| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://www.lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Baltų kalbos ir tarmės - jų artumas ir tolumas http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=94&t=4809 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 29 Lie 2007 14:09 ] |
| Pranešimo tema: | Baltų kalbos ir tarmės - jų artumas ir tolumas |
Šaltinis - http://paliokas.blogspot.com/2007/07/rie-pospolita.html Autorius Eugenijus Paliokas 2007-07-28 Riečė Pospolita Internete radau siūlymą atlietuvinti Žečpospolitos vardą. Susimaniau „paknisti“. Gal kam nors bus įdomu šitie išvedžiojimai. Mat, jau kuris laikas kaip supratau, kad, amžiams bėgant, žodžių ir terminų prasmės kinta (o dažnai keičiamos tų, kurie valdo ar mano valdantys). Pasirausiau lenkiškose prasmėse (lenkiškai keletą žodžių, deja, temoku) ir radau, kad lenkai žodį pospolita dažnai naudoja su įvairiais žodžiais. Regis, lenkiškai pospolita dabar dažnai reiškia bendras: Polish English mewa pospolita Mew Gull (Common Gull) grusza pospolita (Pyrus communis) common pear Tuo tarpu Rzeczpospolita lenkams tebereiškia Bendrijos (Bendrą) Seimą: Rzecz pospolita albo Sejm pospolity. Parašykit Google Rzecz pospolita albo Sejm pospolity ir gausit daugybę nuorodų. Kadangi lenkai dabartinę savo valstybę vadina Rzeczpospolita Polska, galima manyti, kad senoji Rzeczpospolita lenkų sąmonėje tebereiškia maždaug Tai, kas turi Bendrą Seimą (Bendrą Riečę). Sutikit, kad mes, lietuviai, šitokią prasmę pamiršom. Žinoma, kai kas labai pasistengė padėti mums pamiršti. Todėl visiškai pritariu Vydimanto nuomonei, kad reikia atlietuvinti terminus. Todėl ir bandau surasti prasmines ir istorines žodžių kilmes. Kad lietuviškai Riečė turėjo prasmę, artimą dabar vartojamam žodžiui Seimas, tur būt, visi sutiks. Lieka neaišku, kas yra Pospolita senąją, pirmine, prasme. Bet pažiūrėkit, ką radau: polity 1538, from Fr. politie (1419), from L.L. polita "organized government" (see policy). Fr. ten reiškia French, o L.L. -- Late Latin - vėlyvoji lotynų kalba. Galit žiūrėti į tai skeptiškai, bet nepamirškim, kad toji Rzeczpospolita savo laiku buvo bene didžiausia Europos valstybė. Jei rastumėt kitokį žodžio Pospolita kildinimą, prašau, praneškit – būsiu dėkingas Įdedu keletą prūsiškų žodžių vertimų (prūsai juk mūsų giminės! o gal kas tebesijaučiat prūsais?), kurie turėtų pademonstruoti kaip kinta žodžiai “vaikščiodami“ tarp tautų besikeičiant pačioms tautoms: karalius - kunnegs karalienė - kunnegini Karaliaučius - Kunnegsgarbs kalnas - garbs kunigas - noseilaniks riteris - waldvika valdovas - waldniks lietuvis - laitawis latvis - lattawis jotvingis - jatawis lenkas - polis italas - walks rusas - guds baltarusis - gailaguds vokietis - miksis ispanas - španis graikas -greks žydas - judi stiprus - sparts jėga - spartis gudrus - wingars (t.p. klastingas, sukčius) geras - labs blogis - wargan vergas - sklawi vergija - sklawibi mirtis - gals galasa - wanga nauda - terpan pelnas - nauda brolis - brati taika - pakkajs žmona - gena vadas - mistras duoklė - kassis iždas - fiskus patranka - kanoni Štai jums ir kniaginia, ir bratkė, ir genų davėja, ir leidimas baltiškai, o ne slaviškai pakajintis, dar misteris, kasa, fiskalinis deficitas ir kanonada. Ir dar: pinigai - penningai pigus - lits prekė - perdasa pirklys - kaupiks parduotuvė - kaupabutan turgus - kaupan turtas - laban mokslas - zinani mokinys - maldaisis mokytojas - mukinnewis alus -piws degtinė - pirgals smuklė - karcema ponas - rikis tiesa - tikran melas - reddan darbas - dilin darbininkas - diliniks Dievas - Deiws laimė - deiwutisku Beje, antras klausimas, kuris mane tikrai domina: kada, kaip ir iš kur atsirado vardas Polska? Anais, Bendros Riečės laikais, regis, jo išvis nebuvo. Tie paaiškinimai, kuriuos radau pas lenkus dėl šio žodžio kilmės iš polianų genties vardo manęs netenkina, nes nežinia iš kur sk vietoj n. Polonia iš polianų man “išeina“, bet Polska - ne. Gal žinot ką nors? Mat, turiu savo versiją. Bet norėčiau išgirsti kitokias versijas taip pat. Parašė: Eugenijus Paliokas |
|
| Autorius: | Dainavis [ 11 Geg 2009 22:44 ] |
| Pranešimo tema: | |
Taigi, metraščiai rašė, kad Prūsai, Lietuviai ir Žemaičiai kalbėjo ta pačia kalba. Kam dar bandyt atgaivinti naujakalbę - tokią, kokia yra ir tuteišių, ar Baltarusių ar Latvių kalbos? |
|
| Autorius: | Žygeivis [ 14 Geg 2009 16:54 ] |
| Pranešimo tema: | |
Dainavis rašė: Taigi, metraščiai rašė, kad Prūsai, Lietuviai ir Žemaičiai kalbėjo ta pačia kalba. Kam dar bandyt atgaivinti naujakalbę - tokią, kokia yra ir tuteišių, ar Baltarusių ar Latvių kalbos?
Prūsų genčių kalba (tiksliau, įvairios prūsų tarmės) tikrai nebuvo ta pati, kaip to meto lietuvių kalba (tiksliau, to meto įvairios lietuvių tarmės - tame tarpe ir žemaičių). Išlikę prūsų kalbos paminklai - ir rašytiniai, ir asmenvardžiai, vietovardžiai bei vandenvardžiai tai labai aiškiai rodo. |
|
| Autorius: | Dainavis [ 06 Rgs 2009 19:52 ] |
| Pranešimo tema: | |
Na, Prūsų kalba, tavo pateikta, yra jau apslavinta, aplotyninta ir apgermaninta... Panašiai kaip Latvių, o, beje, neaišku, ar tuo metu ir Lietuvių kalba tie žodžiai nebuvo tiesiog sinonimai |
|
| Autorius: | Dainavis [ 06 Rgs 2009 19:55 ] |
| Pranešimo tema: | |
Be to Dievas visada buvo dievas, ir tuo jis skyrėsi nuo deivių... Man keistas tas noras ieškoti ir surasti, ko niekada nebuvo... Kažkaip ir žmona kildinama ne iš gimdyvė ar gimona, bet jau iš gena:)))) O kur kūlverstukas? |
|
| Autorius: | Dainavis [ 06 Rgs 2009 19:56 ] |
| Pranešimo tema: | |
Be to, o ką jau pas mus "labas" nereiškia "geras"?????????? |
|
| Autorius: | Dainavis [ 06 Rgs 2009 20:03 ] |
| Pranešimo tema: | |
Tas pats beveik su kiekvienu "prūsišku" žodžiu... Man vienas wiki moderatorius aiškino, kad Prūsų kalba net neprimena Lietuvių kalbos ir pateikė įrodymą būktai net pirminiai žodžiai, tokie kaip kalbėti (Prūsiškai byloti) ar kalba (bilis) skiriasi... nežinodamas, kad Lietuvių kalboje tai žodžiai sinonimai ir vien jau žodis "nebylys" turėtų išgainioti tokius svaičiojimus, o kur dar byla, balsas, bliauti, baubti, prabilti... Taip kad ta "Prūsų kalba" yra naujakalbė, atsiradusi išdarkius okupantams Lietuvių kalbą. |
|
| Autorius: | Dainavis [ 06 Rgs 2009 20:14 ] |
| Pranešimo tema: | |
Dar netgi pats Dnepras buvo iki krikščionybės vadinamas Geras upe, nuo žodžio gerti ir atsigerti, o ir budinai yra Lietuvių gentis, kaip ir skitai, kurie save laikė visų mūsų žemių viršesniais ir gyveno tarp Dono (Tenais) ir Dniepro (Geras), o kita kalbantys Sauromatai (rusai ir kazokai) jau gyveno kitapus Dono... Lenkai tuo tarpu gyveno už Veislos ir Vartos bei buvo vadinami žmogėdromis (androfagais) Herodoto laikais |
|
| Autorius: | tikras lietuvis [ 07 Rgs 2009 01:55 ] |
| Pranešimo tema: | |
Dainavis rašė: tas pats beveik su kiekvienu 'prūsišku' žodžiu...man vienas wiki mordaratorius aiškino kad Prūsų kalba net neprimena Lietuvių kalbos ir pateikė įrodyma būktai net pirminiai žodžiai, tokie kaip kalbėti (Prūsiškai byloti) ar kalba (bilis) skiriasi...nežinodamas kad Lietuviu kalboje tai žodžiai sinonimai ir vien jau žodis nebylys turėtų išgainioti tokius svaičiojimus, o kur dar byla, balsas, bliauti, baubti, prabilti...taip kad ta "Prūsų kalba" yra naujakalbė, atsiradusi išdarkius okupantams lietuvių kalbą
Gera mintis. Bet kaip paskui atsirado Lietuvoje tarmės? |
|
| Autorius: | Žygeivis [ 27 Kov 2010 23:01 ] |
| Pranešimo tema: | |
tikras lietuvis rašė: Dainavis rašė: tas pats beveik su kiekvienu 'prūsišku' žodžiu...man vienas wiki mordaratorius aiškino kad Prūsų kalba net neprimena Lietuvių kalbos ir pateikė įrodyma būktai net pirminiai žodžiai, tokie kaip kalbėti (Prūsiškai byloti) ar kalba (bilis) skiriasi...nežinodamas kad Lietuviu kalboje tai žodžiai sinonimai ir vien jau žodis nebylys turėtų išgainioti tokius svaičiojimus, o kur dar byla, balsas, bliauti, baubti, prabilti...taip kad ta "Prūsų kalba" yra naujakalbė, atsiradusi išdarkius okupantams lietuvių kalbą Gera mintis. Bet kaip paskui atsirado Lietuvoje tarmės? Bet kuri kalba visą laiką kinta - ypač, jei nėra rašto arba jis nėra plačiai paplitęs. Šis kitimas vyksta dėl daugybės labai įvairių veiksnių. Kai kada labai greit, kai kada - labai lėtai. Tarmės atsiranda lokaliose bendruomenėse - gentyse, dvaruose, parapijose, kada žmonės mažai bendrauja su toliau gyvenančiais savo gentainiais. Kuo toliau gyvena vieni nuo kitų, tuo menkiau keičiasi įvairiomis inovacijomis. Laikui bėgant tarmės pakinta jau tiek, kad susitikę kelių tarmių atstovai jau nebegali tarpusavyje susikalbėti. Taip ir atsiranda naujos kalbos. Prūsų kalba (tiksliau jos įvairios tarmės, kurioms kai kurie baltistai priskiria ir jotvingių kalbos tarmes), jau 14-15 amžiuose pakankamai stipriai skyrėsi nuo tuometinių lietuvių kalbos įvairių tarmių. Tai yra paliudyta amžininkų užrašuose. Vien žodžių lyginimas tik parodo, jog kalbos yra artimai giminingos, tačiau nerodo gramatikos pokyčių - o ji ypač svarbi kitos kalbos suvokime. Geraisiais pavyzdys - pabandykite paskaityti tekstus latvių kalba. Aš skaičiau ir tikrai nepaprastai sunku suprasti - tik kas kelintą žodį suvoki. Nors bendrą viso teksto prasmę supranti. Kiek žiūrėjau įvairius prūsų kalbos tekstus, tai jie tikrai ne lengviau suprantami, nei latviški. |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|