Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Slaptųjų, specialiųjų, teisėtvarkos tarnybų bei organizacijų veikla ir istorija (taip pat ir Lietuvos)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvoje KGB dirbo vienas iš 10 kunigų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvoje KGB dirbo vienas iš 10 kunigų

Parašytas: 09 Sau 2007 14:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Lietuvoje KGB dirbo vienas iš 10 kunigų

2007 sausio mėn. 9 d., Ieva Urbonaitė, http://www.DELFI.lt

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=11748814

Arkivyskupo Stanislawo Wielguso prisipažinimas bendradarbiavus su komunistinės Lenkijos slaptąja policija ( žiūrėti temą:
Naujasis Varšuvos arkivyskupas - buvęs saugumo agentas - Stanislawas Wielgusas atsisako pareigų
viewtopic.php?t=478 )
metė šešėlį ir ant Lietuvos katalikų bažnyčios.

Jos persekiojimų tyrinėtojas Arūnas Streikus DELFI teigė, jog vienu metu išvien su KGB veikė visi Lietuvos hierarchai, saugumo nepavyko išvengti nė vienam stojusiajam į Kunigų seminariją.

Pasak Liustracijos komisijos pirmininkės Dalios Kuodytės, kol kas paviešintos dviejų su saugumu bendradarbiavusių, bet neprisipažinusių Lietuvos kunigų pavardės. Vienas iš jų - skandalingai pagarsėjęs Ričardas Jakutis - nebekunigauja.
„Savanoriškai prisipažinusių bendradarbiavus su saugumu yra, tačiau dešimtys ar šimtai, negaliu pasakyti“, - teigė D.Kuodytė užtikrindama, jog „dabartinių hierarchų tame sąraše tikrai nėra“.

„Manau, Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai suinteresuoti, kad dvasininkai laikytųsi įstatymų ir jei bendradarbiavo su KGB, apie tai praneštų“, - sakė DELFI pašnekovė. Tačiau Vilniaus universiteto docentas A.Streikus kalbėjo priešingai.

„Šiuo metu tai sumažintų bažnyčios autoritetą. Kunigų dabar ir taip trūksta, be to tarp KGB bendradarbių yra tikrai sėkmingai dirbančių pastoracinį darbą, todėl bažnyčia nesuinteresuota, kad jie prisipažintų“, - sakė Vilniaus universiteto docentas.

DELFI: Teigiama, jog Lenkijoje ir kitose posovietinio bloko šalyse su KGB bendradarbiavo apie 15 proc. dvasininkų. O Lietuvoje?

A.Streikus: Mano skaičiavimais, saugumo užverbuotų dvasininkų skaičius svyravo tarp 8 ir 12 proc.

DELFI: Tai reiškia, kad KGB dirbo vidutiniškai vienas iš 10 kunigų?

A.Streikus: Taip. Tačiau jų statusas buvo nevienodas. Vadinamieji informatoriai pranešdavo saugumui apie dominančius asmenis arba įvykius, o įtakos agentai, užimdami atitinkamas pareigas, galėjo priimti sovietiniam rėžimui nudingus sprendimus arba daryti įtaką konkrečioms gyventojų grupėms.

Sovietmečiu kunigai turėjo gal net didesnę įtaką visuomenei nei dabar, tad rėžimas buvo suinteresuotas tarp jų turėti savų.

Kunigai bendrauja su įvairiausiais žmonėmis, todėl gali gauti žymiai daugiau informacijos nei eiliniai piliečiai. Aišku, ta informacija domindavo atitinkamas struktūras.

DELFI: Kunigai - ir išpažinčių klausytojai. Ar būta jų paviešinimo atvejų?.

A.Streikus: Dokumentuose neužfiksuota. Žinoma, tokie atvejai buvo galimi, nors aš netikiu, kad dažni.

Žinoma apie kunigą, kuris saugumui pranešė apie besislapstančius partizanus, tačiau kaip jis tą informaciją gavo - išpažinties metu ar kitu keliu - dokumentuose neminima.

DELFI: Ar iki Nepriklausomybės nors vienas stojantysis į kunigų seminariją galėjo išvengti saugumo?

A.Streikus: Iš principo ne. Prieš stodami į kunigų seminariją visi turėjo pokalbius.

Bažnyčia negalėjo kištis į valstybės gyvenimą, tačiau valstybė – totaliai kišosi. Saugumo atstovai klierikus verbuodavo kariniame komisariate, nes iš pradžių jie buvo atleidžiami nuo karinės tarnybos.

Nepaisant to, bent jau KGB statistikoje fiksuotų seminaristų - mažai. Pagal bendradarbiavimo laipsnį jie buvo skirstomi į agentus, informatorius, patikimus asmenis, tačiau aukščiausiai agentų kategorijai priklausė vienetai.

Įvairiais laikotarpiais jų skaičius svyruodavo nuo 3 iki daugiausia 10 klierikų visoje seminarijoje, tačiau paprastai būdavo po keletą.

Statistika liudija, kad daugumos klierikų saugumui nepavykdavo užverbuoti. Buvo įmanoma įstoti į seminariją ir nesutikus vienokia ar kitokia forma bendradarbiauti su KGB.

Aišku, sutikimas užtikrindavo galimybę studijuoti. Ypač tiems, kurie neatitikdavo kriterijų, pagal kuriuos būdavo priimama į seminariją.

KGB rinkdavo informaciją apie visus pretendentus, ta medžiaga suplaukdavo iš provincijos, buvo žinoma, ar tas asmuo intelektualiai, fiziškai pajėgus, kokios jo silpnybės ir t. t. Kiek jis aktyvus religiniame gyvenime.

DELFI: Tačiau tai rodo ir gerus saugumo bei bažnyčios vadovybės ryšius.

A.Streikus: Taip. KGB įsiskverbimas į dvasininkiją nebuvo stiprus. Tie skaičiai nėra labai dideli, nes užverbuoti pavyko apie 10 proc. dvasininkų, tačiau reikia pripažinti, kad maždaug nuo 7 dešimtmečio pradžios dauguma jų užėmė vadovaujančius Lietuvos katalikų bažnyčios postus.

Nuo minėto laikotarpio beveik visi vyskupijų valdytojai buvo KGB agentai. Tikslių duomenų neturiu, tačiau dauguma kanclerių, generalvikarų, kitų kurijos darbuotojų taip pat buvo susiję su saugumu.

Galima daryti prielaidą, kad tinklui priklausė ir nemažai dekanų, tačiau tikslesniais skaičiais neoperuoju.

DELFI: Teko skaityti, kad prieš Atgimimą KGB ypač aktyvino įtaką Lietuvos katalikų bažnyčiai.

A.Streikus: Stengėsi, bet kad tai būtų davę konkrečių rezultatų nepasakyčiau. 8-9 dešimtmetyje buvo pakankamai stiprus tikinčiųjų teisių sąjūdis, o anksčiau užverbuotų agentų, hierarchų autoritetas susilpnėjo.

Mano nuomone, prieš 1990-uosius daugiau pastangų buvo sukoncentruota ne į tai, kad dvasininkija veiktų vidaus padėtį. Įtaka labiau stiprinta veikiant Vatikano ir išeivijos atstovus, siekiant manipuliuoti atsiveriančiais ryšiai su Vakarų pasauliu.

Užverbuoti kunigai, daugiausiai hierarchai, 8-9 dešimtmetyje gana dažnai galėjo išvykti į vakarų šalis, Vatikaną, JAV, buvo siekta, kad jie darytų įtaką išeivijos sluoksniams, Vatikano kurijoje siekti, kad ten būtų priimami rėžimui naudingi sprendimai.

DELFI: Kokius spaudimo būdai taikyti kunigams?

A.Streikus: Priklausomai nuo laikotarpio. Pradiniame etape buvo grasinama sudaryti bylą ir nuteisti. Po 1940 metų ši priemonė ne tik dažniausiai naudota, bet ir realizuota, todėl buvo labai efektyvi. Vėliau rinkti ar fabrikuoti duomenys apie netinkamą elgesį su moterimis, pasisavintus pinigus ir kita buitinio kompromitavimo informacija.

Dar vienas kai kada suveikdavęs motyvas – karjera. Įkliuvęs į tinklą, pasirašęs bendradarbiauti bažnytinėje hierarchijoje turėjo didesnes karjeros galimybes.

Jei žmogus pateisindavo užverbavimą, teikė naudingą informaciją, aišku, valdžia padėdavo kopti karjeros laiptais.

DELFI: Ar žmonės žinojo, kas yra kas?

A.Streikus: Aktyvesni tikintieji žinojo. Tačiau esantys toliau nuo vidinio Bažnyčios gyvenimo gal ir ne.

DELFI: Minėjote, jog KGB skaudulys labiausiai pažeidė Bažnyčios viršūnes. Ar Nepriklausomybės metais jos apsivalė?

A.Streikus: Taip ir, mano požiūriu, tas procesas vyko gana neskausmingai. Dalis buvusių valdytojų tiesiog natūraliai pasitraukė iš žemiškojo gyvenimo, į jų vietas atėjo dvasininkai, pasižymėję pasipriešinimo sąjūdyje: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Boruta, Jonas Kauneckas.

Kurie nemirė natūralia mirtimi, galbūt bažnytiniame gyvenime mažiau reiškiasi, patys suvokdami, kad taip labiau pakenktų Bažnyčios veidui.

DELFI: Kaip vertintumėte su KGB bendradarbiavusius dvasininkus?

A.Streikus: Nemanau, kad jie padarė didelių nusikaltimų. Nebent per pirmą sovietų rėžimo laikotarpį, kai vyko partizaninis karas ir dėl informatorių žuvo ar buvo suimti žmonės. Bet nuo 6 dešimtmečio vidurio KGB per kunigus-agentus dažniau rinkdavo ir naudodavosi informacija apie vidinį Bažnyčios gyvenimą.

Kai kurie hierarchai turėjo nemažą tikinčiųjų palaikymą. Išskyrus kelias išimtis jie dažnai tuo savo bendradarbiavimu, ryšiais naudojosi nemažai pasiekdami Bažnyčios labui.

Vienu metu tai buvo net savotiška strategija – sąmoningai pradėta bendradarbiauti ir tuo naudotis stiprinant bažnyčios autoritetą, kad būtų galima leisti bažnytinės literatūros, pamažu, kiek įmanoma žingsnis po žingsnio plėsti bažnyčios veiklos ribas.

Natūralu, tokia strategija daliai tikinčiųjų buvo priimtinesnė nei atviras pasipriešinimas, juolab, kad ir valdžia stengėsi piršti nuomonę, jog pasipriešinimas tik blogina bažnyčios padėtį, nes jeigu būtų daugiau sugyvenimo, gal valdžia palankiau žiūrėtų į Bažnyčią ir daugiau nuolaidų darytų.

Nemanau, kad bažnyčios hierarchai, kurie užimdami aukštus postus bendradarbiavo su KGB, buvo dideli nusikaltėliai ar verti pasmerkimo. Tik tiek, kad jeigu pačioje Nepriklausomybės pradžioje jie būtų atvirai prisipažinę, būtų mažiau problemų.

Vis dėlto, Lietuvoje nematau galimybių tokiems nesusipratimams, kaip Lenkijoje. Šansų, kad buvęs KGB bendradarbis taptų vyskupu dabartinėje Lietuvoje jau beveik nėra. Galbūt pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo, bet dabar ne.

Dauguma pasirinko represijas

Pasiūlymus, kaip sugriauti Katalikų bažnyčią Lietuvoje sovietų saugumas išdėstė dar 1941 metais.

Publikacijoje apie Lietuvos dvasininkus raudonajame voratinklyje, istorikas A.Streikus mini KGB pastangas 1945-1946 metais užverbuoti visus Lietuvoje likusius vyskupus.

Vilniaus arkivyskupui Mečislovui Reiniui už bendradarbiavimą siūlyta iš įkalinimo ir tremties paleisti artimus gimines, Telšių vyskupui Vincentui Borisevičiui dėl ryšių su partizanais grasinta kalėjimu.

Siekiant apdoroti Kauno arkivyskupijos valdytoją prelatą Stanislovą Jokūbauskį, iš lagerio laikinai paleistas žymus nepriklausomybės laikų veikėjas, Vasario 16-osios akto signataras kunigas Vladas Mironas – agentas „Kuodas“.

Prelatas J.Jokūbauskis sutiko pasirašyti kreipimąsi į kunigus ir tikinčiuosius, raginantį nutraukti ginkluotą pasipriešinimą, tačiau nuolatinių įsipareigojimų saugumui neprisiėmė.

„Visi kiti verbuotieji bažnyčios hierarchai atsilaikė prieš enkavedistų šantažą, pasirinkdami sovietų valdžios represijas. O šių būta negailestingų: iki 1947 metų vidurio Lietuvoje liko tik vienas vyskupas“, - rašo istorikas.

Agentais dirbo ir kitų konfesijų dvasininkai

Pagal sovietų saugumo planus, vyskupų vietas turėjo užimti užverbuoti dvasininkai.

A.Streikaus duomenimis, 7-8 dešimtmetyje KGB tinklui jau priklausė visų vyskupijų ir seminarijos vadovai.

Nors bažnyčios hierarchų verbavimas buvo prioritetinė saugumo veiklos kryptis, neliko pamiršti ir eiliniai kunigai. Religinių konfesijų veiklą kontroliavęs LSSR MGB skyrius 1948 metų sausį turėjo 142 agentus, kurie sekė katalikų dvasininkus. 57 iš jų patys buvo kunigai.

Pasak istoriko, vėliau šie skaičiai buvo gana stabilūs. 1956 metais iš 899 Lietuvoje dirbusių agentų užverbuota 60 kunigų. Panašios proporcijos minimos ir kitose religinėse bendruomenėse. Iš 22 liuteronų pastorių ir 52 popų agentais dirbo po 4.

A.Streikaus nuomone, tai nėra labai daug, žinant, kad praktiškai visus kunigus buvo bandoma verbuoti.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Žygeivis ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: