 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
|
Dovydo Skarolskio diskusijoje žadėtasis straipsnis:
D.Skarolskis. Ar išsaugosime lietuvius drausdami mišrias santuokas?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... d=60527657
Dovydas Skarolskis,
„Atgimimas“
2013 m. sausio 29 d. 11:53
Atrodytų, kad monolitišką banalumą ir banalų monolitiškumą spinduliuojantis šūkis „Lietuva – lietuviams“ buvo pakastas po velėna visiems laikams. Bet...
Naršydamas internete pastebėjau stilistiškai gana neblogą minimalistinį paveiksliuką – plakatą, kuris skelbė dvi žinutes juodu ant balto: „Lietuvės – lietuviams“ ir „Lietuviai – lietuvėms“.
Apačioje mažesniu šriftu buvo parašyta „NATIONIA“ – Judėjimas už tautų išlikimą“.
Apsilankius judėjimo oficialioje svetainėje, kurios adresas taip pat buvo nurodytas virtualiame plakate, greta jau minėto šūkio pastebėjau ir anglišką užrašą. Jis teigė, kad „Nationia“ yra taikaus nacionalizmo judėjimas. Įėjus į pagrindinį puslapį, labiausiai užkliuvo grandinė, kuri siūlo dėl pirmų trijų grandžių man labai patinkančią idėją: „Tautų įvairovė → Žmonių įvairovė → Gebėjimų įvairovė → Žmonijos pažanga, esmė“. Šių žinučių sąveika įtikino skirti daugiau laiko judėjimo „Nationia“ vertinimui.
Skiltyje „Filosofija“ galima pasiskaityti palaidų lozungų, kaip turėtų elgtis tautos ir ypač jų patriotai, kad šios neišnyktų. Kartu išplečiama mintis, kad įvairovė reikalinga diskusijos ir pažangos labui, kas pasireiškia kaip galėjimų įvairovė, kuri veda į greitesnį problemų ir klausimų sprendimą. Viskas lyg ir gražu, bet po šios minties atverčiama nauja – esą žmonių įvairovė priklauso nuo dviejų tipų priežasčių – vidinių ir išorinių. Išorinės yra socialinės, kultūrinės ir politinės priežastys, o vidinės – antropologinės, psichinės-psichologinės ir fizinės. Vidinėms priežastims iliustruoti yra pateikiami trys skirtingų plaukų ir akių, fizinių ir charakterio požymių šablonai, kurie yra sugretinami su tautomis. Šioje vietoje stabtelėjau skaitymą, nes mintyse šmėkštelėjo išnašos į nacistinės eugenikos traktatus.
Nematomos išnašos į minėtą literatūrą tuo nesibaigia. Norėdamas išsaugoti taip apibūdintą įvairovę, „Nationia“ siūlo skirtingoms tautoms bendradarbiauti, o kartu ir nesimaišyti – neturėti mišrių santuokų. Tai grindžiama tuo, kad susituokus dviem žmonėms, kurie ir taip yra dviejų tautų „mišiniai“, jų vaikas nebegalės pasirinkti nė vienos iš keturių potencialių tapatybių. Šios filosofijos autoriai teigia, kad toks žmogus galėtų būti vienos šalies piliečiu, bet tautybė nėra kalba, pasirinkimas ar nuomonė. Anot „Nationia“, tautybė yra aiškinama kaip „žmogaus elgsenos, kūno savybių, temperamento, pasaulėjautos, vidinių ir nekontroliuojamų kūno reakcijų į pasaulį lydinys, būdingas tam tikrai greta išsivysčiusiai žmonių grupei“.
Kodėl aš apie visa tai pasakoju? Todėl, kad tai puikiai iliustruoja tai, ką vadinu netikusiu nacionalizmu. Tokio archetipinius simbolius ir istorinius veikalus maskuojančio nacionalizmo tikrąjį veidą galime pamatyti chrestomatiniu tapusiame filme „Amerikos istorija X“.
Nuo to mus saugo vien vos pavejamu idealu virtęs geltonkasės žydraakės tautiniais rūbais siluetas. Ne veltui Lietuvoje yra Europos centras. Per margą ekspansijų ir likimo smūgių istoriją, Lietuvos teritorijoje pabuvojo ne viena kultūra ir tauta. Nėra keista, kad mano mama – rudaakė tamsiaplaukė, aš – žaliaakis rudaplaukis, o viena pusseserių – idealioji mėlynakė blondinė, nors giminėje vien lietuviškos pavardės daugiau nei ketvirtoje kartoje.
Vilniaus gatvėse mus dar stebina nebent kitos rasės atstovas. Jau vaikystėje priprantame prie veido formų įvairovės, kurios nebuvimas mane smarkiai šokiravo nuvykus į Vengriją. Nepaisant šio margumyno Lietuvoje, žmonės, besidomintys fenotipologija, lengvai priskiria daugumą lietuvių baltiškajam fenotipui.
Į klausimą, kas mus daro tauta, kai mes esame tokie skirtingi tiek savo išvaizda, tiek charakteriu, galima atsakyti paprastu nacionalizmo teoretiko A.D.Smitho apibūdinimu, kuris nepraranda savo teisingumo, nors ir yra perrašytas tūkstančius kartų. Smitho teigimu, tauta apsibrėžia ir suvokia save kaip bendriją, turi bendrus mitus, bendrą kolektyvinę atmintį, vertybes ir tradicijas, gyvena teritorijoje, su kuria istoriškai tapatinasi, kuria atskirą viešąją kultūrą, laikosi bendros teisės ir papročių. Šis apibūdinimas tinka beveik visais atvejais, o Lietuva tikrai nėra problematiškiausias variantas. Taigi galime įsitikinti, kad lietuvį lengviau apibrėžti ne pagal išvaizdą ar elgseną, o pagal keletą atsakymų į palyginus elementarius klausimus.
Greta yra dar viena lietuvybės puoselėtojams kylanti problema: kas yra tikresnis lietuvis – vietnamiečių vaikas, kurį įsivaikino ir užaugino lietuvių šeima, ar geltonpūkė žydraakė lietuvių atžala, kurią pirmųjų žodžių identiškai išmokė pora iš PAR? Abu vaikai dėl savo išvaizdos gali suprasti, jog jie yra išoriškai kitokie, bet esminius bendruomenės (o tauta – bendruomenė) atributus, tokius, kaip kalba, moralė ir estetikos suvokimas, jie įgis būtent iš aplinkos, kurioje augo. Net ir didelių valios pastangų dėka, vargu ar šie vaikai gebėtų pasijusti tikra dalimi tautos, iš kurios yra kilę. Žymiai didesnė tikimybė, kad biologinis lietuvis liks tik lituanofilu, o vietnamietis atitinkamai – tik Vietnamo žmonių ir kultūros mylėtoju. Tokio pavyzdžio šviesoje auksine tampa filmo „Gattaca“ veikėjo citata: „Kraujyje nėra tautybės“.
Reziumuojant nekyla abejonės, kad „grynos tautos“ sąvoka į mūsų gatves ir kiemus beldžiasi per aštuntojo dešimtmečio skinų ir mobų subkultūras, kurios vilko dalį stvėrė iš paties Hitlerio. Vienaip ar kitaip, esame kažkieno įvairių genų mišiniai, bet genai, kaip parodoma jau minėtame filme „Gattaca“, nėra visą mūsų gyvenimą nulemiantis veiksnys. Daug ką lemia išorė, tinkamas ugdymas ir ypač mūsų pačių ryžtas. Taigi reiktų saugoti tradicijas ir kultūrą, o ne drausti pelenų spalvos plaukų lietuvaitei sukurti šeimą su brazilu, kuris vardan meilės yra pasiryžęs likti Lietuvoje.
Tautų negalima konservuoti, jos – kaip evoliucionuojantys vienaląsčiai: kinta, keičiasi, nyksta, pasidalina į dvi skirtingas, nors panašias dalis. Stebint per laiko prizmę, šis spektaklis įgauna daug žavesio. Nekurkime sintetinės istorijos, nes likimas vis vien yra linkęs iškrėsti staigmenų. Juolab kad įvairovė, kurią skelbiasi puoselėjantis „Nationia“, niekada neklesti prievartiniuose mechanizmuose. Viskas, ką sukurtų toks nacionalizmas, tebūtų krūva asmenų, kurie mąsto pagal tą patį tautinį šabloną. Tauta yra svarbu, bet prisiminkime didžiuosius tarpukario Lietuvos filosofus – Maceiną, Girnių, Šalkauskį, – kurie niekada nesiekė aukoti asmens laisvių tam, kad suklestėtų tautos ir valstybės vienybė.
Pabaigai – gana patriotiškai – tikiu, kad lietuvių tauta yra pakankamai protinga, kad sugebėtų iš galybės nacionalizmo sampratų pasirinkti racionaliausias ir morališkai teisingiausius.
„Atgimimas“
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... &com=1&s=1
Inga Baranauskienė
2013-01-29 15:43
"Kas yra tikresnis lietuvis – vietnamiečių vaikas, kurį įsivaikino ir užaugino lietuvių šeima, ar geltonpūkė žydraakė lietuvių atžala, kurią pirmųjų žodžių identiškai išmokė pora iš PAR? ...
Žymiai didesnė tikimybė, kad biologinis lietuvis liks tik lituanofilu, o vietnamietis atitinkamai – tik Vietnamo žmonių ir kultūros mylėtoju.
Tokio pavyzdžio šviesoje auksine tampa filmo „Gattaca“ veikėjo citata: „Kraujyje nėra tautybės“.
Siūlyčiau autoriui mažiau žiūrėti science fiction (mokslo fikciją), ir daugiau studijuoti istoriją. Nes ten pavyzdžių pilna.
Galima paminėti kad ir Arminijų, arba Herkų Mantą, arba tūlą Adolfą (ne Hitlerį), kuris nepaisant kryžiuočių sąžiningo auklėjimo organizavo Kęstučio pabėgimą iš Marienburgo.
Dar siūlau pasižiūrėti "Nacionalinę paieškų tarnybą".
Žodžiu, gal tai, ką vadiname "kraujo balsu" ir nėra kraujo balsas tiesiogine prasme, bet faktas lieka faktu: žmonėms rūpi jų prigimtinė tapatybė.
O fantazijos apie tai, kad įvaikintas kinas tampa tikru norvegu, yra iš piršto laužtos ir jokia empirika nepagrįstos. Didesnė tikimybė, kad iš jų išaugs nauji arminijai.
Žygeivis
2013-01-29 16:00
Štai tokias "lietuvaites" turėsime sekdami straipsnio autoriaus "logika":
pries naciu diktatura, 2013-01-29 15:35
Nacionalistai gali krustis su kuo tik nori, visu moteru neprivers teketi uz lietuviu vyru. As is principo tekesiu uz uzsieniecio, vien del tokiu judejimu ir minciu. Sako baisu, neileisti tokiu. Nu tai ir gerai, stversiu uzsienieti vyra ir misrunus vaikus ir isvaziuosiu kitur :) Man Lietuva nera kazkas tokio. Esu globaliste ir uz globaluma :) Taika visiems.
Ir štai ta pati "globalistė" kitame savo "pareiškime" save jau įvardija kaip "lietuvaitę":
Lietuvaitė
2013-01-29 15:48
P.S. Gerai, kad DELFIS galų gale pradėjo teikti informaciją apie tai, kas kokių komentarų autorius. :)
Nes labai jau daug priviso "komentatorių" rašinėjančių krūvomis skirtingų slapyvardžių ir tokiu būdu bandančių vaizduoti "minias", be to dar ir apsimetančių "patriotais", "lietuviais" ir "lietuvaitėmis"....
Tačiau jie vis pamiršta, kaip lengva juos "išryškinti". :)
pries naciu diktatura
2013-01-29 16:25
Žygeivis rašė:
Štai tokias "lietuvaites" turėsime sekdami straipsnio autoriaus "logika":
pries naciu diktatura, 2013-01-29 15:35
Nacionalistai gali krustis su kuo tik nori, visu moteru...
yra 1 atsakymas
Na na na, smarkuoli, aš turiu Lietuvos pilietybę, todėl esu lietuvaitė, nelabai suprantu gal tu šiek tiek esi linkęs prie nesupratimo? :) Ir taip, mano tautybė yra "lietuvė" oficialiai. Bet esu globalistė, ir nesureikšminu savo tautybės, nes esu už globalizmą. O tu mane pateiki dabar kaip apsimetėlę? Tau su teksto suvokimu negerai? Kiek mokykloje už tai turėjai? :)
Žygeivis - "nacių diktatūrai"
2013-01-29 17:07
pries naciu diktatura
2013-01-29 16:25
Žygeivis rašė:
Štai tokias "lietuvaites" turėsime sekdami straipsnio autoriaus "logika":
pries naciu diktatura, 2013-01-29 15:35
Nacionalistai gali krustis su kuo tik nori, visu moteru...
Na na na, smarkuoli, aš turiu Lietuvos pilietybę, todėl esu lietuvaitė, nelabai suprantu gal tu šiek tiek esi linkęs prie nesupratimo? :) Ir taip, mano tautybė yra "lietuvė" oficialiai.
Bet esu globalistė, ir nesureikšminu savo tautybės, nes esu už globalizmą. O tu mane pateiki dabar kaip apsimetėlę? Tau su teksto suvokimu negerai? Kiek mokykloje už tai turėjai? :)
--------------------------------------------------
Kokia tu esi "lietuvaitė" labai gerai parodo tavo "paaiškinimas", jog tu turi Lietuvos pilietybę ir todėl "esi lietuvė" (čia jau tikrai "geležinė kosmopolito logika").
Negana to - tu dar netgi patikslini, kad ir "oficialiai "lietuvė"".... :) :) :)
O neoficialiai kas tu?
Kaip ten sakė populiariame savo laiku sovietiniame filme: "Открой личико, Гюльчетай" :) :) :)
Taigi, kam gi meluoji - juk pačiu geriausiu atveju tu esi kokia nors "tuteiša" šūdlenkiukė iš mišrios šeimos, kurios tėvai vis tik nusprendė į gimimo liudijimą įrašyti "lietuvė" - metai tada juk buvo sąjūdiniai - antikosmopolitiniai, o ne dabartiniai antilietuviški...
D.Skarolskis. Mes – ne pagoniškos, o modernios Lietuvos Respublikos vaikai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... d=60856505
Dovydas Skarolskis,
„Atgimimas“
2013 m. kovo 8 d. 07:26
Kovo 11-oji jau čia pat. Su savo grožybėmis ir keistenybėmis – vėjyje banguojančios trispalvės, vieno kito asmens pakilesnė nuotaika, tautininkų ir co. eitynės kiek kitokia gatve. Sakysit: „Žinom, žinom, jaunuoli, – baik mums porinti tai, kas nieko nestebina.“ Bet šis tas lieka nepastebėta. Tai – kasmetinis ir tradicija tapęs radikalios dešinės koncertas „Tėvynei“, kuris būtent ir vyksta po garsiųjų eitynių.
Kodėl verta apie jį kalbėti? Todėl, kad vien jo plakatas kelia daug klausimų, kurie yra susiję su lietuviška ir radikalios dešinės tapatybėmis. Prieš kelerius metus Lietuvai švenčiant vardo paminėjimo tūkstantmetį, šio koncerto plakatas vaizdavo nukirsdintą Šv. Brunoną. Quentino Tarantino operatorių nepavijęs kraujo fontanas nesukėlė didesnio visuomenės dėmesio.
O kaip sakoma, jei kiaulę bažnyčion įleisi, tai ir ant altoriaus užlips. Šiuometinis plakatas vaizduoja degančią bažnyčią ir du baltus – lietuvius, kurie šildosi rankas prie ugnies.
Koncerto rengėjai (motoklubas „Vorai MC“) plakatu duoda žinią, kad lietuvybė, kurią įkūnija pagonybė ir karingumas, yra visiškai priešinga krikščionybei. Bet ar taip yra bent kiek daugėliau teisinga prielaida?
Čia smurtas rodomas kaip lemiamas veiksnys, kuris gynė etnologinį ir kultūrinį baltų tyrumą ilgus amžius – esą vien vedami pagoniškų šaknų baltai narsiai kovojo prieš savo priešus.
Bet tai yra ne kas kita, ką galima vadinti tautinio mito kūrimu, kuris turi vienyti tam tikras subkultūras ir ideologijas. Toks mitas subanalina Lietuvą formavusią istoriją kone iki Asterikso ir Obelikso nuotykių.
Sykiu su mitu, abu vaizdiniai turėtų kelti keisto pobūdžio pasitenkinimą kiekvienam koncerto lankytojui – juk pastarųjų metų laikotarpyje sudegė keletas bažnyčių, o šventojo mirtis yra panaši į provokaciją prieš vyraujančią Lietuvoje konfesiją.
Deja, plakato geležiniams medkirčiams trūksta ne tik širdies, bet ir proto – ankstyvieji baltai pasižymėjo primityvioms Šiaurės gentims būdinga drąsa, kurią nustelbė aukštesnio lygio krikščioniškoje Europoje vyravusi kultūra.
Galime didžiuotis egzistencinėmis pergalėmis prieš kvazikrikščioniškus ordinus, bet ne pagonybė padarė LDK galingu politiniu vienetu. Plečiantis LDK, kunigaikščiai suvokė, kad kelias į centralizuotą junginį galėjo būti tik per religinę toleranciją.
Galima sakyti, kad įvairios pakantumo apraiškos stipriai prisidėjo prie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos atsiradimo.
Įdomu yra tai, kad plakatų autoriai nesuvokia, ką davė ir ką atėmė krikščionybė. Vietoj pagonybės lietuviškose teritorijose stojus krikščionybei, į mūsų kraštą atkeliavo aukštesnė kultūra ir mokslas, tarptautinis pripažinimas ir galimybės padidinti savo tautinį išlikimą, tampant forpostu prieš Rytus.
Net plakate naudojamas šriftas, kuris autoriams romantiškai siejasi su pagonių viduriniais amžiais – šlove žemaičių ir lietuvių, yra senovinis gotikinis (t.y. krikščioniškas), o tūkstantmečio minėjimo koncerto kaina 66,6 Lt irgi turėjo, nors ir negatyvią, bet grynai krikščioniškos mitologijos potekstę.
Koją sveikam protui čia kiša su radikalios dešinės ir skinheadų judėjimais susijusi neopagonybė, kuri yra ne mažiau romantinis išmislas už anksčiau minėtą baltų gotikinį šriftą.
Šiems judėjimams neabejotinai įtakos yra padaręs nacizmas, kuris, nors ir buvo iš dalies ateistinis, bet ieškojo būdų, kaip rekonstruoti senuosius pagoniškus tikėjimus – arijų rasės pagrindą, sutvirtinantį žemės ir kraujo simbolius. F
Filosofas Jürgenas Habermasas yra sakęs, kad tai, ką matome šiandieninėse ezoterikos knygynų lentynose, atrodo kaip ego silpnumo ir regresijos simptomas bei siekis sugrąžinti kažką neįmanomo į mitines mąstymo formas, magines praktikas ir uždarus pasaulėvaizdžius, kuriuos Bažnyčia įveikė kovodama prieš pagonis.
Kadangi baltai buvo uždari ir nepaliko įrašų apie senąsias savo apeigas, lietuviška neopagonybė klaidžioja tarp išlikusių artefaktų ir Habermaso minėtų mitinių mąstymo formų.
Kad ir ką sakytų dešiniųjų radikalų flangas, bet Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, istorija yra suaugusi su krikščionybe. Lietuvos Respublika nėra LDK, o pilnaverte valstybe tapome tik bręsdami XIX a. priespaudoje ir atgaudami laisvę XX a. pradžioje.
Kovo 11-osios signatarai nebuvo pagonys, kurie popiežių Joną Paulių II su palyda būtų pritvoję kuoka ir „pasiuntę į dangų“. O Vilniaus senamiestis, kuriuo taip giriamės pasauliui, yra kupinas ne pagoniškų, o krikščioniškų naujųjų laikų architektūros šedevrų – bažnyčių, pastatų, ornamentų.
Metas suprasti esminį skirtumą tarp to, kas buvo mūsų protėviai, kurių paveldu ir drąsa galime žavėtis, ir kas esame mes – modernios Lietuvos Respublikos vaikai.
Gyvename nebe tais laikais, kai norint pasiekti kitą Lietuvos pusę, tekdavo ne vieną parą joti ant žemaituko – gal laikas pradėti ir mąstyti pagal savo laikmetį.
Nesmagu, kai medijose tenka regėti, kaip iš tokių protautinių plakatų kairieji išskaito interpretacijas apie seksualizuotą nacionalizmą, net jei juose vaizduojami transformeriai. Primityvumas yra primityvus, nesvarbu, kad seksualizuotas.
Tik daugumos sutarimu apibrėžiant tautos, valstybės ir pilietinių vertybių sferą, galime paneigti tai, ką sako sukonstruotu tautiškumu kaltinantys kairieji.
Esame maža tauta, kuri sugebėjo neišnykti tarp bandymų asimiliuoti, primesti svetimą kultūrą, taigi geležiniam medkirčiui pats laikas mesti karo kirvį, susirasti, ko jam betrūksta – proto ar širdies, ir pradėti iš tiesų dirbti vardan Tos – skatinti valstybės ir aplinkinių gerovę ir taikingai reprezentuoti šalį (priminsiu, kad plakatą „puošia“ ženkliukas „NACAA“, kuris reiškia, kad ne visų rasių žmonės bus įleisti į koncertą), kuri nors nesukūrė transformerių, bet turi vertingą istoriją.
„Atgimimas“
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... &com=1&s=1
Rk
2013-03-08 07:54
Ar krikščionybė yra visiškas gėris? Tai tik nugalėtojų primesta religija, todėl ir liaupsinama.
Jei persai būtų nugalėję graikus dabar liaupsintume islamą.
Viskas šiame pasaulyje yra sąlygiška.
Lietuviams krikščionybė buvo primesta jėga, užkertant kelią savai kultūrai.
Deja, kaip sako, nugalėtojų niekas neteisia.
D.Tuskas
2013-03-08 09:06
Dar vienas nesusitupėjusio jaunuolio nusilenkimas okupantams.
Kažkaip krikščionybė niekaip nepadeda nei kultūriškai, nei mokslo srityje aplenkti tų nekrikštų iš Japonijos.
Taigi niekas neįrodė, kad prievartinis pakrikštijimas paskatino lietuvių kultūrėjimą ir išprusimą.
Prievartinės išvestinės tezės, tokios pat kaip ir krikščioniškos dogmos. Tai yra taip, todėl kad taip yra, amen.
Jėginė beprasmybė.
iš kitos pusės
2013-03-08 10:42
Tai, kas buvo modernu vienuoliktam amžiuje, nebelabai modernu dvidešimt pirmajame.
Tad autorius modernus, bet biski atsilikęs.
O dėl plakatų, tai labiau seksualizuoto ir sado-mazochistinio vaizdelio, nei mirštantis ant kryžiaus prikaltas pusnuogis Jėzulis, pagonys nesugalvos.
Na
2013-03-08 11:18
LR Konstitucijos 38 straipsnyje įrašyta mums priedermė gerbti ir tausoti Tėvų palikimą.
Tai dvasinės moralinės vertybės, valstybinė kalba, tradicijos, paveldas, žmonės - valstybė, už kurios egzistavimą ne vienas mūsų tėvų, senelių, prosenelių galvą paguldė.
Tai reiktų žinoti ir savo pareigą atlikti.
Be to žinojimo ir pareigos atlikimo nėra ateities.
Modernumas gali būti įvairus.
Kalbėti apie modernumą abstrakčiai reiškia kalbėti apie nieką, nes neaišku tam modernume kas turima galvoje: tai, kas naudinga valstybei ir jos žmonėms, ar kas ne???
Pagonis
2013-03-08 11:26
Citata: ..."kelias į centralizuotą junginį galėjo būti tik per religinę toleranciją.... pakantumo apraiškos prisidėjo prie 1791 gegužės 3d. konstitucijos atsiradimo".
Toje konstitucijoje katalikai Lietuvos vardą ištrynė iš žemėlapio, - liko tik POLSKA, nepaliko nė vienos mokyklos lietuvių kalba.
Jeigu mes rodėme religinę toleranciją, ar katalikai atsimokėjo tuo pačiu?
Jie mus itin žiauriai išnaikino, net tavo jaunuoli tautinę sąmonę perkreipė ir padarė katalikišku mankurtu.
Gediminas
2013-03-08 12:14
"Galima sakyti, kad įvairios pakantumo apraiškos stipriai prisidėjo prie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos atsiradimo."
Nejaugi straipsnio autorius nebežino, kad ši konstituciją panaikino Lietuvą, kaip valstybę?!
Galima numanyti, kad būtent šios konstitucijos įtakoje, 1920-ais metais Lenkija užgrobė Vilniaus kraštą, ir neatsisakė planų ateityje okupuoti netgi visą Lietuvą.
O dėl "moderniškos Lietuvos", galima pasakyti, kad modernumas gali būti ne tik gėris, bet ir blogis ("modernus" reiškia "šiuolaikinis" ir nieko daugiau).
Argi būtų gerai, jeigu Lietuvoje vyrautų ne lietuviška, bet anglosaksiška ar kitokia kultūra?
Tikrai, kad ne, nes Lietuvai reikia ne svetimos, bet LIETUVIŠKOS modernios kultūros.
O pamėgus svetimą kultūrą, kyla rimtas pavojus lietuviams (kaip ir bet kuriai kitai mažai tautai) palaipsniui prarasti savąjį tautiškumą.
Pagonis
2013-03-08 12:01
Citata: ..."kadangi baltai buvo uždari ir nepaliko įrašų apie senasias savo apeigas..".
Uždari - tai kas gintarą gabeno į Antikos šalis ir iš ten parveždavo Romos prekių ir monetų? Iš kur to meto įkapėse arabiški, keltiški dirbiniai?
Gal Jahvė atnešė, melagi?
Senąsias žinias, maldas, apeigas, šventvietes, šventuosius ąžuolynus katalikai itin stropiai trynė. Šventaragio slėnyje ant mūsų Dievo Perkūno šventyklos, užgesinę amžinąją ugnį ir iškirtę šventąjį gojelį, katalikai Vilniuje pasistatė savo katedrą.
Reikalaukime restitucijos - šventvietės gražinimo. Ant beveik visų mūsų švenčių katalikai užlipdė savąsias.
Ypatingai baisius nusikaltimus lietuvių kultūrai padarė Jėzuitų ordinas. Juos, jėzuitus, reikėtų už nusikaltimus uždrausti kaip SS ar TSKP.
Vis tiek mes turime savo šventraštį,- tai dainų rinkiniai, tautosaka, mitologija, padavimai, pasakos, etniniai papročiai.
Tik iš viso to milžiniško masyvo reikėtų išsijoti esmę, tai, ko katalikams iki šiol nepavyko sunaikinti.
Apsičiupinėk, tavo dievo rankos kruvinos mūsų krauju.
?
2013-03-08 12:12
Ko vertas žmogus, išsižadantis savo šaknų, savo protėvių?
Juk jie tavo genuose, pasąmonėje. VISI tavo protėviai TAVY, o žemė - Žemyna - tavo motina.
Manau, pagonybė yra giliau ir esmingiau nei krikščionybė, kuri atmetė motiną, kuri bijo tėvo - jei jį pamatysi - akys išdegs, ir tam išmąstė sūnų atpirkėją.
Tai žydų religija, tai mums svetimi dievai, svetimi mums izraelitų tautos reikalai ir godos
Žygeivis
2013-03-08 12:43
P. Dovydui Skarolskiui
Kiekviena epocha įvairiose teritorijose turi savo vyraujančias ideologijas ir idėjas.
Krikščionybė Romos imperijoje įsigalėjo tik 4 amžiuje, o Lietuvoje apskritai tik dar po 1000 metų.
Tačiau šiais laikais visos krikščionybės atšakos visame pasaulyje patiria akivaizdų ideologinį-moralinį nuosmūkį bei pralaimi prieš vis augančią karingojo islamo ideologinę jėgą.
Reikia nebūti stručiais ir aiškiai matyti tai, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje - ir ne tik Lietuvoje.
Ir aiškiai suprasti, jog 21 amžiuje krikščionybė (faktiškai visos jos atšakos) jau tampa ideologine atgyvena, nesugebančia efektyviai pasipriešinti kitų - žymiai aktyvesnių ir aršesnių - ideologijų ekspansijai.
Ir todėl būtina ją pakeisti nauja ideologija, kadangi priešingu atveju krikščionybės vietą tradicinėse jos teritorijose užims islamas. Ir ne bet koks - o kovojantis ir aktyviai plečiantis savo valdomas teritorijas.
Pasaulio istorija jau ne kartą įrodė - prieš aktyviai kovojančią ir besiplečiančią vis didesnėje teritorijoje ideologiją gali atsilaikyti tik kita aktyviai kovojanti ideologija.
Kaip tik tokias naujas ideologijas dabar ir bandoma sukurti visame senajame krikščioniškame pasaulyje - nuo katalikiškos Pietų Amerikos iki JAV, nuo katalikiškai-protestantiškos Vakarų Europos iki pravoslaviškos Azijos dalies, vis dar užgrobtos Rusijos imperijos.
Todėl ir Lietuviai šiame pasauliniame naujų karingų ir aktyvių ideologijų paieškos verpete yra toli gražu ne "baltos varnos" - juk tokie patys procesai šiuo metu vyksta visame pasaulyje.
Pagonybės ir jos atskirų elementų "rekonkista" be abejo irgi yra viena iš tos pasaulinės ideologijų kovos pasireiškimo forma.
Kol kas sunku pasakyti, kas iš to išeis, tačiau neginčijamas faktas, jog "kovojanti pagonybė" atranda vis daugiau aktyvių šalininkų įvairiose - tradiciškai krikščioniškomis laikomose - valstybėse.Dovydas Skarolskis. Anarchopatriotai prieš savo pačių ir Lietuvos laisvę
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... d=60905447
Dovydas Skarolskis,
„Atgimimas“
2013 m. kovo 16 d. 09:16
Dovydas Skarolskis
© Asmeninio archyvo nuotr.
Kaip patriotiškas jaunuolis, negalėčiau kelti netaktiško klausimo „Kovo 11-oji – kodėl?“, bet matau reikalą paklausti „Kovo 11-oji – kam?“.
Asmeniškai esu nusprendęs, kad nedalyvausiu jokiose patriotinėse eitynėse, kol jose plevėsuos juodos vėliavos su SS insignijomis ir totenkopfais (SS simboliu tapusi kaukolė), kol žmonės jose toleruos Lietuvai daug blogo padariusius asmenis, kol iš burnų sklindantys šūkiai bus nevienprasmiai. Panašu, kad eitynių rengėjams protestuojantys prieš dabartį yra naudingesni už tuos, kurie myli Lietuvą net tokią, kokia ji yra dabar.
Pirmadienį besiruošdamas išeiti iš namų, tarpduryje susitikau kambario draugę, kuri kaip tik grįžo apstulbusi dėl patriotiško jaunimo, o tiksliau, vyresniųjų klasių moksleivių, troleibuse vienas kito su nežinia klausinėjusių: „Čia sankcionuotas ar nesankcionuotas?“, „Šaukt bus galima?“ ir pan. Iš paauglių tono, pašnekesių ir mimikų buvo galima pastebėti, kad jie tikrai nori padaryti kažką vardan Tėvynės, bet gali lengvai pasukti chuliganizmo ar neapykantos kurstymo keliu. Bet juk šiai dienai Lietuva – lietuviams. Nieko nepadarysi, nes mes dar neišmokome susitaikyti, kad esame reikalingiausi pasauliui tokie, kokie esame – lietuviai.
Dalis dar nemoka pademonstruoti savo meilės ir rūpesčio Tėvynei per saviraišką, kuri kyla iš jų asmens. Štai eiseną organizavusi Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga (LTJS) prieš Kovo 11-ąją trumputę mano kolegos Vytauto Sinicos straipsnio „Lietuva lietuviams“ adaptaciją socialiniame tinkle „Facebook“ pridėjo prie paveiksliuko, kuriame suderėjo visas asorti – nacistinės Vokietijos išgarsintas šriftas, skelbiąs „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“, neonacistinių grupuočių pamėgtas juodos ir baltos derinys su Antrojo pasaulinio karo vokiečių kovinei vėliavai artima ornamentika, kuri skritulio viduryje talpina ne svastiką, o Gediminaičių stulpus. Gėdingesnę vietą pastarajam simboliui sunku rasti. Užtat nesunku suprasti, kad prie šio paveikslėlio gamybos prisidėjusiems žmonėms svarbiau ne Lietuva, kaip politinės tautos suvereniteto ir laisvės simbolis, o aklas nacistinio ritualo santvarkos ir kažkokio galutinio tikslo siekio pamėgdžiojimas.
V.Sinica savo straipsnyje bandydamas ginti būsimas eitynes iš teisinės pusės, teigia, kad valdžia turi vykdyti tautos valią teisėkūros procesuose. Bet portalo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje 44,5 proc. iš 1004 respondentų atsakė, kad nepritaria eitynėms, o dar didesnis procentas (57,4 proc.) nepritaria nacionalistinėms skanduotėms. Vadinasi, pažeistasis draudimas eitynėms vykti Gedimino prospekte atitiko tautos valią.
Aišku, visada galima kaltinti, kad tie respondentai dar nesusipratę tautiškai arba persisotinę liberalizmu kosmopolitai, bet diduma realybės yra kitokia. Mes – tie, mylintys Lietuvą, kurių nebuvo eitynėse – irgi švenčiame ir gal net prisidėtume prie eisenos, jei ji būtų be nesantaiką kurstančių radikalų. Bet kalbėdami apie radikalumą, turime žengti dar vieną žingsnį ir paklausti, ar sprendimas tyčia burti žmones, kad jie pradėtų nesankcionuotas eitynes, yra teisingas.
Akivaizdu, kad eitynėse dalyvavo ir įstatymą masiškai pažeidė ta mažuma, kurios nariams nepatinka dabartinė teisinė sistema ar net Lietuvoje esantis politinis režimas.
Tad nenuostabu, kad nemažai Lietuvai praeityje nusipelniusių asmenų ir net signatarų, kurie dalyvavo eitynėse, yra bylinėjęsi dėl viešųjų akcijų arba panorę kitokios Lietuvos, Klonio gatvės ir judėjimo „Tie-SOS“ šviesoje.
Taip šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“ įgauna kiek kitokią prasmę nei savo tekste nurodo V.Sinica.
Net ir kalbant apie politinę tautą, „Lietuva – lietuviams“ duoda žinią apie piliečių galią kažkokioje teritorijoje, kurioje „lietuviai – Lietuvai“ turi įtvirtinti tai, kas teisinga.
Nesilaikydami taisyklių, eisenos dalyviai kuria precedentą gimti „jų Lietuvai“, kurią vaizduotėje turi tik jie.
Pažeidžiant įstatymą nurodoma, kad dabartinė Lietuva eina blogu keliu, todėl būtina maištauti, jai nepaklusti ir valios pastangomis nukreipti valstybę kita linkme.
Tai jau nebepanašu į nacionalizmo principą, kuris teigia, kad tauta, kaip nuovokių asmenų santalka, kuria vieningą valstybę ir veda ją tobulėjimo keliu. Politiškai modifikuotas Friedricho Nietzsche’s valios galiai suvokimas teigia, kad tie, kurie turi didžiausią valią daryti įtaką asmenims, gali sukaupti galią, kuria keis realybę.
Realybę norėtų keisti ne tik signatarai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ar LTJS – tai yra būdinga kiekvienam racionaliam individui, bet ne visi siekia ją keisti tokiais būdais. Kovo 11-osios eitynių precedentas atveria kelią ir kitų eitynių organizatoriams nepaisyti draudimų. Ironiška, kad netvarkos Sandoros skrynia atveriama būtent tų, kurie save laiko didžiausiais patriotais.
Kovo 11-oji yra metas, kai atsiranda žmonių, kurie įžvelgia nevieningumą tautoje ir paklausia, ar atitinkamu momentu Lietuva vėl būtų vieninga. Eitynėse vieningos tautos dvasios ieškantys neturėtų ignoruoti fakto, kad tikrasis patriotizmas, tautiškumo ir kilniaširdiško nacionalizmo jausmai negali liepsnoti diena iš dienos dešimtmečiais. Daugeliu aspektų jie tampa rusenančiomis žarijomis, kurios pasislepia piliečių viduje ir laukia momentų, kai gali prasiveržti.
Yra žmonių, kurie puikuojasi šiomis žarijomis, nes jų bendraminčių ratuose, jų subkultūrose tai yra įprasta, bet didelė dalis žmonių juos laiko giliai paslėpę. Kaip yra pastebėjęs tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius, „nesvarbu, kas ką bešnekėtų, žmonės eitų ginti savo laisvės vėl. Eitų ne todėl, kad šita valdžia gera ar šita valdžia bloga, o eitų tiesiog dėl savo asmeninės laisvės. Eitų todėl, kad niekas nenori savo paties laisvės atiduoti į svetimas rankas“.
Niekas nenori prarasti savos laisvės, niekas nenori gyventi ten, kur įstatymai būtų verti saujos pelų. Galime kvestionuoti, kiek naudos ir kiek žalos šiandien mums atneša laisvė ir praeityje padaryti pasirinkimai (pvz., referendumas dėl stojimo į ES), bet privalome suprasti, kur galime keisti Lietuvą ir dirbti jos labui, o kur turime susikaupti ir paklusdami pareigoms valstybei, o ypač – jos teisinei sistemai, tęsti tai, kas pradėta.
Dabartinis Lietuvos Respublikos valdymo modelis leidžia kiekvienam piliečiui dalyvauti kuriant valstybę. Gal ateityje išauš tokia Kovo 11-oji, kurią Lietuva bus ne labiau tų, kurie ją sieja su konkrečiomis tik sau suprantamomis lietuviškos ir nelietuviškos kilmės formomis, bet tiek pat mano, mano bičiulių ir žmonių, kurie, būdami Lietuvos piliečiais, yra nukentėję nuo skustagalvių išpuolių dėl tamsesnio gymio, nelietuviško vardo ar savo pažiūrų.
„Atgimimas“
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dsk ... &com=1&s=1
G.P.
2013-03-16 09:45
Autoriau, Tamstos rašliava labai primena 1988 metų komjaunuolių sapaliones apie "buržuazinius nacionalistus", "ekstremistus", "dešiniuosius radikalus".
Ir dar: jeigu lietuviai atgimimo laikais būtų prašę "leidimų" rengti mitingus ir demonstracijas, tai nebūtų nei tos pačios KOVO 11-osios, nei dabartinės Lietuvos.
Šiandieninė valdžia (visos sisteminės partijos) aiškiai save pozicionuoja prieš Tautą, prieš Lietuvos nacionalinius interesus ir prieš Nepriklausomą valstybę.
Todėl tokia partokratų klika yra NELEGITIMI.
Ir jos "leidimai" ar "neleidimai" yra NIEKINIAI tiek moraliniu, tiek ir teisiniu požiūriu.
Pirmyn, Lietuva!
Nagi
2013-03-16 09:56
Delfis ne dienos gyventi negali be prakeiksmų kovo 11-os dienos eitynių dalyviams. Kas dieną išsivemia keliais antifa ar NK kairės straipsniais apipildamas vėmalais tuos kurie savo dalyvavimu pagerbė kovo 11 Lietuvos valstybės atkūrimą dieną.
Matyt Delfistai mano, kad buvo atkurta ne Lietuvos Nepriklausoma valstybė, o LTSRS, tik be sovietų sąjungos, kur komunistai ir jų šiukšlės toliau dergs ir niekins Lietuvą.
Teoriškai taip ir atsitiko, nes po Nepriklausomybės atkūrimo komunistai ir jų tarnai kuo ramiausiai ir toliau valdo Lietuvą, į savo rankas sugrobę visą turtą ir valdžią, mes tik galime stebėti kaip pampsta ir lobsta sukčiai, anksčiau sėdėję aukštuose partiniuose postuose.
Jie labai išsigando šių eitynių ir tautos vienijimosi, pajautė kad gali ateiti pradžia jų valdymo pabaigai, todėl ir niršta taip jų ištikimi tarnai, kasdien apipildami mėšlu taikias kovo 11-osios eitynes.
Baimės akys didelės, o kai jos dar pakurstomos iš išorės, atrodo dar baisesnės.
Manau kad artėja ta diena, kai kolaborantams bus uždrausta reikštis žiniasklaidoje, universitetuose taip pat ne vieta tautos išdavikams ir kvislingams. Lietuvai reikalingi dideli sukrėtimai ir pertvarka.
fuzzy
2013-03-16 10:02
Dovydelis, prieš ragindamas "visuotinai paklusti įstatymams" tegu atsako sau į klausimą: kodėl piliečiai turi "paklusti" keistiems "įstatymams", o "elitas" - nebūtinai?
Gal visgi reikia, kad "įstatymai" galiotų pirmiausiai "tautos išrinktiesiems"? Kaip ne kaip jie gi "išrinktieji", jiems turėtų galioti kiti moralės. garbės ir atsakomybės kriterijai (turiu omeny - aukštesni, jei kartais Dovydėlis dėl savo jauno amžiaus nesuprastų).
Na gerai, tegu visiems galioja VIENODAI, bet atsakomybės pirmiausia reikia reikalauti nuo "elito", nes kokie jie - tokie ir mes.
Taigi
2013-03-16 11:36
Aš pastebėjau, kad laikraštis „Agimimas“ buvęs Lietuvos laisvės šaukliu, šiandien yra okupuotas toleratų, komuniagų ir kosmopolitų.
Buvęs tautinio jaunimo eitynių dalyvis: tarp jų yra tokių lyderių, kurie nedvejodami garbina Hitlerį
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=60912221
Stanislovas Kairys,
„Atgimimas“
2013 m. kovo 16 d. 09:11
Visvaldas Mažonas
DELFI (V.Kopūsto nuotr.)
Taip teigia nedalyvauti Kovo 11-osios eitynėse nusprendęs ir būti įvardytas nepanoręs Marius (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas. Red. past.).
- Lygiai prieš metus mačiau jus entuziastingai žygiuojantį Gedimino prospektu su Lietuvos vėliava rankose. Bet jūs tuomet nesutikote „Atgimimo“ skaitytojams papasakoti nei kodėl dalyvaujate eitynėse, nei kaip suprantate tikrąjį patriotizmą. Sakėte, kad nepasitikite oficialiąja žiniasklaida. Šiais metais jus pamačiau tame pačiame prospekte „stovintį po medžiu“ ir stebintį eitynes iš šono. Kas atsitiko?
- Negalėčiau savo sprendimo šiemet nedalyvauti eitynėse paaiškinti vienu sakiniu. Bet jeigu taip norite, galiu pasakyti paprastai: nusivyliau.
- Prieš metus nusivylęs neatrodėte.
- Ne tik neatrodžiau, bet ir iš tiesų jaučiausi puikiai tarp bendraamžių, kurie nemėgsta vynioti žodžių į vatą. Kai 2011 m. vasarą grįžau po studijų Vakaruose, kur garsiame universitete studijavau socialinius mokslus, buvau gerokai atsikandęs ten viešpatavusio politkorektiškumo ir visokio plauko mažumų įsigalėjimo. Tiesą sakant, savo patriotinį nusiteikimą, konservatyvias pažiūras ten turėjau nutylėti. Gal net tiksliau būtų pasakyta – slėpti.
- Grįžęs į Lietuvą radote savo patriotizmui palankesnę dirvą?
Pirmiausia – sutikau savo studijų pradžios Vilniaus universitete kolegą, kuris tuo metu buvo ir dabar yra vienas ryškiausių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) aktyvistų. Man patiko jo ir bendraminčių aiški patriotinė pozicija ir ryžtas atsispirti visoms toms kairuoliškoms kosmopolitinėms nesąmonėms. Daugeliu klausimų mūsų nuomonės sutapo.
- Jūs taip pat tapote LTJS aktyvistu?
- Nepasakyčiau. Ir ne dėl kokių ypatingų idėjinių priežasčių. Tiesiog iš pradžių daug jėgų atidaviau darbo paieškoms. O kai įsidarbinau, turėjau, grubiai tariant, arti galvos nepakeldamas. Tai nelabai turėjau nei laiko, nei jėgų veržtis į tuos aktyvistus. Bet jų renginiuose mielai dalyvaudavau. O per tą jau mano minėtą bičiulį-aktyvistą netgi teko iš gana arti stebėti, jeigu taip galima pasakyti, judėjimo vadus.
- Sakėte, kad daugeliu klausimų jūsų ir LTJS aktyvistų nuomonės sutapo. Vadinasi – kai kam ir nepritarėte?
Man nereikia nė jokių iškilmingų „Naujosios kairės“ pamokymų, nė vadinamųjų antifašistų vaikėziško darkymosi, kad suprasčiau, jog skustagalviai ir fašistukai yra blogis. Didelis blogis. Nepasakyčiau, kad mano minėtiems vadams fašizmas yra blogis.
- Ne vienas mūsų dešiniųjų politikų nuolat pabrėžia, kad visokie plikiai ir prieš žydus šūkaliotojai yra ne kas kita, o dorą tautinį jaunimą siekiantys sukompromituoti nežinia kieno samdomi provokatoriai.
- Prieš metus ir aš taip maniau. Tuo labiau, kad tautinio jaunimo lyderiai ne kartą viešai skelbėsi neturį nieko bendra su neonaciais ir skustagalviais. Beje, ir prieš šių metų eitynes – taip pat. Tačiau per daugiau kaip metus net nelabai intensyvaus bendravimo su tais žmonėmis spėjau įsitikinti, kad tarp jų yra tokių lyderių, kurie nė akimirkos nedvejodami garbina Hitlerį, šlovina nacizmą ir jo priešakinį būrį - esesininkus. Apie žydus jų draugijoje galima kalbėti tik kaip apie kokius išsigimėlius ir niekaip kitaip.
Esu girdėjęs, kaip Hitlerio klaida buvo vadinamas žydų vaikų žudymas – suprask, jeigu jis būtų apsiribojęs vien jų tėvų naikinimu, viskas būtų buvę gerai. Tai ko verti tie visi vieši atsiribojimai?
Niekaip nesuprantu, ar tie, kas visus gėdingus nesusipratimus priskiria provokatoriams, iš tiesų nemato tikros padėties, kad turime pačių tikriausių nuosavų nacių, ar jie tik apsimeta kvaileliais ir flirtuoja su radikalais.
- Na bet gal nereikėtų tų akivaizdžių ekstremistų taip sureikšminti? Juk šiais metais Gedimino prospektu žygiavo daugybė žmonių šviesiais veidais.
- Ir labai apmaudu. Neabejoju, kad daugelis manifestantų – tikri patriotai ir jokie ne ekstremistai. Bet jiems gal kažko galvose trūksta, jeigu jie eina vienoje kolonoje su Šustausku, Mažonu, Murza, Gražuliu ir panašiais veikėjais? Juk nuo tų varganų žmogystų tiesiog iš tolo sklinda neapykanta visam pasauliui, o ne meilė Tėvynei! Meilę jie pripažįsta tik patys sau.
Tai – dar viena priežastis, dėl kurios aš asmeniškai nutariau nedalyvauti eitynėse. Kad nesusitapatinčiau su tais tamsybininkais ir narcizais. Ir kad savo dalyvavimu jų nelegitimuočiau. Esu patriotas, bet tikrai ne aklas fanatikas ar koks fundamentalistas.
Ir dar vienas dalykas: tą pačią kovo 11 d. viename televizijos žinių reportaže apie eitynes tokia gražuolė pareiškė, kad demonstruoja tik dėl to, jog valdžia demonstruoti uždraudė. Nemanau, kad ji viena tokia ten buvo. Bet visus juos eitynių organizuotojai, reikia manyti, lengva ranka įrašė į savo šalininkų gretas.
- Viešojoje erdvėje teko skaityti ir girdėti nemažai komentarų, kuriuose sakoma, kad tokiu būdu, masiškai dalyvaujant panašiuose renginiuose, galima „neutralizuoti“, „atskiesti“ ekstremistus, neleisti jiems savintis patriotizmo.
- Norėčiau tikėti, kad toks būdas veiksmingas ir gali priversti ekstremistus pabrukus uodegas sprukti ar bent pritilti. Ar net susimąstyti. Bet yra ir nuojauta, kad, kaip jau istorijoje yra atsitikę pačiais baisiausiais variantais, doraisiais ir naiviaisiais gali būti pasinaudota. Kad tie dorieji, patys nesuprasdami, ką daro, gali pasitarnauti piktiems žmonėms. Gerais norais pragaras grįstas. Ir dar tą mano nuojautą sustiprina tai, kad tie, kuriuos daugelis patriotiškai nusiteikusių žmonių laiko moraliniais autoritetais, apsimeta, jog ekstremistų nepastebi. O kartais net patys bando ekstremizmą pakurstyti. Pvz., signataras Algirdas Patackas. Net sunku suvokti, kokie tų žmonių motyvai.
Antikomunizmas?
Pagal tai, ką supratau studijuodamas ir vėliau stebėjau grįžęs į Lietuvą, galiu pasakyti, kad bolševizmas dvigubai baisus. Jis ne tik padarė mūsų sąmonei sunkiai pataisomą žalą, bet dar ir, klinikiniais terminais tariant, savo šalutiniu poveikiu per recidyvus privertė ne vieną mūsų tautai pasišventusį žmogų vienaip ar kitaip atsigręžti į nacizmą. Gal Lietuvoje tuo ir nereikėtų stebėtis, kai žinai, kad net dabartinėje Rusijoje nacizmas plinta kaip koks vėžys?
Ir neobolševizmas plinta ne ką prasčiau...
Jie vienas kitą maitina. Ir abu vienodai sėkmingai griauna tikro, oraus, į perspektyvą nukreipto patriotizmo pamatus.
Aklavietė?
Panašu į aklavietę. Bet Lietuvoje dar netrūksta ir savo galva galvojančių patriotų. Tik jiems dabar nedrąsu.
„Atgimimas“
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
Stanislovas
2013-03-16 09:23
Dar vienas KGB-istas infiltruotas į patriotinio jaunimo organizaciją.
Vos nesusivėmiau perskaitęs šį nešvankų straipsnį, kaip visokie Žalimai į Drąsos kelią infiltruojami.
Tiesiog šlykštu, kaip negrabiai kaišioja provokatorius VSD ir kitos antivalstybinės organizacijos, savo neveiklumu dangstančios pedofilus, kyšininkus ir žiaurų tautos išnaudojimą.
Ir už ką mes jums algas mokame bjaurybės?
Pidrilų portalas susigalvojo "Marių"
2013-03-16 09:32
Siūlau daugiau personažų - kad būtų įtikinamiau: "Ramintas", "Genovaitis", "Birutis"....
Būtinai papublikuokite, ką apie eitynes ir apie Kovo 11-ąją "mano" šitie personažai.
zz
2013-03-16 09:33
Ar nebus čia tik Haroldas Baubinas, kuris pabėgo iš LTJS ir tapo antifa dėl to, kad pats nesugebėjo susibendrauti su kolektyvu?
stebėtojas
2013-03-16 09:59
Čia kartais ne iš Haroldo Baubino interviu ėmė????
Buvo antifašistas, tada staiga tapo nacionalistu, o paskui vėl pavirto antifašistu. Antifa ir tie jo negerbia :D
Žmogelis pats nesusigaudo kas jis toks esąs :D
Joo
2013-03-16 09:48
Jo, kaip žiniasklaida nori surasti nors kokią šiukšlelę ir sumenkinti didingas eitynes, kurios parodė Sąjūdžio laikų tautinio atgimimo dvasią.
Žiniasklaida neklausinėja signatarų, neklausinėja tikrųjų patriotų, bet iš pakampių lesinėja socialistus, gėjus ir bet kokį prisiplakėlį, kad tik viską sumenkinti, apjuodinti.
Tik nepasiseks, lietuvių tauta dar gyva ir jūs jos atgal į savo komunistinių ar globalistinių bezdalų butelį jau neįkišite. Tokių tūkstantinių eitynių dar bus tik daugiau.
Nes lemiamas sprendimas dėl savo valstybės likimo priklauso LIETUVIŲ TAUTAI!
Žygeivis
2013-03-16 14:52
Neatlaikė jautrios "delfistų" "ružavai žydrosios" širdelės, neapšikusios Patriotinių eitynių - matyt, galų gale gavo iš savo šeimininkų taip lauktą komandą "fas"... :)
Na su DELFI viskas aišku - jis visada buvo akivaizdus antilietuviškas portalas, tarnavęs Lietuvybės priešams.
Tačiau iš tikrųjų gaila, kad Romualdo Ozolo įkurtas Sąjūdžio leidinys "Atgimimas", savo laiku kartų su "Sąjūdžio žiniomis" pažadinęs Lietuvių Tautą iš ilgo letargo, taip klaikiai išsigimė ir pavirto niekingų mankurtų bei aršių Lietuvybės priešų priebėga, "žydrąją" Jievrosojuzinę imperiją valdančių kosmopolitinių oligarchų pašluoste.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
:
