Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - F.Kauzonas: ar dar ilgai mums leis lietuviškai kalbėti?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

F.Kauzonas: ar dar ilgai mums leis lietuviškai kalbėti?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: F.Kauzonas: ar dar ilgai mums leis lietuviškai kalbėti?

Parašytas: 30 Rgp 2012 22:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

F.Kauzonas: ar dar ilgai mums leis lietuviškai kalbėti?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... i_kalbeti/

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... i/,print.1

2012 rugpjūčio mėn. 30 d. 13:55:13

Ar dar ilgai kalbėsime lietuviškai?.. Vis dažniau šiandien kyla šis klausimas.

Klausime, parašytame raidėmis ir žodžiais, yra pasislėpusi, ką ten „pasislėpusi“, rėkte rėkia dviprasmybė:

a) Dieve, negi šiandien tik gimstanti lietuvių karta bus paskutinė, kuri dar kalbės lietuviškai, o seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba liks tik muziejaus eksponatas?

b) po velnių, ar mes dar ilgai kankinsimės su šita nusenusia lietuvių kalba, kuri mūsų ekonomikai ir kultūrai kliudo greičiau integruotis į Europą ir pasaulį?

O štai ištark šį klausimą balsu ir kalbos melodija, garsinių akcentų išsidėstymas iš karto išduos, su kuo tu: su „a“ ar „b“?

Deja, yra trečias variantas: tu nori pasakyti „a“, o žmogus išgirsta „b“, nes tu neįvaldęs, o kartais ir negimęs kada nors įvaldyti kalbos melodijos, tad tavo garsiniai akcentai paklysta. Tai ypač pavojinga aktoriams ir politikams (Lietuvoje iš esmės tai kol kas viena ir ta pati profesija). Ir kartais jie sako visai teisingus tekstus, o tu girdi nesąmones. Ir šitas negebėjimas arba nenoras gebėti kalbėti viešumoje gali palaidoti ir politinę, ir aktoriaus karjerą.

Apie lietuvių kalbos likimą ir jos melodijas kalbamės su Meile Kudarauskaite, poete, buvusia aktore, docente, Vilniaus aukštosiose mokyklose ilgai dėsčiusia scenos kalbą.

- Miela Meile (vaje, kaip gražiai skamba toks kreipinys), kas, tavo nuomone, šiandien lietuvių kalbai kelia didesnį pavojų: rusų kalba, kuri nenori mūsų paleisti, laikosi į mus įsikibusi dešimtimis rusiškai kalbančių televizijos kanalų, ar anglų, be kurios ne tik Londone, bet ir Vilniuje jau karjeros nepasidarysi.

- Manau, ir viena, ir kita. Tik rusinimui priešinosi jau mūsų tėvai, seneliai, proseneliai, o mes anglų kalbą jau priimame kaip Dievo dovaną. Bet ką gi reiškia tas universalus anglų kalbos vartojimas, jos intensyvus mokymasis, klausymasis?

Angliškos fonetikos, kuri visiškai skiriasi nuo lietuviškos, vaikus Lietuvoje ima mokyti gal nuo devynerių metų. Todėl jie ją lengvai perima. O lietuviškos fonetikos niekas nemoko. Tai lyg savaime suprantama. Ir jau iš vaikų lūpų tu išgirsti lietuviškai ausiai neįprastus aspiruotus priebalsius „D“, „T“. Tik lietuvių kalbą labai mylintis ir labai geras mokytojas vaiką išmoko norminės fonetikos. O kiti - kiek su motinos pienu tos fonetikos gauna, tiek turi.

- Gal, sakau, tiems, kurie tik su motinos pienu yra gavę fonetikos, bet nežino, kaip tas, ką gavo, vadinasi, pasakykime, kad, tariant labai paprastai, fonetika - tai kalbos garsų mokslas.

- Atsimenu scenos kalbą, kaip pasirenkamą discipliną, Pedagoginiame universitete dėsčiau studijuojantiesiems anglų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Prieš įskaitą klausiu jų: „Tai ką jūs sužinojot iš mūsų pabendravimų?“ Ir viena studentė staiga sako: „Sužinojau, kad ir lietuvių kalba turi fonetiką“. Įsivaizduoji, panelė, baigusi Lietuvoje mokyklą, studijuojanti universitete, staiga sužino, kad lietuvių kalba turi fonetiką! Pasirodo, tas lietuvių kalbos grožis, jos prakilnumas mūsų valstybėje yra visiškai išmesti lauk iš lavinimosi sistemos.

- Tai turbūt tuo galima aiškinti atvejus, kai jaunas lietuvis, padirbėjęs vos kelis mėnesius Londone, lietuviškai kalbėdamas jau ima „dainuoti“ visai kitas „melodijas“. Jo lietuvių kalba be fonetikos yra tapusi visiškai neatspari, be mažiausio imuniteto.

- Taip. Kalbos melodijos mokykla galėtų būti ir mūsų klasikinė poezija. Bet tu žinai, su kokiu poezijos „repertuaru“ šiandien mokyklas baigia mūsų abiturientai? „Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai...“

Tai yra gražu, nuostabu, bet kodėl tik tą vieną eilėraštį dauguma iš mokyklos išsineša? Daugiau nieko. Paklausyk: „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis man krūtinę užliek savo šalta banga...“ Girdi? Kalba atkartoja jūros ūžesį, eilėraščio ritmas - bangų ritmą. Kiek čia emocijos, kiek vaizdingumo, kiek muzikos, melodijos. Tai kodėl poezija yra išmesta iš mūsų gyvenimo? Ją bando keisti moderni poezija, jau formos nebėra ir ta poezija jau kaip modernūs suplyšę džinsai.

Kasmet susitinku su vis nauja abiturientų kalba ir vis matau, o ypač girdžiu, kaip vis žemyn, žemyn eina literatūrinis, kultūrinis išprusimas. Atsimenu, vargau su viena studente vokaliste. Niekaip negaliu „prisibelsti“ prie jos ir parodyti kelią į poetinį kūrinį, kad ji suvoktų, ką deklamuoja, kad surastų emocinį santykį su tuo, apie ką skaito. Aiškinu, aiškinu - nė pro kur... Sakau, pasakyk man, Kotryna, kokią tu paskutinę knygą skaitei. Jokios! Pamaniau, nesuprato klausimo. Pakartoju. Jokios... O kai mokeisi mokykloje? Jokios! Mes, girdi, tik ištraukas turėdavome klasėje paskaityti. Ir tu girdėtum, kaip nuoširdžiai mergaitė aiškina, kad ji nėra nieko perskaičiusi.

Ir aš žinau, kad ji ne vienintelė tokia. Daviau savo anūkui, licėjaus pirmūnui, paskaityti Baltušio „Parduotas vasaras“, kurioje tokia vaizdi ir melodinga lietuvių kalba. Po kiek laiko skambinu, klausiu, kaip sekasi skaityt. „Močiute, - sako, - aš negaliu skaityti - aš ten nieko nesuprantu“. Tu gali įsivaizduot? Nesupranta. Jam jau nesuprantami Baltušio žodžiai. Mokinių žodynas numelioruotas visiškai. Tarmės eliminuotos.

- O gal mudu, Meile, pernelyg daug norime? Gyvenimas keičiasi, jaunas žmogus neturi laiko kalbos niuansams ar jos melodijoms. Arba kam jam 80 tūkstančių bendrinių žodžių, surašytų į „Lietuvių kalbos žodyną“, jeigu gyvenime gali išsiversti su penkiais šimtais, „surašytais“ į jo asmeninį žodyną? Ir apskritai lietuvių kalba yra labai sudėtinga, kaprizinga, o kitataučiui ir visai neįkandama?

- Netiesa! Kai šviesaus atminimo Sergejus Larinas, būsimasis pasaulinio garso tenoras, prieš gerus 30 metų baigęs Gorkio pedagogikos institutą, atvažiavo į Lietuvos konservatoriją mokytis dainavimo, jis nemokėjo nė vieno lietuviško žodžio, net nebuvo girdėjęs lietuvių kalbos. Atėjo pas mane rugsėjo 4 d. į paskaitą. Ir mes pradėjome su juo draugauti. Dirbome abu prie kiekvieno jo garsiuko, prie kiekvienos frazės. Koks buvo šito jauno žmogaus pagavumas! Rugsėjį - nė vieno žodžio, o spalį jis jau kartu su lietuviais garsiai skaitė Justino Marcinkevičiaus „Pažinimo medį“. Skaitė tobulai tardamas, viską suprasdamas. Kaip dabar girdžiu jo skaidrų balsą: „Jau buvo aštuoniolika bažnyčių ir trigubai tiek smuklių...“ Paskui, kai jis, jau turėdamas pasaulinę šlovę, atvažiavo į Vilnių, pasakė man: „Dėstytoja, jeigu ne jūs, aš nedainuočiau čia, Vilniuje“. Mano knygelei „Kalbos balso lavinimas“ jis paaukojo 2000 litų. Į knygos titulinį lapą, žiūrėk, įrašiau: „Dėkoju savo buvusiems studentams, dabar solistams Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai, Lilijai Deksnytei, Sergejui Larinui, Vaidui Vyšniauskui už finansinę paramą šiam vadovėliui išleisti“.

- O aš dėkoju tau už šitą liūdną pasišnekėjimą.

P.S. Prancūzų lingvistas Antuanas Mejė (Antoine Meillet) yra viešai prasitaręs: „Kiekvienas, norintis išgirsti, kaip kalbėjo indoeuropiečiai, turi važiuoti pasiklausyti lietuvio valstiečio“.

Tie, kurie A.Mejė patarimu bandys vykti Lietuvon pasiklausyti, kaip kalbėjo indoeuropiečiai, turi paskubėti, nes Lietuvoje gali prasidėti dar viena švietimo reforma.

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: