Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - SSSR laikais sukurti "atominiai lagaminėliai"

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Slaptųjų, specialiųjų, teisėtvarkos tarnybų bei organizacijų veikla ir istorija (taip pat ir Lietuvos)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

SSSR laikais sukurti "atominiai lagaminėliai" - portatyvinės atominės bombos (minos)

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: SSSR laikais sukurti "atominiai lagaminėliai" - portatyvinės atominės bombos (minos)

Parašytas: 03 Kov 2013 02:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Куда подевались портативные ядерные бомбы?

http://www.inosmi.ru/inrussia/20050718/221015.html

("Panorama", Италия)

Речь идет не об археологии холодной войны, а об актуальной опасности

18/07/2005

По-русски они называются 'ядерный ранец' и содержат в себе устройство, способное вызвать ядерный взрыв мощностью 10 килотонн, то есть примерно такой же, как бомба в Хиросиме.

Прежний Советский Союз распространил и аккуратно спрятал 132 таких устройства в Европе и Северной Америке, а демократическая Россия Бориса Ельцина разыскала только 48 из них. О других 84 никаких известий нет.

Сегодня российские власти имеют обыкновение отрицать этот факт и относится как к сумасшедшими к тем, кто извлекает на свет эту болезненную проблему.

Тем не менее, после таки атаки 'Аль-Каиды' в Лондоне, в ходе которой были использованы рюкзаки с обычной взрывчаткой, необходимо спросить себя, куда же подевались эти аппараты, которые, по мнению экспертов, можно достать на черном рынке ядерной контрабанды.

Учитывая ситуацию, сложившуюся вокруг ядерных ранцев, которыми занимался КГБ, причем по каналам оставшимся затем активными, становится очевидна причина, по которой эта история оказывается сегодня пугающе актуальна.

Если возможно, а точнее вероятно, что после США, Испании и Великобритании объектом будущего нападения станет Италия, то СИСМИ, СИСДЕ (итальянские спецслужбы - прим. ред.), а также правительство не должны не недооценивать риска террористической эскалации, уже посеявшей страх в Лондоне.

Особенно, помня о том, что чуть более месяца назад итальянская полиция занималась расследованием обстоятельств доставки и пропажи ядерного чемоданчика в районе города Римини после возможного провоза через территорию суверенного государства - Республики Сан-Марино, которая в годы холодной войны поддерживала дружественные отношения с СССР.

В конце концов, достаточно прочитать последний доклад, представленный членом американского Конгресса, республиканцем от Пенсильвании Куртом Велдоном (Curt Weldon) совместной комиссии Armed forces committee & Homeland security committee, и остановиться на основных его пунктах.

Прежде всего, первоначальным источником информации был никто иной, как Василий Митрохин, списками (советских информаторов и агентов в Италии - прим. ред.) которого занимается специальная итальянская комиссия.

Бывший сотрудник архива КГБ раскрыл, а самый крупный перебежчик КГБ - Олег Гордиевский - подтвердил факт систематического распространения этих взрывных устройств, находившихся в ранцах и небольших чемоданах.

Это сообщение было подтверждено бывшим советским агентом военной разведки в Вашингтоне Станиславом Луневым.

Наконец, бывший глава внешней разведки КГБ генерал Сергей Лебедев подтвердил депутату Курту Велдону во время беседы в московском офисе, на которой присутствовали еще пять конгрессменов от демократической и республиканской партий, что он получил от правительства Ельцина задание разыскать 132 взрывных устройства, рассеянных по всему миру, но обнаружил лишь 48 из них.

Российские власти отреагировали на эти заявления, назвав Лебедева сумасшедшим, если не предателем. Таким же было их отношение к самому Митрохину и ко всем, кто пытается сегодня пролить свет на секретную активность бывшего Советского Союза, до сих пор охраняемую нынешним аппаратом.

Американские парламентарии раздобыли затем и другие свидетельства, в частности, ученого Алексея Яблокова, который заявил, что он в курсе распространения и даже производства некоторых взрывных устройств специально для КГБ.

Яблокова с готовностью объявили сумасшедшим. Очевидно, что речь идет не об археологии холодной войны, а об актуальной опасности.

Остается принять во внимание заявление генерала в отставке Владимира Дворкина, бывшего директора Исследовательского института 4 (стратегические ракетные силы) о том, что ранцы и чемоданчики заблокированы системами безопасности. Кроме того, некоторые компоненты взрывных устройств должны часто обновляться, что утешает.

Но факт остается фактом: каждый ядерный ранец содержит уран или плутоний, достаточный для создания 'грязных бомб'. Их взрыв не приведет к последствиям взрыва ядерного, но способен загрязнить зону площадью в несколько десятков квадратных километров, сделав необитаемым на полвека большой город поле того, как на его территории погибнут тысячи людей.

Как видно, речь идет о болезненном вопросе еще и потому, что российские власти не демонстрируют особого желания сотрудничать по данной проблеме.

Игнорируется то, что знают и что имеют в своих архивах секретные службы западных стран.

И исключительно большой интерес представляет тот факт, что именно Митрохин раздобыл новость об этих взрывных устройствах в архивах КГБ, подтвердив самые ужасающие и актуальные обстоятельства: КГБ всегда использовал криминальные каналы, возвышая их до ранга 'управлений' секретной полиции, и эти каналы прекрасно действуют и используются русской и украинской мафией для секретных операций любого рода.

Паоло Гуццанти (Paolo Guzzanti) - сенатор от партии 'Вперед, Италия'

Оригинал публикации:

Dove sono finite le atomiche portatili?
http://www.panorama.it/home/index.html

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: SSSR laikais sukurti "atominiai lagaminėliai" - portatyvinės atominės bombos (minos)

Parašytas: 03 Kov 2013 02:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Č.Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai - neįveikę lietuviškos sienos

http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=60807175

(yra nuotraukos iš 1990 m. vizito Lietuvoje)

Česlovas Iškauskas http://www.iskauskas.lt,
http://www.DELFI.lt
2013 m. kovo 2 d. 12:25

Michailas Gorbačiovas Lietuvoje 1990 m. sausį.
© RIA/Scanpix

Jis atrodo nekaip: per didelio svorio, išpurtęs veidas. Visus pastaruosius pusantrų metų jis praleido ligoninėse. Keturios operacijos per penkerius metus, sunki diabeto forma. Pernai gegužę „Twitter“ tinklas netyčia jį jau palaidojo. Žinoma, be pėdsakų tai nepraeina.

Tas žmogus – Michailas Gorbačiovas, kuriam kovo 2 d. sukanka 82-ji. Pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas, prieš 21-erius metus nužengęs nuo politinės scenos.

Parašė 5 knygas, pirmoji išėjo dar 1987 m. ir buvo pašvęsta „perestrojkai“. Antroji buvo apie Vokietijos susijungimą. 1995 m. išėjo jo atsiminimų knyga. Paskui M. Gorbačiovas puolė į melancholiją, ir pernai lapkritį pristatė naują 600 puslapių knygą, pavadintą „Vienui vienas“ (arba „Vienas su savimi“, „Наедине с собой»). Šis pavadinimas tikslesnis negu knygos, išleistos Vokietijoje „Viskam savo laikas“, rašo žurnalas „Der Spiegel“.

Beje, Knygų mugėje jau buvo pasirodžiusi Irenos Ramoškaitės versta ir „Baltų lankų“ išleista knyga, kurią knygynuose išvysime kovo pradžioje, greičiausiai M. Gorbačiovo gimimo metinėms.

Sakoma, kad rusiškame Šventojo Rašto leidime, Kaino išpažintyje yra tokia pranašystė: „...и седмым будет святой Михаил с отметиной на лбу...“ („ir septintasis bus šventas Michailas su žyme ant kaktos“).

Nežinia, kiek tame pranašiškos tiesos, tačiau M. Gorbačiovas išties turėjo įgimtą dėmę prie kaktos ir iš tikrųjų buvo septintasis SSRS lyderis.

Kaip rašoma portale Calend.ru, šventasis Michailas Arkangelas buvo karys gynėjas, jis saugojo Rojaus vartus kelyje į Gyvybės medį, o sumoderninus – gynė liaudį jos laisvės siekiuose.

Kažin kaip tai galima sieti su M. Gorbačiovo politinio pakilimo ciklu, tačiau gal verta patikėti jo ryžtu ir nuoširdžiu nusiteikimu pakeisti sovietinę imperiją, „adaptuoti“ ją prie Šaltojo karo rūbą nusimetusio pasaulio.

O vis dėl to šį kartą ne apie jį.

Pasaulio valdovų, karalių, prezidentų, lyderių biografijoje svarbią vietą užima jų žmonos.

Galima paminėti Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio žmoną Clementine, JAV prezidentų sutuoktines Eleonorą Roosevelt, Bitty Ford, Jacqueline Kennedy, pagaliau iki šiol politikoje aktyvią Hillary Clinton, taip pat pirmąją Argentinos damą Evitą Peron, Afrikoje bene įtakingiausią Ugandos prezidento Yowerio Musevenio žmoną Janet Kataahą ir t.t. Sąrašas toli gražu nebaigtas.

Į šią pirmųjų damų plejadą drąsiai galima įrašyti ir Raisą Maksimovną Gorbačiovą (Titarenko) – ištikimą M. Gorbačiovo palydovę ir pagalbininkę, kuri kartu su vyru tomis įtemptomis 1990-ųjų sausio 11-14 d. netikėtai apsilankė Lietuvoje.

Bet apie apsilankymą Lietuvoje - vėliau, o vyresnieji gal prisimena, kai Raisa sėdėdavo pirmose eilėse, generaliniam sekretoriui, paskui ir SSRS prezidentui sakant kalbas, susitinkant su žmonėmis bei politikais, ir akylai stebėdavo vyrą.

Buvo kalbama, kad šitaip nepaprastų įtaigos galių turinti moteris lyg hipnotizuoja vyrą, suteikia jam dvasinių jėgų ir drąsos...

Visą laiką būdama šalia vyro, M. Gorbačiovo žmona buvo pirmoji Sovietų Sąjungos lyderio žmona, kuri pasisakė už Rusijai neįprastas naujoves visuomeniniame gyvenime bei politikoje.

Savo naujausioje autobiografinėje knygoje M. Gorbačiovas rašo, kad Raisa „itin sunkiai taikstėsi su nauja santykių sistema“.

Pasipūtimo, netakto ir pataikavimo mišinys, vyravęs aukštesniuose sluoksniuose, piktino intelektualią ir tolerantišką Sovietų Sąjungos prezidento žmoną. Tad ji atsiribojo nuo „Kremliaus žmonų“ ir atsidavė filantropinei bei socialinei veiklai.

M. Gorbačiovas su didele pagarba ir meile, o keliuose interviu televizijai – ir su ašaromis akyse atsiliepė apie svarbų žmonos palaikymą ir viešojoje erdvėje jos atvirai rodomą ištikimybę vyro įsitikinimams.

M. Gorbačiova buvo elegancijos etalonas, ir M. Gorbačiovas knygoje taip pat rašo: „Raisa jautė kažkokį vidinį poreikį gerai atrodyti visais atvejais. Per visus drauge nugyventus metus Raisa nė karto rytą nepasirodė man susitaršiusi.“

Dinamiška R. Gorbačiovos asmenybė bei išskirtinis stilius buvo naujiena sovietinėje erdvėje, priešingybė buvusių partinių lyderių „matronoms“, ir tai padėjo sušvelninti sovietų imperijos įvaizdį pasaulyje bei buvo teigiamai vertinama Vakarų žiniasklaidos. 1987 m. britų žurnalas „Woman‘s Own“ ją išrinko Metų moterimi.

Knygoje pasakojama, kaip jiedu susipažino, prisimenamas Raisos pomėgis gražiai rengtis, pasakojama, kad tik 30-ies ji pradėjo naudotis lūpdažiu, kaip Spalio revoliucijos metinių metu 1953-aisiais jie šventė savo vestuves studentiškame bendrabutyje, rašoma apie pirmąją jų naktį praėjus dviem savaitėms po vestuvių.

Galbūt dėl neįprasto slavų kultūrai pirmųjų damų stiliaus Raisa Gorbačiova nebuvo itin mėgstama Sovietų Sąjungoje. Susituokę jie buvo beveik 46 metus. Kaip ir vyrui, ypač jai sunkios buvo 1991-ųjų rugpjūčio pučo dienos, kai M.Gorbačiovas buvo įkalintas Forose.

Po to jai pablogėjo regėjimas, ištiko mikroinsultas. Raisa Maksimovna mirė universitetinėje Miunsterio klinikoje 1999 m. rugsėjo 20 d., likus visai nedaug laiko iki kaulų čiulpų persodinimo operacijos. Iki paskutinio atodūsio vyras laikė jos ranką... Savo organą jai buvo pasiruošusi dovanoti sesuo Liudmila.

Grįžkime į šios poros nelauktą ir priverstinį vizitą Lietuvoje.

Kaip tuomet rašė Lietuvos spauda, M.Gorbačiovo ir žmonos Raisos hipnozės seansas lietuvių tautos neužbūrė.

Mėgęs pabendrauti „su paprasta liaudimi“ M.Gorbačiovas šįkart neužmezgė norimo kontakto. Į jo raginimus „Давайте жить вместе“ („Gyvenkime kartu“) žmonės atsakė arba nejaukia tyla, arba skanduojamais šūkiais „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai“.

Tik burokevičininkai ir jedinstveninkai į TV ekranus kaišiojo savo įsiteikiančius veidus ir linksėjo galvomis.

Žurnalistė Valė Čeplevičiūtė rašė, kad šalia M.Gorbačiovo Raisa stovėjo išbalusi ir nejaukiai šypsodamasi. Ji, matyt, tikėjosi, kad viso pasaulio numylėtinio charizma paveiks ir lietuvius, kurie praskys ir sutiks grįžti į „sovietinį bendrabutį“.

„M.Gorbačiovo hipnozės seansai buvo iš anksto pasmerkti nesėkmei“, - rašė žurnalistė.

O jos kolega Algimantas Čekuolis pastebėjo, kad psichologinis lūžis jau pirmą vizito dieną susitikime Spaudos rūmuose, kai svečias lyg juokais, bet tikėdamasis teigiamo atsakymo, paklausė „Nejaugi jūs norėtumėte išstoti iš Sovietų Sąjungos?“

„Taip, taip, taip“ – suošė salė, ir neatpažįstamai pasikeitė M.Gorbačiovo veidas bei tonas.

Kažkas pastebėjo, kad Raisa drąsinančiai uždėjo ranką ant vyro rankos...

Istorikai teigia, kad po tokios nesėkmės M.Gorbačiovas su inteligentais net norėjo pakelti stikliuką, tačiau Raisa neleido.

Nepavyko hipnozės seansas ir Kuro aparatūros gamyklos ceche, kur savo vyrą Raisai Maksimovnai teko net raminti.

Šis taip įsiaudrino po karšto nepavykusio pokalbio su įmonės darbininku Zenium Lisausku, kad galų gale nueidamas pagrasino: „Sunku jums bus...“

Bet čia pat gavo darbininko repliką atgal: „Kur? Į Jakutiją išvešite?“

Šios scenos liudininkai sakė, kad pora atrodė gerokai sutrikusi.

Beje, lygiai po metų, 1991-ųjų tragiško Sausio dienomis, tarsi atsakydamas į lietuvių abejingumą savo pasiūlymams, M.Gorbačiovas esą kietai miegojo, nors į Kremlių viena po kitos skriejo telegramos, reikalaujančios nutraukti kraujo praliejimą Vilniuje...

Kodėl tada Raisa Maksimovna nepaveikė mylimo vyro?

Prof. Vytautas Landsbergis, atsakydamas į M.Gorbačiovo knygoje kartojamą teiginį, esą jis nedavė įsakymo kariniams daliniams šturmuoti televizijos centrą, kad tuo „buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“, sakė, jog tai „nuolatinis veidmainiškas žaidimas žodžiais“.

„Nedavęs įsakymo“ tą naktį, jis davė asmeninį leidimą kiek anksčiau (tai liudija M. Gorbačiovo biografas A. Gračiovas), o tą naktį stebėjo savo dalinių, tarp jų „Alfos“ šturmuotojų puolimą Vilniuje – tad nemiegojo, kaip melavo jo štabas.

Gaudamas informaciją apie vykdomas žudynes, net B. Jelcino tiesioginį reikalavimą liautis, tų žudynių nestabdė, tvirtino europarlamentaras.

Taigi, kai kada net pačių įtakingiausių, turinčią paslaptingą kerų galią moterų įtaiga nesuveikia. Neabejotina, kad Altajaus krašto augintinė R. Gorbačiova buvo talentinga moteris, ištikima ir atsidavusi žmona, pakeitusi sovietinių stabų „iki gyvos galvos“ žmonų įvaizdį.

Bet ir jos nevisagalės, kai atsimuša į akliną tautinio laisvės troškulio sieną.

http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-03-02 18:22

Atkreipkite dėmesį - kodėl niekada niekur neparašoma, kokia buvo ta tikroji - reali, o ne įvairūs išmįslai - priežastis, kodėl Gorbačiovas, netikėtai net savo generolams, įsakė nutraukti AT puolimą 1991 m. sausio 13 d., ir tankai, artėję link Aukščiausios tarybos, pasuko atgal į "kazarmas" Šiaurės miestelyje?

Jei kas mano, jog Gorbačiovą ir jo generolus sustabdė baimė, kad bus daug aukų, tai labai apsirinkate - jie niekada nebijojo aukų (tiek svetimų, tiek ir savų - ir tai ne kartą pademonstravo ir anksčiau, ir vėliau.

Beje, jau buvo parengtos specialių nuodingų dujų pripildytos talpos, kurias turėjo pritvirtinti prie karinių malūnsparnių, ir išpurkšti virš Aukščiausios tarybos.

Po to per keliolika sekundžių visi - tiek aikštėje, tiek ir AT - būtų išgriuvę be sąmonės - nebūtų padėjusios ir įprastos karinės dujokaukės, nes tos dujos paveikia ne tik įkvėptos, bet ir kontaktinio poveikio (absorbuojasi tiesiai per odą).

Tai buvo tos pačios nuodingos dujos, kurias vėliau - 2002 m. spalio 26-ąją - "Alfa" panaudojo šturmuodama čečėnų užimtą Dubrovkos teatrą Maskvoje, kur nuo tų dujų vėliau mirė 125 miuziklo "Nord Ost" žiūrovai (iš 912 žiūrėjusių spektaklį).

Tačiau nei ši, tuo metu ypatingai slapta priemonė, nei parengti "Alfos" smogikai, kuriems jau buvo suleistas antidotas (priešnuodis), taip ir nepuolė AT...

Kaip manote, kodėl?

P.S.1. Galiu dabar pasakyti tik viena - priežastis buvo tokia ypatingai svari, kad Gorbačiovas tuojau pat, ją sužinojęs, įsakė nedelsiant stabdyti puolimą.... :)

P.S.2. Kažkodėl man taip atrodo , kad atsakymą, ko taip išsigando "Gorbis" ir jo generolai, galima rasti šioje temoje:

Kauno bakterinių preparatų gamykla – biologinis ginklas ir narkotikai
viewtopic.php?f=93&t=3491

Majoras pecinykas
2013-03-02 20:55

Žygeivis rašė:
Atkreipkite dėmesį - kodėl niekada niekur neparašoma, kokia buvo ta tikroji - reali, o ne įvairūs išmįslai - priežastis, kodėl Gorbačiovas, netikėtai net savo generolams,...

yra 3 atsakymai

Ir aš girdėjau panašią versiją iš CCCP kariškių, tik nežinau kiek joje tiesos?

Bronius
2013-03-02 22:12

Žygeivis rašė:
Atkreipkite dėmesį - kodėl niekada niekur neparašoma, kokia buvo ta tikroji - reali, o ne įvairūs išmįslai - priežastis, kodėl Gorbačiovas, netikėtai net savo generolams,...

yra 3 atsakymai

Ar šią priežastį turite omenyje "dingusį" atominį lagaminėlį (portatyvinė branduolinė bomba) kuri buvo LTSR VSK (KGB) žinioje?

Berods apie 30 kg svorio?

Žygeivis - Broniui
2013-03-03 00:55

Tiesą sakant, tada SSSR "dingo" toli gražu ne viena tokia portatyvinė atominė bomba ("ядерный ранец"), sukurta ir pagaminta KGB užsakymu 8-ame dešimtmetyje, ir skirta stambaus masto diversijoms priešo užnugaryje.

Šias "lagaminines bombas" spec. grupės iš anksto, taikos metu, paslėpdavo potencialiam priešui ypatingai svarbiuose objektuose ar šalia jų (taip pat, beje, ir savo nuosavoje - to meto SSSR - teritorijoje, tuose pasienio rajonuose, kurie galėjo būti staigiai užimti priešo - šalia taip vadinamų "ypatingų objektų", pvz., tokių kaip atominės elektrinės), kad karo atveju būtų galima bet kada susprogdinti, panaudojant ypatingą kodinį radijo signalą.

Pusiau oficialiai teigiama, kad tokių "atominių lagaminų ir kuprinių" SSSR buvo pagaminta 132, o valdant jau Jelcinui jų surado tik 48.

Taigi, pagal patikslintus duomenis, byrant "sistemai", nežinia kur dingo 84 tokie atominiai portatyviniai "lagaminėliai" (kai kurie iš tikrųjų telpa į paprastą "diplomatą") ir vieno iš jų galingumas maždaug nuo 1 kilotonos iki 10 kilotonų (kilotona - 1000 tonų trotilo ekvivalentu).

P.S. Tačiau aš turėjau omenyje ne šituos :"lagaminėlius", o žymiai baisesnius ir efektyvesnius masinio naikinimo ginklus - tuos, kurie buvo sukurti Lietuvoje taip vadinamame susivienijime „Biopreparatai“, kuriam sovietmečiu priklausė ir Kauno bakterinių preparatų gamykla, ir keli institutai bei laboratorijos.

Manau, kad Gorbačiovui ir jo moksliniams patarėjams buvo pateikti labai įtikinami įrodymai, kad lietuviai turi kai ką, kas buvo sovietmečiu sukurta "Biopreparatų" susivienijime... :)

Ir perspėjo, kad jie bus panaudoti - spėju, jog greičiausiai, matyt, Maskvoje ir Leningrade, kaip labiausiai tinkamuose tokiam ginklui taikiniuose - jei SSSR armija Vilniuje tuojau pat neatsitrauks nuo Aukščiausiosios Tarybos.

Bronius - žygeiviui
2013-03-03 09:28

Dėkoju už išsamų komentarą...

Kiek žinau tuo metu buvusioje TSRS buvo sukurta "atsakymo" į netikėtą branduolinę ataką prieš šalį sistema (pavadinta "Mirusiojo ranka"), kada priešo branduoliniai užtaisai netikėtai sunaikina branduolinio ginklo paleidimo vadavietes, tada automatiniu režimu pati pakyla ir pasileidžia raketa. skrendanti per šalies teritorija (ir ne tik). ir automatiniu rėžimu paleidžia balistinių raketų paleidimų kodus (kiekvienos buvo skirtingi).

Tuo tarpu JAV bet kurią branduolinę galvutę (es) turinčią balistinę raketą buvo galima paleisti surinkus valdymo pulte skaičius (komandą) 8 nuliai (0000 0000), o iš šachtų pradeda automatiškai startuoti balistinės raketos, ir autonominiu režimu pasiekia ir sunaikina joms iš anksto nustatytus taikinius JAV ir kitose šalyse.

Didžioji dalis portatyvinių branduolinių bombų (lagaminėlių), branduolinių fugasų buvo paslėpta tuometinio priešo teritorijoje.

To meto LTSR VSK (KGB) žinioje buvo ne mažiau trijų portatyvinių branduolinių bombų, kurios buvo išdėstytos Vilniaus mieste, Kaune ir Klaipėdoje.

Prieš tuos įvykius portatyvinis (branduolinis) lagaminėlis "dingo" Vilniuje - ir ne iš LTSR VSK (KGB) būstinės, bet iš objekto, kurio sienoje jis buvo įmontuotas.

Sistema "Mirusiojo ranka" pagal planą būtų paleidusi ir tuometinėje LTSR teritorijoje esančių portatyvinių (atominių) lagaminėlių kodus...

Tada teoriškai išeitų, kad tuometinės Lietuvos gyventojai iš anksto buvo pasmerkti žūčiai?

Žinoma, tai retorinis klausimas...

Žygeivis - Broniui
2013-03-03 13:55

Savo nuosavą teritoriją galingomis branduolinėmis minomis (fugasais) buvo užminavę ir VFR - palei visą sieną su VDR (atomines minas užkasinėjo JAV specialistai, tačiau tai buvo suderinta su Vokietijos Federatyvinės Respublikos to meto vadovybe).

Ši "atominių minų linija" buvo skirta sustabdyti masinę sovietų tankų armijų ataką - būtent taip sovietų genštabas planavo užgrobti Vakarų Europą.

Be abejo, susprogdinus tas minas būtų žuvę dešimtys milijonų vokiečių tiek tuometinėje VFR, tiek ir VDR.

Kiek žinau, tai ir Sovietų gynyboje buvo numatytas panašus planas - ypač pajūriuose - tiek Europinėje dalyje, tiek ir Azijinėje, o taip pat ir dabar yra visame pasienyje su Kinija (taip pat buvo ir Vidurinės Azijos sovietinių respublikų pasieniuose, tačiau dabar jau išmontavo ir perkėlė į savo teritoriją).

Be to sovietų strategai iš tikro planavo karo atveju sunaikinti visus stambiuosius Pabaltijo miestus (Klaipėdą, Vilnių, Kauną, Rygą, Liepoją, Ventspilį, Taliną ir dar kelis), jei šias teritorijas užimtų NATO armijos - šiuose miestuose irgi buvo užkastos branduolinės minos.

Pvz., Vilniuje, po Tauro kalnu ir greta jo yra milžiniška požeminių karinių bunkerių ir juos jungiančių tunelių sistema.

Gali būti, kad būtent ten buvo paslėpta ir viena iš tų branduolinių minų, nes yra vietų, kur žymus radiacinis spinduliavimas.

Atrodo, kad ir JAV specialistai su atitinkamais naujausiais prietaisais labai rimtai ieškojo tas sovietų laikais paslėptas branduolines minas - ir ne tik Lietuvoje, bet ir visose buvusiose soc. lagerio valstybėse, nes buvo įsitikinę, kad tų atominių minų tikrai yra palikta.

Gal ką ir rado - tiksliai nežinau.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: