 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Nacionalistas, 2007 10 08 22:08
Norėjau Interne paieškoti daugiau informacijos apie poną Donskį ir atkreipiau dėmesį, kad kai kurie įdomūs straipsniai apie jį jau "išgaravo", tame tarpe ir iš DELFI, pvz. tema:
DELFI - L.Donskiui pasiūlyta pasitraukti iš VDU
(Taip pat ir daugiau kaip 1000 komentarų).
Įdomu, ar čia "techninė" problema, ar pono Donskio gerbėjų fanatizmas pasireiškė ir jie liepė išvalyti "kompramatą"?
P.S. Straipsnį dar galima perskaityti per Google kopija, o su komentarais (kurie yra ypač įdomūs) blogiau - reikia kiekvieną ieškoti atskirai.
Nacionalistas, 2007 10 08 22:58
Deja, neberadau ir informacijos apie tai, kaip ponas Donskis teisina buvusį ilgametį Lenkijos kagėbistą majorą Zygmunt Bauman (apie jo veiklą nuo 1943 metų - o faktiškai ir anksčiau - lenkiškoje Vikipedijoje informacijos pakankamai daug; angliškoje irgi tai paminėta - jis labai aktyviai dalyvavo naikinant ir ukrainiečių, ir lenkų partizanus, atrodo, prisidėjo ir prie lietuvių partizanų naikinimo Seinų-Suvalkų krašte):
Zygmunt Bauman - Wikipedia, wolna encyklopedia
http://pl.wikipedia.org/wiki/Zygmunt_Bauman
O štai pono Donskio nuomonė:
„Zygmuntas Baumanas yra vienas didžiausių pasaulio socialinių teoretikų ir vienas reikšmingiausių XX a. postmodernizmo atstovų. Jo talentas neišsitenka vienos mokslų srities ribose. Z. Baumanas jautriai suvokia socialinę teoriją, analizuoja įvairius šiandieninio visuomeninio gyvenimo reiškinius: kultūrą, etiką ir moralumą, laisvę, intymumą, draugystę, meilę ir kt. Mūsų universitetas, suteikdamas Z. Baumanui garbės daktaro regalijas, „įsirašo“ į garbingiausių pasaulio universitetų sąrašą“, – sakė ceremonijoje Londone dalyvavęs VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius prof. Leonidas Donskis.
Pasak profesoriaus, būdamas lenkų kilmės britų sociologu Z. Baumanas visuomet domėjosi Lietuvos intelektualine kultūra.
Su jo palaikymu 2001 m. prestižinėje akademinėje leidykloje „Rodopi“ įkurta prof. L. Donskio redaguojama vienintelė Europoje tarptautiniu mastu leidžiama ir platinama knygų serija iš Baltijos studijų."
Donskio dėka šis žydas iš Lenkijos gavo VDU garbės daktaro regalijas, tačiau į Lietuvą atvykti pabijojo ("dėl šeimyninių priežasčių"), todėl jas įteikė Londone Ušackas LR ambasadoje Londone.
Įdomu, ką pasakytų ponas Donskis, jei jam reiktų pareklamuoti kokį SD ar gestapo majorą, šaudžiusį žydus. Neabejoju, kad pono Donskio išgirtoji tolerancija išnyktų kaip dūmas ir virstu aršiu žydišku fanatizmu ...
Nacionalistas, 2007 10 09 14:25
Vakar čia įdėjau Lietuvoje labai kruopščiai slepiamą informaciją apie Lenkijos KGB majorą Zygmund Bauman, kuriam Donskio aktyvia iniciatyva buvo suteiktas VDU garbės dartaro regalijos.
Šiandien visa ši medžiaga jau išvalyta - o juk tai oficiali informacija iš Lenkijos KGB archyvų. Bet DELFI valdantys Donskio (o gal KGB) "gerbėjai" aktyviai valo bet kokią informaciją apie Donskio ryšius su šituo kagėbistu.
Nacionalistas, 2007 10 09 14:32
Pataisymas (ne Ušackas įteikė - anksčiau planavo, kad būtent jis įteiks, o Lydeka)
Rugsėjo 17 d. Lietuvos ambasadoje Londone Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka įteikė VDU garbės daktaro regalijas vienam žymiausių šio laikmečio sociologų, Leeds (Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui.************************************************************ Tarnybą KBW Baumanas pradėjo vyresniojo leitenanto laipsniu kaip bataliono vado pavaduotojas politinio auklėjimo reikalams. Vėliau dirbo dar instruktoriumi KBW Politinio auklėjimo valdyboje. Tarnybą baigė 1953 m. pasiekęs majoro laipsnį ir KBW Politinio auklėjimo valdybos Antrojo skyriaus viršininko postą.
Būtent politiniai KBW padalinių karininkai, tarp jų ir Baumanas, taikydami visapusės indoktrinacijos metodus, naujokus turėjo paversti ištikimais komunizmo gvardiečiais. Penktame ir šeštame dešimtmetyje, kai komunistai griežtai malšindavo Lenkijos visuomenės pasipriešinimo apraiškas, žiaurūs ir nuo moralinių principų laisvi žmonės tapo nepakeičiamais sistemos įrankiais.
Iš Baumano charakteristikų aiškėja, kad jis ne tik buvo politinis KBW funkcionierius, bet ir tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose prieš pogrindį. Jo viršininkai rašė, kad jis „dvidešimt dienų vadovavo būriui, kuris pasižymėjo didelio banditų skaičiaus suėmimu“. Už nuopelnus gavo aukštą valstybinį apdovanojimą – Narsiųjų kryžių (Krzyż Walecznych).
Iš komunistinių saugumo organų buvo atleistas 1953 m. kovo 15 d., praėjus dešimčiai dienų po Stalino mirties.
2007 m. Baumano praeitis pradėjo tapti žinoma ir Europoje. Taip nutiko po to, kai istorikas Bogdanas Musiałas, besiremdamas 2006 m. Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej paskelbtais šaltiniais, aprašė ją vokiečių spaudoje.
Baumanas į tai, tegul ir labai nenoriai, atsakė pokalbyje su britų The Guardian žurnaliste, kuri profesoriaus atsakymų pagrindu parengė platų straipsnį8. Pašnekovas patvirtino tarnybos KBW politiniame skyriuje faktą bei agentūrinį bendradarbiavimą su karine žvalgyba.
Tačiau vertindamas šiuos ryšius jis priskyrė jiems visai kitą prasmę, nei prieš metus Lenkijos spaudoje:
"Prieš karą Lenkija buvo labai atsilikusi šalis, okupacija tą dar pagilino. Nuskurdintoje šalyje galima tikėtis netekčių, pažeminimo, žmogaus orumo nepaisymo ir panašiai; ištiso socialinių-kultūrinių, spręstinų problemų sindromo. Jeigu pažvelgsime į ano meto Lenkijos politinį spektrą – komunistų partija žadėjo tinkamiausią sprendimą. Jos politinė programa geriausiai atsakė į problemas, su kuriomis Lenkija buvo susidūrusi. Ir aš buvau visiškai pasišventęs. Komunizmo idėjos buvo tiesiog Apšvietos tęsinys."Zygmuntas Baumanas ir „drugelio sparnai“
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010 ... io-sparnai
2010-09-28 22:20
Piotras Gontarčikas
Europarlamentaro profesoriaus L.Donskio kvietimu į Lietuvą atvyksta žymus britų sociologas Zigmuntas Baumanas, kuris skaitys dvi viešas paskaitas Vilniuje ir Kaune – rugsėjo 30 ir spalio 1 dienomis.
Ta proga siūlome mūsų skaitytojams įdomų lenkų publicisto Piotro Gontarčiko straipsnį, kuriame aptariamos netikėtos šio viešojo intelektualo biografijos kontroversijos.
Įdomu, ar profesorius L.Donskis taip pat kviestų ir žavėtųsi minėto sociologijos autoriteto asmenybe ir veikla, jeigu pastarasis jaunystėje būtų karjerą daręs ne stalinistinio NKVD lenkiškame filiale, bet analogiškame hitlerinio gestapo padalinyje ir būtų gaudęs ne patriotiškus lenkų partizanus, bet žydų sukilėlius Varšuvos gete?
DOROVĖ KAIP TEORIJA
2001 m. rugsėjį profesorius Zygmuntas Baumanas tarp lenkų inteligentų populiariame savaitraštyje Tygodnik Powszechny paskelbė rašinį, pavadintą „Kančios vardai, gėdos vardai“ (Imiona cierpiena, imiona wstydu), kuriame svarsto prastą žmogaus būklę, nuolat apsunkintą dorovės ir atsakomybės deficito. O juk, tikina autorius, visi mūsų pikti darbai neišvengiamai veikia žmonijos likimą, kaip „drugelio sparnų“ teorijoje, pagal kurią vabzdžio sparnelių plakimas turi įtakos visatai.
Profesorius rašo:
Mūsų moralinės atsakomybės jausmas ne kažin kiek pasikeitė nuo Adomo ir Ievos laikų. [...] Apie jokį įvykį, netgi smulkiausią ir, atrodytų, tik vietinės reikšmės, negalima su tikrumu pasakyti, kad jis nesukels „globalaus masto“ pasekmių. [...] Visi dabartiniame pasaulyje esame vieni nuo kitų priklausomi – nuo to, ką mes ir visi kiti veikia, ko iš apsileidimo nepadaro bei ką padaryti atsisako. Tačiau pats tos priklausomybės faktas nuo mūsų nepriklauso. Nesvarbu, ar mes apie jį žinome, ar ne; ar jį pripažįstame, ar veikiau vertiname jį kaip trumpalaikę nelemtį; ar jis mus džiugina, ar liūdina; ar planuodami savo veiksmus į šią priklausomybę atsižvelgiame, ar priešingai – ją ignoruojame. Panašiai nuo mūsų nepriklauso atsakomybė, kylanti iš visuotinės daugiapusės priklausomybės. [...] Tik viena priklauso nuo mūsų pačių: ar mes tą atsakomybę prisiimsime ir padarysime atitinkamas išvadas; ar tą atsakomybę, kurią mums likimas paskyrė, prisiimsime ir pagal šį pasirinkimą elgsimės. [...] Moralinė atsakomybė yra nedaloma – kaip tautų apsisprendimas arba kaip valdžia, kurios sau reikalauja tautų vyriausybės. Moralinė atsakomybė reikalauja, kad tie, kurie įvykdė nusikaltimą prieš žmones, neišvengtų bausmės ir kad visi, kurie nusikaltimo planus rezga ir jį rengia, žinotų, jog ir jie nuo bausmės nepabėgs. Bet atsakomybė reikalauja ir kitų dalykų, be kurių ji liks neįvykdyta. Jeigu štai atsakome už tai, kad pasaulyje, kuriame kartu gyvename, neatsirastų galimybių skriausti žmogų ir suteikti jam skausmo, tai tuomet nenuilsdami turime stengtis, kad visi, kurie daro blogį, būtų pastatyti prieš teisybę ir nubausti. Ir taip pat negalime pailsėti, kol pasaulyje yra likę neteisybės, kuri juntama kaip skriaudos žymė ir kurioje veisiasi blogis. Juo piktadariai ir minta. Blogis vešliausiai dygsta ir plinta abejingumo dirvoje, kai ji tręšiama skriauda bei žmogiškojo orumo paneigimu.1
Galima būtų manyti, kad įdomi Baumano esė galėtų tapti tarytum atrama suvedant sąskaitas su XX a. nusikaltėliškomis ideologijomis: komunizmu ir fašizmu. Taikant taip aiškiai nubrėžtas gėrio ir blogio kategorijas, pasaulį yra daug lengviau vertinti.
Dorovė, gėris ir blogis – tai juk nedalomos kategorijos. Nesakoma „mažesnio“ ar „didesnio“ blogio, taigi nėra ir jokio pateisinimo. Laikantis Baumano aiškinimo, nusikaltėliškų, apgaulingų ideologijų laikais kitiems padarytos skriaudos lieka blogiu nepriklausomai nuo to, kokios spalvos bei blizgesio ideologija jos buvo teisinamos.
Tačiau problema ta, kad diskusijose dėl komunizmo ir fašizmo praeities tokios paprastos kategorijos netaikytinos. Geriausias to įrodymas – paties Baumano elgsena anais laikais.
BAUMANAS IR JO „DRUGELIO SPARNAI“
„Zygmuntas Baumanas, gimęs 1925 m. Poznanėje, sociologas, iki 1968 m. Varšuvos universiteto mokslo darbuotojas, pašalintas dėl politinių priežasčių“, – galima perskaityti solidžioje enciklopedijoje2.
Tai trumpa, bet iškalbinga citata: nepaisant didžiulio kiekio įvairiausių Baumano biografijų, autobiografijų bei anotacijų, jos visos pasižymi savita asimetrija. Ji pasireiškia tuo, kad visur minimas profesoriaus pašalinimas iš universiteto, susijęs su sąskaitų suvedinėjimu Lenkijos komunistų partijos viduje 1968 m.
Praplėskime: Baumanas išstojo iš Lenkijos komunistų partijos 1968 m. sausio 4 d. Anksčiau, dar būdamas jos nariu, priklausė vad. partinių „revizionistų“ grupuotei. Jų pažiūros daugeliu atvejų buvo daug radikalesnės už oficialiąją partijos liniją3.
Po vadinamojo Šešių dienų karo tarp Izraelio ir arabų šalių (1967) partinė vadovybė pradėjo „valymo akciją“ savo gretose, taip pat mokslo įstaigose bei valstybės aparate. „Akcija“ apėmė žydų kilmės asmenis, kurie dažniausiai būdavo šalinami iš darbo, kartais – verčiami emigruoti.
Nesunkiai pasiekiama informacija apie profesoriaus elgseną ir likimą per 1968 m. įvykius Lenkijoje ir po to.
Tačiau dar visai neseniai buvo sunku kur nors rasti tikslesnių duomenų apie Baumano veiklą 1945-1953 m. Man 2006 m. pavyko archyvuose rasti kai kurių dokumentų, leidžiančių kiek užpildyti šią „baltąją dėmę“ įžymiojo mokslininko biografijoje.
Rasti dokumentai rodo, kad anuo metu Baumanas buvo Vidaus saugumo korpuso (Korpus Bezpieczeństwa Wewnętrznego, toliau – KBW) karininkas. Nors jame tarnaujantieji vilkėjo kariškas uniformas, su kariuomene mažai ką turėjo bendra.
Sovietai KBW įsteigė kaip komunistų partijos ginkluotą padalinį. Korpuso funkcijos atitiko NKVD vidaus dalinių paskirtį.
Ši struktūra Baumanui buvo pažįstama dar iš ankstesnių laikų, kai jis tarnavo Maskvos milicijoje, kuri taip pat priklausė NKVD.
Iš ten jis pateko į Sovietų Sąjungos teritorijoje buriamą vadinamąją Lenkijos liaudies kariuomenę. Kontroliuojama lenkų kilmės komunistų bei sovietų agentų, ji buvo sumanyta kaip Maskvos įrankis būsimam sklandžiam Lenkijos kolonizavimui.
Europoje pasibaigus karo veiksmams, t.y. 1945 m. birželį, Baumanas iš „Liaudies kariuomenės“ jau perėjo į KBW, kurio daliniai anuomet kovojo su pačiais stipriausiais ir žinomiausiais lenkų pogrindžio būriais, vis dar mėginančiais apginti šalies nepriklausomybę nuo sovietų ir komunistų.
Pasak oficialiosios Liaudies Lenkijos laikų istoriografijos:
Vidaus saugumo korpusas buvo įsteigtas liaudies valstybės apsaugai nuo vidaus priešų. [...] liaudies valdžia privalėjo imtis atitinkamų politinių-karinių veiksmų. Juos vykdant svarbų vaidmenį atliko KBW. Jam glaudžiai bendradarbiaujant su Viešojo saugumo įstaigomis [NKVD/KGB lenkiškas atitikmuo, – vert. past.], Pilietine milicija bei Krašto apsaugos ministerijos specialiosios paskirties vienetais kontrrevoliucija buvo išsklaidyta, o vėliau – likviduotas ginkluotas pogrindis ir jo liekanos, besireiškiančios banditizmu 1949-1953 m.4
Tarnybą KBW Baumanas pradėjo vyresniojo leitenanto laipsniu kaip bataliono vado pavaduotojas politinio auklėjimo reikalams. Vėliau dirbo dar instruktoriumi KBW Politinio auklėjimo valdyboje. Tarnybą baigė 1953 m. pasiekęs majoro laipsnį ir KBW Politinio auklėjimo valdybos Antrojo skyriaus viršininko postą.
Būtent politiniai KBW padalinių karininkai, tarp jų ir Baumanas, taikydami visapusės indoktrinacijos metodus, naujokus turėjo paversti ištikimais komunizmo gvardiečiais. Penktame ir šeštame dešimtmetyje, kai komunistai griežtai malšindavo Lenkijos visuomenės pasipriešinimo apraiškas, žiaurūs ir nuo moralinių principų laisvi žmonės tapo nepakeičiamais sistemos įrankiais.
Iš Baumano charakteristikų aiškėja, kad jis ne tik buvo politinis KBW funkcionierius, bet ir tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose prieš pogrindį. Jo viršininkai rašė, kad jis „dvidešimt dienų vadovavo būriui, kuris pasižymėjo didelio banditų skaičiaus suėmimu“. Už nuopelnus gavo aukštą valstybinį apdovanojimą – Narsiųjų kryžių (Krzyż Walecznych). Iš komunistinių saugumo organų buvo atleistas 1953 m. kovo 15 d., praėjus dešimčiai dienų po Stalino mirties5.
Tačiau formalus atleidimas iš darbo nereiškė Baumano darbo komunistinio saugumo organams pabaigos. Išliko dar vienas aplankas, susijęs su jo byla.
Jo turinys rodo, kad 1947 m. lapkritį Baumanas buvo užverbuotas ir tapo karinės saugumo tarnybos (sovietinio „Smeršo“ atitikmens) slaptu bendradarbiu.
Operatyvinio darbo sąrašuose iš pradžių buvo vadinamas „informatoriumi“, vėliau „rezidentu“.
Po trejų metų, atsižvelgiant į jo sėkmingą karjerą KBW, Baumanas buvo pašalintas iš agentūrinio tinklo.
Jo įsipareigojimas bendradarbiauti bei darbo byla po to buvo sunaikintos, todėl išliko tik keliolika svarbių su tuo susijusių dokumentų. Nėra žinoma, apie ką ir kokias informacijas kariniam saugumui jis buvo perdavęs.
Tačiau verta paminėti, kad dar tarnybos KBW laikais Baumanas neakivaizdiniu būdu mokėsi Lenkijos komunistų partijos CK mokykloje, o 1953 m. atsidūrė Varšuvos universitete. Jo ano laikotarpio kūrybą sunku būtų vertinti kitaip negu kaip mokslo Lenkijoje sovietinimą, perkeliant komunistinius intelektualumo standartus į nuo tikrų mokslininkų „apvalytas“ mokslo įstaigas.
Būdingame anų laikų „moksliniame“ rašinyje Baumanas teigė:
Lemiamą vaidmenį mobilizuojant masių pastangas atlieka partijos propaganda – paliečianti problemas, kurios rūpi masėms, paremta giliu masių troškimų pažinimu, drąsiai aptarianti kiekvieną jų rūpestį, išsklaidanti abejones bei stiprinanti tikėjimą kūrybinėmis masių galiomis, nukreipta aiškinti partijos politiką, kelianti dar didesnį masių pasitikėjimą ir pasikliovimą savo avangardu. Partinė propaganda yra pašaukta didinti aktyvųjį masių vaidmenį.6
Tad tegul ir labai sudėtinga aiškiai įvertinti vėlesnius Baumano intelektualinius pasiekimus bei jų svarbą Lenkijos mokslui, bet būsimo mokslininko vaidmenį KBW kvalifikuoti daug lengviau. Jo plakimas „drugelio sparnais“ vienaprasmiškai vadintinas nusikaltėlišku.
PRITAIKYTI BAUMANOLOGIJĄ
„Jeigu štai atsakome už tai, kad pasaulyje, kuriame kartu gyvename, neatsirastų galimybių skriausti žmogų ir suteikti jam skausmo, tai tuomet nenuilsdami turime stengtis, kad visi, kurie daro blogį, būtų pastatyti prieš teisybę ir nubausti“, – rašė Baumanas cituotame esė Tygodnik Powszechny.
Todėl kiek netikėta buvo šių moralinių samprotavimų autoriaus reakcija, kai buvo paviešinti ir įvardyti faktai apie jo paties darytą blogį.
Baumanas atsakė: „Mano biografija nebuvo ir nėra paslaptis, ir nereikia kapstytis saugumo archyvuose, norint su ja susipažinti“7.
Tačiau žurnalistų paklaustas, jis vis dėlto nesugebėjo tiksliai pasakyti, kas (o gal jis pats?), kaip ir kada ją aprašė.
Savo gynimosi strategiją Baumanas grindė priekaištais istorikui (šio teksto autoriui, – vert. past.), kuris mėgino atskleisti mažiau žinomą jo biografijos dalį: „tikriausiai IPN [Instytut Pamięci Narodowej – Tautos atminties institutas] archyvuose saugomos storesnės, tarp kitų ir man skirtos bylos, kuriose įsegti raportai apie mano „antivalstybinę ir antisocialistinę“ veiklą“. Be abejo, tokių dokumentų irgi galima rasti, bet ar tai suteikia mums pagrindą nutylėti arba iškraipyti profesoriaus ankstesnio aktyvumo esmę? Juk dorovė, – kaip jis pats rašė, – nedaloma.
Pasaulinio garso mokslininko komentare buvo galima nujausti tarsi ir atgailos gaidą: „Kur ir kada pasisakiau anos savo biografijos atkarpos klausimu? Visur ir visuomet savo ilgo – brandaus – viešojo gyvenimo tarpsniu, kurį didele dalimi paskyriau siekiui kitiems ir sau įsisąmoninti grėsmes, kylančias iš jaunatviško naivumo spąstų bei protinės vergystės pinklių“.
Tarnyba komunistinių saugumo organų struktūrose šitaip buvo pavadinti jaunystės klaida, kažkuo gėdinga ir bloga, nuo ko – tikėtina – vėlesnis, viešasis profesoriaus aktyvumas galėtų mus apsaugoti. Tai gana iškalbingas faktas, ypač jog vėliau buvusio KBW darbuotojo filosofija ir iš jos kylantis istorijos vertinimas pastebimai pakito.
2007 m. Baumano praeitis pradėjo tapti žinoma ir Europoje. Taip nutiko po to, kai istorikas Bogdanas Musiałas, besiremdamas 2006 m. Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej paskelbtais šaltiniais, aprašė ją vokiečių spaudoje.
Baumanas į tai, tegul ir labai nenoriai, atsakė pokalbyje su britų The Guardian žurnaliste, kuri profesoriaus atsakymų pagrindu parengė platų straipsnį8. Pašnekovas patvirtino tarnybos KBW politiniame skyriuje faktą bei agentūrinį bendradarbiavimą su karine žvalgyba. Tačiau vertindamas šiuos ryšius jis priskyrė jiems visai kitą prasmę, nei prieš metus Lenkijos spaudoje:
Prieš karą Lenkija buvo labai atsilikusi šalis, okupacija tą dar pagilino. Nuskurdintoje šalyje galima tikėtis netekčių, pažeminimo, žmogaus orumo nepaisymo ir panašiai; ištiso socialinių-kultūrinių, spręstinų problemų sindromo. Jeigu pažvelgsime į ano meto Lenkijos politinį spektrą – komunistų partija žadėjo tinkamiausią sprendimą. Jos politinė programa geriausiai atsakė į problemas, su kuriomis Lenkija buvo susidūrusi. Ir aš buvau visiškai pasišventęs. Komunizmo idėjos buvo tiesiog Apšvietos tęsinys.
Sunku nepastebėti ryškaus intelektinio akiračio susiaurėjimo: šiame pasisakyme profesorius Baumanas bemaž išlieka propagandinių lapelių lygmenyje, kuriuos redaguodavo šeštame dešimtmetyje.
Keista (o gal visai ir ne), bet panašių idėjų neseniai esu radęs viename Rusijos Federacijos Saugumo Tarnybos (KGB paveldėtojos FSB) leidinyje, kur kalbama apie sovietų puolimą prieš Baltijos šalis 1940 m. Priderindami kalbą prie Europos kairiųjų žargono, seni kagėbistai šią operaciją vaizduoja naujai: tarsi anuomet turėta reikalo su autoritarinių valstybių „demokratizacija“ bei žmogaus teisių principų diegimu. Labai panašiai, kaip ir Baumano komentare...
Be abejo, šiandien Lenkijoje ir kitose komunizmą patyrusiose šalyse panašus dalyvavimo stalininiame teroro aparate vertinimas nesulauktų visuotinės paramos. Todėl Lenkijoje šios mintys ir nebuvo išsakytos. Užtat buvo galima jas išreikšti angliškame The Guardian, nes vidutiniam Vakarų Europos skaitytojui komunistinis totalitarizmas paprastai mažai pažįstamas. Įžymus profesorius šitai puikiai žino, todėl nebūgštaudamas gali manipuliuoti faktais ir reikšmėmis.
Toliau kalbėdamas su The Guardian Baumanas lygina savo veiklą, nukreiptą prieš lenkų pogrindį, su mūsų dienų „kova prieš terorizmą“.
Nesunku padaryti išvadą, kad į tokį „terorizmo įveikos“ apibrėžimą puikiai tilptų užgrobtų kraštų visuomenės pasipriešinimo malšinimas, pavyzdžiui, pokario Lietuvoje arba Ukrainoje, visa NKGB bei „Smeršo“ veikla ir pan. Gudrus, įprastas klastingumo ribas peržengiantis melas? Gal, bet dėl to Vakaruose niekas už „drugelio sparnų“ nečiups.
KAS TIE NUSIKALTĖLIAI?
Dar kartą grįžkime prie cituotų profesoriaus Baumano žodžių: „nenuilsdami turime stengtis, kad visi, kurie daro blogį, būtų pastatyti prieš teisybę ir nubausti“. Pagrįstai galime klausti, ar ir šiuo atveju nusikaltėliai privalo būti nubausti ir pasmerkti? Kas tie „visi“? Panašu, kad gauname atsakymą, kad tik ne KBW politrukai bei komunistinės karinės žvalgybos agentai.
The Guardian žurnalistė gina savo pašnekovą – įžymų profesorių:
Pastaraisiais metais įsigalėjo savita mada, būdinga šalims, kurios giliausiai nukentėjo nuo ideologinio nuprotėjimo XX a. viduryje, kaip antai Vokietija ar Lenkija, – tai mada kapstytis po praeitį, badyti pirštais žmones ir skaityti moralus. Knaisiojimasis seniai užskleistose bylose kone atstoja dirginančių paveiksliukų žiūrėjimą. Tai paprastai pateisinama tiesos ieškojimu bei pūliuojančių žaizdų valymu ir tam tikra prasme taip iš tiesų yra. Tačiau verta kelti klausimus dėl kai kurių iš šių atradimų svarbos čia ir dabar, ir todėl argi galime leisti, kad jie ant ištisų žmonių gyvenimų mestų šešėlį. [...] šių tyrimų rezultatus derėtų svarstyti visame anos epochos realijų kontekste, taip pat reikėtų tiksliai suprasti, kokie dabartiniai tikslai slypi už šių atradimų bei stiliaus, kuriuo apie juos diskutuojama.9
Čia jau piktadariai nebe tie, kurie darė bloga, bet tie, kurie tai garsiai, tegul ir po laiko, įvardija. Taigi nesama rimto reikalo kreipti dėmesį į piktadarius, pažvelkime geriau į anuos, kurie – labai įtartinais tikslais – domisi tiesos atskleidimu.
Filosofo samprotavimų ašį, regis, sudaro klausimas: „Kam tas atskleidimas naudingas?“ Lenkijoje vykstant diskusijoms apie naujausiąją istoriją, jau buvo pasiūlyta daug atsakymų.
Istorikams, kurie atskleidė kompromituojančią viešų asmenų praeitį, buvo prikišamas siekis suvesti asmenines sąskaitas, inkriminuojami „inkviziciniai veiksmai“, šiaip pavydumas ir niekšiškumas.
Universitetų profesoriai, atskleidus jų agentūrinį bendradarbiavimą su saugumu, piktinosi, kad šitaip paneigiami jų dideli laimėjimai, o dar ir kėsinamasi į mokslo laisvę.
Žurnalistai gynėsi tikindami, kad jų bendradarbiavimo faktų atskleidimas kylantis iš politinių priešų, dabartinių spectarnybų bei pavydžios konkurencijos sąmokslo.
Politikai skelbė, kad visa tai – paklaikusių Lenkijos dešiniųjų kerštas ir noras atsigriebti. Beveik visi buvę agentai ir komunistiniai nusikaltėliai choru kartoja, kad reikia susekti tuos, kurie atskleidžia nepatogius praeities fragmentus, nes jie iš tikrųjų nieko neatskleidžia, o tik falsifikuoja.
Ir pats Baumanas, kalbėdamas su The Guardian, visą dalyką vertino kaip esamosios politinės kovos už Lenkijos dešiniųjų vyriausybės legitimumą elementą: „Aš manau, kad tai viską ir paaiškina. Niekada neslėpiau, kad esu kairiųjų pažiūrų. Buvau kairysis, esu kairysis ir toks mirsiu, tikiuosi. Bet kompromituodami mane jie [dešinieji] gali netiesiogiai silpninti pasitikėjimą politine kairiąja Lenkijoje“.
Be abejo, neįmanoma visu tikrumu paneigti, jog Baumano kompromituojančios praeities iškėlimas viešumon – dabartinės Lenkijos įtakingų politikų darbas, tarsi sąmokslas prieš įžymų, nepalankų, priešingų pažiūrų mokslininką, tačiau lygiai taip pat sunku tokia versija patikėti. Apskritai galima teigti, kad Baumano biografijos faktų paviešinimo aplinkybės – ne esminės. O gal ir tie faktai ne patys svarbiausi.
Pagrindinę problemą čia sudaro klausimas: kaip pasaulinio masto moralės filosofas suvokia aną praeitį, taikydamas etines kategorijas. Tas suvokimas turės pasekmių jo dėstomam mokslui. O pasak jo, regis, belieka sutikti, kad nesama jokių tvirtų atspirties taškų, takoskyros tarp gėrio ir blogio. Gal esama tik pažangos, kuri reikalauja iš aplinkinių, liečiamų „drugelio sparnais“, supratimo ir pritarimo „naujojo pasaulio“ statytojams. Tuomet negali būti nei teisybės, nei bausmės, o tik nuopelnai kairiųjų ideologijai, iki gyvos galvos garantuojantys neliečiamybę prieš tiesos ir teisybės reikalavimus.
Nei šio, nei kitokio panašaus „imuniteto“ istorikai, laimei, neprivalo paisyti. Belieka kuo pilniau atskleisti bei aprašyti kiekvieno totalitarizmo praeitį. Natūraliu aprašymo aspektu lieka įveikimas tos ideologijos, kuri laimėjo paskutinį karą ir dar nesulaukė savo Niurnbergo.
Dėl tos pergalės iki šios dienos komunistų nusikaltimai, ypač Vakaruose, matuojami kitu matu negu nacionalsocialistų ar apskritai „fašistų“.
Tačiau pokarinė ideologijos pergalė tai paaiškina tik iš dalies. Ne mažiau čia svarbi įvairių buvusių aktyvių komunistinio totalitarizmo funkcionierių dabartinė veikla. Vienas jų – profesorius Zygmuntas Baumanas, dorovės mokytojas.
1 http://www.tygodnik.com.pl/numer/2738/bauman.html
2 Nowa Encyklopedia Powszechna PWN, t. 1, Warszawa, 1995, p. 380.
3 Saugumo Tarnybos (Urząd Bezpieczeństwa) kapitono Andrzejaus Kwiatkowskio tarnybinė ataskaita, duota 1968 m. sausio 5 d., skirta šiam įvykiui. Dokumentas publikuotas: Marzec w dokumentach MSW, t. 1: Niepokorni, opr. Franciczek Dąbrowski, Piotr Gontarczyk, Paweł Tomasik, Warszawa, 2008, p. 869, Nr. 250.
4 Z walk przeciwko zbrojnemu podziemiu 1944-1947, red. Maria Turlejska, Warszawa, 1966.
5 Šiuos biografinius duomenis apie Baumano tarnybą ir slaptą bendradarbiavimą su komunistinės valstybės saugumo organais grindžiu dokumentais, saugomais Tautos atminties instituto (Instytut Pamięci Narodowej) archyve: KBW karininko asmens byla (0193/8207) bei karinės žvalgybos (Informacja Wojskowa) agento asmens byla, slapyvardžiu „Semjon“, šifras IPN0193/8207. Šia tema jau esu rašęs savaitraštyje „Ozon“ (2006-06-8-16), o mano parengti dokumentai paskelbti Biuletyń Instytutu Pamięci Narodowej, 2006, Nr. 6.
6 Zygmunt Bauman, J. Wiatr, „O roli mas w historii“, in: Myśl filozoficzna, 1953.
7 Čia ir toliau: Ozon, 2006-06-8-16.
8 Aida Edemariam, „Professor with a past“, interview with Zygmunt Bauman, in: The Guardian, 2007-04-28, in: http://books.guardian.co.uk/departments ... 22,00.html
9Ibid.
ZYGMUNT BAUMAN (g. 1925 Poznanėje) – Lietuvoje žinomas kaip „pasaulinio garso sociologas“, lietuviškai išleistos jo knygos „Globalizacija: pasekmės žmogui“ (2002) ir „Likvidi meilė – apie žmonių ryšių trapumą“ (2007). Baumanui 2007-04-19 Vytauto Didžiojo universiteto Senatas 27 balsais už ir 7 prieš suteikė VDU garbės daktaro vardą. Tačiau naujojo garbės daktaro pagerbimo ceremonija neįvyko, Baumanui dėl asmeninių priežasčių atšaukus savo nuo seno paskelbtas, gegužę Kaune ir Vilniuje turėtas skaityti paskaitas. Pastebėtina, kad prieš Baumano pagerbimą gana garsiai protestavo dalis Kauno intelektualų, pirmiausia ateitininkai.
PIOTR GONTARCZYK (g. 1970) – dr., istorikas ir politologas, pokario Lenkijos tyrinėtojas, dirba Tautos Atminties institute (Instytut Pamięci Narodowj), tekstą iš lenkų k. vertė Katarzyna Korzeniewska.
„Naujasis Židinys-Aidai“, 2008, nr. 3 (207), p. 102-106.
Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010 ... io-sparnai
>piktiesiems
2010-10-04 14:56
Gerbiamasai Piktiesiems, informacija apie "draugo" Zygmunto Baumano aka "tovarišč Semjon" biografiją ne "abejotina", bet 100% tiksli - ir paimta iš oficialių Lenkijos archyvų. Ir pateikė ją ne koks nors delfio komentatorius, bet labai rimtas lenkų istorikas, oficialaus valstybinio instituto darbuotojas.
Galų gale - ir pats tovariščius Zygmuntas po paviešinimo jos nepaneigė, apsiribodamas jos neafišavimu.
O moralinis teismas už praeities "žydarbius" yra privalomas net ir "tokio lygio žmonėms".
Tenka priminti, kad pvz. dr. Mengelė buvo puikus gydytojas ir savo eksperimentais nuveikė labai daug gero, stumteldamas medicinos lygį pirmyn. Jo eksperimentų rezultatais iki šiol naudojasi mokslas. Bet ar tai pagrindas neteisti 'tokio lygio žmogaus"?
>bauman
2010-10-05 8:51
Paskaitykit Lenino ar Trockio raštus - ten irgi labai nekvailų minčių ir taiklios kritokos pasitaiko. Kas nekeičia to fakto, kad jie buvo nekaltų žmonių masinių žudynių organizatoriai.
O pagrindinė Baumano veikalo apie globalizmą mintis - kad reikalinga Pasaulinė Vyriausybė, nes tik ji, anot jo, sugebės sutramdyti tarptautines korporacijas. Girdėta daina, ar ne?
jj
2010-10-07 11:24
joo, RAtzingeriui prikisa net jo prievartini vaikystes darba hitlerjugendo gretose, o sitas savanoris idejinis teroristas negali buti net seseliu itarimu paliestas. Stai jums ir vienodi etikos standarati, nedaloma etika..
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Vas 2012 16:17. Iš viso redaguota 3 kartus.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
