Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 09 Geg 2024 06:25

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 130 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 19 Lap 2012 17:52 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Iš diskusijos Veidaknygėje temoje
http://www.facebook.com/groups/238527649566613/:


Kokia tikroji priežastis - tai yra, ko nepasidalino Grybauskaitė ir Uspaskichas (ar tiksliau kalbant tie, kam jie dirba)?

Nes štai apie šį - tikrai vertą ypatingo dėmesio klausimą - niekas net neužsimena, nors visi puikiai žino Grybauskaitės biografiją (bent jau kai kurias ypač "pikantiškas" detales, pvz. nemenkas pareigas Burokevičiaus partijoje vos ne iki paskutinės jos gyvavimo minutės) ...

Ir kas iš tikro "iškėlė" ir "stūmė į viršų" Grybauskaitę nuo pat jos jaunystės metų ir iki šių dienų?

Ją "į viršų išstūmė" (ir jau labai seniai) tokios galingos jėgos (toli gražu ne lietuviškos), kurių "šaknų" net ir aš vis dar nesuseku - kol kas tik tam tikri, gana pagrįsti, įtarimai...

Beje, netgi jos prezidentinės 'karjeros" reklamos finansavimas yra "juodai" įslaptintas. O juk ją reklamavo dar Brazausko laikais (nors pradėjo tai daryti dar anksčiau pats Landsbergis).

P.S. Visi kažkaip jau pamiršo, kaip jau kitą dieną po Vaidoto Žuko pasisakymo per Lietuvos radiją apie tai, kad Žuko žmona mokėsi su ja kartu mokykloje ("salomeikoje") ir klasiokai jau tada ją laikė lesbiete, Žuką tuoj pat išmetė iš radijo?

Plačiau:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... id=5467509
http://www.gayline.lt/print.php?sid=393

Ir nuo to laiko jį nei radijuje, nei jokiame TV neberodo...

O Grybauskaitė viską paneigė... :)
http://www.lrprezidentas.lt/en/node/33

Ir visi, žinoma, tuoj pat patikėjo.... :)

Mūsų problema tame, kad mes "suvirškiname" bet kokią informaciją bei dezinformaciją, jos visai neanalizuodami.

"Savus žmones" Lietuvoje nuo pat Sąjūdžio įkūrimo stato ne tik visiems gerai žinomi "rusai" (tik štai tikrų rusų jų tarpe kažkaip mažoka... :) ), o ir visa krūva visokiausių kitų jėgų - pradedant įvairiomis pasaulinėmis mafijomis (narkotikų, svaigalų, tabako gaminių, meno kūrinių ir kultūros vertybių kontrabandininkų, žmonių ir ginklų prekybos - pvz., štai čia netikėtai išlindo labai įdomi Zigmo Vaišvilos pateikta informacija viewtopic.php?f=5&t=9748 ), ir baigiant oficialiais mūsų "geopolitiniais partneriais".

Deja, mažai kas suvokia, jog ne tik Rusija, JAV, Izraelis, Lenkija, Baltarusija, Vokietija ..., bet ir Kinija labai aktyviai veikia Lietuvoje, čia jau seniai ir labai aktyviai verbuodama savus žmones - taip pat ir aukštose pareigose esančius - pvz., užtenka pasižiūrėti, kaip padažnėjo kai kurių Lietuvos veikėjų vojažai būtent į Kiniją.

P.S. Yra ir dar viena tikrai pasaulinio lygio ir labai galinga politinė, žiniasklaidinė, finansinė bei ekonominė jėga, kurią jau seniai vadina "gominternu".

Ir ji yra tikrai "internacionalinė", labai aktyviai veikianti visose pasaulio valstybėse, tame tarpe ir pas mus, ir toje pačioje Rusijos imperijoje (beje, neseniai per vieną Rusijos TV kanalą žiūrėjau interviu su vienu žymiu Rusijos Dūmos deputatu, kuris po to, kai pabandė demaskuoti "gominterno" filialą Rusijoje, vos nebuvo nudobtas per pasikėsinimą ir dabar slapstosi kažkur tai Vidurinėje Azijoje - jis tame interviu nemažai įdomių dalykų papasakojo, su kuriais palyginus mūsų "Kedžio istorija" ar Latvijos Saeimoje bei Vyriausybėje jau gerokai seniau kilęs ir tuoj pat užgniaužtas pedofilijos skandalas yra tik "vaikų žaidimai"...).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 30 Lap 2012 17:38 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Dalius Stancikas. Cenzūra Lietuvoje


2012-11-30
Dalius Stancikas

TV3 televizijoje uždraustą Rūtos Janutienės laidą „Paskutinė instancija“ galime laikyti jau ketvirta žurnalistine auka, kritusia po skleidžiamo nepalankaus požiūrio apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Pirmas „krito“ nuolatinis Prezidentės kritikas signataras Rimvydas Valatka, o per „Snoro“ banko nacionalizavimą iš dalies buvo „pašautas“ ir pats „Lietuvos rytas“. Vėliau „savo noru“ iš „Lietuvos žinių“ pasitraukė vos ten pradėjęs dirbti vyr. redaktoriaus pavaduotojas Tomas Dapkus, o iš paskos jo – ir pats vyr.redaktorius Valdas Vasiliauskas.

Visus šiuos skirtingų pažiūrų žmones vienija tai, kad jie leido sau kritikuoti Jos Ekscelenciją ar panoro viešai pažvelgti į jos labai slepiamos komunistinės biografijos puslapius.

Ir visi jie po to buvo atleisti ar priversti pasitraukti iš savo darboviečių, nes taip pageidavo jų darbdaviai, nenorintys pyktis su galingiausia valstybėje politike.

Iš čia plaukia labai neskani išvada – Lietuvoje bandoma įvesti politine cenzūrą. Taigi, kaip taikliai pastebėjo išradingi menininkai, dar nebijantys protestuoti Daukanto aikštėje, ant Lietuvos nusileido NE-DALIA.

Tiesa, visi paminėti atleidimai turi antrą dugną – savo oficialias priežastis. Pavyzdžiui, TV3 vadovai, nutraukę sutartį su Rūta Janutiene, iškart po to, kai neleido į eterį jos laidos apie nuslėptą D.Grybauskaitės ir jos tėvo praeitį, kaltina R.Janutienę neetiška žurnalistika - neva dėl to buvo neparodyta ir laida apie Prezidentę.

Nesiveldami į rimtą polemiką, kiek Lietuvoje liko etiškos žurnalistikos ir ar pati ponia Rūta savo darbo stilių vertintų kaip atitinkantį visas etiškumo normas, negalim neužduoti elementaraus klausimo: kodėl iki šiol net kelerius metus TV3 tiko toks R. Janutienės „neetiškumas“ - juk ši televizija, sudarydama kasmet naujas sutartis su šia žurnaliste, puikiai žinojo jos ilgametį darbo stilių?

Pagaliau TV3 cenzūros nepraleista laida apie Prezidentę, kaip tiksliai teigė R.Valatka, ko gero laikytina viena etiškiausių R.Janutienės laidų: pritraukti kaltinimai apie antros pusės nuomonės nebuvimą yra absurdiški – D.Grybauskaitė niekam nekomentuoja ir nekomentuos savo slepiamos biografijos puslapių.

Tad lieka tik du keliai – arba visai apie tai tylėti (ko ir siekiama), arba pasakoti be antros pusės nuomonės.

Taip ir turime išties paradoksalią situaciją demokratinėje valstybėje: prezidentinė kadencija po truputį slenka į pabaigą, o mes iki šiol dorai nieko nežinome apie svarbiausio ir įtakingiausio valstybėje asmens tėvus, gimines, iki šiol spėliojame, ar valstybės vadovė buvo lojali Lietuvai, kai po nepriklausomybės atkūrimo, sunkiausiu valstybei metu, vis dar dirbo antru pagal svarbą asmeniu okupacinėje kompartijos aukštojoje mokykloje.


Todėl stebint žūtbūtines Prezidentės pastangas išlikti paslaptingiausiu asmeniu valstybėje ir matant kitas „etiškas“ TV3 laidas, labai sunku patikėti televizijos vadovų pasakomis apie tokį žaibišką šios televizijos virsmą etiškumo link.

Greičiau jau norisi tikėti užkulisinėmis kalbomis apie LNK ir TV3 kovą bandant įsigyti „Baltijos televiziją“ ir TV3 bandymus šiam tikslui pasitelkti Prezidentės įtaką.

Kiek yra tiesos šiose kalbose ir ar išties Lietuva eina putiniškuoju keliu, kur kovojama su „blogais“ oligarchais, atveriant kelią „geriems“ oligarchams, galėsim įsitikinti ateity.

O dabar galime konstatuoti tai, kad tokios TV3 pastangos vaizduoti etišką televiziją labai panašios į parodomąsias Prezidentės pastangas panaikinti politinę korupciją ar išmokyti valstybės elitą kalbėti angliškai.

Nes bendras TV3 ir Prezidentės pastangų vardiklis – dviveidiškumas.

Daliai Grybauskaitei būtų galima kabinti medalį už atkaklumą neprileisti prie valdžios teisiamos Darbo partijos ir nuo teisingumo į Rusiją bėgančio Viktoro Uspaskicho, jei prieš porą metų ji pati nebūtų laiminusi Tėvynės sąjungos bandymų sudaryti koaliciją su ta pačia teisiama DP ir taip išstumti iš valdančios koalicijos ją „boba“ įžeidinėjantį Arūno Valinską ir jo „prisikėlėlius“.

Būtų galima patikėti D.Grybauskaitės pastangomis įveikti politinę korupciją, jei ji būtų neleidusi aplinkos viceministru tapti ir daugiabučių renovacijos milijonus valdyti Stanislovui Šriūbėnui, apie kurio skandalingas Gedimino prospekto ir kitų svarbių Vilniaus objektų renovavimo istorijas ir lygiagrečiai dygstančius nuosavus butus ir namus nuolat zuja tuntai žurnalistų, prokurorų ir mokesčių inspektorių.

Jei Prezidentė gražiais komplimentais apie „gerą vadybą“ nepridenginėtų Operos ir baleto teatro direktoriaus Gintauto Kėvišo, kuriam prokuratūra jau kadaise yra pareiškusi oficialius įtarimus dėl galimo valstybės turto grobstymo.

Dvejopi D.Grybauskaitės standartai akis rėžia ir sugalvotame viešame pasityčiojime iš kandidatų į ministrus dėl užsienio kalbos egzamino jos kabinete.

Kodėl toks egzaminas nebuvo surengtas jai tvirtinant Andriaus Kubiliaus ministrus, pavyzdžiui, vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui?

O gal kas žino, kokia ES kalba laisvai bendrauja Prezidentės atrinktas generalinis prokuroras Darius Valys, dėl nuolatinių komandiruočių užsienyje realiai užleidęs savo pareigas pavaduotojui Dariui Raulušaičiui?

Kodėl Prezidentė niekaip nereagavo į viešai paskelbtą informaciją, kad jos pasirinktam favoritui į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus Kęstučiui Jucevičiui anglų kalbos egzaminas buvo specialiai pakeistas į rusų – kad tik laimėtų prieš gerai anglų kalbą mokantį Vitalijų Gailių?

Ar Lietuvos specialiųjų tarnybų vadovams nereikia dalintis patirtimi su kitų ES valstybių specialistais, kas buvo pabrėžta prieš ministrų egzaminavimą?

Visiška tiesa, kad V.Uspaskichas kandidatų į ministrus teikimą pavertė cirku, tačiau šį cirkinį toną pirmiausia uždavė Prezidentė, interviu užsienio leidiniams nuolat besididžiuojanti, kaip jos nemėgsta ir jos bijo politinis elitas ir kaip ją myli tauta.

Tačiau paskutinės apklausos rodo, kad vis daugiau piliečių įžvelgia ilgai slėptą tikrąjį, o ne viešoje erdvėje demonstruojamą Dalios Grybauskaitės veidą – pagal „Vilmorus“ duomenis, jos populiarumas smarkiai krenta, o nepalankiai ją vertinančių jau yra netgi daugiau nei nusiteikusiųjų prieš premjerą Algirdą Butkevičių. Iš apklausų akivaizdu, kad D.Grybauskaitės žūtbūtinės pastangos neprileisti nepaklusniosios kairiųjų koalicijos į valdžią, dviveidiškai tai vaizduojant kaip kovą su politine korupcija, papiktino kairiųjų rinkėjus.

Paradoksalu, bet dabar buvusios Komunistų partijos aukštosios mokyklos dėstytojos populiarumas iš esmės laikosi tik dėl dešiniųjų (antikomunistinių) rinkėjų pasitikėjimo. Ar ne todėl ir įvedama politinė cenzūra, ar ne todėl taip bijomasi tų išplėštų komunistinės praeities puslapių, kurie galėtų atšaldyti naujausiųjų laikų istorijai jautrių dešiniųjų rinkėjų palankumą?

Bernardinai.lt

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

slapyvardis 2012-11-30 16:18

Kad ir kaip vertintume, tačiau savo biografijos duomenis dangstantys ir su žiniasklaida bendrauti vengiantys žmonės neturėtų užimti jokių svarbesnių pareigų, pradedant savivaldybėmis ir bažnytinėmis institucijomis, baigiant aukščiausia valstybės valdžia.

Vieši asmenys privalo būti vieši.


_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 13 Gru 2012 21:49 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
TV3 televizijoje nepasirodė reportažas apie prezidentę (papildyta, video)


http://www.lrytas.lt/-13536703061351537 ... -video.htm

BNS ir lrytas.lt inf. 2012-11-23 16:31

Ketvirtadienio vakarą TV3 televizijos eteryje nepasirodė anonsuota „Paskutinės instancijos“ laida apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Buvo užsimenama, kad laidoje bus rodomos D. Grybauskaitės asmeninės biografijos detalės.

TV3 atstovai tikina, kad laida senais reportažais buvo pakeista dėl įmonės viduje galiojančio etikos kodekso.

Prieš kurį laiką panaši situacija susiklostė LNK televizijoje. Spalio 21 dieną nebuvo parodyta Tomo Dapkaus laida, kurioje buvo žadėtas transliuoti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasakojimas apie baimę, užvaldžiusią parlamento narius.

Laida neatitiko standartų


Žurnalistės Rūtos Janutienės laidos, kuri neišvydo eterio, anonse buvo teigiama, kad apie prezidentės valdymo ypatumus kalbės buvęs Seimo narys Arūnas Valinskas. Taip pat buvo užsimenama, kad laidoje bus rodomos D. Grybauskaitės asmeninės biografijos detalės, apie kurias laidoje buvo kalbintas su D. Grybauskaite prezidento rinkimuose besivaržęs signataras Zigmas Vaišvila.

TV3 etikos sekretorius ir naujienų tarnybos vadovas Sigitas Babilius teigė, kad R. Janutienės paruošta laida neatitiko įmonės kokybės ir etikos reikalavimų, todėl nuspręsta jos eteryje nerodyti, skelbia portalas delfi.lt.

„Šioje laidoje, mūsų nuomone, kalbama apie faktus ir istorijas, kurios yra kontroversiškos ir gali susilaukti didelio atgarsio visuomenėje. Tokiu atveju mes turime etikos kodeksą, kuris aiškiai apibrėžia, kad tokiais atvejais, kai laidoje pateikiami sensacingi teiginiai, faktai ar teiginiai turi būti pateikti itin tiksliai – negali būti jokių klaidų ir niuansų“, - komentavo televizijos atstovas.

Vadovavosi etikos kodeksu


Pasak S. Babiliaus, sprendžiant, ar laida turėtų pasirodyti eteryje, suveikė ir kitas faktorius: „Tokiais atvejais mes reikalaujame, kad būtų nuomonių balansas – būtų pateikiama ir antra nuomonė. Be to, mūsų kodeksas nurodo, kad laidos rengėjas gali reikšti savo asmeninį požiūrį, tačiau jo komentaras turi būti aiškiai atskirtas nuo faktų. Mums pasirodė, kad šioje laidoje ne visiškai įgyvendinti mūsų kokybės ir etikos reikalavimai. Ji dar yra tobulintina.“

Jis teigė, kad laida, kaip visuma, „turėjo per daug netikslumų“.

Tuo metu laidos autorė R. Janutienė portalui teigė apie laidos likimą sužinojusi tik atsisėdusi prie televizoriaus: „Aš laidą padariau, įdėjau į serverį. Nesu laidų transliuotoja, esu autorė. Įsijungiau televiziją ir, kaip ir kiti žiūrovai, pamačiau, kad rodoma kita laida.“

„Jei čia yra cenzūra, tai aš su ja susidūriau pirmą kartą per savo karjerą“, - teigė žurnalistė.

R. Janutienė sakė mananti, kad televizija, neištransliuodama laidos, padarė klaidą.

„Manau, kad padaryta didžiulė klaida, jei dėl politinių priežasčių pradedama cenzūruoti. Netikiu, kad taip įvyko, bet jei įvyko, tai – klaida“, - teigė ji.

Viešnagė sodyboje su kamera


Didelę dalį neparodyto siužeto, lrytas.lt duomenimis, sudaro interviu su prezidentės tėvo pirmąja žmona. Apie ją šią savaitę jau rašė dienraštis „Lietuvos rytas“.

„Kai aš žiūriu per televizorių į D. Grybauskaitę, joje matau savo buvusio vyro atvaizdą. Man ji atrodo labai panaši į savo tėvą“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei sakė 87 metų Valerija Grybauskienė. Šeduviškė neretai bando palyginti savo pirmagimį sūnų 66-erių Albertą Grybauską su 56-erių D. Grybauskaite. To paties tėvo Polikarpo Grybausko, tačiau skirtingų motinų vaikai – brolis su seserimi nebendrauja, nes jų keliai niekada nesusikerta.

Televizija neparodė šios moters pasakojimo apie gyvenimą su būsimosios prezidentės tėvu, tikėtina, manydama, kad V. Grybauskienės pasakojimas galėtų įžeisti valstybės vadovę.

Vienu metu – dvi žmonos


Viena augindama du vaikus ši šeduviškė prieš daugelį metų nusprendė išieškoti alimentus iš Vilniuje apsigyvenusio pirmagimio tėvo P. Grybausko.

Bet paaiškėjo, kad pabėgęs vyras jau buvo susituokęs su kita, nors su Valerija dar nebuvo oficialiai išsiskyręs.

„Žinau, tuomet juos išskyrė, o P. Grybauskui už tai teko sumokėti baudą. Teismas paliko galiojančią pirmąją jo santuoką su manimi. Po to jis atvažiavo į Šeduvą ir pasiūlė man išsiskirti. Išsiskyrėme. O jis tuomet susituokė su būsimos prezidentės motina“, – kalbėjo V. Grybauskienė.

Brolis ir sesuo gyveno kartu


Po to P. Grybauskas šeduviškės gyvenime buvo pasirodęs dar du kartus.

Kai sūnus Albertas buvo paauglys, jis atvažiavo ir pasiėmė vaiką į Vilnių. Ten berniukas pragyveno beveik metus.

Paskui Albertas pradėjo rašyti laiškus motinai į Šeduvą ir prašytis atgal pas ją.


Nuvažiavusi į Vilnių pasiimti sūnaus V. Grybauskienė pirmą kartą iš tolo pamatė antrąją P. Grybausko žmoną, dabartinės šalies prezidentės motiną.

„Neklausinėjau tuomet sūnaus, kaip jis ten Vilniuje gyveno. O jis nedaug ir pasakojo. Tik sakė, kad kartais nuvesdavo mažąją Dalytę į darželį“, – prisiminė moteris. Albertas savo tėvą dar kartą aplankė grįžęs iš tarnybos armijoje. „Tikriausiai pakalbėjo, gal kartu kiek išgėrė“, – svarstė senolė.

Sulaukė perspėjimo


V. Grybauskienė prisipažino, kad jau sutikusi pasikalbėti su žurnalistais ji sulaukė vienos Šiauliuose gyvenančios D. Grybauskaitės giminaitės skambučio.

Ją perspėjo daug nešnekėti, kad nebūtų pakenkta prezidentei. „Bet aš nieko nepamelavau. Papasakojau tik apie savo pačios gyvenimą“, – „Lietuvos rytui“ sakė Šeduvos gyventoja.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13536703061351537696&view=6

599. Žygeivis
2012-12-13 21:08


Žemiau labai charakteringas pavyzdys, kaip yra "užglušinami" bet kokie kiti komentarai - vienas ir tas pats "veikėjas" iš trijų (ar daugiau) skirtingų IP (IP: 91.201.64.7; IP: 192.162.19.11; IP: 193.105.210.170) rašinėja daugybę to paties stiliaus nesąmonių...

Beje, tokį metodą naudoja būtent Rusijos spec. tarnybų "kuruojami" "komentatoriai".

598. xHTLmYqpdEYXnfmF
2012-12-13 21:03
IP: 193.105.210.170

I really enjoy the post.Really looking forward to read more.

597. AbwNKBJVhnudFGvAm
2012-12-13 19:36
IP: 91.201.64.7

Im thankful for the blog article.Much thanks again. Cool.

596. wmODmeakIPGQRA
2012-12-13 19:09
IP: 193.105.210.170

Thanks so much for the blog article.Really thank you! Fantastic.

595. VuMMHMkBcZnXIWC
2012-12-13 18:18
IP: 192.162.19.11

I truly appreciate this article post.Really thank you! Really Cool.

594. ibppTZxnrXbQ
2012-12-13 17:55
IP: 192.162.19.21

Thank you for your post.Really looking forward to read more.

593. viexWtgHxFTxP
2012-12-13 17:35
IP: 91.201.64.7

I cannot thank you enough for the article post.Much thanks again. Much obliged.

592. apJKXsYCosWXTWv
2012-12-13 17:14
IP: 193.105.210.170

Major thanks for the blog post.Much thanks again.

591. dEJZQOsDzZpUUH
2012-12-13 17:00
IP: 192.162.19.11

A round of applause for your post. Want more.

590. VNByEDZmKuB
2012-12-13 15:37
IP: 91.201.64.7

I truly appreciate this article post.Really looking forward to read more. Much obliged.

589. mHmKjVpyVhOrTWDmp
2012-12-13 15:20
IP: 193.105.210.170

Thanks for the blog.Really thank you! Really Cool.

588. JCJijwhKXLSdo
2012-12-13 14:20
IP: 192.162.19.11

Enjoyed every bit of your post.Really looking forward to read more. Much obliged.

587. AEUoVwBWlLWgG
2012-12-13 13:40
IP: 91.201.64.7

Wow, great article.Really thank you! Cool.

586. BjGtcXOdS
2012-12-13 13:26
IP: 193.105.210.170

This is one awesome article post.Really thank you! Much obliged.

585. aCblzEdJnYeO
2012-12-13 10:42
IP: 193.105.210.170

Fantastic blog article.Really thank you! Keep writing.

584. lXxkMlEYPcNYBjM
2012-12-13 06:00
IP: 192.162.19.11

I am so grateful for your blog post.Much thanks again. Awesome.

583. HBCrqTzeognU
2012-12-13 05:46
IP: 91.201.64.7

I appreciate you sharing this blog post.Really thank you! Awesome.

582. wBsVpltTu
2012-12-13 04:07
IP: 192.162.19.11

A big thank you for your post. Want more.

581. RevHpEJJIZk
2012-12-13 03:41
IP: 91.201.64.7

Great, thanks for sharing this blog.Really looking forward to read more. Much obliged.

580. RPDRrdbcBKofz
2012-12-13 02:53
IP: 192.162.19.11

A round of applause for your blog article.Thanks Again. Cool.

579. MdBOvopsOsT
2012-12-13 01:44
IP: 91.201.64.7

Say, you got a nice article post.Thanks Again.

578. ozOAYElitaOpGSJOn
2012-12-13 01:38
IP: 192.162.19.11

Im obliged for the blog article.Really looking forward to read more. Want more.

577. orMOfXgFPrWImjh
2012-12-13 00:23
IP: 192.162.19.11

Thank you ever so for you blog article.Thanks Again. Really Great.

576. UnVwNRNmYuqTRZzWAJ
2012-12-12 23:51
IP: 91.201.64.7

I truly appreciate this blog.Thanks Again. Want more.

575. gztxTJSSCD
2012-12-12 23:02
IP: 192.162.19.11

Really informative post. Much obliged.

..................... ir taip toliau......

Televizijos eteryje nepasirodžiusi laida apie D. Grybauskaitę ir jos biografijos detales


http://tv.lrytas.lt/?id=13536769321352934173

2012-11-23 15:06 Autorius: Paskutinė instancija

Žurnalistės Rūtos Janutienės laidos, kuri neišvydo eterio, anonse buvo teigiama, kad apie prezidentės valdymo ypatumus kalbės buvęs Seimo narys Arūnas Valinskas.

Taip pat buvo užsimenama, kad laidoje bus rodomos D. Grybauskaitės asmeninės biografijos detalės, apie kurias laidoje buvo kalbintas su D. Grybauskaite prezidento rinkimuose besivaržęs signataras Zigmas Vaišvila.

Žiūr. video laidos - per http://tv.lrytas.lt/?id=13536769321352934173

Komentarai
http://tv.lrytas.lt/?id=13536769321352934173

Televizijos eteryje nepasirodžiusi laida apie D. Grybauskaitę ir jos biografijos detales


http://piratusala.lt/dokumentika/televi ... t5933.html

Televizijos eteryje nepasirodžiusi laida apie D. Grybauskaitę ir jos biografijos detales (2012) [HDRip, LT]

Orginalus pavadinimas: Televizijos eteryje nepasirodžiusi laida apie D. Grybauskaitę ir jos biografijos detales

Žanras: Dokumentika
Metai: 2012

Apie filmą:

„Tai ką jūs netrukus išgirsite, iš tiesų buvo bandoma paviešinti ne vieną kartą. Tačiau laidos nepasiekdavo eterio, straipsniai - laikraščių puslapių“, - taip televizijos laidą „Paskutinės instancija“, kurioje pasakojama apie prezidentės Dalios Grybauskaitės biografiją, pradėjo žurnalistė Rūta Janutienė. Nuslėptoji D. Grybauskaitės gyvenimo istorija taip ir nepasiekdavo visuomenės akių ir ausų.

Iš Komunistų partijos įskaitos lapo į laidos žiūrovus turėjo pažvelgi jauna, 22 metų, komunistė. Dalia Grybauskaitė. Jos charakteristika jau tada liudijo apie karštą būsimos prezidentės būdą. Partiniai šulai ją apibūdina, kaip kartais besielgiančią neadekvačiai.

Laidoje apie prezidentės D. Grybauskaitės valdymo būdą kalbėjo politiniai oponentai. Tokie, kaip buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. „Aš buvau tik vienas iš daugelio, kurių telefoninių pokalbių išklotinės atsidurdavo ant prezidentės stalo. Tai liesdavo visus, kuriems ji stengdavosi daryti įtaką“, - sakė buvęs parlamento vadovas A. Valinskas.

Apie asmeninį prezidentės gyvenimą papasakojo pamiršti artimieji. Garbaus amžiaus Šeduvos gyventoja Valerija Grybauskienė yra dabartinės prezidentės tėvo pirmoji žmona. Apie ją ketvirtadienį rašė dienraštis „Lietuvos rytas“.

Laidos „Paskutinė instancija“ kūrėjams V. Grybauskienė papasakojo, kad buvo dedamos visos pastangos, jog žurnalistai nesužinotų apie prezidentės tėvo pirmąją žmoną.

Garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad prezidentė D. Grybauskaitė turi keturias pusseseres iš tėvo pusės. Viena jų, gyvenanti Šiauliuose, prieš keletą savaičių paskambino V. Grybauskienei ir paklausė, „ar pas ją buvo kas atvažiavę“. Ji klausė apie televizijos žurnalistus. „O kaip ji sužinojo? Aš nežinau, - šypsodamasi pasakojo V. Grybauskienė. - Aš jos klausiu, tai iš kur ji žino, kad pas mane kas nors turi atvažiuoti. O ji sakė, kad jai Dalia sakė. Iš kur ji žino?“ Laidos kūrėjai pabrėžė, kad apie interviu su prezidentės tėvo pirmąją žmona parašė tik vieną elektroninį laišką.

Šeduvos gyventoja V. Grybauskienė pasakojo, kad prezidentės pusseserė pabijojo, jog garbaus amžiaus moteris „ko nepripasakotų“.

Kalba: LT
Kokybė: HDRip
Video: 864x480, 980kbps, 25fps [MP4]
Audio: 128 kbps, 2 stereo, 44 kHz

Kat. Dokumentika
Dydis 227.90 MB (238,973,914 baitų)
Įkelta 2012-11-23 21:15

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 24 Gru 2012 00:22 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas Vaišvila: Kur prapuolė Dalios Grybauskaitės Vilniaus partinės mokyklos kortelė?


http://www.akcentai.info/index.php/bend ... os-kortele

Pirmadienis, Gruo 10 2012
Parašė Zigmas Vaišvila

D. Grybauskaitė turi viešai paaiškinti, kodėl rinkimų kampanijos metu ir iki šiol jos viešai skelbiama biografija neatitinka tikrovės.

Kada D. Grybauskaitė išstojo iš TSKP, kodėl neišstojo 1989 m. gruodyje, A. Brazauskui ir bendraminčiams išstojus iš TSKP ir įkūrus savarankišką LKP? Kada D. Grybauskaitė baigė dirbti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje – paskutinieji dėstytojai darbo santykius su šia M. Burokevičiaus vadovaujamos partijos mokykla, saugoma TSRS vidaus kariuomenės nuo 1990-03-25 d., nutraukė tik 1990 m. gruodyje.

Archyvuose saugomos šios mokyklos darbuotojų kadrų skyriaus kortelės, tačiau D. Grybauskaitės kortelė dingusi. Tai paaiškinti gali tik dokumentai, bet ne kandidatės, kuri, siekdama tapti Lietuvos Prezidentu, rinkėjams pateikė melą, žodiniai paaiškinimai.

Rusijos URM oficialiai pasipiktino mūsų teismo sprendimu simboline 3900 Lt bauda už melagingus parodymus dėl 1991 m. Sausio 13-osios įvykių nubausti A. Paleckio pasirinktą liudytoją D. Raugalienę.

Su ponia, prisistačiusia socialliberalų patijos signatare Nr.7, susidūriau 2001 m., jos pavardei skambant žiniasklaidoje drauge su „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio žudiko Igorio Achremovo brolio Olego Zajančkovskio pavarde. D. Raugalienė direktoriavo jų įtakoje esančiai UAB „Alsunga“, talkinusiai “Olympic Casino“ atėjimui į Lietuvą. Vėliau ši pavardė skambėjo galimame rinkėjų papirkime. 2011 m. ji - socialistinio liaudies fronto sąraše renkant Vilniaus miesto Tarybą.

D. Raugalienė teismo procese buvo teisi vienu klausimu - kodėl iš dešimties melagingus parodymus teikusiųjų A. Paleckio liudytojų tik dviems pradėtas ikiteisminis tyrimas?

A. Paleckis neapsiribojo teiginiais „savi šaudė į savus“. Dauge su jo vadovaujama partija ir Rusija jis atvirai veikia, nuo baudžiamosios atsakomybės gelbstint Sausio 13-osios įvykių kaltininkus. Tai – A. Paleckio ir Alfa-grupės, šturmavusios TV bokštą ir LRT, vado M. Golovatovo bendri teletiltai, dalyvavimas 2012-01-25 d. Rusijos TV laidoje „Istorinis procesas“ ir kt., plečiama tarptautinė veikla, paskiriant A. Paleckį tarptautinio žmogaus teisių judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ komisaru Lietuvai, propagindinis vizitas Gruzijon, “pristatant“ žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje.

A. Paleckio ir jo vadovaujamos partijos veikla 2011 m. VSD veiklos ataskaitoje Seimui pavadinta grėsme valstybei. Tad kodėl Rusijos atvirai skatinamą ir ginamą veiklą toleruoja Lietuva? “Vienybės-Jedinstvo-Jednošč” lyderio Valerijaus Ivanovo 1991 m. Sausio 13-osios paniekinimas buvo įvertintas laisvės atėmimu. Tada Rusija, vadovaujama B. Jelcino, negynė šio gorbačioviško melo.

KGB vadas V. Kriučkovas savo memuaruose atvirai išdėstė, kaip M. Gorbačiovo kabinete pastarojo iniciatyva 1990 m. gruodyje su jėgos ministrais ruoštasi 1991 m. sausio įvykiams Vilniuje ir Rygoje, bet ne Taline. Alfa-grupė panaudota šturmui Vilniuje asmeniniu M. Gorbačiovo nurodymu. Vilniaus šturme dalyvavę TSRS kariškiai tuo metu buvo atviri – M. Gorbačiovas juos pardavė.

1999-08-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje Sausio 13-osios byloje yra TV bokšto šturme dalyvavusių TSRS karininkų parodymai, kad jie nematė šaudant iš aplinkinių namų ir kad kartu su tuščiais šoviniais jiems buvo išduoti ir panaudoti koviniai. Tyrimo medžiaga patvirtino, kad apžiūrėjus aplinkinių namų stogus nerasta jokių šaudymo pėdsakų ir tūtelių. To nerado ir TSRS prokuratūros atstovai.

Priminsiu TV bokšto darbuotojų, užsibarikadavusių bokšto viršuje, parodymus, kad TSRS kariškiai, išvarę iš TV bokšto neginkluotus Rokiškio užkardos pasieniečius, pro bokšto langus, išdaužytus tankų šūvių garso bangomis, šaudė žemyn į minią. Nuosprendyje konstatuota, kad „įvykio apžiūros protokolai paneigia propagandinius teiginius, kad iš gyvenamųjų namų bei miškelio buvo šaudoma koviniais šoviniais, nes jokių šaudymo pėdsakų šiose vietose nerasta“.

Teismas nustatė, kad „iš aukščiau įvertintų kariškių parodymų, o taip pat iš šių objektų gynėjų, civilių žmonių parodymų matyti, kad šių objektų gynėjai, išskyrus milicijos darbuotojus RTV pastatuose, buvo neginkluoti, ... ginklų, išskyrus minėtus milicininkų pistoletus, nerasta...

Iš įrodymų matyti, kad prie Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastatų šiuos objektus gynusius civilius žmones sužalojo TSRS kariuomenės, VRM ir KGB kariškiai, kurie betarpiškai buvo šių nusikaltimų vykdytojai. Jiems iš Šiaurės karinio miestelio vadovavo generolai V. Ačalovas, V. Ovčarovas, V. Uschopčikas, KGB generolai S. Caplinas, J. Kalganovas, ten buvo teisiamasis M.Burokevičius ir kiti. Leidimą pradėti karinę akciją prieš beginklius civilius žmones davė aukščiausia TSRS politinė ir karinė vadovybė.“

Šiuo teismo nuosprendžiu patvirtinta, kad „Po sausio įvykių, teisiamojo J.Kuolelio LKP/TSKP CK pastato kabinete vyko pasitarimas, kuriame, J. Kuolelio parodymais, dalyvavo du kvalifikuoti nepriklausomi ekspertai iš Maskvos. Iš audiokasetės Nr.23, kuri buvo perklausyta teisme, matyti, kad ekspertai apkaltino LKP/TSKP CK, kad nepaskelbė NGK sudėties, ir padarė išvadą, kad LKP/TSKP CK ir NGK tai tas pats organas.“

Ekspertai mokė, kaip elgtis: aiškinti žmonėms, kad, pavyzdžiui, 3 žmonės žuvo iki įvykių, kad žmones stūmė po tankais, nekaltinti ir neversti visos kaltės kariškiams. Jeigu LKP/TSKP, vadovaujama M. Burokevičiaus, negali būti gynėja, tai reikia nors apsimesti. Aiškinti, kad draugovininkai gelbėjo žmones, nors tai ir prieštarauja objektyviai tiesai. Armija padarė savo ir išėjo, o komunistams čia gyventi. Tokiais pamokymais ir pasinaudojo LKP/TSKP aparatas bei jų masinės informavimo priemonės.

2001-02-20 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad „nuteistieji teismo išvadų dėl kūno sužalojimų, padarytų nukentėjusiesiems, pobūdžio, sunkumo laipsnio bei sužalojimo aplinkybių neginčija“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-12-28 nutartyje patvirtino, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pakankamai išsamiai ištyrė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kuriomis 1991m. naktį iš sausio 12 į 13 dieną TSRS ginkluotosios pajėgos užgrobė Radijo ir televizijos komiteto pastatus, Televizijos bokštą, tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis nužudė 13 ir sunkiai ar lengviau sužalojo daugiau kaip 1000 mūsų piliečių.

Lietuvos teismai konstatavo tai, ką patvirtino ir Europos žmogaus teisių teismas 2008-02-19 paskelbęs gautinį sprendimą Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje - TSRS kariuomenė vykdė karines operacijas prieš Lietuvos Vyriausybę 1991 m. sausio 11-13 d. ir dėl to žuvo 13 civilių bei daugiau kaip tūkstantis buvo sužeista. EŽTT pripažino TSRS kolaborantų nuteisimą teisėtu ir neprieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai.

2011-12-06 d. Vilniuje, ESBO ministrų susitikime, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas atvirai ir viešai patvirtino A. Paleckio ir jo vadovaujamos partijos veiklos naudą Rusijai, gynė šią veiklą ir pareiškė dėl to pretenzijas Lietuvai. Rusijos URM pasipiktino ir simboliniu D. Raugalienės nubaudimu, pavadino tai žmogaus teisių pažeidimu.

Tačiau Lietuvos URM, vadovaujama Audroniaus Ažubalio - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio savaitraščio „Atgimimas“ korespondento 1989-1990 m., LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio atstovo spaudai 1990-1992 m. – ne tik neprotestuoja, bet tyli.

Audroniau, pažiūrėk tų dienų filmuotą kroniką ir savo viešas kalbas iš V. Landsbergio kabineto, prie kurio durų koridoriuje ant grindų tomis baisiomis sausio naktimis numigdavome po valandą kitą. Kas pakeitė Tavo moralines vertybes – būdamas Lietuvos užsienio reikalų ministru, tu ne tik gali, bet ir privalai oficialiai reaguoti į atvirą tyčiojimąsi iš aukų, sužeistųjų ir Laisvės gynėjų. Ar Lietuvos URM tyli tavo, ar Sąjūdžio žaliaraiščio Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus valia? Ar tokia Lietuvos Prezidento Dalios Grybauskaitės valia – tylėti?

Turime ne tik moralinę teisę paklausti p. D. Grybauskaitės, kokia jos nuomonė dėl A. Paleckio ir jo vadovaujamos partijos veiklos. Kuo baigėsi Lietuvos principingumas dėl A. Paleckio bendrininko Alfa-grupės vado M. Golovatovo sulaikymo ir paleidimo Austrijoje? Tik tylomis į Vieną grąžintu mūsų ambasadoriumi?

Kokia apvaizda nuo Lietuvos teisingumo saugo A. Paleckį ir jo bendrininkus, 2011 m. VSD ataskaitoje įvardintus grėsme Lietuvos valstybei?

Kodėl prokuratūrai, turinčiai tirti ir kitas A. Paleckio nusikalstamas veikas, tas pats VSD išduoda pažymą, kad neturi duomenų apie A. Paleckio veikimą Rusijos naudai prieš Lietuvą? Kodėl Seimui VSD teikia vienus duomenis, o prokuratūrai – priešingus?

Kodėl, Prezidente, inicijavote ir pasirašėte Seimo, aklai įvykdžiusio Jūsų valią, 2010-12-23 d. priimtą Baudžiamojo proceso kodekso 165 str. pakeitimo įstatymą (projektas Nr.XIP-497(2)), kuriuo atsisakyta Valstybės saugumo departamentui ikiteisminio tyrimo funkcijų, ir jos niekam nepriskirtos. Tokiu būdu baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų valstybei, žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimui Lietuvoje neliko kam vykdyti ikiteisminio tyrimo įstaigos funkcijų. Vien prokurorų, vadovaujančių tyrimams, pajėgų tam neužteks.

Kodėl, Prezidente, toleravote be Seimo žinios priimtą 2011-01-17 Generalinio prokuroro D. Valio įsakymą, kuriuo panaikintas Generalinės Prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius? Kad greičiau formaliai baigti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas?

Šis Specialiųjų tyrimų skyrius buvo įsteigtas 1991-10-23 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-1916 “Dėl Specialių tyrimų skyriaus sudarymo“, atsižvelgiant į tai, kad Aukščiausioji Taryba, ne kartą viešai pasmerkusi nusikaltimus žmoniškumui, principingai laikėsi nuostatos, kad juos įvykdę asmenys būtų persekiojami ir neturi išvengti atsakomybės. Prieš pusantrų metų apie tai raštu pranešiau Seimui, viešai skelbiau Seimo spaudos konferencijose. Jokios reakcijos.

Esminis klausimas – ar mes, Lietuvos piliečiai, žinome, kokia mūsų valstybės vadovo nuomonė ne tik šiuo klausimu, bet ir dėl Lietuvos santykių su Rusija? 2009 m. įvyko pusvalandinis D. Grybauskaitės susitikimas su tuomečiu Rusijos Ministru Pirmininku V. Putinu. O kas toliau? Nematau jokio Lietuvos ir Rusijos dialogo. Tik įvykius, vienareikšmiškai naudingus Rusijai, bet ne Lietuvai.

Atsinaujino diskusija dėl D. Grybauskatės nuo rinkėjų rinkimų metu slėptos biografijos. Baisu yra ne tik slėpta biografija, kurią žinant vargu, ar ji būtų buvusi išrinkta, bet ir tai, kad skelbtas melas, tai daryta sąmoningai. Tai, kad biografija po truputį taisoma, esmės nekeičia – mūsų Prezidentas gali leisti sau sakyti Lietuvos piliečiams netireą, remiantis tuo būti išrinkta. Tai - žmogaus būdas. Kaip mums, piliečiams, žinoti, kada Prezidentas sako tiesą, kada ne?

2009 m. gegužę, Lietuvai renkant Prezidentą, interneto portalas Regnum.ru, siejamas su Rusijos saugumu, vadovaujamas Kremliaus stratego Modesto Kolerovo, reiškė komplimentus D. Grybauskaitei, atvirai ją mokė, kaip elgtis plėtojant santykius su Rusija: „... tarybinės akademinės jaunystės laikais Daliai Grybauskaitei užteko profesionalumo...

Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia“, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimiška ir tęstine Lietuvos valdžia“.

M. Kolerovas nepaaiškino, kur turėtų išnykti kitos valdžios šakos, bet perspėjo būsimąją prezidentę, kad jai nederėtų kartoti „savižudiško visiškai vegetarinių santykių su rusais kelio, kuris privedė prezidentą Rolandą Paksą prie purvinos apkaltos“.

Anot M. Kolerovo po dešimt metų trukusio „nacionalistų valstybininkų“ valdymo vienintelė Lietuvos išeitis – sveikas konservatyvizmas, laisvas nuo „amerikiečių demagogijos“. Jei bus einama šiuo keliu, M. Kolerovas matė šviesią Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių perspektyvą.

Regnum.ru Lietuvos ekspertas Viktoras Olžičius savaitę iki rinkimų šią kandidatę pristatė kaip kovotoją su klanais ir oligarchais, aiškino, kad „eurokomisarės kompromitacijos kampanija“ užsiima „profesionalūs polittechnologai“, minėjo Nepriklausomybės akto signataro Z. Vaišvilos interviu Balsas.lt.

V. Olžičius atvirai simpatizavo D. Grybauskaitės siekiams įvesti tvarką, gretino ją su V. Putinu ir publikaciją baigė žodžiais: „Ar ne geriau valstybės vadovo poste turėti savą, visus tuos metus pragyvenusį šalia, nuolaidų, sukalbamą ir prognozuojamą draugą?“

Matant pastarųjų dienų įvykius, neslepiamą D. Grybauskaitės siekį išsaugoti konservatorių valdžią ir Visagino AE projektą, dėl šių Regnum.ru patarimų darosi nejauku.

Todėl vertinant negausius viešai žinomus mūsų Prezidento D. Grybauskaitės veiksmus santykiuose su Rusija, labai svarbu žinoti, kada ji sako tiesą, kada ne:

- 2009 m. D. Grybauskaitė negynė, o ūmiai užsipuolė Lietuvos pervežėjus ir gamintojus, kurių kroviniai Rusijos valia strigo Latvijos – Rusijos pasienyje. Nei paaiškinimo, nei atsiprašymo neišgirdome.

- 2009 m. rugpjūtyje „ABC News“ su nuoroda į rusiškus šaltinius paskelbus apie galimus CŽV kalėjimus Lietuvoje, o „Russia Today“ nurodžius, kur šio kalėjimo ieškoti, D. Grybauskaitė, neišsiaškinusi aplinkybių (nerimta net manyti, kad neįmanoma žinoti, kaip buvo iš tikrųjų) viešai paskelbė, kad tuo neabejojanti. Net jei taip ir buvo, tai per 1 dieną, neišsiaiškinus viešo skandalo priežasčių, atsakingas valstybės vadovas neparduoda strateginio partnerio Nr. 1 – JAV.

- Kam, jei ne Rusijai, buvo naudingas viešas Lietuvos vadovo antausis strateginio partnerio JAV Prezidentui ir santykių su šia valstybe sugadinimas?

- Kodėl D. Grybauskaitė nereagavo į strateginio partnerio Prancūzijos kontraktą su Rusija, apginkluojant ją “Mistralio” laivais su visa įranga? Ar tiek teverta Prancūzijos – Lietuvos strateginio bendradarbiavimo sutartis, D. Grybauskaitės pasirašyta 2009 m.?

- Kam, jei ne Rusijai, naudingas Lietuvos susipykimas su Lenkija?

- Kodėl su Rusija ir Baltarusija Lietuva aukščiausiu lygiu nesiaiškina dėl AE, statomų, pažeidžiant Espoo konvencijos reikalavimus, jei kaimynai ignoruoja mūsų aplinkos ministeriją?

- Ar D. Grybauskaitė sako tiesą dėl FNTT vadovų atleidimo ir „Snoro“ banko?


D. Grybauskaitė turi viešai paaiškinti, kodėl rinkimų kampanijos metu ir iki šiol jos viešai skelbiama biografija neatitinka tikrovės. Kada D. Grybauskaitė išstojo iš TSKP, kodėl neišstojo 1989 m. gruodyje, A. Brazauskui ir bendraminčiams išstojus iš TSKP ir įkūrus savarankišką LKP?

Kada D. Grybauskaitė baigė dirbti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje – paskutinieji dėstytojai darbo santykius su šia M. Burokevičiaus vadovaujamos partijos mokykla, saugoma TSRS vidaus kariuomenės nuo 1990-03-25 d., nutraukė tik 1990 m. gruodyje. Archyvuose saugomos šios mokyklos darbuotojų kadrų skyriaus kortelės, tačiau D.

Grybauskaitės kortelė dingusi. Tai paaiškinti gali tik dokumentai, bet ne kandidatės, kuri, siekdama tapti Lietuvos Prezidentu, rinkėjams pateikė melą, žodiniai paaiškinimai.

Kas D. Grybauskaitę po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio pučo Maskovoje rekomendavo dirbti nepriklausomos Lietuvos valstybinėse institucijose?

Ar D. Grybauskaitė ir būsimas jos vadovas EK Pirmininkas Jose Manuel Barroso susipažino 1991 m. Džordžtauno universiteto kursuose vadovaujantiems darbuotojams?

J. M. Barroso politinę veiklą pradėjo kaip vienas pogrindinio Portugalijos Maoistinio Proletariato partijos Pertvarkamojo Judėjimo, vėliau įsiliejusio į Portugalijos komunistų partiją, vadų.

Viešai stengiamasi J. M. Barroso, gimusio 1956 m., politinę veiklą rodyti tik nuo 1980 m. įkurtos Portugalijos liaudies demokratinės partijos, vėliau - socialdemokratų partijos.

TSKP finansavo ne tik M. Burokevičiaus vadovaujamą LKP/TSKP, bet ir visus komunistinius judėjimus. Tad šis klausimas nėra tuščias.

Tikėsimės, kad paskelbtame Prezidento interviu LRT, šioje porinkiminėje krizėje uoliai atspindinčią vienpusišką proprezidentinę nuomonę, Rita Miliūtė pateiks, o Dalia Grybauskaitė atsakys į šiuos klausimus, atsakymus pagrįs dokumentais.

Tačiau kodėl Vytautas Landsbergis tyli dėl nevaržomo A. Paleckio tyčiojimosi iš Sausio 13-osios įvykių, žuvusiųjų, nukentėjusiųjų ir valstybės gynėjų?

Argi nesuprantate, kad savo tylėjimu Jūs leidžiate pilti vandenį ant Rusijos ir A. Paleckio malūno?

Ar tai bendra Jūsų ir Jūsų proteguoto Lietuvos Prezidento D. Grybauskaitės pozicija? A. Paleckis apsidžiaugė, išgirdęs apie dingusią Aukščiausiosios Tarybos valstybinių komisijų dėl 1991 m. sausio 8 d. ir sausio 13 d. įvykių tyrimo medžiagą. A. Paleckį nuvilsiu.

Tai nepadės jam ir Rusijai skleisti purviną melą. Problemą pirmas įvardinau 2011-01-12 d. Seimo gynėjų konferencijoje pasakytoje kalboje - kodėl V. Landsbergis, siųsdamas B. Gajauską į teismą dėl K. Prunskienės bendradarbiavimo su KGB nustatymo, nenaudojo 1991 m. sausio 13 d. įvykių tyrimo medžiagos, patvirtinančios, kas tą naktį vyko Lietuvos Vyriausybės rūmuose ir ką ten bandė nuveikti netikėtai atvykusi K. Prunskienė?

Jūs, kaip tuometės Aukščiausios Tarybos Pirmininkas ir valstybės vadovas, pagal pareigas esate atsakingas už šių Lietuvos valstybei ir istorijai išskirtinai svarbių dokumentų dingimą.

Todėl Jūsų nesirūpinimas tuo nėra tik atsainumas. Kodėl K. Prunskienės teismo procese dėl jos bendradarbiavimo su KGB Jūs nenaudojote VSD surinktą informaciją apie 1990-1991 m. faktus, o forsavote VSD reorganizavimą ir vadovų pakeitimą?

Apie tai viešai tuo metu pasisakiau LTV. Visa tai Jums žinoma. Dėl šio mano pasisakymo 1992 m. pabaigoje, pasikeitus Lietuvos valdžiai, K. Prunskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos Zigmui Vaišvilai iškėlimo dėl tariamo jos šmeižimo.

1992 m. Prezidento rinkimų metu ne V. Lansdsbergis, o Z. Vaišvila kreipėsi į VRK ir Liustracijos komisiją dėl K. Prunskienės ir D. Grybauskaitės galimo bendradarbiavimo su KGB patikrinimo.

VRK apsiribojo formaliais atsisakymais, o Liustracijos komisija aiškiai parodė norą gilintis į klausimą tik dėl K. Prunskienės.

Dar kartą įsitikinau, kad įstatymais nustatytas rinkimų mechanizmas yra tik formalus, neleidžia nieko laiku ir rimtai patikrinti. Ypač kai to nenori sistema.

Todėl suderinto A. Paleckio ir Rusijos puolimo prieš Lietuvą, siekiant išmušti iš Lietuvos rankų labai svarbų argumentą – 1991 m. sausio 13-osios įvykius – tyrimas ir užkardinimas turi rūpėti ne tik daliai savanorių ir Zigmui Vaišvilai, bet ir Jums, Vytautai Landsbergi.

Teismai, skirtingai nei prokurorai ir Lietuvos valdžia bei V. Landsbergis, išdrįso teisingai įvertinti, anot V. Landsbergio, Rusijai ir komunistams parsidavusio Z. Vaišvilos argumentus ir patenkino jo skundus dėl prokurorų atsisakymų tirti ir kitas A. Paleckio galimai nusikalstamas veikas net tik dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo, šiurkštaus menkinimo (BK 1702 str.), bet ir dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, žuvusiųjų artimųjų ir Laisvės gynėjų šmeižto, įžeidimo ir žuvusiųjų atminimo paniekinimo (BK 118 str., 154 str. 1 d., 155 str. 3 d., 313 str. 2 d.).

Pirmasis tai padarė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-21 nutartimi (teisėjas Dainius Grizickas). Prokurorų skundą dėl šios teismo nutarties atmetė Vilniaus apygardos teismas 2012-10-16 nutartimi (teisėja Audronė Kartanienė).

Tačiau iki šiol kaip pareiškėjas negavau prokuratūros pranešimo, kad šis tyrimas, privalomas po šių teismo nutarčių priėmimo, būtų atnaujintas.

Matyt, prokuratūra laukia, kuo baigsis A. Paleckio kasacinio skundo nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme š.m. gruodžio 11 d. dėl jo nubaudimo už pritarimą tarptautiniams nusikaltimams.

Tačiau, ar taip vykdomas teisingumas? Viliuosi, kad oficiali Lietuvos valstybinė pozicija nėra talkinimas Rusijos ir A. Paleckio siekiams.

V. Landsbergį ir šiai diskusijai kviečiu į tiesioginį TV eterį.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 16 Vas 2013 15:28 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Z. Vaišvila: „Išsigandome tiesos ir tautos valios?“


http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/akt ... valios.htm

lrytas.lt 2013-02-16 13:05

Šių metų sausio 13-ąją Seime signatarui Zigmui Vaišvilai pasakius kalbą apie Sausio 13-osios bylą, stojo tokia nejauki tyla, vėliau virtusi didžiuliu šurmuliu.

„Man ir pačiam buvo nejauku, ypač tada, kai rašant kalbą atėjo suvokimas, apie kurį jaunas tautietis ir gal net ir nepagalvoja. Mūsų būsimos prezidentės darbo vieta po Kovo 11-osios dar ilgai buvo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje veikė 1990-1991 m. Sovietų Sąjungos perversmo Lietuvoje organizavimo štabas, o nuo 1990 metų kovo 25 dienos buvo saugomas sovietų kareivių. Į šį štabą buvo įleidžiami tik turintys specialius leidimus“, - pasakojo Z. Vaišvila.

- Gal ir jūs, tuometės Laikinosios gynybos vadovybės narys, Sausio 13-osios naktį Aukščiausiosios Tarybos išrinktas Ministro Pirmininko pavaduotoju, neturite teisės kalbėti apie šiuos įvykius, paklausti prezidentės dėl keisto Sausio 13-osios bylos tyrimo ir jos pačios veiksmų, slepiamos biografijos? - pasiteiravo lrytas.lt 56 metų Z.Vaišvilos.

- Bijau, kad su būsimąją Lietuvos prezidente buvome skirtingose barikadų pusėse. Laikas bėga, atsakymų į klausimus nėra.

Kodėl prezidentė D. Grybauskaitė leido Generalinei prokuratūrai panaikinti Sausio 13-osios bylą tyrusį Specialiųjų tyrimų skyrių, pažeidžiant tebegaliojantį mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimą?

Kodėl ji pasiūlė baudžiamojo proceso kodekso pakeitimą dėl baudžiamojo persekiojimo funkcijos atėmimo iš Valstybės saugumo departamento (VSD) tiriant nusikaltimus žmoniškumui ir valstybei, niekam jos nepriskiriant?

Kodėl prieš Naujuosius metus skelbiama, kad ši byla atiduodama į teismą, ir tik po mano spaudos konferencijos seime sausio 11 dieną prokuratūra skelbia, kad reikš įtarimus 81-am buvusiam sovietų kariškiui (t.y. byla dar nekeliauja į teismą)?

Kodėl Sausio 13-osios byloje netiriamos kolaborantų veikos, o 15-ai jų net panaikinti įtarimai, nes jie patys nežudė ir nežalojo žmonių?

Kodėl prezidentė D. Grybauskaitė, vadovaujanti valstybės užsienio politikai ir Užsienio reikalų ministerijai net nepasako savo nuomonės dėl jos kadencijos metu pradėtos ir neregėtai įsisiūbavusios A. Paleckio antivalstybinės veiklos.

- Prezidentė gruodžio 19 dieną pasakė, kad po savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo 1989 metų gruodžio 19 dieną ji buvo šios, o ne M. Burokevičiaus vadovaujamos LKP/SSKP narė. Jums socialdemokratų partija (buvusi savarankiška LKP) dar 2009 metais patvirtino, kad D. Grybauskaitė nebuvo jų partijos narė? Kas sako netiesą?

- Už LKP atsiskyrimą pasisakęs J. Arvasevičius nedelsiant buvo išmestas iš darbo šioje įstaigoje. Tuo tarpu D. Grybauskaitė po LKP atsiskyrimo tęsė karjerą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje kaip vienas jos vadovų – mokslinis sekretorius.

Tai patvirtina išrašas iš 1989 metų gruodžio 29 dienos įsakymas Nr. 193. Šių metų sausio 19 dieną dar vieno šios įstaigos vadovų V. Lukoševičius patvirtino, kad ji buvo šios įstaigos vadovybėje, dėl ko negalėjo pereiti iš SSKP į savarankišką LKP – tik kažkam iš savarankiškos LKP šnabždėjo: „Aš su jumis“.

- Kas buvo Vilniaus ta aukštoji partinė mokykla? Kodėl joje įsikūrė perversmininkai?

- Sąjunginė Sovietų sąjungos nomenklatūros ruošimo įstaiga, kurioje dėstytojais buvo tik SSKP nomenklatūros ar specialiųjų tarnybų atstovai.

Šis štabas pradėtas saugoti net diena anksčiau, negu LKP CK pastatas Gedimino prospekte 11 Vilniuje, į kurį M. Burokevičius su Sovietų sąjungos vidaus kariuomene atvyko 1990 m. kovo 26 d. Nuo tos dienos LKP CK pastatą dalinosi abi komunistų partijos.

Tad akivaizdu, kad dabartiniame Vyriausybės pastate perversmininkai negalėjo visiškai laisvai darbuotis.

- Gal būsima Lietuvos prezidentė, turinti karate juodąjį diržą, nebijojo ją saugojusių desantininkų?

- Gal vis dėlto rimtai pakalbėkime apie šį neatsargų rinkimų triuką, iki šiol esantį D. Grybauskaitės oficialioje biografijoje. Klausimas toks - kada ir kur ji pradėjo treniruotis karate ir gavo juodąjį diržą?

Manau, kad Leningrade, o ne darbo Lietuvos ambasadoje JAV metu, nes pasiekti juodojo diržo lygį galima tik treniruojantis nuo jaunų dienų bent penkerius metus ir turint tam duomenų.

Jaunajai kartai paaiškinu, kad Sovietų sąjungoje karate buvo draudžiama sporto šaka, kuria užsiimti turėjo teisę tik KGB ir karinė žvalgybą GRU.

Daugiau jokių išimčių.

O juk jaunystėje D. Grybauskaitė daug laiko praleido tuometiniame Leningrade.

Kas tai - Lietuvos piliečių apgaulė 2009 m. Prezidento rinkimuose? Kodėl iki šiol neatsakoma į šiuos klausimus, toleruojama keista Sausio 13-osios bylos eiga?

Mūsų tautosakoje tyla reiškia sutikimą su skelbiamais faktais. Manau, kad Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė nėra laisva savo valiai pareikšti.

- Ar laiku į tai atkreipėte Tautos dėmesį?

- Pateikite nors vieną priežastį, kodėl turėtume apsimesti, kad to negalima net klausti? Bijome tiesos?

Ar dar nepajutome Lietuvoje bandomos įvesti visuotinės baimės? Kad niekas neturėtų savo nuomonės ir ypač viešai jos nesakytų.

Norime būti vergais ar keistis, vėl tapti laisvais savyje? Leisime ignoruoti tautos valią? Prezidentas turi telkti, o ne skaldyti tautą. Ar Aukščiausioji Taryba ir net vienas pats V. Landsbergis būtų atkūrę Nepriklausomybę ir apgynę Sausio 13-ąją be tautos – šios žemės suvereno?

- Tad kodėl V. Landsbergis 2009 metų pavasarį tarė: “Tebūnie Dalia – Lietuvos Dalia”?

- Mūsų Nepriklausomybės simbolio V. Landsbergio atsakomybė dėl jo veiksmų ir žodžių yra nepalyginamai aukštesnė už bet kurio mūsų.

V. Landsbergis iki šiol nepaaiškino, kodėl Lietuvai pasiūlytas šis pasirinkimas be tiesos. Mudviejų sutartą susitikimą 2009 metų kovo mėnesį V. Landsbergis vilkino 2 savaites, o galų gale atšaukė.

- Tačiau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas dėl kandidačių į prezidentus D. Grybauskaitės ir K. Prunskienės registravimo kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

- Dėl galimo jų bendradarbiavimo su sovietų specialiosiomis tarnybomis kreipėmės į VRK ir Liustracijos komisiją.

VRK atsakė formaliai. Prezidento rinkimų įstatymo nustatyti terminai nerealūs šiems klausimams spręsti.

Tačiau nustebino Liustracijos komisijos pozicija. Supratau, kad ši komisija, neturinti net savo patalpų ir nuolatinių darbuotojų, yra tik formali struktūra, daranti kažką, tik jei yra kažkieno valia.

Paklausimus dėl šių kandidačių Liustracijos komisijai jos pirmininkas A. Urmonas man pasiūlė siųsti į VSD.

Mačiau, kad uoliai bandyta aiškintis dėl K. Prunskienės, bet tik ne dėl D. Grybauskaitės. Dėl K. Prunskienės savo ir VSD nuomonę bei informaciją viešai pasakiau dar Lietuvos televizijoje tiesioginės transliacijos metu 1991 metais.

Dėl šio pasisakymo 1992 metų pabaigoje, pasikeitus valdžiai, buvau iškviestas apklausai į Generalinę prokuratūrą, nes ji buvo gavusi K. Prunskienės prašymą man iškelti baudžiamąją bylą.

Matydamas, kad oficialios struktūros ir piršto nepajudins dėl D. Grybauskaitės reikalų aiškinimosi, viešai kreipiausi į konservatorių partiją.

Šį kreipimąsi „Peržengtos moralės politikoje ir atsakomybės ribos“ 2009 metų gegužės 18 dieną paskelbė tik „Laisvas laikraštis“.

- Kodėl jūsų Sausio 13-osios kalba Seime pasipiktino V. Landsbergis ir A. Kubilius, apkaltino jus veikimu Rusijos naudai?

- Priminsiu, kad konservatorių vadovaujamas Seimas ignoravo mano spaudos konferencijas Seime ir raštiškus prašymus taisyti padėtį Sausio 13-osios byloje, Seimui ir Generalinei prokuratūrai pateiktus prieš dvejus metus.

Referendumo rezultatai juos ir Prezidentę taip pat įvarė į kampą. Esu paskutinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, pasitraukęs nuo V. Landsbergio ir sugebėjęs dirbti su juo iki 1992 m. vasaros.

A. Kubilius yra mano studijų Vilniaus Universitete grupės draugas.

Todėl abu jie pakankamai gerai mane pažįsta,
kad priimčiau rimtai šiuos jų pareiškimus apie mane.

Manau, jie siekia tik išvengti savo moralinės ir politinės atsakomybės prieš rinkėjus ir Lietuvą dėl D. Grybauskaitės pasirinkimo.

Po Seimo rinkimų ir referendumo rezultatų, nelabai pavykusių V. Landsbergio užsipuolimų spaudoje prieš mane dėl tiesos apie Visagino AE, šie du vyrai atsidūrė politinėje aklavietėje.

Todėl šiuos jų pareiškimus mano atžvilgiu vertinu su humoru ir tolerantiškai.

V. Landsbergis neatsiliepė ir į mano kvietimą su dokumentais diskutuoti šiais klausimais tiesioginiame TV eteryje.

- Kokios dar reakcijos sulaukėte dėl tiesos sakymo?

- Po Lietuvos prezidento rinkimų 2009 metų netrukus supratau, kad didelė kainą mokėsiu ne tik už tiesos sakymą, bet ir žinojimą.

Ją nuolat moku po to, kai 1992- ųjų vasarą prieš V. Landsbergio valią iš pirmojo oficialaus Lietuvos sandorio dėl ginklų pirkimo iš Rusijos kaip ministro pirmininko pavaduotojas išmečiau amžinatilsio G. Konopliovo korporaciją „Lietverslas“ ir „GeKa“ banką (po šios istorijos pervadintą „Tauro banku“).

Po šio mano sprendimo ginklus valstybė nupirko be privataus tarpininko.

2012 metais Seimui paskelbus referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos ir matant nesąžiningas spekuliacijas, nusprendžiau viešai priminti faktus, kurie labai nepatiko Visagino AE projekto autoriams.

Patekau ir į paskutiniąją LRT agitacinę referendumo laidą 2012 metų spalio 12 dieną. Tai dariau sąmoningai. Ir žmona Regina pasakė, kad nesupras manęs, jei prieš referendumą nepasakysiu viešai savo nuomonės.

Apie V. Landsbergio ir konservatorių partijos, mano nuomone, amoralų pasirinkimą 2009 metų prezidento rinkimuose vėl prabilau šiemet, nes prezidentė D. Grybauskaitė ir konservatorių partijos vadovybė nusprendė, kad prezidento ir buvusio Seimo daugumos valia aukščiau už tautos valią.

Tautos valios ignoravimas, žmonių ir partijų skaldymas, bandymas valdyti Lietuvą jėga ir gąsdinimais tęsiamas.

Lietuvai tai kainuoja milijardus.

Pasakiau savo nuomonę viešai, nors puikiai suvokiau galimas to pasekmes.

- Turite omenyje paskelbtą informaciją apie jūsų vadovaujamos bendrovės „FF Lizingas“ skolą valstybei?

- Tai yra tik dalis galimos kainos už tiesos apie D. Grybauskaitę žinojimą ir sakymą.

Iškart po sausio 13-osios Seimo posėdžio prie manęs pripuolusi prezidentės gerbėja prisistačiusi signatarė V. Jasukaitytė rėžė tiesiai: „Dabar tau bus!».

Likimas man lėmė sužinoti ir tai, kas sieja Finansų ministeriją, kuriai savo laiku vadovavo D. Grybauskaitė, ir latvišką banką AS „Parex banka“.

Bet tai jau kiti reikalai.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13609366471358611923&view=6

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 15 Bal 2013 22:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Komisarės biografijos baltos dėmės


http://ebookbrowse.com/balsas-savaite-n ... -d43564704

Balsas.lt savaitė
2009 m. gegužės 18–24 d. Nr. 20 (26)

Gintaras Ronkaitis
gintaras.ronkaitis@balsas.lt

„Balsas.lt“ paskelbė pokalbį su Kovo 11-osios akto signataru Zigmu Vaišvila, kuris pažėrė klausimų ir kaltinimų Daliai Grybauskaitei.

Ištraukos iš interviu su Z. Vaišvila

− Akivaizdu, kad kandidatės D. Grybaus-
kaitės biografijoje yra baltų dėmių.
Žmonėms kyla klausimų, į kuriuos negau-
nama atsakymų.


− Ji yra dirbusi TSKP CK visuo-
meninių mokslų akademijoje. Iš
pradžių, atrodo, pusantrų metų, va-
žinėjo į komandiruotes iš Vilniaus
aukštosios partinės mokyklos, o vė-
liau tapo etatine darbuotoja. <…>

Saulius Lapienis, daug metų dir-
bęs Mokslų akademijos aparate,
viešai paskelbė, kad D. Grybauskai-
tė nebuvo nei mokslinė, nei atsakin-
goji sekretorė. <…>

Ji dirbo „Žinijos“ draugijos atsa-
kingąja sekretore, o ne Mokslų aka-
demijos.

Atrodo, 1989 metų gruodžio 20
dieną Lietuvos komunistų partija
(LKP) Lietuvoje atsiskyrė nuo vadi-
namosios sąjunginės organizacijos.
Tie, kurie perėjo į LKP, visi iki vieno
rašė pareiškimus.

Ponios D. Grybauskaitės pareiš-
kimo nebuvo. Buvo tų, kurie išstojo
iš partijos. Arba liko TSKP skyriu-
je, Lietuvos komunistų partijoje,
kuriai vadovavo Mykolas Buroke-
vičius. <…>

Yra dar vienas rimtas klausimas
dėl galimo bendradarbiavimo su
KGB. Iš Leningrado ji vyko į ketu-
rias užsienio valstybes – Vengriją,
Lenkiją, VDR ir Čekoslovakiją –
kaip turistų grupės vadovė.


Jokia išvyka net į vadinamąją so-
cialistinę valstybę nebuvo įmanoma
be saugumo kontrolės.

Grupės vadovas turėjo būti pa-
tikimas, vienokiu ar kitokiu būdu
patikrintas, kokiais nors būdais
valdomas ir kontroliuojamas. Gru-
pės vadovas buvo atsakingas, kad
grupės nariai tinkamai elgtųsi. Gal
čia stebuklai? Bet viską reikėtų pa-
aiškinti.

D. Grybauskaitės atsakymai balsui.lt

− Kaip jūsų oficialioje biografijoje atsirado
įrašas apie atsakingosios sekretorės pareigas
Mokslų akademijoje (1983 m.) ir kodėl nėra
minimas šis darbas „Žinijos“ draugijoje?


− Kelis mėnesius esu dirbusi atsa-
kingąja sekretore „Žinijos“ draugijoje
prie tuometinės LTSR mokslų akade-
mijos.

− Prašytume pakomentuoti aplinkybes,
kuriomis 1986 metais vykote į užsienį kaip
grupės vadovė?


− Tuometiniam „Inturist“ padaviau
prašymą paskirti mane vadovauti turis-
tų grupei, vykstančiai į Varšuvos pakto
šalis (Lenkija, VDR, Vengrija ir Čekos-
lovakija). Prašymas buvo patenkintas.

− Ar buvote Visuomeninių mokslų aka-
demijos prie TSKP CK etatinė darbuotoja
1987−1988 metais?


− Ne, nebuvau. Šioje akademijoje
neakivaizdiniu būdu rašiau diser-
tacinį darbą. Nurodytas laikotarpis
yra mano neakivaizdinės disertacijos
rašymo laikotarpis, per kurį dirbau
Vilniaus partinėje mokykloje. Tuo-
metinis mano statusas − etatinis pre-
tendentas disertacijai užbaigti − reiš-
kė tik leidimą keletą kartų per metus
vykti į Maskvą konsultuotis su darbo
vadovu minėtoje akademijoje.

− Ar išstojote iš TSKP? Kada tai įvyko?

− Taip. Kai LKP atsiskyrė nuo
TSKP.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 13 Geg 2013 13:11 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
„Raudonoji Dalia“ – taip vadinasi knyga apie prezidentę D. Grybauskaitę


http://www.balsas.lt/naujiena/732651/ra ... ybauskaite

(papildyta 20.53)

Tomas Čyvas, 2013.05.11 21:15

Paveikslėlis

Knyga apie “Raudonąją Dalią“ jau atspausdinta (nuotr. Balsas.lt)

Žurnalistė Rūta Janutienė praneša, kad jau pasirodė jos knyga apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Ją rašyti R. Janutienė ėmėsi po to, kai iš TV-3 eterio paslaptingai dingo išreklamuota laida apie šalies vadovės biografijos baltąsias dėmes, o netrukus ji pati apskritai buvo pašalinta iš minėtos televizijos eterio.

„Na štai, pagaliau visiškai šviežia tiesiai iš spaustuvės šaltibarščių spalvos knygelė“, - savo socialinio tinklalapio Facebook paskyroje rašo R. Janutienė.

Dvi knygas apie prezidentę D. Grybauskaitę jau yra parašęs politologas Lauras Bielinis, tačiau R. Janutienės kūrinys, kaip tikimasi, bus kitoks.

(Papildyta 20.53)

Pati autorė R. Janutienė portalui balsas.lt šeštadienį sakė, kad, kitaip nei analitikas L. Bielinis, neketino stipriai gilintis į D. Grybauskaitės tekstų analizę.

„Mat nelabai yra tų tekstų ir jie labai jau trumpi. Knygoje apie 70 proc. sudaro nemalonūs klausimai apie praeitį, tačiau likusi dalis skiriama ir dabarties aktualijoms“, - sakė žurnalistė.

Knygos tiražas – 3 000 egzempliorių, apimtis – 272 puslapiai.

Taip pat skaitykite:

R. Janutienė Balsas.lt vaizdo konferencijoje: man D. Grybauskaitė yra „X“ (video)
https://www.balsas.lt/naujiena/709044/r ... ra-x-video

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/raudono ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 15 Geg 2013 02:54 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Karibartas rašė:
O Grybauskaitės vyras, KGB vadeiva, buvo tikras rusas Polikarp Vladimirovič Grybowski.

Ką vėl sapnuoji? :img01:
Taigi ji - netekėjus.
Jei Polikarpą mini, tai tai - tėvas, gimęs Radviliškyje.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 15 Geg 2013 03:08 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Žygeivis rašė:
„Raudonoji Dalia“ – taip vadinasi knyga apie prezidentę D. Grybauskaitę
Ją rašyti R. Janutienė ėmėsi po to

Radai autoritetą :img01: - dabar kiekvienas į šyziką užnešantis žmogėnas bando pasikelti reitingus, zambydamas prieš Prezidentę (dar vienas panašus yra, pvz., Vaišvila, kuris vis kažką kurpia nesukurpia).

Tik nei iš tolo nieko panašaus į ką nors naudingo Lietuvai nuveikti nesugeba - matyt, yra gabūs tik visokioms špurgėms kurti. :img01:
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 15 Geg 2013 17:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Išvada - kadangi tu taip aktyviai puolei ginti Grybauskaitę, vadinasi ji tikrai "raudona" - tu juk "savus" jauti neklystamai. :smile100:

P.S. Tikras lietuvi, tau akivaizdi asmenybės susidvejinimo problema: iš vienos pusės nori būti tikru lietuviu, Lietuvybės gynėju, o iš kitos pusės - tavo ir tavo giminės praeities "šleifas" neleidžia tau atitrūkti nuo sovietinių-bolševikinių "homo sovietinių" "šaknų".

Turi galų gale tvirtai apsispręsti ir pasirinkti - ar tu Lietuvis, ar okupantų sukurtas "homo sovietikas", nes kitaip toks asmenybės susidvejinimas neišvengiamai baigiasi labai liūdnai - šizofrenija ir "psichuške". :smile102:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 15 Geg 2013 19:33 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Dar vienas sapnininkas atsirado :img01: : kiek jums, kurių išsilavinimas tik trys klasės prie kalėjimo :img01: , sakyti, , kad lietuvis yra tas, kuris yra teisingas, objektyvus, o ne spalvotas - kaip, kad jūs.

Kuo toliau, tuo man aiškiau, kad nieko doro iš jūsų neišeis - jūs nesugebate atsiplėšti nuo savo protėvių žydšaudysčių - banditizmo.

Dėl to jūs - kaip tie šunys, kurie loja, bet karavanas (Lietuvos gyvenimas) eina (pro šalį jums).

Matyt, klydau, kada galvojau, kad galite tapti solidžiais, rimtais, objektyviais, t.y. dirbančiais visuomenės daugumai, o ne probanditinei nedamuštų kontrų mažumai.

Nejau jums tarybinio laiko neužteko, kada gavot į ragus tiek antiek - turėjot įgauti proto?

Betgi neįgaunat ir tiek.

Jūsų, galų gale, problemos - liksite užribyje.

Tik, gaila, visuomenės daugumai bus nuostolis - taip ir neatsiras partija, kuri dirbtų visuomenės daugumai.

Kas žino - gal dar kokia partija susikurs, kurioje bus mąstančių, o ne taip kaip pas jus, žmonių.

Gal tie.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 15 Geg 2013 19:55 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Išvada - iš tavo vis "raudonesnių" rašinių akivaizdu, kad tu, deja, vis sparčiau "migruoji" nuo Lietuvio į "homo sovietiką".... :smile102:

Na, nors tiek gerai, kad tokiu atveju tavo asmenybės susidvejinimas jau baigiasi ir tau šizofrenija nebegresia. :smile100:

Bėda tik, kad tokių kaip tu - besiblaškančių tarp Lietuvių ir "homo sovietikų" - vis dar labai daug.

Ir Grybauskaitė akivaizdžiai irgi yra jų tarpe... :smile49:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 16 Geg 2013 01:12 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Nušneki, Kęstai, ir jūsų rezultatai rinkimuose - to pasekmės.
Nesugebat mąstyti.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Geg 2013 17:14 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Gru 2008 15:46
Pranešimai: 40
Pasiūlymas: "Iš tikrųjų vadinamas "Tikras Lietuvis" esti "Tikras falsifikuotas Lietuvis KGBistas", pergabentas iš Maskvos, slepiantis savo rusišką pavardę", kurį reikėtų perduoti keršytojams...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 08 Bir 2013 21:38 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Karibartas rašė:
O Grybauskaitės vyras, KGB vadeiva, buvo tikras rusas Polikarp Vladimirovič Grybowski.

Visai sublūdai - ji, gi, yra netekėjusi. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 08 Bir 2013 22:08 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Karibartas rašė:
Pasiūlymas: "Iš tikrųjų vadinamas "Tikras Lietuvis" esti "Tikras falsifikuotas Lietuvis KGBistas", pergabentas iš Maskvos, slepiantis savo rusišką pavardę", kurį reikėtų perduoti keršytojams...

Tu, išsigimėli, kol negauni į snukį, tol negali sustoti nesąmones pliauškęs?
Jei tikrai to nori, tai rašyk pareiškimą - būtinai patenkinsiu. :img01:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 14 Bir 2013 17:01 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Gru 2008 15:46
Pranešimai: 40
Padariau klaidą sakinyje: "O Grybauskaitės vyras, KGB vadeiva, buvo tikras rusas Polikarp Vladimirovič Grybowski"

Ne vyras, o Grybauskaitės tėvas ...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Bir 2013 18:41 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Nuoroda apie Grybauskaitės tėvą:
http://www.ekspertai.eu/static/uploads/ ... byla78.pdf
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 13 Lie 2013 16:53 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Knygoje - apie nuslėptą D. Grybauskaitės gyvenimą


http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/akt ... venima.htm
http://www.lrytas.lt/print.asp?k=news&i ... 1366534273

lrytas.lt
2013-05-19 11:31

Jos abi – Angela Merkel ir Dalia Grybauskaitė – žiba Europos politikos olimpe. Jų abiejų veikla įvertinta prestižiniu Karolio Didžiojo apdovanojimu. Jas abi sieja ne tik kova su dabarties iššūkiais, bet ir komunistinė praeitis, apie kurią abi kalba nenoriai. Apie tai rašo „Lietuvos rytas".

Ar daug ko iš Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) laikų išliko dabartinės Vokietijos kanclerės A.Merkel elgesyje?

Nauja istoriko Ralfo Georgo Reutho ir žurnalisto Güntherio Lachmanno biografinė knyga „Pirmasis Angelos M. gyvenimas” atskleidžia iki šiol nežinomų detalių iš jos gyvenimo socializmo laikais.

Kad kažkas VDR buvo ne taip, dabartinė Vokietijos kanclerė pastebėjusi dar vaikystėje. Ji kartu su klasės draugais po pamokų rinko mėlynes netoliese esančiame miške ir pardavinėjo vaisių ir daržovių prekybos kooperatyvui.

Kadangi miško uogų pardavimas buvo finansiškai remiamas valstybės, kooperatyvas kilogramą uogų pardavinėjo tik už dvi markes, o supirkdavo po keturias markes.

„Vienas parduodavo kilogramą mėlynių už keturias markes, o kitas netrukus ateidavo į parduotuvę ir nusipirkdavo tik už dvi markes, o vėliau jas jau parduodavo už keturias”, – socialistinį verslą šypsodamasi prisimena A.Merkel.

Knyga sukėlė audrą


Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai Vokietijos kanclerė A. Merkel prabilo apie gyvenimą VDR. Ji ne kartą yra sakiusi, kad senosios Vokietijos žemėse apie 35 jos gyvenimo metus nieko nežinoma.

Bet koks buvo Vokietijos kanclerės gyvenimas „darbininkų ir valstiečių” valstybėje? Kokį patyrimą ji sukaupė, kas iki šiol jai turi įtakos?

Istorikas R. G. Reuthas ir žurnalistas G. Lachmannas ištyrinėjo A. Merkel gyvenimą VDR ir tai išdėstė savo knygoje „Pirmasis Angelos M. gyvenimas”.

Tai viena labiausiai neįprastų artimos praeities biografijų: nuo pastoriaus dukters socializmo laikais iki vienos įtakingiausių moterų laisvame, vakarietiškame pasaulyje.

Šios knygos pasirodymas sukėlė karštų diskusijų ir aštrią reakciją. Vokietijos žurnalas „Focus” išspausdino išskirtines šios knygos ištraukas ir paviešino iki šiol nežinomų detalių iš pirmojo Vokietijos kanclerės A.Merkel gyvenimo.

Netikėtas tėvo sprendimas


Kodėl evangelikų pastorius savanoriškai iš Vakarų Vokietijos persikelia gyventi į Rytų Vokietiją?

„Taip pasielgtų tiktai komunistai arba tikri idiotai”, – taip sakė A. Merkel šeimos persikėlimą tvarkęs įmonės savininkas.

Šiuos žodžius prisiminė dabartinės Vokietijos kanclerės A. Merkel tėvas Horstas Kasneris, praėjus daugeliui metų kalbėdamas apie savo šeimos persikėlimą iš Hamburgo į Brandenburgo žemėje esantį Kvicovo kaimą.

Tuo metu, kai kiekvieną mėnesį dešimtys tūkstančių atsukdavo nugarą vadinamajai darbininkų ir valstiečių valstybei, jaunasis teologas, kurio dukteriai buvo vos keli mėnesiai, persikėlė gyventi į VDR.

„Hamburgo vyskupas Hansas Otto Wolberis pasakė A. Merkel tėvui, kad jis reikalingas Brandenburge, nes ten bažnyčia neturi pakankamai pastorių”, – taip knygoje aprašomos persikėlimo į VDR aplinkybės.

A. Merkel gyvenimo VDR negalima suvokti be jos tėvo. Ji žvelgė į jį su susižavėjimu, ieškojo jo palankumo. H.Kasneris tapo įsitikinusiu socialistu, kuris metams bėgant vis labiau šiaušėsi prieš Vakarus.

Vokietijos kanclerės tėvas savo bendruomenėje buvo vadinamas ir Raudonuoju Kasneriu. Požiūrio į Vokietijos Federacinę Respubliką jis nebepakeitė iki savo mirties 2011-aisiais.

Buvo pavyzdinga mokinė


A. Merkel (gimusi kaip Angela Dorothea Kasner) 1961-aisiais, Berlyno sienos statybos metais, Templine pradėjo lankyti mokyklą. Ji buvo pavyzdinga mokinė, į namus parsinešdavusi tik labai gerus pažymius.

Nieko kito iš jos ir nebuvo tikimasi: „Jūs esate pastoriaus vaikai! Jūs visada privalote būti truputį geresni už kitus”, – pabrėždavo motina Herlind Kasner savo dukteriai Angelai ir jos broliui Marcui.

Susižavėjo rusų kalba


Ypač stropiai Angela mokėsi rusų kalbos ir devintoje klasėje laimėjo VDR surengtą rusų kalbos olimpiadą.

Už tai Kasi, kaip ją vadino mokyklos draugai, 1970 metais buvo apdovanota kelione į Maskvą, kur dalyvavo tarptautinėje rusų kalbos olimpiadoje.

Angela ryšėjo mėlynąjį jaunųjų pionierių organizacijos, pavaldžios Laisvajai vokiečių jaunimo sąjungai (LVJS), kaklaraištį.

Tai jau nebuvo būtina, nes tuo laiku, kai ji lankė pradžios mokyklą, VDR gyventojai savo vaikų narystei valstybės jaunimo organizacijose jau seniai nebe taip entuziastingai pritardavo. 1959 metais tik pusė visų pradžios mokyklos mokinių buvo ir pionieriai.

A. Merkel vėliau pasakojo, kad ji norėjusi visur dalyvauti.

Buvo jaunimo sąjungos lyderė


Visi A. Merkel mokymosi metai susiję su Laisvąja vokiečių jaunimo sąjunga.

Ji Vokietijos vieningosios socialistų partijos jaunimo organizacijoje mielai imdavosi vadovauti.

Angelos mokyklos draugai prisimena, kad ir klasės Laisvosios vokiečių jaunimo sąjungos veikloje ji buvo lyderė. Ir tai buvo pastebėta – už puikius visuomeninius ir mokslo laimėjimus po dešimtos klasės ją apdovanojo sidabriniu Lessingo medaliu.

Išsisuko nuo nemalonumų


Mokykloje Angela tik vieną kartą patyrė nemalonumų. Užuot sukūrusi kultūros programą, kurios šūkis – „Solidarumas su Vietnamu”, 12b klasė, kurioje mokėsi būsimoji Vokietijos kanclerė, perskaitė Christiano Morgensterno eilėraštį „Mopsų gyvenimas”.

„Paskui jie giedojo „Internacionalą” – ne vokiškai ar rusiškai, bet angliškai, – ir nulipo nuo scenos”, – prisimena tuometis klasės mokytojas Charly Hornas.

Ch. Morgensterno „Mopsų gyvenimas” Angelai kainavo Laisvosios vokiečių jaunimo sąjungos laikinosios sekretorės pareigas. Per tai ji vos neprarado galimybės studijuoti.

Angelos tėvas iš visų jėgų stengėsi apsaugoti dukterį nuo galimų valstybės represijų. Iš pradžių jis kreipėsi į savo draugą ir globėją vyskupą Albrechtą Schonherrą, kuris užtarimo paprašė valstybiniame bažnyčios klausimų sekretoriate.

Be to, H. Kasneris parašė prašymą Vokietijos vieningosios socialistų partijos apygardos vadovybei. Su šiuo raštu jis nusiuntė savo dukterį Angelą pas prijaučiantį jam aukščiausią Bažnyčios teisininką Manfredą Stolpe į Berlyną, kuris raštą turėjo perduoti toliau.

Todėl vaikiška išdaiga Angelai baigėsi švelniai: ji gavo tik pastabą už politinę provokaciją. Ši bausmė į mokyklos baigimo atestatą nebuvo įrašyta.

Kita stotelė – Leipcigas


Aukščiausiais pažymiais baigusi mokyklą abiturientė A.Kasner 1973 metų rudenį pradėjo studijas Leipcige. Savo sprendimą pasirinkti fiziką ji vėliau motyvavo praktiniais sumetimais: „Pasirenkant studijas lemiamą reikšmę turėjo tai, kad studijuoti fiziką galėjau gauti rekomendaciją.

Jei būčiau norėjusi studijuoti psichologiją, kur buvo didžiulis konkursas, rekomendacijos tikrai nebūčiau gavusi.” Apie savo studijas A. Merkel yra sakiusi taip: „Nebuvau bloga studentė, bet privalėjau daug dirbti.”

Studijuodama A. Kasner toliau dalyvavo Laisvosios vokiečių jaunimo sąjungos veikloje.

Istorikas R. G. Reuthas ir žurnalistas G. Lachmannas taip aprašo šios sąjungos uždavinius: „Kiekviena aukštoji mokykla turėjo Laisvosios vokiečių jaunimo sąjungos vadovybę didžiuosiuose universitetuose, taip pat ir Karlo Marxo universitete Leipcige.

Kiekviena sekcija – taip po aukštosios mokyklos reformos vadinosi fakultetai – turėjo Laisvąją vokiečių jaunimo sąjungą – pagrindinę organizaciją. Vadinamoji propagandistė A. Kasner nuolat dalyvavo mokymuose ir studijų metais kaip Laisvosios vokiečių jaunimo sąjungos narė skaitė studentams pranešimus iš anksto nustatytomis politinėmis temomis.

Santuoka truko trejus metus


Studijų Leipcige metu A. Kasner širdį suvirpino meilė. Ji, pasak vieno klasės draugo, mokymosi mokykloje metais priklausiusi vadinamajam NK – Nebučiuotų klubui, 1974 metais susipažino su Ulrichu Merkeliu. Jis, kaip ir Angela, studijavo fiziką.

„Angela patraukė mano dėmesį, nes buvo labai draugiška, atvira ir natūrali mergina”, – pasakojo U.Merkelis 2004 metais Vokietijos žurnalui „Focus”.

Jai anuomet buvo 20 metų, jis buvo metais vyresnis. 1977 metais jie susituokė Templine bažnyčioje. Tai buvo kategoriškas Angelos noras.

Juos sutuokė ne jaunosios tėvas, o jaunesnis jo kolega. Angela vilkėjo mėlyną suknelę. Mėlyna – jos mėgstamiausia spalva.

Santuoka truko vos kelerius metus. A. Merkel taip aprašo jos pabaigą: „Mes susituokėme, nes visi tada tuokėsi. Dabar tai skamba kvailai, bet santuokos nevertinau rimtai. Po trejų metų buvome jau išsiskyrę. Suklydau.”

Ji išsikraustė iš buto Berlyne pasiėmusi skalbyklę, buvusiam vyrui liko baldai.

Žodžiai ir darbai sutapo


Diplominis A. Merkel darbas 1978 metų birželį buvo įvertintas labai gerai. Gavusi savo profesoriaus rekomendaciją ji pradėjo dirbti moksline bendradarbe VDR mokslų akademijoje Berlyne. Tai buvo viena prestižiškiausių vietų VDR.

Jaunoji fizikė uždirbdavo 650 markių ir greitai įsitraukė į akademijos darbą.

„Ji diskusijose pateikdavo aiškius argumentus, nebijojo pareikšti savo nuomonės. Jos žodžiai ir darbai sutapo”, – teigė vienas jos kolegų, dar pabrėžęs, kad ji buvo ir aktyvi Laisvosios vokiečių jaunimo sąjungos veikėja – propagandistė.

Propagandistai buvo nuolat apmokomi rajono vadovybės. Ten jie gaudavo temas pranešimams, kuriuos savo institute skaitydavo kartą ar du per mėnesį. Buvo gvildenami marksizmo-leninizmo klausimai, analizuojami Vokietijos vieningosios socialistų partijos suvažiavimai, išdėstoma aktuali polemika su klasiniu priešu.

Kultūra ar propaganda?


Ano laiko liudininkai, kurių prisiminimus pateikia knygos autoriai, tvirtina, kad A. Merkel buvo agitacijos ir propagandos klausimų sekretorė.


Bet A. Merkel tai neigia. Ji tvirtina buvusi kultūros klausimų įgaliotinė ir tik parūpindavusi teatro bilietų, organizavusi knygų skaitymus. Taip ji sakė 1991 metais interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung”.

Buvęs federalinis susisiekimo ministras Güntheris Krause su tuo nesutinka: „Ji, be jokios abejonės, buvo agitacijos ir propagandos klausimų sekretorė – propagavo ne idealistinę Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) pasaulėžiūrą, bet marksizmą-leninizmą.

Tuo metu agitacija ir propaganda plovė smegenis marksizmo skysčiu. Tai buvo Angelos uždavinys. Ir jokia kultūrine veikla ji neužsiėmė.

Mane ši moteris erzina savo požiūriu į praeitį, nes ji neprisipažįsta buvusi artima socialistinei sistemai. Dėl savo profesijos ji nebuvo būtina Mokslų akademijai. Bet labai naudinga marksizmo-leninizmo prasme kaip pastoriaus duktė. Ji su tuo nesutinka. Bet tai – tiesa.”

Kontroliavo jaunimą


A. Merkel taip pat priklausė ir akademijos profsąjungos vadovybei. Laisvųjų vokiečių profsąjungų susivienijimas įmonėse, ligoninėse ir valdymo organuose skirstėsi į Vokietijos vieningosios socialistų partijos kontroliuojamas pirmines įmonės organizacijas.

Įmonės profsąjungos vadovybė ne tik turėjo organizuoti darbą ir dalyti poilsio kelialapius, bet ir rengti ideologinius mokymus.

Kaip aiškėja iš 1981 metų lapkričio 11 dienos steigiamojo posėdžio, A. Merkel buvo viena iš devynių Mokslo akademijos profsąjungos vadovybės narių.

Ji buvo atsakinga už jaunimo darbą – už tuos akademijos bendradarbius, kurie buvo jaunesni kaip 30 metų.

Užverbuoti nepavyko


Kontrolės sistema apraizgytoje VDR Laisvosios vokiečių jaunimo sąjungos ir profsąjungų narė A. Merkel neliko nepastebėta ir VDR valstybės saugumo ministerijos.

A. Merkel, kaip ir jos tėvas – tai aiškiai pabrėžia knygos autoriai R. G. Reuthas ir G. Lachmannas – atmetė visus valstybės saugumo bandymus juos užverbuoti.

Apie A. Merkel pranešimą parašė jos kolega iš Mokslų akademijos Frankas Schneideris, kuris buvo valstybės Saugumo ministerijos informatorius Bachmanno slapyvardžiu.

Jis patvirtino A. Merkel stiprią poziciją dėl valstybės, pažėrė įtarimų dėl bažnytinės veiklos, pranešė apie A.Merkel meilės romanus, taip pat nuo devintojo dešimtmečio vidurio užsimezgusią jos meilę chemikui Joachimui Saueriui, už kurio ištekėjo 1998 metų gruodžio 30-ąją.

Kodėl paliko ramybėje?


Bachmannas pranešė ir apie įvykį, kurį knygos „Pirmasis Angelos M. gyvenimas” autoriai pateikia kaip įrodymą, kad A.Merkel priklausė Vokietijos vieningosios socialistų partijos elitui.

Grįžtant iš Lenkijos, kurią 1981 metais A. Merkel aplankė tris kartus, VDR pasieniečiai patikrino jos rankinę.

„Vyrai pasiuntė skubų pranešimą Nr.04-32-293-31 į vyriausiąją valdybą, operatyvinį štabą, nes jos rankinėje rado dvi „Solidarumo” judėjimo paminklo Gdynėje nuotraukas, taip pat „Solidarumo” žurnalą ir ženkliuką.

A. Merkel aiškino pasieniečiams, kad lenkų bičiuliai ją ir jos palydovą buvo nuvedę prie paminklo, kurį nufotografavo, o žurnalą ir ženkliuką gavo dovanų atminimui.

Kadangi ji nenorėjusi būti nemandagi, daiktus pasiliko. Be to, ji apskritai nežinojusi, ką reiškia šie daiktai.

Pilietei nebuvo žinoma, kad tokių daiktų neleidžiama įvežti į VDR. Be to, ji sakė, kad lenkiškai nekalba, todėl negali žinoti, kas parašyta žurnale”, – taip rašė apklausą atlikęs pasienietis.

Knygos „Pirmasis Angelos M. gyvenimas” autoriai tikina, kad kiti taip įkliuvę iškart būtų tapę saugumo informatoriais. Tačiau A. Merkel stebuklingai buvo palikta ramybėje.

Į istorinį įvykį – santūriai


Kaip A.Merkel vertino Berlyno sienos griuvimą 1989 metų lapkričio 9-ąją?

„Kai per televizorių pamačiau suglumusius partijos lyderius, paskambinau mamai.

Namuose mėgdavome sakyti: „Kai sienos nebeliks, eisime į „Kempinski” viešbutį valgyti austrių.” Aš mamai pasakiau, kas nutiko, o po to, kaip ir kiekvieną savaitę, nuėjau pasikaitinti į sauną”, – taip jai būdingu sausu stiliumi prisimena A.Merkel, tarsi nieko svarbaus nebūtų įvykę.

Tuo laiku ji priklausė opozicinei Demokratinio proveržio partijai.

Nuo spalio mėnesio bendravo su būsimu šios partijos pirmininku, Rytų Berlyno advokatu Wolfgangu Schnuru.

Kaip ir dauguma opozicinių grupių, taip ir Demokratinio proveržio partija pasisakė už demokratinį socializmą savarankiškoje VDR. O dauguma piliečių jau skandavo: „Mes esame viena tauta.”

Apie tai, kas nutylėta


Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės praeitis turi nemažai bendra su Vokietijos kanclerės A.Merkel, tik nutylėjimų – gerokai daugiau.

Įsitikinusi komunistė nuo 23 metų.

Tėvas, dėvintis NKVD (represinių sovietinių struktūrų pareigūno) seržanto uniformą ir besibičiuliaujantis su raudonaisiais partizanais.

Darbas liaudies kontrolėje studijuojant Leningrade (Sankt Peterburge), doktorantūra Maskvoje, Sovietų Sąjungos komunistų partijos Visuomeninių mokslų akademijoje. Karjera Aukštojoje partinėje mokykloje, kai visa Lietuva rengėsi atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos.


Žurnalistės Rūtos Janutienės knyga „Raudonoji Dalia. Nuslėptieji Dalios Grybauskaitės biografijos puslapiai” atskleidžia nutylėtas ar net sąmoningai iškraipytas politikės gyvenimo aplinkybes nuo sovietmečio iki dabartinių laikų.

Kritika griauna valstybę


Kaip sovietinė praeitis ir ypač sėkmingai tuomet susiklosčiusi karjera veikia D.Grybauskaitės dabartį?

Savo pastangas padaryti karjerą per partinę liniją sovietmečiu D.Grybauskaitė rodo pavyzdžiu dabartinės Lietuvos žmonėms, o darbą komunistų Aukštojoje partinėje mokykloje iki šiol vadina įdomiu.

Tačiau D.Grybauskaitės, kaip ir Vokietijos kanclerės A.Merkel, pasakojimai apie savo praeitį – itin taupūs.

Ji nepeikia sovietmečio, okupacinės valdžios. Visos jos kritikos strėlės skirtos nepriklausomai Lietuvai.

Tuo pat metu ji skausmingai reaguoja į jai reiškiamą kritiką ir net yra viešai įspėjusi: „Nepamirškite: nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo gali būti tik vienas žingsnis.”

Kur susiformavo tokios nedemokratiškos nuostatos ir veikimo būdai, kurie Lietuvos politinės bendruomenės narių buvo įvardyti netgi kaip šantažas ir pelnė D.Grybauskaitei Grybošenkos pravardę?

R.Janutienė prakalbino liudininkus, ištyrinėjo Lietuvos ypatingajame archyve išlikusius dokumentus.

„Lietuvos rytas” spausdina išskirtines ištraukas iš knygos „Raudonoji Dalia. Nuslėptieji Dalios Grybauskaitės biografijos puslapiai”.

Tėvas – su NKVD uniforma


D.Grybauskaitės kilmės medyje – daug giminaičių nelietuviškais vardais: Julijana, Tadeušas, Kasia.

O pasikalbėti nėra su kuo. Iš Polikarpo Grybausko pusės jo duktė Dalia teturėjo tetą Šeduvoje ir keturias jos dukteris – pusseseres. Daugiau nieko. Nė gyvos dvasios.

Tai patvirtino Polikarpo pirmoji žmona Valerija Grybauskienė.

– Ar jums nebuvo keista, kad jūsų buvęs vyras neturi giminių? Pusseserių, pusbrolių?

– Ne, ne. Nebuvo.

– Neklausėt, kur giminė?

– Nesakydavo. Sesers vardas Vanda... Polikarpas sakė, kad jų tėvas – lenkas.

Ar tikrai lenkas?


Juk ant P.Grybausko kūno buvo ištatuiruotas rusiškas vardas Kolia. Tai jis spėjo papasakoti prieš mirtį vienam žurnalistui.

Dar D.Grybauskaitės tėtis pasakojo, kad buvo tremtinys, kalėjo Krasnojarske.

V.Grybauskienė teigia, jog tai – prasimanymas:

– Niekur jis nebuvo ištremtas! Ką čia išgalvoja? Jis pats pasakojo? Kada jis galėjo būti ištremtas? Viskas buvę kitaip: mudu prie vokiečių susipažinom. Tai jis kažkodėl slapstėsi nuo vokiečių. Pas seserį už tokio bufetuko lindėdavo.

– Kodėl?

– Čia buvo tų rusų partizanų netoli, 10 kilometrų nuo Šeduvos. Tai jie ateidavo dainuodami, tie rusų partizanai. Ir jis ateidavo pas mane, vėl išeidavo.

– Su tais partizanais?

– Jie atėjo su vėliava raudona iš kaimo, ir jis atėjo.

– Polikarpas?

– Jis taip pasakojo. Atėjo pas mane, pabuvo, po to vėl išėjo. Toks be vietos žmogus. Toks visai... Labai pagyrūnas, tinginys, pašiept žmogų... Jis papuolė į kalėjimą! Už ginklo laikymą. Jis taip sakė.

– Kiek metų gavo?

– Ketverius.

– Kur kalėjo?

– Nežinau.

– Kelintais metais?

– 1947-aisiais. Sužinojau, kai alimentų pradėjau ieškoti. Ketveriems metams jį buvo nuteisę. Ar tiek ir išbuvo, ar neišbuvo – nežinau. Po to jis vėl pas mane atvažiavo. Vaikas (Albertas Grybauskas – D.Grybauskaitės brolis, su kuriuo ji nebendrauja) buvo 4 metų.

Sako: „Dabar važiuosim gyventi.” Sakė, kad važiuos į Klaipėdą ieškoti darbo, o tada mes prie jo prisijungsime. Bet kai išvažiavo, tai atsirado Vilniuje, susipažino su ta Korsakaite (D.Grybauskaitės motina, kurią P.Grybauskas vedė tebebūdamas V.Grybauskienės sutuoktinis).

– Gal vestuvių nuotraukų yra?

– Ne, jis suplėšė. Bet va! Jo metrikai!

Balto plastikinio albumo atvarte – P.Grybausko gimimo liudijimas. Kampe spaudas: „antrinis”, išrašytas 1952 metų liepos 3 dieną. Tėvo ir motinos vardai ir pavardės – sulietuvinti. Julijona, Vladas. Gimimo vieta – Liaubarai, 1928 metų sausio 8-oji.

Lyg ir niekuo neišsiskiriantis dokumentas.

Daug iškalbingesnė mažutė nuotraukėlė, kuri pasirodė, kai Valerija jį atvertė. Joje tiesiai į fotoobjektyvą žvelgia jau subrendęs Polikarpas, dėvintis NKVD seržanto uniformą.

NKVD – rusiškas trumpinys. Lietuviškai – Vidaus reikalų liaudies komisariatas. Jam priklausė ir smogikai, persekioję partizanus, ir milicininkai, ir gaisrininkai. Visos nekarinės sovietinės tvarkos palaikymo pajėgos. Karininkų uniformos buvo žymimos dar ir kitais atpažinimo ženklais, o NKVD papildomai nesigražino.

– Jis dingdavo. Atvažiuodavo po kelių mėnesių ir vėl prapuldavo. Taip ir draugavom, – pasakojo V.Grybauskienė apie laiką, praleistą su P.Grybausku.

Jos liudijimas apie to jauno vyro nuolatinį dingimą, tariamą sugrįžimą į Šeduvą su rusų partizanais, kalėjimą ir po to gautus seržanto antpečius sako mums tik tiek, kad P.Grybausko gyvenimo būdas tais laikais nedaug skyrėsi nuo gyvenimo kitų jaunų vyrų, nepasibodėjusių aktyvaus ryšio su okupacine valdžia.

„Piterskaja” – amžiams


Vienas paslaptingiausių D.Grybauskaitės gyvenimo laikotarpių – jos mokslai Rusijoje, iš pradžių Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas), A.Ždanovo universitete, o po to Maskvoje – SSRS komunistų partijos Centro komiteto Visuomeninių mokslų akademijoje.

Ši buvo visų Sovietų Sąjungos aukštųjų partinių mokyklų centras. Ten D.Grybauskaitė apgynė mokslų kandidato disertaciją.

Nors Seimas dukart nusprendė, kad Aukštosios partinės mokyklos diplomai neliudija aukštojo mokslo, D.Grybauskaitės, kaip ir daugelio jos aukštųjų partinių pakeleivių, disertacija buvo pripažinta nepriklausomos Lietuvos institucijų, todėl ji turi mokslų daktaro vardą.


Leningrade ir Maskvoje užsimezgė ryšiai, apie kuriuos D.Grybauskaitė niekada nešneka.

Garsus Rusijos žurnalistas Aleksejus Venediktovas, radijo „Echo Moskvy” vyriausiasis redaktorius, po D.Grybauskaitės išrinkimo Lietuvos prezidente atkreipė dėmesį į vieną aplinkybę: „O, Grybauskaitė... Ji gi mokėsi su Ilarionovu, Kudrinu!

Aleksejus Kudrinas vienuolika Vladimiro Putino valdymo metų buvo Rusijos vicepremjeras ir finansų ministras. Andrejus Ilarionovas vieną kadenciją patarinėjo V.Putinui.

Šie žmonės sovietmečiu sudarė grupelę jaunų ekonomistų, kurie su KGB priedanga kaip tik studijų metais Leningrade slapta kūrė Sovietų Sąjungos reformavimo planus, kurie turėjo padėti išsaugoti bankrutuojančią imperiją.

Tų planų užsakovas buvo sovietinio saugumo, po to ir visos valstybės vadovas Jurijus Andropovas.


Ar D.Grybauskaitė dalyvavo toje veikloje? Ta grupelė ekonomistų iki šiol vadinami „piterskije”.

A.Venediktovas tuo žodžiu pavadino ir D.Grybauskaitę: „Ji juk „piterskaja”!”

Tačiau pati D.Grybauskaitė iš to laikotarpio akcentuoja tik darbą kailių fabrike „Rot-Front”. Kaip tik ten ji, būdama 23 metų, tapo komuniste.


Tokius jaunus žmones į komunistų partiją priimdavo itin retai, tačiau išimčių būdavo.

Pavyzdžiui, 23 metų komunistu tapo ir V.Putinas, tik jam tai buvo būtinybė, nes ne komunistai žvalgybos mokykloje nesimokė. Jis, beje, irgi „piterskij”.

D.Grybauskaitės Leningrado laikotarpį prisimenantis Michailas Andrejevas, prisistatantis D.Grybauskaitės ekonomikos dėstytoju, apie ją žurnalistams liudijo kaip apie labai ideologiškai brandžią.

Būtent iš Leningrado D.Grybauskaitė, dar būdama studentė, buvo išleista į pirmą užsienio kelionę už geležinės uždangos.

Kur pradingo puslapiai?


Dideli netikėtumai knygos „Raudonoji Dalia” autorės laukė Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos komunistų partijos skaitykloje.

Byla Nr.28. 1990 m. birželio 18 d. atleistųjų dėl mokyklos likvidavimo sąrašas ir asmens bylos. D.Grybauskaitės asmens byla – šiame aplanke.

Tai reiškia, kad ji dirbo nesiblaškydama dėl visokių sąjūdžių, nepriklausomybių ir panašių pasitikėjimo tikram komunistui nekeliančių dalykų.


D.Grybauskaitės pasitikėjimą naujoji valdžia įgis tik po 1991 metų rugpjūčio pučo, kai žlugs Sovietų Sąjunga, ir tiesiog logiška bus pasukti į Gedimino prospekte įsikūrusias įstaigas. Pirmiausia – į Vyriausybę.

Taigi D.Grybauskaitės asmens byla. Trūksta nuo septinto iki penkiolikto lapo.

To trūkumo oficiali versija buvo surašyta po to, kai D.Grybauskaitės pavardė buvo ištarta tarp galimų kandidatų į prezidento postą – 2008 metų rudenį, o pačia byla ėmė domėtis smalsūs žmonės.

Tada atsirado įrašas, kad tai – numeracijos klaida. Neva archyvarė pavargo ir po 6 parašė ne 7, o 16.

Tolesnis archyvinių dokumentų tyrinėjimas parodys, kad ši versija – nelabai įtikinama, nes byloje tikrai trūksta dokumentų, kurie yra kitų D.Grybauskaitės kolegų bylose. Tarkime, ataskaitų iš užsienio kelionių, kurioms ji vadovavo.

Pirmasis akis badantis neatitikimas – D.Grybauskaitės darbovietė grįžus į Lietuvą iš Leningrado. Visose oficialiose D.Grybauskaitės biografijose rašoma, kad ji dirbo Lietuvos mokslų akademijos atsakingąja sekretore.

Taip parašyta ir Europos Komisijos, ir Prezidentūros tinklalapiuose. Labai aukštos ir garbingos pareigos. Jas eina akademikai, jas savo biografijoje nurodo ir D.Grybauskaitė.

O štai asmens byloje guli dokumentas, rodantis, kad tai – smulkus, įžūlus... netikslumas.

Tas dokumentas – „Žinijos” draugijos valdybos potvarkis, kuriuo D.Grybauskaitė atleidžiama iš „LSSR Mokslų akademijos organizacinės valdybos atsakingosios sekretorės pareigų ir pervedama Aukštosios partinės mokyklos žinion. 1983 metų gegužės 16-oji. Organizacinės valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Skrupskelis.”

Beje, A.Skrupskelio raštas – vienas iš dviejų dokumentų, kurie D.Grybauskaitės asmens byloje parašyti lietuviškai. Nuo to momento, kai „Žinijos” draugijos atsakingoji sekretorė bus perkelta dirbti pagal pašaukimą – į Aukštąją partinę mokyklą, visi jos dokumentai bus rašomi tik rusų kalba.

Netgi ir po to, kai Lietuva paskelbs nepriklausomybę, o Aukštoji partinė mokykla bus likviduota pagal nurodymą iš Maskvos.

Vadovo pareigos – ne visiems


Kaip toliau grūdinosi Plieninės magnolijos metalas?

1986 metais D.Grybauskaitė, jau politinės ekonomijos dėstytoja, vėliau paskirta vyresniąja dėstytoja, stažavosi.

Kur gali kelti kvalifikaciją politinės ekonomijos dėstytoja? Universitete, Mokslų akademijoje? Ne, šios mokyklos dėstytojai stažuojasi komunistų partijos komitetuose.

D.Grybauskaitė kelias savaites praleido pas Vilniaus rajono komunistus.

Iškart po to – „meduolis”. D.Grybauskaitė išleidžiama atostogų, nes vyksta kaip grupės vadovė į Lenkiją, Vokietijos Demokratinę Respubliką, Čekoslovakiją ir Vengriją! Vadovė! Ta, kuri akylai prižiūrės jai patikėtus sovietinius keliautojus ir turės rašyti ataskaitą apie jų elgesį.

Ta kelionė buvo viena iš D.Grybauskaitės biografijos keistenybių, kurias ji aiškino dar rinkimų į prezidento postą kampanijos metu.

– Prašytume pakomentuoti aplinkybes, kuriomis 1986 metais vykote į užsienį kaip grupės vadovė.

– Padaviau paraišką į tuometį „Inturist” vadovauti turistinei grupei į Varšuvos pakto šalis (Lenkija, VDR, Vengrija ir Čekoslovakija).

Publicistė Jevgenija Albac knygoje „Uždelsto veikimo mina” rašė, kad šie KGB parankiniai buvo traktuojami kaip „patikėtiniai”. Buvo net tokių asmenų kartoteka, tik ne visus į ją įrašydavo, mat bendravimas buvo pagrįstas „pasitikėjimu”.

J.Albac rašė: „Honoraro KGB už tai, žinoma, nemokėjo, bet vadovams kelionė, pavyzdžiui, būdavo nemokama. Daugeliu atvejų moralės požiūriu tie žmonės nieko blogo nedarė, o ataskaitų rašymas buvo vertinamas kaip normalus dalykas.

Esu įsitikinusi, kad dauguma tų žmonių net nežinojo, kad KGB juos traktuoja kaip „patikėtinius”. O jei kas ir suvokė, kodėl čekistams rūpi jų nuomonė, tai tikriausiai vertino kaip žaidimo, kuriame dalyvavo, taisyklę, be kurios nebuvo galima tikėtis sėkmingos karjeros.”

Biografijoje – praraja


D.Grybauskaitės biografijoje žioji beveik metų praraja.

1987–1988 metais jos pėdsakai Aukštosios partinės mokyklos dokumentuose tampa ilgu punktyru, nors ji pati kategoriškai teigia, kad niekur iš Vilniaus nebuvo dingusi.


Netiesioginis D.Grybauskaitės ir jos biografijos tyrinėtojų ginčas kilo dėl jos darbo Maskvoje, Visuomeninių mokslų akademijoje. Toje akademijoje D.Grybauskaitė rašė disertaciją.

– Iš agrarinių santykių tuometinių... Beje, Dalia, tegul atleidžia, kad vardu ją vadinu, labai greit disertaciją parašė. Ji neakivaizdžiai studijavo.

Aš mokiausi tuomet stacionare Maskvoje, Visuomeninių mokslų akademijoje, o ji ten pat – neakivaizdžiai. Ir per labai trumpą laiką ji parašė disertaciją, išsilaikė egzaminus visus puikiai Maskvoje ir apgynė disertaciją, – taip sakė jos kolega iš Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Vytautas Lukoševičius.

Tą patį, neigdama, kad buvo etatinė SSKP CK Visuomeninių mokslų akademijos aspirantė, sakė ir prezidentė.

Tačiau dokumentai liudija ką kita. Štai Vilniaus aukštosios partinės mokyklos 1987–1988 metų ataskaita Maskvai. Vardinis etatų sąrašas. Politinės ekonomijos katedra. Bagdonavičius yra, Kondraška yra. Jums jau pažįstamas Lukoševičius yra. Malinauskienė yra. Yra ir Šustavičius. O D.Grybauskaitės nėra!

Yra tik „vakantnaja dolžnostj” – „mokslų kandidato su daugiau kaip 5 metų stažu laisva pareigybė”.

D.Grybauskaitė vėl atsiranda tokioje pačioje ataskaitoje Maskvai, bet jau po metų. Žiūrim kitus dokumentus.

Vilniaus aukštosios partinės susirašinėjimas su Visuomeninių mokslų akademija prie SSKP CK. D.Grybauskaitė toje korespondencijoje minima kaip „štatnyj soiskatel” („etatinis aspirantas”). Tačiau D.Grybauskaitė neigia tokia buvusi.

Jei D.Grybauskaitė sako tiesą ir ji nebuvo etatinė SSKP CK akademijos aspirantė, tai kur ji leido 1987–1988 mokslo metus?

Kodėl nudžiugo Maskva?


Judam toliau. 1988 metų balandį D.Grybauskaitė paštu į namus Vilniuje, Gelvonų gatvėje, gavo laišką iš Maskvos. Jai suteiktas mokslų kandidato laipsnis, kurį ji vėliau labai sklandžiai pavers civilizuotu daktaro laipsniu.

„Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime” – tokia D.Grybauskaitės disertacijos tema. Pasigilinusioji į šią „problematiką” buvo pripažinta socialistinės ekonomikos mokslininke.

Kai D.Grybauskaitė pasiryš kandidatuoti į prezidento postą, jai už tą disertaciją katučių plos toks Modestas Kolerovas, buvęs V.Putino administracijos darbuotojas. Ir džiaugsis jis D.Grybauskaitės pergale portale regnum.ru, kuris ir šiuo metu Kremliaus žiburiais nušviečia posovietinę erdvę.

Regnum.ru žavėsis D.Grybauskaitės skelbiama kova oligarchams, šlykštėsis „klanų” pastangomis sutrukdyti jos triumfo žygį.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir jo kapstymasis kandidatės biografijoje bus pavadintas „klanų” darbu. M.Kolerovas įspės D.Grybauskaitę, gavus valdžią, nusikratyti amerikiečių jungo.

Bet grįžtam prie Ypatingojo archyvo bylų. Atmosfera kaista! Vos D.Grybauskaitė tapo docente ir mokslų kandidate, užlipo ant pirmo rimtos karjeros laiptelio, – driokst, ir Sąjūdis.

Pareiškimo išstoti nėra


Ar tai turi įtakos D.Grybauskaitės pasirinkimams? Karjera toliau sau auga ir keroja.

Didysis D.Grybauskaitės karjeros šuolis įvyko po 1989 metų gruodžio, kai Algirdas Brazauskas su bendražygiais atskyrė Lietuvos komunistų partiją nuo Maskvos. Skandalas! A.Brazauską kviečia į Kremlių pasiaiškinti.

– Nežinojom, ar grįš gyvas, – pasakojo tada atsiskyrę komunistai.

Ar jaučia tą dramą Aukštoji partinė mokykla ir jos antrasis žmogus po rektoriaus – ką tik Aukštosios partinės mokyklos moksline sekretore tapusi D.Grybauskaitė? Ji pati tą laikotarpį pavadino savo mažuoju karu.

– Ar įsivaizduojat, kokia tada buvo situacija? Visgi Aukštoji partinė mokykla! Visi – partiniai. Mokosi partiniai, moko partiniai, – čia V.Lukoševičius prisimena, kaip jis mėgino sukviesti Aukštosios partinės komunistus aptarti aktualijų – A.Brazausko atsiskyrimo nuo Maskvos: – Ir buvo labai sudėtinga net sukviesti į susirinkimą.

A.Brazauskas Lietuvos komunistus atskyrė nuo pavaldumo Maskvai 1989 metų gruodžio vidury. Po mėnesio – 1990 metų sausį – Aukštosios partinės komunistai pagaliau susirinko apsispręsti.

– Ir, aišku, mes atskyrėm partiją, ir aš tapau Lietuvos komunistų partijos sekretoriumi Aukštojoje partinėje mokykloje.

O kitos dalies, platformininkais mes juos vadinom, sekretoriumi tapo Merkelis. Dabar nežinau, ar jis gyvas, ar ne. Jis vėliau į Izraelį išvažiavo.

– O D.Grybauskaitė kurioje partijoje atsidūrė?

– Aišku, kad mūsų. Kai baigėsi susirinkimas, aš atsimenu, kaip pasakė: „Aš visada su jumis!” Ar tikrai?

Lietuvos ypatingajame archyve iki šiol saugomi vilniečių, išstojusių iš SSKP po Lietuvos komunistų skyrybų, pareiškimai. Nes tvarka tuomet buvo kiek kitokia, nei pasakojo V.Lukoševičius.

Tiems, kurie jungėsi prie A.Brazausko komunistų, buvo net specialiai parengti blankai: vienas – pareiškimo išstoti iš SSKP, kitas – įstoti į LKP.

Štai partinį bilietą meta Eugenijus Maldeikis, būsimasis ekonomikos ministras Rolando Pakso Vyriausybėje. O čia Jono Prapiesčio, Nepriklausomybės Akto signataro, teisingumo ministro, po to – Konstitucinio teismo teisėjo, pareiškimas išstoti iš SSKP.

D.Grybauskaitės pareiškimo nėra. Tačiau yra ir gera žinia. Jos pavardės nėra ir tarp platformininkų suvažiavimo dalyvių.

Tykiai, tykiai... O gal istorijos garvežys prašniokš ir pavyks likti nepastebėtai? O gal aš neteisi? V.Lukoševičius nemeluos.

– O jūs ar pasirašėt kokius nors dokumentus, kad išstojote iš sovietinės komunistų partijos?

– Ne.

– Kaip tai buvo įforminta?

– Vyko bendras partinis susirinkimas. Labai sunkiai sekėsi jį sukviesti, nes visi numatė, kuo viskas gali baigtis.

Vieni išėjo iš auditorijos, o mes likom, perrinkom valdžią. Viskas ir pasibaigė.

Nusikalstamas aplaidumas


Tada Maskvos paliepimu į Aukštąją partinę susikraustė platformininkai. Ką veikia D.Grybauskaitė?

Platformininkų paskirtas rektorius, būsimasis Sausio 13-osios perversmininkas Lazutka 1990 metų ataskaitoje Maskvai pamini jos sprendimą neatestuoti kažkokios draugės Bachmetjevos.

1990 metų pavasarį D.Grybauskaitė apsiima vadovauti šių absolventų „moksliniams darbams”:

Byla Nr.176. Darbo užmokesčio asmens kortelės nuo A iki L. Pradėta 1990 metų sausį – baigta rugpjūčio mėnesį. Raidė „G”.

Grigaliūnienė...

O kur Grybauskaitė? Kurgi jos asmens kortelė? Kur duomenys apie jai išmokėtą atlyginimą 1990 metais?

Kortelės Ypatingajame archyve nėra! Kur dingo? Niekas neatsako.

Kieno dar kortelės dingo? Byloje nėra ne tik D.Grybauskaitės, bet ir perversmininko Lazutkos kortelės.


O gal tai reiškia, kad ji tuo metu jau nebedirbo? Ne. Tas, kuris plėšė bylos lapus, pademonstravo nusikalstamą aplaidumą. Štai kita buhalterijos dokumentų byla.

1990 m. balandį D.Grybauskaitė pasirašo gavusi 286 rublius ir 18 kapeikų – tai alga ir visokie priedai.

Tas pats balandis, atsiskaitymo lapelis Nr.355. Dar 176,02 rublio.

Pinigai – tiesiai iš SSKP biudžeto Maskvoje. Parašo langelyje – sumažinta kopija brūkštelėjimo, kuriuo ji dabar pasirašo įstatymus kaip prezidentė.

Į paskaitas – su leidimais


1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba nutarė panaikinti Aukštąją partinę mokyklą ir jos patalpas perduoti Pedagoginiam institutui.

Aukštoji partinė panaikinta teisėtos Lietuvos valdžios, o D.Grybauskaitė vis dar joje tarnauja ir ima pinigus, atsiunčiamus iš Maskvos.

Būsimoji prezidentė nepaklūsta teisėtai Lietuvos valdžiai. 1990 metų kovo 23 diena. Aukštosios partinės mokyklos pastatą užėmė sovietiniai desantininkai.

– Kaip vyko paskaitos tuo metu, kai čia sėdėjo kareiviai?

– Tiesiog vykdavo. Visi turėjo leidimus, su jais įeidavo, su jais ir išeidavo. Paskaitos vyko normaliai. Kiek suprantu, pastatas buvo okupuotas siekiant jį išlaikyti kaip partijos nuosavybę, manau, kad platformininkų, – pasakojo V.Lukoševičius.

D.Grybauskaitė balandį pasiprašė atostogų į Druskininkus.

Ji pareiškimą rašė rusiškai, nors dar anoji, komunistinė, valdžia yra paskelbusi lietuvių kalbą vienintele valstybine kalba.


Kaip prijaukino V.Landsbergį?


Žurnalistės R.Janutienės knygoje taip pat tyrinėjama, kaip D.Grybauskaitė įgijo Tėvynės sąjungos patriarcho Vytauto Landsbergio pasitikėjimą, kokiais būdais ji veikia verslą, kaip siekia daryti įtaką žiniasklaidai ir visuomenininkams.

Atskleidžiami labiausiai Lietuvą supurčiusių jos sprendimų užkulisiai.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13688285781366534273&view=6

344. Žygeivis
2013-07-13 17:02


Dar Stalinas pasakė genialią mintį: "Кадры решают все". Štai tokie "kadrai" ir buvo KGB parengti vadovauti "persitvarkiusiame" posovietiniame pasaulyje.... :)

Ir kaip tik "kadrų" klausimai sukelia pačias aršiausias "diskusijas" Seime, Vyriausybėje ir partijų "koalicijose"... "netinkami kadrai" labai greitai pašalinami, o jų vieton "išrenkami" "tinkami".

Ir tai akivaizdi tiesa.

Rimtas klausimas tik vienas - kas gi yra tie "lėlininkai", kurie ir nusprendžia, kokie būtent "kadrai" turi pakliūti į atitinkamą vietą, o kokie bus "nubuksuoti"?

Nes būtent šie "lėlininkai" ir valdo tiek Lietuvą, tiek Vokietiją, tiek ir visą pasaulį...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 19 Lie 2013 14:12 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Žygeivis rašė:
Pareiškimo išstoti nėra
Ar tai turi įtakos D.Grybauskaitės pasirinkimams? Karjera toliau sau auga ir keroja.
Didysis D.Grybauskaitės karjeros šuolis įvyko po 1989 metų gruodžio, kai Algirdas Brazauskas su bendražygiais atskyrė Lietuvos komunistų partiją nuo Maskvos. Skandalas! A.Brazauską kviečia į Kremlių pasiaiškinti.
– Nežinojom, ar grįš gyvas, – pasakojo tada atsiskyrę komunistai.
Ar jaučia tą dramą Aukštoji partinė mokykla ir jos antrasis žmogus po rektoriaus – ką tik Aukštosios partinės mokyklos moksline sekretore tapusi D.Grybauskaitė? Ji pati tą laikotarpį pavadino savo mažuoju karu.
– Ar įsivaizduojat, kokia tada buvo situacija? Visgi Aukštoji partinė mokykla! Visi – partiniai. Mokosi partiniai, moko partiniai, – čia V.Lukoševičius prisimena, kaip jis mėgino sukviesti Aukštosios partinės komunistus aptarti aktualijų – A.Brazausko atsiskyrimo nuo Maskvos: – Ir buvo labai sudėtinga net sukviesti į susirinkimą.
A.Brazauskas Lietuvos komunistus atskyrė nuo pavaldumo Maskvai 1989 metų gruodžio vidury. Po mėnesio – 1990 metų sausį – Aukštosios partinės komunistai pagaliau susirinko apsispręsti.
– Ir, aišku, mes atskyrėm partiją, ir aš tapau Lietuvos komunistų partijos sekretoriumi Aukštojoje partinėje mokykloje.
O kitos dalies, platformininkais mes juos vadinom, sekretoriumi tapo Merkelis. Dabar nežinau, ar jis gyvas, ar ne. Jis vėliau į Izraelį išvažiavo.
– O D.Grybauskaitė kurioje partijoje atsidūrė?
– Aišku, kad mūsų. Kai baigėsi susirinkimas, aš atsimenu, kaip pasakė: „Aš visada su jumis!” Ar tikrai?
Lietuvos ypatingajame archyve iki šiol saugomi vilniečių, išstojusių iš SSKP po Lietuvos komunistų skyrybų, pareiškimai. Nes tvarka tuomet buvo kiek kitokia, nei pasakojo V.Lukoševičius.
Tiems, kurie jungėsi prie A.Brazausko komunistų, buvo net specialiai parengti blankai: vienas – pareiškimo išstoti iš SSKP, kitas – įstoti į LKP.
Štai partinį bilietą meta Eugenijus Maldeikis, būsimasis ekonomikos ministras Rolando Pakso Vyriausybėje. O čia Jono Prapiesčio, Nepriklausomybės Akto signataro, teisingumo ministro, po to – Konstitucinio teismo teisėjo, pareiškimas išstoti iš SSKP.
D.Grybauskaitės pareiškimo nėra. Tačiau yra ir gera žinia. Jos pavardės nėra ir tarp platformininkų suvažiavimo dalyvių.
Tykiai, tykiai... O gal istorijos garvežys prašniokš ir pavyks likti nepastebėtai? O gal aš neteisi? V.Lukoševičius nemeluos.
– O jūs ar pasirašėt kokius nors dokumentus, kad išstojote iš sovietinės komunistų partijos?
– Ne.
– Kaip tai buvo įforminta?
– Vyko bendras partinis susirinkimas. Labai sunkiai sekėsi jį sukviesti, nes visi numatė, kuo viskas gali baigtis.
Vieni išėjo iš auditorijos, o mes likom, perrinkom valdžią. Viskas ir pasibaigė.

Ji, man rods, nemeluoja: pvz., milicijoje, kur buvo beveik visi darbuotojai partiniai, nebuvo jokio net susirinkimo, kad užbaigti partiškumą ar pereiti į LKP - tiesiog visa tai kažkaip nei iš šio, nei iš to užsibaigė ir tiek - nebebuvo susirinkimai vadinami partiniais (nors juose ir taip dalyvaudavo visi darbuotojai - ten svarstydavo darbo klausimus), nebebuvo renkamas mokestis.

Tiesiog tyliai ramiai viskas išgaravo be jokių pareiškimų ar bilietų pridavimų - kas, manau, buvo daugiau viešųjų ryšių akcija, tikslu užsidirbti balų landsberginių akyse.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 07 Lap 2013 20:10 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas Vaišvila. Rusijai nereikia kažko ieškoti archyvuose – medžiaga apie valstybių vadovus, KGB ar GRU, tremtinių ar politkalinių bylos visada jiems yra „po ranka“


http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1607/53/d,detalus/

2013-11-05

Rusijai nereikia kažko ieškoti archyvuose – medžiaga apie valstybių vadovus, KGB ar GRU, tremtinių ar politkalinių bylos visada jiems yra „po ranka“.

Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime

Informacinė “provokacija” prieš Respublikos Prezidentę (be Rusijos pagalbos)

Š. m. spalio 31 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad ji informuota apie informacines provokacijas, rengiamas prieš ją. Vytautas Landsbergis tą pačią dieną nusprendė, kad tai gali padaryti ir Zigmas Vaišvila. Suprask, KGB.

Provokacija? Taip. Tačiau kieno – Rusijos ar Lietuvos?

Valstybės požiūriu pasirodėme liūdnai. Net žinant, jog taip yra, profesionalumo ir diplomatijos prasme tokia viešoji akcija ir mūsų Prezidentės verksmas - didžiulis pralaimėjimas. Ne tik santykiuose su Rusija. Tai ir visiškas VSD neprofesionalumas. Rusijai nereikia kažko ieškoti archyvuose – medžiaga apie valstybių vadovus, KGB ar GRU, tremtinių ar politkalinių bylos visada jiems yra „po ranka“. Jiems šių dokumentų ieškoti tikrai nereikia.

Tai, kas Maskvai reikalinga, iš Vilniaus išvežė – laiko pakako. Tai, kas buvo Leningrade ar Maskvoje, ten ir liko. Tai, ką Maskva nusprendė palikti mums - paliko. Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva net internete skelbiame. Kodėl mums bylų negrąžina? Grąžina. Tačiau tik tai, ką jie nusprendžia grąžinti. Pvz., net neprašoma gražinta Vytauto Landsbergio mokyklos suolo draugo Aloyzo Sakalo byla.

1991 m. iš KGB rūmų Vilniuje pavogtuose maišuose (skaitykite www.alkas.lt 2013-11-04 interviu su Z. Vaišvila) dominavo dvi temos – mūsų inteligentija ir išeivija. Ir nebūtinai viskas ten buvo tiesa. KGB darbuotojai patys buvo sudėję šias „dovanas“ į maišus. Tik imkite - košės užteks ilgam.

1989 m. pavasarį Tbilisyje į KGB rūmus įsiveržusi minia plačiai paskleidė Gruzijos KGB dokumentus. 1991 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje mus nuo to skyrė vienas žingsnis. Gerai, kad ekstremalioje situacijoje pavyko įtikinti TSRS KGB vieną dieną laikinai tevadovavusį pernai galimai nusišovusį a.a. generolą Leonidą Šebaršiną (pagal viešai skelbiamą informaciją atleidusį iš darbo V. Putiną). Jis per naktį atsiuntė į Vilnių TSRS įgaliotą atstovą jo pavaduotoją V. Lebedevą.

Gruziją primenu ne šiaip jau. Prezidentas Michailas Saakašvilis ką tik didvyriu paskelbė pirmąjį Gruzijos Prezidentą disidentą Zviadą Gamsachurdiją, kurį 1991-1992 m. sandūroje nuvertė buvęs TSRS užsienio reikalų ministras Eduardas Ševarnadzė. 1990 m. gruodyje, t.y. Sausio įvykių Vilniuje išvakarėse, E. Ševarnadzė paliko M. Gorbačiovo komandą ir TSRS užsienio reikalų ministro postą, viešai perspėjęs apie artėjančią diktatūrą, ir išstojo iš TSKP. Tačiau disidento Z. Gamsachurdijos vadovaujama Gruzija vienintelė pasaulyje 1991 m. rugpjūtyje pripažino Maskvos perversmininkus. Įpinkime dar Bidzina Ivanišvilio ir Michailo Saakašvilio dvikovą ir atsakykime, kas yra kas toje šalyje?


Grįžkime į Lietuvą. Kodėl Rusija turėtų demaskuoti D. Grybauskaitę?

Mes patys per Prezidentės kadenciją nemažai išsiaiškinome prieš rinkimus jos slėptų ar melagingų biografijos faktų. Papildyčiau nebent tuo, kad Leningrade ir Maskvoje labai griežtai buvo ribojamas asmenų registravimas, be kurio neįmanoma buvo nei gyventi, nei įsidarbinti.

O kad vakarinio skyriaus studentė vadovautų viso fakulteto (ir dieninio skyriaus) studentų profsąjungai, ko gero nebuvo visoje TSRS.

Atkreipsiu dėmesį ir į tai, kad po 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje Tarybų Sąjungoje tapti komunistų partijos nariu buvo išskirtinai sudėtinga, net buvo įvestos kvotos. Inteligentams – beviltiškai mažos, darbininkams – didesnės. Reikėjo ne tik būti to „nusipelniusiam“, bet ir pabaigti 28 metų komjaunuolišką stažą, bent metus po to dar pabūti kandidatu į kompartijos narius.

D. Grybauskaitė TSKP nare tapo 1979 m., t.y. būdama 23-ų metų.

Nesikartosiu dėl važiavimo į užsienį iš Leningrado tik „pateikus Inturistui prašymą“, juodojo diržo ir iš priešiškos Pribaltikos į Leningradą atvykusios mergaitės, kuriai atsivėrė visos durys ir kuri dėstė partinės nomenklatūros ruošimo aukštojoje mokykloje, vadovavo užsienio turistinėms grupėms, o po 1989 m. gruodžio pasirinko M. Burokevičiaus stovyklą ir buvo paaukštinta į mokslines sekretores, po Kovo 11-osios kaip viena Vilniaus aukštosios partinės mokyklos vadovių nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo perduoti šį perversmininkų štabą Lietuvai.

Tik priminsiu, kad Sausio 13-osios byloje nebetiriamos kolaborantų galimai nusikalstamos veikos.

Todėl š.m. lapkričio 1 d. www.rubalt.ru samprotavimai apie D. Grybauskaitės sąsajas su KGB mums beviltiškai pasenę. Tai tik pasišaipymas iš VSD ir mūsų visų.

Dar 2009 m. gegužės 11 d. Kremliaus svetainėje www.regnum.ru Lietuvos ekspertas Viktoras Olžičius perspėjo, kad “eurokomisarės kompromitacijos kampanija” užsiima “profesionalūs polittechnologai”, minėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos interviu “Balsas.lt”.

Jei Rusija nuspręstų demaskuoti savo agentą (jau nekalbu apie rezidentą), tai ji elgtųsi profesionaliai ir logiškai, nes:

- kompromituojanti medžiaga efektyvi tik tol, kol apie ją viešai nežinoma;
- kompromituojanti medžiaga pateikiama viešai, kai patenka į kitas rankas ar įtakos asmens atsisakoma;
- žinant, kad gali prarasti svarbų įtakos asmenį, atskleidžiama dalis tiesos, kad išgelbėti šį asmenį ar pakeisti jį kitu.

Kodėl D. Grybauskaitė netiktų Rusijai?

Per visą jos kadenciją taip ir nesužinojome, kad Prezidentė bent ką būtų nuveikusi Lietuvos santykiuose su Rusija. Šiemet ji net viešai pareiškė, kad užsienio politiką vykdysianti tik su Vakarais. Jei Rusijai reikia pyktis su mumis ir išlaikyti aukštas energijos išteklių kainas, tai D. Grybauskaitė tam idealiai tiko. Ypač dabar, jos kadencijos pabaigoje.

www.regnum.ru mane įvardino kaip pagrindinę D. Grybauskaitės problemą, V. Landsbergis dar prikabino man KGB etiketę. Kodėl? Kremliaus rūpestį suprantu, tačiau koks V. Landsbergio interesas? 2009 m. Prezidento rinkimuose bene vienintelis viešai paklausiau, kodėl toks jo pasirinkimas Lietuvai? Atsakymo nėra.

Po to, kai V. Landsbergis po 2012-10-14 d. referendumo rezultatų išvadino mane Gazpromo atstovu ir kitais naujadarais, pakviečiau jį viešai diskusijai. Atsakymo nebuvo.

Šiemet mūsų Nepriklausomybės simbolis peržengė moralės ribas, kurios jo kaip viešo asmens nepalyginamai aukštesnės. V. Landsbergis savo dabartiniu pasisakymu prieš tai, ko Tauta siekė Atgimimo laikotarpiu – mūsų įstatymų viršenybės ir žemės Tautai, kad valstybę valdytų Tauta, o ne nomenklatūra – peržengė šias moralės ribas.

Tai parodė, kad jis ne tik nejaučia atsakomybės dėl Tautos likimo, bet ir piktnaudžiauja savo statusu. Mūsų žmonės jį tapatina su Nepriklausomybe, jos Nepriklausomybės Simbolis veikia prieš Tautą ir Konstituciją.

Todėl š.m. spalio 31 d. ryte straipsniu “Nuopuolis (du klausimai Vytautui Landsbergiui”) www.ekspertai.eu kreipiausi į V. Landsbergį dėl tokios jo pozicijos paaiškinimo.

Taip pat ir dėl to, kuo D. Grybauskaitė jo požiūriu skiriasi nuo K. Prunskienės ir V. Uspakicho, nes visi trys atitinkamais laikotarpiais tiko V. Landsbergio keiksnojamai Maskvai?

Atsakymas buvo greitas ir labai skubotas – tos pačios dienos VSD “pažyma” apie Prezidentės puolimą, išsigandusios mūsų vyriausiosios kariuomenės vadės Prezidentės trumpas pareiškimas, ikiteisminis tyrimas ir vakarinis V. Landsbergio pakalbėjimas LRT.

Kadangi KGB etiketę be jokių argumentų man viešai prikabino Atgimimo laikų bendražygis, puikiai viską žinantis apie mane, ir padarė tai sąmoningai, siekdamas išsaugoti antrajai kadencijai Prezidentę D. Grybauskaitę, esu priverstas kalbėti apie tai viešai.

Mano nuomone, žmones būtina vertinti pagal darbus, o ne etiketes.

Pagal darbus vertinu ir Vytauto Landsbergio darbus – tiek Atgimimo laikotarpio, tiek dabartinius. Po Kovo 11-osios kiekvienas tautietis turėjo teisę apsispręsti, kurioje barikadų pusėje jis ar ji atsistos.

Būtent dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 27 d. priėmė V. Landsbergio pasirašytą tebegaliojantį kreipimąsi į KGB darbuotojus, kurie buvo kviečiami išeiti iš šios struktūros ir atsakyti už savo veiksmus tais atvejais, jei jie yra padarę kriminalinius nusikaltimus.

Jums, Pirmininke, kaip ir man žinomas ne vienas atvejis, kurio dėka ir šios struktūros darbuotojai šį bei tą nuveikė Nepriklausomybės labui. Jei ne kai kurie liudijimai Sausio 13-osios byloje, vargu, ar M. Burokevičiaus nusikalstamas veikas būtų pavykę teismui tinkamai įvertinti. Kai kas žinoma tik Jums ir man.

Paaiškinkite, Pirmininke, kodėl 2009 m. Prezidento rinkimuose VRK ir Liustracijos komisija netyrė mano prašymo dėl D. Grybauskaitės galimo bendradarbiavimo su užsienio specstruktūromis, tačiau labai uoliai tai darė ir mane agitavo prisidėti tiriant mano prašymą dėl analogiško K. Prunskienės patikrinimo?

Apie Ministrės Pirmininkės K. Prunskienės veiklos peripetijas sausio 13-osios naktį vienintelis Z. Vaišvila viešai pasakė, pvz. Gynėjų konferencijoje Seime 2011 m. sausio 12 d. Tačiau V. Landsbergiui kažkodėl nerūpi dingusi tai tyrusios valstybinės komisijos medžiaga.

Negana to, V. Landsbergis kaltina mane dėl www.rubaltic.ru eksperto Algirdo Paleckio puolimo. Būtų sveika Tautai išgirsti ir Prezidentės nuomonę dėl to, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė savus“. Valerijus Ivanovas, įkvėptas mūsų tolerancijos, antrą kartą prašosi būti teisiamas.

O dėl K. Prunskienės Jūs neprisimenate, kad po 1991 m. rugpjūčio pučo tiesioginiame LTV eteryje, į kurį šiandien išleidžiami tik parinkti asmenys, atskleidžiau jos bendradarbiavimą su KGB ir po Kovo 11-osios?

Kodėl V. Landsbergis ir B. Gajauskas teismų procesuose dėl K. Prunskienės bendradarbiavimo su KGB nustatymo nenaudojo VSD surinktos medžiagos, kuri po V. Landsbergio sumastytų VSD reorganizacijų vargu ar išliko?

V. Landsbergis tikriausiai nežino ir to, kad 1992 m. pabaigoje po valdžios pasikeitimo K. Prunskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos man iškėlimo už minėtos informacijos paviešinimą LTV eteryje?

Kodėl Jūs nepasakėte mūsų Aukščiausiajai Tarybai ir Tautai savo nuomonės dėl Virgilijaus Čepaičio ir jo paruošto Liustracijos įstatymo? Gal Jūs ką nors žinote apie jį?

Spręsdamas pagal Atgimimo istoriją, aš negaliu pasakyti V. Čepaičiui nė vieno priekaišto, tik padėkoti, t.t. ir už kol kas objektyviausią Sąjūdžio istoriją, kurią jis rašė 10 metų.

Kodėl, Pirmininke, Jūs taip manipuliuojate žmonėmis ir Tauta? Kas Jums suteikė tokią teisę?

Nekartosiu istorijos, kaip 1992 m. Seimo rinkimus laimėjusi naujoji Seimo dauguma norėjo, kad Jus demaskuočiau dėl ginklų sandorių su Rusija, kuriuos Jūs bandėte priversti mane sudaryti su a.a. Genadijaus Konopliovo verslo įmonėmis.

Pakalbėkime apie Jūsų paliestą KGB kortą, kurios viešai eksploatuoti mano atžvilgiu iki šiol nedrįsote, nes puikiai žinote, kad tai melas. Todėl ir 1992 m. Seimo rinkimuose Jūsų pasiuntiniai šią kortą prieš mane naudojo pašnibždomis.

Net instrukcijoje iš KGB kompiuterių dėl veikimo prieš mane nebuvo sugalvotas šis melas. Instrukciją skaitėte ir Jūs, ir aš. Prikabinti man Kruonio HAE joje tikrai numatyta, bet bendradarbiavimo su KGB prikabinti net KGB nesugalvojo.

Būtent Jūsų dėka tais metais “Lietuvos aide” pasirodė KGB “voratinklio” medžiaga apie Vitą Tomkų iš to paties KGB kompiuterio, nes šia medžiaga disponavo tik VSD ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius. Artūras Skučas, mano paklaustas dėl autorystės, parodė į Jūsų duris.

Mudviejų pokalbis, Pirmininke, buvo apgailėtinas. Tuo metu Jūs tikslą pasiekėte - impulsyviai į šį pusiau tiesos, pusiau netiesos kūrinį sureagavo V. Tomkus. Jis pamanė, kad tai yra mano darbas, ir kitą dieną “Respublikoje” atspausdino feljetono tipo straipsnį, kuriame ekspromtu sugalvojo “žaliojo” vardą Zigmui. Tačiau Jūs neįvertinote to, kad Sąjūdžio bendražygiai Vitas ir Zigmas gali susitikti ir viską išsiaiškinti.

Kas Vytautą Landsbergį sieja su Dalia Grybauskaite, kad Jūs galite šypsotis LTV ekrane, kabindamas man KGB etiketę?

Jūs, Vytautai Landsbergi, tai padarėte, nors žinojote, kuo rizikuodami Zigmas ir jo žmona Regina, 1989 m. rudenį iš Kanados į Maskvą parvežė Sąjūdžiui nupirktą įvairią techniką.

Antrąją siuntą, kuri užėmė beveik pusę vagono, atsiimti Šeremetjevo krovininiame aerouoste važiavau su sąjūdiečiu Lionginu Vasiliausku, transportu talkino Lietuvos TSR Vyriausybės atstovybės Maskvoje darbuotojai.

Tačiau nei Jūs, nei jie nebūtų apgynę mūsų nuo KGB darbuotojų, stovėjusių šalia mūsų ir nesiryžusių nei aerouoste, nei važiuojant iš paskos iki Baltarusijos geležinkelio stoties Maskvoje mus sulaikyti. Jie žinojo, kad vežame ne tik kompiuterius, diktofonus, bet ir rotaprintus.

Apgynė mano TSRS diplomatinis pasas. Šie rotaprintai po to, kai LKP sustabdė Sąjūdžio rinkiminių spaudinių spausdinimą spaustuvėse, gelbėjo 1990 m. rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, skelbusią Kovo 11-osios Aktą ir išrinkusią Jus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, o ne Atkuriamojo Seimo Pirmininku.

Jaunimui priminsiu, kad tarybiniais laikais KGB registravo ne tik visus dauginimo aparatus, bet ir kiekvieną jais daromo dokumento kopiją. Mes, naivuoliai, vežėme ne vieną kitą žibalinį dauginimo aparatuką, o aibę rotaprintų. Jūs drįsite tvirtinti, kad ir tai KGB sankcionavo – leidimą juos atvežti į Lietuvą ir eksploatuoti prieš tarybų valdžią?

Pirmininke, Jūs kaltinate veikimu KGB naudai Z. Vaišvilą, kuris vienintelis įveikė KGB užtvarą salės prieigose ir į I-ojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo salę įnešė bei platino rusų kalba išleistas „Sąjūdžio žinias“ apie Ribentropo – Molotovo slaptus protokolus.

Tą patį, kuris Jus, nesiryžtantį pakilti, išstūmė iš kėdės, kai reikėjo kilti ir protestuojant prieš TSRS Konstitucinės priežiūros komiteto rinkimo išeiti iš TSRS liaudies suvažiavimo.

Pernai perskaičiau paskubomis išleistus Artūro Skučo „Pėstininko užrašus“. Skubant išleisti knygą, joje liko ir judviejų su Artūru pokalbiai apie 1990 m. balandžio 20 d. įvykius LKP CK spaustuvėje Maironio gatvėje. Ačiū, kad juos palikote. Nemalonu sužinoti, kad buvau „pakištas“, tačiau žinosiu bent, kas tai padarė.

Tad, Vytautai Landsbergi, kas Jus sieja su Dalia Grybauskaite?

Verslo projektai “Visagino AE”, SGD terminalas, “Snoro” administravimo galimybės?

Po 1992 m. mano patirties su Jūsų siūlytu ginklų sandoriu, padedant a.a. G. Konopliovui, tai nenustebintų.

Todėl, akivaizdžiai matant, kad pralaimėjus Prezidento rinkimus ir pasikeitus Generaliniam prokurorui šie „projektai“ tikrai bus ištirti, norom nenorom peršasi išvada, kad Jus abu vienija ATSAKOMYBĖS BAIMĖ.

Jei dėl to, kaip ir dėl „Williams“ istorijos Jūs aukojate savo, Nepriklausomybės simbolio, moralę ir vardą, aukokite. Tačiau būkite bent tiek garbingas – neklaidinkite žmonių. Ramiai pasitraukite iš politikos. Po „Williams“ istorijos maniau, kad Jūs tikrai išvyksite iš Lietuvos. Pavyzdžiui į Australiją.

Beje, vakar man teko apskųsti Vilniaus ekonominės policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl AB Snoro banko administratoriaus be pateisinamų dokumentų šiemet išleistų 33,5 mln. Lt taip vadinamų administravimo išlaidų.

Koks kitas ryšys V. Landsbergį gali sieti su D. Grybauskaite? Juodasis?

Skirtingai nei V. Landsbergis, nekalbėsiu užuominomis, o kalbėsiu tik faktais ir remsiuosi jo nuomone. Nekalbėsiu apie V. Landsbergio šeimos istoriją, ji šiek tiek aprašyta.

Tačiau noriu paklausti V. Landsbergį apie tai, ką jis pats pasakojo viešai.

1991 – 1992 m. KGB “voratinklių“ draikymosi metu, atsakydamas į mestus kaltinimus dėl galimo bendradarbiavimo su KGB, V. Landsbergis paaiškino, jog buvo tik KGB kandidatu į verbavimą, tačiau tuo viskas ir baigėsi.

Paaiškino, kad tik keletą kartų konspiraciniame bute buvo susitikęs su KGB darbuotoju dėl verbavimo. Jei taip, tai šis atsakymas nebuvo sąžiningas.

Jei į konspiracinį butą patenka pašalinis, t.y. sistemai nepriklausantis asmuo, tai nuo to momento šis butas jau nebėra konspiracinis. Konspiraciniam butui paruošti reikia ne tik lėšų, bet ir ne vienerių metų, legendos, nes priešingu atveju ir kaimynai supras, kad tai yra konspiracinis butas.

Net ir atsižvelgiant į tai, V. Landsbergį vertinu pagal jo darbus ir dėkoju likimui, kad Atgimimo laikotarpiu dirbome drauge.

Tačiau šiandien būtina vertinti kitą V. Landsbergio darbą – Dalios Grybauskaitės projektą ir beatodairišką jo gynimą. Į šį klausimą jie abu atsako tyla.

Tačiau tuo pat metu abu veikia prieš Tautos valią ir siekia įgyvendinti minėtus „verslo“ projektus. Todėl jų abiejų atsakymai turi būti konkretūs, greiti ir vieši.

Priešingu atveju neturime jokių alternatyvų šiems dviems paaiškinimams.

Matydamas šias aplinkybes nė kiek nesistebiu dėl Dalios Grybauskaitės ir Vytauto Landsbergio reakcijos į mano 2009 m. V. Landsbergiui pateiktą klausimą dėl jo taip ir nepaaiškinto pasirinkimo „Tebūnie Dalia – Lietuvos Dalia!”

Stebuklų elektroninėse erdvėse mano š.m. sausio 13-osios kalbos Seime išvakarėse ir kitų aplinkybių tirti neprašiau.

Tačiau ankstesnėse spaudos konferencijose minėjau apie mano atžvilgiu bent jau nuo 2012 m. lapkričio mėnesio galimai taikomas neteisėtas elektroninio ar kitokio susižinojimo ir kontrolės priemones.

Netgi apie mano išvakarėse teismui ruošiamus procesinius dokumentus, oponentų (t.y. Juozo Matonio vadovaujamos UAB „Skomė“ ir bendrininkų) neteisėtai iš LITEKO sistemos ir finansų ministerijos atstovų gaunamus teismų dokumentus ir jų naudojimus bylose, kuriose vyksta UAB „Skomė“ akcininkų ginčai, mano vadovaujamos UAB „FF lizingas“ ginčai, t.t. ir su finansų ministerija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko G. Kryževičiaus iniciatyva šios galimai nusikalstamos veikos buvo pavestos ištirti Generalinei prokuratūrai.

Šiai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, jį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo atitinkamą nutartį panaikino Vilniaus apygardos teismas.

Generalinė prokuratūra praktiškai identišku tekstu 2013-09-17 d. dar kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau š.m. spalio 28 d. jau Vilniaus rajono apylinkės teismas panaikino šį Generalinės prokuratūros atsisakymą. Skundą nagrinėjo Vilniaus rajono, o ne miesto apylinkės teismas, nes pastarasis buvo nušalintas – vienas iš galimų informacijos nutekinimo šaltinių gali būti šio teismo teisėjas, apie kurio dar nepriimtą nagrinėjimui ieškinį sužinojo mūsų oponentai ar jų advokatas, šį faktą panaudojęs kitoje byloje.

Kadangi UAB „Skomė“ po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo š.m. vasario 28 d. nutarties, išaiškinusios, kad reikia tirti ir faktus dėl UAB „Skomė“ verslo nesąžiningo perėmimo, kurį 2009 m. įvykdė Lietuvos kriminalinės policijos vado Algirdo Matonio brolis ir UAB „Skomė“ direktorius Juozas Matonis, šie asmenys teismuose pradėjo pralaimėjimų seriją, gręsiančia ir baudžiamąja atsakomybe, todėl nenustebčiau, jei artimiausiu metu Juozas Matonis dingtų ir iš Lietuvos. Taip jam praėjusią savaitę buvo patarta. Todėl įtampa teismų ginčuose ir dėl jų, panašu, kad pasiekė apogėjų.

Sužinojęs kai kurias aplinkybes, š.m. spalio 25 d. Generalinės prokuratūros, policijos departamento ir VSD raštu paprašiau paaiškinti, ar mano ir mano šeimos atžvilgiu nuo 2009 m. buvo ar yra taikomos operatyvinės priemonės, ar esame kokio nors ikiteisminio tyrimo objektai. Atsakymų kol kas negavau, tačiau vakar dienos naujienos sustiprina šias prielaidas. Kol kas negaliu to viešinti, tačiau tikiuosi, kad bus tokia galimybė.

Pralaimint teisminius ginčus dėl UAB „Skomė“ oponentai bando įgyvendinti senąją savo svajonę – sugriauti mano vadovaujamą UAB „FF Lizingas“.

Ryt Lietuvos apeliacinis teismas skelbs nutartį dėl UAB „FF Lizingas“ apeliacinio skundo dėl 2013-01-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“ šios neegzistuojančios reikalavimo teisės pagrindu buvo nuspręsta priteisti 7 mln. Lt.

Priminsiu, kad ginčuose dėl šio perleidimo Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-19 nutartimi buvo nustatęs, jog toks reikalavimo teisės perleidimas nesukuria jokių teisių ir pareigų nei finansų ministerijai, nei UAB „FF Lizingas“.

Lietuvos apeliacinis teismas ryt turėtų pasisakyti ir dėl mūsų prašymo pranešti prokuratūrai apie tai, kad finansų ministerija šią reikalavimo teisę į 7 mln. Lt įgijo 2011-03-23 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pateikusi teismui žinomai melagingus duomenis apie tai, jog mes pirkome iš BAB „Oruva“ tariamai finansų ministerijai įkeistą turtą. Užtenka palyginti byloje esančius įkeisto turto ir mūsų pirkto turto sąrašus, ir nėra jokios problemos nustatyti, kad nėra nė vieno sutampančio šiuose sąrašuose turto vieneto.

Tai yra kitas bandymas po to, kai nepavyko ikiteisminis tyrimas dėl BAB „Oruva“ turto iššvaistymo – priminsiu, kad 2011-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, jog BAB „Oruva“ turtą iššvaistė ne bankroto administratorius ar Z. Vaišvila, o finansų ministerija.

Nėra prokuratūros sprendimų ir dėl mano 2003 m. ir 2010 m. prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansų ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo dabartinė Prezidentė, veikų iššvaistant BAB „Oruva“ turtą, ką patvirtinto ir teismo ekspertizė, ir dėl neteisėtai anksčiau laiko ir paslapčia nuo BAB „Oruva“ į jos sąskaitą latviškame AS „Parex banką“ finansų ministerijos sumokėtų beveik 25 mln. Lt, kuriuos į savo sąskaitą nusirašė šis bankas.

Dėl 7 mln. Lt ginčo minėtoje byloje su finansų ministerija jau treti metai areštuotas UAB „FF Lizingas“ turtas faktiškai stabdo įmonės veiklą, kuo jau ne pirmą kartą bando pasinaudoti visi susivieniję oponentai, koordinuojami sprukti iš Lietuvos besiruošiančio UAB „Skomė“ direktoriaus J. Matonio. Šiemet jau antrą kartą Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 7 d. nagrinės bylą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FF Lizingas“. Dėl šios bylos teisme nuo š.m. kovo pradžios įmonė nieko nebegali parduoti – teismas atsisako leisti patenkinti kreditorių reikalavimus parduodant įmonės turtą, kurio yra daugiau nei pakankama, vieninteliu argumentu, kad galima jį bus parduoti ir po bankroto iškėlimo. Tokia formali logika. Svarbu tikslas, o priemonės?

Vakar sužinojau, kad elektroninio įsilaužimo, organizuoto pagal pirminius duomenis iš Vilniaus, dėka kuriuo buvo pakeisti nurodymai bankui dėl mokėjimo mums datos, pakeičiant ją iš spalio 31 d. į lapkričio 7 d., t.y. jau bankroto bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną. Kasacijos bankroto bylose nėra. Kai kas mano, kad sutrukdė išvengti bankroto. UAB „Skomė“ turto pasisavinimas taip pat įvykdytas iš dalies irgi elektroniniu būdu suklastotais dokumentais, ką tiria Vilniaus apygardos prokuratūra.

Baigdamas noriu pasakyti, kad jei susivieniję oponentai tikisi, jog sužlugdę UAB „FF Lizingas“, sužlugdys ir mane, tai jie klysta. UAB „FF Lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Parex Lizingas“) pagrindiniu akcininku tapau po to, kai taikiai baigėme ginčus teismuose su „Parex“ grupe – jų veiksmais man padaryta žala buvo kompensuota jų akcijomis šioje bendrovėje.

Pradėjau šią veiklą 1997 m., investuodamas 3500 Lt į minimalų 10000 Lt įstatinį kapitalą, ir savo bei darbuotojų triūsu pasiekiau tai, kas pasiekta. Be abejo, bus gaila tam skirtų 16,5 metų, bet atsiras laiko kitai veiklai. Tie, kas manė, jog mane tokiais metodais nutildys, klysta.

Bent jau Vytautas Landsbergis ir jo gerbėjas Juozas Matonis turėjo laiko mane pažinti.

Komentarai
http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1607/53/d,detalus/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 18 Lap 2013 18:18 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Грибаускайте, Даля
http://ru.wikisource.org/wiki/%D0%9B%D0 ... 0%BB%D1%8F


Dalios Grybauskaitės kandidatinė disertacija

Грибаускайте Д.П. Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства.

В 1988 году в Академии общественных наук при ЦК КПСС в Москве Грибаускайте защитила диссертацию на тему "Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства" и получила степень кандидата экономических наук по специальности "политическая экономия социализма".

Президент Литвы: строительство социализма в 40-х годах имело свои преимущества


17.11.2013 11:00:25

http://baltija.eu/news/read/34594

15 ноября, российское интернет-издание RuBALTIC.Ru обнародовало выдержки из диссертации нынешней президента Литвы Дали Грибаускайте, защита которой состоялась в 1988 году.

В труде, озаглавленном «Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства», Грибаускайте признала, что строительство социализма в 40-х годах XX века имело для Литвы свои преимущества.

«Вступление Литвы на путь строительства социализма при помощи крупного социалистического соседа в начале 40-х годов имело свои преимущества», - отмечается, в частности, в диссертации.

Грибаускайте поясняет, что начался быстрый подъём сельского хозяйства, которое в годы гитлеровской оккупации пребывало в состоянии застоя. «Во время оккупации все преобразования были приостановлены», - отмечала соискатель степени кандидата экономических наук.

RuBALTIC.Ru напоминает, что свою кандидатскую нынешняя президент Литовской Республики Даля Грибаускайте защищала в Академии общественных наук при Центральном Комитете Коммунистической партии Советского Союза в Москве (ЦК КПСС).

Д.Грибаускайте:

«Вступление Литвы на путь строительства социализма при помощи крупного социалистического соседа в начале 40-х годов имело свои преимущества. Республика начала преобразования сельского хозяйства тогда, когда в других республиках СССР этот процесс был уже закончен. Преобразования сельского хозяйства проходили в условиях окрепшей материально-технической базы СССР и для республики не было необходимости все начинать с индустриализации экономики. […]

Советская власть победила в стране буржуазной с ярко выраженной националистической политикой и традиционными отрицательными взглядами на СССР. Пропаганда буржуазного руководства проводила клеветническую работу по отношению к практике коллективизации в стране. Исторически сложившееся отношение мелкого собственника к земле находило этой пропаганде благоприятную почву. К такой пропаганде приложили руку и клерикальные представители, имеющие большое влияние на крестьянские массы, так как население Литвы являлось активным сторонником католического вероисповедания.

Социалистические преобразования деревни были прекращены войной и оккупацией, которая длилась почти три года. Во время оккупации все преобразования были приостановлены. Земля была отдана бывшим владельцам и немецким колонистам, считающим Литву возможным местом жительства. […]

С точки зрения накала классовой борьбы реформа 1940-1941 гг. проходила довольно мирно и была проведена почти за полгода. После войны ситуация резко меняется. Реформа проводилась в острой классовой борьбе почти четыре года, до 1948 г. Классовые враги пытались остановить социалистические преобразования в республике жестким террором, угрозами, шантажом, уничтожением советского и партийного актива, организаторов колхозного движения. От рук классового врага в послевоенные годы погибло свыше 13 тыс. человек. Столь длительная классовая борьба углублялась вмешательством извне, проводимой радиопропагандой, помощью оружием и продовольствием из-за границы. Крестьянство было напугано и отказывалось даже брать землю, не говоря уже об объединении в артели или колхозы.

Активный процесс коллективизации начался с 1949 г. и в основном был завершен к концу 1950 г. Буржуазия как класс была полностью уничтожена, в деревне создавались социалистические производственные отношения. В 1951 г. в республике победил колхозный строй. Для подготовки условий перестройки сельского хозяйства в создавшихся условиях понадобилось 4-5 лет, что почти в два раза меньше, чем по стране в целом. […]

В республике в последнее время отмечается тенденция даже обратного возвращения населения в сельскую местность. Тут определенную роль играют большие возможности в получении доходов вне общественного сектора, улучшение социально-бытовых условий, хорошие дороги, особенности процессов урбанизации в республике в целом. В республике идет активный процесс социального благоустройства села. Быстро строятся новые поселки. Сейчас в поселках проживает почти 48% сельскохозяйственного населения, остальные пока проживают на хуторах. […]

Различия между городом и деревней остаются, хотя темпы сглаживания этих различий ускоряются. Как следствие роста доходов населения растут суммы денег на сберегательных книжках в сельской местности. Средний размер вклада в республике в городских поселениях составил в 1986 г. – 2062 рубля, а в сельской местности – 2374 рубля. Эти данные говорят и о возросших доходах, и о недостаточной их отоваренности. С другой стороны, такой рост доходов создает некоторые преимущества сельскому населению по отношению к городскому. [...]

Во всесоюзном разделении труда Литовская ССР специализировалась на производстве молока и мяса (скот и свинина). По производству мяса на человека республика занимала лидирующее место в стране, на долю животноводства в ней приходилось 65% валовой и почти 90% всей товарной продукции сельхозпроизводства, на долю мясомолочного скотоводства и беконного свиноводства – 87% валовой и 92% товарной продукции животноводства. […]

В.И. Ленин считал, что при общенародной собственности на землю пользование земельными участками и всякие виды мелкой собственности могут быть источником спекуляции сельскохозяйственными продуктами и иметь другие негативные последствия. Сама форма товарно-денежных отношений иногда создает возможность появления отношений, чуждых социализму: например, сдача в наем жилья в общегосударственных домах, использование общественного имущества в корыстных целях. [...]

Получение необоснованно высоких доходов у части населения порождает рыночную психологию, стяжательские настроения.»

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Lap 2013 15:07 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Temą reikėjo pavadinti kitaip: ne ar yra ryšiai su KGB, o ar buvo ryšiai su KGB?

Nes:

1. KGB nebėra;

2. Tokie ryšiai, jei jie kada tai ir buvo (kažkokie kontaktai galėjo atsitikti ir be asmens valios) (žr. V.Landsbergio pavyzdį http://www.lsp.w3.lt/Biblioteka/V.Gulbi ... ninkas.htm ), tai jie gali būti asmens vidiniu apsisprendimu nutraukti.

Reikia žiūrėti ne į tai. kas kuo buvo (nei vienas neužaugo nei karto neapsišikęs), o kaip jis elgiasi dabar.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Lap 2013 14:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Temą reikėjo pavadinti kitaip: ne ar yra ryšiai su KGB, o ar buvo ryšiai su KGB?

Nes:

1. KGB nebėra;
.....



Tu teisus - pavadinimą pakeičiau. :smile102:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Lap 2013 02:48 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Dar ne viskas - reikėjo dar pridėti. ar galimas ryšių turėjimas daro įtaką jos veiksmams, ar ne?

Mano manymu jos veiksmuose visiškai nėra jokio kvapo, taip sakant, todėl tik visokie durneliai gaišta laiką, knisdamiesi po senus popierius, kada galėtų tą laiką skirti Lietuvos naudai - ką nors naudingo Lietuvos ekonomikos ateičiai nuveikti.

Bet ne - jiems geriau šd užsiimti, kas rodo, kad ir iš jų nauda - šd.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Lap 2013 15:25 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Dar ne viskas - reikėjo dar pridėti. ar galimas ryšių turėjimas daro įtaką jos veiksmams, ar ne?

Mano manymu jos veiksmuose visiškai nėra jokio kvapo, taip sakant, todėl tik visokie durneliai gaišta laiką, knisdamiesi po senus popierius, kada galėtų tą laiką skirti Lietuvos naudai - ką nors naudingo Lietuvos ekonomikos ateičiai nuveikti.

Bet ne - jiems geriau šd užsiimti, kas rodo, kad ir iš jų nauda - šd.
:smile38:


Na čia jau tu, kaip tikras senas komunistas :smile53: , akivaizdžiai gini kitą seną komunistę...

Trumpai kalbant, esi tipiškas užkietėjęs landsbergistas... :smile57: :smile100:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Lap 2013 15:49 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Žygeivis rašė:
tikras lietuvis rašė:
Dar ne viskas - reikėjo dar pridėti. ar galimas ryšių turėjimas daro įtaką jos veiksmams, ar ne?

Mano manymu jos veiksmuose visiškai nėra jokio kvapo, taip sakant, todėl tik visokie durneliai gaišta laiką, knisdamiesi po senus popierius, kada galėtų tą laiką skirti Lietuvos naudai - ką nors naudingo Lietuvos ekonomikos ateičiai nuveikti.

Bet ne - jiems geriau šd užsiimti, kas rodo, kad ir iš jų nauda - šd.


Na čia jau tu, kaip tikras senas komunistas, akivaizdžiai gini kitą seną komunistę...

Trumpai kalbant, esi tipiškas užkietėjęs landsbergistas...

Aš tik siekiu vertinti objektyviai.
Kai jūs, tuo tarpu, vis pirsčiojat senu probanditiniu raugu.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Lap 2013 17:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Aš gi ir sakau, kad tu ir Grybauskaitė esate "seno raugo" komunistai, pasikeitus sistemai "persidažę" į landsbergistus - tai yra esate tipiški šių dienų konservatoriai... :smile100:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Lap 2013 22:58 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Prie ko čia partijos?
Kalbu apie gyvenimiškas nuostatas.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Lap 2013 23:51 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Prie ko čia partijos?
Kalbu apie gyvenimiškas nuostatas.
:smile38:


Aš gi ir nerašau, kad tu esi "konservų partijcas" - o štai tavo politinės "gyvenimiškos" nuostatos kaip tipiško šiuolaikinio landsbergisto. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 24 Lap 2013 00:17 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Visai ne - gal kartais mano objektyvus požiūris sutampa su jų, bet tai niekaip neleidžia manęs tapatinti su jais.

O jūs vis zulinate senas probanditines plokšteles, vis pamiršdami, kad tai, mažų mažiausia, neperspektyvu - trenkia pelėsiais.

Pasikartosiu, bet būtina priminti: jei nesikeisit, tai ir per ateinančius rinkimus jūsų laukia tas pats galas koks buvo iki šiol, o tai ne tik reikštų visišką jūsų pozicijos krachą (kas jau buvo), bet ir tai, kad mintis apie partiją, kuri atstovautų visuomenės daugumą, yra nereali - tam paprasčiausiai jums nepakanka proto.

Kitas pasistengtų paklausyti ką kiti šneka, betgi jūs taip įsitikinę savo "teisumu", kad su tuo, matyt, ir mirsite.

Žinia - jūsų reikalas.

Tik visuomenės daugumai iš to bus nuostolis.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Gru 2013 19:07 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija: Referendumo baimė suvienijo valdžią (video)


http://alkas.lt/2013/12/19/z-vaisvilos- ... nsliacija/

http://www.alkas.lt
2013 12 19 11:00, 18 val. paskelbtas vaizdo įrašas

Gruodžio 19 d., Seime salėje ivyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Referendumo baimė suvienijo valdžią“.

Šių metų gruodžio 14 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pasisakė dėl beveik 321000 Lietuvos piliečių iniciatyvos skelbti privalomą referendumą dėl mūsų Žemės ir Valstybės sugrąžinimo Tautai.

Signataras Z.Vaišvila pateiks apibendrintą informaciją apie tai ir diskutuos, kaip reiktų ruoštis tolimesnei kovai dėl Žemės ir Valstybės sugrąžinimo Tautai.

„Tvirta ir jau teisėtai pripažinta 292200 Lietuvos piliečių nuomonė ne tik išgąsdino, bet ir suvienijo Lietuvos valdžią. Ore tvyro klausimai – kas įvyko ir ką daryti?“, – taip padėti susiklosčiusią mūsų šalyje po sėkmingos visuomeninės pilietinės parašų rinkimo iniciatyvos apibudino signataras.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo stebėti ČIA http://media3.lrs.lt/_16_82_8111 arba ČIA http://www3.lrs.lt/exweb/video/ASX/press.asx.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA http://www3.lrs.lt/pls/inter/web_konf_u ... nf_id=1537.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas bus paskelbtas čia: http://www.youtube.com/watch?v=vcQH91Mo ... r_embedded

Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime 2013.12.19 d. perskaitytas pranešimas:
Referendumo baimė suvienijo valdžią


Š.m. gruodžio 14 d. VRK pasisakė dėl 320818 Lietuvos piliečių iniciatyvos skelbti privalomąjį referendumą dėl mūsų Žemės ir Valstybės sugrąžinimo Tautai.

Kas nutiko ir kaip tai vertinti, matyt, nežino ir pati VRK. Jos gudravimai ir siekis suskaldyti Referendumo iniciatyvinės grupės narius, pasinaudoti jų nuoširdumu ir patiklumu, teisės nežinojimu, tęsiasi.

Tik šiąnakt VRK internete paskelbė š.m. gruodžio 14 d. sprendimą ir dalį jo priedų – Parašų patikrinimo aktą ir nuorodas, kurių lapų kuriose eilutėse kokios problemos yra.

Referendumo iniciatyvinei grupei nepateiktos Rašybos ekspertų išvados ir užduotys jiems, Parašų patikrinimo tvarka.

Pastarosios raštu paprašyta dar gruodžio 2 d. (šią tvarką, kurią iniciatyvinė grupė turėjo žinoti prieš parašų rinkimą, VRK patvirtino tik gruodžio 3 d. ir iki šiol jos iniciatyvinei grupei nepateikė).

Skundimo terminas – 5 dienos nuo sprendimo priėmimo. Sprendimas (su priedais – 242 lapai) paskelbtas tik šiąnakt, t.y. iki apskundimo termino pabaigos likus mažiau kaip parai.

Tai yra ne tik atviras tyčiojimasis, bet ir jau galimai nusikalstamos veikos. Kas gali per pusę paros susipažinti su dviem su puse šimto lapų ir apskųsti sprendimą teismui.

Gerai, kad VRK posėdžio metu žymėjausi, ką spėjau. Gerai, kad iškart po posėdžio Referendumo iniciatyvinės grupės nariams spėjau paaiškinti, kas nutiko, sutarti su jais, kad reikia teikti skundą teismui ir dėl ko.

VRK 292200 раrašų pripažino tinkamais, 10481 piliečiui leista šalinti pasirašymo trūkumus, o 18137 parašai atmesti.

Įžūliai (tik du balsavo prieš) netikslų pasirašymo datos įrašą VRK pripažino esminiu trūkumu, kurio neleido taisyti. Taip atmesta 1310 parašų, nors iš šalia esančių įrašų nėra jokios problemos nustatyti įrašo datą. Reikia tik noro.

Apie 16000 parašų atmesta kaip tariamai keletą kartų pasirašyti to paties asmens, remiantis rašysenos ekspertų išvadomis, kurios patvirtino, kad tiek įrašų yra su pasikartojančia rašysena.

Šiuos 16000 parašų LRT neatsakingai pavadino suklastotais. Tokiais jie būtų, jei vienas asmuo pasirašytų už kitą, tuo tarpu kartojasi ne parašai, o tik duomenų surašymas.

Todėl iš kiekvienos tokios parašų grupės dalis jų turėjo būti pripažinti tinkamais ar bent leista šalinti neesminius trūkumus tiems įrašams, kuriuos pasirašė įrašą surašęs asmuo.

Tokių įrašų atmesti nebuvo jokio pagrindo. Skaičiai gali būti netikslūs, nes posėdžio metu VRK narys J. Jasaitis Parašų patikrinimo akte, kuris paskelbtas tik šiąnakt, pastebėjo aritmetinius neatitikimus, kurių posėdžio metu VRK nesugebėjo patikslinti. Pakartotinį J. Jasaičio šį klausimą VRK pirmininkas Z. Vaigauskas nukirto visagalio fraze: „Nesvarbu!”.

Lygiai taip pat Z. Vaigauskas vienasmeniškai atmetė signataro Zigmo Vaišvilos prašymą dėl klausimų pateikimo dėl šio patikrinimo akto.

Dvi su puse dienos trukęs tariamas VRK darbo patikrinimas, kurį vykdė Referendumo iniciatyvinės grupės nariai, buvo tik propaganda.

Jiems leista susipažinti su parašų lapais, kuriuose buvo pažymėti tikrintini įrašai, ir taip vadinamomis elektroninėmis bylomis, į kurias įvesti duomenys apie tikrintinas vietas. Tačiau konkretūs patikrinimo duomenys nebuvo pateikti, į iniciatyvinės grupės narių pastabas, jei šie ir spėjo kas kaip žodžiu ar raštu pateikti, neaišku, ar buvo atsižvelgta.

Dialogo nebuvo, dalį lapų patikrinti nespėta. Kadangi ne visi tikrintini duomenys buvo lyginti su asmenų registro duomenimis, tai akivaizdu, kad VRK neatliko viso savo darbo ir kai kuriuos taip vadinamus „galutinius“ duomenis, matyt, „būrė iš kavos tirščių“. Tai patvirtina ir „nesusieinanti“ aritmetika.

Šiąnakt internete paskelbtas sprendimas ir tik dalis jo privalomų priedų – lentelės su nuorodomis, kurių lapų kurie įrašai atmesti, kurie tikrintini, registro duomenys, kuriais rėmėsi VRK, rašysenos ekspertų išvados ir VRK užduotis jiems.

VRK ignoravo ir lapkričio 29 d. registruotais laiškais išsiųstus parašų lapus. Iniciatyvinė grupė paprašė priimti dėl jų papildomą sprendimą. Kitas VRK posėdis – gruodžio 20 d. 12 val.

Paaiškėjo, kad VRK tik 21 tūkst. įrašų tikrino pagal asmenų registro duomenis, t.y. patikrino ne visus tikrintinus įrašus.

Tačiau VRK, turėdama registro duomenis, negalėjo nenustatyti asmens pavardės ir vardo, adreso.

Todėl tai, kad parašus pagal šiuos duomenis VRK iškart nepripažino tinkamais, jei jie atitinka registro duomenis, vadintina tyčiojimusi.

Taip visą šį VRK sprendimą dėl neesminių trūkumų šalinimo po balsavimo ir pavadino VRK narė Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Živilė Verbylaitė, atvirai pasakiusi kolegoms VRK nariams, kad reikėjo patvirtinti teigiamą rezultatą ir perduoti bylą Seimui referendumo paskelbimui. Ačiū jai už pilietišką ir sąžiningą viešai pareikštą nuomonę.

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas paaiškino, kad duomenis apie tikrintinus įrašus neesminių trūkumų šalinimui VRK Referendumo iniciatyvinei grupei pateiks tik 2014 m. sausio 6 d., t.y. jau prasidėjus 15 dienų trūkumų šalinimо laikotarpiui.

Z. Vaigauskas paaiškino, kad iniciatyvinei grupei nebus pateikti nei registro duomenys, nei tikrinamų įrašų kopijos.

Tai ir pamatėme sprendime – pateiktos nuorodos į tai, kokiame lape kokios eilutės įrašo koks neesminis trūkumas turi būti šalinamas. Tad pusę šio laiko iniciatyvinės grupės nariai, vėl sulėkę iš visos Lietuvos, praras ieškodami šių eilučių.

Neturint registro duomenų, akivaizdu, kad nebus realios galimybės laiku surasti šiuos žmones. O rezervas tikrinimui paliktas tik minimalus – neesminius trūkumus leista šalinti 10481 įrašuose, iš kurių būtina spėti pašalinti bent 7800, kad pasiekti 300000 tinkamų parašų ribą.

Po to VRK 15 dienų tikrins šį darbą ir dalį jų gali atmesti.

Tai Sizifo ar Pelenės darbas. Nėra, už ką dėkoti VRK – teisi Gerb. Ž. Virbylaitė, atvirai pasakiusi, kad tai tyčiojimasis.

Iškart paskelbti, kad referendumas nevyks, bijota – Maidaną kurstyti kitur norisi, bet Vilniuje Maidaną išvysti baugu.

Mus valdo bailiai – gruodžio 13 d. popietę prie VRK pradėjus būriuotis keletui piliečių, laukusių nors kokios žinutės iš šio „VILČIŲ NAMO“, atskubėjo net 7 policijos ekipažai.


VRK sąmoningai vilkino ir bandė sužinoti, ką darys iniciatyvinė grupė – kreipsis į teismą ar ne?

Siekta priderinti VRK dokumentus prie konkrečios situacijos.

Panašiai VRK gruodžio 3 d., t.y. jau 4 dienas nagrinėjusi pateiktus lapus, patvirtino parašų tikrinimo tvarką.

Ši tvarka patvirtinta tik šiam atvejui, kas parodo, jog sistema supranta, kad tai yra žūtbūtinė kova, ir siekia, kad tai būtų paskutinis mūsų Tautos bandymas susigrąžinti savo teisę į tiesioginį valstybės valdymą referendumo būdu.

Z. Vaigauskas ir už jo nugaros stovintieji neįvertino esminio fakto, kad gali nepavykti užliūliuoti ir suklaidinti Referendumo iniciatyvinės grupės narius, suskaldyti juos.

Nuolat gąsdinama, kad jei kreipsitės į teismą dėl šio sprendimo, mes jus papurtysime ir nustatysime dar ne tiek netinkamų parašų. Ponai skaičiuotojai neįvertino, kad sąžiningų ir pasiaukojusių piliečių Lietuvoje yra ir teisę išmanančiųjų tarpe.

Šiandien Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiamas skundas, tačiau ne dėl viso šio sprendimo, o dėl jo dalies.

Neįvertino oponentai to, kad nebus skundžiamas sprendimas dalyje dėl 292200 įrašų, VRK jau pripažintų tinkamais. Jie jau yra, ir jų jau neatimsite iš Tautos – patys juos patvirtinote.

Skundas bus pateiktas tik dėl to, kad dalį įrašų, kuriuos VRK pripažino su esminiais trūkumais, teismo bus prašoma pripažinti su neesminiais trūkumais, kuriuos taip pat galima būtų šalinti.

Pasirašymo datos netikslumas niekaip negali būti esminis – negalėjo būti pasirašyta anksčiau, nei lapas buvo išduotas, ir vėliau nei baigtas pildyti.

Be to, yra ir gretimi įrašai su savo datomis. Sąžinės balsuoti už šio trūkumo pripažinimą neesminiu, t.y. šalintinu, užteko tik 2 VRK nariams.

Skundas bus ir dėl dalies įrašų pripažinimo tinkamais, o ne su šalintinais neesminiais trūkumais – kas trukdė VRK, turinčiai asmenų registro duomenis, pagal asmens dokumento numerį patikrinti asmens vardą ir pavardę, adresą?

Ar galima, turint sąžinę, „nepastebėti“ tokio aiškaus dalyko?

Ar matėte po gruodžio 15 d. mitingo prie Seimo verkiančią iniciatyvinės grupės narę, aukojusią savo, o ne jūsų laiką ir varganas lėšas, šalusią ir laksčiusią tris mėnesius po visą Lietuvą?

Dalis VRK narių ciniškai tyčiojosi savo veido išraiškomis, kai Referendumo iniciatyvinės grupės nariai gruodžio 14 d. VRK posėdį pradėjo Tautiška giesme. Jie pasityčiojo ne tik iš iniciatyvinės grupės narių, bet ir iš 320818 piliečių. Jie, prisiekę mūsų Konstitucija garbingai ir sąžiningai vykdyti VRK nario pareigas, šiuo pasityčiojo ir iš mūsų Tautiškos giesmės – valstybės himno, pačios valstybės, jos piliečių. Net ir tų, kurie nepritaria šiam referendumui. Ir jie dar neatsistatydino?

Beje, Generalinė prokuratūra vilkina klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl VRK nario Justino Žilinsko ir jo slepiamo kolegos, kurie, J. Žilinsko viešu pripažinimu lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d., t.y. iki tikrinimo taisyklių patvirtinimo, jau braukė parašus lapuose.

Šis signataro Z. Vaišvilos prašymas persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Nereaguoja ir ministras J. Bernatonis, paprašytas atšaukti šį teisingumo ministro deleguotą VRK narį.

Nereaguoja ir Seimas, paprašytas pakeisti šiuos du VRK narius.

Tačiau po gruodžio 15 d. mitingo ir Referendumo iniciatyvinės grupės kreipimosi į Seimą sureagavo 34 Seimo nariai su Seimo Pirmininke, pasirašę mūsų paruoštą nutarimo projektą dėl šio referendumo paskelbimo Seimo nutarimu.

Referendumo paskelbimui VRK patvirtinimu pritarė net 292200 Lietuvos piliečių. Lengva Seime nebus. Nutarimo svarstymui užtenka 32 parašų, tačiau vyksta spaudimas dėl parašų atsiėmimo. Parašų rinkimas tęsiasi. Šiandien į Seimo darbotvarkę klausimas nebuvo įtrauktas.

Konservatorių partijos vadovybės isterija dėl šio referendumo tapo tokia, kad partijos vadai nebemato, jog eiliniai partijos nariai dėl vadų veidmainystės palieka ją.

Garsiausiai ir prasčiausiai apie A. Paleckį referendumo pretekstu šūkaujančiai kolegei Rasai Juknevičienei priminsiu, kad ji, būdama krašto apsaugos ministre, Sausio 13-osios gynėjams atsisakė kreiptis į prokuratūrą dėl A. Paleckio galimai nusikalstamų veikų įžeidžiant ir apšmeižiant aukas, pasieniečius, gynusius TV bokštą ir Spaudos rūmus.

P. Rasa, atsakykit tik į vieną klausimą – ar tai daryti Jums neleido Prezidentė D. Grybauskaitė? Ar tebeesate, Sausio 13-osios Garbės savanorių kuopos narė?

Priešingu atveju, geriau būtų išvis patylėti. Argi nesuprantate, kad laidojate konservatorių partiją? Kokią alternatyvą jūs bepaliekate savo nuosekliems balsuotojams? Balsuoti už liberalus ar darbo partiją?

Akivaizdus ir pagrindinis Referendumo stabdys yra mūsų Prezidentė D. Grybauskaitė, iškart po 2012 m. spalio 14 d. referendumo rezultatų viešai pareiškusi, kad jai nesvarbu, ką teisėtai nusprendė Tauta.

Ar kas nors gali įrodyti, kad ne Prezidentės valia šis Tautos sprendimas iki šiol neįgyvendintas?

Referendumo teisės sugrąžinimas Tautai atims iš p. D. Grybauskaitės galimybę vienasmeniškais pareiškimais atidavinėti Lietuvos suverenitetą jos kolegoms Briuselio biurokratams be Tautos ir net be Tautos atstovybės Seimo pritarimo, šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tai tapo Prezidentės kasdienybe.

Todėl kreipiuosi į Aukščiausiosios Tarybos, 1990 m. kovo 11-ąją atkūrusios Nepriklausomą Lietuvos Respubliką, Pirmininką Vytautą Landsbergį, kuriam 1988 m. rudenį patikėjome ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko pareigas.

Jūs, Pirmininke, pasiūlėte Tautai projektą „Tebūnie Dalia – Lietuvos Dalia!”

Tad kodėl Jūs š.m. gruodžio 15 d. savo interviu http://www.tiesos.lt (ačiū už jį Ramutei Bingelienei) apkaltinote Tautą, kad ji balsavo už komunistus?

Priminsiu, kad Jūs, paslapčia nuo Sąjūdžio Seimo tarybos narių susitikinėdamas su a.a. LKP CK pirmuoju sekretoriumi A. Brazausku, Sąjūdžio Seimo tarybai pasiūlėte ir be jos sutikimo privertėte ar įtikinote Arvydą Juozaitį atsiimti jo kandidatūrą, Sąjūdžio iškeltą prieš A. Brazauską TSRS liaudies deputatų rinkimuose 1989 m. kovą, kai Sąjūdis kito kandidato jau nebegalėjo iškelti.

Apie tai, kad Algimantas Nasvytis bus atstatydintas iš kandidatų prieš LKP CK antrąjį sekretorių V. Beriozovą, Jūs net neišdrįsote pasakyti Sąjūdžio Seimo tarybai.


Ir Jūs drįstate po viso to kaltinti Tautą, kad ji balsavo už komunistus?

O melas Tautai 1992 m. ar nepastūmėjo ją balsuoti už komunistus Seimo rinkimuose?

O Jūsų bandymas pirkti ginklus iš Rusijos ne per mūsų valstybės institucijas, o per LKP nomenklatūros atstovą a.a. G. Konopliovą, yra Jūsų moralės pamokslas tautai apie kolaboravimą ar nekolaboravimą su komunistais?

Paaiškinkite Tautai ir tai, kodėl 1991-1992 m. paaukojote Liustracijos įstatymo projektą ir jo projektą paruošusį Virgilijų Čepaitį.

Pakalbėkime, Pirmininke, išsamiau apie Jūsų politinę veiklą vainikavusį projektą – p. Dalią Grybauskaitę.

Kodėl Jūs vertėte už ją balsuoti ne bet kokiuose, o Lietuvos Prezidento rinkimuose ne tik konservatorius, bet ir tremtinius, politkalinius ir visus, kurie Jumis aklai patikėjo?

Atsakykite viešai.

Paaiškinkite, kuo D. Grybauskaitės biografija geresnė už A. Brazausko?

Tuo, kad ji buvo viena 7-8 Lietuvos atstovių, tarybiniais metais įdarbintų TSKP CK Visuomenių mokslų akademijoje?

Tuo, kad ji slepia ir net būdama mūsų Prezidente nuolat keičia savo oficialią biografiją?

Tuo, kad 1989 m. gruodyje ji pasirinko ne atsiskyrusią savarankišką LKP, vadovaujamą A. Brazausko, o promaskvietišką LKP/TSKP, kuriai vadovavo perversmo prieš Lietuvą vienas pagrindinių organizatorių ir kolaborantas M. Burokevičius?

Tuo, kad ji už tai buvo paaukštinta pareigose – tapo TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos viena vadovių – moksline sekretore?

Tuo, kad pagal Sausio 13-osios bylos duomenis ji buvo viena iš virš 800 kolaborantų – LKP/TSKP CK – samdomų darbuotojų, tęsusių šį savo darbą perversmininkų štabe TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje?

Tuo, kad kaip viena šios įstaigos, kurioje buvo perversmininkų ir kolaborantų štabas, vadovų skirtingai nuo šios įstaigos buvusio rektoriaus a.a. S. Šimkaus ji nevykdė 1990-03-11 Lietuvos Vyriausybės nutarimo šiuos pastatus perduoti Lietuvai?

Tuo, kad ją už gerą darbą šiame štabe premijavo Sausio 13-osios bylos vienas kaltinamųjų perversmininkas, vietoje nepaklusnaus S. Šimkaus M. Burokevičiaus paskirtas LKP/TSKP CK sekretorius V. Lazutka, kurio Generalinė prokuratūra net raginama dabar neieško?

Tiems, kurie prisimena, kad V. Lazutka premijavo ir šio štabo valytojas, pasakysiu tik tiek, kad šių valytojų V. Landsbergis nesiūlė rinkti Lietuvos Prezidentu.

Ar dėl to, kad, anot V. Landsbergio tuomečio patarėjo Ramūno Bogdano paaiškinimų, 1991-1992 m. D. Grybauskaitė padėjo organizuoti Jūsų užsienio vizitus?

Kas Jums, Pirmininke, rekomendavo, pasiūlė ar įpareigojo įdarbinti D. Grybauskaitę Nepriklausomos Lietuvos valdžios struktūrose po žlugusio pučo Maskvoje 1991 m. rugpjūtyje?

Kaip 1996 – 2000 m. kadencijos Seimo Pirmininkas paaiškinkite, kodėl Lietuva gavo JAV nurodymą skubiai atšaukti D. Grybauskaitę iš Lietuvos ambasados Vašingtone?

Paaiškinkite, Pirmininke, š.m. spalio 31 d. „provokaciją“ prieš mūsų Prezidentę? Tą patį vakarą patarėte jai, kaip „skiepytis“ nuo tokių „provokacijų“.

Logiškai mastant, jeigu tai tikrai buvo Rusijos organizuota provokacija, tai įgyvendinta ji buvo labai mėgėjiškai ir, atsiprašau moterų, labai moteriškai per Lietuvos Prezidentę.

Ji pati patvirtino, kad vienintelė Prezidento rūmuose gauna slaptą korespondenciją. Todėl jos pavaldinė D. Ulbinaitė šią informaciją gauti ir paskelbti galėjo tik iš Prezidentės.

Po to, kai paskelbta, jog įtarimai dėl valstybės paslapties atskleidimo jau pareikšti D. Ulbinaitei ir kad „tirti“ kažką dar reikia pusę metų, tai reiškia, kad būtina sulaukti Prezidento rinkimų pabaigos ir išgelbėti Prezidentę nuo apkaltos.

Tačiau, ar įvertinote, Pirmininke, tai, kad D. Grybauskaitė po aibės skandalų nebebus išrinkta mūsų Prezidente?

Vieša konservatorių partijos vadovybės isterija patvirtina, kad jie tai supranta, kad nebus vilkinama V. Matuzo byla.

Akivaizdu, kad VSD vadovas G. Grina, pamatęs, jog paskelbta Prezidentei VSD pateikta valstybės paslaptis, gelbėdamas save ir VSD, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Prokuratūra, negalėdama „pasikonsultuoti“ netelefoniniais klausimais su Rygoje tą dieną viešėjusia mūsų Prezidente ir nesusigaudžius „politinėje“ „skiepų“ problemoje, tą pačią spalio 31 d. ne tik pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir paskelbė apie tai.

Kas beliko V. Landsbergiui? Tik gelbėti savo (ar nesavo?) projektą vakare LRT ekrane.

Prezidentė akivaizdžiai meluoja, kad pažymą ji gavo tik lapkričio 4 d., nes D. Ulbinaitė nebūtų galėjusi apie tai net teoriškai sužinoti spalio 31 d.

Tačiau mūsų Prezidentės melas jau nestebina, nes tai kasdienybė – melas dėl jos biografijos, melas dėl FNTT vadovų atleidimo, melas dėl Snoro banko ir jo administravimo lėšų, ir t.t. ir be galo. Netgi dėl to, kad ji dar neapsisprendusi, ar bus kandidate į Lietuvos Prezidentus.

Todėl visi referendumo ir jo pagrindinio trukdžio – Prezidentės, nepasirašiusios už jį – apkaltos klausimai šiuo metu yra mūsų Seimo ir mūsų pačių rankose.

Apie 12% balso teisę turinčių mūsų piliečių mano, jog šis privalomas referendumas svarbus ir rūpi mūsų Lietuvai. 12% Lietuvos piliečių nuomonę gerbti būtina.

Mes, piliečiai, savo teises, kurias akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė VRK, ginsime teisme ir ruošimės dar vienam juodo ir nežmoniškai sunkaus darbo etapui, nes VRK pati nedavė surinktų įrašų kopijų ir asmenų registro duomenų, nors neturi teisės to daryti.

Atviras tyčiojimasis tęsiasi. Kontaktuokime su parašų rinkikais ir pasirašiusiais, keiskimės adresais ir telefonais. Laiko mums VRK paliks labai mažai. Teks padaryti dar vieną beviltišką darbą.

Ledai šia kryptimi pajudėjo ir Seime, surinkti 35 parašai skelbti šį referendumą Seimo vardu. Š.m. sausio 13-ąją kreipiausi į Seimą – Tautos atstovybę: „Jus išrinko sudėtingu Lietuvai metu. Negriaukime Tautos pasitikėjimo valstybe. Nei Seimo, nei Prezidento valia nėra ir nebus aukščiau už Tautos valią. Jos ignoravimo pasekmės būtų nepataisomos. Tyliai atsakykite kiekvienas sau į šį klausimą.“

Šiandien dar pridursiu. Nebevarginkime vieni kitų nepasitikėjimu ir ignoravimu, kuris lydėjo Lietuvą šio referendumo kelyje. Tesprendžia šį klausimą Tauta. Ji yra šios Žemės ir valstybės suverenas, kurio teisių varžyti neturi niekas. Neignoruokime 12 procentų Tautos nuomonės. Sukurkime šį istorinį įvykį drauge.

Komentarai
http://alkas.lt/2013/12/19/z-vaisvilos- ... s#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 31 Gru 2013 19:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Опубликовано секретное дело отца президента Литвы - он служил в НКВД


http://regnum.ru/news/1672505.html

Paveikslėlis

Иллюстрация: ekspertai.eu

Литовский портал ekspertai.eu в День скорби и надежды 15 июня (памятная дата в Литве начала массовых ссылок литовцев в Сибирь), начал постепенно опубликовывать личное дело отца президента Литвы Поликарпаса Грибаускаса, которое ранее хранилось под грифом "Совершенно секретно".

Как передает корреспондент ИА REGNUM, к сегодняшнему дню, 17 июня, все личное дело выложено полностью.

Примечательно, что дело началось публиковаться в тот день, когда президент Литвы Даля Грибаускайте с трибуны Сейма говорила о необходимости противостоять силам, которые пытаются "принизить или оскорбить нашу историю". "История оставляет факты, свидетельства, возможности интерпретировать. Однако сегодня, стоя здесь и вспоминая жертв оккупации, геноцида и репрессий советского времени, мы все обязаны говорить правду, даже если кому-то она кажется неудобной или ненужной", - говорила она.

Примечательно, что Грибаускайте тщательно скрывает свое прошлое, практически никогда не рассказывая о своих родных и близких. По ее словам, отец Поликарпас Грибаускас, который скончался в 2008 году, работал обычным водителем.

Сама же Грибаускайте, работавшая в свое время в Высшей партшколе Вильнюса, тщательно открещивается от коммунистического прошлого, говоря, что "обязана" была вступить в Компартию СССР, а сейчас, якобы, у нее с того времени осталась аллергия на любые партии, поэтому вступать ни в какую она не собирается.

Любые попытки литовских СМИ рассказать о прошлом президента натыкаются на значительное давление. Так, в прошлом году с частного телеканала ТВ-3 даже была снята передача о прошлом президенте, а вся команда журналистов, снимавших документальный фильм, уволена http://www.regnum.ru/news/1598975.html

Однако это не отбило желание СМИ дать ответ на вопрос, кем же является президент Литвы, кем были ее родные и близкие. На один из этих вопросов ответ дан.

Согласно опубликованным документам ekspertai.eu, отец Дали Грибаускайте Поликарпас Грибаускас был сотрудником НКВД.

Любое использование материалов допускается только при наличии гиперссылки на ИА REGNUM

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 31 Gru 2013 19:44 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
„Ekspertai.eu“ turimi dokumentai rodo, kad prezidentės tėvelis Polikarpas Grybauskas tarnavo NKVD


http://www.ekspertai.eu/ekspertai-eu-tu ... navo-nkvd/

Paskelbta: 2013-06-14 15:10
Autorius: ekspertai.eu

Publikacijos pabaigoje rasite visą Lietuvos ypatingajame archyve saugomos bylos kopiją

Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Kaip visada, valdžia šia proga organizuoja renginius, sako jautrias kalbas. Renginiuose, be abejo, dalyvauja ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tad šią visai Lietuvai svarbią istorinę dieną ekspertai.eu nutarė suteikti piliečiams daugiau informacijos apie svarbiausią mūsų politikę.

Apie šalies vadovę rinkėjai žino nemažai. Tai pati populiariausia šalies politikė, Europos politikos „Oskaro“ nominantė bei daugelio kitų apdovanojimų laimėtoja.

Žinome, kad negailestingai kovoja su oligarchais, daug nusipelnė sėkmingai įveikiant ekonominę krizę, ryžtingai pertvarko teisėsaugos struktūras, lankosi teatruose ir meno galerijose, su mažaisiais šalies piliečiais gamina inkilus bei aitvarus ir nuvežė į Vatikaną vieną verbą.

Žinome, kaip dar visai neseniai, tik prieš dvidešimt penkerius metus, ji kartu su Sąjūdžiu iš pogrindžio išlaisvino Vytį, Gedimino stulpus, Trispalvę, „Tautišką giesmę“, o lietuvių kalbą įteisino kaip valstybinę.

Kaip savo optimistinėje metinėje kalboje pabrėžė prezidentė, atgavome savo valstybės simbolius ir per vieną naktį iš liaudies tapome tauta, o šiandien iš tautos mėginame tapti piliečiais.

Šiek tiek žinome ir apie tai, kad D. Grybauskaitė buvo energinga komunistė ir Vytį iš pogrindžio laisvino dirbdama Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje liko ir po Kovo 11-osios. Ir net tuo metu, kai į šią mokyklą, užimtą sovietų kariškių ir tapusią Lietuvos nepriklausomybės priešininkų būstine, buvo galima įeiti tik su specialiais leidimais. Šis faktas yra vienas iš tų, kurie daliai įtarių piliečių kelia mintį, kad D. Grybauskaitė galėjo būti sovietinė saugumietė.

Tačiau apie prezidentės praeitį, jos praeities biografijos faktus žinome gerokai mažiau. Dėl nežinomų priežasčių prezidentė į tokius klausimus vengia atsakyti ar tiesiog visai neatsako.

Todėl ekspertai.eu nusprendė patys pasidomėti ir išsiaiškinti prezidentės kilmę, sužinoti apie jos tėvelio NKVD'istinę praeitį bei suprasti, kodėl prezidentė apie tai visiškai nenori kalbėti.

Suprantama, vaikai negali atsakyti už savo tėvų pasirinkimą. Tačiau tie vaikai, ypač jei jie tampa visos šalies prezidentais, privalo iki smulkmenų paaiškinti visus piliečiams kylančius klausimus, kad ir kokie jie malonūs ar nemalonūs būtų.

Todėl ekspertai.eu šią atmintiną visai valstybei dieną kreipiasi į prezidentę dar kartą ir prašo jos suteikti visą informaciją apie savo tėvelį Polikarpą Grybauską.

PAPILDYTA vienu dokumentu iš P. Grybausko bylos:

Paveikslėlis

Dokumentai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.

Papildyta visa Lietuvos ypatingajame archyve saugoma byla, ČIA
http://www.ekspertai.eu/static/uploads/ ... byla78.pdf


Kalba redaguota ekspertai.eu

Komentarai
http://www.ekspertai.eu/ekspertai-eu-tu ... navo-nkvd/

319. LGGRTC
(2013-11-08 09:36:33)
(195.14.189.46) Parašė:


Polikarpo Grybausko, g. 1928. VRM Archyvinės asmens bylos Nr. 2052 Dokumentų apžvalga (kursyvu - sudarytojo pastabos)

1943-1944 slapstėsi nuo nacių ir partizanavo „Birutės“ būryje (P.G užpildytoje anketoje ir kitur tai teigia, nors mažai tikėtina, kad 15-16 metų paauglys buvo partizanas, o ne padėjo motinai ūkyje) 1943 ar 1944 mirė motina. Tėvas miręs 1929 m. Ūkis – 3 ha.

1944-07 iki 1945 dirbo milicijoje, tais pačiais metais stojo dirbti gaisrininku. Priešgaisrinės apsaugos valdyba iki 1946 m. priklausė NKVD, nes MGB ir MVD (VRM) nebuvo dar atskirtos.

1945 m. NKVD rajono skyriaus pažyma, kad dirba Kėdainių milicijoje ir turi leidimą nešiotis ginklą. Leidimas galioja iki 1945 10 31.

1945 08 15 Kėdainių NKGB rajono skyriaus pažyma, kad P.G. NKGB įskaitoje nėra. (ne prochodit)

1945 09 20 pasižadėjimas – neskleisti žinių apie NKVD struktūros veiklą (Standartinis pasižadėjimas visose NKVD struktūrose dirbantiems)

1945 10 30 Lietuvos SSR NKVD kadrų sk. nurodymas tikrinti P.G. anketoje pateiktus faktus: 1943-1944 buvo partizanas, 1944-1945 dirbo milicijoj.

1946 m. tarnybinėje rekomendacijoje nurodyta, kad seržantas PG gaisrininku dirbo pasiaukojamai, rekomenduojamas paaukštinti.

1947 04 Lietuvos SSR NKVD kadrų sk. nurodymas Kėdainių VRM skyriui tikrinti P.G. turtinę padėtį ir ieškoti kompromato

1947 05 Kėdainių VRM skyriaus pažyma, kad PG jokio turto neturi

1947 05 Pradedamas specpatikrinimas: 1947 05 19 apklausiamas Antanas Meleška, 1947 05 18 – Jonas Poškevičius. Jie liudija, kad 1943-1944 P.G. dirbo su motina savo ūkyje.

1947 06 Lydraštis: Kėdainių VRM skyriaus atlikto spec. patikrinimo medžiaga – 5 lapai, kitur rašoma, kad patikrinimo medžiaga – 15 lapų ir perduota archyvui.

Byloje tik 2 lapai su išvada – neigiamų duomenų nerasta, galima palikti dirbti VRM priešgaisrinėje tarnyboje ir specpatikrinimą laikyti užbaigtą.

Charakteristika (be datos), kad seržantas PG, dirbantis priešgaisrinėje apsaugoje 1947 07 išklausė 10 dienų mokymus ir tinka (neįskaitoma)... komandinėms pareigoms (pridedamas diktantas, kitų disciplinų pažymiai).

1948 01 prašo kelių dienų atostogų dėl žmonos ligos.

MVD (VRM) priešgaisrinės valdybos 1948 07 pažyma, kad tinka mokytis milicijos mokykloje ir komandiruojamas į Milicijos mokyklą Vilniuje

1948-09 P.G. prašo išleisti iš mokyklos dėl sveikatos ir grąžinti į buvusį darbą gaisrininku.

1949 sausį iš kursų pabėga (dizirtiroval). Gal dėl to jam buvo ir iškelta byla.

Kiti dokumentai be datos: Lietuvos SSR NKVD kadrų sk. nurodymas skyriaus inspektoriui Nikitinui tikrinti Sukarintos priešgaisrinės mokyklos kursantą Polikarpą Grybauską dėl veiklos nacių okupuotoje teritorijoje, ieškant kompromato.

Lietuvos SSR NKVD kadrų sk. Kreipimasis į NKGB „A“ skyrių Maskvoje dėl tikrinimo anketoje pateiktų faktų: 1943-1944 buvo partizanas, 1944-1945 dirbo milicijoj.

*** VRM 1 sk. 1958 05 prašymas tikrinimui išduoti P.G. archyvinę bylą (asmens) Nr. 2052

307. Kauniečiui
(2013-07-29 14:05:37)
(82.140.169.149) Parašė:


Ir kodel dabar ginate ta mažarašti buka NKVDista. Gal ne visa jo byla perskaitet.

Iš milicijos mokyklos jis ne dezertyravo, o pats išstojo pagal jo paties prašyma del sveikatos stovio, nors prieš tai medicinines komisijos buvo ištirtas ir ivardintas kaip praktiškai sveikas.

Garantuotai nesugebo mokytis, nes stojamuju egzaminu, kur tik buvo diktantas ir atlikti 4 aritmetikos veiksmus, tai sugebejo atlikti tik 2.

Iš diktanto gavo ivertinima - plocho, t.y. blogai, iš gramatikos taip pat blogai, iš literaturos irgi blogai, lietuviu kalbos žinios ivertintos 1 klases lygio.

SAJUNGOS KONSTITUCIJA -PATENKINAMAI, VIENINTELIS TEIGIAMAS IVERTINIMAS.

Pats jis ivardino, kad moka rusu ir lenku kalbas, bet egzaminu komisijos buvo ivertintas kaip nemokantis.

302. Ǒ
(2013-07-26 07:37:45)
(78.63.224.64) Parašė:


Polikarpas gimė 1928 metais, o jo tėvelis Vladas mirė 1923 metais. Tai reiškia, jog gimė praėjus 5 metams po savo tėvelio mirties.

Gal jau šį klausimą aptarėt, bet aišku, kad amžius sufabrikuotas, ir tai byloje laikoma norma.

291. Real
(2013-06-19 12:43:18)
(62.80.243.151) Parašė:


Gal ir tiesa, tačiau senieji tėviškės gyventojai kalba, kad Grybauskai tik globėjai, priglobę ankstyvoje vaikystėje, o tikroji giminė sovietų išvežti tremtiniai Martinuičiai

289. juozas
(2013-06-19 10:49:14)
(78.60.246.160) Parašė:


Kažkodėl byloje Polikarpas Grybauskas Vlado, o NKVD dokumente Vincevič. Ant rašto nėra parašų. Tolimesniuose dokumentuose tai jis Vlado sūnus tai jis Vinco.

256. Pikasotyrininkas™
(2013-06-17 18:15:22)
(24.141.90.37) Parašė:


Dokumento PDF (psl.30) yra Gribausko įsipareigojimas niekam niekados neišplepėti apie darbą NKVD organuose, net artimiausiems giminėms.

238. Hm
(2013-06-17 02:23:13)
(84.236.174.248) Parašė:


I ta byla ziuriu skeptiskai. Net nebandoma to slepti, kad 2013-06-12 ji "prisukuota".

Ir ka matom? Pagal tai, kaip ji nukopijuota, matosi, kad ji surista, tai yra kopijuojama viena dokumento puse, paskui kita, aiskiai matosi dokumento puslapio susiuvimo puse, tai kaire, tai desine.

Desiniame virsutiniame kampe yra sunumeruoti puslapiai (matyt tu laiku) Labai graziai eina vienas paskui kita, vienas, du, trys, keturi, penki ir paskui devyni. O ka bylos aprasas - ten turetu buti tuscias lapas, virselis, virselis ir autobiografija. Gal tais laikais buvo mada i byla isiuti tuscius lapus?

Toliau, daeinam iki 19 PDF puslapio, anketos puslapiai sunumeruoti, astuntame anketos puslapyje rasoma apie tarnyba, kur ir kuo dirbo, bet devinto puslapio nera.

Bylose yra skaiciuojami ne puslapiai, o lapai, pabandykit suskaiciuoti (pagal metodika kaire, desine) kiek yra lapu, ju turi buti 56 (ziureti 35 PDF puslapi). Man kazkodel gerokai pritruko, gal skaiciuoti nemoku?

Pikti liezuviai plake, kad ir pas dukra 20 truko.

Bet tai niekis, svarbiausia kiek pliusu. Patvirtinta kad paneles saknys lietuviskos. O kad tevelis milicininku buvo ir tais laikais zmones i Sibira treme, tai tik atsitiktinis sutapimas. Visiems pasitaiko. Dukrai irgi, tik ji "mazaji kara kariavo". Net teveli, kuris partzanavo, pralenke, ne miske kariavo, o tiesiog prieso bustineje. Tevelis tik serzantu buvo, o dukra net komisare tapo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 31 Gru 2013 19:45 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Paveikslėlis

Kadras iš archyvinės P. Grybausko bylos (ekspertai.eu)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 06 Vas 2014 01:38 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Štai jis - Polikarpas:
http://www.youtube.com/watch?v=pEoqPxGWRKA
:img01:
Народ, который ничего не знает, победить невозможно! :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 08 Vas 2014 15:12 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Gru 2008 15:46
Pranešimai: 40
Lietuvos SSR KGB kadrų skyriaus vedėjas buvo "Grybauskas". Dar vienas Grybauskas? Gal atsirado visi Lietuvos Grybauskai KGB?

Kadangi Grybauskai gyveno nomenklatūriniame bute Vilniuje, jis buvo tas KGB kadrų skyriaus vedėjas, o ne NKVD/KGB "gaisrininkas". Visa byla fabrikuota.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 12 Vas 2014 23:15 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Polikarpas Grybauskas buvo NKVD seržantas - tai įrodo ir archyviniai dokumentai, esantys jo byloje Ypatingajame (KGB, kompartijos, komjaunimo) dokumentų archyve, ir Polikarpo Grybausko viešai paskelbta tarnybinė fotonuotrauka, kurioje jis yra su NKVD seržanto antpečiais.

Neabejotinas faktas ir tai, kad prieš pereidamas iš milicijos dirbti gaisrininku (kurie irgi tuo metu buvo vienu iš ginkluotų NKVD padalinių, esant reikalui dalyvaudavusių karinėse antipartizaninėse bei žmonių trėmimo operacijose), Polikarpas prieš tai daugiau kaip metus buvo milicininkas (jau nekalbant apie tai, kad jis pats raštu patvirtino, jog dar anksčiau virš metų buvo sovietinių partizanų būryje).

Ir reikia atsiminti, jog jis buvo NKVD milicininku būtent tais metais, kada sovietiniai milicininkai ypatingai aktyviai dalyvavo kaimų deginimuose, lietuvių trėmimuose bei kovose su Lietuvių partizanais.

Ne be reikalo dokumentuose aiškiai pasakyta, kad jis turi šautuvą, nurodant jo serijinį numerį.

Taigi panelė Grybauskaitė eilinį kartą viešai apsimelavo - puikiai žinodama tiesą (jos tėvo byla jai buvo pateikta susipažinimui dar gerokai iki visų dabartinių jos "paaiškinimų").

Vis tik daug įdomiau būtų sužinoti Polikarpo Grybausko tolimesnę biografiją - pasak jo paties pasakojimo, pateikto 2008 m. ligoninėje prieš mirtį, jis penkis metus gyveno Sibire, kur dirbo lyg ir ryšininku (nors buvo baigęs tik 5 klases).

Iš Sibiro grįžo jau po Stalino mirties, gerokai "zekiškai" (?) ištatuiruotu kūnu.

Taigi, buvo ne Lietuvoje maždaug nuo 1948 m. iki 1953 m.

Kur jis buvo ir ką ten iš tikro veikė - visiškai neaišku.

Jei buvo ištremtas (už ką?) ar nuteistas (irgi neaišku už ką?), tai turėjo išlikti archyviniai dokumentai - tačiau jų, bent kol kas kažkodėl nėra rasta.

Nors iš esmės visos to meto kriminalinių kalinių bylos yra išlikusios (tremtinių bei politinių kalinių irgi pakankamai gerai žinomos).

Nelabai aišku, ką jis veikė ir vėliau, grįžęs iš Sibiro (?) - jo buvusios žmonos ir kitų giminaičių pasakojimuose yra gana "įdomių" vietų. Pvz., iki šiol nėra aišku, koks yra Polikarpo tėvo tikrasis vardas (netgi ir jo pavardė nėra aiški, nes panašu, jog Polikarpą Grybauskai įsūnijo jau po jo tėvų mirties)...

Taip pat neaišku, kaip jis, būdamas eiliniu vairuotoju (?), gavo butą prestižinėje Vilniaus vietoje, kaip jo dukra pakliuvo į prestižinę "salomeiką", o ir kas vėliau labai staigiai ją "tempė" karjeros laiptais į patį viršų...

Vienu žodžiu, ir Grybauskaitės, ir jos tėvo biografijose daugybė rimtų "klaustukų" ir neaiškumų.

Metai bėga, o tų "klaustukų" nei kiek nesumažėjo...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 13 Vas 2014 14:35 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Galima sakyti, kad jo biografijoje galima rasti neaiškių dalykų, bet tai sieti ir būtinai neigiamai su D.Grybauskaitės būsima antra kadencija yra nei šis, nei tas: nei vienas neišaugo neapsišikęs.
Todėl tos nesibaigiančios kalbos yra ne kas kita kaip Lietuvos priešų, kuriuos nedelsiant dera statyti prie sienos, užmačios. :smile89:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 01 Kov 2014 18:14 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Šaltinis - Zigmas Vaišvila: Nesąžininga ir amoralu kviesti žmones pasirašyti už keturis „nesisteminius“ kandidatus

http://www.ekspertai.eu/zigmas-vaisvila ... andidatus/

Paskelbta: 2014-02-28 01:44
Autorius: Zigmas Vaišvila, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras

Skelbiame Zigmo Vaišvilos kreipimąsi, adresuotą vadinamiesiems „nesisteminiams“ politikams, ketinantiems siekti prezidento posto.

Kviesdamas nesiskaldyti ir neskaldyti, signataras pasakoja epizodą iš 1993-iųjų prezidento rinkimų, kurio liudininku jis buvo, – kaip savais laikyti žmonės išdavė a. a. Stasį Lozoraitį.

• • • • • • •

Ištrauka:

Besiklostanti situacija man primena labai pamokančią, tačiau mažai kam žinomą istorinę patirtį. Po 1992 m. deputatų nesusikalbėjimo Aukščiausiojoje Taryboje, šis parlamentas nusprendė nutraukti savo veiklą pirma laiko, pateikdamas Tautos balsavimui šiandien valdžios nebegerbiamą mūsų Konstituciją.

Dėl parlamento pirmininko Vytauto Landsbergio tuometinio pykčio ir įsikyrėjimo Tautai jis suprato, kad nebus išrinktas prezidentu. Todėl oponuoti Algirdui Brazauskui pirmuosiuose (1993 m.) Respublikos prezidento rinkimuose po Nepriklausomybės atkūrimo buvo pakviestas mūsų ilgametis ambasadorius Vašingtone a. a. Stasys Lozoraitis.

Tačiau kad žmogus gali būti taip parduotas, kaip minėtų rinkimų metu buvo parduotas šis Lietuvos Nepriklausomybės klausimui visą savo gyvenimą ir šeimą paaukojęs mūsų Ambasadorius, net įsivaizduoti sunku.

Perėmus KGB archyvus ir medžiagą, VSD darbuotojams pavyko nulaužti KGB kompiuterius, kuriuose radome įvairios – tikroviškos ir KGB „pamodeliuotos“ – informacijos apie mūsų aktyvius žmones, taip pat ir a. a. St. Lozoraitį. Šia informacija, be VSD, disponavo ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius.

V. Landsbergio nurodymu buvęs šio skyriaus vadovas Artūras Skučas šios medžiagos ar dalies jos kopijas perdavė A. Brazausko rinkimų štabui – Vladimirui Beriozovui.

Sužinojęs apie tai, nuskubėjau į „Draugystės“ viešbutį, kuriame – nesuprantu, kodėl šiame viešbutyje, – buvo įkurdintas mūsų kandidatas (KGB trijų Vilniaus viešbučių – „Draugystės“, „Neringos“ ir „Gintaro“ – kambariuose buvo įrengę pasiklausymo įrangą, kuri vargu ar tuo metu jau buvo išmontuota).

Sulaukęs St. Lozoraičio su a. a. p. Daniela, pasakiau jiems šią naujieną. St. Lozoraitis patvirtino, kad tai jam jau žinoma. Komentuoti vienas kitam nebeturėjome ką.

Su tokia politine morale Lietuva ir gyvena tuos Nepriklausomybės dešimtmečius – telaimi rinkimus priešingos politinės krypties politikas, bet tik ne tos pačios, dešinės krypties, jei juo bus ne Vytautas. Sužinojęs, kad V. Landsbergis turėjo drąsos po tokių žingsnių parašyti savo knygą apie a. a. St. Lozoraitį, iki šiol neprisiverčiu atversti jos. Jei V. Landsbergis dėl šios informacijos atskleidimo kreipsis į teismą, to nebijau. Tikiuosi, teismo procesas nebus uždaras.

Manau, kad pats laikas visiems suvokti šio asmens makiaveliškus pasažus. Taip pat ir jo ar ne jo projektą „Lietuvos Dalia“, kuri po 1989 m. gruodį įvykusio LKP atsiskyrimo nestojo į A. Brazausko vadovaujamą LKP, o pasiliko LKP/TSKP, kuriai vadovavo perversmininkas ir kolaborantas M. Burokevičius. Už šį apsisprendimą p. D. Grybauskaitė buvo apdovanota paaukštinimu: paskirta viena iš TSKP Vilniaus aukštosios partinės mokyklos vadovų – moksline sekretore su 30 % atlyginimo priedu.

Sausio 13-osios bylos duomenimis, M. Burokevičiaus vadovaujamos LKP/TSKP Maskvos lėšomis buvo samdoma apie 800 žmonių. D. Grybauskaitė – vien jų.

Beje, p. prezidentė D. Grybauskaitė šiemet pateikė VRK žinomai melagingus savo biografijos duomenis, tarp jų ir tai, kad po LKP atsiskyrimo ji tariamai buvo įstojusi į LKP, o ne pasiliko TSKP.

Priminsiu, kad TSKP Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytojui J. Arvasevičiui, kuris šios įstaigos partiniame susirinkime, rinkusiame delegatus į LKP/TSKP suvažiavimą, pasisakė už LKP atsiskyrimą nuo TSKP, darbo karjera baigėsi iškart – jis buvo ne tik nušvilptas, bet ir išmestas iš darbo. Ir, savaime aišku, nepaskirtas šios perversmininkų štabo įstaigos moksliniu sekretoriumi, kas už lojalumą TSKP nutiko D. Grybauskaitei.

Kviečiu VRK įvertinti p. D. Grybauskaitės pateiktus žinomai melagingus biografijos duomenis. Prieš penkerius metus tai pačiai VRK ji pateikė priešingą informaciją apie šį savo biografijos laikotarpį.

Taip pat ir duomenis apie tai, kada vyko į JAV Džordžtauno universiteto 6 mėnesių studijas: 2009-aisiais rašė, kad vyko ten 1991 m., o 2014-aisiais jau rašo, kad 1992 m.

Supraskite, kai po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje D. Grybauskaitė jau dirbo Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės struktūrose.

Melas buvo, yra ir bus melas.

Su atviru ir net valstybės paslaptimi nepridengtu melu prezidentė D. Grybauskaitė žengia ir į antruosius Respublikos prezidento rinkimus. Taip per penkerius metus ir nepasimokiusi tiesos.

Priminsiu, kad Seimo frakcijoms pateikta svarstyti informacija dėl prezidentės apkaltos, kurios vienas iš argumentų – žinomai melagingos informacijos apie savo biografiją pateikimas VRK 2009 m.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 14 Kov 2014 17:08 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Ленинградский след Президента Литвы


http://www.socportal.info/analiz/lening ... nta-litvyi

в Аналітичні записки, Ексклюзив, Статті
/ 12.03.2014 о 11:09 /

Paveikslėlis

Жила ли Даля Грибаускайте в квартире КГБ в Ленинграде, и кто вместо нее толкал тележки на фабрике «Рот Фронт»?

Петербуржцы привыкли считать Санкт-Петербургский университет, бывший ЛГУ имени А.Жданова, настоящей кузницей президентских кадров, ведь выпускники ЛГУ Владимир Путин и Дмитрий Медведев стали президентами России. Однако мало кто знает, что в стенах ЛГУ был воспитан еще и третий президент – в 1983 году окончила университет Даля Поликарповна Грибаускайте, которая в 2009 году возглавила бывшую советскую Литовскую Республику. В мае 2014 года в Литве президентские выборы, и она баллотируется вновь. В конце прошлого года Литву захлестнул конспирологический скандал – всплыли доселе неизвестные подробности о жизни Грибаускайте в Ленинграде, ее заподозрили в связях с советским КГБ, отдельные политики заговорили об импичменте, и ей пришлось выступить с опровержением. Так получилось, что ленинградский период в жизни литовского президента – наиболее закрытая (а потому – и наиболее интересная для журналистов и общества в целом!) часть ее биографии. Наша редакция провела небольшое собственное расследование, пытаясь установить, что же скрывает Грибаускайте…

Приехала троечницей, вернулась с красным дипломом


20-летняя Даля Грибаускайте приехала в Ленинград в 1976 году. Не в туристическую поездку – Эрмитаж, белые ночи, шпиль Адмиралтейства, разводные мосты над Невой ее не интересовали. И не к родственникам – родных у Грибаускайте в Ленинграде никогда не было (единственная в РСФСР родня – троюродная тетка в Кирове).

Юная Даля четко знала, чего хочет – получить образование по политэкономии, новой, многообещающей в то время специальности. Причем именно в Ленинграде, а не в Москве, в которой для выходцев из национальных окраин карьерный путь оказался бы на порядок сложнее, чем в более либеральной северной столице.

Грибаускайте никогда звезд с неба не хватала. Ее литовские одноклассницы, вспоминая Грибце (так Грибаускайте дразнили в школе), говорят, что престижную Вильнюсскую школу имени Саломеи Нерис она закончила с тройками: юной Дале с большим трудом давались точные науки, тяжело шел английский и, как ни странно, литовский язык и литература.

Поучившись немного в Вильнюсском университете, Грибаускайте поняла (или подсказал кто-то более умный?), что нужно покорять Ленинград. И вот она здесь, пытается поступить. Но с первого раза ее ждет неудача. Как позже скажет Грибаускайте, «подвел русский язык». Зато в 1977 году все будет успешно, и абитуриентка из Литвы будет зачислена на вечернее отделение экономического факультета ЛГУ на политэкономию.

Годы пролетят быстро, и вот уже в 1983 году Грибаускайте получает диплом экономиста, преподавателя политической экономии, причем диплом не обычный, как у большинства, а красный – с отличием. Экзамены на отлично, курсовые и дипломная работы – на отлично: надо учиться лучше всех, выступать на семинарах чаще всех, демонстрируя самые глубокие знания, чтобы получить красный диплом. Или брать не знаниями, а преданностью – не кому-то конкретному, а… идеалам марксизма-ленинизма, кодексу строителя коммунизма, уставу Коммунистической партии Советского Союза.

«Серая мышь», комсомол и партия


Мы разыскали нескольких однокурсников Грибаускайте. Они ее не помнят. То есть, да, говорят, была такая девушка из Литвы, но по характеру не заводила, замкнутая, а если еще точнее – «серая мышь». «Честно говоря будущего президента Литвы во время ее обучения на вечернем отделении экономического факультета ЛГУ я практически не помню, – признается выпускник того же вечернего отделения экономического факультета Александр Белов. – Даже когда смотрю на ее нынешние фотографии, вспомнить не могу».

Зато вспомнил Эдуардас Будрис, который учился на биолого-почвенном факультете ЛГУ, а после его окончания уехал в Литву, где сейчас и работает. Со своей землячкой он общался довольно активно и утверждает, что та отличалась «сильной настойчивостью и трудолюбием».

Но разве может вести себя иначе девушка, которая вступила в комсомол в 14 лет (!), а в Компартию – в 23 года. Скромность и трудолюбие – они украшают настоящего коммуниста! С членством в КПСС, правда, есть один нюанс. Официально считается, что Грибаускайте вступила в КПСС в 1979 году. И состояла в партии вплоть до 1991 года. После чего, по ее собственным словам, стала испытывать недоверие к любым партиям. Но вот ведь какой парадокс: вступить в КПСС можно было лишь после “отбытия” кандидатского срока, который минимально исчислялся в год, а затем засчитывался в общий партийный стаж. То есть реальный год ее вступления в КПСС – не 1979. Зачем темнить в таких мелочах?

Но чем дальше, тем больше таких нестыковок…


«В те времена (середина 70-х годов) конкурс на место на дневном отделении ЛГУ, причем почти на всех факультетах, был весьма серьезным, – вспоминает Эрнст Галиев, выпускник вечернего отделения экономического факультета ЛГУ. – Ленинградский университет входил в десятку самых престижных ВУЗов СССР, наравне с МГУ, МГИМО, “Плехановкой”. Даже на вечернее отделение иногда получалось так, что на одно место претендуют 10-15 абитуриентов. Чтобы поступить, нужно было сдавать вступительные экзамены с очень солидным баллом. Конкуренция же серьезная… Но существовал и другой способ – “зайти с заднего двора” и пройти вне общего конкурса. Категорий тех, кто проходил вне конкурса, существовало не так уж много. Например, имеющие государственные награды, работавшие по выбранной специальности год или два, представители коренных народов Севера (чукчи, буряты, ненцы, коми, саами и пр.). А еще существовала специальная такая статья, касающаяся тех, кто поступал по разнарядке партийных органов. По этой статье проходили в основном дети разных партийных бонз. Но иногда под этот формуляр могли попасть и обычные граждане. Надо было лишь хорошо проявить себя по месту работы в области общественной деятельности. Но существовало временное ограничение: необходимо было на предприятии проработать не менее года. Мы таких называли “стажниками”. Для таких абитуриентов нужно было просто не получить “пару” ни по одному предмету».

Напомним 1976 год – Грибаускайте приехала в Ленинград, пыталась поступить в ЛГУ, провалилась, но решила остаться в городе, устроилась на работу. Девушка, которая до этого числилась инспектором по кадрам в Литовской госфилармонии, устраивается… рабочей на знаменитую меховую фабрику «Рот Фронт».

Мифические тележки на «Рот Фронте»


В 2009 году, когда Грибаускайте выиграла президентские выборы, в своем интервью, отвечая на очередные подозрения в связях с советскими спецслужбами, она рассказала следующее: «У меня не было никаких связей с КГБ. Я не слишком быстро продвигалась по карьерной лестнице. Для КГБ я была неинтересным экземпляром, поскольку во время обучения на вечернем отделении ЛГУ я была рядовой работницей на меховой фабрике, где мне приходилось выполнять физическую работу, толкая тяжелые тележки» (газета «Коммерсант» от 18 мая 2009 г.).

Стоп-стоп, какие тяжелые тележки? Как следует из рассказов работавших на «Рот Фронте» в те времена, Грибаускайте в «рабочей сетке» просто числилась. На производстве она реально не работала. Зато сразу попала в головной офис. Где именно и “трудилась” (сначала в комитете ВЛКСМ, а затем и партком). И вновь вопрос: зачем темнить в таких мелочах? Ведь все это легко проверяется.

Из биографии Дали Грибаускайте следует, что она работала сперва приемщиком-сдатчиком на сырейном участке фабрики № 1 (это очень вредный для здоровья участок – химобработка шкур, там всегда «текучка» кадров, долго работают лишь единицы и «пристроить» туда человека – не проблема), а затем лаборантом в лаборатории той же фабрики. Только вот сотрудница как раз сырейного участка 1-ой фабрики Елена Казанцева, работавшая на фабрике именно в то время, совершенно не помнит Грибаускайте. Считает, что она из числа «мертвых душ»:

«В те времена у нас частенько были такие “мертвые души”, которые лишь числились как рабочие, но к производству не имели никакого отношения, – рассказывает Казанцева. – Наиболее часто это касалось спортсменов (в советские времена профессионального спорта в нашей стране не было, а все, кто профессионально занимался спортом либо числился рабочим на каком-то предприятии, либо “служил” в армии – прим. авт.). Но была еще одна весьма обширная категория – различные общественные и партийные деятели. Которым из-за их общественной нагрузки просто времени не хватало работать, а в различных парткомах, месткомах, профсоюзных или комсомольских организациях им не хватало штатных единиц. Вот их и оформляли как бы обычными рабочими, а на самом деле на производстве они не появлялись. Ну или приходили с какими-то политинформациями или лекциями о международном положении. Грибаускайте именно такими политинформациями и занималась. А еще, помнится, стенгазету выпускала…».

Другая сотрудница фабрики, которая работала в профкоме, вспомнила, что Грибаускайте особую активность развивала во время общественных мероприятий политико-идеологического толка – например, во время Ленинского субботника: «Тут она старалась даже показать всем пример, призывала работать лучше всех и ей даже как-то дали премию за то, что она выполнила норму выработки на 170%».

Итак, схема с поступлением в университет, имеющая привкус шулерства, прояснилась. Хочешь поступить в престижный вуз, но в школьном аттестате тройки? Тогда покажи, что ты из рабочих, принеси справку с завода, да не просто из рабочих, а еще и из идейных (с 14 лет в комсомоле!) – здесь-то как раз и нужен этот год кандидатского стажа. А чтобы на самом предприятии действительно работать не заставили, «стажнику» нужно… проявить идеологическое рвение! Пусть тележки на вредном производстве толкают другие. Читать лекции с коммунистической пропагандой – гораздо комфортнее и в карьерном плане выигрышнее.

Именно за время работы на «Рот Фронте» Грибаускайте сумела не только стать кандидатом в коммунисты, но и выработать кандидатский стаж. Что было возможно за год, лишь находясь в списках одной партийной организации. После чего вступила в КПСС. Только вот имеется один вопрос: а когда это произошло? В 1979 году, как утверждает официальная биография, или все-таки в 1977 – дабы получить партийную характеристику для поступления в ЛГУ?

Заметим, что политинформациями в те времена занимались лишь тщательно отобранные люди. Которые у партийных органов не вызывали сомнений в их ярой приверженности коммунистическим идеям. Партийные органы в свою очередь советовались с другими – специальными…

Квартира из спецфонда КГБ


И здесь начинается самая «темная» часть нашей истории. Фабрика «Рот Фронт» – это не простое предприятие. В советские времена фабрика представляла собой настоящий консорциум из множества производств. Это предприятие появилось в 1974 году, объединив меховую фабрику № 1 (набережная реки Смоленки), фабрику № 2 (первоначально располагавшуюся в доме 21 на Невском проспекте), а так же несколько скорняжно-пошивочных, красильно-сырейных и других мастерских. Одна из которых в свое время располагалась даже не в Ленинграде, а в Кингисеппе. В самом городе предприятия “Рот Фронта” находились в самых разных районах. Головной офис – на Думской улице.

«Мало кто знает, что в 70-е годы “Рот Фронт” являлся режимным предприятием, – пояснил бывший сотрудник КГБ Николай Степанович, пожелавший не называть свою фамилию (а то еще объявят военным преступником, как бывшего командира “группы “А” КГБ СССР Михаила Головатого, которого объявили в международный розыск именно по ордеру от Литвы и даже задерживали в Австрии в 2011 году!). – У многих существует мнение, что режимными были те предприятия, которые так или иначе связаны с Военно-промышленным комплексом. Однако это не так. “Рот Фронт” был в поле зрения КГБ по двум причинам: во-первых, фабрика напрямую торговала мехами с зарубежными странами, а ее сотрудники постоянно выезжали за рубеж. Во-вторых, в выделке мехов частенько использовались химические реактивы, которые являлись секретными. И все приезжающие из Прибалтики и подававшие заявление о приеме на работу в режимное предприятие негласно ставились на контроль у нас».

По словам Николая Степановича, он помнит Грибаускайте: на “Рот Фронт” ее приняли без всяких разговоров. Причем не обычным рабочим, а сразу «приписали» общественным активистом в головной офис. Бывший сотрудник КГБ намекнул, что в Ленинградском управлении к Грибаускайте относились с особым вниманием. В частности, по некоторым данным, приехав в Ленинград, будущая студентка жила на квартире, которая проходила по административно-хозяйственному ведомству управления КГБ по Ленинграду и области.

«Таких квартир тогда у нас было довольно много, – рассказал Николай Степанович. – Какие-то использовались для конспиративных встреч, какие-то для проживания командировочных из других областей, какие-то для других целей. Точного количества таких квартир вам сегодня никто не назовет, но их было много. Что же касается Грибаускайте, то прописана она была по одному адресу, а вот жила совсем по-другому. И никого это не заботило».

В Советском Союзе, где действовал строжайший режим прописки, никого не заботило, что девушка из Литвы числилась в одном месте, а проживала в другом (то на Васильевском острове на Малом проспекте, то на улице Белы Куна)? Кто в это поверит? И не странно ли, что при поступлении в ЛГУ Грибаускайте от университетского общежития отказалась? Кто помог ей решить квартирный вопрос? Вряд ли троюродная тетка из Кирова… Или она снимала квартиру за свой счет? Но зарплата рабочей сырейного цеха, да даже лаборантки и партийной активистки, которая одна живет в Ленинграде и учится на вечернем, таких трат не позволяла. Тогда что?

По мнению Николая Степановича, такое могло быть только в том случае, если кто-то из руководства управления КГБ благоволил приезжей из Литвы. Но развивать эту тему дальше он наотрез отказался. Видимо, решив, что сказал и так много лишнего, называть свою фамилию категорически запретил и от дальнейшего общения отказался.

Что же, и на том спасибо.

Версия здесь может быть только одна: за дочку попросил Поликарпас Грибаускас, литовский красный партизан-орденоносец, сотрудник структуры при НКВД. В феврале Грибаускайте даже пришлось публично заявить, что ее папа никаким сотрудником НКВД не был, а просто работал в пожарной охране. Но документы-то показывает обратное: партизан, затем при НКВД.

Раз отец будущего президента мог служить в спецорганах, значит – мог иметь друзей-коллег в Ленинграде (а Прибалтика замыкалась как раз на Северо-Запад), которых и попросил присмотреть за дочкой. И тогда становится понятным, каким образом она так легко попала на режимное предприятие, почему в милиции не обращали внимания на разницу в адресе прописки и адресе фактического проживания, как ей удалось продвинуться по партийной линии, появляясь на заводе лишь для политинформаций и ленинских субботников, и в итоге, приехав в Ленинград троечницей-комсомолкой, вернуться домой убежденной коммунисткой с красным дипломом и отличными карьерными перспективами (ведь ее взяли работать в Вильнюсскую партийную школу).

Биография литовского президента, семь лет своей жизни проведшей в Ленинграде, выглядит как книга с вырванными листами и вымаранными абзацами. Тем интереснее докопаться до подробностей. Эта статья – лишь первая из нашего цикла, посвященного ленинградскому следу Грибаускайте.

Максим Леонов, специально для Страйка

-------------------------------------------------------------------------------------

Перепечатка статьи и коментарии по статье
http://p-w-w.ru/index.php?topic=13944.0

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 13 Geg 2014 19:02 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Kaip vertina D.Grybauskaitę Lietuvai priešiška šalis:

http://www.delfi.lt/news/balsuok2014/pr ... d=64782979

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – rašo dienraščio “Rzeczpospolita” apžvalgininkas Jerzis Haszczynskis, tai politikė, kuri, švelniai tariant, nesugeba bendradarbiauti su nė vienu rimtu Lenkijos politiku.

Nepaisant patyrimo Briuselyje, kuriame dirbo eurokomisare, lietuviškoje atmosferoje yra tipiška lietuvių nacionalistė.

Tai iš dalies paaiškina jos populiarumą. Dar penkeri metai su ja prezidento vaidmenyje - tai eiliniai prarasti metai lietuvių ir lenkų santykiuose.

Penktą vietą prezidento rinkimuose su puikiu rezultatu užėmė Lietuvos lenkų lyderis Valdemaras Tomaševskis – jis gavo 8,2 proc. rinkėjų balsų, tai daugiau negu Lietuvoje gyvena lenkų – 7 proc.

Ir tai yra antra bloga žinia Lenkijai, nes kandidatas peržengė padorumo ribas pataikaudamas rusakalbiams rinkėjams.

Tuo metu, kai Rusija iš Ukrainos atima Krymą, V.Tomaševskis demonstratyviai kaip separatistai Rytų Ukrainoje vaikšto su Georgijaus juostele švarko atlape.

Lietuviai savo antilenkiškumu išaugino rusų palaikymo ieškantį Lietuvos lenkų lyderį.
V.Tomaševskio žaidimas rusų balsais negali pagerinti Lietuvos ir Lenkijos santykių, be to, tai nepalengvins Vilniaus ir Varšuvos bendradarbiavimo Kremliaus atžvilgiu, mano lenkų dienraščio apžvalgininkas.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 13 Geg 2014 19:06 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Visi, kurie nenorim, kad mums Prezidentą išrinktų Lietuvos priešai, balsuojam už D.Grybauskaitę!
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 27 Rgs 2015 20:11 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Eugenijus Paliokas - 11 vietoj 12-kos, Europos Sąjungos kalba, mūsų būsimasis Prezidentas, Vyriausias balsų skaičiuotojas ir kt.


http://www.zemesvardu.lt/straipsniai/eu ... ojas-ir-kt

Sveiki,

Lietuvos rinkėjai gegužės 25-tą rinks 11 Europos Parlamento narių http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=& ... 7471,d.ZGU:

Lietuva ir kitos Europos šalys renka Europos Parlamentą

Šiandien jų turime 12:

EP NARIAI IŠ LIETUVOS
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=& ... 7471,d.ZGU

Pasigendu politikų paaiškinimų, kodėl šitaip ir - kas toliau?

Šįryt “Laisvosios bangos” radijas kalbino Lietuvos esperantininkų sąjungos atstovą/vadovą P.Jegorovą, aiškinusį, kad ES valdžia vis mažiau savo dokumentų išverčia - palieka juos angliškai rašytus. Vadinasi, plačiajai visuomenei neįskaitomus, t.y., neprieinamus.

Ta proga: kas iš mūsų skaitė 6000 puslapių sutartį, kurios kiekvienas taškas bei kablelis, pasak euroderybininko p. Auštrevičiaus, yra labai svarbus, kuri versta 4-5 mėnesius, o sutarties vertimas praturtino teisės terminiją, nes teko sugalvoti naujų sąvokų?
http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=148902

Kuria mūsų Seimo nariai, VRK. KT, Vyriausybė vis remiasi.

Aš neskaičiau.

O kad ir būčiau skaitęs, ar būčiau nepaklydęs vertėjų praturtintoje teisės terminijoje?

O ar jie patys nepaklydo? .



Šitos turtingos, be praturtinimo lietuviškai neišverčiamos, teisės teismas, suprantama, ne čia, o ten - Centre.

Tąsyk suprantama, kodėl abudu likę pretendentai paprezidentauti - ano, sovietinio, centriuko, Centro tarnų, patirtį turintys:

Z.Balčytis: 1978–1984 m. LLKJS darbuotojas. 1984–1989 m. LSSR filharmonijos http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_n ... lharmonija direktoriaus pavaduotojas. 1989–1991 m. Lietuvos profesinių sąjungų reikalų valdytojas ir mokymo centro direktorius (Wikipedia)

D.Grybauskaitė: 1975–1976 m. LTSR valstybinės filharmonijos http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_filharmonija Kadrų skyriaus inspektorė, 1976–1983 m. Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė, nuo 1983 m. Lietuvos TSR mokslų akademijos atsakingoji sekretorė, 1983-84 m.- Vilniaus aukštosios partinės mokyklos http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_a ... 97_mokykla Žemės ūkio kabineto vedėja, 1985–1990 m. birželio mėn. – Politinės ekonomijos katedros dėstytoja (Wikipedia).

Filharmonija gal abudu LTSR/LSSR kandidatus harmonizavo:)

1983 m. Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė, nuo 1983 m. Lietuvos TSR mokslų akademijos atsakingoji sekretorė - koks šuolis:)

Aš pats 1977-2000 m.m. dirbau toje LTSR/LSSR, vėliau LR Mokslų Akademijoje, Matematikos ir informatikos institute - nepamenu jokios atsakingosios sekretorės/iaus - nei D.Grybauskaitės, nei kitos/kito, nes neteko girdėti esant tokias pareigas.

Beje, ir tą patį Leningrado A. Ždanovo universitetą http://lt.wikipedia.org/wiki/Leningrado_universitetas baigiau, kaip D.Grybauskaitė, tik 5 metais anksčiau, 1977-tais, tik kailių fabrike nedirbau - mat, 1973-iais už gerą mokymąsi Vilniaus valstybinis V.Kapsuko vardo universitetas po antro kurso mus, šešis matematikos studentus, pasiuntė Leningrado A. Ždanovo universitetan naują Lietuvoje matematikos šaką vystyt.

Gal dėl to kailių fabriko nebuvimo mūsų biografijose grįžę nė vienas iš šešerių netapome Lietuvos TSR mokslų akademijos atsakinguoju sekretorium:)

Norsdabar vienas iš šešerių - bene antrasis asmuo visiškai sumenkusioje Lietuvos Respublikos Mokslų Akademijoje.

Tą patį 1983 m. karjeros šuolį išLeningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkės, laborantės pareigų į Lietuvos TSR mokslų akademijos atsakingosios sekretorės pareigas mūsų prezidentė skelbia oficialiai:

Dalios Grybauskaitės biografija | LR PREZIDENTAS
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=& ... GU&cad=rja

Skelbia, nepaisydama savo pačios pripažinimo taip nebuvus; Google: Kelis mėnesius esu dirbusi atsakingąja sekretore “Žinijos” Draugijoje prie tuometinės LTSR Mokslu Akademijos

Ta pačia proga: nepakeičiamojo per daugiau negu 2 dešimtmečius VRK pirmininko Zenono Vaigausko biografija ką tik, prieš kelis mėnesius tapo prieinama (anksčiau daugsyk ieškojau, nerasdavau):



Z.Vaigauskas: 1977–1985 m. dirbo administracinį darbą Lietuvos respublikiniame studentų statybos būrių štabe, nuo 1978 m. LLKJS http://lt.wikipedia.org/wiki/LLKJS CK sekretoriate. 1985–1987 m. Vilniaus aukštosios partinės mokyklos http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_a ... 97_mokykla klausytojas, 1987–1988 m. dėstytojas. Nuo 1988 m. Visuomeninių mokslų akademijos prie SSKP CK http://lt.wikipedia.org/wiki/SSKP_CK aspirantas. 1991 m. filosofijos mokslų daktaras.



1991–1994 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos http://lt.wikipedia.org/wiki/LDDP sekretoriato konsultantas. 1993–1994 m. prezidento Algirdo Brazausko http://lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_Brazauskas vyresnysis referentas valstybės ir teisės klausimais. 1992–1994 m. dirbo Seimo pirmininko sekretoriate. 1992–1994 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos http://lt.wikipedia.org/wiki/VRK narys, nuo 1994 m. pirmininkas. 1996, 2000, 2004, 2008 ir 2012 m. LR Seimo pakartotinai buvo skiriamas VRK pirmininku.

Zenonas Vaigauskas – Vikipedija
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=& ... 7471,d.ZGU

Wikipedia randa tokius Vaigauskus:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaigauskas

Va dar vienas:

Ričardas Vaigauskas
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=& ... 7471,d.ZGU

Z.Vaigauskas 1991-jų liepos mėn. apgynė disertaciją:



„Socialinis-istorinis ir idėjinis J. Stalino darbo „Apie dialektinį ir istorinį materializmą“ kontekstas“.
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=& ... 7471,d.ZGU

(Stalinas: nesvarbu, kaip balsuoja; svarbu, kaip balsus skaičiuoja:))

Apgynė toje pačioje Visuomeninių mokslų akademijoje prie TSKP Centro Komiteto, kurioje mokslų daktare 3 metais anksčiau, 1988-tais, tapo Dalia Grybauskaitė. Jos mokslinių tyrimų tema:

“Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime” (Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства : автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата экономических наук : 08.00.01 - политическая экономия / Грибаускайте Даля Поликарпо ; Москва : [Академия общественных наук при ЦК КПСС http://www.balsas.lt/naujiena/252184/da ... a-politika ], 1988).

Vyresnieji pamena - kolūkiečiai turėjo 60 arų sklypelį; tas sklypelis ir buvo būsimosios Eurokomisarės beigi Prezidentės mokslinių tyrimų objektas.

Visa tai surašiau siekdamas aiškumo; aiškumas padeda apsispręsti.

O apsispręsti reikia, ir ne tik II-me Prezidento rinkimų ture bei 11-kos vietoj 12-kos rinkimuose.



Eugenijus Paliokas

P.S. Už mūsų - Žvėrynas!
http://paliokas.blogspot.com/2014/05/uz.html

:)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Rgs 2015 16:05 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Ką jis čia papaistė? :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Sau 2016 04:03 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Президент Литвы Грибаускайте - советская валютная проститутка, работавшая на КГБ

http://goldnike-777.blogspot.co.uk/2015 ... ost_4.html

суббота, 4 апреля 2015 г.

В "Фейсбуке" опубликован документ, по которому можно сделать вывод, что президент Литвы Даля Грибаускайте была валютной проституткой и "стучала" КГБ.

Документ о задержании нынешнего президента Литвы Дали Грибаускайте в одном из ресторанов Ленинграда в компании двух проституток и трех граждан Финляндии опубликовал на своей странице в "Фейсбуке” политолог Михаил Делягин.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis


Ведущая литовская газета «Lietuvos rytas» 27 мая опубликовала большую статью о том, чем же будет «пахнуть» Стальная магнолия (как называют Грибаускайте в Литве ее пиарщики) в ближайшие пять лет. Вывод – неутешительный: советское амбрэ.

Газета опубликовала выдержки из запрещенной польской книги.

Автор статьи – та самая Рута Янутене, известнейшая литовская журналистка, которая, несмотря на репрессии, не боится задавать Президенту неприятные вопросы о тенях КГБ и Компартии в ее прошлом, справедливо требуя максимальной прозрачности и честности.

Давление на Янутене и на газету, видимо, будет только возрастать – ведь теперь Грибаускайте не нуждается больше в поддержке общества, она вольна не заигрывать с электоратом, а вести себя так жестко, как ей хотелось бы. Как ее научили в советское время.

Совсем скоро состоится инаугурация Президентов Литвы и Украины. Украина, стремящаяся в Евросоюз, и Литва, которая в 2013 году в Евросоюзе уже председательствовала, 25 мая обрели глав государств.

Если раньше Грибаускайте уговаривала Януковича подписать в Вильнюсе соглашение с ЕС, то теперь будет, видимо, делать это с его бывшим министром, а ныне президентом, шоколадным олигархом Порошенко, который уже заявил, что по экономической части документа берет паузу. Уговорить Януковича она не смогла. Послушает ли Порошенко литовского президента, в действиях которой внимательный наблюдатель может увидеть руку Кремля? Ведь от провала Вильнюсского саммита в 2013 году выиграла Москва, но не Киев…

«Страйк» продолжает публикацию расследований нашего спецкорра в Санкт-Петербурге Максима Леонова о ленинградском периоде жизни Грибаускайте. То, что ему удалось раскопать, настоящая сенсация.

Нехорошая квартира


Напомним, что начав журналистское расследование о жизни нынешнего президента Литвы Дали Грибаускайте в Ленинграде (1976-1983 годы), мы выяснили много интересного.

В Санкт-Петербурге еще живут люди, которые лично знали Грибаускайте и смогли рассказать о ней. Например, о том, что она никогда тяжелые тележки на фабрике «Рот Фронт» не толкала, а толкала лишь пылкие речи – ругала загнивающий Запад и восхваляла советский строй. Или о том, что имела покровителя в партийных верхах и будто даже была влюблена в него.

Была ярой коммунисткой – от одной молодой сотрудницы, забеременевшей от командировочного из Финляндии, требовала сделать аборт, так как это нарушало «нормы коммунистической морали».

Удалось найти и бывшего куратора от КГБ фабрики «Рот Фронт», где работала Грибаускайте во время учебы в Ленинградском государственном университете имени Жданова (ныне Санкт-Петербургский государственный университет).

Он утверждал, что квартира, в которой проживала молодая литовка, дочь бывшего сотрудника структуры НКВД, относилась к хозяйственно-административному ведомству ленинградского управления КГБ.

Может ли КГБ разрешить «случайному человеку» жить на своей квартире? Очень правильный вопрос. Потянув за эту маленькую ниточку, мы, сами того не ожидая, стали потихоньку распутывать целый клубок.

Генерал КГБ и студенты ЛГУ


Нашему корреспонденту удалось встретиться с бывшим сотрудником «прибалтийского» отдела ленинградского управления КГБ Сергеем Арнесовым.

События из жизни Грибаускайте, которые нас интересуют, происходили почти 40 лет назад, поэтому кое-что он согласился открыть.

Арнесов утверждает, что классическим «стукачом» Грибаускайте не была – ее готовили совсем для иного.

«Весной 1981 года в Ленинград приезжал заместитель Юрия Андропова Виктор Чебриков, – рассказывает Арнесов. – У него тут много было всяких дел. Но один день он специально выделил для встречи со студентами ЛГУ. Не со всеми общался, конечно, а лишь с избранными.

На встрече должны были присутствовать представители не только РСФСР, но и других республик СССР. Мне поручили отобрать представителей Прибалтики. Главным критерием были приверженность социалистическому строю и святая вера в коммунизм. Я отобрал семерых, в числе которых была и Даля Грибаускайте.

После общей беседы Чебриков поговорил с некоторыми студентами наедине. С Грибаускайте у него была самая долгая беседа…».

1981 год – Грибаускайте уже на очень хорошем счету, причем старалась успевать везде. В зачетке по научному коммунизму и прочим идеологическим дисциплинам сплошные пятерки.

В ЛГУ ее избрали председателем академического совета студентов экономического факультета (тогда-то ее и приметил декан факультета Олег Ожерельев, который потом станет советником Горбачева). На фабрике (в сентябре предоставила в ЛГУ справку, что работает уже лаборантом) заведует лекционной работой, входит в группу народного контроля и выпускает фабричную газету.

Участвовала в социалистическом соревновании за досрочное выполнение обязательств Х пятилетки, боролась за звание «Ударник коммунистического труда».

Биография, с точки зрения органов, идеальная – плюс отец из «красных партизан», да еще и к НКВД отношение имел.

Политически грамотна…


Чебриков, как бывший начальник управления кадров КГБ, а на тот момент – уже зампредседателя КГБ СССР, имел профессиональный нюх на таких сотрудников.

И он, разумеется, общался со студентами не просто так: прорабатывалась определенная задача и под нее нужны были кадры.

Как намекнул Арнесов, среди тех студентов, кто в далеком 1981 году имел честь удостоиться встречи с Чебриковым, впоследствии все заняли весьма высокие посты.

Кто в Кремле, кто в Алма-Ате, кто в Баку, кто в Кишиневе, а кто – и в Прибалтике.

Называть конкретные фамилии бывший сотрудник КГБ отказался наотрез. Мотивировал свой отказ одной фразой: «Еще пожить хочется…».

Что же, попробуем разобраться самостоятельно.

Агенты «глубокой закладки»


Для начала надо напомнить, кем же был этот Чебриков.

Главный кадровик КГБ, человек, которому доступно личное дело любого в СССР – Чебрикова в этой должности утверждал лично Брежнев.

Уже через год после поездки в Ленинград он стал первым заместителем, а затем и председателем КГБ СССР, и эту должность занимал до 1988 года, продолжая проводить ту политику, которую начал еще Андропов.

Был сторонником экономических преобразований Советского Союза, начатых Андроповым и продолженных Михаилом Горбачевым.

В 1985 году Горбачев ввел Чебрикова в состав Политбюро, членство в котором означало доступ на высший уровень власти в Советском Союзе.

В своих мемуарах генерал-лейтенант КГБ Вадим Кирпиченко (более 20 лет входил в руководство Первого главного управления КГБ СССР – теперь эта структура называется Служба внешней разведки) потом напишет, что коньком Чебрикова была борьба с диссидентством.

Чебриков был осторожным человеком, но с Крючковым, который сменил его на посту председателя КГБ, отношения не сложились.

Позднее в своих воспоминаниях Крючков обозначал свое неприязненное отношение к Чебрикову – мол, это именно Чебриков позволил «американским шпионам» демонтировать советскую империю.

И вот это – еще одна ниточка.

В спецслужбах самых разных стран мира существует понятие «глубокая закладка».

Это когда агента отправляют в другую страну не с конкретным заданием, а просто для того, чтобы тот там стал своим.

Осел, оброс связями, поднялся. Он или она может жить там 10-20 лет без связи с Центром.

А поскольку отправляют не абы кого, а проверенных, идеологически крепких и морально устойчивых «бойцов», то многим (а зачастую именно это и является главной задачей) удается сделать политическую карьеру.

И вот только тогда Родина может в какой-то момент напомнить о себе. Как именно происходит напоминание – можно только догадываться.

У Центра, знающего о своих агентах всё, наверняка есть для этого нужные инструменты, вплоть до шантажа.

Напомнив о себе, Центр может попросить кое-что сделать. Например, аккуратно «погасить» атомную станцию, ввергнув страну в пучину энергетического дефицита и посадив на иглу зависимости от сжиженного газа.

Или – провалить кое-какой саммит, выставив всю Европу в идиотском свете…

Двойная игра


Но речь может вестись и о другом формате работы с органами – в качестве двойного агента, то есть связника с КГБ и ЦРУ.

Это не выдумка авторов детективных романов.

Это реальность: по свидетельству авторитетного российского международника, экс-заведующего международным отделом ЦК КПСС Валентина Фалина, таковым был «архитектор перестройки» Александр Яковлев.

Тот самый Яковлев, который создавал в Прибалтике Народные фронты (встречаясь для этого, например, с университетским активом – ничего не напоминает?) и выдвигая на первые роли людей вроде Ландсбергиса.

Его «растили» именно как двойного агента, связника, отправив сначала на стажировку в Колумбийский университет, затем сделав послом в Канаде, потом назначив директором Института мировой экономики и международных отношений РАН СССР (один из базовых для советской разведки институтов, после Яковлева его возглавил Примаков, будущий директор СВР России), потом завотдела ЦК по пропаганде, секретарь ЦК (работал с диссидентами)…

Шла большая игра.

Андропов, которого называют настоящим автором перестройки, понимал, что советское общество вступает в стадию необратимых изменений.

Заблокировать их было нельзя.

Но возглавить процесс, расставить везде своих людей, чтобы сохранить контроль – можно.

Так появились Народные фронты и Саюдис в Прибалтике.

Так появился дискуссионный клуб «Перестройка» в Ленинграде, из которого выросла первая плеяда российских реформаторов – Чубайс, Гайдар и остальные, сделавшие всю грязную работу.

В условиях трещавшего по швам союзного бюджета была поставлена задача по нацокраинам: «отпустить» их, переложив расходы на Запад, но сохранить контроль через своих людей.

Для этой цели Чебриков, умело работавший с диссидентами, и вербовал студентов из национальных республик, выбирая из них карьеристов с наибольшей тягой к власти.

Впоследствии знаменитое «пятое управление» (идеологическое) КГБ будет курировать Филипп Бобков.

Согласно постановлению Совета министров СССР № 676—222 от 17 июля 1967 г., «пятерка» занималась, в частности, организацией контрразведывательной работы среди иностранных студентов, обучающихся в СССР, а также по иностранным делегациям и коллективам, въезжающим в СССР. Сюда же включили и выходцев из нацокраин.

В одном из своих интервью Бобков (кстати, генерал армии – воевал на территории Прибалтики, а потом неоднократно бывал там уже в мирное время, при Чебрикове стал замначальника КГБ) открыто заявил, что «в союзных республиках руководили полные единомышленники Андропова, как, впрочем, это происходило ранее и с республиканскими руководителями Комитета, который он много лет возглавлял».

Так что Чебриков продолжал в этом смысле кадровую политику Андропова.

Но только пошел несколько дальше: отобранные им кадры должны были стать связниками с ЦРУ, обеспечивая условия для тайной дипломатии двух сверхдержав.

Волнения на Майдане или на площади у Вильнюсской телебашни оказываются в таком случае лишь отблесками принимаемых за кулисами решений.

Знали ли об этом США? Безусловно.

Более того, это было частью общего плана Лубянки и Лэнгли.

Прибалтика – своего рода «серая зона», маленькая «латинская америка», где влияние спецслужб до сих пор столь велико, что именно они, а не население, решают, кто же возглавит ту или иную страну.

Так, например, в Литве появился Адамкус. Изначально американцы хотели сделать президентом Стасиса Лозорайтиса, тогда как Адамкус, связанный с западными спецслужбами еще со времен работы на гитлеровскую армию, рассматривался лишь как руководитель его штаба.

Описывая тайное советско-американское сотрудничество, Washington Times в 2006 году (ссылаясь на архивные документы) привела, в частности, такой пример:

в мае 1983 г. сенатор Т. Кеннеди тайно предложил СССР сделку – Кеннеди (один из столпов Демократической партии США) обещал уладить спорные вопросы с президентом Рейганом, а в обмен просил СССР помочь борьбе демократов с республиканцем Рейганом на президентских выборах 1984 г.

Москва не поддержала Кеннеди – и вновь избрался Рейган.

Архивный документ, на который ссылалась Washington Times это… докладная записка председателя КГБ Чебрикова на имя генерального секретаря ЦК КПСС Андропова.

Канал связи с США эффективно работал.

В этом смысле Грибаускайте не уникальна, она одно из многих орудий Кремля.

После «беседы» с будущим председателем КГБ Чебриковым ее, попавшую на крючок «органов», специально вели по карьерной лестнице по отработанной схеме (сравните биографии Яковлева и Грибаускайте: штатовский вуз, работа в подконтрольной КГБ и партии научной структуре, посольская работа в Северной Америке, а потом – высший эшелон власти), готовя к политической борьбе в новых условиях.

Именно поэтому, по нашим данным, она и оказалась в Джоджтаунском университете в 1991 г.

Решение о ее поездке принималось не Вильнюсом (там и посольства-то американского еще не было), а Москвой.

Там, в Джорджтаунском университете, как когда-то Яковлева в Колумбийском университете, ее и сделали связником между ЦРУ и КГБ, а теперь – ФСБ.

Так что литовцев можно поздравить.

Ближайшие пять лет ими будет руководить человек, который имеет прямой выход в Вашингтон и Москву.

Правда, лишь в качестве агента.

Под каким псевдонимом она значится в строго секретных архивах Лэнгли и Лубянки?

«Стальная магнолия»?

Куда исчез архив КГБ на Грибаускайте?


http://firstsocial.info/analiz/kuda-isc ... ibauskayte

1 3.04.2015
Аналітичні записки, Статті

Несколько дней назад СМИ были взбудоражены появлением в Интернете копии протокола о задержании нынешнего президента Литвы Дали Грибаускайте во время ее пребывания в Ленинграде в гостинице “Прибалтийская” в компании трех граждан Финляндии и двух девушек легкого поведения.

Наш корреспондент в Санкт-Петербурге Максим Леонов, который продолжает заниматься расследованием “ленинградского периода” Грибаускайте, был сильно удивлен появлением этого документа, потому что за месяцы своей работы сумел достоверно выяснить: архивные материалы на молодую Грибаускайте из Ленинграда исчезли почти четверть века назад.

И в этой истории с протоколом его заинтересовали два вопроса: кому выгодны фальшивки, и куда же исчезли архивы?

ЯВНАЯ ФАЛЬШИВКА


Согласно ставшему скандально известным письму из ГУВД Ленинграда, Даля Грибаускайте была задержана 22 мая 1982 года в 22:40 в баре гостиницы “Прибалтийская” сотрудниками 3-го отдела УССМ (Управление специальной службы милиции) ГУВД Ленинграда при проверке документов. УССМ занимался расследованием и предотвращением преступлений в отношении иностранных граждан, в это управление отбирались только те, кто хорошо знал как минимум один иностранный язык. Грибаускайте, как следует из «сенсационной» бумаги, находилась в компании трех граждан Финляндии и двух девушек “легкого” поведения.

Ничего криминального за Грибаускайте замечено не было. Но все равно руководство ГУВД направило по месту работы и учебы официальное письмо, чтобы руководство приняло меры. А то мало ли, девушка скатится по наклонной, да и уйдет в валютные проститутки. В ЛГУ такое письмо было направлено 11 июня 1982 года. А уже 17 июня на этом письме появилась надпись: “По указанию куратора из КГБ разбирательство прекращено”.

«Этот протокол – явная подделка, – безапелляционно заявил сотрудник УССМ, работавший в то время в данном подразделении. – Во-первых, 3-й отдел не занимался гостиницами, это была прерогатива 4-го отдела. А во-вторых, Кузнецов, подпись которого фигурирует в письме, в то время не возглавлял этот отдел, он пришел на должность через пару лет».

Кроме того, недоумение вызвал и такой момент – как начальник милицейского отдела может через «голову» начальника ГУВД направлять письмо напрямую ректору ЛГУ, персоне, имеющей в номенклатурной табели о рангах неизмеримо больший вес? Никак, этого просто не могло быть.

Сотрудник УССМ также пояснил, что в подобном письме никак не могли появиться фамилии двух других девушек. Большинство валютных проституток были либо агентами КГБ, либо того же УССМ. А кто станет постороннему лицу (каковым в данном случае являлся ректор университета) разглашать данные своего агента? Да и приписка, сделанная якобы рукой ректора, вызывает огромные сомнения. В те времена было принято, чтобы на подобных документах словосочетание “КГБ” вообще не появлялось. А тут не только появилось, но еще и сохранилось, да еще и через 30 с лишним лет!

«Само собой, даже если бы Грибаускайте и задержали в баре “Прибалтийской”, то об этом моментально стало бы известно нам, – считает бывший сотрудник “прибалтийского” отдела Ленинградского КГБ Сергей Арсенов. – Но я ничего такого припомнить не могу. Да и не та это была девушка, чтобы поздним вечером в ресторане с иностранцами “зависать”. Ну и потом эта приписка… Если бы подобное (нахождение Грибаускайте в гостинице) даже и было, и Комитету не нужно было бы публичного рассмотрения, то все решилось бы телефонным звонком, а протокол был бы просто уничтожен. Сами посудите: другие архивные документы исчезли, а вот именно эта бумажка как-то сохранилась. Так что я уверен на 99% в том, что это новодельная фальшивка».

Итак, с «сенсационным» протоколом разобрались – никто Грибаускайте не задерживал.

Но интерес вызывает другое утверждение бывшего комитетчика – об исчезнувших архивах. Так куда же подевались документы?

ЗАГАДОЧНАЯ ФИРМА


Подобные документы не исчезают просто так, кто-то обязательно должен приложить к этому руку. И нам удалось с большей долей вероятности установить эту “руку” – в этой истории фигурирует фирма «Майнер Нева».

Как нам удалось выяснить, данная фирма (род деятельности консалтинговые услуги) была учреждена в Ленинграде примерно в 1987-1988 годах как дочернее предприятие прибалтийской (зарегистрирована в Эстонии) фирмы “Майнер”.

«Когда мы, как и положено, попытались ее “прокачать”, чтобы установить откуда ноги растут, то но нам довольно быстро дали по рукам и посоветовали туда не лезть. Но что нам удалось установить, так это то, что центральная фирма “Майнор” была учреждена как совместное предприятие, с участием иностранного капитала», – пояснил Арнесов.

В те времена различные СП были весьма популярны в России.

Многие партийные деятели, предвидя развал Советского Союза, через подобные фирмы выводили деньги за рубеж или использовали для других деликатных дел. Через “Майнер” в СССР приходили крупные суммы в твердой валюте. Эстонская привязка была, по утверждению бывших работников ленинградского УКГБ, лишь ширмой – с другой стороны «занавеса» за всем приглядывали американцы.

В 1988 году работником фирмы “Майнер Нева” стал нынешний депутат Законодательного Собрания Петербурга Алексей Ковалев.

Вот как он сам поведал о том периоде и о деятельности фирмы в те годы:

«После событий у гостиницы “Англетер” (Ковалев был инициатором пикета против сноса гостиницы, прим. авт.) я был вынужден уйти с работы в музее Суворова. – Я понимал, что мое увольнение может привлечь к уголовной ответственности за тунеядство. Была тогда такая статья в Уголовном кодексе. Партийные органы обозлились на меня, и вряд ли я бы нашел работу даже преподавателем в школе. Вот передо мной и встал вопрос, куда “бросить” трудовую книжку, чтобы и числиться на работе, но не особо отвлекаться от той деятельности, которой я тогда занимался (ковалевская “Группа спасения памятников истории и культуры Ленинграда” считается первой легальной независимой общественной организацией в СССР). “Майнер Неву” мне посоветовал один бывший коллега».

Ковалев признал, что у фирмы имелись серьезные покровители и очень серьезные связи во властных структурах. В том числе и в КГБ.

В частности, когда проходили первые “Демвыборы” в 1989 году, милиция пыталась разгонять митинги, но появление сотрудников КГБ тут же сглаживало все конфликты. И члены организаций, действовавших в связке с “Майнер Нева” (а эта фирма курировала несколько общественных объединений), не привлекались даже к административной ответственности.

«Я в Большом доме побывал дважды, – рассказывает Ковалев. – В первый раз меня туда пригласили в 1985-м, перед окончанием университета. Предложили пойти к ним на работу. Я отказался. А второй раз я там был, когда меня задержали на митинге сотрудники милиции. ГУВД в то время располагалось в том же здании, что и КГБ. Вот меня туда и притащили. Продержали 2 часа в милиции, потом отправили к “старшим братьям”. А те, узнав, что я работаю в «Майнере», покачали головами, да и отпустили».

ТАЙНА ИСЧЕЗНОВЕНИЯ ДОКУМЕНТОВ


Эта загадочная фирма появилась в России в довольно специфический период – в стране бурлила альтернативная политическая жизнь.

И многие молодые демократы-реформаторы прошли через «Майнер» (также, как через дискуссионные клубы “Перестройка” прошли Чубайс, Гайдар и прочие, впоследствии сделавшие политические карьеры).

После выборов 1989 и 1990 годов демократы сильно потеснили коммунистов, заняв серьезные позиции во власти. По сути дела, при поддержке некоторых фондов и фирм с иностранным капиталом, среди которых и “Майнер” играла не последнюю роль, ковалась новая элита, способная составить конкуренцию коммунистам. В процессе создания “демократической платформы” в СССР в 1987-1991 годах у фирм типа “Майнер Нева” появились неограниченные возможности делать все, что им заблагорассудится.

По скупым признаниям многих политиков, таких как Анатолий Чубайс, Альфред Кох (бывший председатель Госкомимущества РФ, курировал ход приватизации в России в 90-х, бывший вице-премьер, бывший глава холдинга “НТВ-медиа”, ныне проживает в Германии), Петра Шелища (депутат Государственной Думы четырех созывов), “Мейнор Нева” активно участвовала в создании демократического блока в СССР – через эту фирму шли деньги на избирательные кампании нужных людей.

При непосредственном участии этой фирмы председателем Ленсовета в 1991 году был избран Анатолий Собчак (инициатором приглашения его на этот пост был тот самый Алексей Ковалев.

В начале 90-х “Майнер” могла решать почти любые, самые деликатные вопросы в Ленинграде-Петербурге. И такие вопросы возникли, когда речь зашла о секретных архивах КГБ.

По мнению Сергея Арнесова, документы, касающиеся Дали Грибуаскайте и некоторых других прибалтийских политиков, могли быть выкуплены именно этой фирмой из архива КГБ в 1991-1992 году.

«Точно знаю, что некоторые документы из архива Ленинградского КГБ в 1991 и 1992 годах продавались, – заявляет бывший сотрудник КГБ Николай Степанович. – Однажды был даже свидетелем того, как выносили папки в частный автомобиль, а некий гражданин передавал пухлый конверт ответственному работнику управления. И гражданина, и сотрудника я знаю, да их сейчас многие в стране знают, но фамилии называть пока не буду».

Но во всей этой истории имеются события и более близкие к нам по временным рамкам. В 2002 году на меховой фабрике “Рот Фронт” произошел пожар. Пострадал в основном архив предприятия, где хранились сведения о Дале Грибаускайте, которая в свой “ленинградский период” (1976-1983 гг.) работала как раз в “Рот Фронте”.

А теперь давайте кое-что проанализируем. В начале 90-х таинственно исчезают документы, которые могут связать ее с КГБ.

Как раз на тот период приходится начало карьеры Грибаускайте как “прозападного” политика и подобные сведения (связь с КГБ), будучи обнародованными, могли сильно попортить кровь Дали.

Она только закончила курсы повышения квалификации в Джорджтаунском университете (США) и готовилась занять высокий пост в правительстве теперь уже независимой Литвы. Любое упоминание о связях с КГБ могло поставить крест на ее карьере.

И в это время происходит пожар на фабрике «Рот Фронт», исчезли все доказательства коммунистического прошлого Дали во время ее работы на ленинградском режимном объекте – сгорел фабричный архив. В результате Грибаускайте начинает свою карьеру как бы с чистого листа, и вскоре становится еврокомиссаром по бюджету и финансовому планированию. А потом и президентом Литвы.

«Я выезжал на тот пожар в «Рот Фронте», – рассказал бывший пожарный Алексей Гаврилов. – Я, конечно, не специалист отдела расследований причин пожаров, но даже мне было понятно, что ни о каком замыкании проводки (официальная версия пожара) и речи быть не может. А еще меня поразил вот какой факт. Когда нас вызвали, вся бумага в архиве уже выгорела, но огонь на другие помещения не перекинулся. Хотя ведь от бумаги большое пламя должно было появиться. Но этого не случилось. Считаю, что архив был уничтожен специальным термическим запалом, не вызывающим большого пламени, которое появляется при обычном возгорании. Такие запалы есть у спецслужб. Никакого расследования по факту пожара не было, все свалили на неисправную проводку».

По мнению Гаврилова, не проводить расследование распорядились серьезные люди из Москвы… Кто они, эти загадочные кураторы Грибаускайте, которые, изъяв архивные материалы, продолжают пристально следить за всем, что делает в Вильнюсе бывшая литовская коммунистка? И откуда они следят – из кабинетов Кремля или Лубянки? Был ли вброс «липового» протокола о задержании Грибаускайте намеком, звоночком, за которым должны последовать совсем другие – уже настоящие, но не менее пикантные документы о прошлом литовского президента?

Максим Леонов, Санкт-Петербург

От редакции:

Даля Грибаускайте считается политической наследницей «отца» современной Литвы Витаутаса Ландсбергиса, отец которого сотрудничал с КГБ, и о нем самом в Литве уже давно говорят и пишут то же самое.

В начале 2015 года известная литовская журналистка Рута Янутене опубликовала книгу «Династия» о роде Ландсбергисов.

В книге есть и такие строки: «Мое журналистское расследование позволяет сделать предположение, что настоящий летописец истории Ландсбергисов-Жямкальнисов – госбезопасность СССР. И она довольно рано, еще только во время создания Саюдиса озаботилась, чтобы в Вильнюсе не осталось никаких неоспоримых доказательств о той, другой, жизни Ландсбергисов. Когда, наконец, начали искать доказательства, начало выясняться, что «дело Ландсбергисов» могло уехать из Литвы около 1989 г. Ответ на чаще всего задаваемый вопрос о Ландсбергисе «Был ли он завербован КГБ?» есть у людей, которые знают, что преданные гласности доказательства в политической игре не имеют ценности. Однако есть множество признаков, свидетельств, позволяющих считать, что да – Ландсбергис имел серьезные дела с конторой». И личное дело агента Ландсбергиса исчезло… Так же как и архивные материалы о его протеже – Грибаускайте. Совпадение ли?

Но тем не менее расследование продолжается. Нашему спецкору удалось пообщаться с бывшим сотрудником международного отдела ЦК КПСС, который рассказал о грандиозном геополитическом проекте, который продвигал Юрий Андропов – сначала как председатель КГБ, а затем и как генсек ЦК. Исполнителями проекта должны были стать агенты госбезопасности в Прибалтике. Частью этого плана была и Грибаускайте. Об этом – в следующей публикации…

Последнее прибежище Дали Грибаускайте
В Литве назревает шпионский скандал


http://imhoclub.lv/ru/material/posledne ... ibauskajte

Джеймс Босуэлл, комментируя высказывание Самуэля Джонсона о том, что «патриотизм — последнее прибежище негодяев», справедливо заметил: «полагаю, что он не подразумевал реальной и щедрой любви к нашей стране, но имел в виду тот патриотизм, который так многие, во все времена и во всех странах, делали прикрытием личных интересов».

То есть речь не идет о том, что каждый, кто называет себя патриотом, является негодяем.

Но для многих негодяев порой не остается ничего иного, кроме как провозгласить себя патриотами.


Президент Литвы Даля Грибаускайте позиционирует себя как самоотверженного борца за литовские национальные интересы, а также против наследия СССР и не в меру активной внешней политики путинской России.

Нельзя сказать, что это плохо само по себе. Но не следовало ли бы всем её искренним соратникам по борьбе на том или ином из этих фронтов проследить за чистотой своих рядов?

Ведь есть основания полагать, что показной литовский патриотизм, антисоветизм и антироссийская позиция Грибаускайте не имеют ничего общего с её реальными убеждениями и деятельностью.

Информация о работе Дали Поликарповны на КГБ ходит уже не один год.

В частности, всплывали данные о её работе на ленинградской режимной фабрике, которая курировалась КГБ, свидетельства бывшего сотрудника КГБ о том, что Грибаускайте была завербована генералом Чебриковым в 1981 году, а курировал её работу Филипп Бобков, воспоминания члена ЦК КПСС о её роли в советско-германском секретном плане относительно судьбы Прибалтики, информация о таинственном «исчезновении» архива КГБ на Грибаускайте, и, наконец, запрет польской книги о ее связях с КГБ.

Но совсем недавно это дело обросло новыми подробностями. И вопрос касается не только репутации госпожи президента, но и возможных последствий со стороны литовского законодательства, а именно таких, как люстрация и уголовное преследование.

Один из отцов современной литовской государственности, сигнатар Акта о восстановлении независимости Литвы Зигмас Вайшвила, ранее уже инициировавший импичмент президента по вышеуказанной причине, в прошлом году занялся расследованием посещения Далей Грибаускайте США в составе делегации советских дипломатов в 1991 году.

Загвоздка, по словам Вайшвилы, бывшим в те годы литовским вице-премьером, состоит в том, что Литва не посылала Грибаускайте в США.

И не только из-за отсутствия денег, но еще хотя бы потому, что в Литве на то время не было американского посольства, которое могло бы выдать ей визу.

Следовательно, послать будущего президента Литвы в США могла только Москва.

Для того, чтобы прояснить вопрос с помощью советских архивов, Зигмас Вайшвила написал официальное обращение в МИД РФ и российское посольство в Литве.

Но Россия, которая, казалось бы, должна быть заинтересована в том, чтобы дискредитировать свою непримиримую оппонентку в лице президента Литвы путем раскрытия соответствующих архивов, вместо этого занимается тем, что «прикрывает» её.

«Уважаемый г-н Вайшвила, Ваши обращения в Министерство иностранных дел Российской Федерации, а также Посольство Российской Федерации в Литовской Республике от 23 марта 2015 года относительно предоставления сведений о возможной работе г-жи Дали Грибаускайте в Посольстве СССР в США в 1991 году внимательно рассмотрены. Согласно статье 7 Федерального закона от 27 июля 2006 года №152-ФЗ «О персональных данных» операторы и иные лица, получившие доступ к персональным данным, обязаны не раскрывать третьим лицам и не распространять персональные данные без согласия субъекта персональных данных, если иное не предусмотрено федеральным законом… Таким образом, информация, затрагивающая персональные данные г-жи Д. Грибаускайте, может быть запрошена только самой г-жой Д. Грибаускайте» — таков официальный ответ, полученный Вайшвилой от российского посла в Вильнюсе.

Но может быть, настоящая причина отказа состоит в том, что в российских архивах на самом деле и не содержится никакой опасной для Дали Грибаускайте информации и все это лишь слухи?

Чтобы проверить это, сигнатар Вайшвила попросил саму госпожу Грибаускайте закрепить своей подписью разрешение на раскрытие ее персональных данных.

И вот совсем недавно, 15 января 2016 года Даля Грибаускайте дала свой официальный ответ на указанных запрос, в котором она отказывается дать разрешение на раскрытие архивной информации о своей работе в посольстве СССР в США.

«Оказалось, что президент ответила в письме от 15 января, сообщив в письменной форме, что в своём согласии категорически отказывает. Отвечая на вопрос о причинах отказа, в президентуре заявили, что каких-либо комментариев по этому вопросу никогда не будет» — сообщает литовский портал Ekspertai.eu.

Значит, как власти РФ, так и президент Литвы намеренно скрывают одну и ту же, столь важную для общественности информацию.

И если россияне поступают так под предлогом существования их собственных нормативных актов, запрещающих им разглашать данные в одностороннем порядке, то госпожа Грибаускайте отказывается даже комментировать причину своего отказа, и это прямо указывает на то, что причина не является уважительной и обвинения со стороны Зигмаса Вайшвилы не беспочвенны.

А разве можно полагаться, то ли в деле защиты литовских национальных интересов, то ли международного сдерживания путинской России на человека, который сначала предал людей, на которых доносил в КГБ, потом предал тех, кому доносил?

И неизвестно, закончилась ли эта череда предательств.

Но, слава богу, у Дали Поликарповны, всегда найдется надежный и беспроигрышный аргумент.

Ведь она так или иначе принимает участие в геополитическом конфликте с Россией, а значит все это могут быть происки российских спецслужб. Которые почему-то не могут принудить российский же МИД тем или иным способом раскрыть архивные материалы без согласия Грибаускайте.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Sau 2016 04:31 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
(№616) Владимир Иванов, Россия - Kęstutis Čeponis (№613)

http://imhoclub.lv/ru/material/rossija_ ... z3wEdFvVZ3

Да здравствует интернет и поисковые системы

Запрос "грибаускайте даля агент кгб" и сколько "подтверждений"

https://yandex.ru/search/?text=%D0%B3%D ... %B1&lr=213

(№622) Kęstutis Čeponis, Литва - Владимир Иванов (№616)

http://imhoclub.lv/ru/material/rossija_ ... z3wEd1N8i3

Вообще то она и была агентом КГБ - это никакой не секрет. :)

Только ее агентурная кличка была не "Магнолия", как часто пишут в интернете. :)

Однако она покаялась... и сейчас к ней претензий нет.

Ну а наш Вальдас Адамкус на самом деле Вольдемар Адамкевич, происходит из полонизированной семьи, которая дома говорила на польском.

Во время жизни в США он несколько лет работал в военной разведке США, потом часто ездил в Литву как курьер - по некоторым данным для неофициальных переговоров между властными кругами Вашингтона и Москвы.

Однако самое интересное то, что его в 1944 г. поймали смершовцы (он тогда воевал в составе Литовской армии против красных) и через пару дней отпустили... ????

И он спокойно эвакуировался в Германию.

Вот этот эпизод его жизни до сих пор неизведанное пятно, о котором он совсем не желает говорить.

Судя по другим аналогичным примерам, Смерш отпускал только тех, кого завербовывали...

Скорее всего янки его перевербовали, когда он им сознался, что был завербован Смершом...

(№623) Владимир Иванов, Россия - Kęstutis Čeponis (№622)

http://imhoclub.lv/ru/material/rossija_ ... z3wEirS2ED

Президент - агент КГБ. Другой президент - агент СМЕРШа. Вы, думаю, имели партбилет члена КПСС.

Может хватит с СССР воевать?

Это как со своей лысиной бороться или цветом волос.

Ваша республика 1. по пьянству и 1. суицидам.

Из стран Балтии Литва имеет самое плохое торговое сальдо за 2014 г. Самый высокий внешний долг из стран Балтии.

И прочее-прочее.

(№625) Kęstutis Čeponis, Литва - Владимир Иванов (№623)

http://imhoclub.lv/ru/material/rossija_ ... z3wEjDgJgq

Ну, во первых, как вы прекрасно понимаете, они оба были двойные агенты - оба работали и работают на ЦРУ, а Адамкус вообще был еще и кадровым офицером армейской разведки США. :)

Так что к ним Путину никак не придраться - ну а мы же все и так знаем, еще с того момента, как их начали выдвигать в президенты. :)

Во вторых, я членом КПСС не был - слишком уж большой там был партвзнос. Вот в комсомоле, пионером и даже октябренком был. :)

Это называется внедрением в во вражеские структуры. :)

А с СССР никто и не борется - он давно уже бесславно подох и сгнил - при нашей активной помощи. :)

Теперь же наш основной враг - ошметок СССР под названием РФ.

Вот с ним мы и боремся.

Вполне успешно. :)

(№627) Kęstutis Čeponis, Литва - Владимир Иванов (№623)

http://imhoclub.lv/ru/material/rossija_ ... z3wEks14Z2

--------Ваша республика 1. по пьянству и 1. суицидам. Из стран Балтии Литва имеет самое плохое торговое сальдо за 2014 г. Самый высокий внешний долг из стран Балтии.------

Ну тогда я не понимаю, а чего это вы так беспокоитесь, что наша Литовская Держава, совсем уже помирающая от долгов, суицидов и пьянств, возьмет, да и прикончит Великую Россию... :) :) :)

Могу вас ответственно заверить - Литва не будет кончать РФ.

Пусть это черное дело делают США - мы им разрешаем. :)


_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 27 Sau 2020 17:34 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Rūta Janutienė: Iš kur puola rusai?


https://m.respublika.lt/lt/naujienos/nu ... ola_rusai/

2020 sausio mėn. 27 d. 07:00:22
Rūta JANUTIENĖ

Prieš kelias savaites toks režisierius Donatas Ulvydas paskelbė labai svarbią žinią. Dalia Grybauskaitė jam prisipažino, kad mokėsi KGB mokykloje.

D.Ulvydas pasakojo, kad jam pristatant savo filmą apie Dalią Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“, auditorijose jo vis klausdavo: „O kur ta KGB mokykla?“ Toliau jau visiškai tiksliai: „O ką apie KGB mokyklą galima pasakyti? Ji jau yra sakiusi: „Taip, aš ten mokiausi! Ką apie tai kalbėti?“ Siūlau patiems paklausyti, jei manote, kad Janutienė išsigalvojo: Laisvės TV, „Laikykitės ten pokalbiai“, 2019 12 14, 9’28’’ https://www.youtube.com/watch?v=QQo8SS31tWM

Tačiau dar įdomiau yra tai, kas vyko po D.Ulvydo sensacingo pranešimo. Žurnalistas Andrius Tapinas išklausė ir... uždavė kitą klausimą. Vyrams nekilo jokių abejonių. Grybauskaitė mokėsi KGB mokykloje. O kur dar galėjo būti išugdyta vadovė, per kelerius metus padariusi tai, ko Kremliui nepavyko per 20 metų, kurių metu Lietuva apsiėjo be Grybauskaitės: paversti Lietuvą Rusijos energetine satelite?

Atominė uždaryta. Atvilktas dujų terminalas, už kurį mokesčių mokėtojai permokės milijardą eurų ir kuriuo importuojamos „Gazpromo“ dujos. „Rosatomas“ jau pastatė ant Lietuvos sienos vieną atominę ir stato kitą - Kaliningrado srityje, 10 kilometrų nuo Lietuvos sienos ir 30 km nuo Tauragės.

Maža to, D.Grybauskaitė atvirai protegavo ir visais įmanomais ir neįmanomais būdais grūdo į Lietuvos šilumos ūkį bendrovę „Fortum“, kurią neseniai V.Putinas paskelbė strategine partnere vystant Rusijos atominę energetiką.

Jau tikrai raudonoji Dalia galėtų ir turėtų raportuoti savo vadovybei kaip V.Putinas: „Užduotis įvykdyta!“ O kažkur Lubiankoje, slaptoje ir iškilmingoje ceremonijoje Plieninei Magnolijai galėtų skirti kokį nors plieninį ordiną. Lietuva labiau nei kada nors yra pririšta prie rusiško energetinio vamzdžio ir nei vienas „patriotas“ su neužmirštuole atlape nė nesulojo...

Maža to, mums su panieka nugarą atsuko ir buvę partneriai - kaimynai, ir JAV. Panašu, kad niekas už Lietuvos sienų jau nebetiki ta netalentinga antirusiška vaidyba. Latviai, lenkai, estai pirks Astravo elektrą. Pirks ir skandinavai, nes kabelis, siejantis Lietuvą su Švedija, atsirado iškart po to, kai Minskas pranešė statysiąs atominę. Taip, taip. Ta jungtis yra ne Lietuvai nuo ruso gelbėti, bet rusiškai elektrai atsipūsti.

Kas dėl amerikiečių, tai jie aiškiai pasakė, kad, jei reikės, tieks Astravui atominį kurą. Nieko asmeniška, pasaulis yra suinteresuotas... Baltarusijos energetine nepriklausomybe, jei jau Lietuva taip idiotiškai palindo po tuo rusu.

Ir tai nėra proceso, kurį Grybauskaitės politinis gimdytojas V.Landsbergis vadina „šliaužiančiu perversmu“, pabaiga.

Lietuvos banke liko Vitas Vasiliauskas, kuris tą patį daro su Lietuvos finansų rinka. Šitas veikėjas, kadaise talkininkavęs Rusijos oligarchui Cvetkovui atidarinėjant sąskaitas Lietuvos komerciniuose bankuose, pastaruoju metu suskubo atidarinėti duris į Europą įtariamoms rusiškoms pinigų plovykloms ir Kremliaus oligarchų finansuojamiems virtualiems bankams.

Pirmas buvo „Revolut“, finansuojamas Rusijos milijardieriaus Jurijaus Milnerio. Šis investavo į „Revolut“ 250 mln. USD iš rizikos kapitalo investicijų bendrovės „DST Global“. Milneris pagarsėjo, kai per Rusijos valstybinį banką VTB įsigijo „Facebook“ akcijų. Pinigai akcijoms įsigyti atkeliavo iš įmonės „Gazprom Investholding“, kuri kontroliuojama Kremliaus. Atlikdamas šias operacijas, Milneris bendradarbiavo su Rusijos oligarchu Ališeriu Usmanovu, artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai. Amerikiečiai Milnerį iš savo rinkos išvijo. Tada jam duris atidarė paslaugusis Vitas Vasiliauskas, t.y. Lietuvos bankas.

Šią savaitę - dar viena naujiena. „Lietuvos bankas“ registravo naują virtualių finansų „įstaigą“ „Settek“, apie kurios savininkus Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto specialistas, sako: „Rimti banditai“. Paprašytas pasiaiškinti, D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo vadovaujamas Lietuvos bankas atsakė, kad jie nieko nežino, jų niekas neįspėjo.

Atverčiu Valstybės saugumo departamento 2018 m. ataskaitą ir skaitau įspėjimą: „Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų (fintech) įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų. Riziką nacionaliniam saugumui kėlė ir Lietuvoje registruotų įmonių, bendradarbiaujančių su Rusijos verslo subjektais, turinčiais tiesioginių sąsajų su šios šalies karinės pramoninės kompleksu, veikla.“

Neįspėjo? VSD įspėjo iškart, kai tik Seimas priėmė, Grybauskaitė pasirašė, o Lietuvos bankas griebėsi skubiai vykdyti Lietuvos bankų įstatymo pataisų, kurtų specialiai tam, kad į Lietuvą kaip koks narkomanas į savo finansų venas susileistų dozę purvinų rusiškų pinigų. Pataisas pateikė du socialdemokratai - Antanas Nesteckis ir Andrius Palionis.

Tikiuosi, kad nelabai jus nuvarginau, dėstydama faktus? Jei kas supluko beskaitydamas, tai labai atsiprašau. Tačiau manau, kad šita klika „nezabudkininkų“ iš Lietuvos atėmė ne tik energetinę ir finansinę nepriklausomybę, bet, visų pirma, sveiką protą ir gebėjimą atskirti savus nuo svetimų.

Vytautas Landsbergis, kuris mums dovanojo Dalią iš KGB mokyklos, visiškai nesuklydo, kai pranešė, jog Lietuva jau okupuota. Klaida buvo veido išraiška ir ne ta gėlė atlape. Tą žinią jis turėjo pranešti neslėpdamas tikrų jausmų, su džiugesiu, o vietoje neužmirštuolės rankoje laikyti raudonų gvazdikų puokštę.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 10 Vas 2020 19:52 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Грибаускайте и КГБ: чекистские тайны экс-президента Литвы вытащат из архивов


https://www.rubaltic.ru/article/politik ... -arkhivov/

10 Февраля 2020
Автор: Александр Носович

В Сейме Литвы создают специальную комиссию по расследованию информации об обучении экс-президента Дали Грибаускайте в школе КГБ.

Предполагаемое чекистское прошлое Грибаускайте было притчей во языцех в десятилетие ее президентства, однако и теперь политики готовы порвать репутацию «Красной Дали» в клочья, чтобы заработать себе очки накануне парламентских выборов. Ключевое отличие нынешнего скандала от предыдущих состоит в том, что у Грибаускайте больше нет власти, чтобы сохранять за собой положение «жены Цезаря», которая вне подозрений.

Даля Грибаускайте как личность и феномен литовской истории стала темой популярной у литовцев телепрограммы «Держитесь там». Гостем программы выступил литовский документалист Донатас Ульвидас, известный, в частности, как автор фильма о бывшем президенте Литвы «Государственная тайна».

Разумеется, ни один серьезный разговор о Грибаускайте не может обойтись без темы «Красной Дали» — темного и очень подозрительного советского прошлого будущего литовского лидера. Не обошелся и в этот раз. Пережевывая по сотому разу доказанные факты и упорные слухи о работе Грибаускайте на органы «оккупационной» советской власти, гость с ведущим ненароком обмолвились, что Даля Поликарповна училась в Ленинграде не в ЛГУ им. Жданова, а в высшей школе КГБ.

На волне последовавшего скандала в Сейме Литвы объявили о создании специальной комиссии по расследованию темных пятен в биографии бывшего президента страны.

Инициаторами создания комиссии выступили депутаты Наглис Путейкис и Рута Янутене. Они выражают готовность дойти до Конституционного суда с требованиями рассекретить имеющуюся в архивах информацию о прошлом экс-президента.

Такие требования неоднократно звучали в годы президентства Дали Грибаускайте. Тогда за сокрытие фактов тесного сотрудничества с советскими спецслужбами при выдвижении в президенты Литвы ей грозили импичмент и суд. Теперь, когда срок президентских полномочий Грибаускайте закончился, будет грозить просто суд.

Примечательно, что спровоцировавшие скандал ведущий «Держитесь там» Андрюс Тапинас и его гость Донатас Ульвидас поспешили от всего откреститься и сказали, что в беседе о Дале Поликарповне перепутали аббревиатуры КГБ и КПСС.

«Приношу зрителям искренние извинения за свою невнимательность. Ни я, ни Андрюс Тапинас не придали этому значения тогда, не придаю значения и сейчас. Однако, считая, что Янутене мою лингвистическую ошибку может превратить в событие государственного значения, хочу, чтобы вы поняли — это всего лишь жалкая предвыборная кампания Путейкиса и Янутене», — заявил Ульвидас.

К слову, в высшей школе КПСС Даля Грибаускайте точно не училась. Она там работала: преподавала политэкономию, а в 1990-м году стала научным секретарем Вильнюсской высшей школы КПСС.

Как такое стало возможно, если Грибаускайте, по ее же словам, в 1989 году вышла из КПСС и включилась в борьбу за выход Литвы из состава СССР? Этого не может объяснить ни она сама, ни ее сторонники.

Неудивительно, что при таких логических дырах в официальной биографии экс-президента инициаторы парламентского расследования отказались считать инцидент исчерпанным и объявили, что будут бороться за оглашение правды о Грибаускайте до последнего.

«Такие вопросы должны быть расследованы, справедливость должна применяться, и требования должны применяться одинаково ко всем», — говорит Наглис Путейкис.

Эффект дежа-вю в этой истории усиливает присутствие в ней Руты Янутене. Она в свое время снискала себе европейскую известность как автор книги «Красная Даля», которую издала в первые годы президентства Грибаускайте и целиком посвятила ее крайне подозрительному и местами загадочному советскому прошлому Ее Превосходительства.

В книге, в частности, указывалось, что из личного дела г-жи президента кто-то вырвал несколько страниц, приводились документы, подтверждающие, что в годы борьбы за независимость Литвы Грибаускайте находилась в Москве и защищала кандидатскую диссертацию в Академии общественных наук ЦК КПСС, указывалась, что мать г-жи президента была полькой, а отец — «красным партизаном» и сотрудником НКВД (и то, и другое Грибаускайте скрывала).

Так что нынешнее разбирательство по поводу КГБ — очередной эпизод многолетнего «крестового похода» депутата Янутене против героини ее романа.

Специфика нынешней ситуации состоит в том, что Даля Грибаускайте больше не президент и у нее нет власти, чтобы остановить парламентское расследование своего прошлого.

В годы президентства «железной леди Прибалтики» литовское телевидение снимало с эфира документальный фильм по книге Янутене, госслужбы препятствовали распространению «Красной Дали», дипломаты объявляли выход книги на Западе происками агентов Кремля.

После ухода с высшего государственного поста у Грибаускайте не осталось не только власти, но и особенного политического влияния. Элитная пенсионерка теперь напоминает о себе раз в несколько месяцев старческим брюзжанием по поводу очередного министра. Критика Грибаускайте в итоге ни на что не влияет: времена, когда литовские министры, по горделивому признанию самой Дали Поликарповны, тряслись у входа в ее кабинет, миновали.

После ухода Грибаускайте с поста президента у литовских политиков нет особого стимула бороться за раскрытие шокирующей информации о ее прошлом.

В то же время никто особо не заинтересован и в том, чтобы репутация бывшего президента Литвы осталась неопороченной.

В годы президентства Грибаускайте у ключевых внутренних и внешних (вашингтонский и брюссельский «обкомы») игроков литовской политики существовал консенсус: какое бы «мутное» прошлое ни было у этой в высшей степени подозрительной дамы, надо дать ей досидеть до конца полномочий и не устраивать в Литве политический взрыв донесением до литовцев, что глава их государства — агент КГБ.

Сейчас Грибаускайте ушла на пенсию, и причин защищать ее девичью честь больше ни у кого нет.

Литовские политики и европейские лидеры при полном безразличии Вашингтона сделали все возможное для изгнания Дали Поликарповны на заслуженный отдых, когда «прокатили» ее мимо всех руководящих постов в Евросоюзе. Стань Даля Грибаускайте главой Еврокомиссии, сохранение тайн ее прошлого было бы вопросом европейского безопасности. А кого в Брюсселе может беспокоить, что там накопают на пенсионерку из-под Вильнюса?

Звания морального лидера нации, иконы патриотизма, человека-легенды Грибаускайте тоже не обрела. Все эти титулы в Литве намертво закреплены за другим агентом КГБ — dedule Ландсбергисом.

Национальной катастрофой и обрушением фундаментального мифа литовской истории оглашение правды о чекистском прошлом бывшего президента не станет.

Так что на этот раз у Руты Янутене и компании все может получиться.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 16 Vas 2020 03:17 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Niekam nebeįdomi ta Grybauskaitė, o su Orda ji gerai sukovojo.
Janutienė į seimą nepateks, o Puteikis gal, bet irgi labai abejotina - nieko rimto nesugeba parodyti.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 130 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007