Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Slaptųjų, specialiųjų, teisėtvarkos tarnybų bei organizacijų veikla ir istorija (taip pat ir Lietuvos)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

„XX amžiaus slaptieji archyvai”

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: „XX amžiaus slaptieji archyvai”

Parašytas: 13 Vas 2010 19:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

„XX amžiaus slaptieji archyvai”

http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa ... psnis-4827

Knygos „XX amžiaus slaptųjų archyvų“ autoriai – istorikas dr. Arvydas Anušauskas ir žurnalistė Gražina Sviderskytė mėgino atkurti per karus, krizes ir okupacijas iškraipytus ar nuslėptus įvykius, reiškinius ir biografijas.

Su dokumentinių filmų ciklo „XX amžiaus slaptieji archyvai“ filmavimo grupe jiems teko 2004-2007 metais tyrinėti XX amžiaus Lietuvos istorijos mįsles ir detektyvus. Beieškant trūkstamų grandžių, ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose buvo rankiojami įvairiausi istoriniai liudijimai ar dokumentai.

Pirmą kartą pasinaudota Lenkijos karo žvalgybos archyvu, aplankytos istorinius įvykius menančios vietos Berlyne, Londone, Čikagoje, Vašingtone, Niujorke, Varšuvoje, Maskvoje bei kituose miestuose ar vietovėse. Tyrimų metu susikaupė tūkstančiai dokumentų lapų iš užsienio ir Lietuvos archyvų. Tad pirmą kartą „XX amžiaus slaptieji archyvai“ suteikia Jums galimybę ne tik ekrane sekti istorijos herojų pėdsakais, atskleisti jei ne didžiausias ano amžiaus Lietuvos istorijos paslaptis, tai sužinoti ne mažiau mums svarbias įvykių versijas, prisiliesti prie nežinomų praeities puslapių.

Skaitytojui pateikiama ir dokumentinių istorijos detektyvų knyga, kurioje bus galima perkaityti bei kiek kitaip įvertinti atskleistas istorijas. Ir net pamatyti filmavimo serialo „XX amžiaus slaptieji archyvai“ užkulisius.

Knygą paįvairina nuotraukos iš autentiškose istorinių įvykių vietose darytų filmavimų – prie partizanų vado generolo Jono Žemaičio bunkerio Šimkaičių miške, Butyrkų ir Lukiškių kalėjimų, istorinių pasiuntinybių Vašingtone, Maskvoje ir Londone, žvalgybininkų desantų išmetimo vietų Baltijos pajūryje, istorinių aukso saugyklų, istorinių Prezidento rūmų ir Teisingumo rūmų Kaune, istorinių įvykių vietų Liubeke, Berlyne ir kt.

Dvylikoje istorijos detektyvų siekta atverti įvykių užkulisius, naujas aplinkybes ir kuo platesnį kontekstą, o turint pakankamai duomenų – konstruoti naujas versijas arba formuoti naują požiūrį. Buvo bandoma rekonstruoti istorinius įvykius apie kuriuos neišliko pakankamai dokumentų. Taip buvo atkurtos archyvuose neišlikusios lemtingų posėdžių stenogramos, oficialiai niekur nefiksuoti politikų, diplomatų, žvalgybininkų, partizanų dialogai, posėdžiai ar derybos. Manytume tai ypač svarbu jaunimui, kuris tik atranda Lietuvos istoriją be nutylėjimų, su visomis jos spalvomis.

--------------------------------------------------------------------------------

http://maumaz.livejournal.com/395393.html

Maumaz ([info]maumaz) rašė,
@ 2008-11-07 10:39:00

XX amžiaus slaptieji archyvai

Vakar buvau A. Anušausko ir G. Sviderskytės knygos (parengtos pagal to paties pavadinimo dokumentinio TV serialo medžiagą) "XX amžiaus slaptieji archyvai" pristatyme. Arvydo Anušausko visada malonu klausytis - jis moka kalbėti, daro tai įdomiai, o dar kai operuojama tokia medžiaga, kaip šioje knygoje - vienas malonumas. Kaip visada nustebino lietuviška auditorija - juk galima būtų tiek klausimų užduoti! Bet ne - vos vienas kitas. Na, ką darysi...

O įdomiausia štai kas:

Publicistinis istorijų variantas, išdėstytas šioje knygoje, yra vėlesnis ir atitinkamai pilnesnis nei TV seriale (tiesą sakant, dėl be galo durno rodymo (ačiū tau, LNK!) laiko, tų filmų taip ir nepažiūrėjau :().

Tai pirmiausia pasakytina apie Lietūkio garažo bylą. Autoriams galiausiai pavyko nustatyti šio žiauraus pogromo organizatorius ir vykdytojus, kas iki šiol nebuvo pavykę nei sovietiniams, nei Lietuvos tardytojams. Kadangi dar neskaičiau, sakau trumpai, ką pasakė per pristatymą.

Žudė lietuviai - dar iki vokiečių okupacijos buvę gestapo agentais bei buvę sovietiniai aktyvistai, norėję pasigerinti naujajai valdžiai. Organizavo vokiečiai (pagrindinis - einzatzgrupės vado Štalekerio pavaduotojas (ar adjutantas?) R. Sweizweris, po karo neteistas, ramiai nugyvenęs gyvenimą Kelne). Žudė ne sovietinius aktyvistus (nebent vieną kitą), o pirmus pasitaikiusius žydus (čia jau iš knygos). Pabaigtas tyrimas buvo pristatytas JAV Holokausto muziejuje, yra pagrįstas įrodymais ir dokumentais, dabar jau aišku, kad tai - nebuvo tipinis Holokausto atvejis Lietuvoje, nors iki šiol buvo pristatomas kaip pavyzdys, kaip sužvėrėję lietuviai staiga puolė žudyti žydus.

Kitas papildytas tyrimas - apie Plečkaitininkus ir lenkų ardomąją veiklą po 1926 m.

Ir dar vienas faktas - A. Povilaičio pavaduotojas buvo užverbuotas KGB. O Lietuvos saugumas buvo užverbavęs kas 3 Lietuvos komunistų partijos narį.

Atskira įdomi istorija yra apie J. Paleckio finansines problemas ir kaip jį "nusipirko" SSRS atstovybė, bet skaitykite patys.

„XX amžiaus slaptieji archyvai”, I dalis

http://www.eln.lt/idomioji/xxa_archyvai1.html

„...Lietuvos ir užsienio archyvuose tebėra daug įslaptintos medžiagos apie mūsų valstybei svarbius XX amžiaus įvykius ar reiškinius. Stokojant duomenų, dažnai paklaidina nežinomos aplinkybės, prieštaringos versijos. TV žiūrovo XX a. Lietuvos istorijos žinios gali būti netikslios, svarbių įvykių ar reiškinių vertinimas - nepagrįstas, įsivaizdavimas - klaidingas. Gera proga pagilinti savo žinias - prisijungti prie „XX amžiaus slaptųjų archyvų” istorikų ir kartu aiškintis, kaip viskas buvo...”
Istorikas dr. Arvydas Anušauskas

„...pirmasis lietuviškas istorinės dokumentikos serialas – tai ne tik televizijos „duoklė” įdomiajai XX amžiaus Lietuvos istorijai, bet ir unikali proga kartu su istorikais versti naujus jos puslapius, atrasti nežinomus ar menkai teištirtus klodus. Kiekviena serialo dalis – tarsi istorinis detektyvas: slaptųjų tarnybų operacijos, agentų dramos, neatskleisti nusikaltimai, perversmai ir pučai, karinė agresija, teroras ir žvalgybų kovos... Dramatiška, intriguojanti ir dar gyva Lietuvos praeitis.”
TV žurnalistė Gražina Sviderskytė

„XX amžiaus slaptųjų archyvų” I dalyje yra septyni filmai:

I dalyje Šimtas paskutinių valandų (I diskas).

Pirmą kartą televizijoje atkuriami lemtingi 1940 m. birželio įvykiai Kaune, Lietuvos pasienyje ir Maskvoje likus 100 valandų iki sovietų ultimatumo ir okupacijos. Pasitelkus aktorius, šaulius ir karius, autentiškose vietose atkuriami paskutiniai nepriklausomos vyriausybės posėdžiai, dramatiškos diplomatų derybos ir brutalios raudonarmiečių diversijos. Atskleidžiamas politinis, psichologinis ir karinis spaudimas, svarstomi įtartini kai kurių Lietuvos valdininkų saitai su sovietų struktūromis, galima politikų motyvacija nesąlygiškai priimant SSRS ultimatumą. Pirmą kartą rodomi dokumentai iš slaptų Rusijos archyvų fondų, kurie atskleidžia, kada tiksliai Sovietų Sąjungos vadovybė įsakė užimti Lietuvą ir kaip ruošėsi didžiuliam kraujo praliejimui.

Trukmė 57:56 min.

Pučai ir teroras Lietuvoje. I dalis (II diskas).

Istorikai tyrinėja mažai žinomą reiškinį – politinį terorizmą tarpukario Lietuvoje. Kaip A. Smetonos režimas atlaikė virtinę pučų ir teroro aktų? Kaip Lietuvos saugumas sugebėjo apginti nepriklausomą valstybę, koks buvo jo vaidmuo? Į kokius žaidimus, galbūt patys nežinodami, įsivėlė kai kurie antivalstybininkai, kas jais manipuliavo? Remiantis Lietuvos archyvų dokumentais tiriama prieštaringa „plečkaitininkų” ir kitų antivalstybininkų veikla, nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos slaptųjų tarnybų akiratyje atsidūrusių politinių teroristų dvigubo žaidimo versijos. Deja, kai kuriuos veikėjus istorikai vadina žmonėmis be veido, jų veikla vis dar lieka šešėlyje. Daugiau duomenų reikia ieškoti Lenkijoje.

Trukmė 44:17 min.

„Laivyno paradas” (Flottenparade) (II diskas).

Klaipėdos krašto istorija tarpukario metais aiški ir skaidri atrodo nebent mokykliniuose vadovėliuose. Reta kino kronika ir vaidybinėmis scenomis atskleidžiamas sudėtingas vyksmas: vadinamasis sukilimas 1923 m. ir autonomijos statuso suteikimas, paskui Vokietijos pradėtas įnirtingas krašto vokietinimas, sensacija tapęs nacių teismas Kaune 1935 m., Vokietijos ultimatumas ir krašto praradimas 1939 m. Pirmą kartą rodomas visiškai slaptai 1938 m. nacių parengtas Klaipėdos užėmimo planas, kodiniu pavadinimu „Laivyno paradas” (vok. Flottenparade). Dokumentą JAV archyvuose atsitiktinai radęs istorikas jį tyrinėjo ištisą mėnesį, kol iššifravo Reicho valdininkų naudotą pusiau karišką žargoną, vadinamąjį Nazzi Deutch, ir karinės žvalgybos kodus.

Trukmė 47:33 min.

„Lietūkio” garažas. I dalis (III diskas).

1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame „Lietūkio” garažo kieme, žiauriai nužudyta apie 50 žydų. Praėjus 65 metams, masinių žudynių organizatoriai, budeliai ir aukos tebėra nežinomi, vadinamoji „Lietūkio” garažo byla nebaigta. Ypač brutalus nusikaltimas plačiai žinomas užsienyje ir vadinamas Lietuvos holokausto simboliu. „Lietūkio” garažo ir lietuvių žydšaudžių sąvokos dažniausiai minimos greta. Bet „XX amžiaus slaptųjų archyvų” istorikai imasi nepriklausomai tirti tą birželio pusdienį: studijuoja archyvus Lietuvoje ir Vokietijoje, analizuoja žudynių nuotraukas ir aiškinasi, kas, kaip ir kodėl kankino žydus miesto centre praeivių akivaizdoje. Atkuriant įvykius, sąvokos išsirikiuoja kitaip: „Lietūkio” garažas, esesininkai, gestapo ir KGB agentai.

Trukmė 47:35 min.

„Lietūkio” garažas. II dalis (III diskas).

„XX amžiaus slaptųjų archyvų” istorikai toliau tiria garsųjį pogromą 1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame „Lietūkio” garaže. Lietuvos generalinė prokuratūra šių masinių žudynių bylos negali nei nutraukti, nei baigti: trūksta duomenų, o senatis genocido nusikaltimams netaikoma. Todėl II tyrimo dalis - apie tai, kas svarbiausia: kas ir už ką nužudyti; kas stebėjo ar fiksavo nusikaltimą ir kodėl apie jį liudijo skirtingai; kas inicijavo žudynes, o kas žudė ir kodėl išvengė bausmės. Atsakymų beieškant – kelionė nuo Liudvigsburgo archyvo Vokietijoje iki buvusių KGB rūsių Vilniuje ir nauja, nepriklausoma, brutalaus nusikaltimo versija.

Trukmė 55:10 min.

Dingę Berlyne (IV diskas).

Antrojo pasaulinio karo metais, nujausdami vėl artėjant sovietų okupaciją, tūkstančiai žmonių bėgo iš Lietuvos, bijodami raudonojo teroro. Kelyje į Vakarus KGB jiems spendė spąstus. Vokietijoje sovietų agentai klasta skverbėsi tarp pabėgėlių, aktyvesnius sekė ir naikino. Ne vienas lietuvis dingo vidury baltos dienos – kai kurios žmonių grobimo aplinkybės neaiškios iki šiol. Atkuriamosiomis scenomis ir Vokietijoje filmuota medžiaga atskleidžiama KGB ypatingosios operatyvinės grupės Berlyne veikla 1945—1947 m.: Lietuvos ir Vokietijos piliečių persekiojimas, grobimų organizavimas, dramatiški persekiotojų bei jų aukų likimai ir netikėtas... britų žvalgybos vaidmuo.

Trukmė 49:56 min.

Žvalgybų žaidimai: užmirštas desantas (IV diskas).

Dramatišką britų ir amerikiečių slaptųjų tarnybų veiklą pokario Lietuvoje bei kitose sovietų okupuotose Baltijos šalyse nuo pat pradžių žlugdė sovietų saugumas. 1949—1955 m. amerikiečių ir britų slaptosios žvalgybos oro ar jūros keliais į Sovietų Sąjungą permetė aštuonis lietuvių žvalgų desantus – visi įkliuvo sovietams. KGB užgrobė daugybę modernių ryšio bei operatyvinių techninių priemonių, ginklų, brangenybių ir grynųjų pinigų, milijonus rublių. Tačiau didžiausia KGB atitekusi vertybė – patys žvalgai. Nė vienas Vakarų žvalgybų mokytas ir į Sovietų Sąjungą permestas lietuvis iš misijos negrįžo: vienus suėmė, kalino, užverbavo KGB, kiti buvo sušaudyti arba nusižudė.

Trukmė 49:54 min.

„XX amžiaus slaptieji archyvai”, II dalis

http://www.eln.lt/idomioji/xxa_archyvai2.html

„...Istorijos dramatizmo kartais neįmanoma atskleisti, nes tenka rinktis: arba rašai mokslinį straipsnį, arba romaną. Ekrane istorinis įvykis ar reiškinys atsiskleidžia kitaip: daugiasluoksniame aplinkybių fone išryškėja realūs asmenys su savo išgyvenimais, siekiais, dažnai nepagrįstomis viltimis. Fantazuoti būtų paprasta. Norint atskleisti tikrą dramą, reikia išsamaus tyrimo. Antai absoliučiai naujų šaltinių atvėrė Lenkijos karinės žvalgybos archyvai, į kuriuos lietuvių istorikai iki šiol nebuvo įleidžiami.”

Istorikas dr. Arvydas Anušauskas

„...Antrajame istorinės dokumentikos serialo rinkinyje – dar septyni nauji detektyvai. Ir šįkart „XX amžiaus slaptųjų archyvų” akiratyje – didžioji politika, intrigos aukščiausiuose sluoksniuose, atviri konfliktai, nematoma diplomatinė bei slaptųjų tarnybų kova ir tikros asmenybių dramos. Istorikai tyrinėja keblias temas, kelia sudėtingus klausimus ir naujas versijas. Veikiai įsitikinsite, kad svarbiausi įvykiai nebūtinai tie, apie kuriuos žinote daugiausiai.”
TV žurnalistė Gražina Sviderskytė

„XX amžiaus slaptųjų archyvų” II dalyje yra septyni filmai ir du serialo pristatymai:

„Žemaitis pas Beriją“.

Televizijoje netyrinėta tema: 1953 m. birželio 25 d. Maskvoje, garsiuose Lubiankos rūmuose (ten anksčiau buvo KGB, dabar – Federalinio saugumo tarnybos archyvas) įvykęs suimto Lietuvos partizanų generolo, vadinamojo pogrindžio prezidento Jono Žemaičio-Vytauto susitikimas Maskvoje su ilgamečiu NKVD vadovu Lavrentijumi Berija. Šioje serialo dalyje ypač daug autentiškose vietose filmuotų atkuriamųjų scenų, kuriose dalyvauja aktoriai ir kariai; pagal KGB raportus tiksliai atkuriama J. Žemaičio sulaikymo scena atstatytoje jo žeminėje. Gausu kino kronikos, KGB dokumentų ir filmavimų Maskvoje. Nagrinėjama neįtikėtina partizanų vado paskutiniųjų metų kova, partizanams lemtingas laikotarpis ir sudėtingas politinis kontekstas prieš ir po J. Stalino mirties. L. Berijos „naujasis politikos kursas“, A. Sniečkaus „metamorfozės“ ir šiame fone aiškėjančios pogrindžio prezidento bei garsiausio Kremliaus budelio „derybos“.

Trukmė 52:11 min.

"Žvalgybos pulkininkai".

Atskleidžiama mažai žinoma Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos ir sovietų žvalgybų veikla nepriklausomoje Lietuvoje 1938-1940 metais. Jų interesai, veiklos metodai ir dvikovos vaizduojamos remiantis trijų Lietuvos žvalgybos pulkininkų – K. Dulksnio, P. Kirlio ir J. Matusaičio – parodymais, dokumentais, atsiminimais. Tris pulkininkus sieja ne tik bendra patirtis žvalgybų kovos arenoje, bet ir tragiškas likimas - žūtis Maskvoje 1941 m. (jie išvežti į Maskvą dar prieš Lietuvos aneksiją ir vėliau sušaudyti per tris dienas). Ką iš tiesų dirbo aukščiausio rango Lietuvos karinės žvalgybos karininkai ir už ką buvo sušaudyti Maskvoje? Dr. A. Anušauskas – vienintelis, sklaidęs vieno pulkininkų baudžiamąją bylą FST (buvusiame KGB) archyve Maskvoje. Po jo tyrimo lietuvis karininkas buvo reabilituotas.

Trukmė 48:27 min.

„Aukso pagrobimas“.

Atskleidžiama valstybės aukso fondo istorija 1920-1990 metais. Nuo 1940 m. ir Sovietų Sąjunga, ir nacistinė Vokietija siekė jį užvaldyti: naciai užgrobė ir išvežė 30 tonų monetinio sidabro ir perėmė 62,2 kg lietuviško aukso, sovietai siekė perimti visą Lietuvos auksą. Bet daugiausia jo buvo Vakarų valstybių bankuose. JAV Lietuvos aukso bei valiutos sąskaitas įšaldė ir paskui deblokavo nepriklausomos Lietuvos diplomatinei tarnybai finansuoti; Prancūzija Lietuvos auksą evakavo; vienintelė Švedija perdavė sovietams; Didžioji Britanija panaudojo susitarime su SSRS; aukso Šveicarijoje likimą iki šiol gaubia mįslės. Yra žinoma ir aprašyta, kaip dėl okupuotos valstybės aukso su Maskva ir kitais pasaulio didžiaisiais Vakaruose kovojo jau nebeegzistuojančios nepriklausomos Lietuvos diplomatai. Bet pasak žinovų, vis dėlto ne visi auksinio detektyvo herojai – teigiami ir neigiami, lietuviai ir kitataučiai – yra deramai įvertinti. Netgi tie, kurie karo metais gelbėdami lietuvišką auksą darė bemaž neįmanomus dalykus.

Trukmė 49:44 min.

„Pučai ir teroras Lietuvoje“ II dalis.

Kuriant pirmąją šios temos dalį Lietuvos archyvuose rasta nemažai duomenų, esą Lenkija trečiajame dešimtmetyje savo teritorijoje kurstė, telkė ir ginklavo politinius lietuvių emigrantus. Lietuvoje keliolika metų neslopo įtampa dėl Lenkijos globojamų antivalstybininkų politinės, propagandinės ir kriminalinės veiklos, dėl jų regztų sukilimų, pasikėsinimų. Santykiai su Lenkija balansavo ties karinio konflikto riba. Tačiau kai pirmą kartą pavyko patekti į karinės žvalgybos archyvus Varšuvoje, tyrimas pasuko netikėta linkme. Varšuvoje su vietos istorikais atverti šaltiniai gerokai papildo ir pagilina žinias apie politinį terorą tarpukario Lietuvoje. Lenkijos valstybės karinės žvalgybos archyve lietuvis istorikas dirbo pirmą kartą ir po tyrimo atskleidė kitą šio mažai žinomo istorinio reiškinio pusę: dvipusiame pavojingame žaidime „plečkaitininkų korta“ nesyk naudojosi ne tik Lenkija, bet ir... pati Lietuva.

Trukmė 44:55 min.

„Milijardai Tėvynei ir ... sau“.

Nedaug žinomas tarpukario Lietuvos reiškinys – tai vienas kitą sekę korupcijos skandalai. Ši serialo dalis pasakoja apie pirmojoje Lietuvos atstovybėje Maskvoje suregztą ir Užsienio reikalų ministerijoje Kaune dangstytą milijardinę kontrabandą, dėl kurios 1921 m. Lietuvoje iškelta rezonansinė vadinamoji “Sacharino byla”. Pirmąkart rodomi diplomatų laiškai, pirmosios Lietuvos atstovybės Maskvoje archyvai ir pateikiama nepriklausoma tyrėjų versija: kaip diplomatai ir politikai surezgė milijardinę kontrabandos aferą, kuo dangstė „biznius užsieniuose“ ir kaip išsisuko nuo bausmės, kiek ši afera buvo pavojinga, turint galvoje galimą sovietų žvalgybos interesą ir grėsmę Lietuvos ir sovietų Rusijos santykiams. Ir detektyvinė atomazga: byloje kokaino kontrabanda apkaltintas nužudytas žvalgybos karininkas daugiau nei 80 metų juodintas be pagrindo.

Trukmė 48:22 min.

„Pašto ženklų afera“.

Unikalus valstybės turto grobstymo itin stambiu mastu ir naudojimosi tarnybine padėtimi atvejis tarpukario Lietuvoje: ketvirtojo dešimtmečio skandalinga pašto tarnautojų baudžiamoji byla, iki šiol apgaubta mįslių. Rašytojo Balio Sruogos brolio Adolfo ir kitų žinomų visuomenės veikėjų nusikalstama veika tęsėsi net dešimt metų, ir tai byloja apie tam tikrus to meto valdininkų „gabumus“. Tačiau įdomu, kad iki šiol iki galo neatskleistas aferos mechanizmas, ir kitų galimų dalyvių vaidmuo liko neišaiškintas. „Šutvininkų gaujos galva“ ekspertų pripažintas A. Sruoga neprisiėmė kaltės ir nuosprendį vertino kaip susidorojimą. Ką gali slėpti seni, skambūs teismų nuosprendžiai?

Trukmė 47:24 min.

„Pabėgti iš SSRS“.

Šioje serialo dalyje – platus pabėgimų iš SSRS spektras nuo pirmųjų pabėgimų pirmais pokario mėnesiais iki paskutiniojo, įvykusio jau atgavus nepriklausomybę, po 1991 m. sausio 13-osios. Per konkrečias baudžiamąsias bylas mėginama atskleisti didelį ilgametį reiškinį, jo priežastis ir pasekmes. Nepamirštami ir tie, kurie tik brandino planus ištrūkti, bet vien už tai pateko į KGB pinkles ir buvo persekiojami (R. Kazlausko istorija). Pasitelkus KGB archyvus ir komentuojantį okupacijos metais Vakaruose gyvenusį lietuvį istoriką, atskleidžiamos aštuonių bėglių istorijos - skirtingos ir prieštaringos, atspindinčios itin plačią bėglių motyvacijos, metodų, siekių ir likimų gamą: nuo karininkų iki žvejų, nuo inžinierių, pripažintų menininkų iki studentų, nuo disidentų iki komunistų. Visame pasaulyje išgarsėjo sėkmingi lietuvių bandymai nuvaryti keleivinį lėktuvą ar net karinį laivą. Tačiau šie keli įvykiai – tik ledkalnio viršūnė...

Trukmė 53:36 min.

Serialo pristatymas 2006 m. Trukmė 49:53 min.
Serialo pristatymas 2007 m. Trukmė 45:42 min.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: