Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Keiskime svetimžodžius ir skolinius lietuviškais žodžiais

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Keiskime svetimžodžius ir skolinius lietuviškais žodžiais

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Keiskime svetimžodžius ir skolinius lietuviškais žodžiais

Parašytas: 18 Sau 2012 15:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Keiskime svetimžodžius ir skolinius lietuviškais žodžiais

Šaltinis - http://alkas.lt/2012/01/14/tinklaveika- ... ment-37000

Kemblys:
2012 01 15 11:13

revoliucijos – perversmai? (šiuo atveju)
metodus – būdus ? (šiuo atveju)
sukompromituoti – sugadinti Įvaizdį? (šiuo atveju)
aktyvių – veiklių? (šiuo atveju)
oficialiu pretekstu – vieša dingstimi? (šiuo atveju)
spec. – ypatingom? (šiuo atveju)
specialiai – tam tyč (pagal Vaiškūną)

Šaltinis - http://alkas.lt/2011/10/05/kaune-prasid ... /#comments

Kemblys:
2011 10 06 12:09

Šiuo atveju galima buvo ir lietuviškais žodžiais išsireikšti:

organizuoti koncertus – rengti pasirodymus
simbolizuojantis – išreiškiantis, ženklinantis
partneriais – renginio bendrininkais
folkloro kolektyvus – tautinių dainų, šokių būrelius
festivalio – šventės (parašyta pavadinime)
edukacinę – švietėjišką, auklėjamąją
biudžetą – pajamų, išlaidų sąmatą

Šaltinis - http://alkas.lt/2011/12/02/a-butkus-tau ... /#comments

Kemblys:
2011 12 03 22:26

egzistencija – būtis, buvimas (šiuo atveju pavadinime labiau būtų tikę žodžiai ‘išlikimas’, ‘gyvavimas’)
istorija – praeitis (šiuo atveju – ‘praeities raida’)
prioritetas – pirmumas (šiuo atveju – ‘svarbiausiu dalyku’)
imperija – valstybė (šiuo atveju – ‘didžiojoje valstybėje’, kaip, pvz., mūsų ‘Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje’, kurią taip pat galima įvardinti ‘imperija’)
aktas – (šiuo atveju – ‘išrinktųjų sprendimo paskelbimas’)
patriotiškas – tautiškas
antiunijinis – (šiuo atveju – ‘sąjungos ardymo’)

Bamblys > Kemblys:
2011 12 04 16:39

“Imperija” ir “valstybė” – ne visai tas pat. Kaip “kuosa” ir “paukštis”. Valstybių visokių būna, imperija – tik viena iš valstybės formų.
“aktas” – “išrinktųjų sprendimo paskelbimas”? “Aktas” yra dar ir dokumentas, ne tik veiksmas.
“istorija” – “praeitis”, “praeities raida”? Tai “istorikas” – “praeities raidininkas”?

Šaltinis - http://alkas.lt/2011/12/25/alkas-lt-sve ... /#comments

Jonas Vaiškūnas:
2011 12 28 11:24

elementorius – pradžiamokslis
familiarus - tiesmukiškas, bičiuliškas kalbėjimas

Šaltinis - E.Girskis. Baubsime tol, kol mus išgirsite!
http://alkas.lt/2012/02/22/e-girskis-ba ... /#comments

Kemblys:
2012 02 22 11:38

Nežinau kokiomis prasmėmis Girskis vartojo svetimžodžius, bet šiuo atveju straipsnyje būtų tikę išsireiškimai:

patriotų – tautiškai nusiteikusių,
demokratiškos – laisvų rinkimų,
konteksto – bendros visumos,
signalą – ženklą (tiesiogiai išversta!),
istorija – praeitimi

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 23 Vas 2012 17:48. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Sau 2012 14:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Įvairios diskusijos šiuo klausimu internete:

Keiskime tarptautinius žodžiu lietuviškais
http://www.google.lt/#hl=lt&cp=42&gs_id ... 24&bih=601

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime tarptautinius žodžiu lietuviškais

Parašytas: 26 Sau 2013 18:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Idealas - siekiamybė

Demokratija - tautovalda.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime tarptautinius žodžiu lietuviškais

Parašytas: 04 Vas 2013 13:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/educatio ... &com=1&s=1

Kybartietis- Repečkaitei,
2011 12 18 11:31

Jeigu rašai (nors ir pliurpalus) rašyk lietuviškai.

Čia tau žodynas:

kvestionuoti - abejoti;

deklaruoti - paskelbti;

suklasifikuoti - surūšiuoti;

naratyvas - išdėstymas, pasakojimas;

ritualai - apeigos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime tarptautinius žodžiu lietuviškais

Parašytas: 16 Vas 2013 20:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://alkas.lt/2013/02/15/vasario-16-a ... ment-84752

Kemblys:
2013 02 16 07:20

„Šiais globalizacijos, socialinės atskirties ir visuomenės degradacijos laikais tautinėms idėjoms lieka vis mažiau vietos. Politikai ir žiniasklaidos atstovai aktyviai užsiima nutautinimo ir iškrypėlių propaganda, o taikius tautinius judėjimus engia, skleidžia apie „juos melagingą informaciją. Kiekvienas gali nebaudžiamas niekinti mūsų valstybės simbolius, o iš patriotiškai nusiteikusių žmonių, norinčių pagerbti tautos didvyrius, bandoma atimti teisę laisvai žygiuoti miestų gatvėmis. Visuomenėje įsigalėjęs abejingumas žlugdo tradicijas, moralę, pagarbą valstybei ir jos istorijai, todėl mes, Lietuvių Tautinio Jaunimo sąjunga, kviečiame vieną svarbiausių mūsų valstybei datų – Vasario 16-ąją švęsti kartu“, – rašoma LTJS pranešime.

“globalizacijos, socialinės, degradacijos, idėjoms, Politikai, aktyviai, propaganda, informaciją, simbolius, patriotiškai ,tradicijas, moralę,istorijai, datų” – Tiek svetimžodžių keturiuose sakiniuose!!!!!!!!!!!!

Kemblys:
2013 02 16 10:06

Parašiau tą patį lietuviškai. Nemanyk, kad neįmanoma jų minčių išreikšti lietuvių kalba – noro tik reikia.

„Šiais, pasaulį apimančiais, visuomenės atskirties ir visuomenės nuosmukio laikais tautiniams siekiams lieka vis mažiau vietos. Visuomenės veikėjai ir žiniasklaidos atstovai veiksmingai užsiima nutautinimo ir iškrypėlių tiesų skleidimu, o taikius tautinius judėjimus engia, skleidžia apie juos melagingas žinias. Kiekvienas gali nebaudžiamas niekinti mūsų valstybės ženklus, o iš tautiškai nusiteikusių žmonių, norinčių pagerbti tautos didvyrius, bandoma atimti teisę laisvai žygiuoti miestų gatvėmis. Visuomenėje įsigalėjęs abejingumas žlugdo papročius, dorovę, pagarbą valstybei ir jos praeičiai, todėl mes, Lietuvių Tautinio Jaunimo sąjunga, kviečiame vieną svarbiausių mūsų valstybei dienų – Vasario 16-ąją švęsti kartu“.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime tarptautinius žodžius lietuviškais

Parašytas: 17 Vas 2013 21:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kemblys:
2013 02 17 06:54

“lojalius” – ištikimus, atsidavusius

„falsifikuoja” - klastoja

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime tarptautinius žodžius lietuviškais

Parašytas: 25 Vas 2013 19:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kuršių nerijos nacionaliniame parke – reindžeriai

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... riai/96067

2013-02-23

Nuo 2013 m. kovo mėn. Kuršių nerijos nacionaliniame parke reindžerio funkcijas vykdys 6 valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kurie vietos gyventojus ir parko lankytojus konsultuos direkcijos kompetencijos klausimais, įgyvendins prevencinio pobūdžio priemonės, teiks informaciją parko lankytojams, ves ekologinius edukacinius užsiėmimus ir ekskursijas po Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Taip pat vykdys stebėseną ir teiks pagalbą aplinkosauginę kontrolę vykdančioms institucijoms. Reindžerį parke galite atpažinti pagal specialią aprangą, kurią žymi skiriamieji ženklai su Kuršių nerijos nacionalinio parko simbolika.

Parko reindžeris - kas tai?

Parko arba miško reindžeris - tai žmogus, kurio funkcija nacionalinių, ir regioninių parkų apsauga. Ši pozicija skirtingose šalyse skirtingai vadinama, tačiau „Reindžerio“ pavadinimas naudojamas daugelyje pasaulio šalių. Juos galima sutikti ir pas mūsų kaimynus – Latvius.

Įprastai teigiama, kad reindžerio funkcijas atliekantis žmogus padeda apsaugoti žmones nuo žmonių, žmones nuo gamtinių išteklių ir gamtinius išteklius nuo žmonių. Parko reindžerio profesija apima keletą dalykų, todėl parko reindžeriai turi turėti įvairiapusių gebėjimų.

Trumpa istorija - nuo ko viskas prasidėjo?

Pirmieji parko reindžeriai atsirado dar devyniolikto amžiaus antroje pusėje, kartu su pirmaisiais nacionaliniais parkais JAV - Yosemite ir Yellowstone.

Įkūrus parkus, federalinė valdžia pastebėjo, kad įstatymai be teisėsaugos parkuose neveikia. Todėl netrukus keletui vietinių vyrų buvo suteikta teisė palaikyti tvarką parke ir išvengti vyravusio chaoso. Iš visų šių vyrų, dirbusių Yellowstone geriausiai žinomas kalnų žmogus Harry Yount, buvęs civilinio karo kareivis.

Reindžerio funkcijos parke

Šiuolaikinių parkų reindžerių pareigos įvairios ir skirtingos kaip ir parkai, kuriuose jiems tenka dirbti. Tačiau kad ir kokia specializacija bebūtų, pagrindinis reindžerių tikslas - išsaugoti parko vertybes ateities kartoms ir šviesti lankytojus.

Būtent tai ir yra įgyvendinama taikant skirtingas reindžerių vykdomas funkcijas.

- Teisėsaugos. Reindžeriai užtikrina įstatymų bei parko reikalavimų laikymąsi lankantis parko teritorijoje.

- Informacijos apie paveldą teikimas ir edukacija. Parko reindžeriai teikia įvairiapusę informaciją parko lankytojams - nuo oro prognozių ar transporto tvarkaraščių iki ekskursijų, supažindinančių su parko objektais.

- Pagalbos teikimas. Reindžeriai gali suteikti pirmąją pagalbą.

- Priešgaisrinė apsauga. Reindžeriai dalyvauja gaisrų gesinime.

Kai kuriose šalyse reindžeriai dirba kaip dispečeriai. Jie atsakingi už pagalbos skambučius, taip pat komunikuoja su kitas funkcijas atliekančiais reindžeriais, kaip pavyzdžiui atsakingais už teisėsaugą ar gaisrų gesinimą. Parko dispečeriai suteikia būtiną informaciją skambinančiam nukentėjusiajam, kol atvyksta pagalba. Parko dispečeriai taip pat atsakingi už parko teritorijoje veikiančias pagalbos sistemas, tokias kurios įspėja apie pasiklydusius lankytojus parko teritorijoje ar kilusius gaisrus.

Reindžeris turi turėti specialių žinių ir atitinkamą išsilavinimą. Panaudodami savo žinias, reindžeriai apsaugo gamtos išteklius ir istorines vertybes esančias teritorijoje, kurioje jie dirba. Todėl daugelio sričių specialistai dirba kaip reindžeriai.

Dažniausiai tai biologai, ekologai, miškininkai, hidrologai, istorikai, paleontologai ir t.t. Šiose srityse dirbantys reindžeriai atlieka aplinkos stebėseną, ir informuoja visuomenę, rašydami straipsnius apie savo tyrimų rezultatus. Jų kaupiama informacija papildo informaciją apie saugomą teritoriją bei edukacines programas, taip pat padeda efektyviau saugoti teritoriją ir joje esančius objektus.

Reindžeriai, kurie dirba administracijoje rečiau pastebimi parko teritorijoje. Daugelyje situacijų parko administracijos darbuotojus galima traktuoti kaip reindžerius, kadangi jie užtikrina parko atliekamų funkcijų tąsą. Jie gali būti atsakingi už saugomos teritorijos politiką, biudžetą, žmogiškuosius išteklius, informacines technologijas ir kitas administracines veiklos funkcijas.

Reindžerystė Lietuvoje

Reindžerystės principai Lietuvoje - naujiena. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad saugomose teritorijose daugiau ar mažiau aplinkos apsaugos kontrolę vykdo keletas institucijų, kurių kompetencija nėra aiškiai atskirta, dėl ko saugomų teritorijų pareigūnų vykdoma kontrolė kelia didžiausią įtampą saugomose teritorijose, priėmė sprendimą saugomose teritorijose pradėti diegti, prevencija pagrįstus reindžeriško darbo principus.

Būtina pažymėti tai, kad saugomų teritorijų direkcijos buvo įsteigtos ne kaip inspekcinės institucijos (jų misija – išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, vertybių, jas tvarkyti, organizuoti pažintinį turizmą ir pan.), kontrolė yra papildoma galimybė užtikrinti apsaugą, žinoti situaciją, bet ne pagrindinė veikla.

2012 m. spalio 11 d. buvo patvirtintos Saugomų teritorijų direkcijų vykdomos priežiūros, pagrįstos prevencija, (reindžerystės) gairės. Šios gairės numato, kad reindžerystė - saugomos teritorijos direkcijos veikla, kuria siekiama šviesti vietos gyventojus, saugomos teritorijos lankytojus ir kitus suinteresuotus asmenis, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą, mažinti biurokratizmą, didinti informacijos apie veiklos galimybes ir veiklos apribojimus prieinamumą, užtikrinti teritorijos priežiūrą ir apsaugą, prioritetą teikiant prevencinių priemonių taikymui, pagalbos kontrolę vykdančioms institucijoms teikimui.

Pagrindiniai reindžerystės siekiai:

- Saugomų teritorijų direkcijų administracinės atsakomybės taikymu pagrįsta veiklą perorientuoti į pagalba ir bendradarbiavimu orientuotą veiklą;

- Didinti vietos gyventojų ir saugomos teritorijos lankytojų sąmoningumą kuo plačiau skleidžiant tinkamą, teisingą, objektyvią informaciją apie saugomas vertybes ir veiklos galimybes;

- Užtikrinti, kad reikalavimai veiklai saugomose teritorijose būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami;

- Skatinti saugomų teritorijų direkcijų ir vietos gyventojų, bendruomenių, institucijų, verslo subjektų partnerystę.

Pagrindiniai reindžerystės prioritetai:

- Tiesioginis bendravimas ir bendradarbiavimas su vietos gyventojais, bendruomenėmis, kitomis suinteresuotų asmenų grupėmis;

- Konsultavimas ir prevencijos vykdymas; konsultuojami suinteresuoti asmenys saugomos teritorijos direkcijos kompetencijos klausimais, įgyvendinamos prevencinio pobūdžio priemonės, padedančios suinteresuotiems asmenims laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemonės taikomos kaip paskutinės (ultima ratio) priemonės.

Pagrindinės reindžerių veiklos sritys:

- Informacijos teikimas;

- Ekologinis švietimas;

- Teritorijos ir infrastruktūros priežiūra/teritorijos tvarkymas ir būklės vertinimas;

- Stebėsena (monitoringas);

- Pagalba aplinkosauginę kontrolę vykdančioms institucijoms.

Informaciją parengė: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Martinas Duobinis

Kuršių nerijos nacionalinio parko informacija

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

mPm
2013-02-23 15:12

Tarnyba tai reikalinga. Bet pavadinimas jos labai kvailas. Negi trūksta lietuviškų žodžių?

Pas mus geriausiai žinomas reindžeris yra Chuck Norris. Toks panašumas žmones gali ir prajuokinti, o gali atsirasti ir reindžerių "kietumą" norinčių patikrinti :)

Žygeivis
2013-02-23 15:42

Įdomu, ką veikia Valstybinė Lietuvių kalbos komisija?

Matyt, miega, kaip ir pastaruosius kelioliką metų...

Už tokių nelietuviškų "pavadinimų" suteikimą Lietuvos Valstybėje esančių nacionalinių parkų pareigūnams, atsakingiems už tai parkų vadovams turėtų būti skiriamos tokio dydžio baudos, kaip, pvz., skiriamos Prancūzijoje (aš jau nekalbu apie tai, kad toks vadovas ten tuoj pat išlėktų iš darbo).

Kada baudos už tokius nusikaltimus ir pas mus, kaip Prancūzijoje, siektų metų algą, retas kuris iš jų išdrįstų žaloti Lietuvių kalbą.

Andrius Almanis
2013-02-25 14:56

Buvo kreiptasi į Kalbos komisiją dėl tinkamo termino, bet nesugebėjo tokio rasti.

Tarp kitko, yra paskelbtas konkursas tinkamam lietuviškam atitikmeniui, galgi ir bus toks rastas, taigi žodį "reindžeris" kol kas galima vertinti kaip darbinį terminą (o gal jis ir paliks, ką gali žinoti, juk lietuvių kalbos žodyne yra toks žodis).

Žygeivis
2013-02-25 18:29

1. Žodis "reidžeris" yra ne Lietuvių kalbos žodyne http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp, o Lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių terminų žodyne.

2. Jei jau nerandate tinkamo Lietuvių kalbos žodžio, tai pasivadinkite "žygeiviais".

Kiekvieno žygeivio pareiga yra saugoti ir globoti Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės kultūros bei gamtos paveldą.

1968 m. lapkričio 2 d. netoli Rykantų, ties pilkapiais, įvyko Vėlinių šventimas. Jame dalyvavęs Tadas Šidiškis pasiūlė Tautinio judėjimo dalyviams vadintis žygeiviais.

Žodis "žygeivis" kilęs iš žodžio "žygis". "Žygis" tai nelengva kelionė, darbas ar veiksmas.

Remiantis Rimanto Matulio žodžiais, patį žygeivio terminą sugalvojo Jonas Trinkūnas.

Bendroji žodžio reikšmė: "Karys - Lietuvybės gynėjas ir puoselėtojas".

Plačiau čia:

Kęstutis Čeponis. LIETUVOS ŽYGEIVIŲ JUDĖJIMO IŠTAKOS IR ISTORIJA
viewtopic.php?f=71&t=7749

P.S. Beje, savo pirmine reikšme "ranger" ir reiškia "klajūnas". :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime tarptautinius žodžius lietuviškais

Parašytas: 19 Lap 2013 12:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kokių žodžių vertinimas pakeistas naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime?

http://www.vlkk.lt/lit/104604

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (pirmas leidimas 2005 m.) atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius, vartoseną (kai kurie siūlymai neprigijo, kai kurie skoliniai įgijo tam tikrų stilistinių reikšmės niuansų, reikalingų tam tikro stiliaus tekstuose ir pan.), pakeistas kai kurių skolinių vertinimas.

Skoliniai, kurių vertinimas pakeistas iš griežtesnio į du statmenus brūkšnius (vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai):
altimètras tarpt. || tech. aukščiãmatis (buvo svet. vngt.)
anšlãgas tarpt. || muz., teatr. añtplūdis (buvo svet. vngt.)
anū̃kas, -ė skol. | vaikáitis, -ė (dukráitė, sūnáitis) (buvo skol. ||)
archipelãgas tarpt. || geogr. salýnas (buvo svet. vngt.)
aršùs, -ì skol. || 1. pìktas, -à; 2. kerštìngas, -a; 3. smarkùs, -ì; nartùs, -ì (buvo svet. vngt.)
audiokanãlas tarpt. || tech. gar̃so dãžnių kanãlas (buvo svet. vngt.)
autodidãktas, -ė tarpt. || savamõkslis, -ė (buvo svet. vngt.)
1 bagètas tarpt. || spec. rė́mjuostė (buvo svet. vngt.)
bãlius skol. || puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis (buvo svet. vngt.)
bìntas tarpt. | vỹturas (buvo svet. vngt.)
bintúoti tarpt. | vỹturiuoti; (ap)rìšti (buvo svet. vngt.)
bistrò tarpt. || užkandìnė, ùžeiga (buvo svet. ntk.)
bòileris tarpt. || (vandens) šildytùvas (buvo svet. vngt.)
1 bordiū̃ras tarpt. || šalìgatvio bortẽlis (buvo svet. ntk.)
bòrdinis, -ė tarpt. || tam̃siai raudónas, -a, vỹšninis, -ė (buvo hibr. vngt.)
chãki tarpt. || rusvai̇̃ žalsvà (spalva) (buvo svet. vngt.)
disciplinà tarpt. || 1. ped. dalỹkas; 2. drausmė̃ (antroji (drausmės) reikšmė buvo svet. vngt.)
domkrãtas tarpt. || kėlìklis (buvo svet. vngt.)
eklèras tarpt. | maist. plikýtas pyragáitis (buvo svet. vngt.)
ekvãtorius tarpt. || geogr. pusiáujas (buvo svet. vngt.)
ekvinòkcija tarpt. || astr. lygiãdienis (buvo svet. vngt.)
fãkelas tarpt. || dẽglas (buvo svet. vngt.)
farširúoti tarpt. || maist. įdarýti (buvo svet. vngt.)
farvãteris tarpt. || jūr. laivãkelis (buvo svet. vngt.)
fitomeliorãcija tarpt. || ž. ū. žéldinamoji meliorãcija (buvo svet. ntk.)
forsúoti tarpt. || spar̃tinti; dìdinti (buvo svet. vngt.)
fundameñtas tarpt. || pãgrindas, pãmatas, atramà (buvo svet. vngt.)
furùnkulas tarpt. | šùnvotė (buvo svet. vngt.)
futliãras tarpt. || 1. dė̃klas; makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė (buvo svet. ntk.)
galà (koncertas) tarpt. || iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas) (buvo svet. ntk.)
garderòbas tarpt. || 1. (visà) aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė (buvo svet. ntk.)
golbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų riedulỹs (buvo svet. ntk.)
grìlis tarpt. || keptùvas (buvo svet. vngt.)
hospitalizúoti tarpt. || (pa)guldýti į ligóninę (buvo hibr. vngt.)
incèstas tarpt. || kraujómaiša (buvo svet. vngt.)
ingredieñtas tarpt. || 1. sudedamóji dalìs; 2. dgs. maist. sudėtìs (buvo svet. vngt.)
kaladė skol. || 1. trìnka; 2. (kortų) málka (buvo svet. vngt.)
kaladėlė skol. || 1. trinkẽlė; 2. kubẽlis (buvo hibr. vngt.)
kalãnas tarpt. || zool. jū́rinė ū́dra (buvo svet. vngt.)
kalkuliãtorius tarpt. || skaičiuotùvas (buvo svet. vngt.)
kapišònas tarpt. || gobtùvas (buvo svet. vngt.)
kapòtas tarpt. || tech. añtvožas, dañgtis; gaũbtas (buvo svet. ntk.)
karbùnkulas tarpt. | pìktvotė (buvo svet. vngt.)
kãriesas tarpt. || ėduonìs (buvo svet. vngt.)
2 klynas skol. || 1. tar̃pkojis, šãkumas; 2. antùkas, prãrėžas (buvo svet. vngt.)
kontineñtas tarpt. || geogr. žemýnas (buvo svet. vngt.)
kontineñtinis, -ė tarpt. || geogr. žemýninis, -ė (buvo svet. vngt.)
kornišònai tarpt. || maist. (marinúoti) agurkė̃liai (buvo svet. ntk.)
kòrtai tarpt. dgs. || sport. tèniso aikštýnas (buvo svet. vngt.)
kòrtas tarpt. || sport. tèniso aikštẽlė (buvo svet. vngt.)
krosbrýdingas tarpt. || ž. ū. (vei̇̃slių) krỹžminimas (buvo svet. ntk.)
matrãcas skol. || rė́minis čiužinỹs (buvo svet. ntk.)
meridiãnas tarpt. || dienóvidinis (buvo svet. vngt.)
nesesèras tarpt. || reikmenìnė, reikmenų̃ dėžùtė, skrynẽlė (buvo svet. ntk.)
ofèrta tarpt. || ekon. 1. rãštiškas pasiū́lymas; 2. siū́lomoji káina (buvo svet. ntk.)
pándusas tarpt. || núovaža, núožulna (buvo svet. ntk.)
papamobìlis tarpt. || pópiežiaus automobìlis (buvo svet. ntk.)
paralèlė tarpt. || geogr. lygiãgretė (buvo svet. vngt.)
parkomatas tarpt. | bìlietų automãtas (buvo svet. ntk.)
parkometras tarpt. | stovė́jimo skaitìklis (buvo svet. ntk.)
parkuoti tarpt. || statýti (automobilį) (buvo hibr. ntk.)
pìknikas tarpt. || ìškyla (buvo svet. vngt.)
plastmãsė psn. || plãstikas (buvo svet. vngt.)
plastmasi̇̀nis, -ė psn. || plastikìnis, -ė (buvo svet. vngt.)
portjė tarpt. || svet. dùrininkas (buvo svet. vngt.)
próanūkis, -ė skol. | próvaikaitis (pródukraitė) (buvo skol. ||)
respektabilùs, -i̇̀ tarpt. || orùs, -ì; garbùs, -ì (buvo svet. vngt.)
rolingbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų mestìnis (buvo svet. ntk.)
salvìnija tarpt. || bot. plūstìs (buvo svet. ntk.)
siurprìzas tarpt. || staigmenà; netikėtùmas (buvo svet. vngt.)
skelètas tarpt. || anat. griáučiai (buvo svet. vngt.)
skvòšas tarpt. || sport. si̇́eninis (buvo svet. vngt.)
snùkeris tarpt. || sport. ángliškasis biliárdas (buvo svet. ntk.)
solstìcija tarpt. || astr. saulė́grįža (buvo svet. vngt.)
šnìcelis tarpt. | maist. pjausnỹs (buvo svet. vngt.)
švei̇̃corius tarpt. || dùrininkas, -ė (buvo svet. vngt.)
tarpkontineñtinis, -ė tarpt. || tarpžemýninis (buvo svet. vngt.)
tèsteris tarpt. || 1. tech. tikrìklis, tikrintùvas; 2. chem. bandìklis; 3. mėginỹs, mėginukas (buvo svet. ntk.)
tofù tarpt. || maist. sòjų varškė̃ (buvo svet. ntk.)
turnikètas tarpt. || sukami̇́eji vartẽliai, kryžmìniai vartẽliai (buvo svet. ntk.)
vãjus skol. || 1. kampãnija; ãkcija; 2. triùkšmas, šurmulỹs, sujudìmas (buvo svet. ntk.)
vulkãnas tarpt. || geogr. ugnìkalnis (buvo svet. vngt.)

Skoliniai, kurių vertinimas kiek pašvelnintas (iš svet. ntk. į svet. vngt.):
amaretis svet. vngt. – maist. migdõlinis sausai̇̃nis (buvo svet. ntk.)
banda svet. vngt. – 1. gaujà; 2. grùpė (buvo svet. ntk.)
biplanas svet. vngt. – tech. dvìsparnis, dvispar̃nis lėktùvas (buvo svet. ntk.)
brasas svet. vngt. – sport. plaukìmas krūtinè (buvo svet. ntk.)
buksyras svet. vngt. – 1. vilktìs; 2. vilkìkas (buvo svet. ntk.)
buljonas svet. vngt. – maist. sultinỹs (buvo svet. ntk.)
butonjerė svet. vngt. – ãtlapo kilpẽlė; ãtlapo púokštė (buvo svet. ntk.)
datatorius svet. vngt.– spec. dãtos spaũdas, datuotùvas (buvo svet. ntk.)
deltaplanas svet. vngt. – av., sport. skraidỹklė (buvo svet. ntk.)
diagonalė svet. vngt. – įstrižai̇̃nė (buvo svet. ntk.)
espadrònas svet. vngt. – sport. kárdas (buvo svet. ntk.)
getrai svet. vngt. – 1. blauzdìnės; 2. añtbačiai; 3. tam̃prės (buvo svet. ntk.)
gilzė svet. vngt. – tūtà, tūtẽlė (buvo svet. ntk.)
irisas svet. vngt. – bot. vil̃kdalgis (buvo svet. ntk.)
kėgelbanas svet. vngt. – 1. sport. kė́glių tãkas; 2. kė́glinė (buvo svet. ntk.)
kerlingas svet. vngt. – sport. akménslydis (buvo svet. ntk.)
kronšteinas svet. vngt. – gémbė (buvo svet. ntk.)
kūkalis svet. vngt. – bot. ráugė (buvo svet. ntk.)
lamperija svet. vngt. – stat. ãpvadas; dailýlentė (buvo svet. ntk.)
minoritetas svet. vngt. – mažumà (buvo svet. ntk.)
mitelšpilis svet. vngt. – sport. pártijos vidurỹs (buvo svet. ntk.)
mogulas svet. vngt. – sport. gūbrìnis (buvo svet. ntk.)
monoplanas svet. vngt. – tech. vi̇́ensparnis, vienspar̃nis lėktuvas (buvo svet. ntk.)
nipelis svet. vngt. – tech. 1. į̇́mova; 2. ùžmova (buvo svet. ntk.)
parkingas svet. vngt. – (automobìlių) aikštẽlė (buvo svet. ntk.)
pomponas svet. vngt. – siuv. bum̃bulas (buvo svet. ntk.)
prekursorius svet. vngt. – chem. pìrmtakas (buvo svet. ntk.)
primulė svet. vngt. – bot. raktãžolė (buvo svet. ntk.)
rifliai svet. vngt. – spec. riẽvės (buvo svet. ntk.)
rolmopsas svet. vngt. – maist. sil̃kių suktinùkas (buvo svet. ntk.)
rozariumas svet. vngt. – rožýnas (buvo svet. ntk.)
rozetė svet. vngt. – el. kištùkinis lìzdas (buvo svet. ntk.)
salvija svet. vngt. – bot. šalavìjas (buvo svet. ntk.)
satelìtas svet. vngt. – astr. palydõvas (buvo svet. ntk.)
satelìtinis, -ė svet. vngt. – astr. palydõvinis, -ė (buvo svet. ntk.)
sensorius svet. vngt. – tech. jutìklis (buvo svet. ntk.)
serigrafija svet. vngt. – men. šilkogrãfija (buvo svet. ntk.)
šarmas svet. vngt. – žavesỹs, patrauklùmas; kerai̇̃ (buvo svet. ntk.)
šarnyras svet. vngt. – tech. lañkstas (buvo svet. ntk.)
špalerinis, -ė hibr. vngt. – ž. ū. žardẽlinis, -ė (buvo svet. ntk.)
špaleris svet. vngt. – ž. ū. 1. žardẽlis; 2. gyvãsienė (buvo svet. ntk.)
štrichas svet. vngt. – 1. lìnija; brūkšnỹs; 2. brúožas (buvo svet. ntk.)
štrichuoti svet. vngt. – brūkšniúoti (buvo svet. ntk.)
triplanas svet. vngt. – tech. trìsparnis, trispar̃nis lėktùvas (buvo svet. ntk.)
zinija svet. vngt. – bot. gvaizdū̃nė (buvo svet. ntk.)

Vertinimas pagriežtintas vos keleto žodžių:
bicepsai svet. ntk. = raũmenys (buvo svet. vngt.)
bukmeikeris, -ė svet. ntk. = lažýbų tárpininkas, -ė; totalizãtoriaus tárpininkas (buvo svet. vngt.)
kliringas svet. vngt. – ekon. tarpùskaita (buvo tarpt. ||)
kontrãktas svet. vngt. – sutartìs (buvo tarpt. ||)
šampinionas svet. ntk. = bot., maist. pievãgrybis (buvo svet. vngt.)

Čia neteikiamas sąrašas žodžių, kurių vertinimas keistas iš dviejų statmenų brūkšnių į vieną ar atvirkščiai, tekstų kūrėjų ir redaktorių skoliniai, žymimi vienu ar dviem brūkšniais, vertintini atsižvelgiant į konkretų tekstą, į konkrečią kalbinę situaciją.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime tarptautinius žodžius lietuviškais

Parašytas: 30 Kov 2015 23:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vidmantas Povilionis:

- ne "šventikas" (tai vertinys iš rusų "священник"), o "dvasininkas",

- ne "armija", o "kariuomenė".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Keiskime svetimžodžius ir skolinius lietuviškais žodžiais

Parašytas: 31 Kov 2020 20:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Jonas Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I)

http://alkas.lt/2020/03/30/j-vaiskunas- ... s#comments

2020 03 30 02:55

Nors beveik visų mintys prikaustytos prie karo su koronavirusu, bet vis tik noriu atkreipti dėmesį ir į virusą ėdantį mūsų gimtąją kalbą bei dvasią. Abiejų užkratų šaknys regis tos pačios – „pažangusis“ globalizmas. Tik kūno mirtis atrodo grėsmingesnė ir išreklamuota labiau nei kalbos.

Mūsų gimtoji kalba, nepridengta jokiais šarvais ir apsauginėmis kaukėmis, jau seniai varstoma viso pasaulio garsų ir raidžių virusų. Negausios mokslininkų pajėgos ir valstybiniai kalbos saugotojai – bejėgiai prieš juos. Ir čia jokia valstybinė komisija ar inspekcija, kūno ir dvasios užkratų, be mūsų pačių Lietuvos piliečių sąmoningo veikimo nesustabdys.

Žinau tuos kurie kirs kirviu – „Sąmokslo teorija! Ne svetimybės skverbiasi – tarptautiniai žodžiai įsilieja į mūsų senąją kalbą kaip kalbos pažangos nešėjai! Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi – kinta ir mūsų senoji kalba – prisitaiko prie pažangos. Ji turi būti atvira, kaip ir šiuolaikinė visuomenė, turi suspėti paskui pažangą, o ne stabdyti laisvą žodžių judėjimą…“

„Tarptautinis“ ir „pažanga“ žodeliai nuskausminantys mūsų gimtosios kalbos irtį, kad kuo plačiau atvertume duris, langus ir sienas visiems atbėgėliams iš svetur. Tai labai aiškiai matau ir jaučiu gana ilgai dirbdamas internetinio naujienų laikraščio vyr. redaktoriumi. Jei rašalu ir dažais žodžius į viešumą išlydėdavome perleisdami dar pro įdėmaus kalbos tvarkytojo peržiūras ir pataisymus, tai dabar nesuvaldomas klaviatūrų ir pelių kopy/peistų tauškėjimas per kompiuterių langus ir bevieles erdves bežadžiais negyvėliais nusmaigstė mūsų vyzdžius ir smegenis.

Sijodamas rašinių srautą per savo dėmesį kasdien išgyvenu svetimžodžiais suvarpytą gimtąją kalbą – pūliuojančią, jau kadaise pašlovintomis svetimybėmis –„tarptautiniais žodžiais“. Gaila, kad esame nepajėgūs, nespėjame ir nenorime kuri naujiems reiškiniams naujų žodžių, naujų sąvokų, gyvenimas kinta greičiau nei mūsų kalbininkai mirkčioja ir mikčioja… Tad šiandien rašau ne apie tuos į mūsų kalbą įsiskverbusius žodžius, kuriems nespėjome sukurti savų lietuviškųjų atitikmenų. Nesiūlau keisti televizoriaus į tolveizį ar troleibuso į vielabraukį… Nors kodėl gi ne? Kvailai ir neįprastai skamba? Taip, nes įprantama – vartojant, prigyja – kalbant. Juk, pavyzdžiui slovakai, užuot sakę „teatras“ taria – divadlo, o „kompiuterį“ vadina – počítačový. Ir nekam nejuokinga.

Šiandien rašau apie kitos rūšies svetimžodžius, kuriuos tvirtai galima pavadinti užkratu, nes jie su galinga jėga į užmaršties pašalius stumia neseniai dar įprastus, plačiai prigijusius ir plačiai vartotus gausius savo atitikmenis – giliašaknius mūsų gimtosios kalbos žodžius. Dauguma šių svetimžodžių išplito per mokslo kalbas, kuriose jie sėkmingai tebenaudojami kaip nujautrintos, nuasmenintos, nuo gyvosios kalbos atitrauktos sąvokos. Tai dažnai senųjų lotynų bei graikų kalbų žodžių vediniai. Mokslo kalbai tokie žodžiai būtini, jie sėkmingai tarnauja kaip įrankiai leidžiantys pasaulį ir jo reiškinius perskrosti tartum savotišku nuasmenintu beaistriu peiliu siekiant tiriamų reiškinių objektyvios, tai yra nutautintos ir nuasmenintos prasmės suvokimo. Įvairių mokslų bei amatų kalbos, kaip ir įvairių socialinių visuomenės sluoksnių žargonai – įprastas reiškinys ir patys savaime nekelia grėsmės mūsų gimtajai kalbai tol kol jiems nesudaromos išskirtinės palankios sąlygos skverbtis į kasdienės bendrinės kalbos vartojimo erdvę.

Būtent tokios sąlygos ėmė rastis plintat visuotiniam švietimui, kai mokyklas ir universitetus baigę mokslo žmonės ėmė šviesti visuomenę per spaudą, radiją, TV. Tačiau anksčiau šią plėtrą dar pristabdė gyvi gimtos kalbos ir jos tarmių savaiminio raiškos būdo tesėjai. Studentas, o ir Universiteto profesorius kalbėdamas su savo seneliu ar tėvu buvo priverstas laikinai atsijungti nuo akademinio cecho kalbos ir persijungti į kasdienę savo krašto žmonių gimtąją kalbą ar tarmę. Išplitus internetui, išmirus senoliams, juos pakeitę jaunesni seneliai, baigę universitetus, su savo anūkais jau sėkmingai susikalbantys mokslo sąvokų ir gimtosios kalbos žargonu… Švietimas, gyvenimas, šiuolaikinės ryšio priemonės, ES projektų kalba padarė savo – dabar jau ne tik universitetininkai, bet darželinukai, moksleiviai ir net žmonės neturintys gyvenamos vietos bendrauja ir mąsto gyvosios kalbos ir kalbinių negyvėlių mišiniu.

Šį vyksmą stebiu nuo vidurinės mokyklos laikų jau daugiau nei 40 metų. Padėtis nuo to laiko sparčiai pakito ne mūsų gimtosios kalbos naudai. Dar prieš 12 metų rašiau, kad „jau seniai pribrendo reikalas rengti ne eilinį „Tarptautinių žodžių žodyną“, bet „Didžiųjų svetimžodžių – parazitų sąvadą“, kuriame būtų atskleista, kokius mūsų kalbos žodžius ir posakius iš kasdienės vartosenos jie yra linkę išstumti ir kokiu būdu jų vartojimas iškreipia lietuvišką kalbėseną ir mąstyseną.“

Politinei ir elektroninei globalizacijai įsibėgėjus šiandien lietuviškais žodžiais ir mąstymo būdu darosi vis sunkiau prasibrauti pro mūsų galvose vis sparčiau diegiamas tarptautines operacines sistemas ir būti išgirstam ir suprastam.

Visai neseniai vieno pranešimo spaudai autorei parašiau, kad jos rašinyje dešimtis kartų pasikartojantis svetimžodis emocija, -os išstumia nė karto nepaminėtą lietuvišką žodį jausmas, jausmai ir jo vedinius: įsijausti, nujausti, pajausti, išjausti, atjausti, pasijausti… Ir ką gi? Sulaukiau atsakymo, kad emocija ir jausmas visai ne tą patį reiškiantys žodžiai… Pasirodo emocijos tai ne jausmai, o daug talpesnė platesnė sąvoka… Bet kas gi suteikia žodžiams reikšmes ir prasmės talpumo, jei ne mes patys juos vartodami, kalbėdami jais – reikšdami savo jausmus, mintis, sielos būsenas… Nustokime tarti gimtuosius žodžius ir jų prasmės, reikšmių laukas susitrauks iki nago juodymo. Juk žodžiai galiausia reiškia tai – ką mes jiems valingai priskiriame.

Mūsų gimtosios kalbos žodžiai nuo peršamų, brukamų ir apmokamų svetimybių skiriasi viena esminga savybe – jie turi šaknis, šaknis mūsų gimtosios kalbos viduje. Šaknis, kurios juos riša sieja su kitais lietuvių kalbos žodžiais. Kas būtų jei mūsų dantys neturėtų šaknų? Būtų nejautrūs, jų neskaudėtų… Bet gyvo danties, kaip ir akies, niekas lengva ranka neatiduoda. Dantis už dantį, akis už akį, – taip sakoma. Savas gyvas dantis visada brangesnis už patį geriausią negyvą svetimą implantą. Ir nors implantas negenda, jo neskauda, jis nejautrus… bet mes iki šiol dar pasisakome už savąjį – gyvą.

O dabar trokštame kuo daugiau žodžių negyvėlių, nejaudinačių, neįkvepiančių, nejautrių mūsų proto, sielos ir jausmų raiškos implantų? Žodžių neturinčių šaknų mūsų gimtosios kalbos gelmėse, bejausmių, bukinančių protą, marinančių sielą?

Pakeiskite gimtąjį žodį jausmai svetimžodžiu emocijos arba žodį sužeidimas – svetimžodžiu trauma ir pasižiūrėkite ką jie daro su mūsų kalba. Tokie žodžiai neturėdami šakninio ryšio su kitais mūsų gimtosios kalbos žodžiais siekia sau palenkti – iškreipti pačią mūsų minties eigą ir neatpažįstamai išvartyti lietuviškus sakinius, kad galėtų kaip rakštis, kaip virusas įsiskverbti gimtosios kalbos gyvan audinin. Juk nepasakysime įsiemocino, nuemocino, paemocino, išemocino, atemocino, pasiemocino ir tt., vadinasi, tik vienu šiuo svetimžodžiu išrausime iš gimtosios kalbos visą daugiažodę lietuviško žodžio jausmai vedinių įvairovę ir iškreipsime lietuvišką sakinio sandarą ir minties eigą.

Juk nesakysite užuot susižeidžiau – susitraumavau, užuot pažeidžiau – patraumavau, užuot įžeidžiau – įtraumavau… Tad teks darkyti minties dėstymo būdą sakinyje ir tari: patyriau traumą. Bet juk sužeisti nepasakojame apie kokią nors savo patirtį, o tiesiog labai aiškiai išsitariame apie tai kas iš tikrųjų įvyko – susižeidžiau, susimušiau, susitrenkiau, įsipjoviau, užsigavau…

Kitas pavyzdys – visą viešąją erdvę užplūdęs vėžiažodis – problema. Prisikabinęs prie mūsų sakinių jis naikina mūsų bėdas, rūpesčius, nesklandumus, nesėkmes, trūkumus… Tarsi tikras geradėjas neturintiems leidžia turėti problemų su pinigais, su sveikata, su protu…

Internetinių ryšių voratinklis svetimžodžių užkratui tarpti kuo palankiausia dirva.

Čia surašiau dabar dažniausiai pranešimų spaudai srautais į Alkas.lt redakciją atkeliaujančių ir žiniasklaidos visuotinai platinamų dažniausių grėsmingų svetimžodžių sąrašą:

ADAPTACIJA – pritaikymas, priderinimas, suderinimas…
ALBUMAS (muzikinis) – plokštelė
APLODISMENTAI – plojimai
CEREMONIJA – iškilmės, kartais – apeiga
DEMONSTRUOTI – rodyti, parodyti, pristatyti, supažindinti…
EDUKACIJA – švietimas, mokymas, pratybos ir pan.
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI – mokymai, pratybos, apmokymai, pamokos arba pagal veiklos rūšį – drožimo pamokos, kalvystės pamokos, sodų vėrimo mokymai ir tt.
EMOCIJOS – jausmai
ENERGINGAS – guvus, judrus, veiklus, nerimstantis…
FESTIVALIS – šventė
FOTOGRAFIJA – nuotrauka,
FOTOGRAFUOTI – traukti, nutraukti
HARMONIJA – darna, dermė
INFORMACIJA – pranešimas, žinia, naujiena, pastaba, paaiškinimas, patikslinimas ir tt., priklausomai nuo aplinkybių
INFORMUOTI – pranešti, supažindinti, paaiškinti
INOVACIJA – naujovė
IZOLIACIJA – atskirtis, atskyrimas, atsiskyrimas, vienatvė ir tt., priklausomai nuo aplinkybių
KOMENTARAI – pastabos, nuomonės, prierašai, paaiškinimai, aiškinimai, pasisakymai ir tt.
KOMPOZICIJA – derinys, išdėstymas, sandara
KONTAKTAS – sąlytis, santykis, ryšys, sąryšis, santykių palaikymas, bendravimas, tarpusavio supratimas
KONTROLIUOTI – valdytis, susivaldyti, suvaldyti, išlikti ramiam, tikrinti, stebėti, sekti, užtikrinti, prižiūrėti, paklusti ir tt., priklausomai nuo sakinio
MAČAS – rungtynės, varžybos, žaidynės
MITAS – pastaruoju laiku neapgristai pradėtas naudoti kaip žodžių prasimanymas, išsigalvojimas, netiesa, melas, pramanas ir kt. pakaitalas
NOMINACIJA – įvardijimas, paskelbimas, žymėjimas (dažnai vartojamas įvardinant tam tikrą pasiekimų sritį už kurią asmenims teikiami apdovanojimai – pvz. už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį ir pan. Bet šis žodis dažnai klaidingai vartojamas ir vietoj žodžių apdovanojimas, apdovanotieji), NOMINANTAI – įvardinti, paskelbti tam tikrų apdovanojimų verti asmenys (kuriems apdovanojimas dar nepaskirtas).
ORGANIZUOTI – rengti
ORGANIZATORIUS – rengėjas
PARLAMENTAS (Lietuvos , Latvijos, Lenkijos) – Seimas
PARLAMENTARAI (Lietuvos) – Seimo nariai
PARTNERIS – pora, porininkas, dalyvis, bendrininkas, bendradarbis, bendras, mylimasis, meilužis, palyda, palydovas, padėjėjas, pagalbininkas, pašnekovas, bičiulis, dalininkas, bendražygis, sąjungininkas, draugas, žmona, vyras, mergina, vaikinas, draugužis, sėbras…
PILOTAS – lakūnas, oreivis
PRESTIŽINĖ PREMIJA – garbingas apdovanojimas
PRIZAS – apdovanojimas, dovana
PROBLEMA – bėda, rūpestis, nesklandumas, nesėkmė, trūkumas – priklausomai nuo reikalo
PRODUKCIJA – gamyba, gaminiai, dirbiniai
PRODUKTAS – gaminys, dirbinys
PUBLIKA – žiūrovai, lankytojai, klausytojai, visuomenė, žmonės…
REKOMENDUOTI – patarti, pasiūlyti
REKOMENDACIJA – patarimas, pasiūlymas
RITUALAS – apeiga
SEZONAS – pvz. jei teatro, TV, tai – kūrybiniai metai, jei gamtos – tai metų laikas, pvz. MEDŽIOKLĖS SEZONAS – medžioklės metai, medžioklės metas
SITUACIJA – padėtis
STARTAS – pvz. renginio STARTAS – šiuo atveju pradžia
ŠOU – pasirodymas, pramoginis renginys
TEMPAS – sparta, greitis
TRADICIJA – paprotys
TRAUMA – sužeidimas, susižeidimas, PATIRTI TRAUMĄ – susižeisti
TURAS – kelionė arba ratas (1-as varžybų TURAS – 1-as varžybų ratas ir pan.)
VIZITAS – išvyka, kelionė, viešnagė, apsilankymas

Pradžiai tiek. Jei leidinių redaktoriams pavyktų atkreipti dėmesį ir sąmoningai užkardyti bent šio riboto skaičiaus svetimžodžių sklaidą žiniasklaidos priemonėse, tai būtų pirmas sąmoningas žingsnis, pirmas valingas veiksmas stabdant gimtosios kalbos užkratą. Nors trumpam pasvajokime – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pataria, o Lietuvos visuomeninis transliuotojas stengiasi neįsileisti nė vieno šių svetimžodžių į savo kuriamas laidas… Tai neįmanomas iššūkis?

Gal būt ir taip.

Bet kai Tauta netenka savo valstybės – sienų, ginklų, kariuomenės, pinigų, bankų, piliečių – ją vis dar gali apsaugoti paskutinė Tautos dvasios tvirtovė – gimtoji kalba.

Mūsų kalba.

Autorius yra Alkas.lt vyr. redaktorius, Asociacijos „Talka – kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 11 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: