lojalių" AT deputatų bei Vyriausybės narių (kelių nomenklatūrininkų ir KGB agentų) tuoj pat būtų suformuota ir viešai paskelbta nauja Lietuvos SSR Vyriausybė, kuri būtų pranešusi apie Kovo 11 d. Akto "neteisėtumą" bei jo panaikinimą, kaip neatitinkantį SSSR "zakonams".

Būtent ši sovietų KGB parengto plano dalis iki šiol nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai viešai atskleista. Pvz., kokie būtent asmenys buvo numatyti į AT bei Vyriausybės sudėtį, ir pan.

1991 m. sausio 13 d.

Po sausio 8 ir 11 d. akivaizdžiai supratus, kad "liaudies sukilimo" scenarijus žlugo, KGB skubiai pradėjo rengti naują scenarijų, bet šį kartą nugalėjo armijos generolai, pareikalavę "baigti žaidimus" ir "mesti į mūšį tankus" bei KGB ir GRU spec. grupes.

Vis tik ir KGB, ir GRU analitikai vienareikšmiškai nustatė, kad tai gali turėti labai rimtas pasekmes SSSR užsienio politikoje - apie Gorbačiovo "perestroiką" tektų pamiršti ilgam. O to nei pats Gorbačiovas, nei SSKP Politbiuras negalėjo leisti, kadangi tuo metu Sovietijai jau mirtinai buvo reikalinga ekonominė ir finansinė Vakarų parama. Be jos faktiškai visoje SSSR artimiausiu metu būtų prasidėjęs badas ir visiškas infrastruktūros suirimas.

Todėl galų gale buvo leista vykdyti naują planą, paremtą atvira karine jėga, bet naudoti ją tik "gąsdinimo režime", o visą "juodą" darbą turėjo atlikti KGB ir GRU spec. grupės, visų pirma SSSR KGB 7 valdybos „A“ grupė (taip vadinama "Alfa" grupė), ne taip seniai labai sėkmingai įvykdžiusi Amino rūmų šturmą Kabule.

Iš pradžių nutarta, kad būtina užgrobti TV ir radijo transliacijos "taškus", kad būtų užkirstas kelias informacijos skleidimui Lietuvoje, SSSR bei visame pasaulyje.

Tam, visų pirma žmonių ir gynėjų dėmesio nukreipimui, prie Vilniaus TV bokšto buvo pasiųsta šarvuota technika iš Šiaurės miestelio, ir kol ji gąsdino žmones, "Alfa" grupė turėjo tyliai užimti TV bokštą ir teleradiocentro pastatą. Ką ji, beje, gana sėkmingai ir padarė, išskyrus tai, kad užimant teleradiocentrą "Alfa" karininkas netyčia peršovė priešais per langą lipusį kitą "Alfą" narį - KGB karininką (leitenantą) Šackich Viktor (Шацких Виктор Викторович). Kulka jam pataikė po liemene į pažastį ir jis po kiek laiko mirė. "Alfa" karininkai jį tuojau atgabeno į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, o iš ten kūną pavyko išgabenti į Teismo ekspertizės patalpas, kad būtų galima ištirti. Ekspertai greitai nustatė, jog V.Šackich žuvo nuo saviškių kulkos. Beje, SSSR KGB specialistai vėliau patys atliko labai išsamų vidinį tyrimą ir nustatė, kad jį iš tikro atsitiktinai pašovė saviškis.

O armija, kaip ir priklauso sovietų armijos prasigėrusiems eiliniams, ne elitinių dalinių, praporams ir karininkams, "prisidirbo" žymiai daugiau - ir sutraiškė žmones, ir neišlaikę psichologinės įtampos pradėjo šaudyti, kas KGB, GRU ir kariškių bendrame plane visai nebuvo numatyta.

Dabar A. Paleckis ir į jį panašūs bando teigti, kad šaudė "sąjūdžio snaiperiai" kažkur nuo stogų ir pan. - visiška nesąmonė. Jei prie TV bokšto ir radiotelecentro pastato ir buvo kokie nors asmenys, ginkluoti „ilgais ginklais“ (kariniais šautuvais ar automatais), tai ten tikrai buvo ne Sąjūdžio sukarintų struktūrų nariai.

Nes visi, tuo metu rimčiau ginkluoti, Sąjūdžio žmonės buvo sutelkti arba pačioje AT, arba aplink ją ir saugojo išorinį perimetrą (apsiginklavę daugiausia mažo kalibro šautuvėliais, be jokių snaiperinių taikiklių – dar beveik prieš porą metų visi medžiotojų turėti šautuvai buvo surinkti, labai griežtai tą procesą kontroliuojant KGB).

KGB "Alfa" grupės karininko žūtis irgi labai paveikė ir demoralizavo sovietų armijos karininkus, kurie, išgirdę per radiją, jog "Alfos" grupėje jau yra "gruz 200" (lavonas), klaikiai išsigando. Juk jiems buvo jau seniai kalama propaganda, kad Sąjūdis turi parengęs kelias patyrusių "Afgano" karo dalyvių grupes, kurie imsis aktyvių kovinių veiksmų, jei sovietų armija puls, ypač AT.

Tiesą sakant, ši propaganda buvo skleidžiama ne tik sovietų kariškių, bet ir AT Apsaugoje veikusių asmenų - tai buvo viena iš daugelio tada pritaikytų psichologinio karo priemonių. Tuo labiau, kad tai buvo paremta gana realiais faktais - tarp AT gynėjų tikrai buvo Afganistano (ir kitų "spec. kampanijų") karo veteranų.

Dar viena labai įdomi tada panaudota prieš sovietų armijos kariškius dezinformacijos ir psichologinio poveikio priemonė buvo paskleistas gandas, jog iš Mokslų Akademijos Fizikos instituto fizikai slapta atgabeno ir sumontavo Aukščiausioje Taryboje kovinį lazerį, kuris lengvai pradegina sovietų karių apsaugines neperšaunamas liemenes.

Ir čia buvo dalis tiesos - lazerį keli fizikai tikrai atgabeno, bet jis galėjo pradeginti nebent nestorą kartoną. Ir tai iš arti. Bet viskas buvo taip "apstatyta", kad KGB bei GRU šnipai ir agentai taip ir nesugebėjo tada išsiaiškinti, kokia iš tikro yra to lazerio "kovinė galia".

Kai ką tuo metu nuveikiau ir aš. Paaiškėjus, kad sovietų valdžia vis tik nutarė pritaikyti "jėgos variantą" ("силовой вариант"), panaudojant KGB ir GRU spec. grupes, sausio 13 naktį nutariau, jog reiktų AT gynėjams parašyti tam tikrą "metodinę priemonę" - nuosekliai, punktais, išdėstant tokių spec, grupių galimus panaudoti AT užgrobimo scenarijus, galimas panaudoti spec. priemones ir taktiką, galimus įsiveržimo į AT kelius, atsižvelgiant į tai, kad jiems buvo įsakyta vengti didelio kraujo praliejimo.

Kad nebūčiau visai "abstraktus", pateiksiu kelias kai kurias konkrečias detales iš tos tada mano paskubomis surašytos "metodinės priemonės":

- išdėsčiau galimus įsiveržimo į AT kelius (pvz., per požemines komunikacijas; per po AT esančius tunelius; per stogą, išsodinant spec. grupę iš malūnsparnio;, per langus - nusileidžiant alpinistinėmis virvėmis nuo stogo; tiesiai per sienas, jas išsprogdinant su plastiniais sprogmenimis ("šniūrais") ir kt.),

- KGB ir GRU spec. grupių galimas panaudoti spec. priemones (pvz., užnuodyti vandentiekio vandenį AT; per vandentiekio, o taip pat kanalizacijos, dujų tiekimo, elektros ir ryšių kabelių vamzdžius paleisti migdančias dujas; per langus "įšauti" dujinius sviedinius ar granatas; šturmo metu puolant naudojamas garso, šviesos, dujines granatas ("chlopuškas") ir kt);

- išvardijau įvairias galimas tokių įvairių AT puolimo scenarijų neutralizavimo priemones:

- ir realias (pvz. ant AT stogo suvirinti stačių ir aštrių plieninių strypų "akėčias", o ant jų užkabinti paprastus žvejų tinklus, prie jų prikabinėti pėstininkų minų; užmūryti požeminius tunelius ir komunikacijas, o po to jas užminuoti, bet būtinai toliau nuo minų palikti apsaugą; naudoti vandenį tik iš butelių; kranus ir įvairias komunikacines skyles užkimšti)

- ir psichologines (pvz., neturint realių minų ar turint jų mažai, prikaišioti ir ant AT stogo, ir tuneliuose bei nenaudojamuose perėjimuose minų imitacijų ir pan.).....

Rašiau gana ilgai ir tik paryčiui baigiau. Dar pripiešiau įvairių schemų ir brėžinių, kaip ką reikia virinti ir montuoti ant AT stogo, ir pan.

Prisimenu įdomią smulkmeną, kaip berašant baigėsi mano tušinukas ir todėl pabaigiau rašyti jau paprastu pieštuku, o po to net popierius rašymui "išseko", ir tuomet net ant laiško voko turėjau rašyti pačią pabaigą (žinoma, nepasirašiau nei savo vardo, nei adreso ).

Dieną perdaviau tą užklijuotą ir net "susegtą" sąvaržėlėm laišką vienam, tik iš matymo pažįstamam, AT Apsaugos Skyriaus darbuotojui (ar "žaliaraiščiui" - tiksliai jau nebeatsimenu), kad jis nuneštų A. Skučui, ir perduotų tiesiai jam į rankas.

Atsimenu, kaip tas vyrukas (atrodo, jis buvo lyg ir Dailės Instituto studentas, mano vieno draugo žygeivio pažįstamas) labai bijojo imti tą laišką, bet visai ne dėl kokių nors sovietų kariškių, o bijodamas paties A. Skučo, kad negautų nuo jo "pylos", nes Skučas, to vyruko žodžiais tariant, tą dieną buvo labai nervuotas ir klaikiai piktas (o piktas jis tada buvo, manau, visai ne be priežasties - sausio 13 d. paryčiais paaiškėjo, kad aplink AT įvairiuose namuose išdėstytų, AT išorinį perimetrą turėjusių saugoti, savanorių dalis naktį išsigandę pabėgo, palikę tik šautuvus - iš tikro daugiausia tai buvo eiliniai paprasti mažo kalibro šautuvėliai, paimti iš DOSSAF - sovietų laikų organizacijos armijai ir laivynui remti).

Tada jau supykau ir aš, ir gana griežtai įsakiau nunešti, ką duodu. Jis šiaip ne taip susiėmė ir nuslinko į AT.

Tiesą sakant ir dabar nežinau, ar jis vis tik nunešė mano tą laišką Skučui, nes vėliau, nors ir buvo progų (abu vienu metu buvome Nepriklausomybės partijos nariais), bet negalėdamas pažeisti mūsų tuometines labai griežtas konspiracijos taisykles, negalėjau tiesiai šviesiai to paklausti net ir patį Artūrą Skučą.

Bet žinau, jog tai, ką aš ten rašiau, buvo pritaikyta rengiant AT būsimam puolimui. Tačiau dabar jau žinau ir tai, kad labai panašias į mano siūlytas priemones tada pasiūlė ir AT gynėjus instruktavęs JAV "žaliųjų berečių" karininkas, lietuvis Andrius Eiva (Andrew Eiva-Eitavičius).

Taigi, greičiausiai būtent jo, žinomo speco, patarimai tada buvo panaudoti. O mano laišką arba išmetė, arba geriausiu atveju guli kur nors kokiame spec. archyve.

P.S. Daug kam gali kilti klausimas, o iš kur aš, kažkoks eilinis trisdešimtmetis, taip sakant "akiniuotas Mokslų Akademijos moksliukas", galėjau tuo metu žinoti KGB ir GRU spec, grupių, ypač įslaptintų tais laikais, naudojamas slaptas metodikas, taktikas ir priemones?

Daug neaiškinsiu (nors praėjo jau beveik 20 metų, bet kai kuriems klausimams dar teks "palūkėti senaties termino"), tik galiu garantuoti, kad niekada nebuvau tų spec. grupių nariu, arba kokių nors SSSR ar JAV, ar netgi Izraelio "Mosado" (kaip kažkada užsiminė "Pipedija" ) spec. tarnybų darbuotoju.

Niekada nedirbau ir kurioje nors Lietuvos spec. tarnyboje, nors įvairių bendrų darbų su įvairių šių tarnybų darbuotojais (VSD, Krašto apsaugos 2-tro departamento, STT) teko daryti - kadangi kelis metus dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) ir Ypatingajam archyvui aš bei dar keletas mano draugų „medžiojome“ KGB, MGB, NKVD, VRM, kompartijos, Lietuvos partizanų, Armijos Krajovos įvairius archyvus, dokumentus, rinkome medžiagą prokuratūrai genocido byloms iškelti, ieškojome partizanų kapavietes.

Vienu metu vos nesusigundžiau Krašto apsaugos ministro pavaduotoju tada buvusio Jono Gečo man atsiųstame laiške pateiktu tikrai įdomiu pasiūlymu eiti dirbti į kuriamą Lietuvos armiją instruktoriumi (buvau jam nusiuntęs savo kai kuriuos pasiūlymus ir pamąstymus, kaip reikia rengti Lietuvos spec. dalinių karius). Tuo labiau, kad tuo metu Lietuvos armijoje savanoriais ir karininkais jau tarnavo nemažai mano jaunesnių draugų žygeivių, tačiau aš vis tik nusprendžiau ir toliau likti laisvas žmogus - nes visada buvau įpratęs daryti tik tai, ką pats laikiau būtina ir teisinga, o ne tai, ką man kas nors įsakydavo.

Taigi, kol kas pasakysiu tik tiek, kad dėka mano paties ilgamečių "savarankiškų studijų ir praktikos" - ir Lietuvoje, ir įvairiose gana tolimose nuo Lietuvos vietose, bei žygeivių judėjime atliekamų kai kurių funkcijų bei pareigų, tuo metu jau labai daug žinojau apie partizaninio bei diversinio karo metodus bei įvairių valstybių spec. grupių naudojamas ypatingas priemones, metodus, taktiką ir pan.

Nes nemažai metų studijavau ir spec. literatūrą (gaudavau ją įvairiais "įdomiais" būdais), ir kai ką sužinojau iš pačių "praktikų" (pas mus, mūsų "ekstremalų" grupėse, buvo labai įvairios patirties žmonių), o ir pats tuo metu daug metų aktyviai treniravausi kaip reikia išgyventi įvairiose ypatingose sąlygose (sakysime, labai įdomus kursas buvo požeminių komunikacijų panaudojimas miestų partizanų bei diversantų veikloje) bei kitus jaunus žygeivius mano vadovautuose žygiuose mokiau įvairių specialiųjų išgyvenimo "gudrybių" taip pat pakankamai ilgai (beje, niekada aiškiai neatskleisdamas, kam jiems to reikia - bet protingesni ir patys suprato).

Kol kas, manau, pakaks. Ir taip išsiplėčiau. Kaip sakoma "gero po truputį".

O kada nors dar pratęsiu šią temą ir papasakosiu daugiau.

Manau, kad reikės įdėti ir tada parengtą, bet niekur dar neskelbtą, atsišaukimą rusų kalba, skirtą sovietų armijos kariškiams psichologinei dezinformacijai - tam atvejui, jei Lietuvoje būtų buvusi įvesta karinė padėtis, bei kai kuriuos kitus jau istorija tapusius dokumentus (turiu išsaugojęs savo "spec. archyve" kai kurių jų originalus, o kitų kopijas).

Kęstutis Čeponis,

1990-1991 m. (ir vėliau) Lietuvos žygeivių sąjungos pirmininkas,
dabar Lietuvių Tautinio Centro tarybos narys

************************************************************

Komentarai Patriotai.lt
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... ment-17356

Studentas
ketv., 2011-01-13 16:13

Labai įdomi patirtis. Susidomėjęs skaičiau.

Labai laukiu daugiau panašios informacijos iš žmonių aktyviai dalyvavusių tuose įvykiuose!

Žygeivis
ketv., 2011-01-13 17:10

Trijų VU žygeivių paliudijimas apie sausio 13 nakties įvykus prie TVR komiteto buvo paskelbti leidinyje "Žygeivis" Nr.1(15) dar 1991 m. vasario mėn.

Internete šis numeris yra čia (.png formate):

Nr. 1(15) 1991 m. vasaris
http://www.zygis.vu.lt/getimage.php?id=144

(kam įdomu, tai kitų "Žygeivio" numerių internetiniai adresai yra temoje:
UTK (UŽK) leidinys "Žygeivis" (viso 16 numerių)
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=2180 )

nezinau
penk., 2011-01-14 06:46

parasyta daug, nemazai pasigirta, bet neidomiai.

kazkaip nesveikai skamba, kai vos ne zygeiviai vadovavo gynybai.

o patareju kariniais klausimais buvo rimtesniu nei ceponis... taip kad... jau geriau Andrius Eiva, Arturas Skucas papasakotu, AT Apsaugos skyriaus vyrai pasidalintu savo prisiminimais

Žygeivis
penk., 2011-01-14 14:47

Nei giriuosi, nei ką - norėčiau girtis, parašyčiau daug daugiau ir vaizdingiau. :)

Ir tai būčiau padaręs ne dabar, o prieš kokius 15 metų, kai bet kam medalius dalino... :)

O dabar parašiau tai, ką pats žinau iš įvairių šaltinių, ir taip pat tai, kame pats vienaip ar kitaip dalyvavau. Ir jei kam kas neaišku, tai patvirtinu, kad dalyvavo tada to meto įvykiuose daugybė pačių įvairiausių žmonių. Bet tegu kiekvienas pats rašo, ką mano esant verta parašyti ir kam jau atėjo laikas, jų nuomone. Aš negaliu juos minėti - tik jie patys nuspręs, kada jiems jau galima "išsišifruoti".

Todėl parašiau tam tikrą dalį tik savo atsiminimų. Kas norės - papildys savais.

P.S. Beje, AT gynime iš tikro dalyvavo ir netgi jam vadovavo nemažai žmonių, kurie įvairiais laikotarpiais daugiau ar mažiau dalyvavo Žygeivių (ir Ramuvos) judėjime. Tai yra istorinis faktas, ir niekas jo nepaneigs.

Žygeivis
šešt., 2011-01-15 20:28

nezinau
penk., 2011-01-14 06:46

parasyta daug, nemazai pasigirta, bet neidomiai. kazkaip nesveikai skamba kai vos ne zygeiviai vadovavo gynybai. o patareju kariniais klausimais buvo rimtesniu nei ceponis... taip kad... jau geriau Andrius Eiva, Arturas Skucas papasakotu, AT Apsaugos skyriaus vyrai pasidalintu savo prisiminimais
--------------------------------------------------------------

Papildau:

Apie A. Eivą parašiau ir savo straipsnelyje labai aiškiai:

"Bet žinau, jog tai, ką aš ten rašiau, buvo pritaikyta rengiant AT būsimam puolimui. Tačiau dabar jau žinau ir tai, kad labai panašias į mano siūlytas priemones tada pasiūlė ir AT gynėjus instruktavęs JAV „žaliųjų berečių“ karininkas, lietuvis Andrius Eiva (Andrew Eiva-Eitavičius)."

Plačiau, kam įdomu, skaitykite čia:

„Tylieji amerikiečiai” prieš „šaudančius rusus” 1991 m. sausį

http://www.balsas.lt/print/369534
http://www.balsas.lt/naujiena/369534/ty ... 91-m-sausi

2010.01.12 08:54

Beje, paskaitę tą straipsnį suprasite, kodėl, pvz., ir aš tik dabar šį bei tą parašiau.

Ir kažkaip savo seniai išvystyta "uosle" jaučiu, kad man tai dar primins - yra tokių, kurie labai nenori, kad kas pasakotų apie to meto įvykius "daugiau, nei reikia". O ypač baiminasi, kada minima ne tik KGB, bet ir "šešėlyje" vis liekanti GRU...

P.S.1. O apie įvairius kitus tuometinio Krašto apsaugos ministro A. Butkevičiaus karinius patarėjus ir jo "štabą" tegu jis pats pasakoja, arba tie, kas tame "štabe" buvo. :)

P.S.2. Kam įdomi mano asmeninė nuomonė, tai aiškiai sakau, kad tuo metu tikrai veiksminga Nepriklausomos Lietuvos saugumo struktūra buvo A. Skučo vadovautas AT Apsaugos Skyrius.

Ne be reikalo jį "brazauskininkai" labai greit pasistengė likviduoti, o beveik visus darbuotojus išvaikė. Net ir pats A. Skučas turėjo išvažiuoti (galima sakyti ir taip - išbėgti) uždarbiauti į užsienį - tolimon šiaurėn, toliau nuo bet kokių žmonių...

Wlfs
penk., 2011-01-14 11:28

Tai kad Skučas ir taip keliuose filmuose, skirtuose Sausio 13-ajai pasakoja.

Aplamai tai kiekvieno dalyvio atsiminimai yra vertingi - nesvarbu - įdomiai ar neįdomiai jie pateikti.

91 m. sausio įvykiai
ketv., 2011-01-13 21:13

Labai išsami patirtis, bet pasigedau pirmame sakinyje žadėtos kritikos Paleckio http://www.fronte.lt/index.php?action=page&id=3771 atžvilgiu.

Dėkui Žygeiviui už prisiminimus.

Žygeivis
penk., 2011-01-14 00:06

Ne tiek kritika, kiek faktų išdėstymas: prie TV bokšto ir Radiotelevizijos komiteto visai nebuvo Sąjūdžio žmonių, ginkluotų šautuvais (bet kokiais) ar automatais.

Nes visi jie buvo sutelkti AT pastate arba aplink jį. Todėl ir šaudyti į kareivius (tuo labiau į žmones) prie TV bokšto arba Radiotelevizijos komiteto galėjo tik patys kareiviai ir karininkai (pvz., kaip vienas iš jų - papulkininkis V.Kustrio - šaudė iš automato į V.Lukšį, daug kartų rodė per TV) bei KGB ar GRU provokatoriai.

Plačiau čia:
Iš Sausio 13-osios bylos (II). Atvira agresija ir jos aukos
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ukos/55839

Dėl kitų A. Paleckio "netiesioginių įtarimų" - štai keli komentarai iš kitų inf. priemonių:

Sausio 13-oji. Kiekvienam savo
http://www.balsas.lt/print/520049
http://www.balsas.lt/naujiena/520049/sa ... ienam-savo

2011.01.11 09:45
Tomas Čyvas

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/520049/ ... i-apacioje

Tomas Čyvas tikram lietuviui
2011-01-13 12:07:12

Skaičiau apie tą tavo Mosino šautuvą.

Mačiau pats, kad tokį turėjo vienas gavrikas iš "Jedinstvos" "darbininkų draugovės", kuri išlipo iš autobuso prie LRT, kad įeitų įkandin Alfos ir desantūros.

Šiaip, jei koks durnius iš tiro šautuvo ir šovė, esmės tai nei kiek nekeičia ir jokių Paleckio versijas patvirtinančių faktų ten nėra. Aš tą nutartį skaičiau jau gerokai anksčiau. Trūkumas tik vienas - per mažai susodinta jedinstveninkų. Bet gal su Paleckio pagalba - pavyks ir daugiau :)

Antas
2011-01-13 16:41:50

Su "tikruoju lietuviu",kaip ginklų ekspertu, ginčytis neverta. Neseniai jis skelbė, jog 5,45 mm kalibro kulkos, kuriomis buvo sužeista daug bokšto gynėjų, nenaudojamos SA ginkluotėje, todėl jomis iš kažkokių mėgėjiškų šauninkų esą šaudę "landsbergio smogikai".

Iš kur vargšui "ekspertui", niekad netarnavusiam kariuomenėje ir nesimokiusiam karinėje katedroje, žinoti, jog toks kalibras yra sovietinio automato AK-74?

sky76v
2011-01-13 16:49:17

Mosino šautuvas? O apie Rusijos armijos iki šiol tebenaudojamą Dragunovo nieko neteko skaityt?

Žygeivis
penk., 2011-01-14 00:32

Palyginimui:

Sąjūdžio žmonės buvo daugiausia ginkluoti štai šiuo mažo kalibro šautuvu ir jo modifikacijomis (šovinio kalibras 5,6 mm):

Cтандартная мелкокалиберная винтовка СМ-2
Изготовитель: ОАО "Ижмаш"
http://www.rbs.ru/vttv/97/firms/c035/rd08.htm

Технические данные
СМ-2 СМ-2-1
Калибр, мм 5,6 5,6

Sovietų armija buvo ginkluota automatu АК74 (šovinio kalibras 5,45 mm - ir kulka labai aiškiai skiriasi nuo mažo kalibro kulkos):

АК74
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%9A74

5,45-мм автомат Калашникова (АК74[2], Индекс ГРАУ — 6П20, также встречаются названия АК-74, АК 74[3]) — автомат калибра 5,45 мм, разработанный в 1970 году и принятый на вооружение в 1974 году. Является дальнейшим развитием АКМ. Разработка АК74 связана с переходом на новый малоимпульсный патрон 5,45×39 мм.

Mosino šautuvas, jau nenaudojamas sovietų armijoje (šovinio kalibras 7,62×54 мм):

Винтовка Мосина
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92%D0% ... 0%BD%D0%B0

7,62-мм (3-линейная) винтовка образца 1891 года (винтовка Мосина, трёхлинейка, винтовка Мосина-Нагана) — магазинная винтовка, принятая на вооружение Российской Императорской армии в 1891 году.

Патрон: 7,62×54 мм
Калибр, мм: 7,62

Активно использовалась в период с 1891 по конец Великой Отечественной войны, в этот период многократно модернизировалась.

Название оружия происходит от калибра ствола винтовки, который равен трём русским линиям (старая мера длины) — одна линия равна одной десятой дюйма, или 2,54 мм — соответственно, три линии равны 7,62 мм.

Dragunovo snaiperio šautuvas (naudojo tuo metu sovietų armija)(šovinio kalibras tas pats, kaip Mosino - 7,62×54 мм)

Снайперская винтовка Драгунова
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0% ... 0%B2%D0%B0

7,62-мм снайперская винтовка Драгунова (СВД, Индекс ГРАУ — 6В1) — снайперская винтовка, разработанная в 1958—1963 годах группой конструкторов под руководством Евгения Драгунова.

Варианты: ТСВ, СВДС-А, СВДС-Д, СВУ, СВУ-АС, СВДК

Патрон: 7,62×54 мм
Калибр, мм: 7,62

Для стрельбы из СВД применяются винтовочные патроны 7,62×54 мм R с обыкновенными, трассирующими и бронебойно-зажигательными пулями, а также снайперские патроны (7Н1, 7Н14), может также стрелять патронами с экспансивными пулями JHP и JSP. Огонь из СВД ведется одиночными выстрелами. Подача патронов при стрельбе производится из коробчатого магазина емкостью 10 патронов.

Винтовка комплектуется оптическим прицелом ПСО-1, имеется возможность установки ночного прицела НСПУМ.

91 m. sausio įvykiai
penk., 2011-01-14 11:49

A.Stonkui apie kruvinus sausio įvykius primena ir randas
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/mies ... das-325950

2011-01-13, 04:59

irodo, kad musu pareigunai buvo ginkluoti. Tai jau irodymas teismui.

mdz
penk., 2011-01-14 12:02

Jei kalbama apie parsidavėlio paleckiuko teismą, tai čia ne itin vertingas įrodymas.

Buvo keli ginkluoti, bet ne ant stogų aplink RTV komiteto pastatą ar bokštą, o su žmonėmis priešais tankus ir kareivius. Tad tai niekaip nepatvirtina paleckio žodžių.

Žygeivis
penk., 2011-01-14 15:13

Jūs, "paleckiuko" pliurpalų gynėjai, galų gale pasižiūrėkite iš kokių ginklų šaudant ir kokiomis kulkomis buvo nušauti arba sužeisti žmonės.

Ne iš pistoletų, o iš automatų ir karinių šautuvų - o jais ginkluoti Sąjūdžio vyrai visi tada saugojo AT.

Nes toks buvo priimtas sprendimas - bet kokia kaina ir iki galo ginti tik vieną objektą - Aukščiausią Tarybą.

Nors iš pradžių ir mąstė, jog reikėtų ginti 3 objektus (įskaitant Vyriausybės pastatą), bet būtent todėl, kad nebuvo normalių ginklų, buvo nuspręsta visas realias, geriau ginkluotas, jėgas sutelkti prie AT ir aplink ją.

Beje, šis sprendimas įvairiais kanalais buvo tyčia "daneštas" ir KGB, ir armijos, ir sovietinei partinei vadovybei - jog AT bus ginamasi iki galo, panaudojant visas turimas ir įmanomas priemones bei ginklus (beviltiškoje pabaigoje AT, kaip kažkada Pilėnai, turėjo susideginti - tam ant kilimų buvo paruošti išpilti kanistrai su benzinu), o po to prieš okupacines sovietų struktūras ir sovietų armiją turėjo būti pradėtas partizaninis-diversinis karas visoje Lietuvoje, vadovavimą Lietuvos Respublikai perėmus Algirdo Saudargo emigracinei Vyriausybei...

91 m. sausio įvykiai
šešt., 2011-01-15 01:19

Gerb Žygeivi,

mes abu puikiai žinome Audriaus Butkevičiaus silpnybes, jo norą "kelti revoliucijas", "spartinti procesus", "vadovauti, laikant ranką ant pulso" ir t.t.

Mes abu žinome jo domėjimąsi, ieškojimą literatūros "revoliucinės situacijos aktyvinimo" reikalais. Tai ir Parvuso šaulių šūviai išprovokuojant "Kruvinąjį sekmadienį" ir pačių nacių organizuotas reichstago uždegimas.

Šiomis metodikomis vėliau naudojosi ir Putinas (Maskvos ir Volgodonsko daugiaaukščių sprogimai), ir net Jungtinės Amerikos Valstijos rugsėjo 11-ą.

Kaip Jūs manote, ar nėra nė menkiausios galimybės, kad sausio 13 įvykiai galėjo pakrypti ... būtent taip?

Pažindamas Jus, žinau, kad esate neblogas analitikas. Prašau procentaliai išdėstyti. Kiek procentų duodate, kad įvykiai buvo ne tokie, kokius mini A. Paleckis, (šiuo metu susipykęs su A. Butkevičiumi).

Dėkui.

Žygeivis
šešt., 2011-01-15 18:35

1. Pradžiai atvirai pasakysiu, kad Audrius Butkevičius, kaip ir aš, ir dar daugelis kitų įvairių, daugiau ar mažiau aktyvių 1988-1992 m. įvykių dalyvių, praėjo "žygeivių mokyklą". :)

2. Iš pradžių Krašto apsaugos ministru buvo siūlomas kitas gerai žinomas žygeivis ir pogrindininkas - Vidmantas Povilionis, bet AT "kairioji dalis" jo pernelyg bijojo ir tada galų gale buvo nuspręsta paskirti ministru kitą, irgi Kauno "žygeivių mokyklą praėjusį", Audrių Butkevičių.

3. Priežastis aiški - A. Butkevičius toli gražu ne tokių politinių pažiūrų, kaip pvz., Vidmantas Povilionis, aš ir absoliuti dauguma mūsų žygeivių - jis daugiau yra iš vadinamosios "kairiųjų žygeivių grupės" (Gedimino Ilgūno, Vytenio Andriukaičio ir dar kelių, buvusių pirmosios AT nariais).

4. Mano asmenine nuomone, A. Butkevičius yra, sprendžiant iš jo realių veiksmų ir įvairių pasisakymų, pats tikriausias avantiūristas.

Pvz., jau vien ką reiškia jo pateiktas pasiūlymas 1992 m. "savanorių pučo" metu - panaudoti aviaciją ir subombarduoti "sukilėlius savanorius"? Ir kokios tada būtų buvusios pasekmės?

5. Apie Sausio 13-ąją.

Ką Butkevičius "rezgė" 1991 m. sausio 6-15 d. nelabai žinau - jo "štabe" tada dirbo jo paties atrinkti "specai" iš buvusių sovietinės armijos karininkų.

Įvairių planų, žinoma, jie tada prikūrė nemažai. Bet vargu ar rado "vykdytojų" realiam tų planų įgyvendinimui.

Todėl abejoju, jog jie tada ką nors realiai nuveikė - ne ta publika, nes pats Butkevičius, nors ir turėdamas tam tikrą paruošimą, tai tikrai nelindo tuo metu į "peklą", kaip koks Če Gevara, su savo darbo granatsvaidžiu ar "Molotovo kokteilio" pripiltu šampano buteliu. :)

Tuo labiau netikiu, kad jie būtų tarp kitų to meto Sąjūdžio sukarintų grupuočių aktyvistų - kariškai bent šiek tiek pasikausčiusių - atradę tokių išsigimėlių, kurie būtų šaudę į savus žmones, vardan "kruvinos revoliucijos" idėjų įgyvendinimo.

Todėl manau, jog, jei kas ir šaudė iš šautuvų ar automatų į minią, prie TV bokšto ar Radijo ir TV komiteto, žinoma - be SSSR kareivių ir karininkų, tai turėjo būti arba "Jedinstvos" smogikai (jie buvo ginkluoti šautuvais, kai juos ten atvežė), arba kokie nors KGB ar GRU ypač slaptą užduotį vykdę agentai (kuo aš irgi labai abejoju, nes vis tik tuo metu buvo aiškus nurodymas iš pačio SSKP "viršaus" pralieti kuo mažiau civilių kraujo).

Be to tokie spec. agentai būtų šaudę - ir pakankamai taikliai :) - būtent į SSSR eilinius kariškius, o visai ne į civilius - taip "pagrįsdami" SSSR armijos panaudotus šaunamuosius ginklus.

P.S. Pabaigai pridursiu, kad yra dar viena neįprasta versija, kurios niekas kol kas - bent viešai - nenagrinėjo.

Turiu tam tikrą įtarimą, kad čia gal būt galėjo pasidarbuoti ir "trečioji jėga"?

Kaip jau rašiau, tuo metu visas Vilnius knibždėjo pačių įvairiausių spec. tarnybų iš visokiausių valstybių darbuotojų.

Na bet ši versija niekuo (bent šiuo metu) nepagrįsta - tik mano tam tikrais loginiais įvairių galimų versijų apmąstymais.

Manau, kad laikui bėgant tiesa vis tiek palengva "išlįs į paviršių".

91 m. sausio įvykiai
sekm., 2011-01-16 14:05

Žygeiviui.

Tad darant loginę išvadą (su tuo ginklų antikvariatu) 91 m sausio 13 dieną papleškino greičiausiai ne Alfa.

Kažkodėl nėra konkrečių kulkų, ištrauktų iš sužeistų bei žuvusiųjų kūnų. Tai taip pat kelia neaiškumų. Kodėl tai nuslėpta?

Ir jei šaudyta buvo į gynėjus, tai neabejoju, kad šauliai šaudė "iš viršaus". Kodėl bijoma "visos temos", o ne "atskirų detalių"?

Šiandienos kontekste jau tyla nieko nelaimėsi. Visuomenė labai įaidrinta Paleckio pareiškimo ir norės tiesos.

Gal būt šaudė patys edinstveninkai?

Dėkui už šviesos spindulį tos kontroliuojamos tamsos karalystėje.

Žygeivis
sekm., 2011-01-16 19:25

Deja, aš irgi nesu skaitęs išsamias skrodimų išvadas.

Manau, kad tikrai reikėtų jas paskelbti, nes bet kokie nutylėjimai tik sukelia galimybes įvairioms fantazijoms ir insinuacijoms, kurios dabar vos ne kasmet vis pasikartoja - ir ne tiek Lietuvoje, kiek užsieniuose, kur tokią propagandą prosovietiniai ir antilietuviški "veikėjai" varo ištisai.

Vis tik negirdėjau, jog būtų buvę sužeistų su mažo kalibro šoviniais (šovinio kalibras 5,6 mm).

Sužeidimai daugiausia 5,45 mm kalibro kulkomis. Ir be jokių abejonių iš karinių automatų AK-74 (5,45 mm kalibro kulkos) ten galėjo šaudyti tik SA kareiviai.

Štai su kitų kalibrų kulkomis jau nelabai aišku: pvz., 7,62×54 mm kalibro kulkos. Jas tuo metu galėjo iššauti įvairios ginklų sistemos - ir jau tuo metu nebenaudojami armijoje Mosino šautuvai ("triochlineikos"), ir snaiperinis Dragunovo šautuvas (jį tada naudojo ir SA spec. dalinių snaiperiai), ir, atrodo, dar yra daugiau...

Kartu faktas tai, kad prie TV ir radijo centro buvo atvežtas sunkvežimis su ginkluotais "Jedinstveninkais". Jie turėjo ir "Mosino" šautuvų. Turėtų būti tai kur nors nufilmuota ar nufotografuota. Reikėtų paieškoti to meto dokumentikoje.

Vienu žodžiu, manau, kad šį klausimą oficialios Lietuvos Valstybės struktūros turėtų labai išsamiai išnagrinėti ir būtinai viešai paskelbti visą surinktą informaciją - ir dokumentus, ir fotografijas, ir filmuotą medžiagą.

Kitaip įvairūs gandai tik augs ir plėsis, nes kasmet mažėja tų, kurie patys savo akimis matė, kas tada ir kur vyko.

Senas savanoris
antr., 2011-01-18 13:32

Dėl 7.62x54 mm kulkų: 54 mm tai gilzės ilgis, dažniausiai tiek 7.62x54 (Mosin, Dragunov), tiek 7.62x39 (AK-47) buvo naudojamos tos pačios 123 granų kulkos.

Taip kad vien pagal kulkos kalibrą dar negalima pasakyti ar ji buvo iššauta iš Dragunovo šautuvo ar iš senesnio Kalašnikovo.

Žygeivis
antr., 2011-01-18 16:57

Reikia pastebėti, kad sovietinėje armijoje (kaip, beje, ir visose kitose Sovietinėse struktūrose) viskas buvo labai standartizuota ir unifikuota - visų pirma tam, kad, pvz. senus šaudmenis (o pramonėje - pvz., kulkų tūtelių ar pačių kulkų gamybos automatines stakles) būtų galima panaudoti ir naujoms ginklų sistemoms, jų atsarginėms detalėms ir pan.

Todėl kuriant įvairias naujas ginklų sistemas visada labai stengdavosi, kad būtų galima panaudoti bent dalį senų detalių, šaudmenų ir ypač - pramonės staklių ir kitų įrenginių, gaminant naujus ginklus ir jų dalis bei šaudmenis.

Dėl GRU
šešt., 2011-01-15 03:45

Noreciau suzinoti kokie tiksliai padaliniai dalyvvo is GRU?

Vieni sapaliojjimai.

Kam GRU reikejo kistis i sajudi? Tai grynai karine zvalgyba, besidominti tik kariniais reikalais, musu respublikos ivykiai jai visai nerupejo.

Rasote tai ko nesuprantate ar pridejote tai del sodrumo - dalyvavo KGB ir GRU!!

Žygeivis
šešt., 2011-01-15 17:57

GRU yra karinė žvalgyba ir karinių diversijų (tame tarpe ir taikos metu) rengimo institucija. Įkurta dar Bronšteino-Trockio 1918 m., kuris tada ir sukūrė Raudonąją Armiją.

GRU labai aktyviai veikė (ir dabar veikia) ne tik už tuometinių SSSR ribų (o dabar Rusijos Federacijos), o ir pačioje SSSR - ypač vadinamosiose "galimos pafrontės zonose".

Veikla labai įvairiapusiška - pradedant spec. diversinių-pogrindinių dalinių tinklo kūrimu (jie būtų "suaktyvinti" karo atveju, užgrobus teritoriją priešams), baigiant ginkluotės bei amunicijos ypač užslaptintų sandėlių įrengimu bei strateginių objektų išankstiniu "giluminiu" užminavimu (atėjus tinkamam momentui konkretus objektas susprogdinamas specialiu radijo signalu arba kitu būdu).

Po 1990 m. kovo 11 d. Pabaltijys ir Moldova buvo paskelbti GRU "pafrontės zonomis", kuriose GRU veikla suaktyvinama, kaip ir tą teritoriją ruošiantis užgrobti priešui.

Tai reiškė, kad šioje teritorijoje, kol jos galutinai neužėmė priešas, pradedamos vykdyti ypač slaptos parengiamosios ir vadinamos "aktyviosios" operacijos - tame tarpe ir pasirengimo potencialiai ypač pavojingų, GRU vadovybės požiūriu, asmenų likvidavimo operacijoms. Sudaromi tokių asmenų sąrašai, nustatomos ir patikslinamos jų buvimo vietos, prieigos prie jų, apsauga ir pan.

GRU šiose operacijose, skirtingai nei KGB, orientavosi ne į politinę Lietuvos vadovybę, o visų pirma į įvairių sukarintų Nepriklausomos Lietuvos struktūrų darbuotojus - vadovus, instruktorius, iš užsienio atvykusius "specus" ir pan. Taip pat į įvairius galimus ginkluotės gavimo "taškus", jų sandėliavimo vietų išaiškinimą, apmokymo centrus, karinių ryšių sistemas ir pan.

Beje, GRU visada labai konkuravo su KGB, ir todėl GRU aktyviai šnipinėdavo ir partinį aparatą, ir pačią KGB.

Lietuvoje jau nuo sovietmečio buvo sukurtas pakankamai tankus ir legalių GRU "taškų" tinklas (vienas iš jų buvo, pvz., Kauno desanto divizijoje), ir labai įslaptintas - skirtas karo atvejui.

Vadovauti ir koordinuoti visoms šioms struktūroms ir GRU veiklai Lietuvoje (bei palaikyti kontaktus su KGB, karine ir sovietine partine vadovybe) į Šiaurės miestelį dar 1990 m. (atrodo, dar pavasarį) atvyko ir čia labai slapta dirbo kažkoks GRU aukštas pareigūnas "Ryžov" (generolas-leitenantas, kiek girdėjau).

Štai ištraukos iš Broniaus Genzelio (dalyvavusio AT sudarytoje tyrimo komisijoje KGB veiklai ištirti) ataskaitos apie SSSR spec. tarnybų veiklą po Kovo 11 d. (Imperijos slaptosios tarnybos Lietuvoje jos griūties metais):

"Imperijos saugumo tarnybomis susidomėjau pragmatiniais sumetimais, kai po 1991 rugpjūčio 19 -21 d. pučo ir jo pralaimėjimo, subyrėjus Tarybų Sąjungos imperijai, KGB formaliai nutraukė Lietuvoje savo veiklą ir kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudarė Balio Gajausko (Balys Gajauskas (g.1926) – rezistentas, 36 metus kalėjęs Tarybų Sąjungos kalėjimuose, nepriklausomybės akto signataras, 1991-1992 m. Lietuvos Saugumo departamento generalinis direktorius) vadovaujamą komisiją tų tarnybų veiklai ištirti Lietuvoje, kurios nariu buvau paskirtas.

Pagrindinis komisijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar Lietuvos Aukščiausioje Taryboje ir Vyriausybėje yra KGB agentų.

1992 m. spalio 25 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas neatnaujino komisijos veiklos. Jos techninio aparato bazėje buvo įkurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Ypatingasis archyvas."

"Kažkodėl iš mūsų dėmesio išsprūsta GRU (Glavnoje razvedovatelnoe upravlenije).

KGB buvo vieša įstaiga, formaliai vyriausybės struktūroje (Valstybės saugumo komitetas prie TSRS Ministrų tarybos). Ji turėjo oficialius padalinius respublikose, rajonuose. Jos vadovai buvo žinomi kaip vyriausybių nariai.

Tuo tarpu GRU slapta institucija buvo tiesiogiai pavaldi TSRS Gynybos ministerijos generaliniam štabui, per jį – TSRS Gynybos komitetui, kurio pirmininku būdavo komunistų partijos CK generalinis sekretorius.

Vietos partiniai bosai net formaliai negalėjo turėti poveikio GRU. Jie nebuvo net vietinių partinių organizacijų įskaitoje. GRU veikla vietose buvo griežtai užkonspiruota. Ji remdavosi profesionaliai paruoštais ir į įvairias struktūras infiltruotais agentais. Tikslas – kova prieš užsienio žvalgybas, terorizmą, galimus valstybės perversmus.

GRU šnipinėdavo ir partinį aparatą ir pačią KGB. Žinoma, KGB agentūra galėjo skverbtis ir į GRU. Šios „firmos“ tarpusavyje konkuruodavo. GRU disidentų veikla nedomino.

KGB archyvuose aptikau, kad Lietuvoje GRU vadovavo „General Rižov“. Lietuvos KGB padalinio telefono knygoje su grifu „visiškai slaptai“ duotas jo telefonas, su kuriuo galima buvo susisiekti tik per „Šiaurės karinio miestelio“ komutatorių (juo pasinaudoti turėjo teisę tik Lietuvos KGB padalinio vadovas ir jo pavaduotojas).

Nei vienas KGB karininkas negalėjo atsakyti ar tai generolo tikroji pavarde ar slapyvardis. Niekam iš komisijos narių nepavyko išsiaiškinti, ar toks generolas Lietuvoje buvo, ar tai tik rezidento slapyvardis. Juo labiau liko atviras klausimas, kur jis dingo. Jokie GRU archyvai nepateko į komisijos rankas.

GRU savo veiklos metodais skyrėsi nuo KGB.

GRU dirbo vien su profesionalais. Visi jie buvo baigę saugumiečių mokyklas, be to dar turintys atitinkamą išsilavinimą ir paklausią specialybę.

Tokie karininkai būdavo įdarbinami GRU dominančiose struktūrose. Apie juos neturėjo informacijos nei vietiniai partiniai veikėjai. Jais galėjo būti tiek nepartiniai, tiek TSKP nariai.

Apie šios institucijos veiklą Lietuvoje mažai ką žinome. Veikė įvairios priedangos organizacijos (firmos, spaudos agentūros)."

Zygeiviui del GRU
šešt., 2011-01-15 20:48

Aciu uz atsakymus.

Neneigiu, kad Lietuvoje nebuvo GRU padaliniu ir jie nevykde veiklos, klausiau konkreciai, kas is GRU dalyvavo sausio 13 ivykiuose, nes mano ziniomis ten niekas nedalyvavo, o ir nebuvo reikalo jiems dalyvauti.

Tam reikalui buvo pasitelkti KGB 6 vald. dalinys "A" (ALFA), kuria pridengė 107 msd ir 76 odd padaliniai.

GRU 5 vald. buvo pavaldus ''specnazas'' ir ''dalinys V'' (VYMPEL) - manau, jei domites, zinote, kad nei pagal ju paskirti, nei apmokymu specifika jie nebuvo skirti dalyvauti tokio pobudzio operacijoms.

Tam TSRS turejo VRM Vidaus tarnybos kariuomene, milicija ''OMON'', KGB ''Alfa''. Jie ir dalyvavo.

P.S. Mano ziniomis Lietuvoje GRU priklause 6 radio zvalgybos baze buvusi Kauno raj. Linksmakalnyje, veikusi 1979-1993.06.

Kokie dar objektai Lietuvoje tiesiogiai priklause GRU?

Žygeivis
šešt., 2011-01-15 21:38

Nepykite, bet Jūs labai daug ką painiojate:

1. Grupė A ("Alfa") priklausė ne KGB 6-tai valdybai, o 7-tai valdybai. Ir dabar grupė "Alfa" irgi yra RF FSB pavaldume.

2. Dalinys "Vympel" ("Вымпел") irgi nuo pat įkūrimo priklausė visai ne GRU, o KGB Pirmos vyriausios valdybos (užsienio žvalgybos) 8 skyriui (diversijos užsienio šalyse) (o vėliau iki savo likvidacijos irgi priklausė FSB - RF Federalinei saugumo tarnybai).

"Vympel" buvo įkurtas iš anksčiau buvusių KGB padalinių "Kaskad" ir "Zenit". Likviduotas 1993 m. gruodžio 23 d.

3. Jūsų minimas plačiai išgarsėjęs Linksmakalnis - labai nemenkas užsienio radijo ryšių pasiklausymo (radijo žvalgybos) kompleksas - taip pat oficialiai priklausė ne GRU, bet KGB.

Dar 1942 metais radijo žvalgybos funkcija buvo perduota iš GRU į NKVD, todėl daugumą šių karinių dalinių perėjo į NKVD pavaldumą. 1943 metų viduryje taip vadinami specialiosios tarnybos daliniai buvo operatyviniame 5-osios NKVD, vėliau 6-osios NKGB pavaldume.

Skirtingai nuo techniškai panašių GRU radijo žvalgybos centrų, Linksmakalnis Vakarų Europoje vykdė politinės ir ekonominės žvalgybos funkcijas, „aptarnavo“ SSSR žvalgybą Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.

Centras vykdė savo užduotis trimis techninėmis kryptimis: telefonu, telegrafu, palydovais, t.y. klausė telefoninio ryšio tarp „objektų“, periminėjo telegrafo signalus bei nuskaitinėjo informaciją nuo palydovų, pvz.: faksogramas, telemetrijos signalus ir taip toliau.

Ką klausyti, kada klausyti ir kokiame dažnyje – spręsdavo valdžia Maskvoje arba Vilniuje, centras tiesiog įvykdydavo gautas užduotis.

Plačiau:

KGB Radiožvalgybos mazgas Linksmakalnyje
http://www.fortifikacija.lt/?p=373

4. Dėl GRU tinklų Lietuvoje galiu tik pakartoti tai, ką jau rašiau: buvo du nepriklausomi tinklai:

- "legalusis" iš įvairių (bet irgi griežtai įslaptintų) bazių ir punktų;
- ir nelegalus, skirtas karo atvejui. Šiuo metu šis nelegalus tinklas veikia taip pat, kaip analogiški GRU tinklai kitose NATO valstybėse.

Ką jie veikia?

Skaitykite, pvz., V. Suvorovo knygas ("Akvariumas" ir kitas).

Galite ir jį patį pasiklausti, ką jis žino apie GRU bazes, buvusias Lietuvoje iki 1992 m. - jo paties tinklapyje http://www.suvorov.com/ :)

Viktoras Suvorovas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Viktoras_Suvorovas

(Виктор Суворов; tikras vardas Vladimiras Rezūnas: Владимир Богданович Резун)

(g. 1947 m. balandžio 20 d.) – GRU karininkas, rašytojas, publicistas.

1978 m. pasitraukė į Jungtinę Karalystę.

Publikavo keletą knygų apie SSSR spec. tarnybas, istorines apybraižas apie Staliną, kitus veikėjus bei istorinius įvykius, jų vertinimus.

Viktoro Suvorovo tinklalapis
http://www.suvorov.com/

Literatūra

Ledlaužis (Ледокол)

Internete lietuvių kalba (.pdf formate)
http://www.emigrantas.com/modules.php?o ... load&file= index&req=getit&lid=298

Pirmas leidimas – „Ice-breaker“, 1990, Hamish Hamilton Ltd, ISBN 0241126223

Diena „M“ (День „М“)

Savižudybė (Самоубийство)

Paskutinė respublika (Последняя республика)

Akvariumas (Аквариум)

Pirmas leidimas – „Aquarium“, 1985, Hamish Hamilton Ltd, ISBN 0241115450

Išvaduotojas (Освободитель)

Pirmas leidimas – „The Liberators“, 1981, Hamish Hamilton Ltd, ISBN 0241106753

Pergalės šešėlis (Тень победы)

Atsiimu savo žodžius (Беру свои слова обратно)

Valymas (Очищение)

Sovietų armijoje (Inside the Soviet Army)

Pirmas leidimas – „Inside the Soviet Army“, 1982, Macmillan Publishing Co.

Sovietų karinėje žvalgyboje (Inside Soviet Military Intelligence)

Pirmas leidimas – „Inside Soviet Military Intelligence“, 1984, Macmillan Publishing Co., ISBN 0-02-615510-9

Specnazas (Spetsnaz)

Pirmas leidimas – „Spetsnaz. The Story Behind the Soviet SAS“, 1987, Hamish Hamilton Ltd, ISBN 0-241-11961-8

Išvaduotojo pasakojimai (Рассказы освободителя)

Kontrolė (Контроль)

Pasirinkimas (Выбор)

Žygeivis
šešt., 2011-01-15 22:02

Patikslinu:

Naujasis V. Suvoro (V. Rezuno) tinklapis
http://www.suvorovrezun.com/

P.S. Seniai buvau žiūrėjęs, o dabar pamačiau, kad senąjį Suvorovo tinklapį FSB (o gal ir GRU) jau sugebėjo "perimti". :(

Deja, ir naujajame tinklapyje galimybė pasiųsti jam žinutę jau prapuolė - yra nuoroda, bet neveikia. :(

Šiek tiek GRU tema :)
šešt., 2011-01-15 22:39

Generolas Č. Jezerskas: nuslėptos istorijos vingiai

Autorius: Dailius Dargis
2009.03.09 22:00

http://www.balsas.lt/print/242298

Citata:

"Spaudoje buvo rašoma, kad 1991-ųjų sausį, dirbdamas Krašto apsaugos departamento antrajame skyriuje, Č. Jezerskas sukaupė nemažai įdomių dokumentų apie KGB ir GRU veiklą aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose.

Juos vėliau perdavė tuometiniam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui.

Iš šio kovo 11-osios akto signataro garažo, esančio Biruliškių plente, Č. Jezersko archyvas mįslingai pavogtas."

Ir dar "gabaliukas" (apmąstymui) :)
šešt., 2011-01-15 22:50

Knyga:
http://www.balsas.lt/print/494608

Dailius Dargis – “Tikroji daktarų istorija”, UAB Balsas.lt leidiniai, 2010

http://rokiskis.livejournal.com/116161.html

"Lyg nejučia kelis kartus užkabinamas ir dar vienas įdomus faktas: panašiai, kaip Vilniaus gaujos buvo susijusios su KGB, Kauno gaujas kuravo kita sovietinio aparato kontora – GRU: daugelis žymiausių Kauno nusikaltėlių buvo išauklėti specialios paskirties Kauno desantiniame dalinyje."

Žygeivis
pirm., 2011-01-17 19:15

Kadangi jūsų klausimai paskatino mane rimčiau pasidomėti GRU veikla Lietuvoje (o ja, kaip pamačiau, labai mažai kas domisi), keletą dienų rinkau informaciją:

Išvada:

Šiandien, po nemažai laiko trukusių informacijos paieškų ir jos analizės, išnagrinėjęs labai įvairią man prieinamą informaciją, galų gale padariau galutinę išvadą:

Vadinamas "Savanorių maištas" 1993 m. vasarą (ir iki jo bei po jo vykusios) iki šiol likusios neaiškios daugelio žmonių mirtys, įvairūs sprogdinimai ir akivaizdžios žmogžudystės yra susijusios su Lietuvoje tuo metu veikusiu ir dabar tebeveikiančiu ypač įslaptintu Sovietų sąjungos (o dabar Rusijos Federacijos) karine žvalgybą - GRU, kuri Kaune turėjo savo slaptą rengimo bazę dar sovietmečiu, o Kauno banditų (ir ne tik jų) tarpe daug užverbuotų asmenų.

Tame tarpe ir Lietuvos Valstybės Krašto apsaugos sistemoje - iki pačių aukščiausių valdžios sluoksnių imtinai.

Plačiau:

Lietuvos savanorių maištas Pakaunės miškuose 1993-iųjų liepos 31 - rugsėjo 22
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=546

Politinės žmogžudystės Lietuvoje?
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1826

P.S. Taigi, jei mane po šio pranešimo ištiks koks infarktas, pakliūsiu po mašina, iškrisiu (ar "pats iššoksiu") per langą, ar netgi "nusišausiu" arba mane kas nušaus, bandydamas, pvz., apiplėšti (ir pan. - variantų yra daug), vadinasi bus aišku, kas dėl to kaltas. Ir kad aš padariau teisingą išvadą. :)

Kirvis
šešt., 2011-01-15 03:49

Man tai keli klausimai iškilo autoriui. Be pykčio :)

Ar tam, kad būti "Mokslo akademijos moksliuku" nereikėjo priklausyti LKP, KGB ar kaip nors kitaip būti surištam su valdančia partija?

Kaip okupacijos metais, kur KGB kontroliavo viską, buvo galima gauti literatūros ir net treniruotis kas liečia visokias partizanines kovas, spec operacijas ir t.t.?

cha
šešt., 2011-01-15 12:15

Kiek pamenu Mokslų akademijoje ir susiformavo sajudis. Net Gorbaciovas buvo issireiskes, kad tai "profesoriu suokalbis".

Žygeivis - Kirviui
šešt., 2011-01-15 16:38

Niekada nepriklausiau kompartijai. Kaip ir absoliuti dauguma mano buvusių bendradarbių.

Komjaunime keletą metų buvau, kada mūsų visą klasę (tiksliau, visas septynias mūsų 21-os vid. mokyklos klases), kaip tada buvo priimta, 8-toje klasėje urmu "priėmė" į komjaunimą. Tai juk jau buvo gilus "brežnevinis išvystytas socializmas", o ne pokario metai.

Deja, jaunimas jau visai nesigaudo, kas, kada ir kaip vyko Lietuvoje (ir visoje SSSR) tais laikais.

Kaip tik Mokslų Akademijos (ne tik Lietuvos, bet visų respublikų bei regionų, pvz. Sibiro) įvairiuose institutuose (visų pirma matematiniuose - cheminiuose - biologiniuose - genetiniuose - techniniuose...) tuo metu (Brežnevo laikais ir vėliau) buvo daugiausia buvusių politkalinių, tremtinių, nepartinių ir kitokių "gerų sovietų draugų".

Priežastis labai elementari - to gyvybiškai pareikalavo tuometinis realus gyvenimas SSSR.

Ir taip buvo visai ne dėl to, kad tuometinė sovietų partinė valdžia ir jos vadovaujama KGB buvo idiotai, nesupratę, kokie asmenys "kaupiasi" Lietuvos ir kitų respublikų (ypač Pabaltijo, Kaukazo, Sibiro (daugiausia Novosibirske), Maskvos ir Leningrado) Mokslų Akademijos institutuose (visų pirma matematikos ir kibernetikos, fizikos, biochemijos, genetikos ir pan.).

Jie tai "toleravo sukandę dantis" dėl labai pragmatiškų sumetimų - jiems gyvybiškai buvo būtina turėti mokslininkų, kurie sugebėtų bent jau suprasti tai, ką atrasdavo "supuvusiuose Vakaruose" įvairios mokslinės grupės ir bandyti tai pritaikyti SSSR, ypač karinėje pramonėje.

Pvz., Stalinas savo laiku sunaikino SSSR kibernetikus ir genetikus, o pasekmė - beviltiškas atsilikimas įvairiose karinėse sferose.

Vis tik Stalino laikais tą "nelojalių sistemai" mokslininkų problemą daugiau mažiau sprendė vadinamosios "šaraškos" - konclageriai skirti būtent mokslininkams ir technikams.

Juk tokiose "šaraškose" ir buvo sukurta (tiksliau nukopijuota) sovietų atominė bomba, vėliau sukurta - jau gana savarankiškai - vandenilinė bomba. Koroliovas ten kūrė savo kosminius laivus, o reaktyvinių lėktuvų konstruktoriai irgi ten visi dirbo, ir apskritai beveik viskas, ką tuo metu išrado SSSR, buvo sukurta šiuose mokslininkų konclageriuose.

Prie Chruščiovo panaikinus daugumą konclagerių, buvo panaikintos ir "šaraškės" - beje, daug jų, ypač Sibire, tiesiog pervadintos įvairiais Mokslų Akademijos MTI - mokslinio tyrimo institutais, o mokslininkai jau nebebuvo laikomi kaliniais. Nors, žinoma, tie MTI buvo ir toliau aptverti spygliuota tvora ir saugomi.

Lietuvoje Mokslų Akademijos institutai (kaip jau rašiau, visų pirma techniniai - tiksliųjų mokslų) istoriškai nebuvo kalėjimų ir konclagerių "filialais", bet jų veikla buvo reglamentuota tų pačių instrukcijų kaip ir visoje SSSR - o praktiškai tai reiškė, kad juose galėjo dirbti žmonės, kurių niekur kitur nepriimdavo, jei tik jie turi geras galvas, nepaisant jų "antisovietizmo".

Žinoma, ta "laisvė" buvo labai ribota - už bet kokią akivaizdesnę ir viešai pareikštą sovietų sistemos kritiką tuoj pat "pasiųsdavo pas baltas meškas".

Bet vis tik atmosfera čia buvo žymiai laisvesnė - pvz., už ne viešus pokalbius tarpusavyje, tarkim pasijuokiant iš sovietų valdžios, jos konkrečių atstovų ar net ir pačios sistemos, įvairių vykdomų nesąmonių, nesodindavo į lagerį ar į "psichuškę" (kaip dažnai įvykdavo kitose įstaigose, gamyklose, fabrikuose, kolūkiuose...), o tik tai įrašydavo į "stebimo asmens bylą" (o "stebimi" buvo visi dirbę tokiuose institutuose).

Kaip tik todėl kiekvienas MA institutas (ir visos aukštosios mokyklos, netgi atskiri fakultetai) turėdavo savo KGB paskirtą "kuratorių", kuris paprastai būdavo to instituto ar universiteto vadovo pavaduotojas (pvz., VU tokiu buvo prorektorius Bronius Sudavičius), o Matematikos ir kibernetikos institute buvo vienas sulietuvėjęs rusas (kiek teko girdėti, lyg ir KGB pulkininkas, pavardės neminėsiu, bet visi, kas tada dirbo, jį žino), beje, irgi mokslininkas, ir neblogas - ir apskritai protingas žmogus, man jis patiko...

Be to visur būdavo vadinami Pirmi skyriai, kuriuose oficialiai dirbdavo koks nors senas KGB-MGB "veteranas" - pensininkas, kuris viską stebėdavo, fiksuodavo ir "profilaktuodavo" ką nors kur nors pasakiusius.

Tačiau svarbiausiais KGB asmenimis visada būdavo nelegalūs etatiniai KGB karininkai, kurių buvo nemažai "infiltruojama" į mokslinius institutus. Jie savo ruožtu verbuodavo "stukačius" vietose.

Atskira kalba yra apie tuos mokslininkus, kurie važiuodavo į kokias nors mokslines komandiruotes į "kap. pasaulį" - šie visi be išimties buvo "apdorojami" KGB, gaudavo dar prieš kelionę specialius "klausimynus", kuriuose būdavo galybė klausimų apie jų sutiktus asmenis (jiems, beje, sudarydavo "programą" - su kuo privalo susitikti, apie ką pakalbėti, ko paklausti ir pan.) - į visus tuos klausimus sugrįžus reikėdavo labai smulkiai atsakyti. O tie, kas atsisakydavo paimti tuos klausimynus, į Vakarus neišvykdavo, nepaisant jų mokslinio rango.

P.S. Jei kam įdomu, tai aš tais laikais net į Lenkiją nebuvau išvažiavęs. :)

Ta pati tvarka buvo ir vadinamosiose įvairiose "kūrybinėse sąjungose" - rašytojų, menininkų, architektų, kompozitorių...

Vienu žodžiu, sovietinė valdžia buvo priversta ne iš gero gyvenimo laikyti "antisovietčikus" - tikrus ir potencialius - šiuose institutuose, bet kartu ir labai "kietai" juos sekė bei stengėsi užverbuoti.

Faktas tas, kad kuriant Sąjūdį, būtent Mokslų Akademijos institutų, VU bei kitų aukštųjų mokyklų fakultetų "akademinė publika" bei "kūrybinių draugijų" žmonės buvo pagrindiniai veikiantys asmenys.

Ir kaip tik jų tarpe buvo daugiausia vienaip ar kitaip susijusių su KGB, ir jos kažkada tai užverbuotų.

Tačiau, kaip sakydavo kagėbistai, "į žmogaus dūšią neįlysi" - labai daugelis tų užverbuotų mokslininkų bei rašytojų, menininkų tikrai labai nuoširdžiai dirbo kuriant Sąjūdį ir atstatant Lietuvos Nepriklausomybę - nepaisydami pastovaus KGB šantažo, kad apie juos bus "paleistas kompromatas". Tik vėliau gyvenimas juos "išblaškė" į įvairias puses.

Kartu reikia atvirai pasakyti, kad nedidelė dalis taip ir liko KGB "stukačiais", ir netgi po Kovo 11 d. toliau vykdė KGB "pavedimus", kuriais buvo siekiama bet kokia kaina likviduoti Lietuvos Nepriklausomybę ir atsiskyrimą nuo SSSR.

Žygeivis
šešt., 2011-01-15 17:09

Kirvis
šešt., 2011-01-15 03:49

Man tai keli klausimai iškilo autoriui. Be pykčio :)

Kaip okupacijos metais, kur KGB kontroliavo viską, buvo galima gauti literatūros ir net treniruotis kas liečia visokias partizanines kovas, spec operacijas ir t.t.?
-----------------------------------

1. Dėl treniruočių vietų.

Po WW2 pralaimėjimų, ypač Kaukaze, kada vokiečių alpinistai ir Alpių šauliai parodė, ką jie sugeba, sovietų karinė ir politinė vadovybė suprato, ką tai reiškia turėti gerai parengtus ir apmokytus alpinistus bei sportininkus-turistus - būsimus kovinius diersantus.

Todėl po karo visoje SSSR buvo masiškai kuriami alpinistų ir sportinio turizmo klubai.

Pvz., VU tokia sportinio turizmo sekcija, vadovaujama buvusio rusų karininko-desantininko, įkurta dar 1948 m.

Kaip tik todėl šių klubų nariams leisdavo (ir net skatindavo) keliauti į tokias atkampias ir laukines vietas, kur jie galėtų treniruotis ypač ekstremaliose gamtinėse sąlygose.

Todėl dalyvavimas legalioje alpinistinėje ir ypač sportinio turizmo veikloje sudarė sąlygas pakliūti į tokias vietas, kur eilinis sovietinis žmogus niekada nepakliūdavo - kalnuose, dykumose, taigoje, poliarinėje tundroje..., įskaitant ir įvairias SSSR pasienio zonas bei kitus "uždraustus" rajonus - nes būtent ten ir yra tos "laukinės" vietos. :)

Galiu trumpai išvardyti, kur, pvz., aš pats esu buvęs - su žygeivių grupėmis ir vienas išmaišiau visą tuometinę Sovietų Sąjungą - nuo Kolos Chibinų ir Vilkų tundrų, Karpatų bei Krymo iki Kamčiatkos, Sachalino ir Kurilų.

Buvau ne kartą įvairiose vietose Kryme ir Karpatuose, Kaukaze, Karakumuose ir Kopet-Dage, Fanuose, Pamyre, Tian-Šanyje, Altajuje ir Kuznecko Alatau, Sajanuose, Koloje ir Urale, Priebaikalėje ir Užbaikalėje, Kamčiatkoje, Sachaline ir Kuriluose.

Kartą tranzu važiavau iš Vilniaus iki Baikalo ežero, o po to ėjome ir plaukėme aplink Baikalą, perėjome Olchono salą Baikale.

Turiu slidžių (Poliarinis Uralas), kalnų (Centrinis Kaukazas) ir pėsčiųjų (Kamčiatka) žygių penktas kategorijas, plaustais (Altajuje) - trečią kategoriją, baidarėmis ir dviračiais - antrą.

Galiu dabar pasakyti, kad viename žygyje netgi buvau nusibeldęs į Iraną, kur tada vyko Chomeinio revoliucija - per tuometinę Turkmėnijos sieną tada gana laisvai buvo galima pereiti ir grįžti. Ypač jei "zastavoje" pagerdavai kartu su vietiniais karininkais, atsivežęs savo spirito. :)

Ten, toli nuo bet kokių "prižiūrėtojų" galėjai treniruotis kiek tinkamas. Svarbu tik vaikščioti su patikimais žmonėmis. Arba vienas - kaip aš ne kartą dariau. :)

2. Literatūrą ir spec. žinių gauti buvo galima, jei tik tuo rimtai užsiimdavai.

Sovietmečiu karinis-diversanto parengimas buvo taikomas labai daugelyje karinių dalinių. Be to tokios literatūros būdavo įvairių bibliotekų spec. fonduose ir spec. bibliotekose - pvz., įvairių karinių dalinių arba, sakykime, VRM bibliotekoje (kurioje buvo ir KGB biblioteka vienu metu, su atitinkama specialiąją literatūra - tam, kad užmaskuoti kagėbistus, kurie ten lankydavosi).

Reikėjo tik rasti patikimų draugų ar giminių, kurie ten kuo nors dirbdavo - nors ir valytojais.

Be to labai daug galima buvo sužinoti ir iš visai atviros literatūros - knygų, žurnalų, laikraščių, pvz. "Krasnaja zvezda" ir pan. - reikėjo tik visą tą, labai išbarstytą, informaciją reguliariai rinkti ir sisteminti.

Beje, dar prieš WW2 Vokietijoje vieną žurnalistą gestapas "čiupo už šiknos", kada jis paskelbė knygą, kurioje buvo masė įvairiausių Trečiojo reicho paslapčių, įskaitant įvairių intymių smulkmenų apie Reicho vadovybę, bei karinių ir ekonominių paslapčių. Tada tas žurnalistas, kada jį "paspaudė", tiesiog parodė laikraščius ir žurnalus, iš kur jis viską susirinko. :)

Nuo tų laikų visose žvalgybose tai yra vienas iš pagrindinių informacijos rinkimo metodų - jis vadinasi "mozaikos metodu". :)

Kirvis
šešt., 2011-01-15 17:38

Ačiū už išsamius atsakymus.

goj
šešt., 2011-01-15 14:55

Pagarba Jums Kęstučiui Čeponiui !

Pats per sausio 13 d šokau vestuvėse kažkur mažojoj Lietuvėlėj.

Bet... bet stovėjau garbės sargyboje prie pašarvuotų, žuvusių Medininkuose.

Po to grįžus mus siuntė pasienio saugoti... Mes ginkluoti tik PM ... "peršikę buvom", bet ne vienas neatsisakė, važiavom.

Skaitydamas prisimenu tą būseną, pasiryžimą, galimas pasekmes sau ir Lietuvai...

Tai dar sykį pagarba. Ir nelabai kreipk dėmesį į jaunuolių komentarus.

Suprantu, kad jie manęs nesuprato. O tu suprasi.

Žygeivis
šešt., 2011-01-15 18:54

Ačiū.

Atvirai sakant, ir aš ne kartą buvau "peršikęs". Kaip sakoma, "išsivalai ir eini toliau". :)

Nes tikro realaus pavojaus nebijo tik tas, kas visiškai durnas. :)

O kai bijai (na, ne per daug, žinoma :) ), tai labai greitai išsivysto "šuniška uoslė" ir nepakliūni - nei po lavina kalnuose, nei kokiam KGB agentui netyčia neišsiduodi, kokią nors "literatūrą" paskolindamas...

Politinės žmogžudystės Lietuvoje?

KARDAS rašė:

Puritonas rašė:

Daug esama susidorojimų - Petrusevičius, Abromavičius, Čepėnas, Beresnevičius, Pociūnas...

Man regis, koncentruokimės paeiliui. Dabar grumtynės vyksta dėl Pociūno.

Kas dėl Abromavičaus tai galiu pasakyt tiek : žmogus kažkada jį pažinojęs ir turėjęs daug bendro su SKATu apie "šį" atsiliepė tik taip "šuniui šuniškas ir galas" Dirbo jis visiems ir savanoriams ir banditams ir vsd. Vat ir priėjo stukačius liepto galą. Kiek tame tiesos neaišku. bet dirbo apart visu kitu darbų vsd prie kgb čia jau faktas.

Juro Abromavičiaus elgesys tikrai dažnai buvo labai sunkiai paaiškinamas - gaila, kad visa medžiaga (o jos surinkta tikrai įdomios ir daug) yra griežtai įslaptinta - į viešumą pakliuvo tik menki gabaliukai.

Kas ir, svarbiausia, kodėl jį susprogdino - taip pat kol kas visai neaišku.

Vytautą Pociūną pažinojau dar jaunystėje - 3 mėnesius ant gretimų narų miegojome. Štai dėl jo galiu garantuoti - toks žmogus tikrai pats per langą neiššoks. Nei kiek neabejoju, jog jį išmetė.

Beje, panašiai "nusižudė" ir kitas ryškus žmogus - Saulius Gricius, žaliųjų lyderis ir žygeivis, o mirties metu - Kauno vicemeras. Pirmojoje po nepriklausomybės atkūrimo Kauno miesto valdyboje, daugelio paskui vadintoje idealistų, romantikų valdžia, S.Gricius kuravo labai daug sričių: sveikatos, aplinkos apsaugą, visą miesto ūkį. 1991 m. gegužės 19-osios rytą S. Gricius rastas negyvas po savo buto langais Neries krantinėje. Su jo savižudybe (?) (irgi "iššoko" per langą) taip pat daug klausimų (tik niekas nenori juos rimtai tirti).

("V.Adomonio pavaduotoju tuomet buvęs Henrikas Žukauskas, dabartinis Seimo narys, po S.Griciaus žūties užsiminė, kad ši savižudybė galėjo būti inscenizuota. “Aš neturiu faktų, bet, mano įsitikinimu, Saulius kažkam buvo neparankus ir jį pašalino. Kas? Maža kas, saugumas, KGB.

Žaliasis vicemeras turėjo duomenų ateityje tapti politiniu lyderiu, jis jau tada buvo pakrikštytas lyderis, vadovavęs nemažai jėgai. Žiūrėkit, po S.Griciaus mirties ir “Atgajos” bendrija, ir žalieji sunyko.

Sunaikintas lyderis - šaknis išrauta ir neatauga lig šiol”, - po keleto metų vėl savo nuomonę pakartojo H.Žukauskas.")

Dar vienas mano pažįstamas - Tautvydas Lideikis (1947 m. spalio 6 d. Vilniuje-1993 m. liepos 15 d. žuvo autoavarijoje) – fizikas, habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. 1990-1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, 1991-1993 m. Piliečių chartijos tarybos narys. 1992-1993 m. Seimo narys. Ryškus ir "švarus" žmogus - ryškiai skyrėsi iš kitų to meto "veikėjų".

Sunku pasakyti, kas ten iš tikro nutiko, bet oficialiai patvirtino, kad įvyko netyčinė avarija. Įtarimą kelia tai, jog jis tuo metu jau daug kam trukdė - ir politiškai, ir "daryti biznį".

Yra ir daugiau keistų (keliančių įtarimą) mirčių per praėjusius 17 metų.

***********************************************************

Dabar galiu ir aš atvirai pasakyti, jog ir mane bandė likviduoti - dar sovietmečiu, prieš pat prasidedant Sąjūdžiui - šiaip taip išgyvenau, bet sveikatą papylė juodai. Mano turėta energija po to išgaravo kaip dūmas. Dabar liko gal tik kokie 30 procentų.

Vienas neblogai Lietuvoje žinomas Sąjūdžio laikų veikėjas ir KGB agentas man vėliau atvirai pasakė, jog jo turimais duomenimis mane tyčia apšvitino radiacija (pasirodo tam naudodavo specialius konteinerius, paslėptus kokiam nors portfelyje - su tokiu portfeliu pastovėdavo žmogui už nugaros kokį pusvalandį, spec. mygtuku atidarę tame konteineryje skylutę - pvz. važiuojant troleibusu, arba darbe kur įmontuodavo už nugaros - ir žmogus po kiek laiko pamažu numirdavo nuo neaiškios kilmės vėžio ar kitos neaiškios ligos).

Manau, jog tokių atvejų buvo nemažai, tik niekas to niekada netyrė - ypač sovietmečiu, kai ir tikslių kompaktiškų prietaisų nustatyti radiaciją niekas neturėjo laisvame naudojime.

Plačiau temoje:

Politinės žmogžudystės Lietuvoje?
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1826

-----------------------------------------------------------------------------------

Šaltinis - Komentarai
http://www.anarchija.lt/politika/34426- ... kites.html

Žygeivis - Pliusui
Ketvirtadienis, 09 Birželis 2011 22:28

Taip, mane iš tikro apšvitino. Tai faktas, kurį nustatė Onkologiniame institute, kada aš nei iš šio nei iš to per keletą dienų vos nemiriau ir tik dėka intensyvaus gydymo išgyvenau.

O po to, dar nebaigus gydymo, turėjau staigiai dingti iš Lietuvos viename tolimų kalnų užkampyje - gavau informacijos iš savo šaltinių KGB, kad "darbą gali pabandyti pabaigti"... :)

Tai, kad mane bandė likviduoti būtent KGB, patvirtino ir du vienas nuo kito nepriklausomi šaltiniai - abu artimai susiję su KGB (beje, vienas jų vėliau pats oficialiai prisipažino, kad buvo KGB agentu - Sąjūdžio vadovybėje buvo keli tokie asmenys, kurie viešai prisipažino patys, ir dar nemažai, kurie prisipažino neviešai ir todėl pagal įstatymą yra įslaptinti).

Ir aš nevardysiu šių žmonių, nes abu yra pakankamai gerai žinomi Lietuvoje (ypač Sąjūdžio metais).

P.S. Yra ir daugiau tokių faktų nustatyta (ne tik Lietuvoje, bet ir SSSR, ir visame pasaulyje) bei aprašyta tam KGB naudoti spec. prietaisai ir technika.

Plačiai pagarsėjusį radioaktyvų talį KGB naudojo daug rečiau, nes jis palieka labai aiškius pėdsakus. Todėl jį panaudodavo tik tada, kai neturėjo kitos galimybės.

********************************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/polsha_ ... ?c=1281391

№203 Марк Козыренко, Латвия - Kęstutis Čeponis (№202)

К чему? К превращению в кучку пепла?

Уж нет ли у тебя серьёзного онкологического заболевания, товаришч?

№204 Kęstutis Čeponis, Литва - Марк Козыренко (№203)

Был, но давно вылечился. Лет 30 назад.

Вообще-то я много чего видел, и много что испытал...

И меня не раз пытались напугать очень даже серьезные люди из очень серьезных организаций...

Но как видишь, я все еще живее всех живых... :)

№207 Марк Козыренко, Латвия - Kęstutis Čeponis (№204)

Вот видишь - тебя в советское время от смерти спасли, а ты тут дурака корчишь, в русофобию играешь.

№240 Kęstutis Čeponis, Литва - Марк Козыренко (№207)

Меня спасли литовские врачи.

А закончил лечиться я сам - поехал в очень трудный поход в тайгу в Кузнецком Алатау, и вернулся через несколько месяцев уже здоровым.

---тебя в советское время от смерти спасли----

Меня специально пытались убить агенты КГБ, используя радиоактивное заражение - не всем сейчас известным полонием, а просто при помощи спец. приспособления с очень радиоактивным веществом, в свинцовом из нутри кейсе, которое излучало направленную радиоактивную струю, когда на несколько секунд, нажав кнопку, открывали крышку специального свинцового контейнера в кейсе, держа его у спины жертвы - к примеру, в автобусе или лифте.

Принцип работы такого приспособления как и в рентгеновских аппаратах, только радиоактивное излучение в тысячи раз сильнее.

Человек получал большую дозу радиации в конкретное место тела, и через некоторое время заболевал раком...

Позже два агента КГБ, не зависимо друг от друга, сами мне все это рассказали.

*************************************************************

Žygeivis - Pliusui
Ketvirtadienis, 09 Birželis 2011 23:13

+
Netikiu. Būtų norėję - būtų nužudę. Ir be jokių švitinimų. Kas toks tu buvai, kad KGB reikėtų griebtis tokių egzotiškų žudymo priemonių - užsienio šalies ministras?
--------------------------------

Kas aš? Tuo metu buvau vienas iš žygeivių judėjimo vadovų, taip pat tvarkęs ir saugumo reikalus. :)

Kodėl bandė likviduoti taip "egzotiškai"?

Ką aš žinau - gal, pvz., tiesiog norėjo išbandyti praktikoje naują metodą "kontroliuojamose sąlygose", prieš jį pavartojant atsakingesnėje operacijoje kur nors užsienyje. Taip sakant, "vienu šūviu nušauti du zuikius"... :)

Be to tai juk buvo pats "perestroikos įkarštis", o gana greitai po to buvo ir Sąjūdžio pradžia. Ir atvira žmogžudystė galėjo sukelti nereikalingų politinių problemų - aš juk turėjau pažįstamų ir giminių tuometiniuose aukščiausiuose LSSR sluoksniuose.

O vėliau, matyt, "nebaigė darbo", nes labai rimtai pakito politinė situacija.

Tačiau po Kovo 11 d. padėtis vėl pasikeitė...

Žygeivis - Pliusui (papildymas)
Ketvirtadienis, 09 Birželis 2011 23:27

Aš pats tai sužinojau tik tada, kai jau gulėjau Onkologiniame institute ir buvo bandoma išsiaiškinti, kas man yra.

Kaip tik tada gavau informaciją iš savo vieno seno gero pažįstamo (o tuo metu ir seno KGB agento - tuo metu, beje, aš to dar nežinojau, nors įtarimų buvo - jis ir anksčiau kai kada įvairiomis užuominomis pasidalindavo su manimi įdomia informacija), kas man iš tikrųjų atsitiko. Kartu patarė man laikinai dingti kur nors "ypač giliai", kai tik man nors kiek pagerės...

Jau gerokai vėliau jo tada pateiktą informaciją patvirtino ir papildė dar keli kiti nepriklausomi šaltiniai - atviriau ar tik užuominomis.

Kas ten žino, gal po kokių 50 ar 100 metų bus atidaryti Rusijos KGB archyvai ir paaiškės, kas, kaip, kodėl...

Bet kaip ten bebūtų, neginčijamas faktas tas, kad mano krūtinė buvo tuo metu nežinia kaip ir kur labai intensyviai apšvitinta.

Žygeivis - Pliusui (papildymas)
Ketvirtadienis, 09 Birželis 2011 23:00

KGB (ir GRU) bei jų "pirmtakai" naudojo labai įvairius metodus bei priemones, likviduodami arba susargdindami jiems neįtinkančius asmenis.

Be to metodai ir priemonės visą laiką buvo kaitaliojami, kad neišryškėtų "braižas".

Kai kas jau yra šiek tiek paskelbta ir viešai.

Pvz., čia aprašytos KGB laboratorijos (pirmoji įkurta VČK dar 1921 m.), kurios kūrė ir gamino tas priemones, bei labai įvairūs "likvidacijai" naudoti metodai ir priemonės:

Убийство Александра Литвиненко: кому это выгодно?
Воскресенье, 26.11.2006
http://www.echo.msk.ru/programs/albac/47758/

P.S. Tiesą sakant, CŽV, Izraelio Mossadas, Prancūzijos spec. tarnybos taip pat naudojo ir įvairius nuodus, ir radioaktyvias medžiagas "likvidacijų" metu.

Neabejoju, jog ir Kinijos spec. tarnybos turi sukūrusios ypač veiksmingas priemones. O ir kitų kai kurių valstybių arsenale yra "likvidacijai" skirtų "įdomių priemonių".

Č.Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai - neįveikę lietuviškos sienos

http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=60807175

(yra nuotraukos iš 1990 m. vizito Lietuvoje)

Česlovas Iškauskas http://www.iskauskas.lt,
http://www.DELFI.lt
2013 m. kovo 2 d. 12:25

Michailas Gorbačiovas Lietuvoje 1990 m. sausį.
© RIA/Scanpix

Jis atrodo nekaip: per didelio svorio, išpurtęs veidas. Visus pastaruosius pusantrų metų jis praleido ligoninėse. Keturios operacijos per penkerius metus, sunki diabeto forma. Pernai gegužę „Twitter“ tinklas netyčia jį jau palaidojo. Žinoma, be pėdsakų tai nepraeina.

Tas žmogus – Michailas Gorbačiovas, kuriam kovo 2 d. sukanka 82-ji. Pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas, prieš 21-erius metus nužengęs nuo politinės scenos.

Parašė 5 knygas, pirmoji išėjo dar 1987 m. ir buvo pašvęsta „perestrojkai“. Antroji buvo apie Vokietijos susijungimą. 1995 m. išėjo jo atsiminimų knyga. Paskui M. Gorbačiovas puolė į melancholiją, ir pernai lapkritį pristatė naują 600 puslapių knygą, pavadintą „Vienui vienas“ (arba „Vienas su savimi“, „Наедине с собой»). Šis pavadinimas tikslesnis negu knygos, išleistos Vokietijoje „Viskam savo laikas“, rašo žurnalas „Der Spiegel“.

Beje, Knygų mugėje jau buvo pasirodžiusi Irenos Ramoškaitės versta ir „Baltų lankų“ išleista knyga, kurią knygynuose išvysime kovo pradžioje, greičiausiai M. Gorbačiovo gimimo metinėms.

Sakoma, kad rusiškame Šventojo Rašto leidime, Kaino išpažintyje yra tokia pranašystė: „...и седмым будет святой Михаил с отметиной на лбу...“ („ir septintasis bus šventas Michailas su žyme ant kaktos“).

Nežinia, kiek tame pranašiškos tiesos, tačiau M. Gorbačiovas išties turėjo įgimtą dėmę prie kaktos ir iš tikrųjų buvo septintasis SSRS lyderis.

Kaip rašoma portale Calend.ru, šventasis Michailas Arkangelas buvo karys gynėjas, jis saugojo Rojaus vartus kelyje į Gyvybės medį, o sumoderninus – gynė liaudį jos laisvės siekiuose.

Kažin kaip tai galima sieti su M. Gorbačiovo politinio pakilimo ciklu, tačiau gal verta patikėti jo ryžtu ir nuoširdžiu nusiteikimu pakeisti sovietinę imperiją, „adaptuoti“ ją prie Šaltojo karo rūbą nusimetusio pasaulio.

O vis dėl to šį kartą ne apie jį.

Pasaulio valdovų, karalių, prezidentų, lyderių biografijoje svarbią vietą užima jų žmonos.

Galima paminėti Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio žmoną Clementine, JAV prezidentų sutuoktines Eleonorą Roosevelt, Bitty Ford, Jacqueline Kennedy, pagaliau iki šiol politikoje aktyvią Hillary Clinton, taip pat pirmąją Argentinos damą Evitą Peron, Afrikoje bene įtakingiausią Ugandos prezidento Yowerio Musevenio žmoną Janet Kataahą ir t.t. Sąrašas toli gražu nebaigtas.

Į šią pirmųjų damų plejadą drąsiai galima įrašyti ir Raisą Maksimovną Gorbačiovą (Titarenko) – ištikimą M. Gorbačiovo palydovę ir pagalbininkę, kuri kartu su vyru tomis įtemptomis 1990-ųjų sausio 11-14 d. netikėtai apsilankė Lietuvoje.

Bet apie apsilankymą Lietuvoje - vėliau, o vyresnieji gal prisimena, kai Raisa sėdėdavo pirmose eilėse, generaliniam sekretoriui, paskui ir SSRS prezidentui sakant kalbas, susitinkant su žmonėmis bei politikais, ir akylai stebėdavo vyrą.

Buvo kalbama, kad šitaip nepaprastų įtaigos galių turinti moteris lyg hipnotizuoja vyrą, suteikia jam dvasinių jėgų ir drąsos...

Visą laiką būdama šalia vyro, M. Gorbačiovo žmona buvo pirmoji Sovietų Sąjungos lyderio žmona, kuri pasisakė už Rusijai neįprastas naujoves visuomeniniame gyvenime bei politikoje.

Savo naujausioje autobiografinėje knygoje M. Gorbačiovas rašo, kad Raisa „itin sunkiai taikstėsi su nauja santykių sistema“.

Pasipūtimo, netakto ir pataikavimo mišinys, vyravęs aukštesniuose sluoksniuose, piktino intelektualią ir tolerantišką Sovietų Sąjungos prezidento žmoną. Tad ji atsiribojo nuo „Kremliaus žmonų“ ir atsidavė filantropinei bei socialinei veiklai.

M. Gorbačiovas su didele pagarba ir meile, o keliuose interviu televizijai – ir su ašaromis akyse atsiliepė apie svarbų žmonos palaikymą ir viešojoje erdvėje jos atvirai rodomą ištikimybę vyro įsitikinimams.

M. Gorbačiova buvo elegancijos etalonas, ir M. Gorbačiovas knygoje taip pat rašo: „Raisa jautė kažkokį vidinį poreikį gerai atrodyti visais atvejais. Per visus drauge nugyventus metus Raisa nė karto rytą nepasirodė man susitaršiusi.“

Dinamiška R. Gorbačiovos asmenybė bei išskirtinis stilius buvo naujiena sovietinėje erdvėje, priešingybė buvusių partinių lyderių „matronoms“, ir tai padėjo sušvelninti sovietų imperijos įvaizdį pasaulyje bei buvo teigiamai vertinama Vakarų žiniasklaidos. 1987 m. britų žurnalas „Woman‘s Own“ ją išrinko Metų moterimi.

Knygoje pasakojama, kaip jiedu susipažino, prisimenamas Raisos pomėgis gražiai rengtis, pasakojama, kad tik 30-ies ji pradėjo naudotis lūpdažiu, kaip Spalio revoliucijos metinių metu 1953-aisiais jie šventė savo vestuves studentiškame bendrabutyje, rašoma apie pirmąją jų naktį praėjus dviem savaitėms po vestuvių.

Galbūt dėl neįprasto slavų kultūrai pirmųjų damų stiliaus Raisa Gorbačiova nebuvo itin mėgstama Sovietų Sąjungoje. Susituokę jie buvo beveik 46 metus. Kaip ir vyrui, ypač jai sunkios buvo 1991-ųjų rugpjūčio pučo dienos, kai M.Gorbačiovas buvo įkalintas Forose.

Po to jai pablogėjo regėjimas, ištiko mikroinsultas. Raisa Maksimovna mirė universitetinėje Miunsterio klinikoje 1999 m. rugsėjo 20 d., likus visai nedaug laiko iki kaulų čiulpų persodinimo operacijos. Iki paskutinio atodūsio vyras laikė jos ranką... Savo organą jai buvo pasiruošusi dovanoti sesuo Liudmila.

Grįžkime į šios poros nelauktą ir priverstinį vizitą Lietuvoje.

Kaip tuomet rašė Lietuvos spauda, M.Gorbačiovo ir žmonos Raisos hipnozės seansas lietuvių tautos neužbūrė.

Mėgęs pabendrauti „su paprasta liaudimi“ M.Gorbačiovas šįkart neužmezgė norimo kontakto. Į jo raginimus „Давайте жить вместе“ („Gyvenkime kartu“) žmonės atsakė arba nejaukia tyla, arba skanduojamais šūkiais „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai“.

Tik burokevičininkai ir jedinstveninkai į TV ekranus kaišiojo savo įsiteikiančius veidus ir linksėjo galvomis.

Žurnalistė Valė Čeplevičiūtė rašė, kad šalia M.Gorbačiovo Raisa stovėjo išbalusi ir nejaukiai šypsodamasi. Ji, matyt, tikėjosi, kad viso pasaulio numylėtinio charizma paveiks ir lietuvius, kurie praskys ir sutiks grįžti į „sovietinį bendrabutį“.

„M.Gorbačiovo hipnozės seansai buvo iš anksto pasmerkti nesėkmei“, - rašė žurnalistė.

O jos kolega Algimantas Čekuolis pastebėjo, kad psichologinis lūžis jau pirmą vizito dieną susitikime Spaudos rūmuose, kai svečias lyg juokais, bet tikėdamasis teigiamo atsakymo, paklausė „Nejaugi jūs norėtumėte išstoti iš Sovietų Sąjungos?“

„Taip, taip, taip“ – suošė salė, ir neatpažįstamai pasikeitė M.Gorbačiovo veidas bei tonas.

Kažkas pastebėjo, kad Raisa drąsinančiai uždėjo ranką ant vyro rankos...

Istorikai teigia, kad po tokios nesėkmės M.Gorbačiovas su inteligentais net norėjo pakelti stikliuką, tačiau Raisa neleido.

Nepavyko hipnozės seansas ir Kuro aparatūros gamyklos ceche, kur savo vyrą Raisai Maksimovnai teko net raminti.

Šis taip įsiaudrino po karšto nepavykusio pokalbio su įmonės darbininku Zenium Lisausku, kad galų gale nueidamas pagrasino: „Sunku jums bus...“

Bet čia pat gavo darbininko repliką atgal: „Kur? Į Jakutiją išvešite?“

Šios scenos liudininkai sakė, kad pora atrodė gerokai sutrikusi.

Beje, lygiai po metų, 1991-ųjų tragiško Sausio dienomis, tarsi atsakydamas į lietuvių abejingumą savo pasiūlymams, M.Gorbačiovas esą kietai miegojo, nors į Kremlių viena po kitos skriejo telegramos, reikalaujančios nutraukti kraujo praliejimą Vilniuje...

Kodėl tada Raisa Maksimovna nepaveikė mylimo vyro?

Prof. Vytautas Landsbergis, atsakydamas į M.Gorbačiovo knygoje kartojamą teiginį, esą jis nedavė įsakymo kariniams daliniams šturmuoti televizijos centrą, kad tuo „buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“, sakė, jog tai „nuolatinis veidmainiškas žaidimas žodžiais“.

„Nedavęs įsakymo“ tą naktį, jis davė asmeninį leidimą kiek anksčiau (tai liudija M. Gorbačiovo biografas A. Gračiovas), o tą naktį stebėjo savo dalinių, tarp jų „Alfos“ šturmuotojų puolimą Vilniuje – tad nemiegojo, kaip melavo jo štabas.

Gaudamas informaciją apie vykdomas žudynes, net B. Jelcino tiesioginį reikalavimą liautis, tų žudynių nestabdė, tvirtino europarlamentaras.

Taigi, kai kada net pačių įtakingiausių, turinčią paslaptingą kerų galią moterų įtaiga nesuveikia. Neabejotina, kad Altajaus krašto augintinė R. Gorbačiova buvo talentinga moteris, ištikima ir atsidavusi žmona, pakeitusi sovietinių stabų „iki gyvos galvos“ žmonų įvaizdį.

Bet ir jos nevisagalės, kai atsimuša į akliną tautinio laisvės troškulio sieną.

http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-03-02 18:22

Atkreipkite dėmesį - kodėl niekada niekur neparašoma, kokia buvo ta tikroji - reali, o ne įvairūs išmįslai - priežastis, kodėl Gorbačiovas, netikėtai net savo generolams, įsakė nutraukti AT puolimą 1991 m. sausio 13 d., ir tankai, artėję link Aukščiausios tarybos, pasuko atgal į "kazarmas" Šiaurės miestelyje?

Jei kas mano, jog Gorbačiovą ir jo generolus sustabdė baimė, kad bus daug aukų, tai labai apsirinkate - jie niekada nebijojo aukų (tiek svetimų, tiek ir savų - ir tai ne kartą pademonstravo ir anksčiau, ir vėliau.

Beje, jau buvo parengtos specialių nuodingų dujų pripildytos talpos, kurias turėjo pritvirtinti prie karinių malūnsparnių, ir išpurkšti virš Aukščiausios tarybos.

Po to per keliolika sekundžių visi - tiek aikštėje, tiek ir AT - būtų išgriuvę be sąmonės - nebūtų padėjusios ir įprastos karinės dujokaukės, nes tos dujos paveikia ne tik įkvėptos, bet ir kontaktinio poveikio (absorbuojasi tiesiai per odą).

Tai buvo tos pačios nuodingos dujos, kurias vėliau - 2002 m. spalio 26-ąją - "Alfa" panaudojo šturmuodama čečėnų užimtą Dubrovkos teatrą Maskvoje, kur nuo tų dujų vėliau mirė 125 miuziklo "Nord Ost" žiūrovai (iš 912 žiūrėjusių spektaklį).

Tačiau nei ši, tuo metu ypatingai slapta priemonė, nei parengti "Alfos" smogikai, kuriems jau buvo suleistas antidotas (priešnuodis), taip ir nepuolė AT...

Kaip manote, kodėl?

P.S.1. Galiu dabar pasakyti tik viena - priežastis buvo tokia ypatingai svari, kad Gorbačiovas tuojau pat, ją sužinojęs, įsakė nedelsiant stabdyti puolimą.... :)

P.S.2. Kažkodėl man taip atrodo , kad atsakymą, ko taip išsigando "Gorbis" ir jo generolai, galima rasti šioje temoje:

Kauno bakterinių preparatų gamykla – biologinis ginklas ir narkotikai
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=93&t=3491

Majoras pecinykas
2013-03-02 20:55

Žygeivis rašė:
Atkreipkite dėmesį - kodėl niekada niekur neparašoma, kokia buvo ta tikroji - reali, o ne įvairūs išmįslai - priežastis, kodėl Gorbačiovas, netikėtai net savo generolams,...

yra 3 atsakymai

Ir aš girdėjau panašią versiją iš CCCP kariškių, tik nežinau kiek joje tiesos?

Bronius
2013-03-02 22:12

Žygeivis rašė:
Atkreipkite dėmesį - kodėl niekada niekur neparašoma, kokia buvo ta tikroji - reali, o ne įvairūs išmįslai - priežastis, kodėl Gorbačiovas, netikėtai net savo generolams,...

yra 3 atsakymai

Ar šią priežastį turite omenyje "dingusį" atominį lagaminėlį (portatyvinė branduolinė bomba) kuri buvo LTSR VSK (KGB) žinioje?

Berods apie 30 kg svorio?

Žygeivis - Broniui
2013-03-03 00:55

Tiesą sakant, tada SSSR "dingo" toli gražu ne viena tokia portatyvinė atominė bomba ("ядерный ранец"), sukurta ir pagaminta KGB užsakymu 8-ame dešimtmetyje, ir skirta stambaus masto diversijoms priešo užnugaryje.

Šias "lagaminines bombas" spec. grupės iš anksto, taikos metu, paslėpdavo potencialiam priešui ypatingai svarbiuose objektuose ar šalia jų (taip pat, beje, ir savo nuosavoje - to meto SSSR - teritorijoje, tuose pasienio rajonuose, kurie galėjo būti staigiai užimti priešo - šalia taip vadinamų "ypatingų objektų", pvz., tokių kaip atominės elektrinės), kad karo atveju būtų galima bet kada susprogdinti, panaudojant ypatingą kodinį radijo signalą.

Pusiau oficialiai teigiama, kad tokių "atominių lagaminų ir kuprinių" SSSR buvo pagaminta 132, o valdant jau Jelcinui jų surado tik 48.

Taigi, pagal patikslintus duomenis, byrant "sistemai", nežinia kur dingo 84 tokie atominiai portatyviniai "lagaminėliai" (kai kurie iš tikrųjų telpa į paprastą "diplomatą") ir vieno iš jų galingumas maždaug nuo 1 kilotonos iki 10 kilotonų (kilotona - 1000 tonų trotilo ekvivalentu).

P.S. Tačiau aš turėjau omenyje ne šituos :"lagaminėlius", o žymiai baisesnius ir efektyvesnius masinio naikinimo ginklus - tuos, kurie buvo sukurti Lietuvoje taip vadinamame susivienijime „Biopreparatai“, kuriam sovietmečiu priklausė ir Kauno bakterinių preparatų gamykla, ir keli institutai bei laboratorijos.

Manau, kad Gorbačiovui ir jo moksliniams patarėjams buvo pateikti labai įtikinami įrodymai, kad lietuviai turi kai ką, kas buvo sovietmečiu sukurta "Biopreparatų" susivienijime... :)

Ir perspėjo, kad jie bus panaudoti - spėju, jog greičiausiai, matyt, Maskvoje ir Leningrade, kaip labiausiai tinkamuose tokiam ginklui taikiniuose - jei SSSR armija Vilniuje tuojau pat neatsitrauks nuo Aukščiausiosios Tarybos.

Bronius - žygeiviui
2013-03-03 09:28

Dėkoju už išsamų komentarą...

Kiek žinau tuo metu buvusioje TSRS buvo sukurta "atsakymo" į netikėtą branduolinę ataką prieš šalį sistema (pavadinta "Mirusiojo ranka"), kada priešo branduoliniai užtaisai netikėtai sunaikina branduolinio ginklo paleidimo vadavietes, tada automatiniu režimu pati pakyla ir pasileidžia raketa. skrendanti per šalies teritorija (ir ne tik). ir automatiniu rėžimu paleidžia balistinių raketų paleidimų kodus (kiekvienos buvo skirtingi).

Tuo tarpu JAV bet kurią branduolinę galvutę (es) turinčią balistinę raketą buvo galima paleisti surinkus valdymo pulte skaičius (komandą) 8 nuliai (0000 0000), o iš šachtų pradeda automatiškai startuoti balistinės raketos, ir autonominiu režimu pasiekia ir sunaikina joms iš anksto nustatytus taikinius JAV ir kitose šalyse.

Didžioji dalis portatyvinių branduolinių bombų (lagaminėlių), branduolinių fugasų buvo paslėpta tuometinio priešo teritorijoje.

To meto LTSR VSK (KGB) žinioje buvo ne mažiau trijų portatyvinių branduolinių bombų, kurios buvo išdėstytos Vilniaus mieste, Kaune ir Klaipėdoje.

Prieš tuos įvykius portatyvinis (branduolinis) lagaminėlis "dingo" Vilniuje - ir ne iš LTSR VSK (KGB) būstinės, bet iš objekto, kurio sienoje jis buvo įmontuotas.

Sistema "Mirusiojo ranka" pagal planą būtų paleidusi ir tuometinėje LTSR teritorijoje esančių portatyvinių (atominių) lagaminėlių kodus...

Tada teoriškai išeitų, kad tuometinės Lietuvos gyventojai iš anksto buvo pasmerkti žūčiai?

Žinoma, tai retorinis klausimas...

Žygeivis - Broniui
2013-03-03 13:55

Savo nuosavą teritoriją galingomis branduolinėmis minomis (fugasais) buvo užminavę ir VFR - palei visą sieną su VDR (atomines minas užkasinėjo JAV specialistai, tačiau tai buvo suderinta su Vokietijos Federatyvinės Respublikos to meto vadovybe).

Ši "atominių minų linija" buvo skirta sustabdyti masinę sovietų tankų armijų ataką - būtent taip sovietų genštabas planavo užgrobti Vakarų Europą.

Be abejo, susprogdinus tas minas būtų žuvę dešimtys milijonų vokiečių tiek tuometinėje VFR, tiek ir VDR.

Kiek žinau, tai ir Sovietų gynyboje buvo numatytas panašus planas - ypač pajūriuose - tiek Europinėje dalyje, tiek ir Azijinėje, o taip pat ir dabar yra visame pasienyje su Kinija (taip pat buvo ir Vidurinės Azijos sovietinių respublikų pasieniuose, tačiau dabar jau išmontavo ir perkėlė į savo teritoriją).

Be to sovietų strategai iš tikro planavo karo atveju sunaikinti visus stambiuosius Pabaltijo miestus (Klaipėdą, Vilnių, Kauną, Rygą, Liepoją, Ventspilį, Taliną ir dar kelis), jei šias teritorijas užimtų NATO armijos - šiuose miestuose irgi buvo užkastos branduolinės minos.

Pvz., Vilniuje, po Tauro kalnu ir greta jo yra milžiniška požeminių karinių bunkerių ir juos jungiančių tunelių sistema.

Gali būti, kad būtent ten buvo paslėpta ir viena iš tų branduolinių minų, nes yra vietų, kur žymus radiacinis spinduliavimas.

Atrodo, kad ir JAV specialistai su atitinkamais naujausiais prietaisais labai rimtai ieškojo tas sovietų laikais paslėptas branduolines minas - ir ne tik Lietuvoje, bet ir visose buvusiose soc. lagerio valstybėse, nes buvo įsitikinę, kad tų atominių minų tikrai yra palikta.

Gal ką ir rado - tiksliai nežinau.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 10 Bir 2011 00:30. Iš viso redaguota 5 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Sau 2011 14:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Nei vieno žygio be konkretaus tikslo. Interviu su Kęstučiu Čeponiu (I)

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... 8Deponiu-i

2011-01-25

Tikriausiai ne daug kas Lietuvoje žino apie gūdžiame sovietmetyje gimusį patriotišką Žygeivių judėjimą, šio judėjimo istoriją bei tikslus, tad šiandien Patriotai.lt kalbasi su ilgamečiu Žygeivių judėjimo nariu Kęstučiu Čeponiu.

Laba diena, ponas Kęstuti. Šiame savo pokalbyje norėčiau paliesti neįtikėtinai įdomią, kultūriškai bei istoriškai svarbią, tačiau mūsų dienomis galbūt kiek nepelnytai primirštą lietuvių Žygeivių judėjimo temą. Savo metu buvote aktyvus šio judėjimo narys, tad iškart norėčiau paklausti: kada Lietuvoje atsirado pirmosios žygeivių grupelės, kokios buvo pagrindinės jų atsiradimą sąlygojusios priežastys, kokių paskatų bei tikslų buvo vedami patys pirmieji žygeiviai?

Kaip rodo Vilniaus universiteto turistų klubo (dabar Žygeivių klubo) archyve išlikę to meto dokumentai, dar 1948 m. pirmieji Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai, pasiėmę kuprines, patraukia į sportinius-pažintinius žygius po Lietuvą.

Jiems, be kitų nuotykių, taip pat tada neretai tekdavo susidurti ir su stribais bei sovietų saugumiečiais, ir su Lietuvos partizanais. Ypač sunkūs Lietuvos partizanams buvo 1950-1952 metai. Organizuota rezistencija, su ginklu rankoje kovojanti prieš okupantus ir vietinius parsidavėlius, sutriuškinta. Pasipriešinimo judėjimo dalyviai supranta, jog atėjo laikas keisti kovos pobūdį - būtina pereiti prie naujų, legalių, kovos formų. Svarbiausias šios kovos tikslas - išlaikyti ir stiprinti Tautos dvasią, nepasiduoti sovietinimui ir ruošti lietuvius būsimiems mūšiams už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Dalis partizanų jau tada suprato, kad tam galima pasinaudoti Lietuvoje augančiu (ypač studentų tarpe) turistiniu judėjimu.

Tuo metu žmonių, vaikštančių į žygius, vis daugėjo. 1952 m. Vilniaus universitete įsikuria legali organizacija, su nekaltu (sovietinės valdžios požiūriu) pavadinimu „Universiteto turistų sekcija“, o 1958 m. įsisteigė Universiteto turistų klubas (UTK).

Nuo pirmųjų šios organizacijos gyvavimo dienų joje susiformavo kryptis, kurios tikslai gerokai skyrėsi nuo tų tikslų, kurie buvo išvardyti sovietiniuose „pavyzdiniuose“ „Turizmo sekcijos nuostatose“, o vėliau oficialiai deklaruojami UTK nuostatose - auklėti jaunuosius socializmo statytojus, stiprinti jų fizinę galią ir ruošti patikimais SSSR gynėjais.

Karta po kartos šios neoficialios „turistinės“ krypties atstovai žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu perduodavo kitai studentų-turistų kartai nerašytus priesakus:

* pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;
* saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai;
* tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;
* prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;
* gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo;
* nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui;
* auklėk savo vaikus tautine dvasia;
* padėk išsaugoti lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;
* ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Prabėgs dešimtmetis ir šie žmonės pasivadins žygeiviais.

Žodis „žygeivis“ kilęs iš žodžio „žygis“. „Žygis“ tai nelengva kelionė, darbas ar veiksmas.

1968 m. lapkričio 2 d. netoli Rykantų, ties pilkapiais, įvyko Vėlinių šventimas. Jame dalyvavęs Tadas Šidiškis pasiūlė vadintis ne turistais, o žygeiviais. Remiantis Rimanto Matulio žodžiais, patį žygeivio terminą sugalvojo Jonas Trinkūnas.

Pagrindinis žygeivių šūkis: „Nei vieno žygio be konkretaus tikslo“.

Priesakai: „Keliauk, pažink, padaryk“.

Taip gimė Lietuvos Žygeivių judėjimas.

Kas paskatino jus asmeniškai įsijungti į Žygeivių judėjimą? Ar tai nebuvo pavojinga tais laikais? Ar būta minčių, kad sovietų valdžia gali įtarti tikruosius žygeivių tikslus?

Į sportinius žygius pradėjau vaikščioti dar 1979 m., po 4 kurso VU Matematikos fakultete (vasarą dalyvavau daugiadieniame pėsčiųjų žygyje Kryme, po to žiemą pirmos kategorijos slidžių žygyje Karpatuose). Ir iki tol buvau nemažai vaikščiojęs po Ignalinos rajono miškus, bet vienas, o ne su žygeivių grupe.

Tačiau į tikrąjį Žygeivių judėjimą įsijungiau vėliau - 1980 m. pavasarį, kada pirmą kartą išėjau į žygį su Tadu Šidiškiu.

Atsimenu, kaip ilgai jį įkalbinėjau, kad mums keliems suvadovautų. Keliavome keturiese po Ignalinos apylinkes, Nacionaliniame parke, ežerų pakrantėmis, o Tadas pasakojo šitų apylinkių istoriją - jis čia žinojo kiekvieno ežero, salos, upelio, kalnelio ir miškelio pavadinimus, praeitį, pažinojo vietinius žmones.

Aš pats esu kilęs iš Ignalinos, buvusio Budrių kaimo, tačiau tik su Tadu vaikščiodamas pirmą kartą išgirdau tiek daug visokių istorijų ir vietinių pavadinimų. Nuo vaikystės domėjausi Ignalinos krašto istorija, ir ypač įvairiais smulkių objektų vietovardžiais, juos rinkau ir užrašinėjau. O čia pamačiau, kad Tadas yra surinkęs būtent Nacionaliniame parke tokius vietovardžius.

Nesu muzikalus, bet kada Tadas užtraukdavo savos kūrybos žygeiviškas dainas: „Mes jūras perplaukėm po tris kartus“, „Marija Magdalena“ ar „O sena Žemaitija“, tai net ir aš pritardavau. O po to nutariau, kad reikia surinkti ir užrašyti įvairias savos kūrybos žygeivių dainas, ir jas padauginti. Ką vėliau ir padariau.

Po to vos ne kas savaitgalį ir per visas šventes pradėjau vaikščioti į žygius po Lietuvą, lietuvišką Baltarusijos dalį, Karaliaučiaus kraštą su labai įvairiais vadovais, o greitai ir pats ėmiau vadovauti įvairiems žygiams - pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, plaustais iš brezentinių palapinių, prikimštais pripūstų vaikiškų balionėlių, žiemą - slidėmis...

Taip palengva prasidėjo mano žygeiviška „karjera“: ir tautinė-patriotinė, ir sportinė-mokomoji.

Praktiškai kiekvieną vasarą ir žiemą išeidavome į sudėtingus kategorinius žygius, keliaudami po visą tuometinę SSSR.

Viso atlikau virš 300 „mažų“ (dvidienių-tridienių-keturdienių) ir „didelių“ (kategorinių daugiadienių) žygių. Su žygeivių grupėmis ir vienas išmaišiau visą tuometinę Sovietų Sąjungą - nuo Kolos Chibinų ir Vilkų Tundrų, Karpatų bei Krymo iki Kamčiatkos, Sachalino ir Kurilų.

Turiu slidžių (Poliarinis Uralas), kalnų (Centrinis Kaukazas – beje, pakeliui, įveikiant maršrutą, teko įkopti ir į Elbrusą - vakarinę Elbruso viršūnę, kurios aukštis siekia 5 642 metrus, yra laikomas aukščiausiu kalnu Europoje), pėsčiųjų (centrinė Kamčiatka) žygių penktas kategorijas, plaustais (Altajuje) - trečią kategoriją, baidarėmis ir dviračiais - antrą.

Buvau ne kartą įvairiose vietose Kryme ir Karpatuose, Kaukaze, Karakumuose ir Kopet-Dage, Fanuose, Pamyre, Tian-Šanyje, Altajuje ir Kuznecko Alatau, Sajanuose, Koloje ir Urale, Priebaikalėje ir Užbaikalėje, Kamčiatkoje, Sachaline ir Kuriluose. Kartą „tranzu“ (autostopu) nuvažiavau nuo Vilniaus iki Baikalo ežero, o po to ėjome ir plaukėme aplink Baikalą, perėjome Olchono salą Baikale.

Be to 1982 m. baigiau Vilniaus Liaudies universiteto Turizmo fakultetą. Gavau turizmo instruktoriaus diplomą (kalnų, slidžių ir pėsčiųjų turizmas).

Specializavausi tyrinėdamas išgyvenimo metodus ekstremaliose gamtinėse sąlygose. 1984 m. šia tema parengiau knygos „Keliautojo vadovas (Išgyvenimas ekstremaliose gamtinėse sąlygose)“ mašinraštį. Jis buvo platinamas turistų ir žygeivių klubuose savilaidos būdu.

Dėl realaus pavojaus suvokimo ir kitų panašių dalykų...

Dabar gyvenant sunku suvokti, kaip atrodė realus gyvenimas SSSR laikais - o tada iš tikro buvo daugybė temų ir dalykų, už kuriuos labai greit galėjai būti pasodintas į KGB izoliatorių ir po to uždarame teisme gauti keletą metų Vorkutoje, Mordovijoje ar kokioje „psichuškėje“ (turiu omenyje laikus jau po Stalino – jam gyvam esant „duodavo“ ne mažiau 10 metų, o labai dažnai – 25 metus). Todėl visi, gyvenę tuo metu, nuo mažens puikiai žinojo, ką galima kalbėti, su kuo kalbėti, ką daryti ir ko nedaryti.

Pvz., aš dar pirmame kurse vos neišlėkiau iš Universiteto, nes pakliuvau „po ranka“ tuometiniam prorektoriui Broniui Sudavičiui (faktiškai jis buvo Universiteto KGB kuratorius - prižiūrėjo „ideologinę švarą“ tarp studentų ir dėstytojų). Šiaip taip išsisukau tada, gavęs griežtą papeikimą, kurį pakabino viešai rektorate ir mano fakultete... Bet tai ilga istorija ir todėl nesiplėsiu. Vėliau man buvo nutikę ir žymiai įdomesnių istorijų.

Kartu reikia aiškiai suprasti, kad Žygeivių judėjimas nuo pat pradžių buvo taip išmoningai organizuotas, kad įtraukdavo įvairių žygių dalyvius (o jų kasmet eidavo ne šimtai, o tūkstančiai, su įvairiais vadais) į vis sudėtingesnę ir pavojingesnę antisovietinę, tai yra lietuvišką, veiklą labai palaipsniui ir tai toli gražu ne visus. Vieni pasiekdavo tam tikrą „ribą“ ir jos neperžengdavo, o kiti eidavo toliau...

Suvokimas apie vis augantį ir vis realesnį pavojų pakliūti į KGB akiratį irgi ateidavo palaipsniui. Ir tik tada, kai jau pats užsiimdavai tokia veikla, kada pats jau puikiai suprasdavai, jog pakliuvęs gali mikliai „iškeliauti pas baltas meškas“.

Šiaip jau labai dažnai „balansuodavome ant ribos“. Nes bet kada galėjai būti paskųstas ir „pakviestas profilaktikai“.

Tokie „seni vilkai“ kaip Tadas Šidiškis ar Rimantas Matulis, Jonas Trinkūnas irgi savo jau nemenką patirtį perduodavo toli gražu ne kiekvienam, dalyvaujančiam jų vadovautuose žygiuose, o atskleisdavo labai pamažu, kada pajusdavo pasitikėjimą.

Apskritai, per tuos 10 metų, kada aš sovietmečiu dalyvavau Žygeivių judėjime, labai aiškiai supratau, kad geriausia, užsiimant nelegalia, draudžiama, veikla, yra pasitikėti savo vidine nuojauta, o ne kokiais nors kieno tai pasakymais, rastais dokumentais, fotografijomis ir pan. (nes visą tai labai lengva suklastoti ar išprovokuoti, arba išgauti panaudojant spec. psichotropines priemones, spec, technines priemones ir kt.).

Tiesą sakant, užsiimant tokia veikla, jei tik iškart neįkliūni, labai greitai „išsidirba šuniška uoslė“ ir tiesiog „viduriais“ pradedi jausti, kad gali kuo tai pasitikėti, o su kai kuo geriau nesikalbėti „neleistinom“ temom, tuo labiau neduoti kokią nors „savilaidą“ (pačių atspausdintą arba padaugintą literatūrą) ar rimtesnę užduotį...

Apie tai, kad sovietų KGB buvo puikiai informuota apie Žygeivių judėjimo tikslus ir realią veiklą sužinojau labai greit - ir iš Tado, ir kitų senų žygeivių atsargių paaiškinimų bei pasakojimų, kada ką ir už ką tardė, pasodino ir pan.

Jau vėliau, kada aš pats jau buvau sukūręs nemažą įvairios lietuviškos spaudos, žemėlapių, „savilaidos“ knygučių dauginimo ir platinimo tinklą, irgi niekada nepasakojau net savo artimiausiems draugams, kur ką, pas ką darau. O ir jie tai puikiai suvokė, ir taip pat turėjo savo nuosavus „kanalus“. Nes dirbant nelegaliai visada reikia žinoti tik tiek, kiek būtina tavo darbui - ir ne daugiau.

Pora realių pavyzdžių iš mano paties „praktikos“...

Atsimenu tokią istoriją - maždaug 1984 m. (tiksliai jau neatsimenu datos) vienas iš mano bendradarbių visai atsitiktinai pakliuvo į KGB „užmestą tinklą“, kadangi pas jį rado slaptų karinių žemėlapių foto plokšteles. O jį patį paskundė kito instituto darbuotojas, kažkada iš tų plokštelių pasidaręs foto būdu žemėlapių. KGB pas jį darė kratą dėl kažkokių tai visai kitų reikalų ir rado tuos žemėlapius.

Deja, mano bendradarbis, kada jį „paspaudė“, išklojo raštu visus, kam tik buvo davęs tas foto plokšteles - apie 20 žmonių, tame tarpe ir mane.

Kada mane iškvietė į taip vadinamą 1-ą skyrių, supratimo neturėjau, kur mane pagavo - taigi, jausmas buvo ne koks. Tik kai išgirdau, kuo mane kaltina, gerokai palengvėjo. Iš pradžių net neprisipažinau, kad ėmiau tas plokšteles, tačiau kada man parodė ranka rašytą mano bendradarbio sudarytą sąrašą, kur buvo ir mano pavardė, teko „prisiminti“, kad ir aš ėmiau tas nelemtas plokšteles.

Labiausiai tuo metu bijojau, kad iš karto nepradėtų daryti kratą mano namuose ir kabinete - kaip tik tuo metu buvau prisikrovęs platinimui parengtos, įvairios, ką tik padaugintos ir įrištos literatūros (A. Šapokos redaguotą "Lietuvos istoriją", Vytauto Šilo ir Henriko Samboros parengtą „savilaidos“ knygelę „Po Mažąją Lietuvą“ – vėliau, jau paskelbus Nepriklausomybės atkūrimą, šios knygutės pagrindu Vytautas Šilas ir Henrikas Sambora išleido knygą Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. V., Mintis, 1990), ir kalnus įvairiausių žemėlapių, tame tarpe ir naujų karinių, visai slaptų tuo metu.

Tiesą sakant, man pasisekė, kad tame sąraše buvo apie 20 pavardžių - todėl, matyt, ir nepuolė daryti kratų pas visus - pernelyg daug darbo ir laiko, o tie, kratą darant KGB rasti, iš foto plokštelių daryti, kariniai žemėlapiai irgi buvo (net ir to meto KGB supratimu), matyt, nelabai verti dėmesio - 1944-1955 m. Genštabo kilometriniai žemėlapiai, taigi, jau gerokai pasenę. Tikrai ne šnipų naudojami. Tačiau papurtė ir mane, ir kitus kaip reikiant.

Turėjau parašyti ilgiausią pasiaiškinimą, kokiems tikslams aš juos dauginau, kiek padauginau, kam daviau, kur ir kada naudojau ir pan. Kadangi jau buvau toli gražu „ne žalias“, tai rašte paaiškinau, kad naudojau tik vaikščiodamas grybauti, niekam nedaviau, naudojau tik pats ir vienas.

O po to kagėbistas pareikalavo visus padaugintus iš tų plokštelių žemėlapius atnešti. Aš, žinoma, mielai sutikau, ir grįžęs į kabinetą, kol jie tardė kitą „šnipą“ iš to sąrašo, staigiai „išsivaliau“ - nutempiau į instituto rūsį, į vieną užkaborį, kur gulėjo seni dokumentai, visą turėtą kabinete „kompramatą“, o po to nėriau namo ir ten irgi „apsivaliau“ - viską paslėpiau keliose vietose, toliau nuo namų.

Po to nunešiau KGB tardytojui keletą mano „nufotkintų“ žemėlapių - atrinkau, žinoma blogiausios kokybės, o visus gerus išslapsčiau toliau nuo namų. Ir dabar dar turiu nemenką pundą tų žemėlapių - laikau kaip atminimą.

Kagėbistas, pasiėmęs liniuotę, išmatavo kiekvieną žemėlapį atskirai, padarė aprašymą, uždėjo numerį, štampą kitoje pusėje, o po to gavau pasirašyti protokolą su pasižadėjimu, kad daugiau žemėlapių neturiu ir kad esu įspėtas apie atsakomybę (populiariai paaiškino, kiek metų gausiu, jei „pridaviau ne visus žemėlapius arba dar kam nors jų daviau“).

Įdomiausia, kad aš tų žemėlapių buvau išplatinęs ne vieną šimtą įvairiems savo žygių draugams - žinoma, patikimiems. Ir tai, beje, man vėliau parodė, kad praktiškai visais jais galima pasitikėti - iki pat sovietmečio kracho mane daugiau dėl tų žemėlapių KGB „nekabino“, taigi, manau, kad niekas iš tų, kam juos daviau, mane „nepridavė“.

Vėliau, jau „perestroikos“ metais, KGB vėl „knisosi“ prie manęs, kadangi tuo metu jau buvau „pribrendęs sėsti“ (kaip tada sakydavo –„nervai jau nelaikė“) ir parašiau keletą nemažų kūrinių rusų kalba apie būsimą ir absoliučiai neišvengiamą SSSR žlugimą bei tarpnacionalinius santykius įvairiose SSSR vietose (Kalnų Karabache ir kitur), ir juos viešai išplatinau (tame tarpe nusiunčiau ir į „Pravdą“, „Ogonioką“, „Izvestijas“ jų vyr. redaktoriams bei dar keliems, tuo metu aukštiems, SSSR pareigūnams),

Bet tai jau buvo 1987-88 m. ir mane jau nepasodino kokiems 5 ar daugiau metų, kaip būtų įvykę vos pusmetį atgal, o tik „praprofilaktino“ (KGB karininkas (atrodo, pulkininkas), kuravęs mūsų institutą, „pravedė“ pagąsdinamąjį pokalbį) ir KGB paskyrė kelis agentus mano darbovietėje akylai „prižiūrėti“, ką ir kada aš veikiu, o mano naujus raštus tuoj pat nešti ten, „kur reikia“.

Žinau tai, nes bent trys iš jų man patys apie tai prisipažino (tiksliau kalbant, „davė suprasti“) - dar tada arba vėliau.

Kitokių problemų dėl tų ir kitų mano raštų bei apskritai veiklos Žygeivių judėjime, žinoma turėjau - ir net labai rimtų (galiu dabar ir viešai pasakyti, kad mane tada vos nelikvidavo - po to ilgai ir labai sunkiai sirgau, kol šiaip taip išsikapanojau, o po to dėl pašlijusios sveikatos teko galų gale atsisakyti rimtų kategorinių žygių).

Bet tai irgi atskira ilga istorija, tuo labiau, kad iki šiol joje yra daug neaiškumų, kaip tikrame Le Kare (John Le Carre) šnipų romane su slaptais KGB agentais (vienas jų buvo vėliau Sąjūdyje ypač pasižymėjęs KGB agentas „Pranas“), radioaktyviom „minom“ ir pan. dalykais...

(bus daugiau)

Nei vieno žygio be konkretaus tikslo. Interviu su Kęstučiu Čeponiu (II)

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... Deponiu-ii

2011-01-28

Net neabejoju, kad daugelis žygeivių lyderių bei paprastų judėjimo narių, prasidėjus Atgimimui, įsitraukė į aktyvią kovą už Lietuvos Nepriklausomybę. Gal galėtumėte trumpai paminėti, kaip tai vyko ir kaip susiklostė pagrindinių buvusių žygeivių lyderių keliai jau Nepriklausomoje Lietuvoje...

Trumpai atsakant į šį klausimą užtektų pasakyti, kad visų jų „politinis“ likimas iš esmės toks pats, kaip ir daugumos 1990-1991 m. savanorių ir AT gynėjų - jau iš pat pradžių jų „neprileido“ arba labai greit „nustūmė“ nuo bet kokių atsakingesnių pareigų - ir tai darė ir senoji „komunistinė“ nomenklatūra, ir naujoji, labai greit „susiformavusi“ „sąjūdistinė“ nomenklatūra...

Deja, bet reikia atvirai pasakyti, kad dar Sąjūdžio kūrimosi metu sąžiningus ir idėjinius žygeivius bei ramuviečius, kurie ypač aktyviai dalyvavo šioje veikloje, labai atkakliai ir laipsniškai „valė“ ir iš Sąjūdžio vadovaujančių struktūrų, o vėliau ir iš įvairių valstybinių tarnybų (ypač naujai sukurtų, pvz., Kultūros paveldo inspekcijoje, vadovautoje žygeivio Naglio Puteikio ar AT Apsaugos skyriuje, vadovauto Artūro Skučo), kur po Kovo 11 d. nemažai žygeivių pradėjo dirbti... O tas naująsias tarnybas vėliau apskritai panaikino, jas „reorganizuojant“.

Apie tai labai taikliai atsiliepė viename savo interviu 2003 05 01 radijo laidoje (vedėjas Vaidotas Žukas) Kovo 11 signataras, aktyvus Kauno žygeivis, jų vadas ir vienas idėjinių lyderių, vėliau buvęs politiniu kaliniu, Vidmantas Povilionis: viewtopic.php?t=728

----------------------------------------

Ištraukos (visas tekstas - viewtopic.php?t=728 ):

V. Žukas: Gerai. Kaip Jūs dabar, po 15-os metų nuo Atgimimo, vertinate tuometinę Sąjūdžio veiklą?

V. Povilionis: Aš tai labai sąmoningai ėjau į tą Sąjūdį į Kauną, kadangi gyvenau Kaune ir buvau pakviestas Kaune. Aš kažkada sutikau savo kolegą iš Mordovijos lagerio Liudviką Simutį, kalėjusį keliasdešimtį metų. Ir aš tada pakviečiau ateiti į Sąjūdį. O jis atsakė: „Ką Jūs! Sąjūdis yra KGB-istų organizuotas, ko ten lįsti?“ Sakau: „Taip, jis KGB-istų organizuotas, bet ten reikia mūsų, reikia jį po truputėlį kreipti“.

V. Žukas: Tai Jūs jį perkalbėjote?

V. Povilionis: Jis vėliau atėjo. Po pirmųjų susitikimų neperkalbėjau. Labai mus daug tampė už skvernų, sakydavo: „Ko Jūs einate?“. Sąjūdyje buvo stiprūs susirėmimai tarp skirtingų grupių. Man kartais dabar keista klausytis apie kažkokį dabar esantį Sąjūdį, kurį aš pavadinčiau Sąjūdžio klubu.

Sąjūdis padarė tai, ką galėjo. Mes susistumdėme su įtakos agentais.

V. Žukas: Ką reiškia - įtakos agentai?

V. Povilionis: Na, šiandien gal aš plačiai nesiskleisiu, bet buvo žmonės, kurie kreipė tą Sąjūdį į vieną ar kitą pusę, priklausomai nuo to, iš kur buvo užsakymas.

Jeigu Jums buvo nelabai aiški situacija tuo laiku Lietuvoj, tai Jūs turbūt žinote, kokia buvo situacija Demokratinėje Vokietijoje, kai buvo manipuliuojama visais šitais liaudies judėjimais, krikščioniškaisiais judėjimais, žaliųjų judėjimais.

V. Žukas: Būtent todėl Hansas Ditrichas Genšeris (buvęs Vakarų Vokietijos užsienio reikalų ministras) ir išvaikė visą tą Rytų Vokietijos užsienio reikalų ministeriją.

V. Povilionis: Ir būtent todėl mes neišvaikėme nieko. Buvo kitas jėgų santykis.

V. Žukas: Gerai. Dabar mes jau kalbėkim apie laisvės periodą, trylika nepriklausomybės metų. Ko per šitą gerą dešimtmetį neišnaudojome, ką pražiūrėjome, pražiopsojom, išpūtėme vėjais?

V. Povilionis: Grįžtu prie to paties. Neturėjome kritinės masės žmonių, kurie galėtų sudaryti politinį elitą ir truputėlį pravėdinti Lietuvoje, pradarę langus.

Kalba buvo apie vieną dalyką, kad žmonės, kurie susikompromitavo, veikė prieš savo tautą, kolaboravo, neturi teisės valdyti. Jeigu jie turi padorumo, tai turėtų patys išeiti, bet jie neturi teisės valdyti ir vesti.

Ar žmonės, kurie buvo priversti, gali būti kitą kartą priversti? Jie patys turėtų tai suprasti. Dėl jų minkštumo gali vėl įvykti ta pati nelaimė.

Paprasčiausiai turėjo visgi būti apribota galimybė buvusiems valdyti mūsų gyvenimą. Aš manau, kad dalis kaltės yra lietuvių visuomenės, kadangi ji gana nebrandi. Mes praradome laiką, galėjome per tuos 13 metų labai toli nueiti.

Ir aš, negirdamas estų, noriu pasakyti, kad man kartais jie yra labiau suprantami. Manau, kad trūko racionalumo, šalto apgalvojimo, sveiko, normalaus patriotizmo ir savo interesų supratimo.

V. Žukas: Ekonominės sąlygos irgi prisidėjo.

V. Povilionis: ... Aš žinau tiktai, kad mano prokuroras gauna didelę pensiją. Aš negirdėjau, kad partizanai gautų tokias dideles pensijas, kaip gauna tas, kuris mane prižiūrėjo čia, prie Lenino, 40 kameroje, ir ateidavo kartą per metus aplankyti.

V. Žukas: Savo garsiajame vasario 16-osios atsišaukime prieš 30 metų Jūs rašėte, kad ši okupacija nėra paprasta. Kuo, Jūsų nuomone, sovietinė, tuometinė brežnevinė, okupacija buvo nepaprasta?

V. Povilionis: Turbūt aš dabar radau labai gražų įvardijimą, kurį pavartojo jau miręs Rimantas Jasas (Lietuvos istorikas, kuris, tarp kitko, parašė „Didįjį Prūsų sukilimą“). R. Jasas visą tą laikotarpį, tai yra sovietų okupaciją, labai gražiai apibrėžė. Jis pasakė, kad rusai nesugebėjo mūsų surusinti, bet sugebėjo mus nulietuvinti. Labai kritinis Lietuvai buvo laikotarpis tarp praeito amžiaus 9-ojo ir 7-ojo dešimtmečių. Žmonės, kurie gimė tuo laiku, dabar atėjo į valdžią.

V. Žukas: Tai nulietuvinti lietuviai savigarbą prarado.

V. Povilionis: Mes daug ką praradome: savo identiteto jausmą, tapatybės jausmą, domėjimąsi savimi. Aš galiu Jums išvardinti begalę vertybių, kurias praradome. Bet tie visi dalykai dabar lemia mūsų nesveikas nuotaikas, kai Lietuvoje tas valdantysis politinis elitas yra visiškai atsiskyręs nuo žmonių.

------------------------------------

Vis tik Aukščiausioje Taryboje, paskelbusioje 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimą, buvo tikrai nemažai asmenų, vienaip ar kitaip dalyvavusių Žygeivių ir Ramuvos judėjimų įvairių grupių veikloje - mano apytiksliais skaičiavimais, apie trečdalis AT narių (pvz., Vidmantas Povilionis, Česlovas Kudaba, Romualdas Ozolas, Gediminas Ilgūnas, Rimantas Astrauskas, Vytenis Andriukaitis, Jonas Šimėnas, Birutė Valionytė ir dar gana daug kitų), bet dauguma jų buvo, kaip taisyklė, gana eiliniai šių sąjūdžių nariai, o ne žygeivių ir (arba) ramuviečių vadai ar tam tikrų grupių idėjiniai lyderiai, išskyrus gal tik Vidmantą Povilionį, Romualdą Ozolą, Julių Beinortą, Gediminą Ilgūną, Joną Šimėną...

Deja, bet keli seni disidentai, daugiau ar mažiau dalyvavę ir žygeivių judėjime: Gediminas Ilgūnas, Vytenis Andriukaitis, Mečys Laurinkus, Audrius Butkevičius ir dar keli, kažkaip netikėtai ir labai greit persimetė į komunistų-„brazauskininkų“ pusę arba pradėjo juos netiesiogiai remti. Nenoriu nieko įtarinėti, bet mums tuo metu tai buvo labai keista (tiesą sakant, man ir dabar dar nelabai aiškūs jų tokio elgesio motyvai).

Ir į savivaldybių, ypač stambesnių miestų, tarybas iš pradžių, 1990 m., buvo išrinkta nemažai tuometinių žygeivių bei ramuviečių lyderių ir aktyvių narių (pvz., KPI „ąžuolietis“ Saulius Gricius tapo net Kauno vicemeru (iki savo tragiškos žūties), Gediminas Jakubčionis buvo išrinktas į Vilniaus m. tarybą, ir daug kitų).

Apskritai, kalbant apie 1988-1996 m. įvykius yra labai daug „neaiškių momentų“.

Gal būt kada nors istorikai, ištyrę dabar vis dar „juodai“ įslaptintus KGB, kompartijos ir komjaunimo archyvus (ir kitus slaptus archyvus - pvz., Rusijoje ir JAV, Vokietijoje ir Britanijoje, netgi Izraelyje...), sugebės išsiaiškinti, kas tada ne tik Lietuvoje „tampė virvutes“ ir „pasuko“ atkurtos Lietuvos Valstybės likimą ta kryptimi, kuria mes ir dabar palengva „slenkame“ - į Lietuvių kalbos, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės mirtį, jei šio „slinkimo į bedugnę“ laiku nesustabdysime.

Kalbant apie sovietmečio aktyvius žygeivius bei ramuviečius, tai dauguma jų ir dabar yra aktyvūs Lietuvos visuomenės nariai, vadovauja įvairioms tautinėms-kultūrinėms organizacijoms ar dalyvauja jų veikloje, užsiima kita, lietuvybę palaikančia, veikla.

Plačiau siūlau žiūrėti, pavyzdžiui, įvairiose temose skyriuje:

Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės
viewforum.php?f=74

Kai mes kalbame apie XX-ojo amžiaus antrosios pusės lietuvių kovą su okupantais, beveik visuomet pirmiausia pažymimos ginkluotos Laisvės kovos, o paskiau neretai peršokama iškart prie Sąjūdžio. Žinoma, pripažįstama, kad tuo „tarpiniu periodu“ irgi vyko tam tikra patriotiška disidentinė veikla, tačiau, kaip bebūtų gaila, plačiau žinoma ji tikrai ne kiekvienam. Koks jūsų manymu indėlis tuo istorijos tarpsniu tenka Žygeivių judėjimui? Ar jo reikšmė tinkamai ir pakankamai įvertinta naujausioje mūsų valstybės istorijoje?

Klausiate, kodėl peršokama per visą tą ilgą laikotarpį po partizaninio karo pabaigos (realiai tai būtų 1956-1988 m.) - iki Sąjūdžio įsikūrimo (apie kurį rašoma nemažai, bet irgi toli gražu ne viskas)?

Atsakymas yra labai aiškus ir gana paprastas - juk būtent tuo metu gyveno tie, kas dabar valdo Lietuvos Valstybę. O juk absoliuti dauguma jų buvo patys tikriausi kolaborantai - sovietinių partinių (komunistinių ir komjaunimo) bei ūkinių-finansinių struktūrų nomenklatūrininkai (dabar jau ir jų vaikai ir net anūkai „eina į valdžią“).

Pvz., pasižiūrėjau infolex.lt ir pamačiau, kad nėra paminėta nei viena byla, kurioje būtų pritaikytas BK 120 straipsnis (Kolaboravimas)!!!!

-------------------------------------------------------------------------------------
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
Šaltinis - http://www.infolex.lt/ta/66150:str120

120 Kolaboravimas

Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
-------------------------------------------------------------------------------------

Kaip manote, ką tai reiškia? Negi Lietuvoje per 20 metų mūsų gausi teisėsaugos darbuotojų bei institucijų „armija“ nesugebėjo surasti nei vieną sovietinį kolaborantą?

Ir štai šiam, Lietuvos valdžioje „giliai įsikasusiam ir išsišaknijusiam“ kolaborantų sluoksniui, jų pačių „aktyvios komunistinės veiklos fone“ sovietinės okupacijos metais, labai neparanki bet kokia plačiau skleidžiama informacija apie bet kokį tuo metu vykusį (tuo labiau masinį) tuometinio moksleiviško, studentiško ir akademinio jaunimo pasipriešinimą okupacinei valdžiai bei jos peršamai kosmopolitinei komunistinei antilietuviškai ideologijai.

Todėl kiek daugiau yra rašoma tik apie tikinčiųjų (visų pirma katalikų kunigų ir pasauliečių) rengtus protestus bei laiškus, skirtus ginti tikinčiųjų teisėms. Ypač plačiai dabar žinoma Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKB kronika), pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d.

Beje, būtent todėl kai kada paminimi ir žygeiviai, kadangi nemažai jų labai aktyviai prisidėjo ir prie LKBK leidybos, ir prie jos platinimo.

Tačiau visa kita ilgametė lietuviška tautinė-patriotinė Žygeivių ir Ramuviečių veikla iki šiol yra daugiau kelių akademinių straipsnių „taikinys“, bet ne masinės žiniasklaidos ar TV laidų kasdienybė.

Pvz., raskite Vikipedijoje straipsnius apie Žygeivių ir Ramuvos judėjimus? Yra tik apie dabartinę religinę bendruomenę Romuvą, bet ne sovietmečio Ramuvų judėjimą.

O juk Žygeivių ir Ramuviečių judėjimai buvo patys masiškiausi lietuvybės palaikytojų judėjimai Lietuvoje nuo pat 1958-1960 iki 1996-98 m.

Mano kukliais paskaičiavimais vien per 1960-1990 m. laikotarpį Lietuvos Žygeivių ir Ramuvos judėjimuose daugiau ar mažiau aktyviai dalyvavo keliolika tūkstančių asmenų - daugiausia moksleiviško, studentiško ir akademinio jaunimo, bei vyresnio amžiaus, jau ilgamečių, aktyvistų. Jų tarpe buvo keli šimtai tų, ką galima pavadinti įvairių žygeiviškų ir ramuvietiškų grupių bei organizacijų „vedliais - organizatoriais - vadais – ideologais“.

Reikia atvirai pasakyti, kad 1960-1990 m. Žygeivių ir Ramuviečių judėjimai mūsų dabartinės kosmopolitinės „tolerastinės“-„liberastinės“ žiniasklaidos „asų“ ir jų „bosų“ (ir tuo labiau šiuolaikinio valdžios „elito“) tikrai nėra laikomi teigiamais ir reklamuotinais pavyzdžiais dabartiniam lietuvių jaunimui, bet atvirkščiai - juos stengiamasi suniekinti, kaip ypač kenksmingus jų kuriamai „tolerastinei visuomenei“ „nacionalistų išsišokimus“. Kol kas dar taip atvirai ir aiškiai nerašo, bet jaučiasi, kad ta kryptimi „judama“.

Man, jau daug metų renkančiam įvairiausią informaciją šiais klausimais, visiškai akivaizdu, kad Lietuvos Žygeivių ir Ramuviečių judėjimų indėlis, ugdant kelias kartas tvirto, užgrūdinto sunkiuose žygiuose, aktyvaus ir tautiškai mąstančio, lietuvių moksleiviško, studentiško ir akademinio jaunimo, dabartinėje mūsų istorinėje literatūroje nėra pakankamai įvertintas.

Kaip tik todėl būtina rinkti ir skelbti įvairią istorinę informaciją - o jos yra begalės, tik labai sunku ją surinkti, nes ji išbarstyta per šimtus įvairių straipsnių, leidinių, laikraščių, žurnalų - tiek dabartinių, tiek ir sovietmečio laikų. O kur dar neišsemiami „aruodai“ informacijos KGB, komjaunimo, įvairių kitų organizacijų ir įstaigų archyviniuose fonduose.

Žinoma, ir patys žygeiviai bei ramuviečiai turėtų plačiau skelbti (ypač internete) savo atsiminimus bei turimus archyvinius dokumentus, leidinius, istorines nuotraukas.

Kokia žygeivių judėjimo padėtis šiuo metu? Ar dabartiniai jaunieji žygeiviai remiasi „senųjų“ žygeivių patirtimi, idėjomis, ar seka jų pėdomis? Pagrindinis, slaptasis ir ilgai puoselėtas senųjų žygeivių tikslas – Nepriklausoma Lietuva - kaip ir pasiektas (bent jau formaliai), bet ar tikrai visos senųjų žygeivių viltys buvo įgyvendintos? Ko norėtumėte palinkėti jauniesiems mūsų dienų žygeiviams?

Apie dabartinę realią padėtį įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kituose turistų būreliuose, Žygeivių klubais besivadinančiuose, žinau nelabai daug, nors mano paties dukra ir yra gana aktyvi žygeivė Vilniaus Universitete, o ir mano sūnus-gimnazistas jau sudalyvavo keliuose žygeliuose.

Nes realius, žygeivių klubuose dabar vykstančius, procesus galima aiškiai suvokti tik tada, kai pats tame aktyviai dalyvauji, o ne tik girdi apie tai iš kitų ar kur nors internete perskaitai.

Žinau, kad šiuo metu daug kur Lietuvoje žygiai vyksta, ir juose dalyvauja daug daugiau studentų (ir ne tik jų), nei vos prieš keletą metų.

Tačiau ar tuose žygiuose yra kryptingai skatinama ir ugdoma lietuvybė - Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje - tai yra tikroji žygeivystė?

Kiek girdėjau - kol kas nelabai.

Deja, bet kiek teko girdėti bei skaityti, per tuos Nepriklausomybės metus nemažai senųjų žygeivių įkurtų klubų bei kitų organizacijų, palengva išeinant senajai žygeivių kartai, prarado savo tautinę-žygeivišką dvasią ir pavirto grynai sportinio-turistinio-poilsinio pobūdžio būreliais, ar netgi vos ne komercinėmis „firmomis“, organizuojančiomis „ekstremalų poilsį egzotiškose šalyse“...

Visa tai, be jokių abejonių, irgi yra būtina ir žygeiviams, ypač grūdinant savo valią, kūną bei sugebėjimą išgyventi ekstremaliose sąlygose. Bet vien to tikram žygeiviui yra maža - reikia dar ir pastoviai ugdyti savo ir kitų bendražygių lietuvišką dvasią, skatinti ir skleisti lietuvybę visur, kur tik likimas nubloškia. Ir ne tik žodžiais, bet ir įvairiais realiais darbais.

Vis tik ne visur ir ne visi tapo tik „komerciniais-poilsiniais“ ar „ekstremaliais“ turistais. Yra ir aktyvaus jaunimo, tęsiančio senąsias tautines, lietuviškas, žygeivių tradicijas.

Pvz., buvusio KPI (dabar KTU) Žygeivių klubas „Ąžuolas“, kiek teko skaityti spaudoje ir internete, palengva atsigauna ir jame tęsiamos senosios lietuviškos žygeivių tradicijos. O ir Vilniaus Universiteto Žygeivių klube juntamas tam tikras senosios istorinės žygeivių dvasios atgimimas. Beje, „paskutinis UTK mohikanas“ Tadas Šidiškis irgi vis dar reguliariai veda studentų grupeles į įvairius žygius po Lietuvą.

Manau ir tikiuosi, kad Žygeivių judėjimas, nors ir labai susilpnėjęs dėl gana objektyvių pastarųjų dešimtmečių įvykių, kada dauguma senųjų žygeivių buvo priversti užsiimti įvairia veikla, neturinčia tiesioginio ryšio su žygeivyste, palengva vėl atsigaus.

Ypač tai svarbu, matant, kaip Lietuva ir vėl pavergiama įvairių svetimų jėgų, siekiant ją kolonizuoti bei nutautinti ir „išemigracinti“ Lietuvių Tautą - lygiai taip pat, kaip tai buvo siekiama padaryti carinės ir sovietinės okupacijos metais - ne tik buka prievarta tremiant aktyviausius asmenis, bet ir išviliojant lietuvius ieškoti „ilgo rublio“ kur nors Sibiro užkampiuose, o į Lietuvą perkėlinėjant rusakalbę „rabsilą“ – „darbo jėgą“ - iš „plačiosios tėvynės“.

Juk dabar ir vėl į Lietuvą „perkeliama“ „rabsila“ - tik jau ne vien rusakalbė, bet ir kinakalbė, ir angliakalbė, ir lenkalkalbė... , o lietuviai visaip „skatinami“ ieškoti „ilgo euro ar dolerio“ toli nuo Lietuvos...

Ir todėl vis daugiau žmonių, taip pat ir jaunimo tarpe, vis aiškiau suvokia, jog yra vykdoma labai kryptinga ir nuosekli Lietuvos „išlietuvinimo“ politika. O kartu kyla ir natūralus noras duoti tai kosmopolitizmo bangai tinkamą atkirtį.

Kaip tik todėl ir noriu palinkėti naujoms lietuvių žygeivių kartoms visada prisiminti ir savo gyvenime vadovautis jau patikrintais senųjų žygeivių priesakais.

O svarbiausia kiekvieno žygeivio gyvenime, mano nuomone, yra niekada niekam nepasiduoti ir aklai nesilankstyti - nei bet kokiai valdžiai, nei „posovietiniam elitui“, nei apmokamų propagandistų – „piarščikų“ - sumodeliuotai „minios nuomonei“.

Atsiminkite, kad kiekviena valdžia, net ir tikrai lietuviška, yra verta tiek pagarbos, kiek ji nusipelno savo realiais darbais. Ir kiekviena valdžia turi būti griežtai kritikuojama, o jei reikia, tai ir pakeičiama, kada veikia prieš Tautos ir Valstybės interesus.

Tautos jėga yra ne jos narių ir jų mąstymo vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Todėl žygeiviams būtina visada tvirtai ir argumentuotai ginti savo pačių asmeninę nuomonę, tai yra jaustis ir būti tikrai laisvais žmonėmis, o ne kažkieno tai valią vykdančiais bežadžiais „vergais-smerdais“ (lietuviškai būtų - „smirdžiais“).

Mums reikia būti ne kieno nors varu varomais, o sąmoningais Lietuvos Valstybės bei Lietuvių Tautos kariais-gynėjais nuo bet kokių pasikėsinimų - tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų, tiek iš Pietų. O Šiaurėje mes patys turime padėti savo broliams latviams.

Dėkui už įdomius atsakymus. Tikėkimės, Žygeivių judėjimas gyvuos ir toliau, išlaikydamas pačias geriausias ir kilniausias pirmųjų žygeivių tradicijas.

Kalbėjosi Wolfsangel

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... Deponiu-ii

Kurmis
2011-01-28

Na, kad žygeiviai tapo sporto/laisvalaikio kontoromis ar net "firmomis", tai nieko keista. Tuo pačiu tapo skautai ir šauliai ir savanoriai ir t.t., kur pagrindinis argumentas - "ateikite ir mes sumokėsime jusm pinigų..." . Manau, visi tai puikiai žino.

Žygeivis
2011-01-29

Patikslinu Kurmį:

Sporto/laisvalaikio kontoromis ar net "firmomis" tapo ne senieji žygeiviai ir jų įkurtos įvairios organizacijos, o senieji įvairūs aukštųjų mokyklų ir kiti turistų klubai (1990-91 m. daug kur pervardinti - ir tuo metu visai teisėtai - žygeivių klubais: nes tuo metu tokia "forma" atitiko klubų 'turinį").

Priežastis - į šiuos klubus per pastaruosius 20 metų atėjo jau ne viena nauja studentų karta, kuri dabar jau dažnai tik vadinasi žygeiviais, tačiau nedaugelis jų perėmė senųjų žygeivių lietuvybės išsaugojimo ir skatinimo tradicijas:

* pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;
* saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai;
* tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;
* prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;
* gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo;
* nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui;
* auklėk savo vaikus tautine dvasia;
* padėk išsaugoti lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;
* ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Taigi, šie dabartiniai "pseudo žygeiviai" yra - geriausiu atveju - sportinio turizmo turistai...

-----------------------------------------------------------------------------

Straipsnį paskelbė ir Alkas.lt

K.Čeponis. 1991 m. sausio įvykiai – „slaptasis karas“
Sausio 30, 2011 22:17

http://alkas.lt/2011/01/30/k-ceponis-19 ... %E2%80%9C/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 15 Lie 2011 12:35. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Kov 2011 21:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Žygeivis rašė:

Bičiulis rašė:

Nenusipelnei, Žygeivi, giljotinos...

P.S. O aš maniau, kad tu pagal kilmę koks lenkas ar pan. (koks nors Czepan )

Ką ten gali žinoti, su kuo permiegojo kokia nors mano propropro...prosenelė...

Bet bent jau iki 19 amžiaus vidurio visi mano protėviai - pagal visas "linijas" yra gryni lietuviai.

Beje, netgi 19 amžiuje mano pavardė to meto lenkų kunigų rašytuose įvairiuose bažnytiniuose dokumentuose yra visai ne koks nors Czepan, o Czepanis. Caro valdžios dokumentuose - Чепанис. Taigi, mano giminė ir tada buvo tvirti lietuviai...

Prieš kokius 18 metų "Vorutos" laikraštyje radau platų straipsnį apie Rytų Lietuvos bajorų gimines, jų likimą 19 amžiaus pradžioje ir pirmoje pusėje, kada caro valdžia šį kraštą "išbajorino" - tarpe kitų vietinių laisvųjų bajorų giminių nemažai minimi ir Čeponiai (Čepaniai).

Kiek žinau, tai mano 6-tos eilės protėvis tikrai buvo bajoras, o jo žmona netgi buvo nemenko dvaro savininkė (beje, irgi gryna lietuvė, o ne kokia sulenkėjusi "šūdlenkė").

Štai mano protėvių (įvairių vyriškų ir moteriškų "linijų") pavardės: Čepaniai (nuo 1940 m. - Čeponiai), Krivickai (dar seniau Kriviai), Norkūnai, Baušiai (moterys šioje giminėje buvo "raganos" - garsios visame krašte žolininkės), Kruopiai, Šimoniai, ... - kiek man kol kas pavyko išsiaiškinti iš įvairių senų dokumentų.

Šaltinis - http://www.anarchija.lt/politika/34269- ... mment34269

Patikslinu, kad mano protėvių pavardė, užrašyta Lietuvius krikštijusių lenkų kunigų, yra ne Czeponis, o Czepanis (tik nuo 1940 m., kada Rytų Lietuvos dalis grįžo Lietuvos Valstybei, dokumentus Lietuvos valdžia perrašė lietuviškomis raidėmis - Čeponis, kartu pakeičiant tarmišką -anis į bendrinės kalbos -onis).

**********************************************************

https://imhoclub.by/ru/material/general ... ?c=1124698

(№12) Светлана Рябцева, Беларусь - Kęstutis Čeponis (№11)

А ваши предки-то кто? Меченосцы крестоносцев?

(№13) Kęstutis Čeponis, Литва - Светлана Рябцева (№12)

Вот в этом смысле я за своих предков вполне спокоен :) - все они, по всем родовым линиям, вплоть до 17-18 веков (дальше пока что не нашел архивные документы), чистокровные литовцы, к тому же и католики - даже протестантов не было...

Добавлю, что моя фамилия появилась примерно в середине 15 века (после крещения литовцев польскими ксендзами) - и то, что ее форма уже изначально с литовским окончанием -is - Czepanis совершенно явно указывает, что этот мой прямой предок по мужской линии в 15 веке тоже был именно литовец.

Фамилия Czepanis происходит от имени крещения моего предка - от имени святого Стефана, так как в 15 веке на польском оно звучало Щепан и записывалось Szczepan.

А в литовском языке оно превратилось в Чепанис (записывалось Czepanis).

(№14) Светлана Рябцева, Беларусь - Kęstutis Čeponis (№13)

А занимались чем? Как к Гитлеру относились?

(№15) Kęstutis Čeponis, Литва - Светлана Рябцева (№14)

Мои предки были мелкие байорай - литовские воины, охранявшие северо-восточные рубежи Литовской Державы.

Жили в хуторах, обрабатывали землю, воевали...

------------------------------------

Во времена Гитлера жили мой прадедушка (умер в 1942 г.), дедушка (р. 1902 г.) и отец (р. 1932 г.) - и они Гитлера в глаза не видели :), а в связи с их возрастом воевать тоже им не пришлось.

Немецкие войска во время WW2 у нас не задержались - прошли очень быстро, только несколько солдат попросили разрешения попить воды из нашего колодца.

Позже во время всей войны в нашем центре - Игналине - немцев практически не было - стояли украинская и французская (из Лотарингии) части, сформированные из пожилых солдат - они охраняли ж.д.

Иногда они захаживали в наш хутор Будряй погостить и поговорить - жена брата моего дедушки свободно говорила на французском.

Приходили и разные партизаны - в том числе и красные. Ими руководил старовер - друг детства моей бабушки - и тоже разговаривали о жизни. С французами они дружили - и друг в друга никогда не стреляли. :)

После второй совковой оккупации летом 1944 г. большевики назначили этого красного партизана начальником в Игналине. Однако он через несколько недель пришел со своим отрядом в наш хутор и прямо сказал моей бабушке - "я этим нищим голодранцам и безбожникам служить не буду".

И они все опять ушли в лес партизанить - уже как литовский партизанский отряд. Их командир, старовер, примерно через год, прикрывая отход своих друзей, погиб в бою с частями НКВД - храбрый был партизан.

Был у нас во время войны создан и местный отряд АК. Но он совсем ни с кем не воевал - только собирал оружие, патроны, обмундирование и взывчатку (готовился к войне с большевиками), а иногда воровали с поездов лыжи, велосипеды, консервы.... :) Часть этого снаряжения нашли дети в 1962 г., копаясь в песке недалеко от нашей усадьбы, когда откопали бункер АК.

В этом отряде АК большинство были местные литовцы - и летом 1944 г. почти все они тоже стали литовским партизанским отрядом.

Только несколько настоящих поляков короняжей - осадников, которых поселили в Будряй оккупационные польские власти после захвата Восточной Литвы в 1922 г., а также пара ополячившихся литовцев, ушли в Руднинкскую пущу, где собирались все отряды АК - там их всех войска НКВД и окружили, разоружили, взяли в плен и отправили в лагеря в Сибирь. А в 1947 г. их всех, по договору с Польшей, отправили в Польшу.

А вся реальная власть у нас во время войны была у местного литовского самоуправления и литовских полицейских.

(№16) Светлана Рябцева, Беларусь - Kęstutis Čeponis (№15)

Спасибо! Очень интересно. Вашим предкам повезло.

(№17) Kęstutis Čeponis, Литва - Светлана Рябцева (№16)

И в чем же им повезло?

Во время войны в Литве везде было примерно так же - у литовцев с немцами отношения были иногда натянутые, но в основном в принципе вполне нормальные, а вот когда пришли красные, тогда и начались наши повальные беды и страдания...

Советы отняли все наши земли, скот, лошадей, большинство наших хлевов и сараев, разграбили полностью нашу усадьбу и хозяйство, а вся наша большая семья (человек 15) всю зиму и весну ютились в маленькой бане, голодая.

Двоюродные братья моего отца тогда ушли в партизаны, двоюродная сестра стала партизанской связной.

Один из братьев, знаменитый партизанский племетчик, позже вынужден был бежать в Польшу, где женился на полке - там на чужбине и умер с полонизированной фамилией Wojciuk, когда он был чистокровный литовец Vaiciukas.

Правда ему повезло - он дожил до Свободы. А Президент Литвы наградил его Рыцарским крестом за мужество еще при жизни. Польский президент тоже затем наградил, между прочим. :)

Другой двоюродный брат отца по амнистии возвратился домой, но через несколько лет его все равно посадили, а КГБ за ним до смерти "присматривала".

Двоюродную сестру, в то время совсем еще молодую, МГБ взяла прямо в поезде и она почти год провела в тюрьме Лукишкес, в Вильнюсе, но эмгебисты так и не смогли доказать, что она связана с партизанами.

Партизаны, которые ее знали, умерли от пыток, но ее не выдали. А она тоже не призналась - ни под пытками, ни камерным "сиделкам".

Отца, еще пацана, в местном отделении МГБ тоже две недели мучали, чтобы он признался, что поддерживает связи с партизанами, и даже вообще сам местного комсорга пытался прикончить... - но в конце концов и его вынуждены были отпустить.

Я сам читал огромную кипу протоколов его допросов - каждую ночь до утра допрашивали, а днем приказывали на вытяжку стоять у стены.

Самое смешное то, что всегда одно и то же все спрашивали, а он одно и то же отвечал... - и все очень четко задокументировано, на всех страницах его подпись и подпись следователя МГБ... :)

Нашу семью от Сибири тогда спасло именно наши явные связи с партизанами - МГБ несколько лет следила за нашей семьей, надеясь, что к нам зайдут партизаны и их можно будеть изловить.

Но партизаны тоже об этом прекрасно знали...

Затем у нашей семьи отобрали даже колхозный надел - 60 соток, который всем колхозникам по закону принадлежал...

Тогда наконец не стерпев моя бабушка в 1960 г. даже письмо Хрущеву написала :) , о том, что творят Советы в Литве и как издеваются над литовцами.

А мой отец отвез его в Москву и бросил там в почтовый ящик ЦК (в Литве такие письма сразу же изымались местным КГБ).

Затем семья пол года ждала пока всех отправят в Сибирь - все были уверены, что именно так и будет... - но в то время "совковая политика партии и правительства" изменились, и вместо отправки в Сибирь пришло сверху указание председателю колхоза возвратить наш колхозный надел - эти 60 соток.

*******************************************************************

Žygeivis - Upei
8Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 17:22

Upe
Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 16:57

Tikras Arijas Czepanis
http://static3.balsas.lt/03/30/ceponis_px250.jpg
---------------------------------------------------------
Lenkijoje gyvena 77 asmenys pavarde Czepanis.
http://www.moikrewni.pl/mapa/kompletny/czepanis.html
-----------------------------------------------------

Ir kas tave taip stebina?

Gal pamiršai, kad visa Rytų Lietuva buvo okupuota Lenkijos 1920-1939 m., o Pietų Lietuva, kurioje nuo senų laikų gyvena kelios Čepanių giminės, iki šiol yra užgrobta Lenkijos?

Taip pat nemažai Rytų Lietuvos lietuvių pabėgo į Lenkiją nuo sovietų Sibiro 1945-48 m., apsimetę lenkais, kadangi turėjo Lenkijos piliečių dokumentus.

Čepanių daug ir Latvijoje (dar nuo tų laikų kai Latgala buvo Lietuvos Valstybės dalis).

Mano protėviai buvo Lietuvių kariai-bajorai ir saugojo Lietuvos Valstybės pasienius nuo įvairiausių priešų.

Daug Čepanių dar nuo 19 amžiaus gyvena ir JAV, Kanadoje, Brazilijoje bei kitur pasaulyje - visa tai pasekmės to, jog Lietuvių Tauta, susidėjus Tautos vadams su išdavikais ir grobikais lenkais, prarado savo nuosavą Valstybę, ir daugelis geriausių Lietuvių Tautos karių turėjo po įvairių pralaimėtų sukilimų bėgti į užsienius..

Jei ne šį fatališka mūsų senovės vadų klaida (visų pirma išdaviko ir žudiko Jogailos), tai dabar Lietuvių būtų ne trys milijonai, o kokie 20, o gal ir daugiau milijonų.

Žygeivis
10Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 17:35

Upei - dėl arijų

Tu, matyt, dėl savo menko šūdlenkiškiško išsilavinimo (lygiai kaip ir mažamokslis Šiklgruberis) nežinai, kad Lietuvoje gyvena tik vieni tikri arijai - čigonai. :) :) :)

Nes baltai (lietuviai, latviai), slavai bei germanai nėra jokie arijai.

Arijais gali būti vadinami tik iranėnai ir indai.

Vienu žodžiu, mažiau skaityk įvairias nacistines pasakas.

Apsimetėlis "žygeivis"
13Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 18:34

Mūsų šeima didelė ir garbinga:

Alfonsas Čeponis - sovietų didvyris, komjaunuolis
Romualdas Čeponis - Pagarsėjo kraštutiniu žiaurumu, dalyvavo daugumoje tulpinių vykdytų egzekucijų, o šiųjų skaičius įtariamai galėjo siekti netoli 100 nužudytų žmonių - tikrą skaičių iki šiol teisėsauga tik spėlioja.

Žygeivis - Visiems apsimetėliams
Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 19:52

Kaip matau, ir vėl kažkoks šūdžius manimi apsimeta. Na bet tegu stengiasi... :)

Taigi:

1. Visų pirma, mano giminė yra ne iš Kauno ir ne iš Panevėžio, o iš Ignalinos - Švenčionių krašto. :)

2. O antra, kaip tik todėl mano protėvių pavardė buvo ne Čeponis, o Čepanis (skirtingai nei Čeponių, gyvenusių Kauno - Panevėžio - Pasvalio regionuose).

3. Iš kitos pusės, kas gali žinoti - gal Vytauto laikais visi dabartiniai Čeponiai ir Čepaniai turėjo tą patį protėvį - matyt, tikrai karingą (nes dabartiniai Čeponiai ir Čepaniai labai dažnai yra arba kariai, arba banditai, vienu žodžiu žmonės, kurie jokiai valdžiai nesilanksto :) ) ir vislų (nes Čeponių ir Čepanių šiuo metu pasaulyje gyvena keli tūkstančiai)? :) :) :)

Upe - Žygeiviui
Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 20:25

"Karingi banditai valdžiai nesilanksto"

Alfonsą ir Romualdą Čeponius turi galvoje? Be komentaro.

Žygeivis - Upei
Ketvirtadienis, 02 Birželis 2011 20:59

Jei pasidomėtum karine psichologija (iki šiol, manau, kad nesidomėjai), tai žinotum, kad "prigimtinį potraukį adrenalinui" - tai yra norą užsiimti bet kokia ypač rizikinga veikla, pvz. kario, bandito, alpinisto ir pan., nulemia tos pačios genų grupės.

***********************************************************

Iš Anarchija.lt diskusijų:

mažylis
6Pirmadienis, 11 Liepa 2011 23:45

Užpisa fundamentalizmas ir žmonių demonizavimas

Visai gera svetainė anarchija.lt, bet kartais užpisa čia pasireiškiančiu ,,true anarchistų'' kategoriški pareiškimai - dogmos ir kitų demonizavimas.

Paskaičius jo komentarus - faktas kaip blynas, kad Žygeivis rasistas, beveik nacistas ir kitoks pypistas, bet teigti kad jis naikintinas - tai užimti simetrinę poziciją ir įsivelti į amžiną konfrontaciją.

Kaip sako mano draugelis: ,,nuu - bendrauti reikia''.

Žygeivis - Mažyliui
Antradienis, 12 Liepa 2011 14:17

Įdomu, iš kur tu ištraukei, kad aš rasistas? :)

P.S. Niekada nieko neigiamo niekur apie jokias rases nerašiau, nes manau kad visos rasės yra lygios (kaip ir visos tautos).

Ir tai aiškinu pasiremdamas savo gausia patirtimi.

Nes mano sudėtingame gyvenime teko ne kartą veikti kartu su įvairiais azijiečiais ir negrais (pvz., kartą mūsų "komanda" buvo ypač "spalvinga": aš (vienintelis baltasis), negras kareivis kubietis (kariavo Angoloje jau kelis metus), negras Angolos partizanas (vietinis), ir du negrai iš Centrinės Afrikos imperijos, vienas iš jų kažkokio ministro sūnus, o kitas faktiškai jo asmens sargybinis ir tarnas).

Ir jokių problemų mums nekilo, nors susikalbėdavome gana sudėtingai. :)

Upe - Žygeiviui
Antradienis, 12 Liepa 2011 14:59

Žygeivi, jeigu tu nenori, kad Lietuvoj gyventų negrai, reiškias tu rasistas.

Baik čia savo išvežiojimais p*** protą. Atsibodai. Tu tikras aferistas. Laukiu kada patys naciai atspardys tau subinę. Aferistų visi nekenčia. Viskas.

Žygeivis - Upei
Antradienis, 12 Liepa 2011 17:48

Ką bendro turi sąvoka "rasizmas" su siekiu vengti priverstinai propaguojamo rasinio maišymosi?

Apskritai, prieš įvesdama savo nuosavą terminologiją, paskaityk, kas yra "rasizmas".

Kur tu matai rasizmo apibrėžime, kad siekis išsaugoti tautas nuo rasinio (ir tautinio) maišymosi (ypač priverstinio) yra rasizmas?

"Rasizmas – įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, apsprendžiantis žmogaus gabumus, kad tam tikra rasė yra viršesnė arba kad su žmonėmis reikia elgtis priklausomai nuo jų rasinės kilmės."

Aš prieš bet kokį rasinį ar tautinį maišymąsi, nes tai neišvengiamai sunaikina esamą vietinę kultūrą ir sukelia masinius neramumus, o po to ir tarpusavio skerdynes.

Taip visada buvo, yra ir bus - pasaulio istorija tai kasdien patvirtina.

"Taikus tautų ir rasių maišymasis" yra absoliuti utopija - niekada niekas pasaulio istorijoje savo noru ir taikiai "nesusimaišė".

P.S. Pastebiu, kad ponai "raudonieji" (visų spalvų ir atspalvių) labai mėgsta "transformuoti" pasaulyje įprastus politologinius terminus.

Be to taip, kad bet kokios pažiūros, nesutampančios su "raudonųjų" globalistiniais siekiais, būtų įvardijamos keliais, pasaulyje jau kosmopolitinės masinės žiniasklaidos suformuotais, ypač neigiamą atspalvį liaudyje turinčiais, stereotipais - fašizmas, nacizmas, rasizmas ir kt. ...

Kartu niekada aiškiai ir tiksliai neapibrėžiami visi šie terminai - ir tai yra vienas iš stereotipinių masinės propagandos metodų.

Tačiau patys "raudonieji" klaikiai vengia įprastų istorinių terminų "bolševizmas", "pederastija", "enkavedistai"...

Ir visaip bando juos pakeisti įvairiais niekam nežinomais naujadarais. :)

***********************************************************

Šaltinis - Sauliaus Stomos blogas. Lietuva lietuviams, arba Nužudyk valstybę savyje!
http://blog.delfi.lt/sauliusstoma/8520/#comments
Antradienis, 2011-03-15 08:31

Komentarai

Saulius Stoma
Antradienis
2011-03-15 17:15

Gerb. Žygeivi, joks redaktorius Jums neatsakys, bet asmeniškai aš tą ir turėjau galvoje - šaukštas deguto ir medaus statinę pagadina. Bet ir čia turiu galvoje ne išvaizdą, o elgesį, tiksliau - norą muštis :)

Žygeivis
Antradienis
2011-03-15 17:59

Sauliui S. - dėl "deguto šaukšto" paaiškinu: tai, kas vienai Tautos grupei yra "degutas", kitai Tautos grupei yra "medus".

Todėl esminis klausimas toks: kas turi teisę spręsti ir pagal kokius kriterijus, ką laikyti "degutu", o ką - "medumi"?

Dėl noro muštis - aš išaugau Vilniuje, vadinamojoje "Partizankoje" ir "Krasnuchoje", ir nors ypatingo noro muštis neturėjau, bet tekdavo - ir gana dažnai.

Nes tas, kas jaunystėje leidžiasi mušamas, visada ir bus "mušamas".

Beje, tais laikais teko muštis ir su vėliau pagarsėjusiu Vilniaus brigados "vadu". Tik tuo metu jis dar buvo eilinis chuliganėlis iš gretimo kiemo, ir mes jį vadinome "Borka-žyd".

P.S. Na o aš tuo metu buvau daugiau žinomas kaip "Čiunčia". :)

Jaunimas visada yra linkęs "aiškintis santykius" - kas yra stipresnis, ir kieno kokia padėtis "kiemo hierarchijoje". Tai yra mūsų - žinduolių primatų - vyriškuose genuose.

Kaip tik todėl ir yra sukurtos įvairios "kietos" sporto šakos, kuriose galima tiems genams pasireikšti. Tačiau kas kaltas, kad mūsų augančiam jaunimui kasmet vis mažiau realių galimybių sportuoti ir taip išlieti savo susikaupusią vyrišką energiją?

Ar ne tie, kas valdo Lietuvos Valstybę, tačiau neskiria lėšų masiniam sportui vystyti? Kad kiekviename kieme vaikai galėtų sportuoti, o ne tik lakstyti stebėti įvairias varžybas (už bilietus paklodami nemenkas sumas), o po jų išlieti savo susikaupusią energiją, mušantis su kitų klubų "fanais"?

Taigi, prieš "metant akmenį į skinų daržą", vertėtų pamąstyti, ką Valstybę valdantieji nuveikė, jog Lietuvoje klestėtų ne tik profesionalų "elitinis" sportas?

Žygeivis
Antradienis
2011-03-15 19:04

"Saulius S. - Gerb. Žygeivi, joks redaktorius Jums neatsakys",
------------------------------------------------------------------------------------

Kodėl gi neatsakys?

Gal būt ne šiandien, bet atsakyti teks (tame tarpe ir tiesiogine - teisine - prasme) - ir ne tik redaktoriams mano minėtų portalų. :)

Tai juk puikiai suprantame - ir aš, ir jūs, ir tie patys redaktoriai, ir visi Seimo bei Vyriausybės nariai (buvę ir esami) - už savo padarytus bei nepadarytus darbus….

Tai, jog pasaulyje (ir jos dalyje - Europoje, bei dalelėje - Lietuvoje) jau vyksta kardinalūs ir negrįžtami bei nesustabdomi geopolitiniai pokyčiai (ir, kas svarbiausia - žmonių "masinėse" sąmonėse taip pat) jau mato ne tik profesionalūs geopolitinių procesų analitikai, specializuoti institutai bei atitinkamos tarnybos.

Šiandien tai jau akivaizdu ir eiliniams žmonėms, niekada nesidomėjusiems jokiais politiniais procesais.

Šių pokyčių priežasčių daug, bet jos pastaruoju metu vis labiau viena kitą "vejasi ir užkloja".

Ir tai vis aktyviau veikia pasaulinę ekonomiką ir finansų sistemą, bei "pasirodo akivaizdžiai" įvairių produktų kasdien vis augančiose kainose (tame tarpe ir maisto). Ir šios staigiai išaugusios maisto kainos neišvengiamai sukelia "alkanųjų maištus" daugelyje pasaulio valstybių.

O šie "alkanųjų" maištai ir revoliucijos Šiaurės ir Centrinėje Afrikoje bei Azijoje jau dabar akivaizdžiai palengva transformuojasi į labai sudėtingus politinius bei ekonominius procesus, kurių bangos jau ritasi per visą pasaulį.

Tokios stichinės nelaimės, kaip dabartiniai drebėjimai Japonijoje, tik dar sustiprino šias bangas.

Todėl tik laiko klausimas, kada šios bangos užlies ir ES, ir Lietuvą…

Kaip tik tam mes ir turime būti tinkamai pasirengę, nes tokių revoliucinių procesų metu visada galų gale nugali geriausiai organizuota jėga, sugebėsiantį įvesti šalyje tvarką (manau neprieštarausite, kad, po kelių metų anarchijos, tvarkos norės visi, kas dar turės išsaugojęs sveiką protą arba bent jo likučius)… :)

Saulius Stoma
Antradienis
2011-03-15 18:50

Žygeiviui apie tas pačias MUŠTYNES: pasirodo, mes beveik bendraamžiai. Taigi, aš augau Kauno priemiestyje Marvelėje, kuri garsėjo savo chuliganais, ir Aleksote. Žinau apie ką šneka. Bet Kaune net ir kolonistų vaikai rusai kuo puikiausiai kalbėjo lietuviškai. Atskirti kartais buvo galima tik pagal vardą. Štai taip ir turi būti.

Ir beje, pažįstu keletą skinų - visai nieko vyrukai. O straipsnį rašiau beveik specialiai tokiam draugeliui Vitalijui - gal esat pažįstami - kuris kažkodėl puolė muštis, tik Uoka šiek tiek pristabdė… Delfi foto pamatęs išsižiojau - santūrus ir protingas vyriškis atrodė :)

Žygeivis
Antradienis
2011-03-15 19:37

Sauliui S. - Taip, mes praktiškai bendraamžiai. Ir augome panašioje aplinkoje, ir tuo pačiu metu. Tik aš Vilniuje, o jūs - Kaune.

Tačiau mano kieme visi (lietuviai, lenkai, rusai, žydai…) tada kalbėjo tik rusiškai.

O juk Kaune 19 amžiaus gale lietuviai sudarė tik 3 procentus gyventojų (Vilniuje tuo metu - net 7 procentus), tačiau po 20 metų Pirmosios Atkurtosios Nepriklausomybės visi jau kalbėjo lietuviškai - ir iki šiol kalba lietuviškai.

O Kauno ir jo apylinkių "lenkai" jau seniai tapo lietuviais ir tuo didžiuojasi! Kodėl taip iki šiol neįvyko nei Vilniuje, nei Vilniaus apylinkėse?

Kaip tik todėl man įdomu, kaip mūsų Valstybę valdantieji pasiaiškins, kodėl po 20 metų Antrosios Nepriklausomybės (apie sovietmečio Lietuvos SSR aš, žinoma, nekalbu) Vilniuje dar vis daug kiemų, kur tebekalbama rusiškai, o aplinkiniuose rajonuose - rusiškai ir netgi jau lenkiškai?

Tiems, kas "siūlo kišti galvą į smėlį" paaiškinsiu - ten vykstantys "lenkinimo" procesai, aktyviai į juos kišantis oficialiajai Varšuvai, neišvengiamai anksčiau ar vėliau baigsis taip pat, kaip visada baigiasi panašūs dalykai visame pasaulyje jau daugelį amžių, ir lygiai taip, kaip jau vyko Lietuvoje 1918-1922 ir 1941-1946 m.

Tik šį kartą mes turime būti tinkamai pasiruošę naujųjų pilsudskių, želigovskių ir AK pasirodymui.

Skirtingai nei savo laiku absoliučiai nepasiruošė tokiems įvykiams jūsų vis minimas "pacifistas" Augustinas Voldemaras.

Beje, jis man asmeniškai joks autoritetas, greičiau jau atvirkščiai - juk faktiškai jis tapo išdaviku, sugrįžęs į Lietuvą ir pasidavęs sovietų valdžiai.

Man tikras autoritetas yra generolas Povilas Plechavičius, išgelbėjęs Lietuvos Valstybę du kartus, o trečią kartą pabandęs, bet jėgos buvo pernelyg nelygios.

Žygeivis
Antradienis
2011-03-15 20:06

Saulius S. - ….Ir beje, pažįstu keletą skinų - visai nieko vyrukai. O straipsnį rašiau beveik specialiai tokiam draugeliui Vitalijui - gal esat pažįstami - kuris kažkodėl puolė muštis, tik Uoka šiek tiek pristabdė… Delfi foto pamatęs išsižiojau - santūrus ir protingas vyriškis atrodė :) ------------------------------------------------------------------------------------

Vitalijų asmeniškai nepažįstu, tačiau eisenoje ėjau greta jo.

Deja, pačią pradžią tų vadinamųjų "momentinių muštynių" pražiopsojau - viskas įvyko labai staigiai per keletą sekundžių. Ir tuoj pat supuolė krūva policininkų bei filmuotojų.

Kiek mačiau prieš tai, kas vyko, tai einant mums pro kelis "protestuotojus", vienas iš jų akivaizdžiai provokavo eisenos dalyvius, tačiau absoliuti dauguma tik juokėsi iš jo pastangų.

Spėju, kad jis Vitalijų arba pastūmė, ar apspjovė, arba kažką panašaus padarė - nes Vitalijus, iki tol ėjęs visai ramiai, sureagavo labai staigiai.

Jei jūs jį pažįstate, tai, manau, kad vertėjo prieš rašant tokį ilgą straipsnį, pasiklausti jo paties, kas ten iš tikro įvyko ir kokia buvo tikroji to susistumdymo priežastis.

Žygeivis
Antradienis
2011-03-15 21:05

Auksiniam kardui ir kitiems "kritikams" - Atsiminkite mūsų (ir bet kurios kitos tautinės) Valstybės esminį egzistavimo principą: Lietuvos Valstybės bet kuris gyventojas (ir visai nesvarbu, ar jis pilietis, ar ne, ar jis lietuvis pagal kilmę, ar ne) turi ne tik teises, bet ir pareigas.

O pagrindinės jo pareigos - būti lojaliam Lietuvių Tautai, Lietuvių Kalbai ir Lietuvių Tautos sukurtai Lietuvos Valstybei, gerbti ir puoselėti Lietuvių Tautos vertybes bei tradicijas.

Tie, kas šių pareigų nevykdo (ir šiuo atveju taip pat visai nesvarbu, ar jis pilietis, ar ne, ar jis lietuvis pagal kilmę, ar ne), tuo pačiu pats atsisako ir savo turėtų Lietuvos Valstybėje teisių.

Beje, pilnas Patriotų eisenos lozungas buvo toks (tai kažkodėl nutylima mūsų "žiniasklaidoje") :

Lietuva - Lietuviams! Lietuviai - Lietuvai!

Kiti lozungai:

Ne Rytams ir Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams!

Lietuvi, stok greta Lietuvio!

Už Tautą, Laisvę ir Tėvynę!

Prieš "raudoną", "juodą", "žydrą" kyšininkų mafiją!

Prieš pederastinio "Jievrosojuzo" komisarų diktatūrą!

Auksinis kardas
Antradienis
2011-03-15 21:37

Žygeivi, ar jūsų vardinamos pareigos yra išdėstytos įstatymuose, jei taip - kaip būtent, ar jos tik išsigalvotos?

Nežadu ginčyti reikalingų galimybių pagrindinės tautos saviraiškai klestėti mūsų valstybėje, tačiau nereikalingai užgauti kitų tautų saviraiškos irgi negalime sau leisti, o tam tikslui taip pat esame kai ką nusibraižę LR Konstitucijoje. Privilegijų pagrindinei tautybei kitų tautybių sąskaita ten, kaip minėjau, nėra.

Žygeivis
Antradienis
2011-03-15 22:38

Auksiniam kardui klausimas: kur radote mano žodžiuose bet kokią užuominą apie siūlymus užgauti kitų tautų saviraišką?

Privilegijų pagrindinei tautybei kitų tautybių sąskaita taip pat nėra - nes yra labai aiški "privilegija" Valstybinei Lietuvių Tautos Kalbai ir Lietuvių Tautai (o ne tautybei), kaip Lietuvos Valstybės kūrėjai.

Nes būtent Lietuvių Tauta išreiškia Lietuvos Valstybės piliečių valią.

Beje, o jūs kada nors skaitėte Konstituciją? Įtariu, kad jau labai seniai.

Todėl pacituosiu:

"LIETUVIŲ TAUTA prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos Valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, – išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos Valstybėje,

– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,

atgimusios Lietuvos Valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ ".

*********************************************************

Ištrauka mano "pokalbio" Delfi.ru su viena rusele apie išgyvenimo metodus laukinėje gamtoje:

О русской логике
http://ru.delfi.lt/blog/neformat/o-russ ... d=53137359

Komentarai
http://ru.delfi.lt/blog/neformat/articl ... &s=1&no=80

Žygeivis,
2011 12 28 16:21

Я в моей далекой юности часто удивлялся, путешествуя по Москальской империи, почему москали такие отсталые - хотя по виду вроде бы нормальные люди, по крайней мере некоторые.

Однако с логикой у них все равно постоянно возникали какие то не преодолимые проблемы.

Но когда узнал, что у них даже календарь опаздывает на две недели от нормального мира, вопрос отпал само собой - что еще можно спрашивать, когда генетически прирожденный дебилизм на лицо. :)

Lena,
2011 12 28 18:00

Žygeivis,
2011 12 28 16:21
Я в моей далекой юности часто удивлялся, путешествуя по Москальской империи, почему москали такие отсталые - хотя по виду вроде бы нормальные дюди, по крайней мере некоторые.
------------------------------- -------------

А во времена Вашей юности откуда у Вас были деньги?

Žygeivis,
2011 12 28 19:56

Lena,
2011 12 28 18:00
Žygeivis,
2011 12 28 16:21
Я в моей далекой юности часто удивлялся, путешествуя по Москальской империи, почему москали такие отсталые - хотя по виду вроде бы нормальные дюди, по крайней мере некоторые.
------------------------------- -------------
А во времена Вашей юности откуда у Вас были деньги?
-------------------

А я тогда в основном автостопом с дальнобойщиками ездил, на товарняках катался или пешком ходил - от Карпат до Байкала, Ольхона, Камчатки, Сахалина и японских Южных Курил, от Хибин до Каракум и Копет-Дага, а потом и дальше в Иран... :)

Ну а питание в лесах, тайге и пустынях находил сам - я все таки был тогда инструктор по выживанию в экстремальных природных условиях, и дополнительная практика мне не помешала.

Lena,
2011 12 28 21:09

Žygeivis,
2011 12 28 19:56
Ну а питание в лесах, тайге и пустынях находил сам
------------------------------- ----------------

Разумеется, врете. Мой муж имеет удостоверение МЧС - спасатель по-нашему. Питание в лесах, тайге и пустынях - абсолютно разные методики выживания.

Например: в тайге заблудился, месяц ноябрь - что делать? Отвечайте быстро и по пунктам. Иначе ВСЕ поймут, что Вы врете. А пока что так думаю только я одна.

Lena,
2011 12 28 22:32

Проиграл. Иначе и быть не могло. В Литве даже не знают, что такое - бурелом. Мы знаем. Знаем, как выжить, где искать еду. И как определить, какая еда правильная, а какая - ядовитая.

Что делать, если поранился или, например, сломал ногу. То же самое знали финны. Да-да.. именно. Поэтому они нас ненавидят (признаю - было за что), а мы их уважаем.

Žygeivis,
2011 12 29 13:32

Лена, у меня нет времени постоянно торчать на компе.

А в тайге я был много раз, в самых разных районах - от Кузнецкого Алатау до Камчатки. И по бурелому ходил не один десяток км. Но намного страшнее бурелома это стланник - вот тут силы и энергия расходуются огромные, пока по нему пользешь и постоянно проваливаешься, особенно если еще рюкзак кг на 30 и остальная херня на тебе навешана.

И в ноябре в тайге главная проблема совсем не пища, а холод ночью (кедровых орехов я сумею найти в любое время года - запасы бурундуков и белок, да и рыбу поймать не сложно, если дойдешь до речки, и муравейники с их личинками не редкость, и т.д.; ну а охота в реальной тайге при помощи подручных средств - это только в кино дуракам показывают, в лучшем случае можно на ночь ссылки поставить у норы суслика).

Поэтому самое важное - уметь приготовить правильный ночлег и разжечь огонь подручными средствами.

И добавлю, что я был инструктором по выживанию не только в тайге, но и в горах, и в пустынях - много раз ходил и с группой, и в одиночку - неделями, а иногда и месяцами.

Вот только в настоящих джунглях не был. На Кунашире и Итурупе, где я проходил первычную подготовку, все таки не настоящие джунгли, а во Вьетнам я так и не попал.

Lena,
2011 12 30 16:45

Žygeivis,
2011 12 29 13:32
Лена, у меня нет времени постоянно торчать на компе.
------------------------------- ------------------

Да и у меня тоже))

Конечно же, я знаю, что такое стланик. И читала и слышала много раз. Сама не ходила. Не мое это, знаете ли..

Но вот мужа кое о чем расспросила.

Вот что он говорит.

По бурелому ходить невозможно в принципе. Даже сибирские охотники не всегда пойдут. В стланиках - только если есть тропа. На нем хорошо поваляться, если устал. Ходить очень тяжело - тропа нужна!

Про ноябрь я знала точно - самая главная проблема - найти еду. Развести костер - вообще не проблема - лес кругом! Ну да ладно..

Когда я рассказала про личинки муравейников - муж просто в голос заржал. И тут я его добила ссылками на сусликов!! Даже если

Вы, интернет-дитя, случайно спутали ссылки с силками, все равно - суслики в Сибири не водятся ))

Да, за кедровые орехи он Вас похвалил.

Žygeivis,
2011 12 30 17:30

1. Лена, я не знаю как по русски называются эти жирные твари, похожие на крыс - мы их называли сусликами. И ели их - например, конкретно говоря, на Рудном Алтае, в лесистых горах недалеко от Каменогорска.

Можно попытаться прибить белку или какую то птицу, но без ружья при помощи какой нибудь пращи или самодельного лука это почти не реально - для этого надо многие годы тренироваться и иметь хорошо сработанный лук и стрелы. А попав в тайгу пустыми руками пытаться сделать такое оружие бессмысленно.

Намного легче поймать рыбу - но не при помощи какой нибудь самодельной пики, а соорудив что нибудь в виде сети или большого совка (например, из рубашки). В Камчатке (правда, в конце лета, а не в ноябре) в одном из походов я так ловил немалые лососевые рыбы какой то местной породы.

2. Развести огонь в тайге в любое время года не составляет никаких проблем, если имеется зажигалка, спички или увеличительное стекло.

Но я же говорю о методах реального выживания, то есть разжигать огонь при помощи подручных средств.

По своему опыту могу сказать, что легче всего разжечь при помощи лука, но основная проблема - сделать хорошую тетиву, так как от трения она часто рвется. Поэтому тетиву надо делать из кожи - лучше всего отрезать от ремня тонкую полоску.

Просто ладонями крутить палочку и так зажечь огонь тоже возможно в принципе - но такое умеют очень мало людей. Мне, к сожелению, ни разу не удалось так разжечь огонь - тут надо очень увлеченно и постоянно тренироваться.

3. Личинки (точнее, наверное, их надо называть яйцами ?) муравьев очень питательны и вполне сьедобны, и их легко нарыть в любом муравейнике.

4. Мы ходили по бурелому и не однажды - и проходили :). Это входило в нашу подготовку.

И по стланнику пришлось несколько раз ползать, а однажды ползли почти два дня, с нагруженными рюгзаками и другими "причиндалами" (в одном из островов Южных Курил, кажется на Кунашире или Шикотане мы тогда были, около какого то вулкана, потом поднялись и залезли в его сопло :)). Могу откровенно сказать, что это было одно из самых трудных испытаний за 10 лет моей "карьеры".

Тем более, что я тогда едва не отравился, откусив малюсенький кусочек так называемого "японского огурца".

Хорошо, что сразу выплюнул - к моему счастью он был очень горький, а то бы загнулся моментально. Эта штука очень ядовитая. Потом еще три дня был едва живой - шел как в полусне...

Žygeivis,
2011 12 30 18:23

Лена,

не хотел тут "расписываться", но вы засомневались в моем опыте и я немножко обиделся. :)

Поэтому, чтобы вам не было больше сомнений, похвалюсь :) и добавлю, что у меня кроме звания инструктора по трем видам (горного, лыжного и пешеходного - специализация выживание) имеется 5-тая горная категория (Центральный Кавказ, район Эльбруса), 5-тая пешеходная категория (Камчатка), 5-тая лыжная категория (Полярный Урал, около Карского моря, в феврале :) ), 3-тья водная категория (на самодельных плотах из бревен) (Рудный Алтай), 2-ая водная категория (на нормальных байдарках и на плотах, сооруженных из брезентовых палаток, набитых надувными детскими шариками :) ), ну и 2-ая велосыпедная категория - по Литве, Беларуси, Латвии, Эстонии, в познавательных целях покатались несколько раз.

Ну и много более низких разных категорий в разных видах, в очень разных районах тогдашнего СССР.

Думаю, ваш муж имеет понятие, что такое, например, пятая категория, в разных видах, и вам обьяснит. :)

P.S. Извиняюсь, если где нибудь не совсем правильно писал русские слова и названия - все таки русский мне не родной язык.

******************************************************************

https://www.facebook.com/groups/1832680 ... tif_t=like

Ištrauka:

Kęstutis Čeponis

Reikia labai aiškiai skirti vietinių rusakalbių, augusių ir gyvenusių Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine realias pažiūras nuo bendrojo nusiteikimo visoje tuometinėje Sovietų sąjungoje.

Vilniuje iš tikrųjų apie 1970-1980 m. daugumą sudarė visai ne lietuviai. O gatvėse vaikai kalbėdavo tarpusavyje dažniausiai rusiškai.

Tačiau Sovietijoje dar ir 1980-1988 m. (dar iki Sąjūdžio) buvo labai tvirta nuomonė, jog į Lietuvą rusams geriau nevažiuoti - nes juos ten geriausiu atveju muša, o blogesniu - šaudo ir pjauna.

Esu tais laikais apkeliavęs visą SSSR, ir praktiškai visur tai girdėjau.

Violeta Stebuklų Šalyje

Kęstuti, 1980-1988 m. Vilniuje vaikai tikrai nešnekėjo tarpusavyje rusiškai (apie 1970-1980 m. laikotarpį nieko teigti negaliu, bet manau, kad buvo analogiškai). Tik su rusakalbiais tekdavo rusiškai šnekėti... ir su lenkais.

Dėl Sovietijos sutinku, nes iš vyresnių tekdavo girdėti apie tai apie ką šnekat. Dažniausiai iš tų kurie armijoje tarnavo. Jei jau iš Pribaltikos tai aišku, kad fašistas....

Kęstutis Čeponis

Violeta, manau, kad tai priklausė nuo konkretaus Vilniaus miesto rajono - aš, pvz., augau taip vadinamoje "Partizankėje", kuri kartu su taip vadinama "Sviorla" ir "Dobra rada" (kur aš mokiausi 21-oje vid. mokykloje - dabar tai Gerosios Vilties gimnazija), buvo laikoma dalimi "Krasnuchos"...

Čia lietuvių vaikų buvo gana mažai, ir kiemuose daugumą sudarė rusakalbiai.

Dar pridursiu, jog "Vilniaus brigados" būsimasis "branduolys" susiformavo kaip tik čia ir tada. Žinau, nes juos pažinojau dar vaikus, įskaitant ir Borką Dekanidzę (jis gyveno per porą namų nuo manęs).

Beje, minėjau ne 1980-1988 m., o 1970-1980 m. Vėliau Vilnius jau kažkaip palengva lietuvėjo.

Pvz., 1959 m. lietuvių Vilniuje buvo 34 procentai, o 2001 m. jau 57.5 procento, dabar jau apie 64 procentus.

Kintanti Vilniaus gyventojų etninė sudėtis
Metai Lietuviai % Lenkai % Rusai % Žydai % Gudai % Kiti % IŠ VISO
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilnius#Gyventojai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 23 Vas 2013 23:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Štai kaip žydiški "antifašystai" kaupia informaciją apie Lietuvių Tautinį Centrą, Lietuvių nacionalistus - tame tarpe ir apie Ričardą Čekutį, Marių Kundrotą, Julių Panką, Kęstutį Čeponį (Žygeivį)

Svetainės

http://defendinghistory.com/

http://holocaustinthebaltics.com/

***********************************************************

Lithuanian Fascists Checking Lists of Citizens who Oppose Fascism

http://holocaustinthebaltics.com/13862/13862

Posted on 29 March 2011

O P I N I O N
by Geoff Vasil

Geoff (Geoffrey) Vasil (Vasiliauskas), Seattle, Vilnius (nuo 1994 m.)
geoffrey.vasil@flf.vu.lt (šis paštas jau neveikia)

***********************************************************

Žygeivio pastaba - na štai ir aš pakliuvau į "holokausto tyrėjų akiratį".

Vos ne pusė ilgiausio "straipsnio" skirta mano asmenybei "išryškinti".

Bet ir prirašė....

Matyt, labai jau jiems patikau...

Beje, kodėl tik Ričardo Čekučio vardą ir pavardę parašė su č?

O visų kitų - be lietuviškų raidžių.

Akivaizdi ir žiauri diskriminacija.

P.S. Reiktų šitiems "rašytojams" galų gale apsispręsti, ar aš neonacis, fašistas ir antisemitas, ar sionistas, judėjas ir Žydeivis-Keshet Czeponi.

O tai kaitalioja savo nuomonę vos ne kiekviename pasisakyme savo gėjiškai-anarchistiniuose- raudonuosiuose puslapiuose.

******************************************************************

Lithuanian Fascists Checking Lists of Citizens who Oppose Fascism

http://defendinghistory.com/13862/13862

29 March 2011

O P I N I O N
by Geoff Vasil

Ričardas Čekutis, an organizer of the March 11th 2011 neo-Nazi march through central Vilnius and the head of public relations at Lithuania’s Genocide Research Center, an institution nominally tasked with (and paid for by the taxpayers) to promote genocide research and education, recently answered some criticism of himself and his ideas, a neo-fascist political party and neo-Nazi marches, questions that were posed by Darius Kuolys.

The back-and-forth is taking place on the Lithuanian internet news and entertainment website Delfi.lt (there are Delfis in Latvia and Estonia, too, Delfi.lv and Delfi.ee), which more or less passes for mainstream in Lithuania. Not that Čekutis hasn’t had a free platform to issue his denials and propagate his philosophy of hate on other mainstream Lithuanian media. Days after the last “traditional” (four years in a row now) fascist march on March 11th, Lithuanian state television gave Čekutis a lengthy interview to sell his snake oil. Čekutis also holds press conferences (at ELTA instead of BNS, for whatever reason) and has a whole website devoted to his ravings and those of his cohorts—www.Patriotai.lt.

One of his more recent press conferences followed his dismissal as advisor to Dalia Kuodytė, the former head of the Genocide Research Center who was “kicked upstairs” and became a member of parliament. Kuodytė took Čekutis with her to parliament, but eventually decided to stab her former Genocide Research Unit employee in the back when the heat became too much, after Čekutis ran in municipal elections in the openly xenophobic and homophobic—openly fascist—party Young Lithuania and crafted an incredible explanation for public consumption for their newest slogan, “No gays, no blacks, no reds and no camp Gypsies.” He explained: These are merely symbols, you have to understand. Except for Gypsies. No one likes Gypsies, plus they really do sell narcotics. No one seemed to be buying the racist cartload Čekutis was peddling.

In the press conference following his dismissal, Čekutis didn’t place any blame at the feet of Kuodytė, he did not accuse her of caving in to the diktat of the homosexual Zionist mafia. Instead, he spoke of “thought police” controlling society, and portrayed himself as a martyr to the cause of the Nation (the capitalized form signifies translation of the Lithuanian term that means both ‘nation’ and ‘pure ethnic nation’). Since the city elections were still in play, he didn’t seem to see any need to tell the reporters at the press conference that he was in fact employed and had got his old job back as head of PR at the Genocide Research Center.

Darius Kuolys is a former advisor to the Lithuanian president, an astute observer, very intelligent and is also someone who could be called an authentic modern Lithuanian patriot. He challenged Čekutis to provide chapter and verse for the contention that pre-World War II Lithuanian independence activist Vincas Kudirka used the phrase “Lithuania for Lithuanians” anywhere in his speeches or writing.

Čekutis responded by saying, more or less, that he was lowering himself to answer his critics in Kuolys’s case only, because Kuolys had claimed to be seeking the truth. He then goes on to whine about intentions, context, what Kudirka “really meant” and manages to distort Kuolys’s words numerous times, using quotation marks but making up the content. Čekutis seemed to be especially bothered that Kuolys called the fascist march followed by a speech by a German neo-Nazi at the former Gestapo headquarters (where the national Genocide Museum, also financed by the state, is based now) “macabre”. At least, Čekutis misquotes Kuolys numerous times including that word in the spurious phrases, so it’s a good guess Čekutis, formally the PR chief for the Genocide Research Center, doesn’t really like the label, whatever he thinks it means.

The rest of the opinion piece/response by Čekutis claims Kuolys got the facts wrong about the march and marchers, that some German ultranationalist named Mike (Mike? Doesn’t sound German. Anyway…) Muller gave the speech in honor of multiculturalism (meaning fascists who had come from abroad to march in Vilnius) and that if Muller had given the speech in 1943, the Gestapo would have hung him before he managed to finish it. But the overriding theme in Čekutis’s robustly dishonest and insulting response to Kuolys is his own victimhood, as a member of the persecuted minority of nationalists who have always known what’s best for Lithuania and Lithuanians and have always been ready to step forward, to come out of hiding in the underground, when the times demand it. Plus there’s a fair ration of gratuitous insults aimed at homosexuals throughout the piece, which Čekutis must think will play well with the Lithuanian mainstream, or at least won’t cost him anything.

Kuolys doesn’t like German Nazis giving speeches at the former Gestapo HQ in Vilnius on Lithuanian Independence Day? He doesn’t like Third Reich-style propaganda banners in German and Lithuanian carried through the streets of the capital? He’s just anti-German! Čekutis actually tries to make this point, quipping he didn’t know that the German language had been outlawed in Lithuania.

Then, speaking further on the foreign fascists who arrived for the Lithuanian march (certain white power and neo-Nazi groups have plans to make good use of the Baltic states as a sort of base in Europe, the whole “Judenrein” thing from 1941 all over again), Čekutis says:

“I can only remind [the readers] that foreign guests travel to our march every year, true patriots and nationalists of their own countries: there were Latvians, Estonians, Finns, Ukrainians, Swedes, Japanese… It wouldn’t be a bad thing for Kuolys or another ‘indignant’ well-known public figure to make a list of unwanted citizens from unwanted countries: then at least it would be clear to the public who these ‘macabre neo-Nazis’ are, and it would also be easier for the ‘democratic’ public figures to prepare their ‘condemnation’ texts early.”

♦

In the best style of the early Nazi activists turning the tables on their opponents by accusing them of the very things the Nazis themselves were engaged in, Čekutis turns the tables on Kuolys by bringing to mind the idea of the “Thought Police” making lists of ideologically unreliable citizens for dealing with them in the future. And Čekutis must know that the Lithuanian neo-Nazis are doing exactly that, collecting a list of people—presumably future targets—who oppose them.

Cekutis must know about this, because it is being carried out on the internet forum of his fellow long-time party colleague, a web forum that links extensively to his own http://www.Patriotai.lt, viewable at the ominous sounding address of http://www.lndp.lt

Since it is all in Lithuanian, here are some translations to assist international readers in coming to grips with what is going on in today’s Lithuania.

First, you have to choose the forums at the main site.

Then you follow the forums like this:

Main Page → Nationalism (patriotism, preservation of global multinationalism) – History and Ideology, Trends and Developments – Nationalism and Cosmopolitanism.

Once you’ve got that far, the thread is titled:

Who’s Who in Lithuania – List of Cosmopolitan “Pinko Communist” Tolerasts [the insulting word coined in contemporary Lithuanian for propontents of tolerance; it derives from tolerance + pederast].

The date of the first post is March 16, 2011.

The poster is named Zygeivis (more on him a bit later).

The first post is the title, with an explanation in parentheses from Zygeivis that he copied the list from a specific site before they “got smart” and took it down, followed by a petition by numerous Lithuanian intellectuals, artists, politicians and citizens against the March 11 fascist march and the phrase “Lithuania for Lithuanians” and others used by the marchers. The petition is followed by the names of 11 organizations and 1,342 individuals opposed to the Lithuanian neo-Nazis.

This is followed by several comments by Zygeivis and other members of the neo-Nazi forum:

Katastrofijus March 16 2011

I dont understand why they don’t address it to their government, the Israeli Knesset and the Polish Sejm. After all there are Satanists and lisping Russians (and probably monkeys) among the signers, [they?] could translate it into Russian slang. Welcome the Year of the Rabbit Holocaust. And it’s a shame that bananas are rather expensive in Lithuania and no one sells Arab meat.

Zygeivis March 17 2011

Maker of Webpage Order

From the comments [at the original petition website?]:

I sincerely thank you for the information provided: we have thought for a long time that a comprehensive and broad list of the different “hues” and “Pinko Communist” tolerats/pederasts and “hybrids” in the Lithuanian State was needed.

We grew quite weary because we had to collect “a drop at a time” but here, as they say, it was all provided “in a bowl” [on a platter]… :)

Thank you again. :)

P.S. By the way, we copied it immediately, before it disappears from the public. :) :) :)

[comments continued in the Zygeivis re-post:]

Question for the Knowers March 17 2011

When I copied the list a few days ago, there were 600 names signed.

Now I looked, I wanted to update it (since over two days at least 50 people should have signed) and I see that 595 names are left?

Instead of growing, has the list begun to shrink?

Zygeivis follows this with updated repostings of comments, presumably from the original webpage carrying the petition, where he quotes himself engaged in heated battle against the homosexuals, and explains why the list initially shrank:

I analyzed the “contingent” of signatories…

After throwing out different little Russians, Poles, Shit-Poles, Jews, … (i.e., those for whom “Lithuania for Lithuanians” is “naturally not appreciated”) as well as those writing from Mexico, England and Sweden, there really weren’t many left… :)

But the remaining are the “pure sex minority” of the Gay-Lesbian League and similar organizations, or all manner of “leftist tolerasts” from the “New Left”… :)

Of course, Zygeivis’s original reposting of a comment from the petition webpage was his own post there announcing his creation of a list, to judge from the style and “smiley” syntax. He also lets on in the last post who exactly is being targeted: Lithuanians who “should” embrace the phrase “Lithuania for Lithuanians” but don’t, and gays and lesbians.

This is followed by a new list of people “selling Lithuanian citizenship”. The author of the original article, reposted by Zygeivis from Patriotai.lt, is shocked to learn there is a Facebook group of Lithuanian citizens prepared to renounce their Lithuanian citizenship for a price. It appears to be a tongue-in-cheek auction to the highest bidder sort of thing, which is likely a violation of the Facebook terms of service (since almost anything can be construed as a violation if one tries really hard). The neo-Nazis take it seriously, and the list contains the names and professions of 39 people, plus others on a stand-by list who “might participate” but aren’t in the pool yet.

If Lithuanians on Facebook are allowed to joke around, then perhaps isn’t what Zygeivis is doing also a kind of internet trolling, intended to frighten the people who signed the anti-fascist petition, or, more likely, to discourage the undecided from signing? Is it a case of “internet as usual” or something darker?

Before Operation Barbarossa, a German genealogist from East Prussia traveled to Lithuania and compiled lists for the Third Reich, while pretending to be doing innocent genealogical work. Mainly lists of Jews.

“Country after country adopted laws identical to German race policies, ousting Jews, confiscating their assets, and organizing their expulsion long before the Reich crossed their borders. By spring 1939, Hungary had already passed a series of anti-Jewish measures, including land expropriation, professional exclusion, and citizenship annulment. A New York Times headline on the question declared, ‘Aim to Head Off Nazis’. Waves of pogroms and Nazi-style anti-Jewish boycotts and economic expulsions had long been sweeping Poland, especially in areas with many so-called Volksdeutsche, those of German parentage. By 1937, a leading party in the Polish government, ‘the Camp of National Unity’, declared the popular campaign had become official, to the delight of German-allied Polish Fascists. Similar persecution was regularly debated in Romania, Czechoslovakia, and Lithuania. Eventually the majority of Europe would soon legislate Jews out of existence. It was all part of Berlin’s new continent-wide irresistible sphere of antisemitic influence.

“While Berlin was igniting anti-Jewish campaigns everywhere, NSDAP forces were quietly gathering population details on Jews throughout the Continent and preparing for the day when Nazi-inspired coups or outright invasion would permit the instant liquidation of one Jewish community after another. Nazi race and population scientists utilizing punch card systems were a crucial component of this effort.

“Typical was a Nazi operative named Carl Fust, who was scouting church records for familial information in Lithuania as far back as 1936. On June 29, 1936, he reported his progress to the Reichssippenamt in Berlin. ‘I have now also registered all known books of the Tilsit Mennonite Community,’ wrote Fust. ‘It was quite a task to find the present location of the books . . . The entries … go partly back to the year 1769; however, individual data goes back as far as 1722.’…

Edwin Black, IBM and the Holocaust, chapter 7 Deadly Count

Black’s book barely touches upon Lithuania; it deals with the collusion of German and American eugenicists to automate the dizzying goal the Nazis had set for themselves of exterminating the Jews of Europe.

For the Nazis the task become one of engineering and number-crunching, although every number in their system was actually a human being, and when they crunched them, they crunched their bones. The main user of the early IBM computing equipment in the Third Reich was the office of Eichmann, the focus of Hanna Arendt’s book subtitled The Banality of Evil, to keep track of “resettlement” of Jewish victims (and homosexuals and Roma to a much lesser extent).

Which brings this back to the person behind Herr Webmeister Zygeivis.

Zygeivis is a long-time candidate for the Young Lithuania party and a member of the board of directors of the Lithuanian Nationalist Center, whose chairman is Ričardas Čekutis.

His real name is Kestutis Ceponis and his full-time job according to his candidate page at the Supreme Election Commission is his webpage, lndp.lt (although he apparently receives or received a salary from that same Supreme Election Commission for unspecified work).

According to his declaration for 2008 parliamentary elections, he has assets worth 175,000 litas and an income that year of 529.10 litas, for which he was liable to an income tax of 1 litas, which was reportedly paid.

His biography says he graduated as a mathematician in 1980 and worked during his studies and after. In 1980 he got a job at the Mathematics and Cybernetics Institute of the Academy of Sciences, in the Data Analysis Department, and worked at the same institute until 1991.

He did some post-graduate work on “the application of reverse Johnson transformations in methods of differentiation of characteristics in data analysis” and had about 20 papers published as well as a book on the same topic.

He got a degree in tourism in 1982 and joined a pagan club in 1979. (This is the chronology in the biography he provided for himself).

In 1998 he joined “the organization led by M. Murza. It has been called the National Democrat Party since 2001. A member of the Republic Council and board of directors”.

He says he was one of the initiators of the Lithuanian Nationalist Center.

♦

Whatever one makes of that, two things emerge: Čekutis (Pastaba - matyt, turi būti Čeponis) is a mathematician and is allied with the main neo-Nazi currents in Lithuania, and has been for a long time, either helping found the fascist organizations, or joining early.

He’s also a little too old to be given the benefit of the doubt concerning youthful internet trolling (born April 10, 1957.)

The photo on the Elections Commission webpage isn’t very clear at all, and he doesn’t provide many (or any as far as I can tell) on lndp.lt, but he did show up for the ELTA press conference in 2008 where he, Marius Kundrotas of Patriotai.lt and Julius Panka, another fascist youth leader, announced the establishment of the Lithuanian Nationalist Center.

From left: Kestutis Ceponis, Lithuanian Nationalist Center chairman Marius Kundrotas (Čekutis replaced him soon after as chairman), member of the board of the Lithuanian Nationalist Center Mindaugas Simkunas, chairmain of the Union of Patriotic Lithuanian Youth Julius Panka. Photo by Gediminas Bartuska, ELTA.

Kestutis Ceponis on Elections Commission webpage

Elections Commission webpages on Ceponis (in Lithuanian, from 2008 parliamentary elections):

Candidate questionnaire:
http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandi ... nketa.html

Assets and income declaration:
http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandi ... cijos.html

Candidate biography:
http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandi ... afija.html

Declaration of interests:
http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandi ... acija.html

Zygeivis’s enemies list thread:

http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic ... d671168dfd

Rare picture of Ceponis in the light of, well, a news agency studio (pasted above, below contains photo and article in Lithuanian, not clear if the fascist organization held their congress at ELTA, usurped the ELTA logo or briefed reporters at ELTA after the fact):

http://www.atspindziai.lt/index.php?id=2227

Pensive Ceponis at another fascist news conference (second from left, if I’m not mistaken) after he is re-elected a member of the board of the Lithuanian Nationalist Center:

http://politika.atn.lt/straipsnis/69573 ... -principai

photo: ELTA/M. Ambrazas

Ceponis lives in the Ignalina area, mainly populated by Russian-speakers brought in to service the nuclear plant there in the Soviet Union.

While the rank-and-file neo-Nazis were assembling to march in Vilnius on March 11, reports from Facebook observers came in that the inner core, the elite, the creme-de-la-creme of Lithuanian neo-fascism were traveling north to spend the weekend in Ignalina.

Well, there is a big park up there, even if the weather was subzero, so maybe they were just going camping.

♦

And maybe the enemies list is just a joke. Like the slogan, “no gays, no blacks, no reds, no camp Gypsies”, there’s surely a perfectly reasonable explanation for all of this.

*********************************************************************

Plačiau temoje:

Štai kaip žydiški "antifašystai" kaupia informaciją apie Lietuvių Tautinį Centrą, Lietuvių nacionalistus - tame tarpe ir apie Ričardą Čekutį, Marių Kundrotą, Julių Panką, Kęstutį Čeponį (Žygeivį)
viewtopic.php?f=112&t=10133

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Tylenis

Pranešimo tema: Re:

Parašytas: 25 Vas 2013 19:06

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246

Žygeivis rašė:

P.S. Pabaigai pridursiu, kad yra dar viena neįprasta versija, kurios niekas kol kas - bent viešai - nenagrinėjo.

Turiu tam tikrą įtarimą, kad čia gal būt galėjo pasidarbuoti ir "trečioji jėga"?

Kaip jau rašiau, tuo metu visas Vilnius knibždėjo pačių įvairiausių spec. tarnybų iš visokiausių valstybių darbuotojų.

Na bet ši versija niekuo (bent šiuo metu) nepagrįsta - tik mano tam tikrais loginiais įvairių galimų versijų apmąstymais.

Manau, kad laikui bėgant tiesa vis tiek palengva "išlįs į paviršių".

Dabar prisiminiau, kad kažkada esu girdėjęs trečią, gana egzotišką įvykių versiją, bet ji buvo labai miglota, antraip būčiau įkėlęs čia su nuoroda, kurią dabar jau pamiršau.

Konkrečiai ten buvo minimas tik vienas vardas ir viena organizacija - Džinas Šarpas (Gene Sharp) ir jo A. Enšteino institutas ( http://www.aeinstein.org/ ).

Ir buvo teigiama, kad į ją įeina JAV elitinis spec. padalinys, kurio tikslas - eskaluoti kokį nors konfliktą tarp dviejų pusių, kurių tarpusavio istorija yra gana sudėtinga ir kurios sunkiai išlaiko tarpusavio neutralitetą. Pusės gali būti labai įvairios - valstybės, tautos, smulkesni etnosai ir t.t.

Metodas irgi labai paprastas ir žinomas gal net nuo akmens amžiaus laikų - padaryti kokį nors nusikaltimą pirmai pusei taip, kad surinkus įvykio medžiagą, ji pagrįstai galvotų, jog nusikaltimas padarytas antrosios pusės ir atvirkščiai.

Iš čia ir aukšti reikalavimai trečiajai pusei - viskas turi būti surežisuota idealiai, atsižvelgiant į grupių kultūrinę, etninę, materialią ir kt. specifiką, kad įtarimas jokiu būdu nekristų ant trečios grupės.

Pvz., policija naudoja šį metodą, kad išprovokuotų kokias nors gaujas tarpusavio karams ir nuleistų joms kraujo ( vadovėliuose tai berods vadinasi Monteki ir Kapuleti schema pagal Šekspyro "Romeo ir Duljetoje" konfliktuojančių šeimų pavadinimus ).

Taigi, buvo teigiama, kad šita elitinė grupė konkrečiai veikė eskaluojant Armėnijos - Azerbaidžano konfliktą, kur ji žudė armėnus ir azerbaidžaniečius tokiu būdu, kad visi įrodymai bei nužudymų specifika vedė "pas kaimynus" (armėnus bei azerbaižaniečius), bei per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje. Tikslas - skatinti ir greitinti SSRS byrėjimą.

Toliau buvo teigiama, kad "spec. grupės narių vardai ir duomenys yra žinomi, bet nebus skelbiami, nes tokie duomenys ne internetui" bei kad "Butkevičius prisipažino žinojęs apie tos grupės veiklą interviu vienam anglų/amerikiečių/rusų(?) laikraščiui".

Čia aš, aišku, pabandžiau tą interviu surast, bet nesėkmingai, po to paklausiau prie progos J. Paužolį, kuris irgi dalyvavo tuose įvykiuose, bet jis tik skėstelėjo rankomis, tai aš į viską numojau ranka ir pamiršau, o dabar, po kokių metų ar daugiau, beskaitinėdamas Žygeivį, atsiminiau ir parašiau.

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Re:

Parašytas: 26 Vas 2013 21:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Tylenis rašė:

Konkrečiai ten buvo minimas tik vienas vardas ir viena organizacija - Džinas Šarpas (Gene Sharp) ir jo A. Enšteino institutas ( http://www.aeinstein.org/ ).

Ir buvo teigiama, kad į ją įeina JAV elitinis spec. padalinys, kurio tikslas - eskaluoti kokį nors konfliktą tarp dviejų pusių, kurių tarpusavio istorija yra gana sudėtinga ir kurios sunkiai išlaiko tarpusavio neutralitetą. Pusės gali būti labai įvairios - valstybės, tautos, smulkesni etnosai ir t.t.

Metodas irgi labai paprastas ir žinomas gal net nuo akmens amžiaus laikų - padaryti kokį nors nusikaltimą pirmai pusei taip, kad surinkus įvykio medžiagą, ji pagrįstai galvotų, jog nusikaltimas padarytas antrosios pusės ir atvirkščiai.

Čia akivaizdžiai bandyta susieti du visai skirtingus dalykus - Džino Šarpo ir jo vadovaujamo instituto sukurtus nesmurtinės kovos metodus su spec. tarnybų jau labai seniai naudojamu "kaktomūšos" metodu (vadinu jį lietuviškai ) - "juodai' smurtiniu.

Akivaizdu, kad ta informacija, taip "susiejant" Šarpą ir "kaktomūšos" metodą, buvo pateikta kurios nors Rusijos spec. tarnybos propagandistų, kadangi Šarpas ir pats aktyviai dalyvavo įvairiose "rožių" ir kitokiose panašiose "spalvotose ir gėlių" nesmurtinėse revoliucijose įvairiose valstybėse žlugus SSSR. FSB labai bijojo, kad tai nepasikartotų ir Rusijos imperijos likutyje.

O apie Džiną Šarpą ir jo siūlomus metodus išsami informacija yra temoje:

Džinas Šarpas - nesmurtinių revoliucijų ideologas
viewtopic.php?f=123&t=7707

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Tylenis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 27 Vas 2013 00:32

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246

Na, tas bandymas sukergt priešingus dalykus tąkart praėjo pro mano loginį cenzorių, kuris kartais mano smegenyse įjungia raudoną lempą ir sireną, kuri rėkia "nelogiška nelogiška" - turbūt todėl, kad man jau įprasta, kad žmonės rašo viena, sako antra, daro trečia, o mano ketvirta, o anuo atveju pamaniau, kad čia kaip ir normalu, kad kai organizacija su spectarnybiniu iškrypimu propaguoja ir daro viena - tai jai netrukdo daryt tuo pačiu metu ir kažką visiškai priešingo.

Ir dabar prisiminiau, tos pora Šarpo knygų, kurias aš įkėliau į šį tinklapį ir kurios dabar kaip tik ir yra tavo minėtoje nuorodoje, aš jas kaip tik ir radau, kai išsproginęs akis bandžiau ieškoti aukščiau minėtos informacijos kokio nors normalesnio patvirtinimo, o galvoje vis sukosi mintys apie paminklą VU Istorijos fakulteto kiemelyje su užrašu "(didelėm raidėm): Lietuvos istorijos išvaduotojui (ir mažom raidelėm): nuo Paleckio versijos ir nuo oficialios versijos".

O už tai, kad jų oficialiame tinklapyje tikėjausi surast pirmame puslapyje iškabintus Šarpo memuarus, kur jis didelėm raidėm su visom smulkmenom visa tai aprašo, įsirašiau sau 1000 taškų.

Tuo ir baigsiu šią liūdną istoriją apie tai, kaip man nieko neišėjo ir todėl aš likau be paminklo...

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 10 Kov 2013 23:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Mintys iš mano gana ilgos diskusijos Bernardinai.lt su asmeniu, pasivadinusiu "Geografu"

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 2/asc#list

Žygeivis 2013-03-07 15:00

Paprastas klausimas - nuo kada konstitucinis teismas, sukurtas tos pačios antitautinės ir antnilietuviškos, bolševikinės-kagėbistinės oligarchijos klanų pastangomis, tapo Lietuvos Konstitucijos besąlygišku "pakaitalu"?

Kas yra tas "konstitucinis teismas" ir kam jis iš tikrųjų tarnauja geriausiai parodė "teismo pirmininko keitimo procesas", kada Kūrį "vyresnįjį" pakeitė Kūris "junioras" - kaip tikroje feodalinėje monarchijoje paveldėdamas savo tėvo kėdę.

Beje, gal priminkite, kas ten surado "konstitucijos dvasią", kai tik to prireikė valdančiajam klanui tam, kad neprileistų prie valdžios kitą konkuruojantį klaną?

Taip pat kas tuoj pat pateikė "išaiškinimą", kai to prireikė mūsų oligarchams, bet kokia kaina prastūminėjusiems "savanorišką Lietuvos stojimą" į Jievrosojuzą, jog "Konstitucija prieštarauja mirties bausmei" (nors iki tol niekas net nebandė mirties bausmės taikymo kvestionuoti)?

Kas "išaiškino", jog galima negrąžinti teisėtiems savininkams ar jų paveldėtojams turtą, kurį atėmė okupantai?

Ir pateisino visus kitus su ikikarinio turtu susijusius klausimus - kada tą turtą susiprichvatizavo naujoji-senoji bolševikinė-kagėbistinė "gvardija"?

Galų gale, kas "išaiškino" Adamkaus "šlepečių teisėtumą"? :)

Kas dabar labai akiplėšiškai reikalauja, jog Konstitucinis teismas pateiktų naujus "išaiškinimus" dėl dvigubos pilietybės ir dėl lenkiškų užrašų, nes jie jau neįtinka valdančiajai daugumai?

Ir dar daugybė panašių "išaiškinimų"...

Visiškai akivaizdu, kad vadinamasis Konstitucinis teismas yra tik įrankis Lietuvą realiai valdančių oligarchinių klanų rankose.

Kaip, beje, ir visi kiti Lietuvos teismai (tiksliau, - labai konkretūs žmonės, pasodinti į atitinkamų teisėjų kėdes).

Žygeivis 2013-03-07 15:02

Kalbant iš esmės, visi tie - straipsnyje jau išvardinti įvairūs teisiniai ir kitokie argumentai - yra tik antriniai.

Esminis ir pirminis klausimas visai kitas - kokia yra pagrindinė ir svarbiausia Nepriklausomos Lietuvos Valstybės egzistavimo prasmė bei tikslas?

Ir atsakymas yra akivaizdus: Nepriklausoma Lietuvos Valstybė - tai yra Lietuvybės (Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos, Lietuvių Kultūros...) išsaugojimo bei puoselėjimo pagrindinis instrumentas; nuosavi Tautos Namai, o ne koks nors bendrabutis ar pereinamas kiemas.

Nes jei to nebus, ir Valstybėje liks tik visokie merkantiliniai "gero materialinio gyvenimo" reikalavimai "Lietuvos gyventojams-piliečiams", tokia valstybė apskritai praras bet kokią realią prasmę toliau egzistuoti kaip Nepriklausoma Valstybė.

Juk tada daug naudingiau tapti dalimi kokios nors žymiai turtingesnės, didesnės, turinčios daugiau įvairių resursų, valstybės dalimi.

Ir kaip tik tokiais argumentais ir yra grindžiami visų daugiataučių imperijų egzistavimo pateisinimai - tame tarpe ir "žydrojo" Jievrosojuzo, ir Rusijos imperijos, ir JAV.

Žygeivis 2013-03-07 15:05

Pirmas paprastas ir labai aiškus klausimas - Kokią teisę turėjo Aukščiausioji taryba, išrinkta pagal sovietinius įstatymus ir dalyvaujant rinkimuose ne tik pokario kolonistams bei jų palikuonims, bet ir sovietinės armijos kariškiams, sugrąžinti tik dalį 1938 m. Lietuvos Konstitucijos ir tuoj pat ją panaikinti?

Juk tai visiškai sugriovė visus Lietuvos Valstybės atkūrimo ikiokupacinius pamatus.

Antras klausimas - Kodėl nebuvo visų pirma atlikta dekolonizacija, desovietizacija bei dekagėbizacija - ir tik po to surengti rinkimai į Nepriklausomybę Atkūrusios Lietuvos Seimą?

Kieno iš tikrųjų buvo pateikta "nulinės pilietybės iniciatyva" ir kodėl AT taip skubiai "įteisino" ir "įpilietino" sovietinius kolonistus ir jų palikuonis Lietuvos Valstybėje, nepaisant jokių ikiokupacinės Lietuvos Valstybės įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, apibrėžiančių deokupaciją ir dekolonizaciją?

Ir ne tik kad nedeportavo juos į jų gimtąsias valstybes, bet ir besąlygiškai suteikė jiems Lietuvos pilietybę?

Įdomu, ar kas nors po to rimtai išanalizavo, kokias ilgalaikes politines pasekmes tai sukėlė Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje, kada įvairiausių balsavimų (savivaldybių, Seimo, Prezidento) bei referendumų rezultatus nulėmė būtent tie, ikiokupacinės Lietuvos Valstybės požiūriu absoliučiai neteisėtai "įpilietinti" kolonistai ir jų palikuonys.

Kas gali galų gale atvirai paaiškinti, kodėl Lietuvoje buvo taip neteisėtai pasielgta, o štai Latvijoje ir Estijoje niekas tokių "politinių žaidimų nežaidė", o grąžino pilnai ikiokupacines šių Valstybių Konstitucijas bei nesuteikė jokių pilietybės teisių kolonistams ir jų palikuonims?

Trečias ypač svarbus klausimas - Kodėl Latvija ir Estija nedelsdama ir besąlygiškai grąžino natūrą ikiokupacinių savininkų (ir fizinių, ir juridinių) turtą, o Lietuva dar ir dabar niekaip nebaigia šį klaikiai "sujauktą" procesą?

Bet kuriuo atveju visi šie postsovietiniai teisiniai aktai yra neteisėti ir niekiniai nuo jų priėmimo momento, kadangi buvo priimti pažeidžiant 1938 m. Konstituciją bei ikiokupacinius Lietuvos Valstybės įstatymus.

Todėl būtina visų pirma besąlygiškai atstatyti 1938 m. Konstituciją bei įstatymus, panaikinti visus sovietiniais įstatymais remiantis išrinktos AT nutarimus dėl "nulinės" pilietybės, atlikti išsamią ir nuoseklią, pilną liustraciją, dekagėbizaciją bei desovietizaciją, panaikinti Lietuvos pilietybę visiems ją neteisėtai gavusiems, ir tik tada rengti naują Lietuvos Valstybės Konstituciją vietoje 1938 m. Konstitucijos (jei visuotiniame tikrųjų Lietuvos Valstybės piliečių referendume bus nuspręsta, kad tai yra būtina).

Ir svarbiausias klausimas - Kas dėl viso to kaltas?

Ką turės teisti Lietuvių Tautos teismas už visus tuos sovietinės okupacijos padarinių niekšingus "įteisinimus", ko pasėkoje tokioje klaikioje duobėje atsidūrė Lietuvybė, Lietuvių Tauta ir Lietuvos Valstybė?

Geografas 2013-03-07 20:17

Žygeivi,

anksčiau man Jūsų komentarai atrodė bent jau juokingi. Dabar net ir to nebeliko. Tik užuojauta.

Žygeivis 2013-03-07 20:51

Geografui

Jūsų kontrargumentai mano pateiktiems yra nuostabiai svarūs. :)

Geriau jau bent į vieną mano klausimą atsakykite ar paneikite bent vieną mano teiginį - argumentuotai, o ne tuščiažodžiaudamas.

P.S. Beje, sena patarlė sako, jog juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. :)

Ir istorija tai jau daugybę kartų patvirtino....

Geografas 2013-03-07 20:59

Žygeivi, Jūs man pirma atsakykit į klausimus apie "eurpopiniuis" teisės aktus, kuriuose neva įtvirtinti skirtumai tarp tautinių mažumų ir tautinių bendrijų. Po to galėsim pratęsti, nors, atvirai kalbant, argumentuotai diskusijai su Jumis erdvės labai nedaug.

Žygeivis 2013-03-07 22:20

Geografui

Aš jums jau atsakiau - labai išsamiai, su citatomis (kitoje temoje - susiraskite).

Jei jums tai nepatinka, tai jau jūsų problema.

Tačiau čia mes kalbame ne apie kokius nors tarptautinius dokumentus, kurie kai kur galioja, kai kur - ne (ir tai su daugybe išlygų), o apie esmę - kokia yra Nepriklausomos Lietuvos Valstybės paskirtis ir prasmė?

Pabrėžiu - Nepriklausomos Valstybės !!!!!

Nes tik nuo aiškaus ir nedviprasmiško atsakymo priklauso ir visi kiti sprendimai - tame tarpe ir bet kokių tarptautinių teisės aktų pasirašymai bei ratifikavimai (juk kriterijus (ar kriterijai) pasirašymui turi būti labai aiškūs - nes tik pagal jį (juos) galima išmatuoti bei tiksliai nustatyti, ar verta pasirašyti, ar ne).

O kol kas dabar jūs tik bandote "vežimą pastatyti priešais arklį"... :)

Geografas 2013-03-08 06:54

Žygeivi, Jūs išsisukinėjate, nes toje temoje taip ir neatsakėte į mano klausimą. Neatsakėte, nes ir negalėjote atsakyti, kadangi tokių "tarptautinės" ar "europinės" teisės aktų nėra.

O dabar ir vėl į apeliuojate kažkokius "deokupaciją" ir "dekolonizaciją" apibrėžiančius teisės aktus.

Žinote, man šie svaičiojimai labai panašūs į dabar besirutuliojančią istoriją dėl gimdymo namuose.

Jūs lyg ir sakote, kad prieš dvidešimt metų namuose su pribuvėja gimęs žmogutis, dabar turėtų sulįsti į motinas įsčias. Tai įmanoma? Ne.

Ir geriau neprašykit, kad pirštu bakstelčiau į Jūsų pasisakymų, švelniai sakant, abejotinas vietas. Pradžiai, imkit ir paanalizuokit, ką ten...?

O, štai: "kokias ilgalaikes politines pasekmes tai sukėlė Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje, kada įvairiausių balsavimų (savivaldybių, Seimo, Prezidento) bei referendumų rezultatus nulėmė būtent tie, ikiokupacinės Lietuvos Valstybės požiūriu absoliučiai neteisėtai "įpilietinti" kolonistai ir jų palikuonys".

Bet taip argumentuotai, logiškai neprieštaringai, su skaičiais ir be emocijų. Pirmyn.

slapyvardis 2013-03-07 22:55

Geografui, dėl tautinių mažumų ir tautinių/regioninių bendrijų galima būtų palyginti, pvz., kokie įstatymai Prancūzijoje taikomi bretonams ar provansalams ir kokie Elzaso vokiečiams.

Geografas 2013-03-08 07:04

Slapyvardi, atsimenu, kad Bretanėje mačiau ant sienų grafičius, raginančius "varles šuoliuoti namo". Jei žinote skirtumus tarp bretoniečių ir elzasiečių teisių tautinės saviraiškos prasme - rašykit, arba aš pats susisieksiu su savo draugais Bretanėje ir paprašysiu jų.

slapyvardis 2013-03-08 10:22

Elzase ar Lotaringijoj panašių grafičių pastebėti neteko :)

Bet kalbam ne apie tautinę saviraišką, o apie tautinės mažumos ir regioninės bendrijos skirtingą įstatyminį traktavimą.

Paprastai tariant, tautinė mažuma turi daugiau teisių. Ir tai natūralu, nes savo valstybės neturinti tauta niekur kitur neturi galimybių savo tautiškumui ir tradicijoms puoselėti.

Tarkim, jei Elzase nebeliks vokiškai kalbančių, vokiečių kalba Europoj neišnyks. Bretonų atveju būtų visai kitaip...

Geografas 2013-03-08 16:16

Tai kuo, Slapyvardi, skiriasi faktinė situacija Bretanėje nuo situacijos Elzase? Štai Slovėnijoje, Koperio mieste, viešieji užrašai ir slovėniškai ir itališkai. Panašiai ir Miulhauze - ir prancūziškai ir vokiškai....

Ar tikrai yra koks nors tarptautinis susitarimas, apibrėžiantis Jūsų ir Žygeivio minimus skirtumus tarp tautinės mažumos ir tautinės bendrijos?

Aš nežinau, bet, tiesą sakant, ir abejoju, kad toks apskritai būtų. Spėju, kad tai tik Jūsų asmeninė nuomonė.

Žygeivis 2013-03-08 17:16

Geografui Jau esu tai rašęs kitoje temoje, bet pakartosiu, nes jūs vis to prašote... :)

Terminas "tautinė mažuma" ir jų naudojamos kalbos ("regional or minority languages") pakankamai aiškiai apibrėžtas „Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijoje“ (EUROPEAN CHARTER FOR REGIONAL OR MINORITY LANGUAGES, Strasbourg, 5.XI.1992 http://conventions.coe.int/treaty/en/Tr ... ml/148.htm) - tarptautinėje sutartyje, kurios laikymąsi prižiūri Europos Taryba.

Regioninės ir mažumų kalbos joje apibrėžiamos kaip „kalbos, kurias tradiciškai vartoja dalis šalies gyventojų, tačiau kurios nėra valstybinės kalbos dialektai, migrantų kalbos arba dirbtinės kalbos“.

"regional or minority languages" means languages that are:

traditionally used within a given territory of a State by nationals of that State who form a group numerically smaller than the rest of the State's population; and different from the official language(s) of that State;

it does not include either dialects of the official language(s) of the State or the languages of migrants;

"territory in which the regional or minority language is used" means the geographical area in which the said language is the mode of expression of a number of people justifying the adoption of the various protective and promotional measures provided for in this Charter;

"non-territorial languages" means languages used by nationals of the State which differ from the language or languages used by the rest of the State's population but which, although traditionally used within the territory of the State, cannot be identified with a particular area thereof.

Šiuo apibrėžimu remiantis daug Europos valstybių ir nustato, ką jos savo šalyse laiko "tautinėmis mažumomis", o ką - migrantų bendrijomis.

Geografas 2013-03-08 18:13

Tame ir slypi visa bėda, Žygeivi, kad Jūsų citatos neparemia Jūsų teiginių.

"regional or minority languages" means languages that are: traditionally used within a given territory of a State by nationals of that State who form a group numerically smaller than the rest of the State's population; and different from the official language(s) of that State; it does not include either dialects of the official language(s) of the State or the languages of migrants;

Ar randate toje konvencijoje kokią nors užuominą apie "national communities" ar kitokį šio žodžių junginio sinonimą? Ne, nėra.

Toje konvencijoje net nėra tautinės mažumos apibrėžimo, kadangi tarptautinė bendruomenė negali sutarti dėl jo - skirtingose šalyse šis terminas turi vis kitokią prasmę.

Todėl aš Jums ir sakau, kad nekorektiška remtis kokia nors "tarptautine teise" atskiriant tautines mažumas nuo tautinių bendrijų ir tuo vadovaujantis taikyti šioms žmonių grupėms kitokius kalbinius režimus.

Dabar paimkit Lietuvos lenkų mažumą ir pažiūrėkit - kurio punkto Lietuvos lenkai neatitinka?

Vilnijos krašte (apibrėžtoje nedidelėje teritorijoje) ji vartojama "tradiciškai", lenkų, lyginant su likusia šalies dalimi, yra mažuma, bet jie - Lietuvos piliečiai.

Jie ne migrantai. Migrantais šiandien galime vadinti kiniečius ir japonus, dirbančius nacionaliniuose restoranuose, baltarusius ar ukrainiečius dirbančius statybose, vieną kitą amerikietį, europietį ar skandinavą, kurie meilės lietuvaitėms vedini apsigyveno čia...

Bet angliškų užrašų Vilniuje nestinga - šiandien pat pastebėjau ant Žaliojo tilto užrašą "Green Bridge", prieš kelias dienas filharmonijoje nuorodą į "Chamber Hall". O ką jau kalbėti apie autobusus ir troleibusus, kur raginimai pasižymėti talonėlius puikuojasi ne tik lietuviškai ir angliškai, bet (o, siaube!) ir vokiškai, lenkiškai ir rusiškai...

Žygeivis 2013-03-08 21:47

Geografui

1. Visų pirma siūlau atkreipti dėmesį į vieną juridinę "smulkmeną" - dabartiniai tarptautiniai teisės aktai vienareikšmiškai leidžia kiekvienai valstybei savarankiškai nustatyti, ką ji savo teritorijoje laiko tautine bendrija, o ką - autochtonine tautine mažuma.

Ir valstybės šia teise aktyviai naudojasi: http://en.wikipedia.org/wiki/European_C ... _Languages

2. Tai, jog Lietuvoje vis daugėja angliškų užrašų yra akivaizdi pasekmė to, jog Lietuvių Tautos sukurtą ir tris kartus 20 amžiuje atkurtą Valstybę jau 20 metų valdo ne Lietuvių nacionalistai (lietuviškai - tautininkai), o kosmopolitai-globalistai.

Jų akivaizdus tikslas ir yra išlietuvinti Lietuvą. Ir mes šią nenormalią padėtį galėsime kardinaliai pakeisti tik atėję į valdžią.

3. Kalbant apie vadinamąją "lenkų mažumą", tai ji nėra jokia "lenkų", o yra mišinys įvairių nutautėlių - lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir kitų, kurie lenkų kalbos buvo išmokyti mokyklose.

Be to nemaža jų dalis yra pokario metų kolonistų palikuonys - deja, iki šiol nėra atliktas išsamus visų jų "šaknų" tikslus suregistravimas.

Ir kaip tik tai leidžia jiems dabar aiškinti, kad jie Lietuvoje "autochtonai".

Tačiau pokario metų emigravimo į Lenkiją, imigravimo į Lietuvą ir Lietuvos kolonizavimo statistika akivaizdžiai įrodo, kad yra visai ne taip.

4. Manau neprieštarausite, kad lenkų, rusų, baltarusių ir visos kitos kalbos dabartinėje Lietuvos Valstybės teritorijoje yra migrantų "užneštos" kalbos, o ne autochtoninių gyventojų - Lietuvių - tradicinė kalba.

5. Lenkiją šią chartiją 2009-02-12 ratifikavo ir Lietuvių kalba įtraukta į Lenkijos oficialiai pripažintų tautinių mažumų vartojamų kalbų sąrašą ( http://en.wikipedia.org/wiki/European_C ... _Languages), o Lietuva - nėra ją pasirašiusi.

Geografas 2013-03-08 22:32

Ir vėl, Žygeivi, "verdat savo sultyse" ir prieštaraujate savo paties ankstesniems pareiškimams.

1. Pagal Jūsų ankstesnius teiginius, "tautine mažuma" gali būti tik tautos, neturinčios savo "motininės"valstybės, atstovai - pvz. lyviai Latvijoje ar sorbai Vokietijoje.

Tuo tarpu tautų atstovų grupės, turinčios savo kalba kalbančias kitas valstybes - anot Jūsų yra "tautinės bendrijos" - pvz. latviai Lietuvoje.

Ok. Tai aš ir klausiu, kur Jūsų cituojamoje konvencijoje įtvirtintas šis skirtumas?

Pagal Jūsų traktuotę, lietuviai Lenkijoje yra tautinė bendrija, bet Jūs kažkodėl jai taikote tautinių mažumų konvencijos nuostatas, kurioje nėra skirstymo į "tautines mažumas "ir "tautines bendrijas".

2. Jeigu Jūs atstovaujate tautininkų partiją, tai labai džiaugiuosi, kad ta partija yra marginalinė. Nuoširdžiai linkiu tokia ir likti.

3. Jūsų pasvarstymai apie lenkų ar kitų tautų atstovų savimonę neturi nieko bendra su faktine situacija ir rodo (atsiprašau), kad ničnieko neišmanote šiuo klausimu, net jei ir dedatės ekspertu.

Beje, kaip ruošiatės tikrinti piliečių šaknis - pagal kokį kriterijų?

Ar nepagalvojojte, kad Vilnijoje gyvenantys žmonės, sovietams 1939 perdavus šį kraštą Lietuvai, patapo Lietuvos piliečiais? Tai jie vis tiek kolonistai, ar kaip?

4. Įsivaizduokite, kad Lietuva ūmai - pvz. rytoj - įgauna žemes Liublino unijos nustatytose ribose.

Ten gyvenantys žmonės bus kas? Migrantai, nemokantys lietuviškai, kurie turi būti ištremti... ar kaip kitaip...?

5. Lenkija lietuvius visgi pripažįsta tautine mažuma, o ne bendrija. Tai gerai ar blogai lietuviams?

Žygeivis 2013-03-09 20:05

Geografui

Nesugebate atskirti istorines - etnines Lietuvių Tautos žemes, gyvenamas Lietuvių, tačiau užgrobtas įvairių amžinų mūsų Tautos ir Valstybės priešų, nuo nutautėlių ir kolonistų apgyvendintų Lietuviškų žemių, vis dar priklausančių Lietuvių Tautos sukurtai Valstybei?

Akivaizdu, kad esate akivaizdžiai pasimetęs savo atkakliuose siekiuose išlietuvinti Lietuvą, jei jau nežinote, kad Pietų Dzūkija ir Pietų Suvalkija yra istorinės-etninės Lietuvių Tautos žemės bei Lietuvos Valstybės neatimama integrali dalis, 1920 m. laikinai okupuota išdaviko Pilsudskio "nukreipto" apsimetėlio "sukilėlio" Želigovskio, "pamirštant" 1569 m. nustatytas sienas tarp Lietuvos Valstybės ir Lenkijos Valstybės.

Taip pat akivaizdu, jog siekiate, kad Lietuvių Tautos sukurtoje ir tris kartus vien 20 amžiuje atkurtoje Nepriklausomoje Valstybėje ir toliau gausėtų būsimųjų naujų Lietuvybės priešų - "želigovskių" kohorta bei augtų jų "penktoji kolona".

Jei esate pakankamai išsilavinęs, tai turėtumėte žinoti, jog pasaulio istorija jau daugybę kartų daugybėje valstybių bei teritorijų patvirtino amžiną taisyklę - visada ir visur tokiais atvejais augantis nutautėlių bei kolonistų aktyvumas baigiasi kraupiomis skerdynėmis.

Ir akivaizdu, kad nei "tuteišams", nei lietuviams tai nieko gero neduos. Tuo pasinaudos tik Lietuvybės, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešai.

P.S. Nesu Tautininkų sąjungos (partijos) narys. Esu Lietuvių Tautinio Centro (LTC) tarybos narys ir Lietuvos Žygeivių Sąjungos pirmininkas.

Mano pakankamai išsami biografija jau labai seniai yra viešai paskelbta čia:
viewtopic.php?f=107&t=2887

Mūsų tikslas suvienyti visas išsibarsčiusias tautines jėgas ir sukurti vieną bendrą Tautos Atgimimo Sąjūdį, kuris bus pajėgus sugrąžinti Lietuvą į tą tiesų Kovo 11-osios kelią, kuris buvo iškeistas į tolerastinius ir kosmopolitinius šunkelius.

"Keliavimo šiais antilietuviškais šunkeliais" pasekmes šiuo metu matome jau ypatingai akivaizdžiai...

Geografas 2013-03-09 21:03

Žygeivi, apkaltinote mane visokiais dalykais, bet tiek to.

Mes su Jumis esame vienoje feisbukinėje grupėje, tai galima sakyti, kad vos ne pažįstami.

O jei pridėsiu, kad mano uošvienė buvo mokytoja toje vidurinėje, kai Jūs ten mokėtės, o aš su Jūsų žmona, panašu, esu baigęs tą patį fakultetą - tai beveik jau ir giminės.

Bet tai nekeičia mano nuomonės apie Jūsų požiūrį į Lietuvą ir lietuvybę. Aš save laikau ne mažesniu Lietuvos patriotu nei Jūs, tik mūsų supratimas apie tai, kas yra "geras pilietis" smarkiai skiriasi.

Esu įsitikinęs, kad mes turime puoselėti savo valstybę čia ir dabar, be jokio revanšizmo. Žinoti istoriją yra gerai. Visai geras dalykas - ją romantizuoti. Bet fetišizuoti - jau blogai. Mano įsitikinimu Jūs tai ir darote.

Man gaila, kad Jūs, matematikas su moksliniu laipsniu, privalomai turintis stiprų loginį mąstymą, nesugebate atsakyti į mano paprastus klausimus. Darau prielaidą, kad pats suprantate, jog atsakymų neturite, todėl ir vis persimetat į "tautišką" retoriką. Nesolidu.

Taip ir nesupratau, ko Jūs ir Jūsų judėjimas iš teisų siekia...

Susigrąžinti teritorijas Liublino unijos nubrėžtose ribose? O gal tik 1920 m. Taikos sutarties su Rusija ribose?

O atstatę valstybę tose sienose, raštvedyboje pradėsite naudoti senovės slavų kalbą? Ar tą gramatiką, kur naudojo Mažvydas?

Ar galite apibūdinti, ką vadinate Kovo 11-osios keliu ir atsakyti į mano ankstesniame komentare iškeltus klausimus? Blah-blah-blah tipo retorikos prašyčiau nerašyti. Tik konkrečiai, papunkčiui.

Žygeivis 2013-03-09 21:59

Geografui,

deja neturiu laiko (ypač dabar, prieš Kovo 11) jums atsakinėti į jūsų nesibaigiančius klausimus.

Todėl tiesiog duosiu nuorodą į mano straipsnius - jei įdomu, perskaitysite, ką aš siūlau ir kaip ką įsivaizduoju ateityje:

viewtopic.php?f=143&t=7011

viewforum.php?f=143

Geografas 2013-03-10 09:12

Paskaitinėjau, Žygeivi... Nieko gero apie tai, ką skaičiau, pasakyti negaliu. Blogo - nenoriu.

Geriau padėstykit, kaip siūlote keisti viešųjų pirkimų įstatymą - mačiau, kad ir apie tai užsiminėte viename iš savo 2009 m. straipsnių. Gal svarstydami šį klausimą rasime daugiau bendro supratimo.

Žygeivis 2013-03-10 15:56

Geografui

Aš užsiimu visų pirma ideologiniais šiuolaikinio nacionalizmo teorijos ir praktikos klausimais bei geopolitinėmis problemomis.

O ekonominiais klausimais, jei norite rimtai diskutuoti, jums patariu kreiptis į Algimantą Matulevičių (Veidaknygėje http://www.facebook.com/algis.matulevicius) arba, pvz., Mindaugą Šimkūną (grupė Veidaknygėje "Naujoji Valstybė" http://www.facebook.com/groups/naujoji. ... ts&fref=ts ).

Taip pat patariu perskaityti:

Nukainoti mokslininkai, menininkai ir visi kiti - Viešųjų pirkimo įstatymo "tamsūs užkulisiai"
viewtopic.php?f=61&t=8196

P.S. Aš pats asmeniškai nieko nesu rašęs apie Viešųjų pirkimų įstatymą - tik esu įdėjęs įvairius straipsnius iš interneto (matyt, kažką sumaišėte, jei rašote, kad radote mano rašytas mintis - pasižiūrėkite dar kartą jūsų minėtą temą: ko gero paskaitėte Nerijaus Ulčino straipsnį).

Geografas 2013-03-10 17:54

Žygeivi, perskaičiau Jūsų straipsnyje.

Kęstutis Čeponis: Lietuvių tautinių jėgų vienijimosi priežastys ir istorija. IV dalis 2009.03.30 09:36
http://www.balsas.lt/naujiena/245552/ke ... -iv-dalis/

5 LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO ĮSIPAREIGOJIMAI [...]

6. De facto pakeisti valstybės tvarką iš biurokratinės į demokratinę.[...]

3) iš esmės pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą kaip biurokratinį ir korupcinį.

Na, bet jei tai ne Jūsų sritis, tai palikim....

O šiaip tik galiu pasakyti, kad skaitant Jūsų straipsnius man paprasčiausiai darosi nejauku. Dėl bendro jų tono.

Kita vertus, jie ir ramina, nes akivaizdu, kad Jūsų judėjimas neturi pakankamo intelektinio potencialo tam, kad galėtumėte ateiti į valdžią, jau nekalbant apie tai, kad galėtumėte valdyti šalį.

Kad ir kokie buvo pastarųjų rinkimų rezultatai, bet nacionalistų (nesvarbu po kokia iškaba jie ėjo į Seimą) fiasko akivaizdus. Nenuostabu, jei matulevičiai atstoja ekonomikos ekspertus...

Žygeivis 2013-03-10 20:27

Geografui

kaip ir rašiau, tai ne mano parašyta, o LTC Programos ištrauka.

P.S. Programą kūrė daug įvairių žmonių (beje, Matulevičius tame nedalyvavo, jei jus tai domina). O mano "specializacija" visai kitose srityse...

Dėl atėjimo į valdžią

Intelektinio potencialo turime pakankamai - visose srityse. Žinoma, didžiulė problema yra finansai bei tai, kad masinės informacijos priemones valdo mūsų aršūs priešai.

Tačiau iš tikrųjų pati svarbiausia problema glūdi dabartinėje bendroje geopolitinėje situacijoje - ir Europoje, ir pasaulyje.

Bet ji jau gana greitai labai kardinaliai pasikeis. Štai tada mes ir ateisime į valdžią.

Tautos išlikimo požiūriu visiškai nesvarbu, kas ką mano apie mus. Tai yra asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas.

Įvairūs filosofiniai apmąstymai bei konstrukcijos realiame gyvenime nieko nereiškia - jie nepadės garantuoti tautos išlikimą.

Aš asmeniškai esu absoliutus pragmatikas-mokslininkas-inžinierius, nesivadovaujantis jokiomis emocijomis bei išankstinėmis nuostatomis (tame tarpe ir religinėmis, kadangi netikiu jokiais dievais bei "anapusinėmis" galiomis ir "objektyviomis" religinėmis tiesomis).

Kaip tik todėl į Tautos išlikimą žiūriu kaip į realią "inžinerinę" problemą, kurią norint išspręsti, būtina pritaikyti tinkamus politinius, ekonominius, teisinius, religinius bei kitokius "instrumentus", kurie garantuotų užsibrėžto tikslo pasiekimą.

Ir šį tikslą mes pasieksime, nepaisant bet kokių bandymų mums sutrukdyti. :)

P.S. Beje, jūsų aiškinimai man labai primena neseną praeitį... :)

1988-1989 m. aš parašiau keletą kūrinių apie istoriškai neišvengiamą ir greitą SSSR subyrėjimą.

Nusiunčiau juos keletui tuometinių Gorbačiovo artimos aplinkos žmonių bei "Izvestijų", "Pravdos" "Ogonioko" vyr. redaktoriams, taip pat perdaviau tuometiniam LKP CK ideologui Justui Paleckiui.

Savo kūriniuose labai konkrečiai perspėjau, jog bet kokie bandymai sustabdyti šį procesą bus katastrofiški savo padariniais Sovietų sąjungai.

Gavau gana įdomius atsakymus praktiškai iš visų adresatų, o vėliau Gorbačiovas kai kurias mano raštų vietas panaudojo savo kalbose - matyt, jo kalbų rašytojai pasinaudojo mano darbais (pvz., iki šiol atsimenu vienoje jo kalbų pavartotą mano posakį "Сталиным заложенные национальные мины замедленного действия начинают взрываться").

Įdomiausia buvo Paleckio reakcija - susitikome su juo Aukščiausioje taryboje asmeniškai ir jis tiesiog paklausė, kam man to reikia ir ką aš tuo tikiuosi pasiekti? :)

Akivaizdu, kad jis netikėjo, jog Sovietų imperija jau labai greitai išnyks.

Geografas 2013-03-10 20:46

----Bet ji jau gana greitai labai kardinaliai pasikeis.----

Negaliu nepaklausti: kaip ji (geopolitinė situacija Europoje ir pasaulyje) atrodys po pasikeitimų ir kaip greitai yra "greitai"?

P.S. Kol kas dorai neatsakėte nė į vieną iš mano klausimų, o nuo to, ką radau Jūsų straipsniuose - išsiginate...

Žygeivis 2013-03-10 21:54

Geografui

Žodis "greitai" ir reiškia, jog tai įvyks greitai...

Kada?

Pagyvensim - pamatysim. :)

O plačiau ir išsamiau kol kas neaiškinsiu, nes man ir taip jau už mano straipsnius bei komentarus krūva ikiteisminių tyrimų pradėta arba ruošiamasi pradėti... - pagal įvairius BK straipsnius: nuo kaltinimų tautinės nesantaikos kurstymu iki ginkluoto perversmo organizavimo ir esamos valdžios nuvertimo...

Galima pagalvoti, jog aš, jei iš tikrųjų nuspręsčiau tą valdžią versti, apie tai savo vardu rašyčiau viešus straipsnius internete... :)

Rašau tik savo prognozes - apie tai, kas ateityje įvyks.... Ir kažkodėl tai visada labai nepatinka bet kokioms valdžioms - ir sovietų labai nepatiko, ir dabartinei kažkodėl nepatinka.... :)

Oficialiai ir neoficialiai aiškina, jog rašau nesąmones, o bylas vis tiek kažkodėl kelia.

Vietoje to, kad padėkotų už išankstinį perspėjimą ir bent jau nors šiek tiek pasistengtų sušvelninti būsimas pasekmes.

Bet ką čia bepadarysi - kaip teisingai parašė Lietrytyje Mečys Laurinkus, pats kažkada buvęs žygeiviu - valdžioje sėdintys 1990 m. revoliucionieriai aptuko ir aptingo, o buvęs pankas Zuokas apskritai tapo užkietėjusiu biurokratu.

Beje, atsimenu Zuoką 1990 m., kada jis buvo savo ką tik įkurtos jaunimo organizacijos - Lietuvos humanistinio jaunimo sąjungos - pirmininku. Ir šiuo klausimu visiškai sutinku su Laurinkumi. Valdžia iš tikro žmones gadina.

Geografas 2013-03-11 09:37

Žygeivi, jau visai nuvylėt. Jūsų "prognozės" netraukia net iki čigonės ateities būrimo kortomis lygio. ( Bet ji jau gana greitai labai kardinaliai pasikeis.) O matematikui nusiristi iki tautologijos yra tiesiog nedovanotina (Žodis "greitai" ir reiškia, jog tai įvyks greitai... )

Tai ar pasakysite, ką darysite kai, "įvykus pasikeitimams, ateisite į valdžią. Koks bus ekonominis modelis - pagrįstas rinkos mechanizmais, ar centralizuotu planavimu?

O gal tai bus "trečias kelias"? (À la Hugo Chávez?) Mąstyti kitaip nei mąsto nacionalistai bus galima? Ką darysit su tais, ką įvardinate "migrantais ir kolonistais", nors jie lietuviškai kalba ir rašo taisyklingiau už daugelį nacionalistų? Žodžio laisvė išliks? Kelionių laisvė išliks? Nieko Jūs apie tai nepasakot, išskyrus, kad "bus kitaip".

Gal eikit, pademonstruokit, kol demonstruosit - pagalvokit, o po to visgi parašykit.

Gal tik pridursiu, kad savintis sau pranašo (ar super analitiko) galias, nes, neva, numatėte Sovietijos griūtį, būtų šiek tiek per drąsu. Maža, ką mes jauni būdami su kompanija savo virtuvėj ar tolimame žygyje prie laužo "išpranašaudavome".

O štai toks veikėjas (tik nedaug už mus vyresnis) Emmanuel Todd dar 1976 m. paskelbė knygą "La chute finale: Essais sur la décomposition de la sphère Soviétique, kurioje argumentuotai pagrindė valstybės, kurioje mums nepasisekė gyventi, neišvengiamą krachą. Tačiau ir šiuo atveju, nedrįsčiau tvirtinti, kad jis buvo toks vienintelis ir nepakartojamas.

? 2013-03-14 17:04

O as dziaugiuosi, kad Lietuvoje dar yra Zygeiviu. Panasiai galvojanciu zmoniu egzistavimas man rodo, kad DAR YRA Lietuvoje nesavanaudziu, ne tik savo asmenininiais reikaliukais, savo nelieciamumu, savo demagogija, savo politiniu korektiskumu ir panasiais apdarais besipuosianciu kosmopolitu, bet..... tikru zmoniu, Lietuvos atieitimi besirupinanciu zmoniu. Ir tai suteikia vilties, kad bent jau kuri laika dar gyvuos lietuviu kalba ir lietuviskai bendraujanti Lietuva. Aciu, Zygeivi

Žygeivis 2013-03-14 22:17

Geografui

Ką aš manau ir ką siūlau, galite labai išsamiai pasiskaityti - visi jūsų išvardinti klausimai yra ne jau kartą aptarti ir išnagrinėti. Nuorodas (savo straipsnių) jau daviau - skaitykite.

O taip pat yra labai daug informacijos ir įvairiose diskusijose - toje pačioje svetainėje įvairiose temose. Jei įdomu - susirasite.

Dėl to, jog Sovietų sąjunga neišvengiamai sugrius, rašė daug kas dar tada, kai ji tik ką buvo įkurta.

O aš parašiau labai konkrečiai kada ir kodėl ji sugrius - taip ir įvyko. :)

Ir tie mano kūriniai, matyt, ir dabar guli tame tarpe ir KGB archyve, kadangi mane po to "profilaktavo" KGB pulkininkas.

Be abejo, nebuvau kažkokia "balta varna", kuri parašė tokią prognozę - tiesą sakant ją paskelbė ir oficialios SSSR institucijos savo slaptoje ataskaitoje (sužinojau apie tai iš dabartinės Rusijos spaudos).

Plačiau apie tai čia:

SSSR subyrėjimas 1991 m. buvo numatytas dar 1980-84 m. atliktais SSSR matematikų apskaičiavimais
viewtopic.php?f=64&t=7625

P.S. Beje, kalbant apie jūsų klausimus, tai man irgi įdomu sužinoti, ką jūs siūlote?

Geografas 2013-03-15 17:10

Žygeivi, aš jau ne kartą sakiau, kad Jūsų raštai ir pareiškimai (kažkurioje temoje vėl mačiau deklaracijių virtines apie etnines valstybes ir jų istorines sienas) yra tokie abstraktūs ir nerimą keliantys, kad neišvengiamai kyla vis nauji klausimai. Todėl juos vis keliu ir keliu, o Jūs (piktybiškai ?) vengiate atsakymų. Tai Jūsų pasirinkimas.

Ką aš siūlau? Siūlau "neužsiciklinti" ties tautybėmis.

Ne jose šiuo metu slypi blogybės. Ekonominė situacija šalyje visiems vienoda. Ją ir privalome gerinti. Visi Lietuvos piliečiai - ne tik etniniai Lietuviai, bet ir tie, kurių gimtoji kalba yra ne lietuvių.

Žygeivis 2013-03-15 19:16

Geografe,

štai čia ir yra akivaizdus esminis skirtumas tarp mano (tautinio arba vartojant tarptautinį terminą - nacionalistinio) ir jūsų ("ekonominio" - kosmopolitinio) požiūrių.

Ir apie tai ne kartą jau esu rašęs - ir šioje mūsų diskusijoje taip pat:

"...Esminis ir pirminis klausimas visai kitas - kokia yra pagrindinė ir svarbiausia Nepriklausomos Lietuvos Valstybės egzistavimo prasmė bei tikslas?

Ir atsakymas yra akivaizdus: Nepriklausoma Lietuvos Valstybė - tai yra Lietuvybės (Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos, Lietuvių Kultūros...) išsaugojimo bei puoselėjimo pagrindinis instrumentas; nuosavi Tautos Namai, o ne koks nors bendrabutis ar pereinamas kiemas.

Nes jei to nebus, ir Valstybėje liks tik visokie merkantiliniai "gero materialinio gyvenimo" reikalavimai "Lietuvos gyventojams-piliečiams", tokia valstybė apskritai praras bet kokią realią prasmę toliau egzistuoti kaip Nepriklausoma Valstybė.

Juk tada daug naudingiau tapti dalimi kokios nors žymiai turtingesnės, didesnės, turinčios daugiau įvairių resursų, valstybės dalimi....

Ir kaip tik tokiais argumentais ir yra grindžiami visų daugiataučių imperijų egzistavimo pateisinimai - tame tarpe ir "raudonojo" Sovietų sojuzo, ir "žydrojo" Jievrosojuzo, ir Rusijos imperijos, ir JAV."

Ir jei mes to nesuvoksime, mus neišvengiamai ištiks mūsų brolių prūsų likimas.

**********************************************************

Šaltinis - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 4/asc#list

Žygeivis 2013-03-17 19:15

Geografe, o kodėl jūs vis dar Lietuvoje?

Juk taip intensyviai ir pastoviai aiškinate, kad gyventi reikia dabar ir būtent ten, kur geriau... O kur geriau gyventi - irgi aiškiai nurodote.

P.S. O gal jūs jau ir ne Lietuvoje, tik komentarus rašinėjate iš kokios nors Olandijos ar Belgijos - kaip kai kurie mano "oponentai", bandę apsimesti "lietuviais", kol neišaiškėjo kokiai "dievo išrinktajai" tautai jie iš tikro priklauso ir iš kur rašinėja savo "lietuviškus" komentarus.... :)

Geografas 2013-03-17 21:01

Labas vakaras, Žygeivi, labas....

Klausiat ar aš Lietuvoje ir jei taip, tai kodėl? Taip, Lietuvoje ir galite patikrinti pagal mano IP, jei tik mokate tai padaryti.(Aš - ne.)

Esu ir būsiu Lietuvoje dėl tų pačių priežasčių kaip ir Jūs. Čia mano namai, čia gyvena mano vaikai. Čia aš ir mano vaikai mokame mokesčius. Čia mano tėvų ir senelių kapai. Darau ką sugebu, kad Lietuvoje gyventi būtų geriau. Visa tai turėtų skambėti pakankamai patetiškai, bet Jūs paklausėte - aš atsakiau. Skirtingai nei Jūs į mano klausimus.

Aš noriu, kad tokie kaip Jūs suvoktų, kad mūsų ne visai patenkinamų gyvenimo sąlygų priežastys slypi ne kitataučiuose, ne "lenkiškose" raidėse, ir ne Europos Sąjungoje ar Amerikoje, ne NATO, o mumyse pačiuose.

Kaip galėjote pastebėti, nemėgstu mitų ir nelogiškumų, jei jais bandoma grįsti realią politiką. Jūs pasisakėte, kad esate netikintis. Aš irgi toks, bet, kaip matote, tai nėra pagrindas kokiam nors mūsų "aljansui".

Lygiai taip pat ir katalikai, išpažįstantys tą patį dievą tuo pačiu būdu, visgi gali turėti skirtingą požiūrį į gyvenimiškus dalykus, ypač jei jie kaimynai, o kalbos - skirtingos. Ši mano pastaba jau adresuota pedagogui petrui: buvimas krikščioniu, net ir kataliku, savaime problemų nesprendžia. Reikia kažko daugiau.

Tas "kažkas daugiau" kaskart būna vis kitas, bet dažniausiai - gerbūvio lygis.

Dėl ko Belgijoje nesutaria katalikai flamandai ir katalikai valonai? Taip, kalbos skirtingos, bet kur kas svarbiau, kad jų gyvenimo lygis skirtingas. Vieni mano, kad kiti yra tinginiai, o pastarieji galvoja, kad yra užguiti pirmųjų.

Ir manote, kad jiems atsiskyrus, vieniems ir kitiems gyvenimas ženkliai pagerės?

O dabar pagalvokit, ar katalikybė yra faktorius Lietuvos nacionalistų (tautininkų, kaip sako Žygeivis) santykiuose su lenkų tautininkais? Nepanašu.

uno 2013-03-18 13:34

Geografui - supratau tai, kas parašyta. Tiesiogiai.

O aš noriu, kad tokie kaip Jūs suvoktų, kad mūsų ne visai patenkinamų gyvenimo sąlygų priežasčių aiškinimai daugiausiai rūpi tokiems kaip Jūs ar verslažiniams staseliams.

Eisenose Kaune ir Vilniuje tikriausiai niekada nebuvo neštas nei vienas ekonominio pobūdžio plakatas ir niekas net pusbalsiu nesušuko "duokit pinigų" ar "Zuokas - va*is", nors su tuo nesiginčija net ir jo gerbėjai.

Nors niekada nebuvau eisenoje, bet numanau, kad pagrindinis į ją einančių motyvas skambėtų maždaug "palikite Lietuvą ramybėje".

Pavyzdys - tas pats geografas, net neklausiamas vienam poste kelis kartus užsiminė apie raides pasuose, kažkokius lenkų ir lietuvių tautininkų ginčus ir pan.

Na jokiem tautininkam neįdomūs būt tie lenkai, apie juos iš viso niekas nekalbėtų, kaip nekalbama apie latvius, švedus ir t.t., jei patys lenkai eilėm nesispraustų į LT, o tokie kaip Jūs ar linkevičiai nevizgintumėt uodegų po kiekvienos jų komandos.

Tas pats ir su visokiais ES normatyvais, kurie periodiškai braunasi į nusistovėjusias visuomeninio gyvenimo normas. Nuolatos nurodinėjama, kaip lietuvis turi gyvent, kaip galvot, kaip vertint istoriją, kaip vadint čigoną, ką sakyt ir ko nesakyt, neskanduot,nežygiuot, nevaikščiot...

Ir visa tai užsidėjus tolerantiškiausio pasaulyje liberalo kaukę, pagal KGB metodiką užbarikadavus gatvę ir kampuose pristačius "voronokų".

Farsas.

Žygeivis - Geografui

Nepainiokite sąvokas - lietuvių nacionalistai (tautininkai) puikiai sutaria ir su lenkų nacionalistais (tautininkais), ir su rusų nacionalistais (tautininkais), nes mūsų idėjinės nuostatos tos pačios.

Tikroji problema tame, kad įvairūs "žurnaliūgos" ir "politologai" šias sąvokas sugebate "išskirti" - nacionalistus "atidalinti" nuo tautininkų, nors iš tikro turime lygiai tą patį žodį - tik vienas tarptautinis, o kitas yra jo vertimas į lietuvių kalbą.

Ir antra - jie labai dažnai ir akivaizdžiai painioja nacionalistus (tautininkus) su šovinistais.

Ir tai, be abejo, yra ilgametės kryptingos sovietinės (o dabar ir kosmopolitinės jievrofilinės) propagandos padarinys, siekiant šias dvi labai skirtingas sąvokas "suartinti".

Rekomenduoju šia proga paskaityti ką tik paskelbtą straipsnį:

Rokiškis Rabinovičius. Nacionalizmas, nacizmas, fašizmas ir kiti žodžiai http://rokiskis.popo.lt/2013/03/16/naci ... i-zodziai/

Trumpa ištrauka:

"Nacionalizmas – tai labai paprastas įsitikinimas, kad kiekviena tauta turi savo apsisprendimo teisę ir gali gyventi kažkokioje savo šalyje su savo papročiais, kalba ir taip toliau.

Nacionalizmas savaime nieko blogo nereiškia – viso šiuolaikinio pasaulio sąranga yra paremta nacionalizmo idėjomis, nes kur tik kokios nors valstybės, tai ir nacionalizmas koks nors. Tai labai natūralu, nes visi žmonės linkę jungtis į grupes su tais, su kuo turi kažką bendro. Bendrumais gali būti ir kalba, ir gyvenama vieta, ir dar kažkas.

Kraštutiniais atvejais būna, kad kažkam pavažiuoja stogas, tai pasitaiko ir dėl nacionalizmo išprotėjusių personų, pvz., galvojančių, kad reikia žudyti visus, kas tik yra kokios nors kitos tautybės. Tai tokie vadinami šovinistais, o vienu, itin sunkiu specifiniu atveju – ir nacistais.

Neretai žurnalistai painioja nacionalizmą, rasizmą, nacizmą ir patriotizmą. Kad nebūtumėt, kaip tokie puspročiai, tai paaiškinsiu jums skirtumą paprastai, palyginimu su ūkininkais:

Nacionalistas – tai kaip koks nors ūkininkas, kuris sako, kad nori tvarkytis savo kieme taip, kaip nori. Ir kad niekas jam nenurodinės, kaip jam gyventi.

Šovinistas – tai toks ūkininkas, kuris sako, jog jam blogai gyventi, nes jo kaimynas gerai gyvena, todėl tam kaimynui reikia tvartą padegti.

Rasistas – tai kaip ūkininkas, kuris sako, kad jo vaikai į kaimyną panašūs todėl, kad jo kaimynas yra suskis, kuris jo tvartą padegė.

Fašistas – tai kaip ūkininkas, kuris sako, kad savam kieme tvarkytis negalima, nes reikia visiems apsijungti į kolchozus, kur būtų ūkininkų vienybė, o kas nesijungs – tai tegul save kaltina.

Patriotas – tai kaip ūkininkas, kuris sako, kad savo ūkio neparduos ir niekur iš savo ūkio nesikels, nes ten gimė, užaugo, tai ten ir numirs.

Visai jau paprastai: jei jūs galvojate, kad galite Lietuvoje kalbėti lietuviškai ir niekas jums negali liepti kalbėti su kitais nelietuviškai, tai jūs esate tipiškas, šimtaprocentinis nacionalistas."

Geografas 2013-03-18 21:47

Su kuriais rusų tautininkais/nacionalistais sutariate? Su Limonovu? Ar su Žirinovskiu?

Rokiškį Rabinovičių paskaitysiu, kai turėsiu laiko. Iš to ką skaičiau Jūsų pateiktose ištraukose - tai ne kažin koks proto bokštas. Kiek teko matyti jo komentarų FB, tai juose irgi daugiau pretenzijų nei esmės. Gal neatidžiai skaičiau?

Tas tiesa, kad aš esu ES šalininkas, nes manau, kad ES yra labai naudingas dalykas Lietuvai apskritai ir Jums atskirai paėmus. Bet Jūs galite su tuo ir nesutikti.

Žygeivis 2013-03-18 23:01

Geografui

Kaip ir sakiau, jūs visiškai nesigaudote "kas yra kas", o jūsų smegenyse tiesiog įkalti dar sovietiniais laikais sukurti stereotipai apie tai, kas yra nacionalistai. :)

Jums akivaizdžiai nėra skirtumo tarp imperininkų šovinistų (ir nesvarbu, kokios "spalvos" imperijos apologetai jie yra - "raudonosios-bolševikinės", "liberaldemokratinės-žirinovskinės", ar dar kokios nors "žydrosios") nuo nacionalistų (tautininkų), kurie kaip tik ir siekia likviduoti visas imperijas - bet kokios "spalvos" ar "atspalvio".

Paskaitykite, pvz. čia:

Rusų nacionalistai (tikrieji, antiimperininkai)
viewtopic.php?f=84&t=7438

Dėl Jievrosojuzinės imperijos (taip vadinamo ES) - ne manau, o esu įsitikinęs, jog Lietuvybei, Lietuvių kalbai, dorai ir šeimai, apskritai Lietuvių Tautai ir Nepriklausomai Lietuvos Valstybei tai yra absoliutus blogis, kurį būtina kuo greičiau likviduoti, kol dar gyva Lietuvių Tauta.

Kaip jau rašiau, mums - visų Europos tautų nacionalistams (tautininkams) reikalinga Tautų Europa, o ne dar viena viršnacionalinė, niekieno nerinktų komisarų valdoma, imperija, kuri gali mums nurodinėti kaip mes turime gyventi.

Geografas 2013-03-19 07:04

Žygeivi, man susidaro įspūdis, kad Jūsų supratimas apie tai, kaip veikia ES yra gana paviršutiniškas. Dar reikėtų pasiaiškinti kas daugiau išmano - aš apie nacionalistus, ar Jūs apie ES. :-)

Žygeivis 2013-03-19 14:40

Apie ES išmanau neblogai, o jei ko ir nežinau, galiu pasižiūrėti pačios ES išleistose knygose - turiu jų visą krūvą. :)

Tačiau kalbėkime apie esmę - visų ES priklausančių valstybių įtaka šios imperijos "galvų" priimamiems sprendimams priklauso nuo konkrečios valstybės gyventojų skaičiaus ir nuo jų ekonominio potencialo.

O tai reiškia, kad mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, visada yra ir bus tik "priedėlis" prie stambiųjų ES "dramblių".

Ir tai akivaizdžiai matome praktiškai visose sferose - niekas iš tų "dramblių" nekreipia dėmesį į Lietuvos interesus, jei jie neatitinka tų pačių "dramblių" interesų.

Ir Lietuva visiškai nieko negali pakeisti - net ir susiblokavusi su krūvele kitų panašių "mažųjų nykštukų".

Kadangi jums visų pirma rūpi ne Lietuvybė, o ekonomika, tai parašysiu ir šiuo klausimu...

Faktiškai visi šie posovietiniai "nykštukai" (o taip pat ir stambesni "žaidėjai", tokie kaip, pvz. Lenkija) tapo tik pigios, bet pakankamai kvalifikuotos (šiuo metu Vakarams tai irgi labai svarbu - ne musulmoniškos) darbo jėgos eksportuotojais į Vakarų valstybes bei atviromis rinkomis jų gaminamoms prekėms pardavinėti.

Nes bet kokia gamyba - tiek pramoninė ir pigios elektros gamybos (tiesiog atvira prievarta ir ultimatyviai uždarant visas atomines elektrines posovietinėse valstybėse), tiek ir ypač žemės ūkio (visų pirma mokant kelis kart mažesnes išmokas, nei Vakarų fermeriams) bei žvejybos (sunaikinant žvejybinius laivynus), buvo labai nuosekliai bei sistemingai likviduota - tuo pačiu labai ilgam eliminuojant potencialius konkurentus bendrojoje ES rinkoje.

P.S. Kadangi jums labai rūpi ekonomika ir finansai, tai pvz., imkite ir paskaičiuokite, kiek Lietuva ir jos ekonomika bei finansai jau prarado vien tik dėl AE uždarymo - ir kiek dar praras per artimiausius 10-15 metų?

Aš jau nekalbu apie muitus, kurie visi pervedami į ES biudžetą (o juk Lietuva yra iš esmės tranzitinė valstybė tarp Vakarų ir Rytų, ir muitai sudarytų nemažą dalį Lietuvos pajamų) bei daugybę kitų "smulkmenų".

Geografas 2013-03-19 19:42

Žygeivi, tai pasidomėkit kas yra kas ES ir kas ką daro. Yra Parlamentas, yra Taryba ir yra Komisija.

Kažkuriam komentare sakėte, kad ES vadovauja nerinkti funkcionieriai (na, jei ne pažodžiui, tai kažkaip panašiai). Ir taip ir ne. Tiksliau, pirma ne, ir tik po to - taip.

Pirmiausia juk renkamas Europos parlamentas. Tik po to parlamentas tvirtina komisarus. (Visai taip pat kaip ir mūsų Lietuvėlėje. Rinkimus laimėjusi partija ar partijos formuoja vyriausybę. Skirtumas tik tas, kad mas mus parlamentarai gali būti ministrais, tai susidaro šioks toks interesų konfliktas.)

O į komisarus valstybės deleguoja savo kandidatus, kuriuos paskui tvirtina EP. Todėl taip, komisarai nėra rinkti, bet juos deleguoja kiekvienos šalies išrinktoji valdžia ir tvirtina išrinktieji europarlamentarai.

Europos taryboje, priimant sprendimus, iš tiesų, nėra konsensuso principo. Bet yra blokuojančios mažumos galimybė, kad kelios didžiosios valstybės negalėtų pasinaudoti "buldozerio" principu priimant sprendimus. Kaip tas mechanizmas veikia - galite pasiskaityti savo knygutėse. Kita vertus, didžiosios valstybės dažnai neturi vienos nuomonės, todėl visada yra erdvė deryboms ir bendro sutarimo paieškoms.

Kad būtų priimta kokia nors direktyva ar reglamentas, pirmiausia atskirai dėl teksto turi sutarti Taryba (vyriausybių atstovai) ir Parlamentas (tautų, arba "liaudies" atstovai), o po to jau kai šios dvi institucijos sutaria tarpusavyje, teisės aktas gali įsigalioti. O už jo vykdymą atsakinga jau Komisija su komisarais.

Paskui samprotaujate, kad esame pigios darbo jėgos šaltinis ES didžiosioms valstybėms ir rinka jose gaminamai produkcijai?

Sakote, kad mums apsimokėtų užsiverti muitų barjerais nuo viso pasaulio? Aš dabar nesamprotausiu kodėl vyksta emigracija. Tai atskiros diskusijos tema. Bet sutinku su Jumis, kad esame rinka produkcijai, kurios patys nepasigaminame, arba produkcijai, kurią kiti pagamina geriau nei mes patys.

Tiesa ir ta, kad muitai nueina į ES biudžetą. Bet jei mes atsitvertume nuo pasaulio muitais, tai prekės Lietuvoje pabrangtų - nes visa muitų idėja yra riboti prekių patekimą į šalies rinką. Bet jei mes taikome muitus importuojamoms prekėms, tai ir mūsų prekėms bus taikomi muitai. Ar muitų kare laimėtume? Neskaičiavau, bet abejoju. Užtat dabar turime laisvą prekybą viduj ES ir naudojamės ES "kolektyvinių" sutarčių teikiama nauda.

Ai, sakot, kad mūsų žemdirbiai gauna mažesnes išmokas nei "senosiose" ES šalyse. Be ilgų diskusijų pasakysiu tik tiek - be ES negautų nieko. Jei atvirai, tai manau, kad išmokos žemdirbiams turi būti mažinamos, o ne didinamos (o būtent tai ir vyksta).

Ignalinos/Visagino AE. Sutinku, kad uždarymo metu ji buvo saugiausia tokio tipo reaktorių elektrinė pasaulyje. Bet ką padarysi, kad Černobylis padarė savo juodą darbą. Kita vertus, AE buvo dar vienas bambagyslinis ryšys su Rusija - branduolinis kuras juk ėjo ne iš kur kitur, o iš Машиностроительный завод, esančio Elektrostalio miestelyje ties Maskva.

Ir pabaigai -būsiu dėkingas, jei nurodysite, kaip ES riboja lietuvišką tautiškumą. ;-)

Žygeivis 2013-03-21 18:29

Geografui

Daug prirašėte, bet iš esmės nieko naujo.... :)

Faktas - Lietuva negali vetuoti tuos sprendimus, kurie kenksmingi Lietuvybei, Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei. Ir tuo viskas pasakyta.

Dėl tautiškumo - gal man priminti, kas "išsikviečia ant kilimėlio" mūsų valdžioje sėdinčius persidažiusius sovietžmogius-bestuburius, kada Lietuviai gina Lietuvybę ir Kovo 11 bei Vasario 16 išeina į Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės Patriotines eitynes?

Kieno ambasadoriai rėkia, jog Lietuva turi būti "sugenderlopinta" ir apskritai supederastizuota?

Kieno ambasadoriai privertė atleisti iš VRM istoriką, kuris pateikė dokumentais patvirtintus duomenis apie žydų genocidą?

Ir tuo pat metu kas taip nuosekliai ir užsispyrusiai atsisako pripažinti bolševizmo nusikaltimus ir bent jau prilyginti juos nacionalsocializmo nusikaltimams?

Nors Lietuvių Tautai ir Lietuvybei bolševikai padarė žalos šimtus kartų daugiau nei naciai.

P.S. Dėl tautiškumo.

Nepamirškite, kad tautiškumas išvertus į europines kalbas ir yra nacionalizmas - kaip tik tas "klaikus baubas" visiems jievrofiliniams kosmopolitiniams mankurtams.

Nors aš įtariu, kad jūs sąvoką "tautiškumas" suprantate ne kaip besąlygiškas politines Laisvos Tautos teises gyventi taip, kaip jai patogiau ir kaip ji nori gyventi, o kaip "teisę" šokti klumpakojį ir turėti savo kelis etnografinius ansamblius. :)

Plačiau apie įvairius tautiškumo lygmenis čia:

Marius Kundrotas: Tautiškumas – vienybė įvairovėje
viewtopic.php?f=4&t=10216

Ištrauka:

"Tautiškumą sudaro du, o santykyje su valstybingumu – trys lygmenys.

Pirmasis lygmuo – prigimtinis.

Antrasis – sąmonės lygmuo, apimantis kalbą, savimonę, pasaulėžiūros ypatumus: jį apibendrintai galima vadinti kultūriniu lygmeniu.

Trečiasis – santykyje su valstybingumu – yra politinis lygmuo: tauta suvokiama kaip politinė bendruomenė, įsikūnijanti tautinėje valstybėje.

Sovietai siekė atskirti prigimtinį ir kultūrinį dėmenį nuo politinio.

Kultūrinė raiška buvo leidžiama – pradedant folkloro ansambliais, dainų šventėmis, Joninėmis ir Užgavėnėmis, baigiant tautiniu valgiaraščiu – barščiais ir cepelinais.

Prigimtinis lygmuo taip pat buvo legalus – niekas nedraudė savo tautos traktuoti per kilmės prizmę, nes iš tiesų pats tautiškumas buvo paliktas antraeiliu dalyku.

Svarbiausia buvo tai, jog visos tautos ir tautinės grupės būtų ištikimos daugiatautei imperijai – politinio lojalumo lygmuo priklausė išimtinai jai.

Dabartiniai globalistai žengia daug toliau – jie siekia išskirti visus tris dėmenis.

Prigimtinis lygmuo ištrinamas išvis. Tauta virsta voliuntaristine, laisvai pasirenkama bendruomene. Dingsta moralinė atsakomybė: šiandien galiu būti lietuvis, rytoj – lenkas, poryt – papuasas.

Politika – ištautinama, o tauta – išpolitinama. Politikos pagrindu verčiama pilietinė visuomenė, istoriškai buvusi valstybės pasekme, o ne priežastimi.

Tautai paliekamas vienintelis lygmuo – kultūrinis.

Tautos vieta globalistų pasaulyje – indėnų rezervatas, kurio gyventojai mosikuoja butaforiniais tomahaukais arba šoka klumpakojį.

Maža to – tais indėnais gali būti ir negrai.

Globalizmą maitinantis libertarizmas viską verčia pasirinkimo objektais – pradedant tauta ir tėvyne, baigiant lytimi.

Maža to – kiekvienas privalo tokį pasirinkimą pripažinti.

Paradoksalu, bet draudimai ir ribojimai, įsakymai ir priedermės lieka, tik dabar jų monopolį prisiima patys libertarai ir globalistai.

Jų pasaulyje gali šaukti „Lietuva – visiems“, bet nevalia sakyti „Lietuva – lietuviams“.

Gali propaguoti juodžiausią ištvirkimą, bet nevalia jo kritikuoti.

Gali brautis į svetimus namus, bet neturi teisės ginti savų."

dva 2013-04-01 17:51

Pritariu autorei, desovietizacija (kaip teisingumo atstatymas) turėjo būti pirmas ir svarbiausias žingsnis kuriant Lietuvos valstybę.

Gaila, kad Nepriklausomybės "tėvai" to nesuvokė.

jj 2013-04-01 20:21

Desovietizacija?

Kai kam tai atrodo kaip išganinga abrakadabra.

Desovietizacija turėjo ateiti ne iš išorės, ne per įstatymus, nes tas kelias vestų niekur, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugybė svarbių duomenų buvo išvežta į Rusiją arba sunaikinta ir net suklastota. Kiekvienas pilietis desovietizaciją privalėjo atlikti savo galvoje.

Estai neturėjo visuotinės desovietizacijos įstatymo, net išsirinko komunistą Riuitelį prezidentu. Bet didžioji dauguma estų politikų buvo renkama atmetant turėjusius komunistų praeitį.

Ir nesižavint brazauskinio-bradauskinio stiliaus "specialistais", bet pasitikint humanitarais, kurių taip nemėgsta mūsų tautiniai lietuviai, piktai ir visai be reikalo kompleksuojantys dėl savo valstietiškos kilmės.

Tuo tarpu pas mus kaip pratrūko 1992 metais, taip meilė komunistams ir neišblėso, taigi desovietizacija neįvyko vergiškųjų lietuvių, mylinčių keista mazochistine meile tikrus ir įsivaizduojamus ponus, smegenėlėse.

O įstatymai, beje, Lietuvoje buvo priimti. Visi, turėję KGBistinę praeitį, neteko teisės būti paskirti (ne išrinkti, rinkimai palikti piliečių sąžinei) dirbti reikšmingose valstybės institucijų postuose. Ir dėl to Lietuva dar sugebėjo pralaimėti bylą Strasbūro žmogaus teisių teisme - prisiminkime kgbisto Džiauto bylą.

Tik sąmonėje įvykę pasikeitimai negalėtų būti pralaimėjimu, taigi..

Žygeivis 2013-04-02 14:48

Visų pirma vertėtų naudoti tikslesnį ir aiškesnį terminą - debolševizacija (vietoje kelių atskirų - desovietizacijos, dekagėbizacijos, liustracijos...).

Ir antra - jos įvykdymui "dviratį išradinėti" tikrai nereikėjo.

Tiesiog turėjo būti pritaikyti lygiai tie patys principai bei metodai, kurie buvo panaudoti atliekant denacifikaciją Vakarų Vokietijoje ir "demililitarizaciją" Japonijoje po Antro pasaulinio karo.

Programos tada buvo labai konkrečios ir aiškios - pradedant labai griežta kadrų politika ir baigiant visos švietimo sistemos bei masinės informacijos priemonių pertvarka.

O abstraktūs svaičiojimai apie "desovietizaciją savo galvose" yra tik bandymas ir toliau išsaugoti senąją padėtį, nes jokia "desovietizacija galvose" savaime neįvyks - bent jau tol, kol Lietuvą (ir ne tik ją) valdys tie patys "persidažę bolševikai".

P.S. Jei Vokietijoje po karo būtų irgi taip bandę atlikti denacifikaciją, tai ten ir dabar naciai tebebūtų valdžioje, kaip pas mus valdžioje tebesėdi tie patys bolševikai.

Kalbant apie Vakarų Europos "požiūrį" į debolševizaciją, tai nereikia būti naiviais durneliais - ten tvirtai įsigalėjęs "raudonasis isteblišmentas" niekada nepripažins, jog nacizmas ir bolševizmas "nusipelno" vienodos bausmės.

Jie ten vadovaujasi savomis taisyklėmis - o pagal jas Sovietų sąjunga buvo Vakarų sąjungininkas Antrajame pasauliniame kare.

Vadinasi ją kritikuoti yra "tabu".

Nes kitaip paaiškės, kad "garbieji demokratai" susidėjo su "raudonu velniu" tik todėl, jog "rudas velnias" buvo arčiau jų kūnų ir todėl jiems žymiai baisesnis.

Jie juk ir Lenkijos bei Suomijos užpuolimų oficialiai nepripažįsta kaip Sovietų imperijos kartu su Vokietija pradėtą Antrąjį pasaulinį karą - dažnai tiesiog "užmiršta" netgi tai paminėti. :)

Pvz., visai neseniai Europos tarybos Venecijos komisija pripažino, kad sovietinės simbolikos prilyginimas nacistinei ir jos uždraudimas posovietinėse valstybėse prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

Va taip "gerbiamieji žmogaus teisių gynėjai" parodė savo tikrąjį veidą. :)

Todėl Lietuvai vadovautis savo vidaus teisėje visokiais Vakarų Europos "tarptautinių" teismų ir kitų jų "organų" sprendimais yra absoliuti durnystė, nes visi jie žiūri tik savo merkantilinių savanaudiškų ekonominių ir politinių interesų, kurie reikalauja palaikyti gerus santykius su vis dar "gyvuliuojančia" Rusijos imperija, vis stiprėjančia Kinijos imperija bei savais komunistais-socialistais, turinčiais nemažą politinę įtaką vos ne visose Vakarų Europos valstybėse.

P.S.2. Kalbant apie Estiją (ir Latviją) tai vertėtų prisiminti tai, ką jie padarė, o Lietuva nepadarė (ir atvirkščiai - ką Lietuva padarė, o Latvija ir Estija - ne) - jie nesuteikė pilietybę visiems kolonistams bei okupantams (kaip Lietuva), ir grąžino natūra prieškario savininkų turtą.

Kadangi Latvijoje ir Estijoje - skirtingai nei Lietuvoje - dauguma kompartijos, KGB ir GRU "žmonių" buvo ne latviai bei estai, tai pilietybės nesuteikimas iš esmės pakeitė "politinių galių" santykį.

Turto grąžinimas prieškario savininkams (o ne jo "perkėlinėjimas" bei "prichvatizacija", kaip Lietuvoje) iš esmės pakeitė ekonominių-turtinių galių santykį Estijoje bei Latvijoje - praturtėjo būtent prieškario savininkų palikuonys, turintys ir atitinkamą mentalitetą, o ne pokario ubagų-stribų ir bolševikų.

Vis tik Rusijos aktyvios pagalbos dėka - ypatingai Latvijoje - ekonomikoje iki šiol tebėra labai galingi "rusiško kapitalo" dėka atsiradę milijonieriai (visų pirma "rusiškos" naftos ir dujų "tarpininkai").

Ir jie vis labiau "kelia galvas".

Deja, Latvija ir Estija yra suvaržytos Vakarų "demokratų" (bei Maskvos baimės) ir nedrįsta tas "galvas" ryžtingai "nukapoti".

Kartu teisybės dėlei vertėtų pripažinti, kad Vakarai Maskvos ekonominę-finansinę įtaką vis tik bando sumenkinti - ir tai ypatingai akivaizdu iš bankų krizės Kipre "sprendimo" metodų bei "mūsiškių" kai kurių bankų likimo.

Akivaizdu, kad "neliečiami" tik Vakarų bankai - skandinaviški, Vokietijos..., o kiti - "rytų kilmės" - yra palengva likviduojami (ir ne tik Lietuvoje).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

stive951

Pranešimo tema: Komentaras

Parašytas: 24 Rgp 2013 08:14

Užsiregistravo: 23 Rgp 2013 15:34
Pranešimai: 1

Paskaitinėjau Jūsų įdomų gyvenimo aprašymą. Akivaizdu, jog mano bendravardis - gerb. Kęstutis Čeponis - yra labai protingas ir sumanus žmogus bei įrodymas, jog amžius niekam nėra riba.

_________________
"Stive 951"

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Komentaras

Parašytas: 19 Lap 2013 14:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

stive951 rašė:

Ačiū už tokį gerą mano asmens įvertinimą...

Deja, mano "įvairiapusiams oponentams" iš "liberalkonservų lagerio" ir panašiems atrodo visai kitaip: esu užkietėjęs totorių ir maskolių agentas bei "padleckiuko" draugelis...

Na nebent dar pridursiu, jog pasak Pipedijos bei panašių internetinės "žiniasklaidos priemonių" aš esu Mosado rezidentas "Pribaltikoje", "Žydeivis" (čia propagandos specai netgi specialiai mano internetinį vardą Žygeivis taip iškraipė), "sionistas" ir "masonas"...

O pasak anarcho pederastų bei įvairių "kacų" ir "vinokurų" aš kažkodėl jau nebe "sionistas", o atvirkščiai - esu "antisemitas", "naciūga", "fašystas" ir kažkodėl netgi "landsbergistas" (štai dėl šitokios nesąmonės aš tikrai rimtai įsižeidžiau, nes blogiau būti, matyt, jau ir negali)...

P.S. Beje, štai pavyzdys, kaip žydiški "antifašystai" "mus vertina" ir kaip kruopščiai kaupia informaciją apie Lietuvių Tautinį Centrą, Lietuvių nacionalistus - tame tarpe ir apie Ričardą Čekutį, Marių Kundrotą, Julių Panką, Kęstutį Čeponį (Žygeivį)
viewtopic.php?f=112&t=10133

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 19 Lap 2013 14:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Nepriklausomybės partijos (NP) istorijos puslapiai...

Iš diskusijos:
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... ment_reply

Kęstutis Čeponis

Vincai, "Kas yra kas" šiuolaikinių konservatorių "elite" žinau labai gerai - nemažai jų pažįstu dar iš sovietmečio laikų. Taigi, galiu atskirti ir atsirinkti...

O dėl pono Zingerio Emanuelio darbų, tai irgi turiu pakankamai gerą supratimą, kam jis dirba ir kokiais realiais darbais užsiima (Sąjūdžio metais mes visi siekėme bendro tikslo - Nepriklausomybės, tik štai vėlesni mūsų tikslai jau kardinaliai išsiskyrė...).

P.S. Kadangi manimi jūs vis tiek nepatikėsite, tai geriau jau paskaitykite ką apie poną Emanuelį ir jo artimus draugus rašo kitas žydas - labai gerai žinantis žydų "vidinius reikalus":

Vitalijus Karakorskis. Apie litvakus ir kryžiuočius
viewtopic.php?f=61&t=10403 (temoje "Antielitas").

P.S. O ką aš tada veikiau, tai šį tą esu parašęs... Galite ir jūs pasiskaityti:

Kęstutis Čeponis: 1991 m. sausio įvykiai - "slaptasis karas"
http://alkas.lt/2011/01/30/k-ceponis-19 ... %E2%80%9C/

Vincas Vyrukaitis

Idomu. Bet budamas toks informuotas ir pasikaustes tapote pacio netinkamiausio parlamentaro padejeju. Atsimenu kai pradejus verztis jedinstvininkams vyrai isarde kazkokio atvezto irenginio deze ir apsiginklave lentomis, Antanaviciaus buvo raginami uzlenkti vinis, nes matai gali suzeisti ,,zmones,,.

Arturas nebuvo NP narys, nes jos kurime nedalyvavo, o jei ten kazkokiuose slaptuose Cepaicio sarasuose ir buvo irasytas, tai neteko girdeti.

Visa ka rasote idomu, reiks Arturo ir Jono pasiklausineti.

Sausio 11 AT gyne ne tik vilnieciai, bet ir kitu miestu zmones, nes pagal mano sudaryta Grafika skelbiama per LTV nuo 10 dienos pradedant kaunieciais jie jau vaziavo.

Atejus jedinstvininkams 11d prie seimo buvo jau simtai vilnieciu ir issirikiave grandine palei baseino linija uztvereme jiems prieigas i Parlamenta.

Ir musu buvo nepalyginamai daudiau, ir jie po truputi musu dainininku ,,namo, namo jedinstva namo,, nuleide galvas issinezdino is aikste, dar ilgai lydimi ivairiu lietuvisku dainu.

Aisku daug kas issitryne is Atminties.

Kęstutis Čeponis

Vincai, paaiškinu:

Antanavičiaus (kurį iškėlė Sąjūdis) agitatoriumi (o ne padėjėju AT) buvau tada, kai jo priešininku rinkimuose buvo Oktiabris Burdenka.

Beje, tuo metu dar nežinojau smulkiau Antanavičiaus pažiūrų.

Bet ir dabar, kai neblogai žinau jo tolimesnes pažiūrų "transformacijas", jei man reiktų vėl sugrįžti į tą tolimą praeitį ir "pakartoti istoriją" - be abejo vis tiek pasistengčiau, kad būtent Antanavičius, o ne Burdenka būtų išrinktas (o mūsų rinkiminės apygardos rajonas tada buvo toli gražu ne lietuviškas...).

P.S. Kiek žinau iš Valentino Šapalo, Artūras buvo NP narys arba bent jau "prijaučiantis" (tuo metu, kai NP pirmininku jau buvo Valentinas) - aš ir pats atsimenu, jog jis buvo bent jau kartą atėjęs į NP vadovybės pasitarimą.

Kuriant NP jis tikrai nedalyvavo - žinau, nes aš pats tada dalyvavau šiame procese - pačioje jo pradžioje, kai mūsų buvo dar tik keliolika žmonių (Čepaitis, Songaila, atrodo ir Skrebys, ir dar keli kiti...).

Vincas Vyrukaitis

Kai Valentinas buvo pirmininku, tai is NP buvo tik Nuoviros. Gaila Ka darysi???

O a/a Birute Nedinskiene neispasakytos Drasos Moteris, gal net nuleme jedinstvininku inirsi sausio 8, kai po nelemto Vaisvilos pasirodymo kieme apramino minia.

Kęstutis Čeponis

Aš dalyvavau NP kūrime, tačiau po Steigiamojo suvažiavimo pamačiau, kad mano ir Čepaičio bei jo artimos aplinkos pažiūros į Lietuvos Valstybės ateitį gana rimtai skiriasi.

Todėl aš tada sustabdžiau savo narystę partijoje ir į aktyvią veiklą vėl sugrįžau tik po kelių metų, kada NP jau "išsivalė" nuo įvairių "veikėjų", kurie pabėgo arba į Konservatorių partiją, arba dar kur nors.

Deja, tuo metu NP jau buvo labai aktyviai ir sumaniai žlugdoma - visų pirma finansiškai.

Pvz., Skrebys tada sugebėjo "pereiti" su visu savo vadovaujamu skyrium pas konservatorius, "pasiimdamas" kartu ir partijos valdytą turtą.... Ir dar krūva panašių "istorijų" nutiko...

O kada partija liko be lėšų ir patalpų, tai ir bet kokią realią rimtesnę veiklą jau nebepavyko vystyti - "rinkos ekonomika" ir "prekiniai-piniginiai" santykiai jau buvo įsigalėję Lietuvoje: "jei ubagas, vadinasi durnas", kaip mums tada kai kas labai atvirai "paaiškino"...

Ir tai dar gana ilgai leidome savo laikraštį "Kovo 11", dalyvavome keletą kartų rinkimuose - o juk juose jau įvedė "turto cenzą" - milžiniškus piniginius užstatus ir partijoms ir kandidatams, taip labai mikliai "atsijodami" visus "ubagus".

Rezultatas akivaizdus - jo pasekmes mes dabar ir matome: visos "stambiosios partijos" ir jų "elitas" yra arba patys "naujieji" milijonieriai, arba milijonierių "nupirkti" asmenys.

Vincas Vyrukaitis

Kiek atsimenu, tai Taryboje buvo Ceponis, bet is Kauno, kartu su jais sukvieteme neeilini partijos suvaziavima siulydami pasalinti Cepaiti is partijos.

Paradoksas, kad pasalino Mus, ir partija be Cepaicio ir sudare ji gynusieji, tai yra cepaitininkai.

Kęstutis Čeponis

Aš jau nedalyvavau visose šiose "peripetijose" - išėjau iš karto po NP steigiamojo suvažiavimo, kuriame mane labai daug kas rimtai sunervino ir nepatiko (pvz., labai aiškiai pamačiau, kad partijoje bandoma įvesti tikrą diktatūrą, kada Čepaitis ir jam artimi asmenys tik "nuleidžia įsakymus", o visi kiti tampa tik vykdytojais).

Į Nepriklausomybės partiją ir aktyvią politiką joje grįžau jau vėliau.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 23 Gru 2013 16:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Kadangi mane vis klausinėja, paaiškinu, jog šiuo metu esu nepartinis.

Lietuvos nacionaldemokratų partija http://www.lndp.lt/index.php?7, kuriai aš priklausiau, pati likvidavosi prieš keletą metų (2008 m.), kada suskilo į kelias grupes.

Į kokią nors kitą partiją po to nestojau - stosiu, kada iš įvairių tautinių (nacionalistinių) Lietuvių partijų bei grupių bus sukurta bendra didelė Tautos partija.

O kol kas jau yra įkurtas (2008 m. vasarą) bendras Lietuvių Tautinis Centras http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras, kurio pagrindu buvo sukurtas Tautinių partijų susivienijimas "Už Lietuvą Lietuvoje" (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija) viewforum.php?f=140.

Sekantis žingsnis - bendros Tautos partijos įkūrimas viewforum.php?f=91.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 09 Sau 2014 19:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Apie Lietuvos Valstybės spec. tarnybas

Man nepatinka asmenys, kurie vadovauja Lietuvos specialiosioms tarnyboms.

Jų bestuburiškumas, kosmopolitizmas, antilietuviškumas, o kai kurių ir kagėbistinė bei sovietinė praeitis yra tokia akivaizdi, jog tik stebėtis reikėtų, kad tokie asmenys vadovauja esminėms Lietuvos valstybės institucijoms. Bet puikiai žinant, kas iš tikro valdo Lietuvą, nieko stebėtino čia nėra, deja.

Savo laiku, kada aš ir LGGRTC grupė, kurios koordinatoriumi tada buvau, tyrė MGB agentų-smogikų, NKVD, Armijos Krajovos ir kitų antilietuviškų banditų Lietuvių Tautai padarytus nusikaltimus, teko kartu dirbti su įvairių Lietuvos spec. tarnybų darbuotojais (VSD, "antrukais", STT, prokuratūros, policijos...).

Ir pastebėjau įdomų dėsningumą - "ant žemės" dirbę eiliniai operatyvininkai buvo žymiai didesni Lietuvos patriotai ir Lietuvybės gynėjai nei jų viršininkai.

Ir dar vienas pastebėjimas: kuo aukštesnis buvo viršininkas - tuo didesnis bestuburis.

O juk tai buvo dar iki 2000 metų...

Dabar padėtis dar klaikesnė.

O vienintelė tikrai puikiai dirbusi - "visais lygiais - nuo eilinio iki viršininko" - tuometinė Lietuvos spec. tarnyba buvo Artūro Skučo "nuo nulio" sukurtas AT Apsaugos skyrius.

Ne be reikalo būtent šį skyrių tuoj pat išvaikė ("reorganizavo") į valdžią sugrįžę komunistai.

Deja, mes tada buvome tikrai gana naivūs idealistai - tikėjome lozungu "Vienybė težydi" Lietuvių Tautoje, nes manėme, jog kiekvienas lietuvis iš prigimties yra Lietuvis, nepaisant jo praeities "nuodėmių" bei politinių pažiūrų, ir todėl nepasipriešinome valdžią palengva vėl užgrobusiems Lietuvių Tautos išdavikams ir slaptiems priešams, kurie šiuo metu jau visiškai atvirai parodė, kas jie tokie yra iš tikrųjų...

Tačiau dabar labai gerai pasimokėme iš savo senų klaidų ir jų jau niekada nebepakartosime.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 09 Sau 2014 19:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Apie Lietuvos Valstybės prezidentus
(po 1990 m. kovo 11 d.)

Pradėsiu "iš kito galo" - nuo Grybauskaitės...

Asmuo su tokia akivaizdžia prosovietine biografija (kurioje, beje, ir dabar dar daugiau "klaustukų" nei aiškių atsakymų) ne tik kad neturėtų būti renkamas Lietuvos Valstybės prezidentu, bet ir apskritai jau seniai turėjo būti besąlygiškai desovietizuotas.

Kaip, beje, ir visi ankstesni Lietuvos prezidentai nuo pat 1992 m., pradedant Kompartijos pirmuoju sekretoriumi Brazausku ir baigiant "amerikonu" Adamkumi su jo ypatingai "keista" biografija, kurioje irgi yra daugybė iki šiol neatsakytų klausimų (pvz., jo galimus ryšius su "Smeršu" dar 1945 m., jo ilgamečiu darbu JAV karinėje žvalgyboje, jo reguliarius "vojažus" į Lietuvą okupacijos metais - kada paprastiems Vakarų lietuviams net į Vilnių retai kada leisdavo atvykti - giminės turėdavo patys vykti į Maskvą arba Leningradą, kad su jais susitiktų, ir kt.).

Aš jau nekalbu apie tai, kad visiškai neaišku, kas būtent visus šiuos asmenis "išstūmė" į prezidentus, kokios finansinės grupuotės juos finansavo, kas ir kieno užsakymu rengė jų "piarinimo" kampanijas - dar gerokai iki juos "išrenkant"...

Kol kas, pvz., dėka "paksogeito" skandalo žinome tik tai, kad Paksą finansavo Borisovas (pasak žiniasklaidos susijęs su Rusijos imperijos GRU - karine žvalgyba; ne be reikalo "paksogeitas" yra siejamas su Rusijos imperijos vykstančia aršia kova tarp grušnykų ir kagėbistų).

Tačiau Paksą "stūmė" ne tik Borisovas - buvo ir daug daugiau "stūmikų", apie kuriuos irgi nieko aiškaus kažkodėl nepasakoma...

Beje, visiškai neaišku ir kas "stūmė" tuos kandidatus, kurie vis tik į Prezidentus nebuvo išrinkti - pvz. Prunskienę ("Šatriją"), Paulauską (netapusį savanoriu kagėbistu tik dėl jo sveikatos)...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 16 Vas 2014 22:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Iš diskusijos su "antyfininkais" Veidaknygėje jų puslapyje:

https://www.facebook.com/events/4546011 ... mall_reply

Kęstutis Čeponis

Vertas dėmesio straipsnis:

Istorikas: parodykite nors vieną kitą valstybę, kuri iš naujo kėlėsi net tris kartus
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... z2tVcBuXQ3

Mindaugas Laurinaitis,
"Šiaulių naujienos"
2014 m. vasario 16 d. 16:08

Istorikas Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad Vasario 16-oji yra tarsi Lietuvos gimtadienis, kurį kaip gimtadienį reikėtų ir švęsti.

Lietuvos istorija paženklinta karų ir okupacijų, tačiau net tris kartus lietuviai vis iš naujo kėlėsi. „Parodykite nors vieną kitą tokią valstybę“, - ragina istorikas.

Kęstutis Čeponis

Istorinė tiesa, kurią mūsų kosmopolitinė, užsienio antilietuviškoms jėgoms ir įtakos agentams tarnaujanti, valdžia "politkorektiškai" visada nutyli:

1941 m. birželio 23 d. Didysis Lietuvių Tautos Sukilimas atstatė Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę, kurią sunaikino grobikai bolševikai.

Tai buvo Antrasis Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atstatymas 20 amžiuje.

UŽMIRŠOME IR PER MAŽAI KALBAME, KAD 1941 m. birželio 23 d., PRASIDĖJUS KARUI, LIETUVIAI-SUKILĖLIAI (apie 100 000 pačių narsiausių Lietuvių vyrų ir moterų, savanoriškai paėmusių į rankas ginklus) PATYS VIENI IŠVADAVO VISĄ LIETUVĄ, VILNIŲ IR KAUNĄ, DAR GEROKAI PRIEŠ ĮEINANT VOKIEČIŲ KARINIAMS DALINIAMS Į DIDŽIUOSIUS MIESTUS.

Tai, kad Atkurtoji Nepriklausomybė gyvavo tik kelias dienas, yra ne Lietuvių sukilėlių kaltė, o tarptautinės geopolitinės padėties pasekmė.

Pirmasis (1918 m. vasario 16 d.) ir Trečiasis (1990 m. kovo 11 d.) Nepriklausomybės atstatymai galėjo baigtis lygiai taip pat, kaip ir Antrasis (1941 m. birželio 23 d.), jei tarptautinė padėtis būtų rutuliojusiusi kiek kitaip.

Bet esmė yra tame, kad Lietuvių Tauta 1941 BIRŽELIO 23 DIENĄ sukilo ir Nepriklausomybė buvo sugrąžinta.

Be to šio sukilimo metu (skirtingai nei 1990 m.) buvo išnaikinta didžioji dalis Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešų bei išdavikų, nuėjusių tarnauti bolševikams, kada jie užgrobė Lietuvą, todėl partizaninio karo metu Lietuvių partizanai išsilaikė net iki 1969 m., kada kovoje su KGB spec. grupe žuvo paskutinis ginkluotas Lietuvių partizanas.

Deja, 1990-1993 m. mes neišvalėme Lietuvą nuo sovietmečiu prisidauginusių "raudonskūrių šiukšlių" ir tiesiog vagių - ir dabar jau daugiau kaip 20 metų "srebiame" šios fatališkos klaidos pasekmes.

Todėl kada dabar - jau ketvirtąjį kartą per pastaruosius 100 metų - vėl dar kartą susigrąžinsime 2004 m. prarastą Nepriklausomybę, už alų ir skalbimo miltelius parduotą Jievrosojuzo komisarams ir vietiniams oligarchams, privalome labai gerai prisiminti 1941 m. Didžiojo Lietuvių Tautos sukilimo pamokas ir patirtį.

Evaldas Balčiūnas

Ups, išsitrynė... :)

Kęstutis Čeponis

Nieko tokio - galiu pakartoti...

O tu, Evalduk, galėtum jį nusiųsti savo draugeliams žydams-"antyfašystams"... Tegu išsiverčia į jiems suprantamą kalbą...

Evaldas Balčiūnas

Ups, vėl išsitrynė... :)

Kęstutis Čeponis

Antifa tolerastai trina mano komentarus - vadinasi bijo tiesos.

Kęstutis Čeponis

O valkata Evaldukas, iš didelės baimės pabrukęs uodegą, pasislėpė nuo mano įdėmaus žvilgsnio, juokdarys...

Gintaras Komskis
https://www.facebook.com/gkomskis
Studijavo History Uniwersytet im. Adama Mickiewicza

Man žinok net jau akis išbadė tavo kliedesiai.

Apie nacistų birželio 23 d. sukilimą kalbi? Ir apie po to veikusiai laikinąją nusikaltėlių vyriausybę?

Kęstutis Čeponis

Vadinasi be reikalo juos skaitai - akis reikia saugoti...

Gintarai, o tu kartais nesi kilęs iš prieškarinių žydų bolševikų giminės?

Nes sprendžiant iš tavo retorikos būtent taip yra...

Gintaras Komskis

O tu nesi kilęs iš "savisaugos būrių" kur Lietuvos piliečių elitą sunaikino per nacistinę okupaciją? Retorika tavo panaši.

Kęstutis Čeponis

Taip, mano dėdė (mamos brolis) buvo 1941 m. birželio 23-28 d. sukilėlis, kiti du mano dėdės (tėvo pusbroliai) irgi mušė bolševikus karo ir pokario metais. Tėvo pusseserė buvo partizanų ryšininkė, kelis kartus ir ji, ir jos broliai buvo įkalinti MGB kalėjime Vilniuje.

Mamos sesers vyras išėjo į partizanų būrį ir žuvo 1945 m. kovoje su enkavedistais.

Žmonos senelis irgi žuvo kovose su bolševikais. Jo brolis, sužeistas mūšyje su bolševikais, buvo patekęs į šių laukinių azijatų vergovę, bet pabėgo iš lagerio Sibire ir pėsčias grįžo į Lietuvą - deja, čia po kelių mėnesių mirė nuo išsekimo.

Visi jie yra Lietuviai iš didžiosios raidės, Lietuvių Tautos didvyriai, su ginklu rankose apgynę Lietuvos Valstybės garbę.

Ir mano tėvą, tuo metu dar vaiką, už jo spėjamus ryšius su Lietuvių partizanais - savo pusbroliais, paskundus nedamuštam niekšui - žydui bolševikui, enkavedistai buvo suėmę ir dvi savaites kalino MGB kalėjime.

Kelis kartus darė kratas mūsų sodybose, bet nieko nesugebėjo rasti - tėvo pusbrolio, kariavusio "Skrajojančiame būryje", rankinis kulkosvaidis jau buvo paslėptas gretimame miškelyje po pušies šaknimis, šoviniai užkasti darže ir pirtyje, o naganas pakastas kalvėje po milžiniška ąžuoline trinka, ant kurios buvo įtvirtintas didžiulis priekalas.

Žydai-enkavedistai kartu su keliais nupiepusiais driskiais-stribais išvogė iš mūsų namų dešras, lašinius, geresnius rūbus, kalvės įrankius, net ir priekalą su visa trinka bandė ištempti, bet šitiems girtuokliams neužteko sveikatos jį net pajudinti.

Būtų jie žinoję, kad po juo užkastas naganas, iš kurio ne vieną bolševiką ir šūdlenkį nupylė dar 1918-1920 m., tai matyt, būtų traktorių atsivarę ir iškasę... :)

Gintaras Komskis

O neklausei kiek tavo giminės aukso dantų prisilupo už tėvynę kovodami?

Kęstutis Čeponis

Prisiskaitei bolševikiškų-žydiškų peizalų.

Tai vis tik iš kokių giminių tu esi kilęs - kažkaip kukliai nutyli... Matyt, tikrai iš žydų-bolševikų.

P.S. Beje, amžini ubagai ir azijatai enkavėdistai, atsibastę į Lietuvą, auksinių dantų neturėjo - jie patys juos lupo iš savo aukų burnų.

Kaip manai, iš kur atsirado rusų bolševikiškai zekiškas posakis: "Зуб даю"?

Kęstutis Čeponis

Aš visada buvau ir būsiu Lietuvių nacionalistas, ir niekada to neslėpiau.

P.S. Pas kokį nors "Batką" mokytis "Če Gevaros" amato man jau tikrai nereikia - nes jau prieš daugybę metų buvau partizaninio karo instruktorius, o mano specializacija - išgyvenimo metodai ekstremaliose gamtinėse sąlygose (kalnuose, dykumose ir taigoje), o taip pat kontržvalgyba ir priešo agentūros neutralizacija.

Mano biografija irgi jau seniai nėra didelė paslaptis - galite pasiskaityti ir patys, gana išsamiai aprašyta - aš juk ne kokia nors Grybauskaitė ar Landsbergis su krūva "juodų ir baltų dėmių" biografijose.

Nugyvenau tikrai įdomų ir turiningą gyvenimą, ir neturiu ką slėpti...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 30 Lie 2014 21:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis

Kažkada rengiau dokumentą dar sovietinei AT, kad Ignalinoje elektros kaina būtų 4 kartus mažesnė - dėl atominės. Pavyko pramušti, kad sumažintų 2 kartus.

Šiaip tai pramušti pavyko dėka Vytauto Statulevičiaus, tuo metu AT deputato ir MA MKI direktoriaus (aš ten tada dirbau).

Atsimenu kaip nuėjau pas jį su viena mergina iš Ignalinos žaliųjų tuometinių. Sakau, ką galima padaryti. Sako ruošk raštą AT, kad elektros kainą sumažintų. Parašiau, kad 2 kartus sumažintų. Perskaitė ir sako - rašyk, kad sumažintų 4 kartus. Tada 2 kart tikrai sumažins... Taip ir buvo.

P.S. Vytautas Statulevičius kilęs iš Utenos apylinkių ir tada buvo artimas Algirdo Brazausko draugas, todėl galėjo daug ką pasiekti, tuo labiau buvo žinomas pasaulyje matematikas, akademikas.

Ir labai paprastas nuoširdus žmogus - "nesikeldavo" kaip daugelis valdžioje tuo metu, o dabar ypač...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 05 Rgs 2014 22:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Vatnikus-koloradus taip išnervinau, kad jie jau plakatus su manimi pradėjo platinti...

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 06 Rgs 2014 01:00

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Dar neužblokavo?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 06 Rgs 2014 14:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Dar neužblokavo?

Intensyviai rėkia, kad Buzina forum http://www.buzina.org/forum.html adminas mane amžiams užblokuotų, nes aš juos klaikiai nervinu.

Buvo jau tris kartus užblokavę, bet trumpam.

Tačiau čia aukščiau įdėtą paveiksliuką pagamino ne jie, o vietinis "maskolinis vatnikas" Вацловас Дзедулёнис https://www.facebook.com/vaclovasd?fref=ufi ir paskleidė Veidaknygėje https://www.facebook.com/groups/TVSas/1 ... ment_reply.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 06 Rgs 2014 17:51

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Reiškia - nepakankamai rimtai juos bombarduoji.
Imk pavyzdį iš manęs: tik 600 komentarų ir jau užblokuotas trečiąkart, ir galutinai.
Beje, Alke taip pat.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 06 Rgs 2014 17:57

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Žygeivis rašė:

maskolinis vatnikas Вацловас Дзедулёнис

Ne be reikalo Joniškyje žodis žemaitis yra keiksmažodis.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 06 Rgs 2014 20:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Vilkyškiai

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... =270#76059

Тиамо rašė:

А на каком хуторе родилась Ваша жена и что пишет про этот хутор Википедия?

"Хутор" моей жены называется Vilkyškiai (Вилькишкяй, по немецки Willkischken)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilky%C5%A1kiai

Впервые упоминается как королевская деревня в 1542 г.

Рядом с городом в 1628 г. основано поместье Vilkyškiai - оно принадлежало прадеду моей жены и его предкам. :)

В английской википедии инфы, конечно, меньше
http://en.wikipedia.org/wiki/Vilky%C5%A1kiai

В польской больше
http://pl.wikipedia.org/wiki/Wilkiszki_ ... auroski%29

По русски
http://www.agrune.lt/dostoprimechatelno ... jay-22/ru/

На немецком
http://wiki-de.genealogy.net/Willkischken
http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/ ... richt=2878
http://www.ostpreussen.net/index.php?mo ... 42&cl=lang

Там находится и Vilkyškių pieninė
(на русском)
https://ru.wikipedia.org/wiki/Vilky%C5% ... enin%C4%97

Более подробно можно посмотреть тут в разных темах:
https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Vilky%C5%A1kiai

Фото и планы
https://www.google.lt/search?q=Vilky%C5 ... 24&bih=611

https://www.google.lt/search?q=Willkisc ... d=0CC4QsAQ

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 28 Rgs 2014 22:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Šaltinis - https://www.facebook.com/groups/TVSas/1 ... ment_reply

Edmundas Sinatra

Kestai, jeigu giliau pasikapstyt po tavo genetini medi, tai iseis, kad tu uzkietejes burliokas.

Kęstutis Čeponis

Tai kad jau kapsčiausi - iki 18 amžiaus prisikasiau per visus savo protėvius.

Ir nei vieno burlioko neradau - vieni lietuviai, o dar ir katalikai.

Taigi, ir jie bei jų protėviai niekaip negalėjo susidėti su kokiu nors burlioku-pravoslavu, nes tada tokių dalykų absoliučiai netoleravo, o iš karto duodavo per galvą...

Na nebent tas burliokas labai jau giliai pasislėpęs kokiame 10 amžiuje. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 29 Rgs 2014 00:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Iš mano ilgų diskusijų su imperiniais maskoliais....

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... =750#84579

Азат77 rašė:

Жигяйвис, все говорят россия вторглась в сув государство. Вы какую цель преследуете? "Опять же из чистого любопытства" (предыдущий пост из золотого теленка наткнул на эту цитату:).

Азат, так вы же мои сообщения не читаете - они ведь могут вас "охмурить и вдолбить неправильные мысли..." :)

Но все таки отвечу.

Во первых, Масколистанская империя вторглась в историко-этнические украинские и татарские земли. Чтобы в этом убедиться просто взгляните на карту - где Москва, а где Донбасс и Крым...

Во вторых, моя основная цель, в этом конкретном случае и как идейного антиимперского националиста, и как литовца - патриота своего государства - это окончательная ликвидация Москалистанской империи, которая уже более 500 лет является основным врагом Литовского Государства, путем ее раздела на независимые государства коренных народов, которые когда то были завоеванны и оккупированны этой империей.

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... &start=760

Азат77 rašė:

Что сделала россия плохого лично тебе, твоим родителям? я не хочу говорить про прошлое, ибо можно вспомнить петра антоновича, который в 1683 году ударил твою прапрапрапра....

Вообще то у нас - литовцев - историческая память очень хорошая. С детских лет мы прекрасно знаем от своих родителей, с кем, где и когда воевали наши предки. Поэтому история нашего государства и нашего народа - это второе главное у нас после нашего языка.

А что плохое сделало именно мне и моей родне?

Ну, во первых, меня лично несколько раз "профилактировал" КГБ, а когда это не помогло, просто попытались убить, применяя похожее средство, как и в случае с Литвиненко. Я выжил, но долго болел. Позже два агента КГБ мне рассказали, как это было подстроенно.

Во вторых, моего отца еще в школе арестовала МГБ и две недели допрашивали "с пристрастием", но ничего не смогли выбить.

Два его двоюродных старших брата были литовскими партизанами, один из них - знаменитым пулеметчиком (уже после Восстановления Независимости президент Литвы наградил его боевым орденом за храбрость), а двоюродная сестра - партизанским связником. Тогда, после войны, все они жили в одном доме. У отца хотели выбить признание, что он поддерживает с ними связь. Но он не сдался и все отрицал.

Моя мать с партизанами не была связанна на прямую, но муж ее сестры был партизаном и погиб в бою с красными карателями (истребителями, как они тогда официально назывались) в 1945 г. Два брата моей матери тоже воевали с красными.

Дедушка моей жены погиб в бою с красными под Берлином - он был военный летчик. Его брат, тоже военный летчик, в конце войны попал в плен красных и его угнали в лагерь смерти в Сибири. Но он оттуда сбежал и пешком вернулся в Литву. Однако от голода его здоровье было надорвано и он через несколько недель умер. Бабушку моей жены, беременную в 8 месяце, изнасиловали красные солдаты - изверги, под Тильзитом (Tilžė), и она прямо в поле родила мертвого ребенка. Сама еле выжила.

Я уж не говорю о том, что у всех литовцев (и у семьи моего отца, и у семьи моей матери, и семей родителей моей жены) отняли их землю, леса, озера, дома, скот, сельхозмашины и другое имущество, а затем согнали голодать в проклятые колхозы или работать за даром в гигантские совдеповские стройки.

А около миллиона литовцев или были вынужденны бежать на Запад в конце войны, или погибли в боях с красными карателями, или были угнаны в ссылку и лагеря смерти.

Многие, все таки выжившие в этих лагерях, так и не вернулись на Родину - КГБ запретило многим литовцам возвращаться в Литву, а если кто возвращался, то опять давали срок.

Нет в Литве, наверное, ни одной литовской семьи, которая бы более или менее не пострадала от советских оккупантов.

Текинец rašė:

Жигяйвис rašė:

Текинец rašė:

http://topwar.ru/22786-oun-upa-fakty-i- ... vanie.html

Ваш пруфлинк, пожалуйста?

http://topwar.ru/22786-oun-upa-fakty-i- ... vanie.html

Численность. Численность УПА-ОУН различными источниками оценивается по-разному.

Для российских и польских характерно приуменьшение (до 10-20 тыс.), для националистически украинских — преувеличение (от 200 до 500 тыс.).

Наиболее оптимальной цифрой есть итог комиссии НАНУ (1997-2004) — от 20 до 100 тыс. человек.

-------------------------------------------------------------------------------

Писать цифру 20 000 - это уже просто смешно. :)

Смешная и цифра 100 000 - например, просто возьмите только те данные, которые были опубликованы (число убитых, взятых в плен, амнистированных и осужденных...).

Так как насчёт пруфлинка (доказательной ссылки)? Высасывание из пальца для математика-аналитика - ведь это же просто неприлично (смешно)! :)

PS. НАНУ - это академия наук Украины, если не ошибаюсь.

НАНУ или еще какая нибудь организация в Украине - это не конкретные исследователи, а люди, которые полностью зависят от своих работодателей.

Кроме того, насколько мне известно, архивы КГБ в Украине в 2004 г. все еще были закрыты. То есть никакие работники НАНУ даже при их большом желании не могли исследовать секретные сводки самих МГБ и НКВД.

Литовские историки, работающие в LGGRTC, исследователи секретных архивов КГБ - МГБ - Смерша - НКВД, тоже собрали данные (и именно из секретных в то время совдеповских архивов) о положении в Украине (и не только там).

Ведь у нас послевоенные архивы сохранились практически полностью. Нет только архивов последних нескольких лет, которые КГБ-исты успели уничтожить или увезли в Масколистан.

В наших архивах имеются данные и об украинских партизанах, так как обшие сводки из Москвы шли и в местные республиканские управления МГБ и другие спецслужбы Совдепии.

К примеру, по секретным сводкам МГБ и НКВД, только за два года - 1944–1945 г. – в Украине погибли 103 313 так называемые „бандиты“, 110 785 были взяты в плен или задержаны по подозрению, что они из ОУН-УПА. Из них 50 058 во время допросов признались, что были участниками украинских партизанских отрядов, а остальные молчали до конца или все отрицали.

То есть, только за два года ОУН-УПА потеряла более 214 000 бойцов.

Однако прекрасно известно, что вплоть до 1947 г. многочисленные отряды ОУН-УПА все еще воевали фронтовыми методами с намного их превосходящими силами карателей из Совдепии, Польши, Чехословакии, Венгрии и Румынии.

И только в 1947 г. перешли к партизанской войне.

Например, как раз тогда большая часть отрядов ОУН-УПА, воевавших на территории Польши, после операции "Висла" (во время этой операции всех украинцев или изгоняли в Украину, или переселяли в Восточную Пруссию, которую Сталин подарил Польше, или просто уничтожали на месте), прорвались с боями в Западную Германию (Баварию), остальные отряды ушли через границу в Украину.

Из архивов МГБ известно, что полностью ликвидировать хотя бы одну из так называемых рейдовых сотен УПА (уходивших в Баварию) так и не удалось ни полякам, ни чехам...

Вот статья наших исследователей и ниже статья русского исследователя:

UPA (Ukrainskaja povstančeskaja armija) ir OUN (Organizacija ukrainskich nacionalistov)
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=97&t=1054

Текинец rašė:

т.е. работу комиссии украинской академии наук (не Москалистана, заметьте :)) мы игнорируем. Я Вас правильно понял?

"Наиболее оптимальной цифрой есть итог комиссии НАНУ (1997-2004) — от 20 до 100 тыс. человек." :)

Во первых интересный период, когда эта комиссия НАНУ "работала" (1997-2004) - и сравнить с периодом правления Кучмы - Леонид Данилович Кучма, президент с 19 июля 1994 по 23 января 2005. :)

Во вторых, вы бы лучше просто изложите состав этой комиссии, их короткие биографии, и те архивы, которыми эта комиссия могла свободно пользоваться.

Но судя по тому, что она написала, то эта комиссия НАНУ - полная "туфта", совдеповского "покрова". :)

Ведь данные из разных архивов КГБ-МГБ-НКВД-Смерша давно полностью открыты и в Литве, и в Польше, и в Чехии, и в Германии, и в Венгрии... - только иди и их исследуй, если к архивам МГБ в самой Украине не могли добраться, а тем более к архивам в самом Москалистане (и то многие документы от туда были опубликованы в 1991-1996 годах, в том числе и на Западе, исследователями, которых по разным причинам допустили тогда к этим архивам).

Я же вам дал один конкретный пример - по официальной справке МГБ - точных чисел погибших и взятых в плен членов ОУН-УПА только в Украине (не считая Польшу, Чехословакию, Румынию и Венгрию), и только в 1944-1945 г. - 214 000 человек.

Повторю - по секретным сводкам МГБ и НКВД, только за два года - 1944–1945 г. – в Украине погибли 103 313 так называемые „бандиты“, 110 785 были взяты в плен или задержаны по подозрению, что они из ОУН-УПА. Из них 50 058 во время допросов признались, что были участниками украинских партизанских отрядов, а остальные молчали до конца или все отрицали.

То есть всего ОУН-УПА потеряла за два года (1944-1945) более 214 000 своих членов - и только в Украине.

И эти данные давно уже опубликованы, а эта комисия даже таких вещей, оказывается, не знает, и мычит про 20 000 или в лучшем случае 100 000 партизан (за все годы партизанской войны на Украине). :)

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... =990#85282

Текинец rašė:

Для математиков, даже не аналитиков :), характерно давать краткие и максимально точные ответы. Например: да игнорируем или нет не игнорируем.

А Вы и вправду математик? Хотя и бывший. Чет меня сомнения по этому поводу начали одолевать. :)

1. Да, выводы этой комиссии НАНУ я полностью игнорирую :), так как даже у меня имеющиеся данные доказывают, что эти выводы полная туфта.

2. Да, я математик, по крайней мере, бывший :) - кончил в 1980 г. факультет математики в Вильнюсском университете и затем более 10 лет работал в Институте математики и кибернетики АН Литвы, в Отделе анализа данных - аспирантом, а затем научным сотрудником.

Я в основном в своих научных исследованиях занимался разными преобразованиями признаков в многомерном анализе данных, а диссертацию писал на тему применения обратных трансформаций Джонсона для нормализации не гаусовских распределений признаков в многомерном анализе данных (Transforming Nonnormal Data to Normality in Statistical Process Control Using Johnson Curves).

Кроме разных статей издал и сборник (был руководителем группы):

Методы, критерии и алгоритмы, используемые при преобразовании, выделении и выборе признаков в анализе данных. /Чепонис К.А., Жвиренайте Д.А., Мирошниченко Л.В., Бусыгин Б.С.- Вильнюс: Изд-во ИМК АН ЛитССР, 1988.- 149 с. (сборник статей, составил Чепонис К.А.).

P.S. Украинка Мирошниченко Л.В - сейчас Сарычева Л.В. - Сарычева Людмила Виссарионовна
http://sarycheval.dp.ua/ru/publications/index.html

Текинец rašė:

Вот так "кэгебешники" и получают нужную им информацию. Сволочи!

Текинец, а при чем тут в этом вопросе о моем образовании кагебешники? :)

P.S. Вообще то, в совдеповские времена сотрудники КГБ меня допрашивали два раза.

Точнее - один, когда на меня один из сотрудников нашего института, прижатый КГБ, написал донос, в котором среди нескольких десятков "подозрительных личностей" назвал и меня.

Но тогда я довольно легко выкрутился, "сыграв в дурачка, который случайно забрел" в одну нехорошую компанию. И - главное - никто из нескольких десятков, знавших, кто я на самом деле, так и не выдал, что именно я - "предводитель". :)

А во второй раз меня уже не допрашивали - все и так было уже предельно ясно, а "профилактировали", как они это тогда называли - когда я летом 1989 г. написал открытое письмо Коротичу, Афанасьеву и еще некоторым, в то время известным, людям из окружения Горбачева - о том, что развал и распад СССР предрешен и неизбежен, поэтому их гражданская задача - не допустить массового кровопролития во время этого процесса.

Ну а в третий раз - просто попытались "убрать". И не вышло :), хотя и выжил я тогда, можно сказать, чудом, и потом долго лечился...

GO@блин rašė:

Жигяйвис rašė:

...попытались "убрать"... выжил я тогда, можно сказать, чудом, и потом долго лечился...

Это заметно невооружённым взглядом.

Паранойя, мания величия и преследования.
Все русские - враги...

Симптомы, классика.

Из советских дисидентов пожалуй только Эскин сохранил здравый ум и одумался. Теперь он видит в России своего главного союзника.

1. Паранойей не страдаю - и сейчас, и раньше. :) Иначе бы тут не писал, тем более свое имя, фамилию и биографию... :)

2. Манией величия - тоже. Сам я прекрасно знаю и помню, что, когда и где сделал, и какие были реальные результаты - и этого мне вполне хватает. :) Но когда меня о чем то спрашивают, я отвечаю по мере моих возможностей.

3. И манией преследования никогда не страдал - так как всегда реально оценивал обстановку и свои возможности. Поэтому до сих пор и жив, и даже не инвалид. А ведь мне уже скоро 60, хотя я всегда жил очень интересную жизнь, а в свое время много раз бывал в таких жутких местах, о которых обычные люди никогда и не слышали, и понятия не имеют, как было трудно там выжить...

4. Никогда настоящих русских врагами не считал и не считаю - у меня и сейчас хорошие отношения с русскими националистами (можете посмотреть в интернете, и сами в этом убедиться :) ).

А врагами, и не только моими и моих сподвижников - литовских националистов, но и всех настоящих русских националистов - считаю именно имперских безродных москалей и Москалистанскую империю, особенно под предводительством Путина, который уже довольно явно сходит с ума, и ускоренными темпами ведет всю страну в абсолютную бездну (как и Гитлер Германию повел в свое время - Путин явно его копирует, может и сам этого не понимая).

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... 1000#85328

Текинец rašė:

Однажды Вы меня причислили к этой сволочной группе людей. Правда, не угадали.

А то, что они сыграли в Вашем образовании очень весомую роль - вот это точно.

Образование здесь понимается в широком смысле, образование (формирование) личности прежде всего.

Сломали они Вас. Вы так до конца и не выжили и, видимо, уже не оправитесь никогда. Возраст.

Сломали? :)

Да нет, не сломали. Даже на оборот. :)

Тем более, что я о ВЧК-ГПУ-ОГПУ-МГБ-КГБ, ее сотрудниках, методах работы, даже их агентуре (и у нас в институте, и не только...), и вообще по вопросам разной спецподготовки, в то время уже знал, наверное, больше, чем те офицеры КГБ, которые меня допрашивали, профилактировали (говоря нормальным языком - пытались запугать), а позже и попытались прикончить. :)

Я ведь всегда любил вызовы и опасности, даже в юношестве, когда и мысли не было о вступлении в подпольную антисоветскую организацию, а тем более участия в подготовке будущей ликвидации Совдепии... :)

Я же в молодости рос среди местных молодежных дворовых банд, которые управляли в Вильнюсе новостроечными районами "Партизанки" (где я и жил), "Сверлы", "Краснухи", "Доброй Рады" (где учился в школе и "гулял" после уроков) - как тогда их называли.

В наших "хрущевках" тогда жили очень разные люди - и инженеры, и рабочие, и бывшие зеки, но их дети все встречались во дворах. И сколачивались в дворовые, а затем и уличные, позже - районные - банды. Такое тогда происходило во всех новостройках во всем Союзе.

В первый раз меня сцапали легавые, когда мне было, если не ошибаюсь, 12 лет.

Обвинили, что я из рогатки расстреливал окна проезжающего поезда Ленинград - Варшава.

Главную улику - рогатку - нашли у меня в кармане, и именно поэтому меня и схватили на вокзале, так как эта рогатка была довольно огромной и торчала из кармана очень явно. :)

Но я уже был "ученый" и "пошел в полный отказ" :) - ни в чем не признался, сказал, что рогатку только что нашел. :) Что правдой не было. :) И что по окнам вагонов не стрелял - а это была чистая правда, так как я тогда на вокзал приперся совсем по иному делу...

Но главное то, что следователи установили, что окна выбили довольно здоровенными булыжниками, и их из моей рогатки не возможно было стрельнуть.

Короче, меня отпустили, под поручительство моей тети.

Позже тоже было всякого, но мне обычно везло. Только однажды нос сломали в драке, и позже шилом проткнул один пацан мне бедро - бил в живот, но я успел подскочить и повернуться.

Такое "выяснение отношений" было обычным делом в те времена в наших компаниях, но случилось не предвиденное - шило сломалось и конец засел глубоко в мягких тканях - пришлось делать довольно сложную операцию, пока это шило вытащили. Но шрам остался довольно мощный. А железяка, которую извлекли из моей ноги, уже была вся ржавая - за несколько дней кровь ее разьела, что меня тогда сильно удивило...

Мое погоняло (уличное прозвище) тогда было Чюньчя :) - по имени мексиканского разбойника в одном фильме, который в то время у нас показывали.

Мне дали такое погоняло, наверное потому, что этот мексиканец очень метко стрелял, а я однажды камнем через всю длинную спорт площадку попал одному пацану прямо в лоб, про меж глаз. Позже еше несколько раз повторил похожий финт - и в этом не было ничего странного, я ведь до этого летом 3 месяца в деревне тренировался бросать камни и ножи в цель. :)

Среди моих уличных и школьных друзей и знакомых в то время были и те, кто позже возглавил "Вильнюсскую бригаду", обьединившую все банды "братков" Вильнюса.

К примеру, Борька Жыд, как мы его тогда называли, жил в соседнем дворе, и мне однажды даже пришлось с ним и его дружком, по прозвищу Цыган, серьезно подраться.

Позже этот Борька Жыд стал паханом Вильнюсской бригады - и его уже называли Борисом Деканидзе http://en.wikipedia.org/wiki/Boris_Dekanidze .

Бориса Деканидзе расстреляли по приговору Верховного Суда в 1995 г., за организацию убийства одного известного журналиста "Республики" - Лингиса.

После этого разные банды, которых железной хваткой обьединяла "Вильнюсская бригада", рассорились и перестреляли друг друга.

Можно сказать, что мне повезло, так как я с этими уличными бандами вовремя порвал - и вместо дальнейшей "приключенческой" (как тогда казалось многим моим друзьям) бандитской жизни пошел совсем по иному пути, правда, тоже очень "приключенческому" и не менее опасному... :)

********************************************

https://imhoclub.eu/ru/material/noch_v_ ... nt=1664241

№6 Kęstutis Čeponis → Ольга Яковлевна Саутыч, 28.11.2022 18:16

----Если ребятенок 14-ти лет, гуляя со своей девочкой, в кармане держит нож----

Вы явно не жили в районах новых хрущевок в застойные времена Брежнева, если так думаете.

Тогда в таких районах практически по всему Союзу очень быстро сколачивались подростковые банды по территориальному признаку.

Я, к примеру, был довольно нормальный пацан, учился очень хорошо и в драки старался не ввязываться (они у нас происходили практически ежедневно). Но без ножа - самодельной финки - на улицу не выходил. Конечно носил его не в кармане, а в рукаве, привязанный на резинке. При резком взмахе руки финка из рукава вылетала прямо в ладонь. :)

Мне тогда тоже было лет 13-14...

К счастью я никого не зарезал, а меня только пару раз прокололи... Один раз пришлось сделать мне довольно серьезную опперацию под полным наркозом - мне в бедро вогнали так называемое шило, и оно сломалось в моих мышцах. Его хирург вырезал. А огромный шрам и сейчас у меня на ноге.

Но именно такая была обыденность в наших бандитских районах (я жил в Вильнюсе, в так называемой Краснухе).

Позже именно на основе банд Краснухи сформировалась так называемая Вильнюсская бригада. Немало моих знакомых из нашего двора и нашей школы влились в нее.

Один из моих класных друзей в ней даже стал бригадиром, многие другие были рядовыми бойцами.

Затем внутри этой бригады начались разборки - и они сами друг друга перебили.

Мой класный товарищь - бригадир - тоже погиб. Официально утонул, но мне в это мало верится - он был спортсмен и прекрасно плавал (у нас в школе был бассейн).

*******************************************************

По волне моей памяти
ГОД 1965-й

https://imhoclub.by/ru/material/po_voln ... mjati_1965

ПОЗНАВАТЕЛЬНАЯ ИСТОРИЯ
26.03.2022

№27 Kęstutis Čeponis 28.03.2022 23:03

В 1965 году я пошел во второй класс. :)

И присоединился к уличной банде малолеток нашего двора из 2 пятиэтажных хрущевок.

Рядом тогда в других хрущевках формировались аналогичные банды....

И мы регулярно бились друг с другом, затем обьединялись и бились уже с другими, тоже объединеными, бандами... - И так вплоть до 80-тых...

Я же в 7-8-ом классе постепенно отошел от всех этих "бандерлоговских дел", начал учиться и читать книги... :)

Со временем все эти банды наших кварталов "Партизанки", "Сверлы", "Доброй Рады", "Краснухи"... объединились в хорошо известную в Вильнюсе "Краснуху", а позже в 90-тые из нее выросла знаменитая "Вильнюсская бригада"...

В итоге эта бригада кончила, как и все аналогичные бригады в то время - перестреляли друг друга, кое-кого застрелили органы правопорядка, а ее главаря Бориса Деканидзе (мы его называли Борька Жыд - он в детстве жил в доме рядом с моим) расстреляли по приговору суда, остальные или разбежались по заграницам или сели на многие года в цугундер....

https://lv.imhoclub.com/ru/material/noc ... nt=1664675

№8 Ольга Яковлевна Саутыч → Kęstutis Čeponis, 01.12.2022 00:49

Ну надо же - какая интересная у вас биография! Но, фи, какой моветон - "погоняло"... ))

Я, наверное, чуть моложе вас, но также жила среди хрущевок, правда, в более новом доме. Не знаю ни одну сколько-нибудь преступно направленную компанию сверстников.

Сейчас остается только рассказывать внуку как мы всеми окрестными дворами играли в воллейбол, новус, гоняли сначала на мопедах, потом на мотоциклах. Мальчишки, правда, играли в "чику" и "ножички", но это не было связано с агрессией.

Некоторое время назад побывала в районе своей юности - все обширные дворы, тогда вытоптанные нами во время игр, поросли бурьяном.

Эх, где наша молодость... (

№10 Kęstutis Čeponis → Ольга Яковлевна Саутыч, 05.12.2022 19:39

Ну значить вам повезло...

А моя молодость прошла в постоянных стычках драках с членами других подростковых банд и даже со своими же - я не любил кому-то подчиняться... :)

В одной из таких драк мне свинцовым кастетом сзади сильно ударили в лицо - сломали нос и повредили глазную сетчатку.

С одной стороны это было очень плохо - зрение капитально испортилось, а с другой - именно это в итоге заставило меня бросить такую подростковую полубандитскую жизнь, так как нося очки в драки ввязываться очень проблематично.

Ведь сразу бьют по очкам и их разбивают. А с плохим зрением какая уж там драка. Да и очки новые не так то просто было получить...

Так что я постепенно закончил полуночную дворовую жизнь, начал очень активно читать книги и заниматься другими делами.

А многие мои сверстники в итоге попали в колонии, тюрьмы, спились или их просто убили...

Ну а я и еще несколько парней из нашего большого квартала пошли иными дорогами... - закончили не только восьмилетку, но и одиннадцатилетку, затем поступили в ВУЗы и так далее...

----Не знаю ни одну сколько-нибудь преступно направленную компанию сверстников.----

Надо добавить, что в мое время тоже практически почти еще не было в наших дворовых бандах действий, направленных на наживу.

Никто у нас пьяных не раздевал и не грабил, даже у малолеток копейки не отбирали.

Просто иногда дрались друг с другом, а чаще с членами других подростковых банд.

А также играли в казаки-разбойники, бегая по половине Вильнюса, зимой дворовый хоккей и другие подвижные игры.

Ну и, конечно, иногда выпивали бутылку "чернил" (спиртованного вина) и курили в районном детском садике поздним вечером, слушая как кто нибудь играет на гитаре и поет зековские песьни. Были среди нас несколько таких музыкантов-певцов.

Милиция нас тогда в основном не трогала - их не интересовали наши внутренние разборки и драки. Если, конечно, кого-то не убивали в драке. Такое иногда случалось.

Про наркотики тогда мы вообще еще не слыхали...

А вот несколько лет назад проходил по своему двору, где я рос - а на земле валяются шприцы... :(

---------------------------------------------------------------------------

Мои дети давно мне предлагают написать свои воспоминания - мемуары, начиная с детских лет: то, что я им иногда рассказываю.

Вот, кажется, и начал писать, увлекся ни с того, ни с сего - наверное, старею... :)

Только беда в том, что они по русски читают слабо. Времена такие - на английском говорят и пишут свободно, а по русски - читать почти не умеют.

Придется переводить им на литовский, но проблема в том, что переводом трудно передать "колорит ярких выражений" тех времен...

*******************************************************************

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... 1110#85997

GO@блин rašė:

Дрёма rašė:

Кстати, Жигяйвис, хотелось бы вернуться к разговору. Вот вы как видите дальнейшую судьбу Саакашвили?

Вы наверное пропустили, я повторю.

Он не пропустил а умышленно уводит разговор на вшей.
Вот если бы на рыбе не было бы чешуи, то была бы шерсть, а в шерсти водились бы вши. А вот вши...

И новый виток про маскальску оккупацию.

Это бот-программа с заезженной пластинкой времён холодной войны.
за иные беседы ему госдеп гранты не даст.

Гоблин, вы бы перед тем, как очередной раз напишите про мое "грантоедство", прочитайте что я уже написал немножко ранее, отвечая на вопрос о Саакашвили. :)

P.S. Во первых, мне никакие гранты не нужны по простой причине - я не бедный человек. :)

Во вторых, никто из тех, кто раздает эти гранты (а это космополиты разных оттенков), никогда мне их не дадут даже если я их на коленях буду просить :) - они же прекрасно знают мои взгляды и работы...

А почему не дадут, можете и сами почитать...

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=%D0 ... 0%B8%D1%81

Пресс-конференция европейских националистов. 11 марта 2012 г. Вильнюс.
http://vk.com/wall-8739791?offset=360&w ... _459%2Fall

http://vk.com/wall154501836?offset=580& ... 6_00%2Frev

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 29 Rgs 2014 18:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Kaip atsirado Grūto parkas

Žygeivis
2010-02-19 19:13:59

Šiek tiek informacijos:

Jei kam įdomu, tai galiu papasakoti, kaip atsirado Grūto parkas.

Tuo metu (po sovietų armijos iš Lietuvos pasišalinimo 1993 m.) daug kas Lietuvoje (ir artimų valdžiai, ir kitų asmenų) norėjo neblogai pasipelnyti parduodant visokias sovietinio laikotarpio skulptūras arba tik jų metalą į užsienį. Todėl tam reikėjo užkirsti kelią "iš pašaknų".

Prisipažįstu, jog būtent aš savo laiku pasiūliau įsteigti Lietuvoje sovietinių paminklų parką, pavadinant jį "Komunizmo kapinėmis".

Šį pasiūlymą 1996 m. pateikiau savo senam draugui Nagliui Puteikiui, kuris tuo metu konservatorių vyriausybėje buvo Kultūros ministro pavaduotoju, kuruojančiu kultūros paveldo reikalus. Jis, o vėliau ir ministerija, pritarė šiam sumanymui.

Po to buvo surengtas konkursas, kuriame, kiek prisimenu, dalyvavo trys gana turtingi asmenys (ar jų firmos). Geriausias sąlygas pasiūlė būtent Malinauskas. Jis ir laimėjo konkursą.

Galiu garantuoti, jog tuo metu jokios korupcijos sprendžiant šį klausimą nebuvo, nes aiškiai buvo matyti, jog reali sumanymo realizacija labai daug kainuos, o ar duos kada nors naudos - labai abejotina. Todėl svarbiausia buvo garantuoti, kad konkurso laimėtojas įvairių sovietinių statulų neišgabentų į užsienius, o iš tikrųjų įrengtų parką.

Kaip dabar matome, Malinauskas savo sumanymą įgyvendino puikiai ir iki šiol neblogai tvarkosi. Valstybei tai nieko nekainavo - kaip, pvz. "įvyko" su vamzdžiais Neries pakrantėje ir dar daugelyje kitų panašių "paminklų" bei "festivalių", o paminklai nebuvo išvogti ir neiškeliavo į Vakarus ar Rytus.

Beje, jei kam įdomu, tai aš Malinauską asmeniškai nepažįstu ir niekada su juo nebuvau susitikęs - mačiau jį tik per TV.

Taip pat atvirai sakau, jog pritariu minčiai, kad įvairūs sovietinio laikotarpio "balvonai" yra mūsų Valstybės ir Tautos istorijos sudėtinė dalis. Ją irgi reikia išsaugoti ateitiems kartoms, kaip ir, pvz. kryžiuočių antpuolių, Napoleono ar švedų okupacijos laikų artefaktus ir pan.

Kartu labai aiškiai reikia suprasti, jog tokių "artefaktų" vieta yra ne centrinėse mūsų miestų ir miestelių aikštėse, o jiems tinkamose vietose - uždaruose ir atviruose muziejuose bei saugyklose.

Žygeivis
2010-02-22 14:21:28

Sovietinių-bolševikinių-komunistinių ideologinių-propagandinių paminklų vieta yra Grūto parke.

Naikinti, griauti ar išlydyti niekas jų nesiūlo (išskyrus kai kuriuos "įdomius asmenis") - lietuviai ne barbarai, kaip mus vis bando pateikti Rusijos imperinė propaganda.

P.S. Vis tik rekomenduočiau ponui Malinauskui šį parką pavadinti "Komunizmo kapinėmis" - kad visiems viskas būtų aišku ir nebekiltų bereikalingų diskusijų dėl parko paskirties :)

O tie "homo sovieticus", kurie vis dar "serga" nostalgija bolševikiniam-rusiškajam sovietmečiui, jei labai norės, nuvažiuos ir pasižiūrės į savo mylimus "balvonus" :)

to jurgis
2010-02-22 00:41:36

tie balvonai ant tilto - tai ne mūsų istorija, tai - svetimos valstybės, okupanto istorija ir simboliai. Be to, jeigu istorija, tai jiems visai tinkama vieta muziejuje.

Viešoje vietoje jie stovėjo todėl, kad turėjo simbolinę, propagandinę funkciją. Dabar okupacija baigėsi, propaguoti sovietizaciją neliko būtinybės.

Aldona
2010-02-21 19:55:18

Paminklas Muravjovui - korikui Vilniuje, prieš prezidentūrą nugriautas. Vilniečiai tuo metu buvo jį ištepę vilko taukais, tai visi miesto šunys ėjo ant to paminklo pamyžt.

Paminklas Jekaterinai II Katedros aikštėje nugriautas.

Paminklas rusų imperialistui Puškinui, keikusiam savo pamfletuose lietuvių-lenkų sukilėlius prieš caro jungą ir stovėjęs Gedimino kalno papėdėje perkeltas į jo sūnaus dvarvietę.

Taigi, sovietinių imperialistų šedevrai ant tilto irgi turi būti nugriauti, be jokių kalbų.

Šaltinis - Ленина в Харькове больше нет. Как это было!
http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... 4596#84617

Пусть этого идола (да и других похожих) нам отдают или продают - мы его в парк Грутас http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0% ... 0%B0%D1%81 поместим.

Там уже не малая коллекция таких истуканов собрана...

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... Stalin.jpg

Парк Гру́тас или Гру́то[1] (лит. Grūto parkas, на Западе место называют (Ленин мира или Сталин мира[2]) — частный парк-музей в Литве, расположен неподалёку от города Друскининкай[3]. Основан в 2001 году литовским бизнесменом Вилюмасом Малинаускасом.

Парк (и музей, находящийся при нём) имитирует стиль советских лагерей системы ГУЛаг.

В парке выставлена большая коллекция монументов, сооружённых в советскую эпоху в различных городах Литвы и демонтированных после восстановления независимости.

В коллекцию входят памятники Ленину, Сталину, Марксу, Дзержинскому, литовским коммунистам (Мицкявичюсу-Капсукасу и пр.), военным деятелям (Балтушис-Жемайтису, Уборевичу), партизанке Марите Мельникайте.

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... ABtas1.JPG

Также образцы визуального пропагандистского искусства (плакаты, лозунги и тп.), образцы военной и прочей техники того периода. В парке находится экспозиция «Узкоколейный поезд».[4]

В парке также имеются кафе и зоопарк.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

P.S. Когда у нас все спорили, что делать со всеми этими многочисленными совдеповскими ленинами, сталинами, дзержинскими, капсукасами и другими красными тварями, я предложил своему другу Наглису Путейкису (он тогда был вицеминистром по культуре), что не надо их отдавать на переплавку или просто разбить и выбросить в мусор, а надо создать на частные инвестии парк под открытым небом - "Кладбище коммунизма", чтобы наши дети тоже могли увидеть в каком мире мы жили... :)

Сейчас туда школьные экскурсии возят - неплохой атракцион для детей. Да и взрослые, особенно западные иностранцы, толпами валят посмотреть на все эти многочисленнные истуканы.

********************************************************************

Ar reikalingos sovietinės Žaliojo tilto skulptūros?
viewtopic.php?f=5&t=4489

Kaip iš Saulėtekio alėjos studentų miestelio iškeliavo Leninas su Kapsuku...
viewtopic.php?f=18&t=7179&p=19663

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 30 Rgs 2014 21:59

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

http://punkonomics.wordpress.com/2012/0 ... balvonams/

znakorius
Aš sutikčiau, kad vietoj tų “balvonų” ten būtų jūsų Albinas, Bronius ir C’o.
Padarysit? :)

2012/01/15 at 12:26
Algis Ramanauskas
Žinoma, nes tai ir yra paveldas :) Reiks Bogdano paprašyt, kad išlietų.

2012/01/15 at 13:22
znakorius
Pavėlavot, o geriau už jį niekas nemokėjo žmonių lipdyti.
Net AMB nenulipdė kaip reikiant.

Vystykim mintį dėl jūsų skulptūrų: įsivaizduokim, kad ten būtų mygtukas, kurį paspaudus herojus išmestų kalbą – visiems būtų linksma. :)
Albinas galėtų visus gandinti, vis gargaliuodamas ar kitlerines (maždaug – kitler bunker byl, krasnyj papka bral?) kalbas rėždamas, o Bronius galėtų sakyti tokio tipo kalbas: “товарищи! То, о чем мечтало человечество, свершилось! Ура, товарищи!” Na, o Zbyšekas, aišku kaip diena, būtų visų numylėtinis.
O kas nors (koks nors pasodintasis – kaip, kad būna cirke) pasakytų:”вот такие у нас садоводы в Литве!” :)
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 05 Vas 2015 18:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... 740#126317

Vladimir rašė:

Послушай, Жигяйвис, скажи, только честно (а если не можешь, лучше ничего не говори, а то госдеп уволит!).

Зачем ты здесь, какие у тебя цели, задачи?

Лично я попал на сайт из-за личности Олеся Бузины, мне он интересен, я его раньше не знал, но увидел впервые у Соловьева на передаче, в основном он мне понравился, кстати больше самого автора Соловьева...

Нашел тут форум и стал читать что-то новое, оперативную информацию по событиям на Донбассе и нахожу тут тебя, как занозу в теле!!!

Пишешь немало, с картинками, гербами и крупным жирным шрифтом, а для кого и зачем?

Уже давно понятно, кто ты и что от тебя ничего полезного, чтобы уразумить укро-фашистов, хоть как-то повлиять на них словом, мыслью абсолютно нет!!!

У тебя, как и у них, москаль и прочая дрянь!

А ведь, на каком основании твои командиры из америки и европы, бомбили Югославию и Ирак, уничтожали там все живое и неживое и считали это нормальным?

Теперь устроили провокации как в Прибалтике (чуть выше мы это разобрали) и на Украине, свергли законно избранного президента, причем опять вешали лапшу, что это он давал указания стрелять, а теперь уничтожают русскоязычное население своей страны, стирая с земли села и города и не прекращая то и дело провокации, начиная с самолета и так далее...

А где же демократия, свобода слова, языка?

И ты это все покрываешь, гадя все русское, российское!

Ну, прикинь, если бы у тебя в Литве, или Латвии, власти точно также бы организовали геноцид русского населения, как бы вам всем это понравилось?

Как ты думаешь, Россия бы заступилась за русскоязычное население?

Жигяйвис rašė:

Моя основная цель (в том числе и в этом форуме) - и я ее много раз тут уже выкладывал - это окончательная ликвидация Москалистанской империи, путем ее третьего (и последнего) раздела на нормальные национальные государства местных (автохтонных) этносов на их историко-коренных землях, в том числе и создание нормального Государства Московитов.

Это во первых.

Во вторых, в Литве не только русских, а точнее москалей (по литовски - maskolis), но и так называемых русскоязычных, "кот наплакал".

Литва - это не Латвия и не Эстония. У нас иная история, и иной менталитет (в том числе и историко-политический).

Именно поэтому Литва еще 11 марта 1990 года первая обьявила о полном восстановлении государственной независимости Литовской Державы.

Латвия и Эстониия об этом обьявили только через 2 года - во время путча ГКЧП.

P.S. Я не демократ, и никогда им не был. Я - антиимперский националист (идеология) и монархист (точнее выражаясь: система власти в государстве - социальная меритократия под общим руководством монарха).

Так как конкретно в Литве я считаю, что надо восстановить монархию - Литовское Королевство (которая была восстановлена на короткое время в 1918 году, после обьявления о восстановлении Литовской Державы).

Жигяйвис rašė:

Байрон rašė:

Ты сейчас, лучше, вместо этой пурги с диареей, расскажи позорную историю своего рода ! Прямо честно, при людях ! А мы посмотрим, подумаем, оценим ......... Жопы ли вы лизали, или действительно, свою землю защищали, как сейчас, народ Донбасса. За одно, и твою роль среди людей, предков и сволочей оценим.

Мои древние предки по линии отца были литовские байорай, то есть воины (по польски - шляхта), охранявшие северо-восточные рубежи Литовской Державы в Селонии.

Мои древние предки по линии матери были свободные королевские пахари, жившие в Жемгале.

Именно потомки этих двух социальных слоев были основной движущей и военной силой восстановления Литовской Державы в 1918 г., в 1941 г. и в 1990 г.

Вообще то у нас - литовцев - историческая память очень хорошая.

С детских лет мы прекрасно знаем от своих родителей, с кем, где и когда воевали наши предки. Поэтому история нашего государства и нашего народа - это второе главное у нас после нашего языка.

А что плохое Москалистан и Совдепия сделали именно мне и моей родне?

Ну, во первых, меня лично несколько раз "профилактировал" КГБ, а когда это не помогло, просто попытались убить, применяя похожее средство, как и в случае с Литвиненко. Я выжил, но долго болел. Позже два агента КГБ мне рассказали, как это было подстроенно.

Во вторых, моего отца еще в школе арестовала МГБ и две недели допрашивали "с пристрастием", но ничего не смогли выбить.

Два его двоюродных старших брата были литовскими партизанами, один из них - знаменитым партизанским пулеметчиком (уже после Восстановления Независимости президент Литвы наградил его боевым орденом за храбрость), а двоюродная сестра - партизанским связником.

Тогда, после войны, все они жили в одном доме. У отца хотели выбить признание, что он поддерживает с ними связь. Но он не сдался и все отрицал.

Моя мать с партизанами не была связанна на прямую, но муж ее сестры был партизаном и погиб в бою с красными карателями (истребителями, как они тогда официально назывались) в 1945 г.

Два брата моей матери тоже воевали с красными.

Дедушка моей жены погиб в бою с красными под Берлином - он был военный летчик.

Его брат, тоже военный летчик, в конце войны попал в плен красных и его угнали в лагерь смерти в Сибири. Но он оттуда сбежал и пешком вернулся в Литву. Однако от голода его здоровье было надорвано и он через несколько недель умер.

Бабушку моей жены, беременную в 8 месяце, изнасиловали красные солдаты - изверги, под Тильзитом (Tilžė), и она прямо в поле родила мертвого ребенка. Сама еле выжила.

Я уж не говорю о том, что у всех литовцев (и у семьи моего отца, и у семьи моей матери, и семей родителей моей жены) отняли их землю, леса, озера, дома, скот, сельхозмашины и другое имущество, а затем согнали голодать в проклятые колхозы или работать за даром в гигантские совдеповские стройки.

А около миллиона литовцев или были вынужденны бежать на Запад в конце войны, или погибли в боях с красными карателями, или были угнаны в ссылку и лагеря смерти.

Многие, все таки выжившие в этих лагерях, так и не вернулись на Родину - КГБ запретило многим литовцам возвращаться в Литву, а если кто возвращался, то опять давали срок.

Нет в Литве, наверное, ни одной литовской семьи, которая бы более или менее не пострадала от советских оккупантов.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 21:03

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Įdomus ir išsamus Žygeivio CV, tik neradau (gal nepastebėjau) Žygeivio partiškumo. Ar sovietiniais laikais perėjo visas stadijas nuo spaliuko ir kokiai partijai priklauso (ar prijaučia) šiais laikais?

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 21:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Herr TOT rašė:

Vadinasi neįdėmiai skaitei.

Yra viskas išsamiai pateikta.

Kodėl pasirinkau "Žygeivio" slapyvardį

1988-1990 m. kartu su Atgimimu į Lietuvą ir jos istoriją sugrįžo seni vardai, gražios, bet daugelį metų KGB persekiotos sąvokos, Lietuvių tautinio jaunimo judėjimai, buvę ir prieš 60-50, ir prieš 30-20 metų.

Taip, čia nesuklysta, tokie Lietuvių tautiniai judėjimai buvo netgi tais stagnacijos, baimės ir apsnūdimo laikais.

Žygeivių judėjimas, gimęs Vilniaus Universiteto turistų klube septintajame dešimtmetyje, Lietuvoje legaliai gyvavo vos keletą metų, o po to, po žiaurių KGB ir kompartijos represijų prieš judėjimo dalyvius, ir ypač prieš jo aktyvistus, buvo priverstas tęsti savo veiklą pogrindžio sąlygomis - iki pat Atgimimo.

Viešai uždrausta ir persekiojama, tačiau vis tiek tebegyvuojanti Žygeivystė Lietuvoje plito per aukštųjų mokyklų turistų klubus, suburdama į savo gretas vis daugiau jaunimo, besidominčio savo krašto istorija ir tautinių tradicijų puoselėjimu. Turistais tada būdavo vadinami ir turistai, ir ekskursantai, ir netgi poilsiautojai, o žygeivio vardu - tik žygeiviai.

Termino "žygeivis" kilmė ir tikroji prasmė

Ištakos

Sunkūs Lietuvai 1952-1956 metai. Organizuota rezistencija, su ginklu rankoje kovojanti prieš okupantus ir vietinius parsidavėlius, iš esmės sutriuškinta.

Pasipriešinimo judėjimo dalyviai supranta, jog atėjo laikas keisti kovos pobūdį - būtina pereiti nuo aktyvios ginkluotos kovos formų prie naujų, legalių, kovos formų - idėjinių-šviečiamųjų, siekiant sovietų aktyviai naikinamos Lietuvybės išsaugojimo.

Svarbiausias šios kovos tikslas - išlaikyti ir stiprinti Tautos dvasią, nepasiduoti sovietinimui ir ruošti Lietuvius būsimiems mūšiams už Tėvynės Laisvę ir Nepriklausomybę.

Buvo nuspręsta Lietuvybės išsaugojimo - Lietuvių tautinio judėjimo - veiklą toliau tęsti per legalius turistų, alpinistų, kraštotyros, liaudies dainų ir šokių, knygų mylėtojų, įvairius kitus sovietmečio sąlygomis gyvavusius būrelius bei klubus.

Ir iš jų narių suburti bendrą visos Lietuvos Lietuvybės gynėjų bei puoselėtojų Sąjūdį - idėjinę neginkluotą "organizaciją be organizacijos", kuri pakeistų ginkluotą kovą vykdžiusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį.

Karta po kartos šio Lietuvybės Išsaugojimo Sąjūdžio - Lietuvių tautinio judėjimo - atstovai žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu perduodavo kitai studentų-turistų kartai nerašytus priesakus:

- pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;

- saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai;

- tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;

- prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;

- gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo;

- nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui;

- auklėk savo vaikus tautine dvasia;

- padėk išsaugoti Lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;

- ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Prabėgs dešimtmetis, organizuojant ir plečiant Lietuvių Tautinį judėjimą, ir šie žmonės pasivadins žygeiviais.

1968 m. lapkričio 2 d. netoli Rykantų, ties pilkapiais, įvyko Vėlinių šventimas. Jame dalyvavęs Tadas Šidiškis pasiūlė Tautinio judėjimo dalyviams vadintis žygeiviais.

Žodis "žygeivis" kilęs iš žodžio "žygis". "Žygis" tai nelengva kelionė, darbas ar veiksmas.

Remiantis Rimanto Matulio žodžiais, patį žygeivio terminą sugalvojo Jonas Trinkūnas.

Taip gimė Lietuvos žygeivių judėjimas.

Žygeivių judėjimas, gimęs Vilniaus Universiteto turistų klube septinto dešimtmečio pabaigoje, legaliai gyvavo keletą metų.

Pagrindinis žygeivių šūkis: "Nei vieno žygio be konkretaus tikslo".

Priesakai: "Keliauk - pažink - padaryk".

Žygeivystė ugdė jaunuolius ir dvasiškai, ir fiziškai. Tie Lietuvos takais pėstute, slidėmis, dviračiais, baidarėmis įveikti šimtai ir tūkstančiai kilometrų subrandino ištisą stiprių žmonių kartą.

Žygeiviams mes turime būti dėkingi už Stepono Dariaus tėviškės išsaugojimą.

Žygeiviai pirmieji Lietuvoje atgaivino senovinę Rasos šventę, priminė jos dainas, papročius, gražias ritualines apeigas.

Atgaivindami etnografijos tradicijas, žygeiviai Universitete įkūrė "Ramuvą" - dabartinį VU kraštotyros klubą.

Žygeivių maršrutai nusidriekė į kaimyninę Baltarusiją, kurios vakariniuose pakraščiuose yra išlikę keliolika lietuviškų salų. Čia žygeiviai surengdavo koncertus, vakarones, atnešdavo žmonėms lietuviškos spaudos, vaikams - knygelių, vadovėlių. Kol jie šefavo šituos kaimus, lietuviška kalba ir tradicijos dar tvirtai čia laikėsi.

Tuo metu buvo užmegzti ryšiai su Latvijos ir Estijos žygeiviais. Rengiami bendri sąskrydžiai, keičiamasi idėjomis.

Keliaudami Lietuvoje, žygeiviai sutvarkė ne vieną piliakalnį ir alkakalnį. Nemaža įvairių gamtos paminklų išsaugojo jų rankos.

Kaip ir daugeliui panašių judėjimų, žygeivystei nebuvo lemta ilgai gyvuoti legaliai.

Už Vydūno 100-ųjų gimimo metinių paminėjimą ant Rambyno kalno, už Lietuvos savanorių karių kapų pagerbimą Červonkoje (Latvijoje), už lietuviškų salų lankymą ir kitą "nesuderinamą su tarybinio studento vardu" veiklą žygeivių judėjimas 1971 m. buvo uždraustas, o pats žodis "žygeivis" turėjo būti ištrintas iš mūsų sąmonės ir, neduok Dieve, kur nors paminėtas spaudoje.

Žygeivio sąvokos iš mūsų protų ištrinti nepavyko. Žygeiviai būrėsi Vilniuje, Kaune, Panevėžyje... Žygiai buvo atliekami pusiau slapta, o apie kai kuriuos plačiau paskelbta tik dabar.

Patekę į šiuos žygius, žmonės būdavo pritrenkti istorinių tiesų, apie kurias jie iki tol neturėjo jokio supratimo.

Šiandieną atgimstančioje Lietuvoje vis drąsiau jaučiasi ir žygeiviai, išėję iš pogrindžio ir atvirai paskelbę Lietuvai apie save. Žygeivių dabar - bene pora tūkstančių. Reikia tikėtis, kad atsiras dar daugiau.

1990 m. vasario 1 d. buvo įkurta Lietuvos Žygeivių Sąjunga, o mane išrinko jos pirmininku.

Todėl vėliau ir pasirinkau sau internetinį slapyvardį Žygeivis.

*************************************************************

Vietoje prisistatymo pateiksiu savo autobiografiją:

Kęstutis ČEPONIS (Žygeivis)

Gimiau 1957 m. balandžio 10 d., Avino ženkle. Iki septynerių metų gyvenau Ignalinoje pas savo tetą, nusipelniusią lietuvių kalbos mokytoją, Aldoną Kruopytę, kadangi tėvai mokėsi ir neturėjo savo buto.

Vėliau gyvenau Vilniuje, mokiausi 21-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Gerosios Vilties mokykla), kurią baigiau 1975 m.

Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Universiteto Matematikos fakultetą. Besimokydamas dirbau mokslinį darbą. Specializacija - tikimybių teorija ir matematinė statistika. 1980 m. baigiau Universitetą ir buvau pakviestas dirbti į Mokslų Akademijos Matematikos ir kibernetikos institutą, Duomenų analizės skyrių, vadovaujamą mokslų daktaro, profesoriaus Šarūno Raudžio.

Išsilavinimas:

Aukštasis ir aspirantūra.

Vilniaus Liaudies Universiteto Turizmo fakultetas, 1981-1983 m.
Turizmo organizatoriaus kvalifikacija

Vilniaus Universiteto Matematikos fakultetas, 1975-1980 m.
Matematiko, matematiko-dėstytojo kvalifikacija

Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos institutas, aspirantūra, 1982-84 m.

1982 m. įstojau į aspirantūrą. Specialybė - techninė kibernetika, statistinių duomenų tikimybinė analizė.

Pagrindinė mokslinių tyrimų ir rašytos disertacijos tema - "Atvirkštinių Džonsono transformacijų pritaikymas požymių išskyrimo metoduose duomenų analizėje".

Taip pat tyriau bei programavau įvairius požymių išskyrimo, išrinkimo ir transformacijų metodus statistinės duomenų analizės programų paketui SORRA-2.

Šiomis temomis paskelbiau (vienas ir su bendraautoriais) apie 20 mokslinių darbų, tyrimų ataskaitų, apžvalgų, tarp jų - knygą "Duomenų analizėje naudojamų požymių išskyrimo, išrinkimo ir transformavimo metodų bei kriterijų apžvalga" (parengiau kartu su bendraautoriais).

Knyga rusų kalba:

Методы, критерии и алгоритмы, используемые при преобразовании, выделении и выборе признаков в анализе данных. /Чепонис К.А., Жвиренайте Д.А., Мирошниченко Л.В., Бусыгин Б.С.- Вильнюс: Изд-во ИМК АН ЛитССР, 1988.- 149 с. (сборник статей, составил Чепонис К.А.).

***************************************************************************************************************

Laisvai skaitau, rašau ir kalbu lietuviškai ir rusiškai, o angliškai, lenkiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai skaitau, bet kalbėti, deja, taip ir neišmokau.

1990 m. vedžiau. Žmona Violeta pagal jos pagrindinį išsilavinimą yra biologė, vynuoginių sraigių veisimo ir auginimo specialistė. Keletą metų skaitė šiomis temomis paskaitas visoje Lietuvoje. Yra išleidusi ir knygą, skirtą sraigių augintojams (Violeta Čeponienė. Vynuoginės sraigės (Helix Pomatia L.) veisimo ir auginimo pradžiamokslis, Ignalina, 2002). Internete kai kurie jos darbai yra paskelbti čia http://www.sraigiuauginimas.lt/wp-conte ... oniene.rar . P.S. Matyt, jos darbai šia tema pakankamai įdomūs, kadangi nemažai įvairių plagijatorių šiuos darbus jau eilė metų pateikinėja kaip savus (ir spaudoje, ir internete, "netyčia pamiršdami" nurodyti jų tikrąjį autorių).

Turime dukrą Eglę ir sūnų Marių. Nuo 1991 m. vidurio gyvename Ignalinoje, mano protėvių sodyboje (buvusiame senoviniame Budrių kaime).

Aštuonerius metus (1992-1999) dirbau Ignalinos rajono paminklotvarkininku (iki 2000 m., kada po eilės teismų su savivaldybės valdžia buvau priverstas išeiti, panaikinus mano etatą).

Dirbdamas suradau daugiau kaip 300 įvairiausių paminklų, akmenų su dubenimis, ženklais ir užrašais, senovinių kapinių, piliakalnių, pilkapių ir kitų saugotinų objektų. Viso rajone suregistravau daugiau kaip tūkstantį saugomų kultūros ir istorijos paveldo objektų.

Prie visų rajono kapinių ir kitų saugomų objektų mano iniciatyva buvo pastatyti paminkliniai užrašai.

Sudariau pats, surinkau įvairiuose archyvuose, pas žmones ir organizacijose, o po to Kultūros Paveldo Moksliniam Centrui ir Paminklotvarkos departamentui (vėliau KVAD) padauginau ir perdaviau tūkstančius įvairių dokumentų, aprašymų, planų ir nuotraukų kopijų.

***************************************************************************************************************

Turizmas ir kultūros bei gamtos paveldo išsaugojimas

786 straipsnių, 1992-2002 m. rašiusių apie turizmą, sąrašas
http://www.mokslai.lt/referatai/dokumen ... apis4.html

Čeponis, Kęstutis
Turizmas ir kultūros bei gamtos paveldo išsaugojimas / Kęstutis Čeponis // Savivaldybių žinios. - ISSN 1392-2467. - 1998, kovo 26, p. 7.
UDK 008

Čeponis, Kęstutis
Turizmas ir kultūros bei gamtos paveldo išsaugojimas / Kęstutis Čeponis - Iliustr. // Ladakalnis. - 1998, sausis-kovas (Nr. 1), p. 2-3.
UDK 502/504

471. Teisinė painiava, manipuliacijos ir pražūtingas neatsakingumas: iš seminaro „Paminklotvarkos ir teisės aktų problemos“, įvykusio 1999 kovo 4 d. Lietuvos kultūros ministerijos Baltojoje salėje / Edmundas Kulikauskas, Algirdas Kudzys, Žibartas Jackūnas, Gražina Drėmaitė, Gediminas Jucys, Augis Gučas, Kęstutis Lipeika, Kęstutis Čeponis, Algimantas Degutis, Elvyra Telksnienė, Napalys Kitkauskas, Pranas Lapė, Kęstutis Labanauskas, Regina Prapiestienė, Jūratė Markevičienė; parengė Laima Kanopkienė, Kult. barai, 1999, nr. 3(411), p. 5–12, 80: santr. angl.

***************************************************************************************************************

Keletą metų taip pat dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).

Mano pasiūlymu (ir jam pritarus tuometinei Centro direktorei Daliai Kuodytei) LGGRTC buvo įkurti Įgaliotų Centro atstovų rajonuose etatai.

Aš buvau paskirtas Įgaliotu atstovu Ignalinos rajone - rinkome įvairią medžiagą apie 1941 metų sukilimą, karo metus, pokario Lietuvos partizanus (taip pat ir 1920-1927 m. partizanus, kovojusius su Lenkijos okupacija), Armijos Krajovos, stribų, agentų-smogikų, MGB, NKVD ir KGB veiklą, "medžiojome" jų archyvus ir kitą medžiagą, tardėme buvusius kagėbistus ir stribus.

Buvome subūrę grupę išmanančių ir aktyvių žmonių Utenos apskrities rajonų (Ignalinos, Utenos, Molėtų, Zarasų, Visagino) ir Švenčionių rajono savivaldybėse, kuri surinko labai daug įvairiausios informacijos bei archyvinių dokumentų, paskelbė nemažai vertingų straipsnių.

Deja, vėliau, spaudžiant tam tikriems politikams, Įgaliotųjų atstovų etatai rajonuose buvo panaikinti. Žinoma, mes dirbome ir toliau, bet jau neoficialiai.

Vėliau dirbau įvairių įmonių direktoriumi, savaitraščio "Ignalina" korespondentu ir redaktoriumi.

Dabar jau keli metai visuomeniniais pagrindais tvarkau ir moderuoju įvairias Interneto svetaines, tame tarpe ir svetainę "Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas".

Nuo 1980 m. dalyvauju kraštotyrinėje veikloje, specializuojuosi smulkiųjų toponimų - vietovardžių - rinkime.

Paskelbiau daugiau kaip 100 straipsnių apie Lietuvos istoriją, Ignalinos rajono kaimus ir jų istoriją, vietovardžius.

Pradedant studijų laikais daugelį metų vaikščiojau į sportinius-turistinius žygius, vadovavau jiems. Atlikau virš 300 "mažų" (dvidienių-tridienių-keturdienių) ir "didelių" (kategorinių) žygių.

Su žygeivių grupėmis ir vienas išmaišiau visą tuometinę Sovietų Sąjungą - nuo Kolos Chibinų, Karpatų bei Krymo iki Kamčiatkos, Sachalino ir Kurilų.

Kartą tranzu važiavau iš Vilniaus iki Baikalo ežero, o po to ėjome ir plaukėme aplink Baikalą, perėjome Olchono salą Baikale.

Buvau ne kartą įvairiose vietose Kryme ir Karpatuose, Kaukaze (teko įkopti ir į Elbrusą - vakarinę Elbruso viršūnę, kurios aukštis siekia 5 642 metrus, yra laikoma aukščiausiu kalnu Europoje), Karakumuose ir Kopet-Dage, Fanuose, Pamyre, Tian-Šanyje, Altajuje ir Kuznecko Alatau, Sajanuose, Koloje ir Urale, Priebaikalėje ir Užbaikalėje, Kamčiatkoje, Sachaline ir Kuriluose.

Turiu slidžių (Poliarinis Uralas), kalnų (Centrinis Kaukazas) ir pėsčiųjų (Kamčiatka) žygių penktas kategorijas, plaustais (Altajuje) - trečią kategoriją, baidarėmis ir dviračiais - antrą.

1982 m. baigiau Vilniaus Liaudies universiteto Turizmo fakultetą. Gavau turizmo instruktoriaus diplomą (kalnų, slidžių ir pėsčiųjų turizmas).

Specializavausi tyrinėdamas išgyvenimo metodus ekstremaliose gamtinėse sąlygose (taip pat ir pritaikant juos partizaninio karo metu).

1984 m. šia tema parengiau knygos „Keliautojo vadovas (Išgyvenimas ekstremaliose gamtinėse sąlygose)“ mašinraštį. Jis buvo platinamas turistų ir žygeivių klubuose savilaidos būdu.

Nuo vaikystės, tetos Aldonos Kruopytės įkvėptas, domėjausi Lietuvos ir Lietuvių Tautos istorija, todėl 1979 m. įsijungiau į Lietuvos žygeivių ir ramuviečių judėjimą, kuris rūpinasi Lietuvių Tautos ir Lietuvos istorijos, kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu.

Beveik dešimt metų buvau Vilniaus universiteto Žygeivių klubo (sovietmečiu - UTK) tarybos nariu, atsakingu už klubo istorinės medžiagos kaupimą.

Surinkau ir paskelbiau savilaidos leidinyje kelis šimtus turistų, keliautojų ir žygeivių dainuojamų dainų (tame tarpe ir apie šimtą pačių žygeivių sukurtų dainų).

Jų pagrindu buvo išleistas pirmasis „UTK Žygeivio dainynas“.

Surinkau ir padauginau savilaidos būdu keletą tomų įvairių kartų žygeivių rašytų žygių dienoraščių. Parengiau ir 1990 m. paskelbiau Lietuvos žygeivių judėjimo istoriją:

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ JUDĖJIMO IŠTAKOS IR ISTORIJA
viewtopic.php?f=71&t=7749

Diskusija
viewtopic.php?t=1592

1990 m. buvau išrinktas Lietuvos žygeivių sąjungos pirmininku. Dalyvavau keletoje Lietuvos žygeivių judėjimo krivūlių, rengiant ir priimant svarbiausius sprendimus.

Taip pat dalyvavau leidžiant tęstinius-periodinius žygeivių, žaliųjų ir kraštotyrinius leidinius („Žygeivis“, „Atbalsis“, „Kūlingė“, "Ladakalnis", „Žalioji taika“, "Pusiausvyra").

Jau prieš tai - Sąjūdžio metais - dalyvavau labai įvairioje veikloje organizuojant Sąjūdžio veiklą, rinkimines kampanijas, platinant Sąjūdžio spaudą rusų kalba Sovietų Sąjungoje, kuriant įvairias tautinio jaunimo organizacijas Lietuvoje ir įvairiose SSSR respublikose, koordinuojant jų bendrą veiklą.

Dalyvavau bei organizavau tautinių jaunimo organizacijų konferencijas ir pasitarimus Vilniuje ir Lvove. Vėliau buvau Lietuvos politinių partijų ir organizacijų "Apskritojo stalo" narys, Lietuvos jaunimo organizacijų Tarybos narys.

Ignalinoje padėjau savo tetai A. Kruopytei rengiant straipsnius į Sąjūdžio puslapį Ignalinos rajono laikraštyje "Nauja vaga".

1987-1992 m. teko dalyvauti daugelyje pačių svarbiausių Lietuvos įvykių - susirašinėjau su "Ogonioko", "Izvestijų", "Pravdos" redaktoriais, M. Gorbačiovo patarėjais, buvau Sąjūdžio Steigiamajame Suvažiavime ir Aukščiausioje Taryboje Kovo 11 d., paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.

Sausio įvykių metu dalyvavau "blokuojant" "Jiedinstvos" veiklą, kartu su man padėjusiais žmonėmis rinkau įvairią žvalgybinę informaciją ir per tarpininkus perduodavau AT Apsaugos Skyriui.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Švietimo ir mokslo komisijai 1992 m. parengiau istorinę ir kalbotyrinę pažymą, kuria remiantis Seimas buvusiai Sniečkaus gyvenvietei suteikė istoriškai pagrįstą Visagino vardą (buvo ir daug kitų variantų, pvz., Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlė pavadinti Drūkšiais):

Kaip Sniečkus tapo Visaginu
http://web.sugardas.lt/index.php?cid=4605

1995 m. IX Lietuvos kraštotyros draugijos suvažiavime buvau išrinktas į draugijos tarybą bei valdybą. Taip pat įvairiais metais buvau išrinktas Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo asociacijos (profsąjungos) respublikinės tarybos ir valdybos nariu (pirmininkas - Naglis Puteikis, aš vienu metu buvau jo pavaduotoju), Lietuvos savivaldybių kultūros vertybių apsaugos tarnybų lygos tarybos nariu (atstovavau Utenos apskričiai), Ignalinos rajono kultūros ir meno tarybos pirmininku, Lietuvos žemės savininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininku 2000 m.

***************************************************************************************************************

Kęstutis Čeponis. Savivalda be kovos neatsiranda!
2009.04.23 09:30

http://www.balsas.lt/News/print/249208
http://www.balsas.lt/naujiena/249208/sa ... evisuomene

***************************************************************************************************************

Kadangi ne kartą esu buvęs Čečėnijoje, Ingušijoje, Balkarijoje, Šiaurės ir Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Gruzijoje ir Armėnijoje, ir kitur - ypač įvairiuose kalnų rajonuose, nemažai bendravau su tų kraštų autochtoninių tautų nariais, todėl eilę metų buvau Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo grupės narys (grupės vadovas Algirdas Endriukaitis).

Ir dabar šia problema domiuosi bei užsiimu informacijos apie padėtį Šiaurės Kaukaze sklaida.

Nuo 1990 m. buvau Nepriklausomybės partijos (NP) narys, dalyvavau ją kuriant. Po to, dėl mano skirtingų nuo tuometinės partijos vadovybės požiūrių į Lietuvos Valstybės tolesnį kelią, narystę kelis metus buvau sustabdęs. Vadovaujant Valentinui Šapalui vėl sugrįžau.

1998 m. kartu su keliais kitais NP vadovybės nariais, nepanorusiais susidėti su konservatoriais, išdavusiais Sąjūdžio idealus ir Programą, įstojau į Mindaugo Murzos (Gervaldo) vadovaujamą organizaciją, kuri nuo 2001 m. vadinosi Lietuvos nacionaldemokratų partija (LNDP)
http://lndp.lt/index.php?7
http://lndp.lt/index.php

Buvau išrinktas LNDP respublikinės tarybos ir valdybos nariu.

(P.S. 2007 m. pradžioje Mindaugas Murza išstojo iš šios partijos, kadangi palaipsniui iš esmės pasikeitė jo ankstesnės politinės pažiūros ir požiūris į lietuvių nacionalizmą, kurį jis iškeitė į "baltosios rasės" vienybės idėją).

2009 m. sausio mėn. likvidavus LNDP, likau nepartinis.

2008 metų vasarą kartu su keliais kitais įvairiais steigėjais (viso 11 steigėjų) iš labai įvairių formalių ir neformalių organizacijų (nuo skinų ir "murzininkų" iki tautininkų ir centristų) įkūrėme asociaciją "Lietuvių Tautinis Centras" (LTC):

http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras

viewtopic.php?f=112&t=2881

viewforum.php?f=112

kuris plačiai pagarsėjo savo kasmetiniais Kovo 11 d. Patriotinės eisenos organizavimais Vilniuje.

2008-2010 m. buvau išrinktas Lietuvių Tautinio Centro pirmininko pavaduotoju ideologijai, o nuo 2010 m. gruodžio esu LTC tarybos narys.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 21:59

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Eik tu peklon, ir vėl viską skaityt iš naujo, ir taip akys raibsta nuo mėlyna, raudona, juoda. Negi negali atsakyt trumpai ir aiškiai. Sovietiniais laikais buvau/nebuvau spaliukas, pionierius, komjaunuolis gal ir komunistas. Dabar priklausau tokiai ar tokiai partijai arba esu nepartinis.

O tie visokie šiuolaikiniai tautiniai judėjimai atskiras dalykas, va jei sovietiniais laikais tada kitas reikalas

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 22:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Tu parašei, jog neradai mano biografijoje, kokiose partijose buvau ir esu, ir ką veikiau sovietmečiu. Aš tau pateikiau seną mano komentaro ištrauką, kur visa tai buvo labai aiškiai parašyta.

Tačiau, jei ir dabar tingi skaityti, tai kokia prasmė su tavimi diskutuoti.

Beje, apie sovietinius laikus ir yra labai aiškiai parašyta, kaip ir apie dabartinius.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 22:44

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

O ką čia pridiskutuosi. Na taip, skaičiau prabėgom. Radau viską, bet dėl tų nelemtų spaliukų tai taip ir liko Nors aišku ir taip, jei nebūtum praėjęs visų sovietinio partiškumo stadijų apie aspirantūrą būtų tekę tik pasvajot.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 23:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Spaliuku buvau, jei tai tave taip domina - kaip ir visa mūsų Vilniaus 21 vid. mokykla tuo metu. Kompartijoje nebuvau.

P.S. Į matematikos ir kibernetikos specialybių aspirantūrą 1982 m. jokių partiškumų nereikėjo. Tai ne visuomeniniai ir politiniai mokslai, kuriuose politinis patikimumas sovietmečiu buvo pirmoje vietoje, ir kur kiekvienas durnius galėjo "parašyti diserataciją" apie "sovietinės valdžios pasiekimus".

O ten, kur reikėjo mąstančių ir protingų žmonių, "politiniai varžtai" Brežnevui valdant jau buvo visai atleisti, nes kitaip tiesiog nerasdavo išmanančių tuos klausimus.

Todėl Matematikos ir kibernetikos, Fizikos ir Chemijos instituose buvo daugybė ne tik nepartinių mokslų daktarų ir netgi akademikų, bet jų tarpe buvo nemažai ir buvusių tremtinių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 23:18

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Gal būt, bet kai mano giminaitis gynėsi disertaciją iš matematikos srities, nebūdamas komunistu nei komjaunuoliu, turėjo daug trukdymų, tiesa tai buvo, kiek pamenu 70-ieji.

Gal tamstai ir žinoma asmenybė - šviesios atminties VU dėstytojas G.A.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Paskutinį kartą redagavo Herr TOT 05 Bir 2015 08:09. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 26 Vas 2015 23:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Herr TOT rašė:

Ne, neatsimenu tokį nei VU Matematikos fak., nei Matematikos ir informatikos institute.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 08 Gru 2015 18:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Apie Kęstutį Čeponį ir Žygeivių bei Ramuvos judėjimus:

Dalia Savickaitė. Žygeivystė išmokė paveldosaugos.

Utenos apskrities žinios, 2015 m. gruodžio 3 d., Nr.137 (2742)
„Utenos apskrities žinių“ priedas „Protakos“, Utenos krašto alchemija, Nr.33

1 ir 2 lapas (įėjus galima pasididinti tekstą)
http://issuu.com/utenosapskritiesinios/ ... 1e00171278

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 16 Kov 2016 18:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Ignalinos rajono abu laikraščiai (Mūsų Ignalina ir Nauja vaga) Kovo 11 proga paskelbė straipsnius apie mane, mūsų šeimą ir giminę :) bei Žygeivių judėjimą (kiek sutrumpintą, kuris jau buvo skelbtas Utenos apskrities žiniose).

Mūsų Ignalina įdėjo straipsnį į savo internetinį puslapį:

Daro tai, ką sugeba ir gali daryti tikėdamas, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo

Žmonės
2016 kovo 10, ketvirtadienis
Dalia SAVICKAITĖ

https://www.mignalina.lt/2016/03/09/dar ... i-prataso/

*****************************************************

Papildau:

Lietuvos Žygeivių ir Ramuvos judėjimuose iš ignaliniečių dalyvavau ne tik aš, mano žmona Violeta, Stasys Valinskas ir Sigitas Žigaitis bei jo žmona, bet ir žymiai daugiau ignaliniečių - pvz., biologas Pranas Zubrickas ir jo žmona Danutė, Jolanta Gedminaitė-Bulavienė ir Aigiris Bulavas, Šuliokas Artūras, Balinskienė Danutė bei nemažai kitų.

Iš Ignalinos rajono yra kilusi Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkė, ramuvietė ir žygeivė, Irena Seliukaitė; iš Ignalinos Budrių kilęs Tomas Kajokas - vienas iš "Talkos" klubo įkūrėjų bei vadovų.

Ignalinoje Sąjūdį įkūrė žygeivis Aringas Gorodeckis, tuo metu dirbęs Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Nacionaliniame parke ilgai dirbo ir aktyvus žygeivis Gediminas Grašys, kuriam pasiūlius 1989 m. mes surengėme talką ir atstatėme paminklinį Prezidento Antano Smetonos akmenį ant Ginučių piliakalnio.

Fotografas Algimantas Arcimavičius (plačiau žinomas kaip "Tarzanas" - deja, jau miręs) - jaunystėje buvo aktyvus žygeivis, ir vėliau visas vasaras daugybę metų praleisdavo Ignalinos krašte - nacionaliniame parke, o vėliau paties įsirengtoje stovyklavietėje tarp Ilgio ir Balčio ežerų.

Patikslinu:

Žygeivis Rimantas Matulis ("Raskilos" liaudies dainų klubo įkūrėjęs ir ilgametis vadovas, Lietuvių tautininkų sąjungos atkūrėjas ir pirmasis pirmininkas) dirbo Lietuvos kultūros fonde, atstatytoje Vilniaus Žemutinėje pilyje, o Rumšiškių muziejaus klojimo teatro režisieriumi buvo kitas žygeivis - Povilas Mataitis.

*****************************************************

Apie žygeivį Praną Zubricką - „Sodybos“ priedo rengėjas vasaros sezoną pradėjo... sraigių lenktynėmis
http://www.mignalina.lt/kaimo-naujienos ... enktynemis
Sodyba
2012 birželio 15, penktadienis
Mamertas KRAPAUSKAS

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 18 Kov 2016 23:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

2016 m. kovo 10 d. Ignalinos krašto muziejuje sudalyvavau Nacionaliniame konkurse „Lietuvos istorijos žinovas".

Konkursu buvo siekiama prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, Laisvės gynimo 25-ąsias minėjimo metines, ugdyti nuostatą, kad kiekvienas turi gerai žinoti ir suprasti savo tautos istoriją, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe.

Taip pat buvo siekiama puoselėti savo krašto tradicijų išugdytas dvasines vertybes, skatinti visuomenės bendruomeniškumą, nes LR Seimas 2016 metus paskelbė Vietos bendruomenių metais.

Laimėjau 1 vietą.

Plačiau:

Nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas"
https://www.facebook.com/media/set/?set ... 550&type=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 19 Kov 2016 10:26

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Nėra nieko parašyta apie tai ką esi nuveikęs sporte.
O koks patriotas, jei nesportiškas? :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 19 Kov 2016 19:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Nėra nieko parašyta apie tai ką esi nuveikęs sporte.
O koks patriotas, jei nesportiškas? :smile38:

Vaikystėje ir jaunystėje užsiiminėjau orientaciniu sportu, žaidžiau stalo tenisą, ledo ritulį....

Bet mano rimtas sportas buvo vienas - sportinis turizmas.

Ir čia turiu tris penktas kategorijas (kalnų, slidžių ir pėsčiųjų).

Galiu ir pasigirti - turiu krūvą medalių už užimtas įvairias vietas įvairiose kalnų technikos ir pėsčiųjų ralio varžybose Lietuvoje ir Pabaltijyje (tame tarpe esu užėmęs ir 1 vietą Estijoje Pabaltijo varžybose - su Mokslų Akademijos komanda).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 19 Kov 2016 22:38

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Turizmas - ne sportas.
Atmesta.
Stalo tenisas - jau neblogai. Turėjau jame antrą atskyrį.
Šachmatų ir krepšinio - pirmą. Dar užsiiminėjau dziudo (pas Europos bronzininką Viktorą Kairį) ir sambo.
Šachmatais lošiu ir dabar - kasdien internete. Esu aplošęs netgi keletą didmeistrių ir meistrų. Viena iš jų - Europos čempionė (tada dar toli iki to) Čmilytė (turnyre Šiauliuose apie 1994m.). Esu lošęs netgi su dešimtą reitingą turėjusiu pasaulyje - labai įdomus dalykas (tarsi loštum su kompu, lošėm po 2 min., jis nedarė ėjimų 1 min. 40 sek. , o tada per 20 sek. sugebėjo taip staigiai ir taip tiksliai varinėti figūras, kad net gražu). :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 19 Kov 2016 23:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Turizmas - ne sportas.
Atmesta.

Ne turizmas, o būtent sportinis turizmas - ir jis taip vadinamas visai ne be reikalo. :)

Jame, beje, be sportinių sudėtingumo kategorijų (1 kategorija žemiausia, o 5 (ir 6, bet ne visose turizmo šakose ji yra) - aukščiausios kategorijos), taip pat buvo ir sportiniai atskyriai - pradedant nuo 3 atskyrio iki baigiant sąjungos sporto meistro vardu (sovietų laikais faktiškai atitiko sportinius reikalavimus alpinizmo sporto meistro vardui gauti).

P.S. Pagal to meto sovietinius reikalavimus šiame sporte buvau įvykdęs 1 atskyrio normas keliose įvairiose šakose.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 19 Kov 2016 23:58

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Nesiskaito.
Sportas patriotui turi būti toks, kuriuo gali įveikti priešą, o ne bėgti nuo jo kaip turizme.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 20 Kov 2016 00:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Nesiskaito.
Sportas patriotui turi būti toks, kuriuo gali įveikti priešą, o ne bėgti nuo jo kaip turizme.
:smile38:

Nieko tu nežinai... :)

Sportinis turizmas kaip tik ir buvo nepaprastai palaikomas sovietų armijos vadų - kovinė patirtis WW2 jiems akivaizdžiai parodė, kad tie, kas prieš karą vaikščiojo į sportinius žygius bei į kalnus, buvo pačiais kiečiausiais kariais-diversantais - vėliau būtent jie sukūrė rusų specnazą.

Beje, vokiečių armijoje ta pati patirtis - pvz., visa garsioji divizija "Edelveis" buvo surinkta iš alpinistų ir kalnų turistų - ir būtent jie Kaukaze šauniai davė rusams į kaulus bei iškėlė Reicho vėliavą Elbruse - ir ji ten labai ilgai kabėjo, o Stalinas iš įsiutimo "sienomis lipo", kad negali jos nuo ten nukrapštyti... :)

Beje, aš taip pat esu įkopęs į Elbrusą.

O apskritai mano pasirinkta specializacija kaip tik ir buvo skirta diversantų koviniam parengimui - išgyvenimas ekstremaliose gamtinėse sąlygose (esu oficialus instruktorius būtent išgyvenimui kalnuose, dykumose, taigoje bei užpoliarėje - žiemą ir vasarą).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 20 Kov 2016 14:26

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Ką jie ten galvojo negalvojo - nulis.
Viską lemia artima kova, o ne vėliavų kažikur kilnojimas.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 03 Bal 2016 04:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

(№458) Kęstutis Čeponis, Литва - Владимир Хабаров (№457)

В Крыму я в свое время бывал четырежды - ходил в походы.

Два раза руководил.

Красивые места и очень интересная история - написал тогда очерк по этноистории Крыма...

(№459) Марк Козыренко, Латвия - Kęstutis Čeponis (№458)

Вы в походы ходите? Как турист? Здравствуй, брат!

(№460) Kęstutis Čeponis Литва - Марк Козыренко (№459)

Ходил в юности - у меня 5-ые категории по горному, лыжному и пешеходному туризму, а на плотах - 3-ья категория (Уба в Горном Алтае).

Ну еще и на велосипедах 2-ая (руководитель).

Кроме этого я был дипломированный инструктор по выживанию в горах, тайге и пустынях, а также в полярных районах. Обучал народ...

(№462) Марк Козыренко, Латвия - Kęstutis Čeponis (№460)

----Ходил в юности - у меня 5-ые категории по горному, лыжному и пешеходному туризму, а на плотах - 3-ья категория (Уба в Горном Алтае).----

Уважааааю... А что - только в юности? А потом?

Убу я в 81-ом проходил, мне ещё 18 было.. ))

(№473) Kęstutis Čeponis Литва Марк Козыренко (№462)

Я по Убе плыл уже имея солидный опыт - точно уже и не помню, но мне было, наверное, где-то 28 лет.

И плыли мы на двух плотах - один надувной, спасательный (кажется ПСН-10 или ПСН-6 - давно было, не помню маркировки уже).

А другой был настоящий сибирский плот - из толстых бревен, с двумя большими рулевыми веслами - впереди, и сзади.

Очень трудно было им управлять...

Мы его сами смастерили на берегу.

В конечном итоге он все таки перевернулся, и много вещей утонуло.... :)

Мы тогда еще и пешеходную радиалку дней на 5 совершили по горам - я даже какого то бедного суслика пристрелил, а то жратва у нас кончилась....

(№522) Марк Козыренко, Латвия - Kęstutis Čeponis (№473)

Это вы здорово придумали - по Убе на рубленном плоту, там же камней больше, чем воды.

По крайней мере - у нас так было в августе 81-го.

Мы шли на байдарках. Я на Салюте-тройке.

У нас тоже радиалка на три дня была - от места слияния Белой и Чёрной Уб вверх по Чёрной один день шли, потом на господствующую вершину забирались и возвращались и день обратно до базового лагеря.

А то, что вещи утонули и жратва закончилась - это от слабой организации, у нас много переворотов было, но всё без потерь обошлось.

(№526) Kęstutis Čeponis, Литва - Марк Козыренко (№522)

Плот мы специально срубили по примеру древних плотов - хотели испытать конструкцию.

И довольно долго он продержался, пока все таки налетел на камни на пороге и его развернуло.

А потом уже вполне ожидаемо перевернулся.

Вещи утонули те, что были не привязаны - в основном пара фотиков и еще кое какая мелочь.

В радиалку мы вышли, планируя ее на два дня, однако понравилось и мы ходили целых пять - вот жратва, которую с собой взяли в радиалку, и кончилась.

Но мы имели ружье с собой. Так что и не горевали. :)

(№527) Kęstutis Čeponis, Литва - Марк Козыренко (№522)

http://imhoclub.by/ru/material/ukraina_ ... z44iqdvdWj

Плавал и я на Салютах, а позже и на Тайменях...

Но не выше 2-ой категории - в Литве по разным рекам и озерам и в Латвии (по Гауье - от Вальмеры до самого моря).

Мне больше нравилось делать самодельные плоты из брезентовых палаток, напичканных надувными детскими шариками - очень занимательные плавания получаются :) - плыли мы на них и по Нямунасу, и по реке Нярис, и даже по довольно узкой реке Мяркис....

Это мое личное изобретение такие плоты сооружать - как возможное плавсредство в таежных реках во время длинных пешеходных переходов, когда имеешь только палатку и запасной примерно 300 грамовый кулек с этими не надутыми шариками (надо иметь примерно 60-80 шариков - хватает на неделю плавания).

(№535) Марк Козыренко, Латвия - Kęstutis Čeponis (№527)

Сейчас на надувных шариках ходить по воде уже не модно. Слишком уж ненадёжно - в сложные препятствия просто опасно на них лезть.

Вот идеи русского адвоката Егорова (каяк из подручных средств), рекомендую
https://www.youtube.com/watch?v=LQHTW_GUR7o

(№539) Kęstutis Čeponis, Литва - Марк Козыренко (№535)

Интересная конструкция. :)

Однако основные минусы такие:

Первый - чтобы хорошую раму изготовить надо явно не мало времени, к тому же и ветки нужны подходящие (а в тайге не всегда такие найдешь...).

Вторая - каяк не очень стабилен (особенно по сравнению с широким большим плотом), и для его управления нужны и хорошие весла, и подготовка. "Зеленого" человечка не посадишь...

Третья и основная - каяк только на одного человека (мах - на два), а плот из 60-80 детских шариков спокойно выдерживает 6 человек, и все рюкзаки.

И вес шариков для одного плота только несколько сот граммов - а когда перед сплавом надо еще километров 100 или 200 пройти по горам и тайге, то этот малый вес имеет основное значение.

И по реальному своему опыту могу заверить, что шарики очень редко лопались даже при сильном наскоке на камни - они просто выгибались под брезентом палатки.

Однако через несколько суток они постепенно выпускали воздух - тут уж наверное свойство шариковой резины.

И надо было добавлять с десяток новых шариков - чтобы всем было комфортно и высоко над водой.

----------------------------------------

В наше время (в восьмидесятые) не было еще и нормальных тентов - в поход брали просто тонкую полиэтиленовую пленку. А она для каяка не подходит - слишком слабая.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 04 Bir 2016 02:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

(№273) Kęstutis Čeponis, Литва - Сергей Муливанов (№270)

http://imhoclub.lv/ru/material/a_vi_lic ... z4AYyroOZp

----Вы лично уверенны, что Вы не угро-финн или семит или кельт?-----

Лично я абсолютно уверен, что все мои прямые предки и по линии отца, и по линии матери, вплоть до начала 18 века, то есть примерно 1700 года (а по некоторым ветвям и глубже) были литовцы, католики, говорили на литовском языке, и их фамилии и имена были литовскими - знаю это по архивным записям метрических книг.

P.S. Мое уже известное древо почти всех предков достигает сегодня 17 века.

Глубже пока не знаю, но судя по фамилиям разных моих предков, они тоже были литовцами, когда эти фамилии получали - а это примерно 15 век.

И мне этого вполне достаточно.

Конечно, за многие века мог "вмешаться" и какой то "посторонний", а может и несколько. :)

Однако я абсолютно уверен, что по крайней мере подавляющее большинство всего "континуума" моих предков были летто-литовцы и 2000 лет назад.

************************************************

http://imhoclub.by/ru/material/zhivie_s ... z4RQuFeTAk

(№266) Александр М., Россия - Kęstutis Čeponis (№265)

Кястусис, я вас уже год читаю и скажу точно - вы непоколебимы. ))))

(№271) Kęstutis Čeponis, Литва - Александр М. (№266)

Только год... :)

Я уже лет 40 пишу, и тоже непоколебимо... - правда, тогда интернета еще не было... За то был КГБ - очень пристально все мои работы там изучали... :)

Я в 1988-1990 году (ввиду резко изменившейся политической ситуации я тогда уже "расскрылся" и начал работать открыто) даже постарался, чтобы им было бы легче мои работы получать, и пересылать в Москву - давал их печатать одной секретарше, которая работала в КГБ. Негласно, конечно, работала - но я это знал, да и она знала, что я знаю... (это как в совковом анекдоте)... :)

Вообщем, она мне безплатно печатала (чем я был очень доволен) мои довольно длинные антисовковые сочинения про неизменно грядущий скорый развал Совка, а от КГБ жалованье получала за передачу одной копии - однако в КГБ очень радовались, что им не надо через мое плечо скрытно фотографировать... :)

Мне это один мой друг, работавший в КГБ, позже рассказывал... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 14 Spa 2016 19:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Šaltinis - VU Matematikos fakulteto 1980 metų absolventai - XXXIV laida

Visos laidos absolventų sąrašas čia:
http://www.mif.vu.lt/lmm/grad/paginas/1980.php

Duomenis apie absolventus surinko Vita Verikaitė
http://www.mif.vu.lt/lmm/grad/foto/fo_1980.php

Matematikai su dėstytojais po paskutinės paskaitos.

Iš kairės

- pirmoje eilėje: Matematinės analizės katedros vedėjas doc. Algirdas Nagelė, doc. Bronius Kvedaras, doc. Izraelis Lempertas, dekanas doc. Vytautas Merkys ir prodekanas doc. Feliksas Ivanauskas;

- antroje eilėje: Kęstutis Čeponis, Jovita Gaučytė-Kumpienė, Violeta Tankevičiūtė-Lukoševičienė, Aldona Telyčėnaitė, Valda Petrik, Jūratė Seibutytė-Pipirienė, Rūta Jutkevičiūtė, Valerija Buinicka ir Danuta Bžozovskaja-Debesienė;

- trečioje eilėje: Romualdas Kalinauskas, Danguolė Jazdauskytė-Pocienė, Romualda Pozniakovaitė, Jonas Varnagiris, Virginija Čeikaitė-Varnagirienė, Gintaras Bakštys, Aldona Čiutytė-Bakštienė, Danutė Miliūtė-Petronienė, Danutė Dičkutė-Švaikovska, Joana Pučinskaitė-Jarinienė.

Nėra fotografijoje (iš tų, kurie baigė): Boris Fraimovič, Oleg Fraimovič, Sergejus Petelinas, Nail Samitov.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 01 Vas 2017 22:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

http://imhoclub.by/ru/material/vvedenie ... z4XSh1xcyU

(№38) Юрий Деточкин, Россия - Сергей Леонидов (№35)

Социализм (socialism) — это экономическая система и общественный строй, где на первый план выдвигается идея всеобщего равенства и справедливости, нет классового разделения общества...

Капитализм (capitalism) — это экономическая система и общественный строй, где отличительными чертами являются частная собственность на средства производства, использование наемного труда и свобода предпринимательства...

(№117) Kęstutis Čeponis, Литва - Юрий Деточкин (№38)

Можно и короче - в капитализме трудно продать, в социализме трудно купить...

Это я своему преподавателю коммунизма (научного, конечно) в 1975 году обьяснил... :)

(№139) Юрий Деточкин, Россия - Kęstutis Čeponis (№117)

- "в капитализме трудно продать, в социализме трудно купить..." Бесспорно - отличная цитата... Так хороша, что с удовольствие признал бы Ваше авторство http://imhoclub.lv/ru/material/okonchat ... ment974843 , если бы не видел её чуть раньше...
http://starlotildar.ru/otsenka-zhizni/o ... trane.html

(№180) Kęstutis Čeponis, Литва - Юрий Деточкин (№139)

Могу вас заверить - в вашем примере изложена дословно именно моя мысль - я ее в 1975 году изрек, и тогда едва не простился с ВУЗом. :)

И об этом я позже много раз писал в разных сайтах, начиная где-то с 2000 года, если не раньше, а рассказывал вообще уже со времен "развитого социализма"....

Человек, который написал эту цитату в 2013 г. ("Сейчас зима. Середина декабря 2013 года"), явно ее читал - или в моем каком то комменте, или уже в перепечатках - их было не мало:

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=%D0 ... %82%D1%8C+

Это очевидно по полному совпадению текста.

(№181) Владимир Бычковский, Латвия - Kęstutis Čeponis (№180)

Мой перл (только что мыслЯ) - при капитализме - спасибо говорит продавец, при социализме покупатель.

Запомните, а то потом МОЮ эту фразу себе припишите.

(№182) Kęstutis Čeponis, Литва - Владимир Бычковский (№181)

---при капитализме - спасибо говорит продавец, при социализме покупатель.-----

Тоже очень метко замечено.

Вы эту свою мыслю где-нить застолбите, а то ведь украдут - как и мои мысли часто тырят. :)

-------------------------------------------------------------------

Летом 1989 года я написал довольно обьемный аналитический труд о неизбежном развале Советского Союза - в том числе исследовал и разные этноконфликты на территории СССР, которые уже начали вовсю разгораться.

И там в тексте употребил словосочетание "Сталиным заложенные национальные мины замедленнного действия уже начинают взрываться... " (я в то время как раз недавно изучал мины замедленного действия и только что вернулся с Кавказа... - и поэтому мне такая аллегория пришла в голову... :) ).

Эту работу я тогда распространил довольно широко, в том числе послал главным редакторам газет и журналов Совка (Правды, Известий, Огонька,..., некоторым в то время известным деятелям, а также некоторым приближенным Горбачева в то время...).

Через некоторое время читаю очередную речь Горбачева и вижу: "Сталиным заложенные национальные мины"... :) :) :)

Позже он эту мысль повторил и своих воспоминаниях

Михаил Горбачев / Жизнь и реформы. Книга 1

Глава 16. Национальная политика: трудный поиск

Глубокие корни
Национальное брожение
Карабахский взрыв
Прибалтика... и другие
Запоздавший Пленум

http://www.gorby.ru/gorbachev/zhizn_i_reformy1/page_18/

******************************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/rizhski ... ?c=1119429

(№314) Андрей Красный, Латвия - Kęstutis Čeponis (№310)

Тяжёлый случай. Ущербное дело быть националистом.. ((((

(№344) Kęstutis Čeponis, Литва - Андрей Красный (№314)

Судя по нашим реалиям все как раз на оборот - ведь именно мы, националисты, победили и раздербанили Совковую империю, а в 1918-1921 г. - раздербанили царскую империю.

Как и было записано в самом начале Программы Великой Литовской Реконкисты, оглашенной в газете "Varpas" в 1902 г.: "Литва для литовцев".

С тех пор мы очень целенаправленно, упрямо, стойко - и вполне успешно - идем к этой нашей Святой Цели.

(№315) Андрей Красный, Латвия - Kęstutis Čeponis (№308)

Не ужели такие, как вы, составляли антисоветские организации?

Да я бы Вас на руках носил!!!!

Это подарок, когда человек открыто пропагандирует несправедливость и монархию.

(№346) Kęstutis Čeponis, Литва - Андрей Красный (№315)

Да, я примерно с 1982-83 г. был уже одним из руководителей Литовского Движения (Саюдиса) Жигяйвяй, в который вступил в 1980 г., когда дал торжественную присягу, как член движения, бороться за Литовскость и Восстановление Независимости Литовской Державы.

В Верховном Совете (Восстановительном Сейме) Литвы 11 марта 1990 г., когда Сеймом было провозглашено Восстановление Независимости Литовской Державы, более трети депутатов были членами нашего Движения, и именно они были самые стойкие борцы за Восстановление Независимости Литвы.

Я тоже в этот, знаменательный для истории Литвы, день тогда был в Верховном Совете (Восстановительном Сейме), но не как депутат, а как приглашенный гость.

**********************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/oj_mama ... ent1348374

№162 Kęstutis Čeponis → Леонид Радченко, 19.11.2018 20:14

Я в свое время (летом-осенью 1989 г.) написал довольно большую работу про будущее СССР.

О том что он скоро и неизбежно развалится - и основная причина, это "Сталиным заложенные национальные мины замедленного действия".

Работу эту разослал главным редакторам Известий, Правды, Огонька..., и еще нескольким адресатам, а также в адресс секретариата Горбачева. (в то время ген. секретаря КПСС).

Практически от всех адресатов получил официальные вежливые ответы, что моя статья полученная, но о ее печатании не говорилось... :)

Самое смешное то, что Горбачев через какое-то время это мое изречение про "Сталиным заложенные национальные мины замедленного действия" прочитал в одной из своих официальных речей. :)

Конечно, он мою статью не читал, но ее явно прочитал тот, кто писал ему речи...

-----------------------------------------------------------

Так вот это мое давнее изречение надо бы дополнить - "Сталиным заложенные национальные и территориальные мины замедленного действия".

И одна из таких территориальных мин - это Южные Курилы.

Из за них Япония в будущей войне США И НАТО с Эрефией непременно окажет существенную помощь США.

Можете в этом не сомневаться.

То же самое можно сказать и про Финляндию...

И еще немало других стран...

№165 Леонид Радченко → Kęstutis Čeponis, 19.11.2018 20:19

----Я в свое время (осенью 1989 г.) написал довольно большую работу про будущее СССР. О том что он скоро и неизбежно развалится - и основная причина, это "Сталиным заложенные национальные мины замедленного действия".----

А какие в статье были предложены меры по сохранению СССР?

№168 Kęstutis Čeponis → Леонид Радченко, 19.11.2018 21:54

Про сохранение СССР там речи вообще не было. :)

Основная мысль была, что СССР надо разделить без крови, так как в противном случае резня будет похуже чем в гражданскую войну, а СССР все равно разлетится на куски.

№197 Леонид Радченко → Kęstutis Čeponis, 21.11.2018 21:14

-----Но никто не употреблял до меня выражение "Сталиным заложенные национальные мины замедленного действия, которыt сейчас начали взрываться".

А именно это изречение дословно повторил Горбачев в одной из своих речей, через пару недель после того, как я прислал им свою работу.-----

Возможно, статья попала к литературному рабу Горбачёва, спич-райтеру, который потом и книгу написал.

Утверждение неверное. В курсе истории КПСС нас учили, что товарищ Сталин предлагал план так называемой автономизации, а на республиках "вплоть до отделения" настоял Ильич. Вот он и заложил МЗД, а не Сталин.

Но товарищ Сталин упустил момент: надо было в конце войны на волне Великой Победы упразднить республики и административно разделить Страну (название пришлось бы изменить) на квадраты и треугольники без учёта расселения разных народцев и народностей.

№168 Kęstutis Čeponis → Леонид Радченко, 19.11.2018 21:54

---Утверждение неверное. В курсе истории КПСС нас учили, что товарищ Сталин предлагал план так называемой автономизации, а на республиках "вплоть до отделения" настоял Ильич. Вот он и заложил МЗД, а не Сталин.----

Я писал в своей работе об ином. :)

О том, что Сталин (именно он) "начертил" в 30-тые годы (уже после смерти Ленина) границы разных республик и автономных образований совсем не по их историко-этническим границам, а преследуя совсем иные цели....

Так, к примеру, появился в Азербайджане Карабах и Нахичевань, Абхазия в Грузии, разные кавказские этносы были обьединены в единые автономии, а те же самые этносы - разбросаны по нескольким автономиям....

И так далее - таких его специально заложенных национальных "мин" в СССР было и остается до сих пор предостаточно.

Кроме того по приказу Сталина выселили из родных мест более 30 этносов СССР.

Именно это я имел ввиду, когда писал "Сталиным заложенные национальные мины замедленного действия, которые сейчас начали взрываться".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 23 Kov 2017 19:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Ką tik išėjo knyga, kurioje yra nemažas straipsnis ("Žygeivis apie kurį žinome nedaug", 28-33 psl.) ir apie mane, mano šeimą, giminę, protėvius bei Lietuvos Žygeivių judėjimą:

Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji : straipsnių rinkinys apie kūrybingus žmones, jų laiką ir aplinką / Dalia Savickaitė. – Utena : Utenos Indra, 2017. – 252 p.

Dalia Savickaitė. Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji
https://www.knygos.lt/lt/knygos/rytu-au ... utiktieji/
https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Dal ... tiktieji&*

Ignalinos literatų klubo „Lelija“ narės Dalios Savickaitės publicistinių straipsnių knyga „Rytų Lietuvos keliuose sutiktieji...“.

Joje kalbama apie Rytų Lietuvoje (Ignalinos, Anykščių, Utenos rajonuose, Visagino mieste) gyvenančius iškilius žmones, savo gyvenimu turtinančius bendruomenes, kultūros paveldą ir istorinę atmintį, sociokultūrinį krašto gyvenimą.

**************************************************************

Štai šis straipsnis:

Dalia Savickaitė. Žygeivystė išmokė paveldosaugos.

Utenos apskrities žinios, 2015 m. gruodžio 3 d., Nr.137 (2742)
„Utenos apskrities žinių“ priedas „Protakos“, Utenos krašto alchemija, Nr.33

1 ir 2 lapas (įėjus galima pasididinti tekstą)
http://issuu.com/utenosapskritiesinios/ ... 1e00171278

Taip pat buvo skelbtas ir čia pavadinimu:

Dalia SAVICKAITĖ. Daro tai, ką sugeba ir gali daryti tikėdamas, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo

Mūsų Ignalina
2016 kovo 10, ketvirtadienis

http://www.mignalina.lt/gyvenimas/zmone ... ni-prataso

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 12 Lap 2018 20:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.by/ru/material/putevie ... ent1345952

№61 Kęstutis Čeponis → Марк Израилевич Дебош, 12.11.2018 18:59

В системе охраны и сохранения культурного и исторического наследия я работал не 1 год, а 10 лет.

А также несколько лет работал в Центре по изучению геноцида и сопротивления литовского народа (был координатором группы исследователей и поисковиков архивов КГБ и партизанских архивов Литовской Армии Свободы в северо-восточной Литве).

Это во первых.

А во вторых, с чего вы взяли, что историю я изучал "по принуждению"? :)

Я историей увлекался еще с детских лет - и уже тогда прочитал массу учебников ВУЗов исторических факультетов.

Просто во времена Совка учиться на историческом факультете литовцу означало одно - или писать и иследовать то, что "велит партия", или за непослушание отправиться в Мордовские лагеря (как и отправились несколько моих друзей) "за антисоветскую агитацию".

В лучшем случае выгоняли куда нибудь в глухую периферию, под надзор КГБ со строгим запретом заниматься преподаванием или научной деятельностью. Много моих друзей это тоже испытали.

Я же все это прекрасно понял еще в школе - и именно поэтому поступил в математику. Да и то едва не загремел под фанфары за мои высказывания во время семинаров по политэкономии, и особенно - по истории партии. :)

Так что изучать историю мне было одно удовольствие - тем более, когда Литва стала свободной.

Кроме того я же со школьных лет занимался краеведением. А позже даже был избран членом республиканского совета Литовского краеведческого общества.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 07 Kov 2019 20:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Radau labai "įdomią" svetainę - ten, pasirodo, renkami įvairių, internete aktyviai rašančių politinėmis temomis, žmonių rašyti politiniai komentarai iš daugybės svetainių, net tų, kuriose kai kur tie komentarai jau seniai ištrinti (pvz. Delfi).

Pvz., mano komentarų (lietuviškai ir rusiškai rašytų) net 32 psl. jau pririnkti... :)

Štai čia:
https://trolleybust.com/?uid=910836

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 24 Lap 2019 19:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/prilepi ... nt=1416191

№67 Серафим Новичок → Kęstutis Čeponis, 23.11.2019 20:22

Ню-ню. И какое нацгосударство рассвело?

Пока только страны Болтика трепыхаются, но на них никто не обращает внимания.

Нацгосударства отмирают - скоро настанет время наднациональных корпораций, которые поделят мир на сферы влияния.

Кто-то будет контролировать и таких фантазёров как ты, не думай что на хуторе окопаешься. Тебя вычислят, выловят и переформатируют.

№111 Kęstutis Čeponis → Серафим Новичок, 24.11.2019 18:12

--Нацгосударства отмирают----

Да нет - реальность показывает, что их число постоянно растет.

---Тебя вычислят, выловят и переформатируют.----

А че меня вычислять - я никуда не прячусь..., живу в Игналине, и это никакой не секрет. :)

И главное - открыто пишу об идеологии антиимперского национализма уже лет 30 - с 1989 г., когда я написал открытое письмо (довольно длинное и подробное о неизбежном развале Советской империи под натиском антиимперского национализма), и разослал по основным редакциям - главным редакторам газет и журналов Совка (Огонек, Известия, Правда...), да и в канцелярию Горбачева тоже отправил копию.

Интересно то, что позже Горбачев в своих речах несколько раз использовал целые предложения из моего письма - конечно, он его не читал, но ясно что читали те, кто писал ему речи. :)

Правда раньше, во времена Совковой оккупации, писал и говорил в узком кругу единомышленников. Но никто меня не предал и тогда. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 01 Vas 2020 20:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Seną spaudą pavarčius...

Tarybinis studentas, 1982 m. kovo 5 d.

--------------------------------------------------------------------------------

Tarybinis studentas, 1987 m. gegužės 8 d.

--------------------------------------------------------------------------------

Vytenio Almonaičio straipsnis

Tarybinis studentas, 1987 m. kovo 6 d. Nr.9

Tarybinis studentas, 1987 m. kovo 13 d. Nr.10

--------------------------------------------------------------------------------

Tarybinis studentas, 1987 m. gruodžio 25 d.

--------------------------------------------------------------------------------

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 20 Vas 2020 14:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Radau, kad ir apie mane straipsnį (autorė Dalia Savickaitė) buvo paskelbę internete ("Mūsų Ignalina") - jis buvo pateiktas vienoje Dalios Savickaitės knygoje apie Ignalinos rajono žmones... :)

Daro tai, ką sugeba ir gali daryti tikėdamas, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo

https://www.mignalina.lt/2016/03/09/dar ... i-prataso/

******************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/genocid ... nt=1456452

№56 Kęstutis Čeponis → Konstantin Vasilev, 01.05.2020 19:46

Я объездил и обходил практически весь Совок влоль и поперек. Не был только в Молдавии.

У меня пятые категории по горному, лыжному и пешеходному спортивному туризму, а также третья на плотах, вторая на байдарках, вторая на великах.

В 1983 г. мне присвоили звание инструктора по горному, лыжному и пешеходному спортивному туризму.

Моя специализация была - методы выживания в экстремальных природных условиях в горах, пустынях и тайге, а также в Заполярье.

Могу добавить, что в 1985 г. я поднимался на Эльбрус - с другой стороны чем "Приют одиннадцати", с рюгзаком примерно в 35 кг. Конечно шел не один, а с группой.

На Казбек тоже однажды ходил, но тогда погода резко испортилась, и пришлось остановиться не дойдя до вершины.

Был в Памире, Тянь-Шане, Алтае, Кузнецком Алатау, Кольском полуострове, Прибайкалье и Забайкалье, конечно же во многих местах Кавказа, Крыма, Карпат..., Сахалине и Курилах, прошел дважды Каракумы и Копет-Даг, был у Карского моря зимой, и так далее...

№70 Ирина Кузнецова → Kęstutis Čeponis, 01.05.2020 23:06

Я по Сибири и по России путешествовала, не так много, как вы, и полюбила Россию с ее природой, людьми.

Вы уникальный человек, если после путешествий по России, ненавидите ее.

№74 Kęstutis Čeponis → Ирина Кузнецова, 01.05.2020 23:31

---Вы уникальный человек, если после путешествий по России ненавидите ее.---

Я ненавижу две вещи - совковый феодальный строй и российскую космополитическую империю, которые окончательно прикончили и нормальный менталитет двух сотен миллионов людей, и исковеркали их историческую этничность (более 100 порабощенных империей этносов), превратив большинство их в покорное пассивное быдло - статистическую русскоязычную рабсилу, которую можно бросать по всем сусекам "Великой Родины" - круглое таскать, плоское - катать... .

А чистая природа (не испоганенная "коммунистическими стройками" и вообще безобразием и безхозяйственностью - что я тоже много раз наблюдал), мне, конечно, очень нравится.

Поэтому я всегда старался в городах не задерживаться...

****************************************************

https://www.facebook.com/groups/1533380 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

---Алексей Веремовский Историческую науку нам крепко вдолбили! :)---

Судя по твоим комментам, я очень хорошо представляю, какие неучи вам эту историческую науку вдалбливали... :)

Я и у нас в Вильнюсском универе таких профессоров насмотрелся вдоволь...

Там же была такая жесткая система отбора, что всех, кто хоть что-то думал самостоятельно, моментально исключали - и отправляли на "перевоспитание" в армию в стройбат (как моего друга историка Римантаса Матулиса) или прямо в лагеря Мордовии... (как другого моего друга).

В лучшем случае разрешали жить в деревне и копать траншеи или таскать камни - как еще одному моему другу Тринкунасу Йонасу, создателю международной организации последователей Природной Веры.

---Алексей Веремовский Истфака у нас в Твери к сожалению не было в филиале ГАСК :( Но планировали.----

У меня в Виьнюсе были даже два истфака (в Университете и в Педагогическом) - но я прекрасно понимал, что там мне учится не позволят.

В лучшем случае выгонят после первого курса - я же знал, что не смогу сдержаться от своих реплик... :)

Поэтому поступил в математику - а историю изучал самостоятельно.

Однако и из математического фак. пару раз едва не вылетел.

Однажды проректор Судавичюс влепил мне строгий выговор "за поведение не подобающее советскому студенту", когда я его во время его лекции истории КПСС показал дураком... :), а другой раз я во время занятий как-то ляпнул что "Социализм от капитализма отличается в том, что при капитализме трудно продать, а при социализме трудно купить"... :)

Однако преподаватель мне просто шепнул после занятия в ухо, чтобы я предь помалкивал - и никто на меня не стуканул... :)

---Алексей Веремовский - разочаровавшись в официальной науке, вы увлеклись альтернативщиной и фольк-хистори.---

Я никогда не увлекался ни альтернативной, ни тем более фолк-хистори.

А насчет официальной науки, то сейчас у нас основная проблема в том, что бывшие совковые профессора и дальше преподают и учат студентов - и учат в принципе так же, как учили их самих еще при Сталине.

Конечно, появляются и новые светлые умы, но пока что их мало.

Достаточно почитать их работы, когда они используют все те же старые переводы источников.

Хотя давно уже показано, что многие из них по разным причинам были переведены на литовский язык намеренно искажая.

---Алексей Веремовский - не слушаете критику, обвиняя оппонентов в невежестве.--

Я как раз очень внимательно читаю любую критику - и всегда обращаю внимание, если она на самом деле научно обоснованная и правильная.

Однако тут такое вижу очень редко - постоянно разные "лицвинские" откровенные бредни, написанные людьми, которые понятия не имеют о литовском языке и о литовской истории ранее времен Статутов. :)

Все эти бредни давно уже уже изложены в абсолютно антинаучной писанине Желиговского, Ермаловича, Деружинского и иже с ними...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 30 Kov 2020 17:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Joe Smitkowski - Литвины

Летувское KALba - язык, речь.

https://www.facebook.com/photo.php?fbid ... ater&ifg=1

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Джо, а куда ты букву б (в литовском алфавите b) запропастил? :)

Или ты не соображаешь, что корни kalb- и kal- в литовском языке совершенно разные.

Kalb-a (речь), kalb-ėti (говорить), kalb-ininkas (языковед), а kal-a - стучит, забивает (гвоздь), kal-ti (бить (молотком)), kal-tas (зубило), и так далее...

Щепан Мотеяітіс

Kęstutis Čeponis - Žygeivis, ты не эксперт в лингвистике что б давать такие заключения и так трактовать! Так что пролетаешь!

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Ну да, я не эксперт, а вот ты и твои дружки каждый день по десятку "экспертиз" литовских слов и имен выдумываете. :)

Однако я, в резком отличии от вас, не только прекрасно знаю русский язык, и читаю на многих славянских и других языках, но и литовский язык мой родной.

К тому же я еще со школьных лет занимался языковедением, и собирал гидронимы и топонимы для картотеки литовского языка в Институте литовского языка.

Так что имею достаточно неплохую языковедческую подготовку, хотя официально и не кончал факультет балтского языковедения.

Между прочим, именно я подготовил справку для Института литовского языка и для Сейма, когда в 1992 г. решали как переименовать Снечкус - поселок, где жили люди обслуживающие АЭС.

Снечкус - фамилия гнусного предателя и палача литовского этноса, руководившего НКВД в Литве в 1940-1941 г., во время WW2 организовывавшего большевистские бандформирования, которые забрасывались в Литву убивать литовцев, а после WW2 Сталин назначил его первым секретарем ВКП(б) в Литве организовывать высылку литовцев в Сибирь.

Он даже после смерти Сталина запретил возвращаться в Литву литовцам, которых отпускали из большевистских концлагерей и тюрем.

Добавлю, что собственная мать Снечкуса его прокляла, когда он всю свою родню отправил в большевистские концлагеря в Сибирь.

Снечкус был упоротый сталинист до самой своей кончины - он бредил большевизмом с юности, даже женился на еврейке, как и полагалось настоящим большевикам - хотя вырос в нормальной литовской семье.

Наверное ему конь копытом по башке трахнул в детстве... :)

Его фамилией город назвали по решению ЦК компартии после его смерти. Ничего древнего исторического в этом не было. :)

Решение переименовать город принял Сейм Литвы в 1991 г., а Комиссии литовского языка предложили подобрать исторически и языковедчески наиболее подходящее имя.

Комиссия предложила название Друкшяй (Drūkšiai).

Его бы и утвердил Сейм, но я оспорил. И доказал всем что я прав. :)

Комиссия литовского языка (а в ней было с десяток именитых профессоров и докторов наук языковедения, под председательством директора института проф. Александра Ванагаса) в то время уже приняла решение назвать Снечкус именем Друкшяй (Drūkšiai).

Я же был не согласен с таким решением - поэтому щательно собрал лингвистические и исторические сведения, и доказал комиссии, что она приняла неправильное решение. А Снечкус надо назвать именем Висагинас (Visaginas).

В итоге комиссия согласилась с моими доводами - и Сейм принял окончательное решение назвать город именем Висагинас https://lt.wikipedia.org/wiki/Visaginas .

************************************************

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Моя фамилия Čeponis (Чепонис), а Žygeivis (Жигяйвис) - мой стандартный интернетовский ник, потому что я в феврале 1990 г. был избран председателем организации Lietuvos žygeivių sąjunga (Союз Жигяйвяй Литвы).

В переводе на русский смысл слова Žygeivis примерно можно перевести как "варяг", или более точно по смыслу - "воин, идущий в поход на врагов (Литвы)".

******************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/pisatel ... nt=1471666

№130 Марк Козыренко → Mumins Mumins Mumins, 22.06.2020 23:01

Значит - вы мало жили в советские время. Тогда очень многое было иначе.

№135 Kęstutis Čeponis → Марк Козыренко, 25.06.2020 22:20

А что же было иначе? :)

Русских не гнобили?

Однако гнобили всех остальных, в том числе и евреев...

№136 Марк Козыренко → Kęstutis Čeponis, 25.06.2020 23:23

Как, интересно, лично тебя гнобили?

№152 Kęstutis Čeponis → Марк Козыренко, 27.06.2020 17:04

Во первых, я не мог никуда поехать из Совка.

Во вторых, я не мог ничего открыто писать об истории Литвы, которая в Совке была просто неимоверно искажаемая - зато пишу сейчас, что кое-кому очень даже не нравится... :)

А доокупационные и западные книги по истории Литвы мне приходилось размножать и распространять нелегально, постоянно рискуя нарваться на агентов КГБ.

В третьих, я едва не попал в мордовский лагерь за антисоветскую деятельность - спасло то, что никто меня из моих друзей не сдал, хотя КГБ уже копало под меня.

А в 1989 г. я уже прямо написал длинное "Открытое письмо" главным редакторам Правды, Известий, Огонька и некоторым видным деятелям-депутатам Совка, а также и самому Горбачеву :), что империя Совка обречена и неминуемо развалится.

И ничто ее уже не спасет - "Сталиным заложенные национальные мины уже начинают взрываться", как я тогда написал, а Горбачев несколько позже это повторил в одной из своих речей - которую конечно, он не сам написал... :)

Что и произошло... :)

Тогда полковник КГБ, который был замом директора нашего института и за нами надзирал, просто умолял меня, чтобы я больше такие "Открытые письма" не писал бы... :)

P.S. Про то, что совок отобрал все наши земли и леса (более 100 га), скот, многие наши добротные хозяйственные постройки, вообще молчу... - только после Восстановления Независимости мы получили землю и леса.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 18 Bal 2020 01:45

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3776

Kęstutis Čeponis - Žygeivis
В переводе на русский смысл слова Žygeivis примерно можно перевести как "варяг", или более точно по смыслу - "воин, идущий в поход на врагов (Литвы)".

Citata:
"žygei̇̃vis, -ė smob. (2) DŽ1 kas mėgsta žygiuoti ar dalyvauja žygyje, turistas: Žygeiviai suvažiavo į sąskrydį sp."
http://lkz.lt/?zodis=žygeivis&lns=-1&les=-1&id=32042220000
:smile38:

Kęstutis Čeponis - Žygeivis
Pirminė prasmė 1968 m., kada šis žodis buvo sukurtas, buvo visai kita. Deja, po 1990 m. žygeiviais pradėjo vadintis ir visokie turistai bei poilsiautojai, nieko bendro neturintys su tikrąja žygeivyste.

Vargu.
Ar yra įrodymų? :smile38:

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Paleisk paiešką žodžio "žygeivis" internete - ir rasi daugybę įrodymų, kada žygeiviais vadinami ir vadinasi daugybė organizacijų ir žmonių, nieko bendro neturinčių su tikro žygeivio idealais:

- pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;

- saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai;

- tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;

- prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;

- gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo;

- nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui (šiuo metu - kosmopolitinimui ir "anglinimui");

- auklėk savo vaikus tautine dvasia;

- padėk išsaugoti Lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;

- ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

*************************************************************

Pasakysiu trumpai - per savo tautinės veiklos 45 metus įsitikinau, kad svarbiausia yra žmogaus patikimumas - kad jis neišduos sunkią valandą, jį neišgąsdins ir nenupirks, ir jis nepakeis savo idėjinių nuostatų.

P.S. Jei kam įdomu - aš daviau žygeivio priesaiką 1980 m. ir niekada jos nepažeidžiau.

(Nepainiokite senųjų žygeivių su tais, kas pamėgo šį žodį dabar. Žygeiviai sovietmečiu buvo tautinis-patriotinis judėjimas už Lietuvybę, kurį aktyviai persekiojo KGB).

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 05 Kov 2021 21:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

https://www.imhoclub.lv/ru/material/eto ... nt=1541955

№573 Марина Зимина → Kęstutis Čeponis, 05.03.2021 19:53

А я и не сомневаюсь, что Ваш нынешний Хозяин, США, вмешивается во внутренние дела суверенных государств куда беспардонее, чем это делал СССР.

№599 Kęstutis Čeponis → Марина Зимина, 05.03.2021 20:33

Че то я никакого вмешательства США не вижу и не чувствую. :)

В резком отличии от времен совковой оккупации, когда даже за чтение учебника литовской истории (изданного в 1936 г.) могли отправить в Мордовию.

А я в то время не просто читал и изучал этот учебник, но и организовал его нелегальное копирование (свыше 100 экземпряров мы тогда издали - а это очень толстая книга), переплетал в нормальную книгу, и распространял среди людей, которым я доверял...

По совковым законам это было политическое преступление - в то время до 8 лет в лагерях.

Но мне бы дали больше - я ведь не только этот учебник размножал и распространял, но и немало других запрещенных в Совке книг (к примеру, о Малой Литве), а также довоенные и послевоенные карты Литвы, в том числе и военные - за это мне, конечно бы пришили и шпионаж... :)

Однако я умел подбирать надежных людей - и никто из нескольких сотен меня не сдал в КГБ. :)

**********************************************

https://www.facebook.com/groups/1364006 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

За последнее столетие уже развалилось множество империй.

Игорь Словиковский

Kęstutis Čeponis, так хорохоришся как будто это лично твоих рук дело.

Kęstutis Čeponis

Игорь Словиковский, не буду скрывать - к развалу Совка и я приложил руку... :)

Игорь Словиковский, я принял присягу и вступил в антисоветскую и антиимперскую организацию литовских националистов в 1980 г. То есть за долго до развала Совка.

И именно наша организация была той хорошо организованной движущей силой, которая КГБ созданное Движение за Перестройку в Литве очень ловко трансформировало в Саюдис за Независимость Литвы.

И мы уже через два года 11 марта 1990 г. достигли своей цели, а еще через полтора года позорно развалилась и вся Совковая империя. :)

Добавлю, что я и мои люди в 1988-1991 г. изколесили все национальные республики и автономии Совка, поднимая там национальные движения, развозя и распространяя тысячи газет Саюдиса на русском языке, которые наши люди печатали в Литве.

Когда-то Ленин изрек очень правильную фразу: "Из искры разгорится пламя".

Именно эти "искры" мы и развозили от Львова и Карелии до Камчатки и Владивостока, разьясняя людям что за свою свободу от совкового рабства и за право на национальную независимость надо бороться...

---------------------------------------

Между прочим в Беловежской пуще https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0 ... 0%B8%D1%8F наиболее значительную роль сыграл Геннадий Бурбулис https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D1 ... 0%B8%D1%87 - литовец по отцу, хотя и обрусевший.

Но воспитание в семье свою роль сыграла. :)

Бурбулис был одним из главных действующих лиц при подготовке Беловежского соглашения, оформившего распад СССР, и подписал его от имени России вместе с президентом Борисом Ельциным.

Именно Бурбулис убедил Ельцина в неотложности и исполнимости программы реформ, предложенной группой учёных под руководством Егора Гайдара, и рекомендовал назначить на ключевые посты экономического блока молодых экономистов из этой группы, известной впоследствии как «команда Гайдара», что и было сделано.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 08 Bal 2021 18:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1533380 ... nt_mention

Алена Воўчак

Kęstutis Čeponis
Какое собственно у вас образование?

Kęstutis Čeponis

Два высших университетских (по нынешей классификации - два магистра) и аспирантура (докторская).

Поэтому у меня несколько специальностей.

Первая - высшая математика, теория вероятностей и анализ данных (11 лет работал в Институте математики и кибернетики АН Литвы, где я занимался математическими методами анализа данных, конкретно выделением признаков, используя обратные трансформации Джонсона).

Основная монография - Методы, критерии и алгоритмы, используемые при преобразовании, выделении и выборе признаков в анализе данных. /Чепонис К.А., Жвиренайте Д.А., Мирошниченко Л.В., Бусыгин Б.С.- Вильнюс: Изд-во ИМК АН ЛитССР, 1988.- 149 с. (сборник статей, составил Чепонис К.А.).

Другая специальность уже связана с языковедением и историей - Факультет туризма, краеведения и сохранения культурного наследия, специализация - мелкие топонимы и гидронимы.

10 лет работал в системе сохранения культурного наследия Литвы (материального и не материального).

Наиболее значимое мое исследование (я сам так считаю :) ) - это подготовка в 1992 г. исторического, географического и языковедческого доклада Верховному Совету Литвы, когда он решил сменить наименование города Снечкус (рядом с Игналинской АЭ).

Официально назначенная государственная комиссия, составленная из языковедов, географов и историков, под руководством директора Института литовского языка, доктора, проф. языковедения (специалиста по топонимам и гидронимам) Александра Ванагаса, предложила Верховному Совету город Снечкус переименовать в Друкшяй (Drūkšiai).

Я не согласился с этим предложением и подготовил обширную историческую, географическую и языковедческую справку, в которой доказал, что город надо переименовать в Висагинас (Visaginas).

В итоге проф. А. Ванагас согласился с моими доводами.

А затем и вся Комиссия одобрила мое предложение и представила его Верховному Совету Литвы, который и принял окончательное решение переименовать город Снечкус в Висагинас - 22 сентября 1992 года указом Nr. I-2899 Сейма Литвы город был переименован в Висагинас https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92%D0 ... 0%B0%D1%81.

За эту работу я получил благодарность Верховного Совета Литвы. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 14 Spa 2021 17:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Informacija besidomintiems.... :)

Mano asmeninė svetainė:

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)
"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
http://www.lndp.lt/diskusijos/

Taip pat šiuo metu Veidaknygėje administruoju keletą svetainių

Du mano asmeniniai akauntai:

Kęstutis Čeponis
https://www.facebook.com/kestutis.ceponis

Kęstutis Čeponis - Žygeivis
https://www.facebook.com/kestutis.ceponiszygeivis.7

Genealogija - Čeponis, Czeponis, Cheponis, Чепонис, Чяпонис.... - giminės
https://www.facebook.com/groups/1628226424104045

Paslaugos Ignalinoje - žmonės žmonėms
https://www.facebook.com/groups/129316142314826

Tautos ir teisingumo sąjunga. Centristai, tautininkai. Oficialus puslapis
https://www.facebook.com/TautaIrTeisingumas

Lietuvių Tautinis Centras
https://www.facebook.com/groups/136400656373733

Lietuvių Tautinis Centras
(organizacijos svetainė)
https://www.facebook.com/tautiniscentras

Пруса и Малая Литва - исторические литовские земли - Prūsa ir Mažoji Lietuva
https://www.facebook.com/groups/245768523850292

LIETUVOS KARALYSTĖ--KINGDOM OF LITHUANIA
https://www.facebook.com/groups/228019004223661

Lietuvos Istorijos Ieškotojų Forumas
https://www.facebook.com/groups/213357362527343

Atsakingi piliečiai Feisbuke
https://www.facebook.com/groups/665602370118241

Ukrainos kariams skirtos patriotinės dainos - Патріотичні пісні для воїнів
https://www.facebook.com/groups/626283268438568

Літвіны & Lietuviai / агульныя карані / bendros šaknys
https://www.facebook.com/groups/495012412743929/

ЛИТВИНЫ (šioje grupėje aš moderatorius)
https://www.facebook.com/groups/1533380843591566

Litwa-Лiтва-L'jetva-л'Ятва (šioje grupėje aš moderatorius)
https://www.facebook.com/groups/1650961998552146

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys Kęstutis Čeponis - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 23 Kov 2024 18:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

Tik dabar radau, kad leidinyje "Tremtinys" (1996 m. balandis, Nr. 16 (205), 2 puslapyje) skiltyje "Spaudos apžvalga" yra straipsnelis apie mane ir mano darbus. :)

http://www.lpkts.lt/sites/default/files/205.pdf

Remiasi leidinyje "XXI amžius" 1996 m. paskelbta medžiaga. Deja šitą leidinį rasti internete man nepavyko.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Svetainės tvarkdarys Kęstutis Čeponis - Žygeivis: prisistatymas (su įvairiais papildymais)

Parašytas: 18 Rgs 2024 21:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

VU Žygeivių klubo emblema - sukūrė Kęstutis Čeponis 1989 m.

download/file.php?mode=view&id=689

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 71 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Svetainės narių prisistatymai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: