Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Didžioji karaimo Juozo Grigulevičiaus paslaptis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Slaptųjų, specialiųjų, teisėtvarkos tarnybų bei organizacijų veikla ir istorija (taip pat ir Lietuvos)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Didžioji karaimo Juozo Grigulevičiaus paslaptis

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Didžioji karaimo Juozo Grigulevičiaus paslaptis

Parašytas: 01 Rgp 2011 15:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

Didžioji karaimo Juozo Grigulevičiaus paslaptis

http://slaptai.lt/zvalgyba-kontrzvalgyb ... aptis.html

Gintaras Visockas,
Žvalgyba ir kontržvalgyba

1951-aisiais metais Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja sušaukė sesiją, kurioje buvo apžvelgiama politinė ir ekonominė padėtis Lotynų Amerikos šalyse. Toje sesijoje ypač aršiai siautėjo tuometinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Andrėjus Vyšinskis.

Nesiskaitydamas nei su žodžiais, nei su diplomatui privalomomis etiketo taisyklėmis, jis negailestingai užsipuolė būtent tas Lotynų Amerikos valstybes, kurios simpatizavo Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Labiausiai tąsyk kliuvo nedidelei Kosta Rikos valstybei, kuri palaikė draugiškus, dalykiškus santykius su Vašingtonu. Žodžiu, SSRS diplomatijos šefas elgėsi kaip tikras chamas. O tuometiniai Kosta Rikos vadovai buvo pasimetę. Jie nežinojo, kaip deramai atsikirsti į iš piršto laužtus kaltinimus, beje, pateiktus grubia, diplomatams nebūdinga maniera.

Išeitį surado tuometinis Kosta Rikos ambasadorius Vatikane Teodoras Bonefil Kastro. Jis per naktį parašė padorumo ribų neperžengiantį, tačiau šmaikštų, žaismingą, argumentuotą bei įtikinamą atsaką sovietų diplomatams. Kitą dieną Kosta Rikos vadovai sesijoje perskaitė tą laišką viešai, girdint visiems sesijos dalyviams. Oficialus Kosta Rikos atsakas sulaukė ovacijų ir pritarimo. O pasipūtusiam SSRS diplomatijos šefui A.Vyšinskiui nieko kito nebeliko kaip gėdingai tylėti. Raudonuojantis, siuntantis, prakaituojantis A.Vyšinskis suprato, jog rusiškos replikos čia nepadės, nes jo oponentai pasirodė esą gerokai iškalbingesni. Sesijos dalyvių simpatijos buvo skirtos mažosios Kosta Rikos atstovams.

Po akivaizdžios diplomatinės sėkmės Kosta Rikos ambasadorius Vatikane tapo asmeniniu Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro A.Vyšinskio priešu. Nesunku įsivaizduoti, kokiais epitetais A.Vyšinskis apibūdindavo poną T.B.Kastro, kai siųsdavo diplomatinius laiškus į Maskvą. Kosta Rikos diplomatas Vatikane buvo pravardžiuojamas ir “sarginiu imperializmo šunimi”, ir “aklu, kvailu amerikiečių politikos trubadūru”. O SSRS diplomatas Italijoje Michailas Kostyliovas savo ataskaitose Kosta Rikos atstovą apibūdindavo kaip “itin SSRS santvarkai nepalankų reakcionierių”.

Tuo tarpu Kosta Rikos diplomatas T.B.Kastro po skandalo JTO sesijoje ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais. Pavyzdžiui, jam iš karto buvo pavesta kuruoti santykius ir su tuometinėmis Jugoslavijos bei Italijos vadovybėmis. Kosta Rikos diplomatą pagerbė net tuometinis Popiežius Pijus XII, surengdamas išskirtinį priėmimą. Tačiau vertindamos pono T.B.Kastro veiklą iš tikrųjų klydo abi pusės: ir sovietų diplomatai, laikydami jį mirtinu SSRS priešu, ir vakariečiai, manydami, kad jis – nuoširdus Amerikos draugas. T.B.Kastro buvo itin slaptas sovietų žvalgybos agentas.

Nuotraukoje: žymusis Sovietų Sąjungos agentas nelegalas Juzef Grigulevič.

Apie tai, kad T.B.Kastro yra su SSRS žvalgyba ryšius palaikantis žvalgas - nelegalas, - 1951-aisiais žinojo tik Stalinas ir dar keli sovietinės žvalgybos viršininkai. Ši paslaptis nebuvo atskleista iki pat šio žvalgo mirties 1988 metais. Kai kurių papildomų žinių apie šį sėkmingai sovietų žvalgybai dirbusį šnipą pavyko sužinoti ir po 1991-ųjų, kai žlugo pati Sovietų Sąjunga.

Tad kas gi iš tiesų buvo Kosta Rikos ambasadorius T.B.Kastro? Atsakymas į šį klausimą turėtų dominti ne vien Rusiją, Kosta Riką ar Vatikaną. Šią istoriją verta įsiminti ir Lietuvai, kadangi Kosta Rikos ambasadoriumi apsimetinėjęs T.B.Kastro iš tikrųjų buvo ... Lietuvoje gimęs karaimas Juzef Grigulevič.

J.Grigulevič gimė 1913-aisiais metais Vilniaus karaimų šeimoje. Iš pradžių jis buvo būtent Juzef Grigulevič. Tačiau Lietuvai išsilaisvinus iš carinės Rusijos okupacijos ši šeima sulietuvino savo pavardes. Juzef Grigulevič tapo Juozu Grigulevičiumi.

Bet Juozo Grigulevičiaus draugystė su Lietuva nebuvo ilga. Karaimas J.Grigulevičius simpatizavo komunistinėms idėjoms, propagavo revoliucijas. Todėl nenuostabu, kad 1931-aisiais už komunistinę propagandą buvo uždarytas į Lukiškių kalėjimą. Po kelerių metų paleistas į laisvę J.Grigulevičius išvyko gyventi į Lenkiją, iš kurios už komunistinių idėjų propagavimą netrukus taip pat buvo išprašytas.

Tada šis karaimas atsidūrė Prancūzijoje. Čia jis užmezgė ryšius su tarptautinėmis kairiosiomis organizacijomis, kurios finansiškai remdavo viso pasaulio revoliucionierius. Tos organizacijos kaupė milžiniškas lėšas, reikalingas revoliucijos propagandai. Tiksliau tariant, rūpinosi ne tuo, kaip pavalgydinti arba aprengti ištremtus revoliucionierius, o kaip surengti revoliucinius maištus. Pagrindinis kairiosios organizacijos, į kurią įstojo ir karaimas iš Vilniaus, rėmėjas buvo Kremlius. O lėšų srautus prižiūrėdavo NKVD agentai.

J.Grigulevič dirbo Paryžiuje prisidengęs Martino Edmondo Antuano pavarde. Kad J.Grigulevič nėra tikras prancūzas, niekam net į galvą nešaudavo. Mat šis karaimas buvo velniškai gabus užsienio kalboms. Užsienio kalbas jis išmokdavo labai greitai. Bet svarbiausia, kad išmoktomis kalbomis jis kalbėdavo be mažiausio akcento. Prancūzijoje jį laikė tikru prancūzu. O Ispanijoje – tikru ispanu. Savo žvalgybinės karjeros metu J.Grigulevič teko apsimesti dar ir tikru argentiniečiu bei tikru meksikiečiu. Iš viso šis iš Lietuvos kilęs karaimas laisvai ir be akcento kalbėjo maždaug dešimčia kalbų.

Sovietų žvalgyba ilgai nelaukusi nusprendė užverbuoti poną J.Grigulevič. Maskvoje puikiai žinojo, kad “karaimas Juzekas” iš tiesų yra gimęs Lietuvoje, kad jam nepatikusi lietuviška nepriklausomybė, kad jam už komunistines pažiūras teko sėdėti net Lukiškių kalėjime. Tuometiniai SSRS žvalgybos vadovai nusprendė verbuoti J.Grigulevič Paryžiuje. Ir būtų nesunkiai užverbavę, jei ne atsitiktinumas. Tuomet sunkiai susirgo Argentinoje gyvenęs J.Grigulevič tėvas, ir sūnus nedelsdamas išplaukė į Buenos Aires karšinti senojo tėvo. Verbavimo procedūra atidėta palankesniam momentui.

Ispanijoje kilus pilietiniam karui J.Grigulevič neliko nuošalyje. Jis palaikė komunistuojančių ispanų pusę. Tapęs 5-ojo pulko kuopos vadu padarė puikią karinę karjerą, kadangi minėtasis pulkas kovėsi pačiuose sudėtingiausiuose kariniuose placdarmuose. Beje, J.Grigulevič kariavo kaip argentinietis Chose Okampo. Net ir čia šį avantiūristo gyslelę turėjusį “argentinietį” lydėjo sėkmė. Jis nebuvo net sužeistas, nors elgėsi drąsiai, nesislėpdavo už bendražygių nugarų.

Štai tada sovietų žvalgyba dar kartą prisiminė “iš Vilniaus kilusį Juzeką”. Ir nusprendė šį “poliglotą bei šaltakraujišką avantiūristą” užverbuoti neatidėliojant šios procedūros vėlesniems laikams. Verbavimo operacija patikėta aukšto rango rezidentui Aleksandrui Orlovui (Švedui). “Juzeką iš Vilniaus” užverbuoti buvo itin lengva. J.Grigulevič seniai buvo pasiruošęs bendradarbiauti su to meto SSRS slaptosiomis tarnybomis. Slapta verbavimo procedūra buvo vien formalumas. J.Grigulevič savo noru, niekieno neverčiamas tapo žvalgybininku – nelegalu.

Tiesa, iš pradžių sovietų žvalgai tikrino, ar J.Grigulevič yra patikimas agentas. Jam buvo pavesta likviduoti keletą ispanų komunistams kenkiančių anarchistų. Tie darbininkų gretose didelę įtaką turėję anarchistai dažnai būdavo populiaresni nei komunistai. Štai tokius ir reikėjo arba nušauti, arba nunuodyti, arba suvažinėti.

Pats J.Grigulevič savo rankomis greičiausiai nieko nežudė. Jam tekdavo tik rengti pasikėsinimo planus. Jo parengti pasikėsinimo planai veikdavo tiksliai kaip šveicariški laikrodžiai. Jokių klaidų, jokių nesėkmių.

Tačiau esama ir versijos, kad J.Grigulevič vargu ar pavyko išvengti budelio vaidmens. Juk tuometinis SSRS vadovas Stalinas siekė, kad visi žvalgybininkai, nežiūrint nei į rangą, nei į užimamą padėtį, būtų asmeniškai rankas susitepę krauju. Tokius lengviau valdyti. Tokie – patikimesni. Todėl neatmestina versija, jog mažų mažiausiai vieną sykį J.Grigulevič pačiam teko nuspausti pistoleto gaiduką.

Ko tik imdavosi “Juzefas iš Vilniaus”, viskas jam klojosi kuo puikiausiai. Ilgainiui jis tapo verslininku. Vertėsi kavos pupelių prekyba Europos turguose. Kavos pupeles pirkdavo Kosta Rikoje, paskui gabendavo į Senąjį Žemyną ir parduodavo Paryžiuje, Briuselyje ar Berlyne.

Štai tada Kosta Rikos valdžia jį ir pastebėjo. Netrukus karaimas iš Lietuvos tapo Kosta Rikos diplomatu, per naktį parengusiu tą garsųjį laišką, įsiutinusį SSRS diplomatus. Tapęs Kosta Rikos ambasadoriumi dar ir Italijoje bei Jugoslavijoje, “Juzefas iš Vilniaus” sulaukė sudėtingos ir pavojingos užduoties – parengti pasikėsinimą į tuometinį Jugoslavijos lyderį Josifą Broz Tito. Greičiausiai būtų parengęs nepriekaištingą planą. Bet Stalinui drįsdavęs prieštarauti Jugoslavijos prezidentas mirė sava mirtimi. Todėl rengti jo nužudymo plano J.Grigulevič neteko.

O štai Stalino oponentui Levui Trockiui ne taip puikiai pasisekė kaip pasisekė J.B.Tito. L.Trockis buvo nužudytas alpinistų kirtikliu. Iš pradžių 1940-ųjų gegužę buvo išžudyta beveik visa L.Trockio šeima, o po kelerių mėnesių – ir pats L.Trockis. Ši politinio pobūdžio žmogžudystė išsamiai ir smulkiai aprašyta tūkstančius kartų. Tiek rusų, tiek anglų ar prancūzų kalbomis. Bet tik nedaugelis šiandien žino, kad pasikėsinimo į L.Trockį planą rengė būtent tas iš Lietuvos išvažiavęs karaimas J.Grigulevič.

Po L.Trockio nužudymo sovietų nelegalas J.Grigulevič persikėlė į Argentiną, kurioje nesedėjo sudėjęs rankų. 1941 – 1943 metais jis organizavo diversijas tuose argentinietiškuose prekybos laivuose, kurie iš Argentinos į tuometinę Vokietiją gabeno įvairiausio pobūdžio krovinius. Mat iki pat 1944-ųjų Argentina palaikė oficialius ryšius su Adolfo Hitlerio valdoma Vokietija.

Į Maskvą nelegalas J.Grigulevič grįžo jau po Stalino mirties, todėl jam pavyko išvengti stalinistinių represijų: sušaudymo “už tėvynės išdavimą” arba sovietinių lagerių už “nelojalumą sovietų valdžiai”.

Išėjęs iš žvalgybos J.Grigulevič apsigynė mokslų daktaro disertaciją, Maskvoje prie SSRS Mokslų Akademijos įkūrė Lotynų Amerikos institutą, parašė apie 30-im mokslinio pobūdžio knygų. Mirė 1988-aisiais savo mirtimi – kaip žymus sovietų mokslininkas, SSRS Mokslų Akademijos narys – korespondentas. Pirmosios užuominos apie jo žvalgybinę veiklą pasirodė sovietų spaudoje tik po jo mirties 1988-aisiais metais.

Šiandien oficialiame Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) tinklapyje Juzef Grigulevič įvardinamas kaip itin svarbus, reikšmingas, daug gero Maskvai nuveikęs “šaltojo karo” laikų agentas – nelegalas. Kai kuriuose rusiškuose leidiniuose tik puse lūpų užsimenama, kad šis karaimas buvo kilęs iš Lietuvos. O jei ir užsimenama apie šią aplinkybę, tai būtinai pabrėžiama, jog tuometinėje smetoninėje Lietuvoje būta tokios žiaurios diktatūros, kad J.Grigulevič nieko kito nebeliko, kaip kuo greičiau bėgti į užsienį.

2011.01.04

Nuorodos

http://slaptai.lt/zvalgyba-kontrzvalgyb ... aptis.html (liet.)
http://www.vestnik.com/issues/2001/1204 ... iavsky.htm Vestnik, 2001 (rus.)
http://www.agentura.ru/culture007/art/lit/grig/kolpak/ (rus.)

Josifas Grigulevičius
http://lt.wikipedia.org/wiki/Josifas_Grigulevi%C4%8Dius

Chronologija

1913 m. gegužės 5 d. - Juozas Grigulevičius gimė Vilniuje, Romualdo Grigulevič ir Nadeždos Lavreckajos šeimoje.
1926 m. - Grigulevičius, besimokydamas Panevėžio gimnazijoje ima dalyvauti pogrindinėje komjaunimo veikloje.
1931 m. gruodis - Vilniuje (tuometinė Lenkija) suimamas už propagandinę veiklą
1933 m.
balandis - miršta Grigulevičiaus mama
gegužė - Grigulevičius teisiamas už dalyvavimą nelegalios Vakarų Baltarusijos Komunistų partijos organizacijos veikloje (tuometinės Lenkijos teritorija).
rugpjūtis - Grigulevičius išsiunčiamas iš Lenkijos
spalis - atvyksta į Paryžių. Ima studijuoti Aukšojoje Socialinių mokslų mokykloje Sorbonos universitete
1934 m. rugpjūtis - Kominternas pasiunčia Grigulevičių į Buenos Aires.
1935 m. - pseudonimu Migelis dirba Argentinos Tarptautinės Raudonosios Pagalbos organizacijoje (angl. International Red Aid; rus. МОПР)
1936 m.
liepa - suimamas už dalyvavimą politinėje sueigoje
spalis - atvyksta į Ispaniją, kur vyksta pilietinis karas. Pseudonimu Juzikas dirba NKVD atstovybėje Ispanijoje.
1937 m.
gegužis - dalyvauja malšinant „penktosios kolonos“ maištą Barselonoje
birželis - padeda sutriuškinti protrockistinę Marksistinės vienybės darbininkų partiją (POUM)
spalis - pirmą kartą atvyksta į Maskvą, mokosi specialiuose NKVD kursuose.
1938 m.
balandis - vyksta į JAV, pseudonimas Felipė.
gegužė - vyksta į Meksiką, kad prasiskverbtų į L. Trockio aplinką
gruodis - susipažįsta su meksikiečiu Leopoldu Arenaliu, kuris tampa pagrindiniu jo padėjėju žvalgybinėje veikloje Lotynų Amerikoje.
1939 m. - organizuoja L. Trockio stebėjimą. Į veiklą įtraukia dailininką Chose Davidą Sikeirosą (Jose David Alfaro Siqueiros, 1896—1974). Susipažįsta su aktyviste Laura Arayo Aguar, būsima savo žmona.
lapkritis - iškviečiamas Maskvon atsiskaityti už Trockio sekimo operaciją.
1940 m.
vasaris - grįžta į Meksiką.
gegužės 24 d. - Sikeiroso grupė užpuola Trockio namą Meksiko priemiestyje.
liepa - išvyksta į JAV
rugpjūčio mėn. 20 d. - NKVD agentas R. Merkaderas (Raimondas) užmuša L. Trockį.
gruodis - Grigulevičius grįžta į Argentiną.
1941 m.
birželio 6 d. - Grigulevičius apdovanojamas Raudonosios Žvaigždės ordinu.
birželis - Grigulevičius paskiriamas NKVD rezidentu (slapyvardis Artūras) Pietų Amerikai. Kuria agentūrinį tinklą Argentinoje, Čilėje, Urugvajuje, Brazilijoje. Argentinoje suformuoja diversinę grupę.
1942 m. birželis - Į Buenos Aires atvyksta Laura (slapyvardis Luiza).
1943 m. - Artūro rezidentūrą spaudžia policija ir specialiosios tarnybos. Grigulevičius reorganizuoja agentūrinį tinklą.
1944 m.
liepa - diversinę grupę perduoda Argentinos KP. Mažina rezidentūros veiklą Argentinoje.
spalio 29 d. - suimama diversinė grupė. Grigulevičius pervažiuoja į Montevidėją.
1945 m. rugpjūtis - rugsėjis - Grigulevičius ir jo žmona gauna naujus dokumentus. Grigulevičius kaip Kosta Rikos pilietis Teodoras B. Kastro išvyksta į Braziliją.
1946 m. - ruošimasis vykti į Europą.
1947 m. lapkritis - Josifas ir Laura iš Rio-de-Žaneiro išvyksta į Maskvą.
1948 m. - mokosi nelegalų kursuose Maskvoje. Ruošiama legenda darbui Europoje. Rūpinasi TSRS pilietybės gavimu ir įstojimu į TSKP.
1949 m. - kaip rezidentas (slapyvardis Maksas) išvyksta į Italiją.
1950 m. - organzuoja importo - eksporto verslą Italijoje (priedanga žvalgybinei veiklai).
rugpjūčio 20 d. - Argentinoje miršta J. Grigulevičiaus tėvas.
1951 m. - užsiima žvalgybine ir diplomatine veikla Italijoje.
1952 m. - Kosta Rikos ambasadorius Teodoras B. Kastro įteikia akreditacijos dokumentus Italijos prezidentui. Kartu jis Kosta Rikos ambasadorius Jugoslavijoje.
1953 m.
vasaris - L. Berijos emisaras pasiūlo Grigulevičiui organizuoti pasikėsinimą į Jugoslavijos lyderį J. Broz Titą.
lapkritis - Maksui įsakoma grįžti į Maskvą.
1954-1955 m. - Grigulevičius mokosi Aukštojoje partinėje mokykloje.
1956 m. - Grigulevičius išbraukiamas iš nelegalios žvalgybos rezervo. Dirba Visasąjunginėje kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijoje.
1957 m. - išleidžia pirmąją mokslinę monografiją „Vatikanas. Religija, finansai ir politika“ (Ватикан. Религия, финансы и политика), kurią apgina kaip kandidatinę disertaciją.
1960 m. - pereina dirbti vyresniuoju moksliniu bendradarbiu į TSRS MA Etnografijos institutą (Amerikos, Australijos ir Okeanijos sektorius).
1961 m. - dalyvauja kuriant Lotynų Amerikos Institutą.
1965 m. - Apsigina mokslų daktaro (habilituoto mokslų daktaro analogas) disertaciją „Kultūrinė revoliucija Kuboje“.
1988 m. birželio 2 d. - Josifas Grigulevičius miršta. Palaidotas Maskvoje.

Григулевич, Иосиф Ромуальдович
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93%D1% ... 0%B8%D1%87

Iosif Grigulevich
http://en.wikipedia.org/wiki/Iosif_Grigulevich

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: