Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvių kalba

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvių kalba – valstybės ar privatus reikalas?

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvių kalba – valstybės ar privatus reikalas?

Parašytas: 20 Bal 2007 14:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Lietuvių kalba – valstybės ar privatus reikalas?

2007 balandžio mėn. 20 d., Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=12932529

Sprendžiant iš M.Jackevičiaus DELFI publikacijos “Privačiose įmonėse siūloma leisti kalbėti ir nelietuviškai”
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=12817113

Seime diskutuojama galimybė įstatymiškai įtvirtinti pataikavimo politiką nenorintiems mokytis lietuvių kalbos.

Mat, kaip pranešama, “Valstybinės kalbos įstatymo pataisas rengianti darbo grupė siūlo privačiose įmonėse leisti kalbėti ir nelietuviškai”. Susidaro įspūdis tartum iki šiol privačiose įmonėse privatiems asmenims įstatymiškai buvo draudžiama kalbėti tarpusavyje jiems priimtina kalba… Tuomet – skandalas – juk gyvename Europoje, kaip galime drausti žmonėms kalbėti kur nors vienam su kitu jiems priimtina kalba? Bet pasirodo draudimų nebuvo, tiesiog iki šiol galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme privačių įmonių darbo kalba atskirai nebuvo reglamentuojama. Tad, ko siekia pataisų autoriai?

Štai ką DELFI sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė: „Įmonių viduje, nesvarbu, ar tai būtų užsienio įmonė, ar joje dirbtų imigrantai, gali būti kalbama bet kokia kalba, tačiau valstybei ji turi atsiskaityti valstybine kalba. …Jeigu aš būčiau lenkė, kodėl turėčiau savo kolektyve mitingą vesti lietuviškai?“ - stebėjosi seimūnė. „Kas turi teisę kištis į privačią įmonę? Nebent auditas. Svarbu, kad ta privati įmonė atsiskaitytų valstybei valstybine kalba, o kokia kalba bus tvarkoma vidinė dokumentacija, jų reikalas“- aiškino A.Pavilionienė.

Taigi, atrodo, vis tik ne privatų pasišnekėjimą tarpusavyje siekiama įstatymiškai įteisinti privačiose įmonėse, bet įmonių dokumentacijos ruošimo ir raštvedybos darbą bei oficialių įmonės renginių - susirinkimų, “mitingų” ir kt. organizavimą užsienio kalba.

Tuo būdu privačias įmones netiesiogiai siekiama pastatyti šalia Valstybės, padaryti jas užvalstybiniais dariniais, kuriuose dirbtų ne Lietuvos piliečiai, o valdžios skatinami ignoruoti valstybinę kalbą imigrantai. Nors Seimo narė A.Pavilionienė minėtąjį siūlymą laiko labai “europietišku”, bet jo neigiamu poveikiu lietuvių kalbai neabejoja net kai kurie Lietuvos etninių mažumų atstovai, štai pavyzdžiui, Andrzej’us komentuodamas DELFI informaciją rašo: “Ir be pataisų žmones įmonėse tarpusavy kalba taip, kaip jiems patogiau ir šito niekas nesukontroliuos ir neuždraus - tai natūralus dalykas. Siūloma pataisa, tai valstybinės kalbos svarbos pažeminimas. Būčiau lietuviu, tai būčiau prieš. Sutartys ir kiti teisiniai, formalūs dalykai turi būti pildomi valstybine kalba, kitaip bus betvarkė”.

Pirmiausia įmonėms leisime viešus užrašus skelbti nevalstybine kalba, po to suteiksime įstatyminę teisę organizuoti darbo veiklą nevalstybine kalba... kas toliau? Valstybinė kalba liks tik valstybinėms institucijoms, o valstybinių institucijų skaičius bus mažinamas privačiųjų naudai…

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas toliau nagrinėja “Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”. Šio pernai metų Seimo rudens sesijai pateikto, bet nebaigto svarstyti projekto nagrinėjimas bus tęsiamas ir 2007-04-20 d. įvyksiančiame komiteto posėdyje. Naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymu siekiama, atsižvelgiant į naujas politines, ekonomines ir socialines aplinkybes, atnaujinti ir papildyti 1995 m. priimtą Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą. Jau pernai į šio įstatymo projekto aptarimą aktyviai įsitraukė lietuvių kalbos specialistai ir visuomenės atstovai – Seime buvo surengti naujos įstatymo redakcijos viešieji svarstymai, o Lietuvos kultūros kongresas (LKK) ir Lietuvių tautinės kultūros forumas (LTKF) surengė šiam klausimui specialiai skirtą visuomeninę konferenciją – diskusiją, po kurios suformulavo ir pateikė savo pasiūlymus šiam įstatymui.

Konferencijos dalyviai be kita ko atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina įstatymiškai įtvirtinti reikalavimą, jog užsieniečių vardai ir pavardės visuose Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose bei viešuose lietuviškuose tekstuose, nepriklausomai nuo asmens tautybės ir pilietybės, būtų rašomi lietuviškai, o asmenvardžių užrašai kitomis kalbomis galėtų būti pateikti tik kaip papildoma informacija.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymai dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos supaprastinimo visuomenės atstovų buvo įvertinti kaip noras pertvarkyti lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą “pagal masinio neraštingumo standartus”.

Pasak LTKF pirmininko G.Songailos “tauta turi nuolat mokytis savo kalbos, ir valstybės institucijos privalo jai padėti, o ne pataikauti, kartu nyrant į neraštingumą”.

Įstatymiškai įteisinus Valstybinės kalbos neprivalomumą privačiose įmonėse būtų radikaliai susiaurinta valstybinės kalbos vartojimo sfera ir juridiškai įteisintas lietuvių kalbos nykimo procesas. Atsidurtume paradoksalioj situacijoje, kuomet privačių įmonių gausėjimas, kuriose yra neprivalomas valstybinės kalbos naudojimas, keltų potencialų pavojų valstybinei kalbai. Dar daugiau - lietuvių kalba ir privatus sektorius taptų užprogramuotais priešininkais. Plečiantis privačiam sektoriui ir augant imigracijai – tolydžio didėtų grėsmės lietuvių kalbai. Turime atmesti spekuliacijas viešai deklaruojančias būtinybę leisti tai, kas ir taip nedraudžiama, o iš tikrųjų siekiančias apriboti tai, kas Lietuvos piliečiams privaloma. Jei privati įmonė yra Valstybėje, tai jai turi būti privaloma ir valstybinė kalba. Valstybės kalba negali būti nustumta tik į privačių iniciatyvų ir asmeninių problemų sritį.

Į atmintį ilgam įstrigo pasakojimas apie senyvą išeivių porą, grįžusią į prieš daugelį metų prarastą gimtąją Lietuvos žemę… Sunku įsivaizduoti ir įsijausti į jų jausmus, užtvindžiusius sielą aitria praradimo gėla ir saldžiu sugrįžimo džiaugsmu. Po šitiek metų atskirties, drebančia širdim - vėl savo vaikystės ir protėvių žemėje! Eina abu link taksi. Vyras, galantiškai prilaikydamas už parankės žmoną, padeda atsisėsti ant galinės automobilio sėdynės ir kreipiasi į taksistą… “Po litovski neponimaju (t.y. - lietuviškai nesuprantu)” – išrėžia taksistas. Dar bando susikalbėti, bet veltui. Vyras suglumintas, moteris apsiašarojusi… laisvoje gimtinėje, nesuprasti, eina ieškoti lietuviškai kalbančiųjų… Mums tai kasdienybė - jiems pirma pažintis su prarasta Tėvyne ir jau ilgokai laisva Lietuvos valstybe.

Tiek teritorija, tiek ir žmonių skaičiumi esame nedidelė šalis, alinančios ilgalaikės kovos su pavergėjais dėka iki šių dienų išlaikiusi Pasauliui vieną seniausių indoeuropiečių kalbų, be kurios negali išsiversti nė vienas šios kalbų grupės tyrėjas, be kurios neįmanoma deramai pažinti daugumos Europos tautų kalbų istorinio tapsmo. Mūsų pačių ir žmonijos labui lietuvių kalba tegali būti išsaugota tik čia - Lietuvoje. Ar yra dar kokia nors kita teritorija Planetoje kur tai būtų įmanoma? Būtent čia, būtent mes ir būtent dabar turime dėti visas pastangas, kad lietuvių kalba išsiplėtotų, tuomet kai laisvės, demokratijos ir taikos turime daugiausiai.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

RoKas, 2007 04 20 10:59

/// Jei privati įmonė yra Valstybėje, tai jai turi būti privaloma ir valstybinė kalba. Valstybės kalba negali būti nustumta tik į privačių iniciatyvų ir asmeninių problemų sritį.///

100% pritariu J.Vaiškūnui.
*TAUTA GYVENA KALBOJE.
SUNAIKINSI KALBĄ - SUNAIKINSI TAUTĄ.*

Senukas, 2007 04 20 11:04

Bravo autoriui.

Tačiau kaip matome iš kai kurių Seimo narių, VLKK pirmininkės pavaduotojos J. Palionytės pasisakymų ir veiksmų, lietuvių kalba tėra privatus reikalas. Lietuvos valdžiai ir už jos išsaugojimą atsakingiems pareigūnans tai visai nerūpi.

Ar neteks ir vėl tik būrams, kaip Donelaičio laikais, kalbėti lietuviškai ir saugoti šią unikalią kalbą nuo išnykimo. Šiuolaikiniai Lietuvos bajorai žymiai mieliau kalba "geresnėmis" kalbomis: rusų, anglų, lenkų ir kt.

Kuo ne naujoji Žečpospolita yra Lietuva. Juk Vilniaus taryboje jau madas diktuoja irgi poliacy.

Bet broliai nenusiminkime, ir anksčiau ne valdžia išsaugojo mūsų brangią kalbą ir dabar ne ji išsaugos. Taigi, iš tikro, mūsų kalba ir jos išsaugojimas yra mūsų pačių reikalas. Valdžios reikalas šlamšti pinigus į kišenes. Tokia realybė Lietuvoje. Ką renkame, tą ir turime. Pradėkime galvoti.

Baisu, 2007 04 20 12:09

Labai mažai trūksta, kad lietuvių kalba išnyktų: parduotuvių pavadinimai, kaip ir šou vedantieji "suanglėję". Visų tų 'dešimtukų" ar 'žvaigždžių" berniukai,kai vedamų laidų metu kas nors kalba angliškai, beveik neverčia ir niekada nepabrėžia, kad tai ne valstybinė kalba, ko negalima pasakyti, jei kas nors sukalba rusiškai.

Žinoma, mums rusų kalba primena okupaciją, bet panašu yra su ta angliškąja.

Jolanta, 2007 04 20 12:21

Prof. A.Povilionienė (Prisimenu skandalingą jos tapimą profesore) akivaizdžiai pykstasi su protu. Nesuprantu, kodėl toleruojamas rusiškų ar lenkiškų dainų įkyrus transliavimas kirpykluose, kai kuriose kavinėse, taksi. Visi sutinkame, kad savo namuose galime klausytis to, ko norime, bet ne viešame Lietuvos Respublikos gyvenime.

Kitataučiai, brukdami savo kultūrą, mane užgauna.

tiesa yra tokia, 2007 04 20 13:16

Iš viso pasakykite ką veikia ta lietuvių kalbą ginanti institucija, nes ir LTSR laikais lietuvių kalba turėjo didesnes teises negu dabar.

Išeini į gatvę ir ir ant nutriušusios pardotuvėlės for salle. Taip ir yra visa Lietuva FOR SALLE.

Inteligentai, kur Jūs, rašytojai, kur Jūs, mokslininkai, kur Jūs, ir kaip visada liekame mes, kaip mus įvardijo tie išrinktieji prie lovio atsakingi - runkeliai runkeliai.

oi oi, 2007 04 20 13:49

Jeigu vidinė apskaita bus tvarkoma lenkiškai ar rusiškai, tai tada kaip galės mūsų kontroliuojančios įstaigos juos patikrinti? Apskaitos standartai turi būti TIK lietuviški.

Kokia čia dabar dar nesąmonę išrado p. Povilionienė?

Taip išeina, kad žaliavų gavimo, nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos apskaita bus tvarkoma lenkiškai, o mokesčių inspekcijai teiks deklaracijas lietuviškai? Apsurdas. PVZ.: apskaitininkė bus lenkė, tai ji ir tvarkys apskaitą lenkiškai, o lietuviai galės žiūrėti kaip ožiai į vartus.

Juk visa juodoji buhalterija yra vidaus apskaitoje vedama. Taip išeina, kad jau įteisiname juodąją buhalteriją.

Krachas lietuviams su savo lietuvių kalba. Nėr kalbos - nėr tautos. Tai gal Vilnius tegul pereina į Lenkiją, ko lenkai trokšta, ir bus tvarka, liks Žemaitija su savo kalba ir jūra.

KestaS, 2007 04 20 14:06

Nepriklausomos Lietuvos valstybės svarbiausia paskirtis yra išsaugoti lietuvių kalbą ir lietuvių tautą, o ne pataikauti Europą valdantiems kosmopolitams.

Akivaizdu, jog yra daug mankurtų, kurie siekia įgyvendinti Suslovo 1945 metais ištartą teiginį: "Lietuva liks, bet be lietuvių".

nu, 2007 04 20 14:14

Geras straipsnis.

Labai gaila, kad Lietuvoje reikia ginti nuo valstybinių įstaigų ne tik asmeninius, bet net ir viešus tautos ir valstybės interesus, tarsi būtume okupuota šalis.

Turbūt, jokioje ES šalyje šalies kalba nėra taip nepuoselėjama ir nesaugoma kaip lietuvių kalba Lietuvoje.

Dažnai susidaro įspūdis, kad Valstybinės kalbos komisijoje (kaip ir daugelyje institucijų) dirba visiški diletantai, kartais sunku patikėti, kad jie taip elgiasi vien tik dėl runkeliško naivumo, bukumo ir tautos interesų nesuvokimo... net pagalvoji, gal jie įtakojami ir vairuojami gudresnių sąmoningų Lietuvos priešų?

dzūkas, to, 2007 04 20 14:14
to linqua to rag

Ponas, jei TAU lietuvių kalba, kur kiekviena raidė tariama kaip parašyta,yra nešiuolaikinė tai galiu priminti kad yra pasaulyjeb tokia prancūzų kalba, kurioje 4 raidės EAUX tariamos kaip O. Yra pasaulyje tokia anglų kalba kurios visos parašytos žodyje raidės, bet nei viena jų netariama.

Tai kaip tamstai atrodo kurios kalbos modernesnės?

kim, 2007 04 20 14:21

MAŽUMOS VYRIAUSYBE
gal jau pasiuntėt ką parvežti stalino saulės, kad pradedate dorotis su savo, vaikų ir protėvių švenčiausiu turtu_ LIETUVIŲ KALBA

A t s i p e i k ė k i t

Nacionalistas, 2007 04 20 14:37

Visiškai akivaizdu, jog tikrai atėjo laikas visiems lietuviams patriotams, tautininkams ir nacionalistams galų gale pamiršti visus savo menkus ir nereikšmingus nesutarimus, susivienyti į vieną galingą jėgą ir padaryti tai, ką nepadarėme 1990-1992 metais: paimti valdžią Lietuvoje ir išvalyti valstybę nuo joje prisidauginusių sovietinių-komunistinių-kagėbistinių šiukšlių, tokių kaip ponia Povilionienė bei panaši kosmopolitinė bjaurastis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 20 Bal 2007 14:41. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Bal 2007 14:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Privačiose įmonėse siūloma leisti kalbėti ir nelietuviškai

2007 balandžio mėn. 10 d., Mindaugas Jackevičius, http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=12817113

Valstybinės kalbos įstatymo pataisas rengianti darbo grupė siūlo privačiose įmonėse leisti kalbėti ir nelietuviškai. Tačiau oponentai baiminasi, kad dėl to įmonėse lietuvių kalba išnyks. „Įmonių viduje, nesvarbu, ar tai būtų užsienio įmonė, ar joje dirbtų imigrantai, gali būti kalbama bet kokia kalba, tačiau valstybei ji turi atsiskaityti valstybine kalba“, - DELFI aiškino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Anot jos, sandorius tarp įmonių siūloma leisti sudaryti abiems pusėms priimtina kalba, tačiau valstybės institucijoms reikėtų atsiskaityti valstybine kalba.

Įstatymo projekto pataisų siūlytojai pageidavo, kad įstatymas reglamentuotų ir privačią korespondenciją, tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija pareiškė, jog niekas neturi teisės kištis į privatų susirašinėjimą.

Iki šiol galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme privačių įmonių darbo kalba nereglamentuojama.

Tačiau komiteto nariui Povilui Jakučioniui atrodo, kad minėtu siūlymu siaurinama valstybinės kalbos naudojimo erdvė. „Kas iš to, jeigu kalba bus giriama ir aukštinama, tačiau ja nebus šnekama. Ji numirs“, - baiminasi parlamentaras.

Parlamentaras mano, kad jei įmonėse bus leidžiama darbo kalba ne lietuvių, lietuviškai ten kalbama nebebus. Anot jo, problema ypač aktuali Vilniaus krašte, Klaipėdoje ir Visagine. Kaip pavyzdį jis pasitelkė įmones „Teo“ ir „Mažeikių nafta“, kuriose per 95 proc. darbuotojų – lietuviai.

P. Jakučioniui neramu, kad „Mažeikių naftoje“ bus pradėta kalbėti lenkiškai. Jo žiniomis, bendrovėje „Teo“ lietuviškai jau beveik nekalbama. Dėl šios priežasties komiteto narys palaiko senąjį įstatymą, nes „aname bent jau nepasakyta, kad kalbėti nelietuviškai galima“.

„Jeigu aš būčiau lenkė, kodėl turėčiau savo kolektyve mitingą vesti lietuviškai?“, - stebėjosi M. A. Pavilionienė. Tačiau, pasak jos, jeigu šio susirinkimo klausytųsi nors vienas nesuprantantis lenkiškai, vertimą į lietuvių kalbą reikėtų užtikrinti.

Įstatymo pataisose siūlyta įteisinti valstybinę privačių įmonių kalbą. „Kas turi teisę kištis į privačią įmonę? Nebent auditas. Svarbu, kad ta privati įmonė atsiskaitytų valstybei valstybine kalba, o kokia kalba bus tvarkoma vidinė dokumentacija, jų reikalas“, - sakė parlamentarė.

Siūlymą privačiose įmonėse leisti kalbėti ir nelietuviškai Seimo narė laiko europietišku.

Subtitrų vaikiškuose filmuose neliks

Siūlomos Valstybinės kalbo įstatymo pataisos numato, kad filmai vaikams kino teatruose turi būti dubliuojami (kiekviena rolė įgarsinama atskirai) arba įgarsinami (filmas įskaitomas vienu balsu). Kadangi maži vaikai neperskaito subtitrų, jų atsisakyta.

Kino industrijos įgaliotas atstovas siūlė, kad valstybė padengtų filmų dubliavimo ir įgarsinimo išlaidas. „Mes pasakėme – jeigu verslininkai sugeba išlaikyti kino teatrą, jie turėtų rasti pinigų ir filmų dubliavimui“, - teigė M. A. Pavilionienė.

Komitetas taip pat pritaria siūlymui, jog atsakomybė už kiekvienos užsienyje pagamintos prekės lietuvišką instrukciją tektų ne gamintojui, o prekiautojui. Įstatymo projekte numatyta, kad prekybininkas turės užtikrinti, jog prekės turinys ir naudojimo tikslas būtų išdėstyti taisyklinga lietuvių kalba.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: