Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ BEI PRIEŠDĖLIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ BEI PRIEŠDĖLIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ BEI PRIEŠDĖLIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Parašytas: 03 Rgs 2012 21:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ
(priedas leidiniui „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“)

PDF-e:
http://www.sendspace.com/file/8c3scu

(šaltinį nurodė Liaudas temoje http://forum.istorija.net/forums/thread ... &start=201 )

Priesagų yra apie 600.

-a §207,228,275,332,354,387,410,451,658,707
-acija §205
-agis, -ė §268
-ai §452,1111...,1286
-ainas, -a §585
-ainis, -ė §284,402,640...
-aip §1114
-aitis, -ė §154,426
-alas §182,240,310,335,364
-alys §324
-alitetas §445
-alius, -ė §242,324
-anas, -a §344,601,616
-antas, -ė §271,327
-aras §418
-as §209,229,277,355,386,413,658,707
-astis §191,223
-at §1287
-ata §224,255,383
-atas, -ė §274,328,353,409
-atinis, -ė §636
-atis §188,221
-atorius, -ė §270,384
-atūra §445
-atvė §220
-auja §443
-auti, -auja, -avo §1040,1041,1048,1055,1066
-ava §224,324,442
-ažas §385
-ba §204
-bus, -i §657
-čas, -ė §258
-čiai §383
-čias, -ia §200,659,864
-čios §200
-čius §262
-d §1114
-da §352,1114
-das §352
-dešimt §702
-dė §352
-dos §1114
-dus, -i §657
-e §1287
-ė §210,230,248,276,329,330,331,357,389,412,425,437,653,654
-ėčios §383
-eda §268
-ėjas, -a §234
-eji, -ejos §703
-eika §259
-einė §407
-eiva §257,294
-ėkas, -a §622
-eklas §352
-eklis, -ė §244,320,369,648
-ekšlis, -ė §268,648
-ekšnis, -ė §648
-ėlas §383
-elga §268
-ėlesniai §1136
-ėlesnis, -ė §533
-eliau §1136
-ėliau §1135
-ėliaus §1136
-elis, -ė §150
-ėlis, -ė §151,233,290,576
-elytis, -ė §168
-ėlius, -ė §268
-ena §249,296,337,430
-ėnas, -ė §304,423,426,436
-enybė §216
-enis, -ė §263,297,648
-entas, -ė §272,383
-enti, -ena, -eno §1039,1052,1054,1076,1078
-eri, -erios §703
-eriopas, -a §652
-eris §385,418
-ės §453
-esa §324
-ėsis, -ė §301,340
-esys §173
-esnis, -ė §533
-ėstas §324
-estis §189
-eta §352
-etas §443,704
-ėtas, -a §592,594,611,622
-etė §167
-ėtinas, -a §601
-ėti, -ėja, -ėjo §1037,1043,1054,1068,1074,1078
-ėti, -i, -ėjo §1068,1074
-ėtis, -ė §311,648
-ėžas §165
-ėžis §640
-ga §187
-gis, -ė (gys, -ė) §305,648
-jau §1123
-i §602,603,605,606,656,657,1164...,1285
-y §1285
-ia §207,228,275,332,410
-iacija §205
-iai §1111,1164...,1286
-iaip §1114
-iantas, -ė §271,327
-ias, -ia §607,659
-iatas, -ė §328,409
-iatorius, -ė §270,384
-iatūra §445
-iau §1123
-iausia(i) §1137
-iausias, -ia §533
-iauti, -iauja, -iavo §1040,1041,1048,1055
-iava §201,224,324,349,442
-yba (-ybos) §175,222
-ybė §214,431
-ybas, -a §601
-idė §397
-iena §312,396,427,601,616
-ienas §601,616
-ienė §285,434,645
-ienis §645
-ienojas §428
-ierius, -ė §417
-ietis, -ė §421
-ija §206,398,439
-ikas, -ė §152,166,235,309,326,352,375
-ikis, -ė §299,576
-ykla §394
-yklas §352,383
-iklis, -ė §314,361,365,648
-ykštis, -ė §646
-ila §268
-ilas §383
-yla §324,601
-ylas §601
-iliau §1136
-ilis, -ė §164,316
-ylis, -ė §576
-ylys, -ė §324
-ilius, -ė §164
-imas, -a §170,293,443,601
-ymas §171,307
-ymė §400
-imys, (-imis) §407
-yn §1113,1170...
-inas, -a §161,324,435,596,614,622
-ynas §391,440
-inčius §268
-ingas, -a §587...
-ynė §245,281,324,367,392,393,443
-ynė (-ynės) §179,450
-inės §448
-inėti, -inėja, -inėjo §1040,1052,1069,1078
-ininkas, -ė §256,280,415
-inis, -ė §238,282,424,625...
-inys, -ė §183,250,282,334
-inkas, -ė §280,415
-ynos §449
-intelis, -ė §577
-inti, -ina, -ino §1033,1051,1067,1071
-inuotas, -a §615
-io §1287
-iokas, -ė §166,268,288
-ioklė §197
-ioklis, -ė §254,274,321
-iokšlis §324
-ionė §181
-ionierius, -ė §417
-iopas, -a §651
-iotas, -a §592,593,610
-iotė §166,204
-ioti, -ioja, -iojo §1038,1041,1045,1049,1054,1078
-yras §385
-is §208,227,230,276,329,356,388,411,425,542,653,654
-ys §208,276,329,356,388
-išas, -a §601
-išis §163
-išius, -ė §163,268,306
-iškas, -a §619
-iškis, -ė §422,647
-istas, -ė §325,416
-ystė §215,403
-it §1287
-itas, -a §268,601
-ytas, -a §592,595,612
-yti, -ija, -ijo §1036,1041,1044,1063
-yti, -o, -ė §1063,1072
-ytis, -ė §576
-itelis, -ė §577
-iui §1118
-iuitas, -a §595,613
-iukas, -ė §152,251,286,576
-iūkas, -ė §303
-iūkštis, -ė §158
-iulis, -ė §576
-iuntas, -a §592
-iuočius §324
-iuokė §324
-iuomenė §441
-iuonis, -ė §247
-iuotas, -a §592,609
-iuoti, -iuoja, -iavo §1035,1046,1050,1054,1055
-iuotis, -ė §186,289,648
-iur §1114
-iurna §324
-ius §211,278,330,358,419,425
-iutis, -ė §153
-iuvienė §434
-yvas, -a §585,601
-yvė §268
-izmas §225,432
-la §204,252,658
-las §382,658
-lė §192,236,268,324,352,380
-li §604,605,656
-liava §352
-lika §702
-lis §203,339,407
-lys §203,236,324,339,373,407
-lius §190,268
-lus §604,605,656
-k §1287
-k(i) §864
-kas §352
-kė §298
-kis §298
-klas §370
-klė §197,268,372,404
-klis §383
-klys §268
-klus, -i §656
-ma §352
-mas §204
-mė §180,401
-mena §300,348
-mi §604,605,656
-muo §315,336
-mus §604,605,656
-n §1115
-na §194,253,658
-nas §658
-nė §648
-ni §604,605,656,657
-ninkas, -ė §280,415
-nis §204,648
-nus §604,605,656,657
-o §1287
-očius, -ė §302
-odas, -a §616
-ojas §429
-oji §542
-ojys §429
-ojus §324
-oka §580
-okas §166,268,288,580
-okė §166,268,288
-oklė §254,321
-oklis §254,321,374
-okšlis §324
-okšnis §159,324
-olis, -ė §324
-onas §268,383
-onė §181,268,322,648
-onis §268,322,648
-opas, -a §651
-ota §592,593,610,622
-otas §592,593,610,622
-otė §204,308,648
-otis §308,648
-oti, -o, -ojo §1064,1075,1078
-oti, -oja, -ojo §1038,1041,1045,1049,1054, 1064,1075,1078
-orius, -ė §273,418
-os §451
-ovas §243
-ovė §218,243,317,405
-ožis §324
-p §1115
-ra §195,224,352
-rus, -i §604,656,657
-s §1284,1288
-sas §204
-s(i) §811,823,1022
-sčias, -ia §659
-sena §177
-si §604,811,823,1022
-slas §196,352,383
-slė §352,383
-sli §604,656
-slys §383
-slus §604,656
-smas §176
-smė §193
-sna §265,352,658
-snas §658
-snė §264
-sni §604
-snis §184,343
-snys §264
-snus §604
-sras, -a §658
-stas §204,347,381
-sti §604
-stis §202,376
-stus §604
-sus §604
-svas -a §582
-svus, -i §604
-š §1284,1288
-ša §266
-šas §258,323
-ščias, -ia §659
-šė §160,258,261,318,323
-ši §604
-šis §261,318
-šlė §352,383
-šli §604
-šlus §604
-šna §265,658
-šnas §658
-šni §604
-šnus §604
-šta §658
-štas §381,658
-šti §604
-štus §604
-šus §604
-švas, -a §582
-t §1283,1288
-ta §204,350,378,658,707
-tai §450
-tas §185,341,362,658,707
-te §1120,1121
-tė §345,371
-telėti, -telija (-telia), -telėjo §1077,1078
-tena §352
-tenos §204
-ti §656,1021
-tinai §1120,1121
-tinė §238,407,635
-tynės §178
-tinis §238,635
-tis §172,342,368
-tojas, -a §232
-torė §273
-torius §273,385
-tų §864,1025
-tukas §267,362
-tukė §267
-tulas §352
-tum(ė) §864
-tus §204,656
-tuvas §360
-tuvė §268,366,399
-tuvės §447
-tuvis §268,379
-tuvys §379
-vas, -a §658
-vė §204,260,407
-vis(-vys) §260
-u, -ū §1285
-udė §406
-udinis, -ė §638
-ūdinis, -ė §637
-ujinis, -ė §639
-ujis, -ė §648
-ui §1118,1287
-uistas, -a §600
-uitas, -a §595,613
-ukas, -ė §251,286,377,576
-ūkas, -ė §303
-uklis, -ė §648
-ukšlis, -ė §648
-ūkšlis, -ė §648
-ūkštis, -ė §158
-ula §268,352,617
-ulas §346,617
-ulė §156,241,292,352,576,
-ulėlis, -ė §168
-ulytis, -ė §168
-ulis §156,241,292,576
-ulys §174,219,241,292,338,383
-um §1287
-uma §217,395
-umas §199,213
-umė §224
-umynas §295,408
-umynė §408
-ūna §601
-ūnas §237,287,383,601
-ūnė §237,287,648
-ūnis §648
-ūninis, -ė §637
-untas, -a §592
-uočius §324
-uokė §324
-uoklis, -ė §248,319
-uokšlis, -ė §648
-uolis, -ė §246,283,648
-uolys §352
-uomenė §441
-uonė §247,313,648
-uonis §247,313,648
-uostas, -a §600
-uotas, -a §592,609
-uotė §186,289,648
-uoti, -uoja, -avo §1035,1046,1050,1054,1055,1065,1078
-uotis §186,286,648
-uotinas, -a §585
-uotinis, -ė §636
-ur §1114,1287
-ūra §226,409,444
-uras §351
-uris §383
-urys §204,352,383
-urna §324
-us, -i §602,603,605,606,656,657
-ušis, -ė §162
-ūstas, -a §600
-utė §153,198,239,291,575
-utėlis, -ė §168
-utinas, -a §601
-utinis, -ė §636
-utis §153,204,239,291,352,575
-utys §352
-uva §407
-uvienė §434
-ūzas, -ė §324
-užėlis §168
-užis, -ė §157
-zganas, -a §584

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Parašytas: 24 Vas 2018 23:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kalba > Žodžių daryba

Vytautas Ambrazas. Priešdėlis

https://www.vle.lt/straipsnis/priesdelis/

Priešdėlis, prefiksas (lot. praefixus – pritvirtintas priekyje), žodžio pradžioje einantis afiksas.

Gali būti prieš šaknį (pvz., at‑sãko, su‑grįžta), prieš kitą priešdėlį (ne‑pa‑mã‑tė) arba prieš sangrąžos formantą (pa‑si‑mã‑tė).

Lietuvių kalboje priešdėlis yra žodžių darybos priemonė, teikianti tam tikras leksines reikšmes ar jų atspalvius.

Tik priešdėlis be‑, pabrėžiantis veiksmo trukmę, vartojamas sangrąžinių veikiamųjų dalyvių linksnių formoms sudaryti (pvz., nešąs: be‑si‑nešąs, ‑anti, be‑si‑nešančio, ‑ios, be‑si‑nešančiam, ‑iai).

Kitose kalbose (pvz., slavų) veiksmažodžių morfologinėms formoms skirti priešdėliai vartojami dažniau.

Indoeuropiečių kalbose priešdėliai išsirutulioję iš atskirų žodžių, daugiausia iš prielinksnių.

Beveik visi lietuvių kalbos veiksmažodžių priešdėliai arba sutampa su atitinkamais prielinksniais (pvz., į‑, iš‑, su‑, už‑), arba skiriasi tik balsių kaitos laipsniu (plg.: priešdėliai ap(i)‑, nu‑, pa‑, pra‑, pri‑ ir prielinksnius apiẽ, nuõ, põ, prõ, priẽ).

Glaudų ryšį su tam tikrais žodžiais yra išlaikę ir daiktavardžių bei būdvardžių priešdėliai (plg.: priesienis ir prie siẽnos, priešaušris ir prieš aũšrą, tarpdurỹs ir tarp dùrų, ligšiolinis ir lig šiõl).

Vikipedija - priešdėlis
https://lt.wikipedia.org/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis

Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Priešdėlis daugiausia kilęs iš tarnybinių žodžių, tokių kaip prielinksniai, dalelytės.
Žodis gali turėti ir keletą priešdėlių (pvz., „ne-pri-pa-žinti“).

Manoma, kad indoeuropiečių prokalbėje priešdėlių nebuvo, jie indoeuropiečių kalbose atsirado jau suskilus prokalbei.

Indoeuropiečių kalbose priešdėlis dažniausiai atlieka žodžių darybos funkciją – keičia leksinę ir su ja tiesiogiai susijusią gramatinę žodžio reikšmę (plg. „eiti“ – „išeiti“: pasikeitė žodžio reikšmė; „stalas“ – „užstalė“: padarytas naujas žodis, kuris turi kitą giminę).

Kai kuriose kalbų šeimose priešdėlis būna tiesioginis gramatinių žodžio reikšmių arba žodžio klasių rodiklis (pvz., bantų kalbose priešdėlis ki- yra daiktų klasės vienaskaitos, o vi- daugiskaitos rodiklis).

Priešdėlinė

http://www.šaltiniai.info/index/details/531

http://www.%C5%A1altiniai.info/index/details/531

Priešdėlinė daryba yra morfologinės darybos būdas, kai prie pamatinio žodžio pridedamas priešdėlis: laimė – nelaimė, sukti – nusukti, ilgas – pailgas.

Lietuvių kalboje priešdėlių yra nedaug (skliausteliuos – priešdėlių variantai) - viso su variantais 37:

at- (ata-, ati-, ato-),
ant- (anta-),
ap- (api-, apy-),
be-,
į- (in-, im-),
iš-,
ne-,
nebe-,
nu- (nuo-),
pa- (po-),
par-,
per-,
pra- (pro-),
pri- (prie-),
prieš-,
su- (są-, sam-, san-),
te-,
tebe-
už- (užu-, užuo-, ūž-) (tarmiškai Rytų Lietuvoje ažu-).

Ir dar 6 tarptautiniai:

anti- (antikūnas),
archi- (archipelagas, archimandritas),
arki- (arkivyskupas, arkikatedra),
kontr- (kontrpuolimas),
super- (superlaidininkas, supernova),
vice- (viceadmirolas).

Priešdėliai be-, ne-, nebe-, te- ir tebe- yra dalelyčių kilmės, visi kiti – prielinksnių kilmės.

Žodžiai su priešdėliais daromi tik iš tos pačios kalbos dalies: daiktavardžiai iš daiktavardžių, būdvardžiai iš būdvardžių ir veiksmažodžiai iš veiksmažodžių.

Nei skaitvardis, nei įvardis, nei prieveiksmis su priešdėliais nedaromi.

Priešdėlinė daryba būdingiausia veiksmažodžiui – daroma beveik su visais priešdėliais: beeiti, ateiti, apeiti, įeiti, išeiti, neiti, nebeiti, nueiti, paeiti, pareiti, pereiti, praeiti, prieiti, sueiti, tebeeiti, užeiti.

Pagrindinės darybos reikšmės: veiksmo baigtumo, įvykio veikslo (valgė – suvalgė); veiksmo krypties (bėgti – nubėgti, parbėgti); grįžtamojo veiksmo (perrašyti, perdaryti), dalijimo pusiau (pergnybti, perskelti); laiko (išbūti, pergyventi, užsiklausyti, nubusti); veiksmo intensyvumo mažinimo ir didinimo (apraminti, privengti, atšerti, išdailinti); individualūs smarkiai leksikalizuoti priešdėlinės darybos atvejai, su sunkiai apibendrinama darybos reikšme (išduoti, parduoti, apgauti, nudėti, užgauti).

Veikslo keitimo reikšmė pati universaliausia ir veikia kartu su bet kuria kita darybos reikšme kaip papildoma reikšmė.

Būdvardžių su priešdėliais irgi daroma mažiau nei veiksmažodžių, taip pat mažesnė priešdėlių įvairovė.

Nuoseklios priešdėlinių būdvardžių darybos (kaip prie viso pamatinio būdvardžio pridedamas priešdėlis) yra vos keli tipai: žymi ypatybės nebuvimą su priešdėliu ne-: negeras, nešvarus, nedidelis, negražus; atskiras dažniau vartojamas atvejis su priešdėliu pa-: pailgas (tarmėse daugiau išplitęs: pageras, papiktas).

Kiti tradiciniai priešdėlinės būdvardžių darybos atvejai kelia visokių abejonių.

Pirmiausia paminėtini tam tikrą ypatybės laipsnį žymintys priešdėliniai būdvardžiai su priešdėliais apy-, po-, prie-: apygeris, apyjuodis, pominkštis, potrumpis, poilgis, prieglušis, priekurtis, priekvailis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar keičiamos pamatinių žodžių galūnės, o jų funkcija darybos procese nelabai aiški. Vis dėlto tradicinėje gramatikoje tai vadinama priešdėline daryba.

Kita keistos darybos grupė tokia: pomirtinis gyvenimas, povestuvinė kelionė, ikikariniai, prieškariniai, pokariniai laikai, begalinė širdgėla, priešlėktuvinė gynyba, tarptautinis simpoziumas; beakuočiai miežiai, bemiegės naktys, beginklis žmogus, bekelnis vaikas, bekelė vietovė, begėdė kiaulė, begalvis raitelis.

Šių vedinių pamatinės konstrukcijos neleidžia laikyti jų priešdėline daryba, nes su priešdėliais nedarome vienų kalbos dalių iš kitų: gyvenimas po mirties, laikai iki karo, miežiai be akuotų, raitelis be galvos.

Esama idėjų, kad žodžiai su priešdėliu be- galėtų būti galūnių vediniai arba dūriniai, o su priesaga -inis – mišriosios darybos pavyzdžiai. Beje, priešdėlio be- grupės žodžiai labai lengvai daiktavardėja.

Daiktavardžiui priešdėlinė daryba yra šalutinė.

Tikrosios daiktavardžio priešdėlinės darybos yra tik du negausūs atvejai: su priešdėliu ne- ir su tarptautiniais priešdėliais: nelaimė, nedarbas; viceadmirolas, archivyskupas, kontrpuolimas, superlaidininkas, antikūnas.

Kitas darybos būdas, kuriuo daromi daiktavardžiai, nėra grynoji priešdėlinė daryba, nors tradicinėje gramatikoje jis laikomas priešdėline daryba.

Todėl irgi čia minimas: apyrankė, poveržlė, antkapis, pagalvė – daiktas pagal buvimą šalia pamatiniu žodžiu įvardijamo daikto; palangė, pamiškė, paupys – vieta pagal buvimą šalia pamatiniu žodžiu įvardijamo daikto; podukra, išdukterė, patėvis, pamotė – giminystės ryšiai; pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai – laikas arba šiaip reiškinys, susijęs su pamatiniu žodžiu įvardytu laiku.

Iš pavyzdžių matyti, kad darybos procese dalyvauja ne tik priešdėlis, bet ir galūnė, kuri sistemingai keičiama į -is, -ys, -ė, be to, aiškiai įžvelgiamos pamatinės prielinksninės konstrukcijos – daiktas apie ranką, vieta po langu ir t. t.

Tai duoda peno idėjoms, kad šis darybos būdas labiau panašus į dūrybą arba galūninę darybą, gal net mišrusis.

5.2.3. PRIEŠDĖLINIAI DAIKTAVARDŽIAI
http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prie%C5%A1d%C4%97liniai_daiktavard%C5%BEiai.KH0900.pdf

http://www.%C5%A1altiniai.info/files/ka ... KH0900.pdf

6.2.3. PRIEŠDĖLINIAI BŪDVARDŽIAI
http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prie%C5%A1d%C4%97liniai_b%C5%ABdvard%C5%BEiai.KH0901.pdf

http://www.%C5%A1altiniai.info/files/ka ... KH0901.pdf

9.2.2. PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI
http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prie%C5%A1d%C4%97li%C5%B3_vediniai.KH0902.pdf

http://www.%C5%A1altiniai.info/files/ka ... KH0900.pdf

(P.S. Kadangi nuorodose yra raidė š, tai, norint pasižiūrėti nuorodą, reikia nukopijuoti ją ir įstatyti į nuorodų juostą viršuje puslapio)

***********************************************

Priešdėlių rašymas

https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/ ... u_rasymas/

Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai, pvz.: paakys, paąžuolis, pailgas, paorėti, paupys, prairas, priėmėja, priimti, prieauglis, proanūkiai, sąauga.

Tas pat pasakytina ir apie dviejų priešdėlių ar sangrąžos dalelės -si- ir šaknies sandūros balsius, pvz.: neįeinamas, neišmanėlis, neūžauga, neapsakomas; apsiimti, pasiilgti, apsiavė, išsiugdė, prisiuogavo.

Kuriais ne kuriais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė, pvz.: nesti (< ne + esti), nėra (< ne + yra), nebėra (< nebe + yra), tebėra (< tebe + yra), tėra (< te+ yra), tebesu (< tebe + esu), nėjo (< ne + ėjo), neina (< ne + eina), nebeina (< nebe + eina), besąs (< be+ esąs).

Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis, pvz.: apdėjo, apgaulė; atgauti, atbusti; perregimas, perrinkti; išbėgo, išdidus, išsiblaškęs, išspaudos, iššlavos, išzvimbė; užpuolė, užstatė, užšalo, užžėrė.

1. Priešdėlis są- rašomas prieš priebalses j, l, m, n, r, s, š, v, ž, (z): sąjūdis, sąlytis, sąmonė, sąnarys, sąrašas, sąsaja, sąšlavos, sąvarža, sąžinė.

2. Priešdėlis san- rašomas prieš d, t, g, k ir kartais č: sandėlis, santaika, sangrąža, sankaba, sančiaupa.

3. Priešdėlis sam- rašomas prieš b, p: sambūris, sambrėškis, samplaika, samprotauti.

4. Priešdėlis į- rašomas prieš visas balses ir priebalses: įaugti, įeiti, įbėgti, įdukra, įgalioti, įkalnė, įlanka, įmesti, įnamys, įpėdinis, įprotis, įrūgti, įtaka, įvadas, įžanga. Į- sudaro priešdėlį ir tada, kai yra tos pačios šaknies žodžių be šio priešdėlio arba su kitais priešdėliais: įdomus (plg. domėtis), įkandin (plg. kanda, kandis), įkypas (plg. kypti), įmonė (plg. išmonė), įstrižas (plg. pastrižas) ir kt.

Pastaba. Kai atskiru skiemeniu einantis balsis nėra priešdėlis, lietuviškuose žodžiuose rašome y, tarptautiniuose – i: yda, yla, ypač, yra (būti), yra (irti); idėja, imigrantas.

5. Su priešdėliais in-, im- rašoma:

a) keletas daiktavardžių, kurių priešdėlių reikšmė išblukusi: indas, indauja, indėlis, intarpas, inkilas, intakas, inkaras; imbradas, imbuvys, impilas;

b) tarptautiniai žodžiai: infekcija, infiksas, inhaliacija, injekcija, inkubacija, inscenizacija, indukcija, intonacija, inversija; importas, impresionistas, impulsas.

6. Su priešdėliu api- rašomi:

a) veiksmažodžiai, kurių šaknis prasideda priebalsėmis b, p, f: apiberti, apibrėžti; apipilti, apipelyti; apiforminti;

b) iš šių veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai, kai priešdėlis nekirčiuotas: apibėrimas, apibrėžtis, apibrėžtumas, apibraižymas, apipelijimas; apiforminimas.

7. Su priešdėliu apy- rašomi:

a) būdvardžiai: apyaukštis, apybaltis, apygražis, apyilgis, apyjuodis, apyžilis, apykurtis;

b) daiktavardžiai, tarp jų ir veiksmažodiniai, kai priešdėlis yra kirčiuotas, pvz.: apyaušris, apybraiža, apykaita, apynamė, apyrankė, apysmėlis, apytamsa, apytaka, apykaklė, apynasris, apyvaras.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ BEI PRIEŠDĖLIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Parašytas: 24 Vas 2018 23:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Galūninė

http://www.šaltiniai.info/index/details/537

Galūninė daryba yra vienas iš morfologinės žodžių darybos būdų, kai darybos formanto vaidmenį atlieka galūnė: stalas – stalius, pajusti – pojūtis, pakilti – pakilus, briedis – briedė.

Galūnių vedinių darybos reikšmė artima priesagų vedinių darybos reikšmei, tik priesagų yra labai daug, o galūnių – mažai: paprastai vyriškosios giminės vediniai daromi su galūnėmis -as, -is, -ys, -us, -ius, moteriškosios giminės – su galūnėmis -a, -ė, -is.

Galūnių darumas smarkiai skiriasi. Dariosioms galūnėms būdingas daugiareikšmiškumas – su tomis pačiomis galūnėmis daromi įvairių reikšmių daiktavardžiai ir būdvardžiai. Nei skaitvardis, nei veiksmažodis, nei prieveiksmis galūninės darybos neturi.

Produktyviausia yra galūninė daiktavardžių daryba iš veiksmažodžių (priešdėliniai daiktavardžiai daromi iš priešdėlinių veiksmažodžių – šiam darybos tipui būdinga šaknies bei priešdėlio balsių kokybinė ir kiekybinė kaita, kirčio ir priegaidės kaita):

a) abstraktieji daiktavardžiai – apklausa, išpirka; malda, kančia; atlydys, įtūžis, poelgis, išpuolis; dūžis, kirtis, spjūvis, šūvis; skundas, juokas; išmonė, pergalė; stygius;

b) asmenų pavadinimai (kai kurie turi abiejų giminių galūnes) – išgama, nuokvaka, neūžauga, užuomarša; prielipas, prievaizdas, sargas, saugas; neregys, -ė, plepys, -ė; snudžius, -dė, seilius, -ė;

c) veiksmo rezultato pavadinimai – išvarža, krūva, tvora; atliekos, išspaudos; įdaras, įkaitas; įlinkis, įmygis, nuotykis; atspindys; pynė, riekė; skyrius;

d) įrankių, veikimo priemonių pavadinimai – apavas, pakabas; paspira, užtvara, užtvanka; ryšys, stabdys; e) vietų pavadinimai – landa, prieglauda, prieplauka; nuolydis, guolis, migis; atabradas.

Galūninės darybos daiktavardžiai iš būdvardžių:

a) abstraktieji daiktavardžiai (labai artimi priesagos -umas vediniams) – blogis, gėris, greitis, sotis; drąsa, gausa, narsa, svarba, švara; kaltė, vertė;

b) asmenų pavadinimai – žlibis; kvailys, žvairys; balčius, basius, nuobodžius;

c) gyvūnų pavadinimai – baltis, bėris, juodis, šyvis; žvairys, šleivys, baužis; d) vietų pavadinimai – nuošalė, plynė.

Galūninės darybos daiktavardžiai iš daiktavardžių:

a) asmenų pavadinimai (pagal amatą, neigiamą ypatybę, tautą, vietovę) – kubilius, kurpius, račius, stalius; blusius, seilius, snarglius, utėlius, kuprius, šūdžius; lietuvis, latvis, šeduvis, sūduvis;

b) gyvūnų ir augalų pavadinimai – briedė, elnė, liūtė; kuodis, kupris, dumblis; gaurys, šlakys;

c) vėjų pavadinimai – pietys, rytys, šiaurys, vakaris.

Būdvardžiai daromi iš veiksmažodžių ir reiškia ypatybę kaip veiksmo rezultatą –pakilus, apdairus, pastabus, išlaidus, nuostabus, nuolankus, sumanus, užmaršus; laidus, lakus, klampus, ramus, talpus, valgus; atkilas, atviras, atskiras, ištižas, pakrikas, praviras, uždaras.

Esama tos pačios morfeminės sudėties bendrašaknių būdvardžių ir veiksmažodžių porų: senas – senti, bukas – bukti, blogas – blogti, menkas – menkti, plikas - plikti.

Akivaizdu, kad tarp šių porų darybos santykis yra, tačiau abipusė reikšmės motyvacija neleidžia neabejotinai nustatyti, kuris iš kurio yra padarytas.

5.2.2. GALŪNIŲ VEDINIAI
http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Gal%C5%ABni%C5%B3_vediniai.KH1500.pdf
http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Gal%C5%ABni%C5%B3_vediniai.KH1501.pdf

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ BEI PRIEŠDĖLIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Parašytas: 21 Bal 2018 19:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1533380 ... &ref=notif

Kęstutis Čeponis

Rimša (Римша) и славянизированные варианты Rymsza, Rymszo, Рымша - древние литовские фамилии.

Происходят от литовского слова "rimša" - "тихий, спокойный человек"

Lietuvių kalbos žodynas
http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=rim%C ... =-1&les=-1

Jan Leonowicz

«-ша» — вполне распространённый у славян (считается, что Новгородский) вариант сокращения прозвища.

Если говорить о тех же ювелирах, то крест Ефросинии Полоцкой создал Лазарь Богша. А в известном литературном произведении был мастер «Левша».

А слов же, образованных окончанием -ша вообще море.

Kęstutis Čeponis

Вы забываете, что балтские языки и славянские языки довольно близкородственные - и некоторые суффиксы используются и в балтских, и в славянских языках. Среди них и суффикс -ша (-ša).

С другой стороны есть суффиксы, которые используются в балтских языках и в германских языках, а в славянских не используются.

К примеру, суффикс -инг- (-ing-).

Olga Litvinovich

Хорошо, но это не отменяет факта того, что ИЧ - это бывший ИС, и УС сегодня к нему явно лишний.

Это то же самое, что из Медведев сделать Медведевев. Двойное окончание.

Kęstutis Čeponis

-- ИЧ - это бывший ИС---

Нет. :)

-ич- вообще не окончание, а суффикс
https://ru.wiktionary.org/wiki/-%D0%B8%D1%87

А -ис (-is или -ys) это балтское и индоевропейское окончание в именительном падеже.

P.S. В литовском языке славянскому патронимному суффиксу -ич- по своему значению соответствует суффикс -айт- (-ait-), во множественном числе -айч- (-aič-).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ BEI PRIEŠDĖLIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Parašytas: 25 Rgs 2018 23:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/nu_za_l ... ?c=1328955

№340 Kęstutis Čeponis Литва - доктор хаус (№255)

Суффикс -ykla (-y в литовском это длинная и) в слове означает, что это место, где что-то делают...

Valgykla (валгикла) - столовая ("место где люди кушают")

Mokykla (мокикла) - школа ("место где люди учатся")

Kirpykla (кирпикла) - парикмахерская ("место где люди стригутся")

и так далее (слов с этим суффиксом очень много).

**********************************************************

P.S. Всего в литовском языке более 600 суффиксов.

Некоторые используются очень часто, другие - редко...

Вот для примера суффиксы начинающиеся на -а:

-a §207,228,275,332,354,387,410,451,658,707
-acija §205
-agis, -ė §268
-ai §452,1111...,1286
-ainas, -a §585
-ainis, -ė §284,402,640...
-aip §1114
-aitis, -ė §154,426
-alas §182,240,310,335,364
-alys §324
-alitetas §445
-alius, -ė §242,324
-anas, -a §344,601,616
-antas, -ė §271,327
-aras §418
-as §209,229,277,355,386,413,658,707
-astis §191,223
-at §1287
-ata §224,255,383
-atas, -ė §274,328,353,409
-atinis, -ė §636
-atis §188,221
-atorius, -ė §270,384
-atūra §445
-atvė §220
-auja §443
-auti, -auja, -avo §1040,1041,1048,1055,1066
-ava §224,324,442
-ažas §385

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: LIETUVIŠKŲ PRIESAGŲ IR GALŪNIŲ BEI PRIEŠDĖLIŲ REIKŠMIŲ RODYKLĖ

Parašytas: 01 Geg 2020 22:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Суффикс -eik- в языческих именах и из них созданных фамилий - литовский.

Mažeika, Ligeika, Stripeikis, Lygeikis, Valeika, Remeika, Vareikis, Bareikis, Noreika, Burneika, Buteika...

Liubov Zubarevich

А Kanareika?

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

---Kanareika? ---

Ты знаешь такое славянское имя? :)

Еще могу добавить и "копейка". :)

Но и такого имени у славян нет... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: