Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 17:14

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 12 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 31 Lie 2008 19:37 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Šaltinis - http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/0 ... on_02.html

Akademikas Zigmas Zinkevičius - Lietuvos sūnus, garsinantis tėvynės vardą pasaulyje


     2005 m. sausio 4 d. Lietuvos mokslų akademija minėjo savo iškiliojo nario akademiko Zigmo Zinkevičiaus aštuoniasdešimties metų sukakties jubiliejų. Ta proga Mokslų akademijos Konferencijų salėje vyko vadinamieji Akademiniai skaitymai, jubiliatas padarys įdomų pranešimą „Iš studijų apie krikščionybės ištakas Lietuvoje: Rytų apeigų krikščionybė“. Šiandien, sausio 5-ąją, Vilniaus universiteto Baltojoje salėje bus atidaryta paroda „Akademikui Zigmui Zinkevičiui 80“.

     Akad. Z.Zinkevičius gimė Juodausių vienkiemyje, netoli Ukmergės. Šio miesto gimnazijoje įgytos žinios atvėrė jam kelią į Vilniaus universitetą, kuriame dirbo ir studijavo lituanistikos mokslus 1945–1950 metais. Jau studijų metu ryškėjo jo, kaip būsimo mokslininko, pašaukimas, didelis darbštumas bei principingumas, akiračio platumas bei analitinis mąstymas. Baigęs universitetą, studentams dėstė dialektologiją – lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimo mokslą. 1966 metais išleido „Lietuvių dialektologiją“, kurioje pateikta lyginamoji lietuvių kalbos tarmių fonetika ir morfologija, 75 tarmių fonetinių duomenų žemėlapiai. Ši dėstytojo Z.Zinkevičiaus knyga pažymėta valstybine premija.

     1956–1962 ir 1964–1968 metais Z.Zinkevičius dirbo Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu, 1973–1988 metais – Lietuvių kalbos, 1988–1989 metais - Baltų filologijos katedrų vedėju. 1967 metais jam buvo suteiktas filologijos mokslų daktaro laipsnis, 1969–aisiais – profesoriaus vardas, 1987 metais jis tampa Lietuvos mokslų akademijos narys.

      Besidomintiems lituanistika, jau be minėtos „Lietuvių dialektologijos“, žinoma jo šešiatomė „Lietuvių kalbos istorija“, taip pat knygos „Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai“, „Iš lietuvių istorinės akcentologijos“, „Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVIII a. pradžioje“, „Kazimieras Būga“ ir kt.

      Jubiliatas organizavo ir lituanistinių kalbos vadovėlių aukštosioms mokykloms parengimą ir leidimą, pats parašė nemažai šios tematikos vadovėlių, kaip antai, „Kalbotyros pradmenys“, „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ ir kt.

      Akad. Z.Zinkevičiaus darbai, jo skleistos mintys dar sovietinės okupacijos metais atliko nepaprastai didelį vaidmenį kovojant su rusinimu, palaikant lietuvišką tautinę savimonę, skatinant ypač jaunimą domėtis savo kalbos, krašto istorija. Ne tik domėtis, bet ir didžiuotis savo tauta, savo dvasine kultūra, jos svarbiausiu elementu - turtinga skambia kalba.

      Šis laikotarpis ir mane sieja su Z. Zinkevičiumi. Ir ne todėl, kad esame bendravardžiai. Z. Zinkevičius buvo mūsų, lituanistų studentų, dėstytojas Vilniaus universitete, kartu su kitais mūsų iškiliaisiais dėstytojais Juozu Balčikoniu, Juozu Pikčilingiu, Jurgiu Lebedžiu, Meile Lukšiene, Irena Kostkevičiūte, Vanda Zaborskaite, kurie savo paskaitomis, savo žodžiu dažnai primindavo būsimų lituanistų mokytojų pareigą saugant lietuviško žodžio dvasią, ragino labiau domėtis savo šaknimis, garbinga Lietuvos istorija.

      Mes jutome šių, kad ir dažnai netiesiogiai pasakytų žodžių prasmę, rūpinomės leidimais patekti į vadinamuosius spec. fondus, kad galėtume ten paskaityti ar nusirašyti nesuklastotą prieškario Maironį, Vaižgantą, išspausdintus to meto periodikoje mums rūpimus straipsnius, dirbome, mokėmės, svajojome apie laisvą Lietuvą, ne vienas įsitraukėme į pogrindinius antisovietinius jaunimo būrelius.

     Ir dabar pagalvoju, kaip svarbu turėti tą jaunatvišką siekį, ypač mokyklos slenkstį peržengiančiam jaunimui ir studentui, vedantį į gyvenimo prasmės geresnį suvokimą, į pozityvių žinių troškulio patenkinimą, į dvasinio gyvybingumo išsaugojimą, rengiantis tapti tikrais Lietuvos kūrėjais, jos darbininkais. Tuos idealizmo sparnus tuomet stiprino ir dėstytojo Z. Zinkevičiaus paskaitos.

     Smagu pažymėti, kad jis daug prisidėjo mūsų kurse rengiant gerus savo dalyko mokovus – lituanistus. Tai - Valentinas Ardžiūnas, Adolfas Gurskis, Albertas Ružė, Juozas Aputis, Jonas Jackevičius, Henrikas Kubilius, Leopoldas Stanevičius, Genutė Šeduikytė, Elena Skaudvilaitė, Marytė Eidukevičiūtė, jau a.a. Algis Vaitkus, Henrikas Valeika bei kt. Ir aš galiu didžiuotis, kad buvau akad. Z. Zinkevičiaus mokinys, bendraujantis su juo ir dabar.

     Apie akad. Z.Zinkevičių, tą darbščiąją lietuviškojo mokslo bitutę, apie jo kūrybinę veiklą būtų galima dar daug rašyti. Tiesa, nemažai ir prirašyta. Dar reikia priminti kitą jo produktyvaus gyvenimo tarpsnį: 1995–1996 metais jis užėmė labai atsakingas pareigas – dirbo Lietuvių kalbos instituto direktoriumi.

     Tos pačios pareigos vedinas, akad. Z.Zinkevičius sutiko būti Lietuvos švietimo ir mokslo ministru aštuntojoje po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybėje. Apie tai jis rašo savo knygoje „Kaip aš buvau ministru“: „Gerai suvokiau man siūlomų pareigų svarbą ir mano sutikimo atveju prisiimamą didelę atsakomybę. Juk norima man patikėti sritį, kuri lems Lietuvos ateitį. Kokia bus mokykla, tokia išaugs ir jaunoji karta – Lietuvos ateitis.

     Aiškiai jutau du svarbiausius ir labai pribrendusius pertvarkos uždavinius:

    1) būtinai reikėjo pasiekti, kad mokykla ugdytų ne Sovietų Sąjungos, bet Lietuvos piliečius, gimtojo krašto patriotus,

    2) skubiai sustabdyti lietuvių nutautinimą per mokyklas Pietryčių Lietuvoje, kur lietuvybė jau kabojo ant plauko.


    Šių dviejų neatidėliotinų uždavinių vykdymas, pasakyčiau, didžiųjų tautos skaudulių gydymas, tebebuvo bemaž nepradėtas. Jų vykdymo ir turėjau pirmiausia imtis“.

     Naująjį Lietuvos švietimo ir mokslo ministrą bei jo darbo programą sveikinome visi, kuriems rūpėjo Lietuvos ateitis.

     Z.Zinkevičius Lietuvos švietimo ir mokslo ministro pareigas ėjo nuo 1996 m. gruodžio 10 d. iki 1998 m. kovo 25-osios. Matėme jo gražius darbo vaisius. Čia nenoriu minėti apie jo išdavimą. Ministrą išdavė jo aplinkos žmonės.Tegul būna tų žmonių, dažnai viešai deklaruojančių savo krikščioniškas pažiūras, sąžinės reikalas. Tik pridursiu, kad akad. Z.Zinkevičius, turėdamas krikščioniško gyvenimo nuostatą, kurį laiką vadovavo ir pačiai Lietuvos krikščionių demokratų partijai.

      Mano buvusio Mokytojo Z.Zinkevičiaus nuopelnai Lietuvai ir jos mokslui yra labai ryškūs. Jis – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių mokslų akademijos akademikas, profesorius, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, taip pat Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos, Norvegijos mokslų akademijos ir Latvijos mokslų akademijos narys, Latvijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, Herderio premijos laureatas, 28 knygų ir per 500 straipsnių lietuvių bei užsienio kalbomis autorius.

     Tai štai toks tas Lietuvos užaugintas sūnus, ukmergiškis, savo veikla ir mokslo darbais garsinantis pasaulyje savo motinos – Lietuvos vardą.

      Sveikiname garbųjį akademiką, švenčiantį garbingo gyvenimo jubiliejų. Linkime kuo geriausios sveikatos, laimingų Naujųjų metų, Dievo palaimos gyvenimo žingsniams gražiai darbuojantis Lietuvos labui.

Zigmas Tamakauskas
Kauno miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Rgs 2008 23:58. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 11 Rgs 2008 23:48 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Akademiko Zigmo Zinkevičiaus darbai internete


(nurodė Salvis)

Žiūrėti - http://zinkevicius.dtiltas.lt/

Zigmas Zinkevičius
Bibliografija
Prof. Zinkevičiaus darbų bibliografija, 1948–2003.
Lietuvių kalbos istorija
III tomas. Senųjų raštų kalba, 1988.
Tautos kilmė
Zigmas Zinkevičius, Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Česnys, Tautos kilmė (elektroninė knygų serija Lietuva), 2006.

Rinktiniai straipsniai
Turiniai, t. I–IV, 2002–2004.

1605 m. katekizmo kirčiavimas
Žodžių rodyklė.



Straipsniai internete
I. Ar pirmoji lietuviška knyga vėlavo? (Dienovidis, 1996.10.18, Nr. 40 – 41)

II. Kaip atsirado pirmoji lietuviška knyga? (Dienovidis, 1996.11.22, Nr. 46)

III. Mažvydo rašomosios kalbos kilmė (Dienovidis, 1996.12.20, Nr. 50–51)

IV. Ar Mažvydas pirmasis rašė lietuviškai? (Dienovidis, 1997.01.10, Nr. 2)

V. Kas prieš Mažvydą rašė lietuviškai? (Dienovidis, 1997.01.17, Nr. 3)

VI. Kada pradėta lietuviškai rašyti? (Dienovidis, 1997.01.24, Nr. 4)


Aloyzas Vidugiris, Zietelos šnektos žodynas, 1998 (recenzija, Archivum Lithuanicum, t. 1, 1999)


Apie lietuvių pavardes kitakalbiuose šaltiniuose (Lituanistica, 2001 m. Nr.1)

Apie Mikalojaus Daukšos raštų kalbos ištakas (1999)

Dar kartą apie an tipo junginių siaurinimą (Lituanistica, 2002 m. Nr. 2)

Der zerteilte Dialekt der Litauer (1996, 2002)

Introduction to The History of the Lithuanian Language (1996)

Krikščionybės ištakos Lietuvoje (2005)

Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį? (2005)

Літва і Беларусь. Што думаюць беларусы пра мінуўшчыну нашага і свайго краю? (2005)

Lietuvių kilmės mįslę įmenant (XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, 2005, p. 25–36)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kanceliarinės slavų kalbos termino nusakymo problema

Проблема визначення терміну канцелярської слов'янської мови Великого Князівства Литовського

Праблема вызначэння тэрміну канцэлярнай славянскае мовы Вялікага Княства Літоўскага
   
   (1993 m. rugsėjo 28–30 d. įvykusios Vilniuje tarptautinės konferencijos "Lietuva – Ukraina: istorija, politologija, kultūrologija" medžiaga = Матеріали міжнародної наукової конференції: "Литва - Україна: історія, політологія, культурологія", що відбулася у Вільнюсі 28–30 вересня 1993 р. / sudarytoja ir vertėja Nadija Neporožnia. Vilnius, 1995, p. 12–19)

Lietuvos vardo kilmė (1999)  (Voruta, Mažoji Lietuva)

Martynas Mažvydas' language (1996)

Mokymo procesas be tautinio ugdymo (2003)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 02 Sau 2009 00:13 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas Zinkevičius. Senosios Lietuvos valstybės vardynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Išleidimo metai: 2007, 87 p.

http://www.google.lt/search?client=fire ... ie%C5%A1ka

Paveikslėlis

Anotacija

   Ši knyga – tai autoriaus atsakas į šiuo metu dažnus ginčus tarp lietuvių ir gudų istorikų dėl Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kilmės. Ginčuose vis atsigręžiama į vardyną, juo argumentuojama. Dažnai tai daroma nekvalifikuotai, neteisingai aiškinami istoriniai dalykai.

   Šioje knygoje stengiamasi šių dienų kalbos mokslo duomenimis paaiškinti Lietuvos valstybės vardyną – vietovardžius ir asmenvardžius, kad tokių klaidingų samprotavimų ir komentarų rastųsi kuo mažiau.

   Knyga skiriama ir menkai su kalbos mokslu susipažinusiems, ir išsilavinusiems skaitytojams, net kalbininkams bei studentijai, moksleivijai – visiems, kam įdomi mūsų valstybės praeitis ir dabartis.

Šaltinis - http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?doc ... anguage=lt

Turinys

Pratarmė 7

Įvadas I: Apie vardyną 9

Jo ištyrimas 9, pseudomokslinė rašliava 9, senovės lietuvių dvikamieniai
asmenvardžiai 10, jų trumpiniai ir pravardinės kilmės vardai 10,
pavardžių atsiradimas 10, paveldėti vardai ir atneštiniai
krikštavardžiai 11, atspindėjimas svetimkalbiuose istorijos šaltiniuose 12,
šių tyrimo sunkumai 12, apie pseudomokslinę vardų analizę 12

Įvadas 11: Senieji lietuvių (baltų) ir gudų (slavų) santykiai 15

Lietuvių vardyno raidos sąsaja su baltų slavėjimo vyksmu 15,
slavų skverbimasis į baltų žemes 15, variagai ir Rusios valstybė 17, Rytų
apeigų krikščionybės vaidmuo, baltų substratas 18, lietuvių protėvių
sąlytis su slavais 19, Lietuvos valstybė 19, slavakalbiai ir lietuviakalbiai
gyventojai 20, Rytų krikščionybės atspindžiai šių dienų lietuvių kalboje ir
vardyne 22, gudai ir Lietuvos valstybė 23, istorijos iškraipymai 24

Geografiniai vardai 25

Etnonimas Lietuva 25

Ankstyvieji paminėjimai 25, vardo lietuviškoji (su ie), latviškoji (ei) ir
slaviškoji (i) tradicijos 26, etimologiniai samprotavimai: ankstyvieji 28,
hidroniminė hipotezė (Lietauka-Lietava) 28, etnonimo senumas 33,
pirmykštės lietuvių materialinės kultūros lokalizavimas ir Lietuvos vardo
plėtra 33, slavakalbiai gyventojai ir gudų tautos kilmė 33,
Lietuvos valstybės užuomazgos 37, valstybės kūrėjai (lietuviakalbiai) ir
slavakalbių indėlis 37

Miesto tipo ir kitos svarbiosios gyvenvietės 39

Vilnius 39, Trakai 40, Kernavė 41, Ašmena 41, Deltuva 41, Eišiškės 42,
Kaunas 42, Kėdainiai 42, Krevas (Krėva) 42, Lyda 43, Maišiagala 43,
Medininkai 43, Minskas 44, Šalčininkai 44, Vievis 44, Gardinas 44,
Naugardukas 44

Vandenvardžiai 45

Nemunas 45, Neris-Vilija 45, Merkys 45, Beržūna-Berezina 46

Istoriniai asmenvardžiai 47

Didieji kunigaikščiai 47

Mindaugas ir jo sūnūs 47, Traidenis 49, Butigeidas (Butigeidis),
Budivydas ir Pukaveras 49, Vytenis 49, Gediminas 50, Jaunutis 50,
Algirdas 50, Kęstutis 51, Jogaila 51, Vytautas 52, Skirgaila 53,
Švitrigaila 53, Žygimantas 53

Kunigaikščiai 54

Daumantas 54, Dausprungas 55, Gerdenis 55, Kaributas 55,
Karigaila 55, Kari(j)otas 56, Kęsgailą 56, Lengvenis 56, Liubartas 56,
Man(t)ivydas 57, Norimantas (Narimantas) 57, Skirmantas 57,
Tautvilas 58, Treniota 58, Vaidotas 58

Didikai 58

Daugalas 58, Daugėla 59, Daugirdas 59, Dovainas 59, Eimantas 59,
Gedgaudas 60, Gintautas 60, Ginvilas 60, Goštautas (Goštautas) 61,
Jomantas 61, Man(ti)girdas 61, Mant(i)vilas 62, Mažeika 62,
Man(i)gaila 62, Man(i)vydas 62, Norbutas (Narbutas) 62,
Rad(i)vilas (Radvila) 63, Sangaila (Sungaila) 63, Vainys (Vaina) 63

Baigiamosios pastabos 65
Sutrumpinimai 66
Cituojamos literatūros ir šaltinių sąrašas 68
Имена собственные древнего литовского государства
Резюме 71
Index of Proper Names of Ancient Lithuania
Summary 79
Visų nagrinėjamų vardų (vietovardžių ir asmenvardžių) rodyklė 86

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 02 Sau 2009 00:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas Zinkevičius - Informacija, Super.lt interneto parduotuvė

http://super.balsas.lt/index.php?cid=52 ... i%C4%8Dius

Zigmas Zinkevičius - Mažosios Lietuvos indėlis į lietuvių kultūrą
http://super.balsas.lt/index.php?cid=34 ... i%C4%8Dius

Zigmas Zinkevičius - Rašto kilmė
http://super.balsas.lt/index.php?cid=34 ... i%C4%8Dius

Zigmas Zinkevičius - Senosios Lietuvos valstybės vardynas
http://super.balsas.lt/index.php?cid=34 ... i%C4%8Dius

Zigmas Zinkevičius Aleksiejus Luchtanas Gintautas Česnys - Tautos kilmė
http://super.balsas.lt/index.php?cid=34 ... C4%8Cesnys

Zigmas Zinkevičius - Prie lituanistikos židinio
http://super.balsas.lt/index.php?cid=34 ... i%C4%8Dius

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Kov 2010 17:36 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas Zinkevičius. Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. – 54 p.

Zigmo Zinkevičiaus studija „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“


http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ryba/45694

2010-06-01

Paveikslėlis

Zigmas Zinkevičius. Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. – 54 p.

Lietuvos vardo kilme domimasi seniai. XV–XVII a. paplitus romantiškajai lietuvių kilmės iš romėnų teorijai, buvo manoma, kad žodis Lietuva yra iškraipyta L‛Italia, nes tikėta, kad lietuviai, kaip ir romėnų palikuonys, yra atsikėlę iš Italijos.

Vėliau buvo prisigalvota visokių fantastiškų Lietuvos vardo kilmės aiškinimų: esą jis kilęs iš legendinio Vaidevučio sūnaus vardo Litalanus.

Lietuvos vardą imta sieti ir su lotynų kalbos žodžiu lītus ‛jūros pakraštys‛.

Nusivylus ieškojimu svetimose kalbose imta žodį Lietuva kildinti iš lietuvių kalbos žodžio lietus.

Tai vis liaudiški Lietuvos vardo kilmės aiškinimai.

Akademikas Zigmas Zinkevičius knygelėje apibendrina ir mokslines Lietuvos vardo kilmės teorijas, svarsto jų pagrįstumą, kelia savas: Vedinys „Lietuva“ atsirado greičiausiai Rytų baltų epochoje. Kokia buvo pirmykštė priesagos -uva reikšmė irgi neaišku. Galbūt artima -ava reikšmei, rodančiai „ko nors sankaupą“ – palyginkime broliava – „brolija“. Pradžioje Lietuva buvo tik sritinis, vienos lietuvių gyvenamos „žemės“ pavadinimas. Jungiantis lietuvių gentims į vieną valstybę jis vis plito. Pagaliau tapo didelės įvairiatautės valstybės pavadinimu.

Bernardinai.lt


Aptaria Lietuvos vardo kilmę


http://www.voruta.lt/archyvas/57/3300

2010-01-21

    Lietuvos vardo kilmė ir formų daryba aptariama naujoje akademiko Zigmo Zinkevičiaus knygoje. Kalbininkas kelia ir savo teorijas.

    Pasak autoriaus, Lietuvos vardo kilme domimasi seniai. XV–XVII a. paplitus romantiškajai lietuvių kilmės iš romėnų teorijai, buvo manoma, kad žodis Lietuva yra iškraipyta L`Italia, nes tikėta, kad lietuviai, kaip ir romėnų palikuonys, yra atsikėlę iš Italijos.

    Vėliau buvo prisigalvota visokių fantastiškų Lietuvos vardo kilmės aiškinimų: esą jis kilęs iš legendinio Vaidevučio sūnaus vardo Litalanus. Lietuvos vardą imta sieti ir su lotynų kalbos žodžiu „litus“ („jūros pakraštys“).

    Nusivylus ieškojimu svetimose kalbose imta žodį Lietuva kildinti iš lietuvių kalbos žodžio „lietus“. Tačiau tai vis liaudiški Lietuvos vardo kilmės aiškinimai.

    Akademikas Z. Zinkevičius savo knygelėje, kurią išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, apibendrina ir mokslines Lietuvos vardo kilmės teorijas, svarsto jų pagrįstumą, kelia savas.

     Pasak mokslininko, vedinys „Lietuva“ atsirado greičiausiai Rytų baltų epochoje. Kokia buvo pirmykštė priesagos –uva reikšmė, irgi neaišku. Galbūt artima priesagos –ava reikšmei, rodančiai „ko nors sankaupą“ (plg. broliava – „brolija“).

     Pradžioje Lietuva buvo tik sritinis, vienos lietuvių gyvenamos „žemės“ pavadinimas, tačiau jungiantis lietuvių gentims į vieną valstybę jis vis plito, kol pagaliau tapo didelės įvairiatautės valstybės pavadinimu.

     2005 m. išleistoje Z. Zinkevičiaus studijoje „Lietuvių tautos kilmė“ autorius daro vieną iš svarbiausių išvadų – lietuvių tautos kilmė labai glaudžiai susijusi su kalbos kilme.

     Sausio pradžioje paminėjęs 85 metų jubiliejų, profesorius Z. Zinkevičius dar turi daugybę ateities sumanymų, kai kurie įgyvendinami.

    2009 m. išleistas didelis Z. Zinkevičiaus viso gyvenimo darbas „Lietuvių asmenvardžiai“. Tai, kas nepateko į šį veikalą, bus sudėta į netrukus turinčią pasirodyti knygą „Krikščionių vardyno kelionė į Lietuvą“. Spaudai parengta ir knyga „Lietuvių pavardės Suvalkų-Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“.

     Be daugelio knygų, Z. Zinkevičius yra šešių tomų veikalo „Lietuvių kalbos kilmė“ autorius, parašė „Lietuvių dialektologiją“, taip pat akademikas yra keturių tomų „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ atsakingasis redaktorius.

     Už nuopelnus lietuvių kalbos mokslui Z. Zinkevičius yra pelnęs daug svarių apdovanojimų, kalbotyros premijų, tapęs Lietuvos ir užsienio mokslo akademijų nariu, aukštųjų mokyklų garbės daktaru.

http://www.lrt.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Kov 2010 17:46 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
„Išaugome tik labai atkakliai dirbdami“


http://www.voruta.lt/archyvas/64/3024

2005-01-08
Dr. Aldona Kačerauskienė, Vilnius

    2005 m. sausio 4-ąją akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius šventė savo 80-ties metų jubiliejų. Ne tik jis, jo šeima, bet ir visa lituanistų bendruomenė, esanti tėvynėje ir svetur.

    Jis – Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos narys (1982), Norvegijos mokslų akademijos narys (1991), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1995), Latvijos universiteto Garbės daktaras (1991). 1968 metais už darbą „Lietuvių dialektologija“ pelnyta Valstybinė premija; 1994 metais paskirta tarptautinė Herderio premija; 1995 metais – Lietuvos mokslų akademijos K. Būgos premija; 2004 metais – Petro Būtėno premija.

    Biografiją puošia moksliniai laipsniai ir vardai: 1967 m. – habilituotas filologijos mokslų daktaras, 1969 m. – profesorius, 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 1991 m. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys. Teko eiti atsakingas pareigas: Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, Lietuvių kalbos katedros vedėjas, Lietuvių kalbos instituto direktorius, švietimo ir mokslo ministras.

    Akademiko Z. Zinkevičiaus parašytos knygos vargu ar tilptų į vieną lentyną.

    „Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai“ (1957),

    „Iš lietuvių istorinės akcentologijos“ (1975),

    „Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVIII a. pradžioje“ (1977),

    „Kazimieras Būga“ (1979),

    net šeši tomai „Lietuvių kalbos istorijos“ (1984–1994),

    „Prie lituanistikos židinio“ (1999)...

    Daug vadovėlių vidurinių mokyklų moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams. Straipsniai skaičiuojami šimtais...

    2000-ųjų sausio 4-ąją Lietuvos Mokslų Tarybos surengtame Z. Zinkevičiaus 75-erių metų amžiaus minėjime, vykusiame Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, išgirdome garbaus jubiliato viltingą pažadą: „Niekuomet neužges lituanistikos židinys, prie kurio teko išbūti visą gyvenimą. Mano mokslinio darbo planai dar neišsemti“. Galime pasidžiaugti, jog šie planai buvo vykdomi su brandaus žmogaus ir patyrusio mokslininko energija.

    2000 metais išleista kalbos mokslo studija „Lietuvių poteriai“;

    2002 metais Lietuvių katalikų mokslo akademija pradėjo leisti „Rinktinius straipsnius“ (I tomas – 2002, II tomas, t. p. 2002, III tomas – 2003, IV tomas – 2004 m.);

    be to, ta pati leidykla 2004 m. išleido vertingą ir įdomią knygą „Istorijos iškraipymai“, skirtą „ne vien mokslo žmonėms, bet ir visuomenei“.

    Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rasime per šimtą mokslinių akademiko Z. Zinkevičiaus straipsnių; nemažai jo straipsnių išspausdino „Visuotinė lietuvių enciklopedija“. O kur dar gausi publicistika, paskelbta „Mokslo Lietuvoje“, „Gimtojoje kalboje“, „Valstiečių laikraštyje“, „Vorutoje“, „Varpe“ ir kitur.

    Akademiko Z. Zinkevičiaus darbų išvardijimas užimtų visą laikraščio puslapį. Tad jau laikas liautis ir stabtelti prie kitų svarbių ir įdomių jo gyvenimo akcentų.

    Tačiau dar prieš tai reikėtų paminėti vieną svarbų veiklos barą. Būdamas švietimo ir mokslo ministras Z. Zinkevičius, remiamas tuometinių Vilniaus apskrities vadovų, stiprino veikiančias lietuviškas Pietryčių Lietuvos mokyklas, kūrė naujas. Jam teko garbė atidaryti ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinę mokyklą, vieną gražiausių ir moderniausių mokyklų Lietuvoje. Surado ir jos direktorių – Vidmantą Žilių, tebedirbantį šiose pareigose iki dabar. „Nuojauta neapgavo. Juo esu patenkintas“, – sako akademikas ir mielai tęsia pasiūlytą temą: „Lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje dažnai aplankau. Mūsų įsteigtos mokyklos davė gerų vaisių. Jos labai išaugo, kai kuriose jų dabar mokinių skaičius artėja prie šimto. Jas gerai vertina vietos žmonės. Žinoma, didelis nuopelnas priklauso puikiems mokytojams, pasiaukojusiems lietuvybės apaštalams šiame nelaimingame krašte“.

    Akademiko Z. Zinkevičiaus didžioji gyvenimo ir mokslinės veiklos dalis praėjo sovietmečiu.

    Pirmosios jo publikacijos, nurodomos „Bibliografinėje rodyklėje“, datuotos 1948 m., kai dar buvo studentas. Vengė komjaunimo, nestojo į komunistų partiją. Būdamas ideologiškai nepriklausomas, sugebėjo blaiviai ir objektyviai žvelgti į aplinką, stebėti, kas visą sovietmetį dėjosi Vilniaus universitete, 1955 metais pavadintame „Vilniaus valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu“.

    Autobiografinė knyga „Prie lituanistikos židinio“ įdomi visiems.

    Tačiau tiems, kurie sąmoningai bando užmiršti sovietmetį ir ragina kitus nebeprisiminti tų laikų, ši knyga vis dėlto turėtų būti perskaityta nedelsiant.

    Jau 1940-aisiais „pradėta negirdėto ir neregėto masto melų, šmeižto ir dezinformacijos kampanija prieš Nepriklausomą Lietuvą, jos vadovus, lietuvišką inteligentiją ir pasiturinčiau gyvenančius žmones... Imta organizuoti viešas paskaitas apie komunizmą, taip pat antireligines, per kurias vyresniųjų klasių moksleiviai įsiveldavo į diskusijas su paskaitininkais – bolševikų partijos propagandininkais. Po tokių diskusijų prasidėdavo areštai... Labai pasikeitė istorijos mokymas – tuos pačius dalykus dabar imta mums aiškinti priešingai negu iki tol. Pradėjome šios disciplinos nekęsti ir jos nesimokyti, tuo reikšdami savo nepasitenkinimą, lyg ir tylų boikotą“.

    Kas dar abejoja partizaninio karo prasmingumu, tepasiskaito...

    „Besislapstantys nuo kariuomenės jaunuoliai Ukmergės apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, ėmė burtis į grupes ir patraukė į miškus, kad galėtų smurtui pasipriešinti ginklu. Prasidėjo partizaninis karas, labai žiaurus. Mačiau, kaip stribai vedžiojo rusų kareivius po kaimus, degino sodybas, žudė žmones. Mačiau jų sukeltus gaisrus, ypač tarp Nuotekų ir Juodausių. Nužmogėjimo viršūnę pasiekė sugautų ir nužudytų jaunuolių guldymas Ukmergės turguje. Mačiau nežmoniškai sumaitotus jų lavonus. Vaizdas, kurio ir Dantės pragare nebuvo... Po pirmojo lavonų išniekinimo rytojaus dieną mūsų klasėje trūko kelių mokinių. Jie išėjo į miškus kovoti su pasaulyje neregėtu smurtu. Išėjo ne tik iš mūsų, bet ir iš kitų klasių. Išėjo patys protingiausi ir stipriausi jaunuoliai. Kai tauta žudoma, ji turi teisę ir privalo priešintis visomis įmanomomis priemonėmis“.

    Sovietmečiu iškreiptą prasmę įgavo daug žodžių. To taip pat nevalia pamiršti. „Nacionalistais“ buvo vadinami visi tie, kurie rūpinosi gelbėti tautą nuo išnykimo, reikalavo jai tokių pat teisių, kokias turi kitos pasaulio tautos. Kas rusui ar vokiečiui patriotizmas, lietuviui buvo traktuojama kaip „nacionalizmas”... Iškreiptai suprastam nacionalizmui kaip priešprieša buvo peršamas „internacionalizmas“, irgi nieko bendra neturintis su tikruoju... Ir kas tik tada mūsų netikrino: ekonomistai, fizikai, matematikai..., bet niekuomet lituanistai. Visi mus „mokė“.

    Norėdami išvengti nemalonumų, turėti daugiau laisvių, dažniau susitikinėti su užsienio mokslininkais, peržengus „geležinę uždangą“dalyvauti tarptautinėse mokslinėse konferencijose, kolegos vienas po kito stojo į komunistų partiją. Tad kokiu būdu Z. Zinkevičiui pavyko išvengti tiesioginio sąlyčio su negarbinga organizacija? Atsakymą randame knygoje „Išaugome tik labai atkakliai dirbdami... Suprantama, turėjome dėkoti už tą „mokymą“, dažnai atgailauti, muštis į krūtinę (tikrintojams tai labai patiko)..., o patys toliau dirbome savo darbą, be kurio šiandien neturėtume lietuvių kalbotyros, Vilnius negarsėtų kaip pasaulinis baltistikos centras“.

    Svarbi biografijos detalė – gera šeima. „1953 m. pavasarį vedžiau Reginą Lisaitę (savo studentę lituanistę, vėliau ilgai mokytojavusią Respublikinėje neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje.– A. K.). Santuoka įregistruota balandžio 26 d. Tą pačią dieną slapta susituokėme Šv. Mikalojaus bažnyčioje“, – rašoma knygoje. Po penkiasdešimties metų, 2003-iųjų birželį Regina ir Zigmas Zinkevičiai šventė auksinį sutuoktuvių jubiliejų. Tik jau nebe slaptai. Vilniaus arkikatedros bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje per šv. Mišias kunigas jiems suteikė specialų palaiminimą – padėką Dievui už laimingai praėjusį tokį ilgą bendro gyvenimo laiką. Karališkoji koplyčia buvo pilnutėlė žmonių. Kartu pasimelsti, pasidžiaugti atėjo sūnus ir dukra su šeimomis, studentai vaikaičiai, giminaičiai, didelis būrys artimų bičiulių. „Sutarimas, tvarka ir darna šeimoje buvo pats svarbiausias mokslinio darbo sėkmės laidas“, – rašo akademikas.

    Man teko laimė 1957–1962 metais Vilniaus universitete studijuojant lietuvių kalbą ir literatūrą būti dėstytojo Z. Zinkevičiaus studente. Dėstė jis mums tarmių mokslą, istorinę gramatiką ir kitas literatams sunkiai įkandamas disciplinas. Tačiau niekada negąsdino, dalyką išaiškindavo su humoru, vis pašmaikštaudamas, per egzaminus negailėjo pažymio, nuo kurio priklausė stipendija, daug kam vienintelis pragyvenimo šaltinis.

    Studentai, apsisprendę žūtbūt nestoti į komjaunimą, persekiojami už „religinius prietarus“, užsitraukę fakulteto komjaunimo komiteto ir partinio biuro nemalonę, grasinami būti pašalinti iš Universiteto (ne vienas buvo pašalintas) iš karto pajuto savą žmogų, tvirtą asmenybę, padėjusią išsilaikyti svetimoje, nedraugiškoje aplinkoje.

    Pasakodamas apie kalbininką Kazimierą Jaunių (1848–1908), mūsų dėstytojas su pagarba pridėdavo: „kunigas“ arba „Jaunius buvo kunigas“.
Knygoje yra ir tokia pastraipa: „Buvo persekiojama religija, išniekintos bažnyčios.

    Maždaug nuo 1953 m. Universiteto dėstytojai nebegalėjo eiti į bažnyčią, dalyvauti apeigose ar atlikti išpažintį, priimti komuniją. Beatodairiška ateizacija labai sužalojo tautos sielą. Plito nesąžiningumas, girtavimas ir paleistuvystė. Tauta iš lėto slinko išsigimimo link“.

    Ir dar: „Melą, kad ir ne tokį akiplėšišką, platino spauda, rašytojai, net mokslininkai. Pastariesiems būdavo retkarčiais organizuojami „smegenų plovimai“.

    Universitetas augino būsimuosius LDDP kadrus! Gelbėdamiesi nuo totalinio melo, tapome uždari, užsisklendėme „savo kiaute“... Bet vis tiek marksizmas ir jo „dogmos“ prie mūsų nelipo ir negalėjo lipti, nes iš jų sklido ne gėris, bet neapykanta“.

    Ačiū, Profesoriau, kad buvote, kad esate, kad ir dabar ketinate įsikišti į „švietimo ir jaunuomenės auklėjimo reikalus, jeigu bus kėsinamasi Lietuvoje griauti krikščioniškąjį auklėjimą, auginti ne Lietuvos piliečius, savojo krašto patriotus, bet kosmopolitus ar sovietinio tipo hibridus“.

    Ačiū, kad savo darbais išgarsinote Lietuvą pasaulyje.

    Ilgiausių metų ir Dievo palaimos Jums ir Jūsų mylimiesiems!

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Kov 2010 18:09 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas ZINKEVIČIUS

I. Ar pirmoji lietuviška knyga vėlavo?
DIENOVIDIS, 1996.10.18, Nr. 40 – 41
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... ga1.lt.htm

II. Kaip atsirado pirmoji lietuviška knyga?

DIENOVIDIS, 1996.11.22, Nr. 46
Tęsinys. Pradžia Nr. 40–41
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... ga2.lt.htm

III. Mažvydo rašomosios kalbos kilmė

DIENOVIDIS, 1996.12.20, Nr. 50–51
Tęsinys. Pradžia Nr. 40–41 ir 46
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... ga3.lt.htm

IV. Ar Mažvydas pirmasis rašė lietuviškai?

DIENOVIDIS, 1997.01.10, Nr. 2
Tęsinys. Pradžia 1996 m. Nr. 40-41, 46 ir 50-51
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... ga4.lt.htm

V. Kas prieš Mažvydą rašė lietuviškai?

DIENOVIDIS, 1997.01.17, Nr. 3
Tęsinys. Pradžia 1996 m. Nr. 40–41, 46, 50–51 ir 1997 m. Nr. 2
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... ga5.lt.htm

VI. Kada pradėta lietuviškai rašyti?

DIENOVIDIS, 1997.01.24, Nr. 4
Tęsinys. Pradžia 1996 m. Nr. 40–41, 46, 50–51, 1997 m. Nr. 2 ir 3
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... ga6.lt.htm

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Sau 2012 14:33 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 85


http://alkas.lt/2012/01/04/profesoriui- ... %80%93-85/

http://www.alkas.lt
2012 01 04 23:45

       Sausio 4-ąją Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui profesoriui Zigmui Zinkevičiui sukako 85-eri, bet iš kasmet pasirodančių vis naujų iškilaus kalbininko knygų nepasakytum, kad autorius tokio garbingo amžiaus.

       Z. Zinkevičius Gimė 1925 m. Juodausių vienkiemyje prie pat Ukmergės. 1939-1945 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1945-1950 m. studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Nuo 1946 m. jame dirbo. 1956-1962, 1964-1968 m. Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1973-1988 m. Lietuvių kalbos, 1988-1989 m. Baltų filologijos katedrų vedėjas, 1995-1996 m. – Lietuvių kalbos instituto direktorius, 1996 12 10 – 1998 03 25 – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.

       Habilituotas humanitarinių mokslų akademijos akademikas, profesorius, nuo 1982 m. Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos (The Royal Academy of Letters, History and Antiquities) narys, nuo 1991 m. Norvegijos mokslų akademijos, nuo 1995 m. Latvijos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys.

       Latvijos universiteto (1991 m.) ir Vytauto Didžiojo universiteto (1994 m.) garbės daktaras, Herderio premijos (1994 m.) laureatas.

       Mokslinio darbo sritys – Lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika. 26 knygų, tarp jų šešių tomų (septynios knygos) “Lietuvių kalbos istorijos”, per 500 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis autorius.
prof. Giedrė Čepaitienė, prof.Zigmas Zinkevičius, doc. dr. Regina Venckutė, prof. Romualdas Baltrušis

       prof. Giedrė Čepaitienė, prof.Zigmas Zinkevičius, doc. dr. Regina Venckutė, prof. Romualdas Baltrušis

       Brangus Lietuvos kalbotyros mokslo ir visos tautos lobis yra akademiniai Z. Zinkevičiaus veikalai Lietuvių dialektologija (1966), Lietuvių asmenvardžiai (2009) ar šešiatomė Lietuvių kalbos istorija (1984–1995), bet nepamirštami jo nuopelnai lietuvybės skatinimo ir išsaugojimo veikloje Pietryčių Lietuvoje, Vilnijos krašte. Profesorius buvo jau garbaus amžiaus, buvo pradėjęs ir nespėjęs užbaigti svarbių kalbos mokslo darbų, bet ryžosi eiti į švietimo ir mokslo ministrus (tas pareigas ėjo 1996–1998 m.). Ne aukšta pareigybė ar galėjusi biografiją papuošti nauja eilutė jam rūpėjo: kaip tuometis krikščionių demokratų partijos lyderis Z. Zinkevičius matė galimybę nulietuvintame Vilnijos krašte atidaryti naujas lietuviškas mokyklas ir suprato, kad niekas kitas iš to meto politikų šito darbo nesiims. Aukojo savo brangų laiką, sveikatą, susilaukė didžiulės visos tautos pagarbos ir neprietelių išpuolių.

       Z.Zinkevičius niekada nebuvo abejingas lietuvių tautos ir lietuvių kalbos likimui. Jis yra pavyzdys gilaus mokslo žmogaus, jaučiančio atsakomybę už visa, kas vyksta su lietuvių kalba ar lietuvių tautos istorija. Kad ir aptarinėdamas senąjį Lietuvos valstybės vardyną – vietovardžius ir asmenvardžius – pasiremdamas šiuolaikinio kalbos mokslo duomenimis (istorinės, arba diachroninės, kalbotyros), Z.Zinkevičius rašė taip, kad ir nespecialistams būtų suprantama, aišku ir nekiltų didesnių abejonių. Mokslininkas nesibodėjo imtis ir labiau šviečiamojo pobūdžio knygų, kartais nedidelės apimties, bet labai reikalingų, mažinančių labai specializuoto mokslo atotrūkį nuo platesnę visuomenę jaudinančių dalykų.

       2010 m. sausio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Gyvenimas gimtajai kalbai“, skirta akad. prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus 85-erių metų sukakčiai paminėti. Lietuvos mokslų akademijoje per jam skirtąjį pagerbimo renginį Z. Zinkevičius kalbėjo apie savo naujausius darbus, kai kurie iš jų dar guli leidyklose ir netrukus turės pasirodyti. Darbingam, kūrybingam ir darbščiam žmogui metai ne kliūtis.

       Alko redakcijos ir visų skaitytojų vardu sveikiname garbųjį profesorių su gražiomis sukaktuvėmis ir linkime neblėstančio kūrybiškumo žengiant lietuvių ir baltų kalbų bei kultūros tyrimo ir puoselėjimo keliu.

Alkas.lt


_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 03 Bir 2014 18:12 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas Zinkevičius: Lietuvių kalba gimė iš trijų bendrinių kalbų


http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lie ... d=27913163

www.DELFI.lt
2010 m. sausio 17 d. 11:12

Žymaus Lietuvių kalbininko, baltisto, dialektologo, akademiko Zigmo Zinkevičiaus pranešimas, perskaitytas jo 85 metų jubiliejaus proga Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) sausio 7 d.

Jis yra vienas tituluočiausių LMA narių, Nacionalinės mokslo premijos, LMA Kazimiero Būgos premijos laureatas, kelių užsienio mokslų akademijų narys. Nors sulaukęs garbaus amžiaus, profesorius Z. Zinkevičius toliau aktyviai dirba. Šiuo metu spaudai ruošiamos net kelios jo knygos.

-----------------------------------------------------------------------------------

2005 m. išleistoje knygoje „Lietuvių tautos kilmė“ buvo išdėstyta visa, ką tuo klausimu buvau ištyręs. Viena svarbiausių išvadų – lietuvių tautos kilmė labai glaudžiai susijusi su kalbos kilme. Tuo gali pasigirti toli gražu ne visos tautos.

Pavyzdžiui, prancūzai yra kilę iš senovės galų, kurie kalbėjo indoeuropietiška keltų kalba. Pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais jie tą kalbą pakeitė į liaudies lotynų kalbą. Būtent iš jos susiformavo dabartinė prancūzų kalba. Panašiai formavosi portugalų, ispanų, rumunų ir kitų Europos tautų kalbos.

Lietuvių tauta praeityje niekuomet nėra keitusi savo kalbos. Būta dvikalbystės periodų, tačiau jie palyginti neseni. Ilgus tūkstantmečius mūsų kalba rutuliojosi savarankiškai, labai mažai veikiama kitų kalbų. Tas poveikis ėmė stiprėti tik pastaraisiais šimtmečiais. Todėl tiriant lietuvių tautos kilmę, labai svarbi yra ir kalbos kilmė.

Atlikta analizė rodo, kad lietuvių tauta ir kalba kilę iš rytų baltų pietinės dalies, kai šiaurinė dalis kalbine prasme ėmė tolti dėl labai stiprios finų kalbų įtakos. Maišantis su finais, jų kalbos įtaka padėjo formuotis tos šiaurinės dalies gentinėms kalboms: kuršių, žiemgalių, sėlių, latgalių. Iš šio mišinio susiformavo latvių kalba. Išsiskyrimas įvyko pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje.

Kalbos evoliucija


Kaip lietuvių kalba vystėsi prieš šį išsiskyrimą?

Čia susiduriame su sunkiai išsprendžiama problema. Spręsti apie tai tik iš kalbinių duomenų lyginimo sudėtinga, nes raštų nėra. Neaišku, kada susiformavo ta kalbinė struktūra, kurią jau galima vadinti lietuvių kalba. Tiesiog neturime duomenų.

Laimė, mums čia padeda archeologija. Archeologai lietuvių materialinės kultūros elementų randa nuo antrojo, trečiojo mūsų eros amžių. Jeigu buvo tam tikrų tautos kultūros elementų, reikia manyti, kad būta ir kalbos, taip pat ir kalbos struktūros elementų. Tiesa, kalbos ir materialinės kultūros pakitimų chronologija retai sutampa. Matyt, lietuvių kalbos struktūra bus susiformavusi gerokai prieš nutolstant aukščiau minėtai šiaurinei daliai, t.y. pirmaisiais mūsų eros amžiais.

Tie pseudokalbininkai, kurie apie kalbos istoriją neturi supratimo, teigia, kad lietuvių kalba susiformavo prieš kelis tūkstančius metų. Jie teisūs tuo, kad kalbėjimo tam tikra tąsa tuomet jau tikrai buvo. Tačiau tuo metu tikrai nebuvo struktūros, kurią būtų galima pavadinti lietuvių kalba. Jie visiškai nepagrįstai baltų prokalbę ir net indoeuropiečių prokalbę tapatina su lietuvių kalba.

Taigi kada atsirado lietuvių kalbos struktūra, priklauso ir nuo požiūrio. Jeigu lietuvių kalba laikysime tokią, kuri turi dabartinę struktūrą, jos pradžios galima ieškoti ne anksčiau, kaip pirmaisiais mūsų eros amžiais. O jeigu nekreipsime dėmesio į struktūrą, turėsime omenyje tik kalbėjimą, galime ieškoti bet kuriame amžiuje. Deja, tai yra nusišnekėjimas.

Mokslų sandūroje


Kalbos kilmę be kalbos istorikų tiria ir archeologai bei antropologai. Aš pradėjau bendrauti su archeologu Aleksejumi Luchtanu ir (dabar jau mirusiu) antropologu Gintautu Česniu. Iki šiol šių trijų sričių mokslininkai nerasdavo bendros kalbos. Nesutarimų esmė – chronologizavimas. Esmė ta, kad kalbos pakitimai ir tą kalbą išreiškiančios materialinės kultūros pakitimai dažnai chrologiškai nesutampa.

Archeologai nustato materialinės kultūros, o kalbininkai – kalbos pakitimus.

Pavyzdžiui, paimkime artimųjų Vilniaus apylinkių istoriją. Mes žinome, kad Vilniaus apylinkės galutinai sulenkėjo XIX a. paskutiniame ketvirtyje. Archeologiniai duomenys tokių pakitimų nerodo. Žmonės pakeitė kalbą, o jų materialinis pagrindas išliko toks pats.

Panaši situacija ir antropologijoje. Tarkime, jeigu antropologas, suradęs kokią nors kaukolę nustato, kad tos kaukolės savininkas atsikėlęs iš Vakarų į Lietuvą, jis negali teigti, kad visa lietuvių tauta irgi iš ten atkeliavusi. Galbūt tik vienas žmogus iš ten atsibastė ir čia mirė. Jeigu kaukolių daug, išvadas jau galima daryti tikslesnes.

Taigi, suvieniję jėgas ir duomenis, mes parašėme knygą, pavadintą „Iš kur kilo lietuviai“. Knyga iš pradžių pasirodė anglų, vokiečių, rusų, italų kalbomis, ir tik po to – lietuvių kalba. Tie vertimai svarbūs ir tuo, kad populiarina Lietuvą bei lietuvių mokslą užsienyje.

Tarmės


Lietuvių kalba neturi senų rašytinių šaltinių. Pirmieji raštai pasirodo tik XVI a.

Laimė, tos informacijos trūkumą kompensuoja tarmės. Aš jau senokai tyrinėju tarmes. Ypač man rūpi, kaip formavosi ir atsirado tarmės.

2006 m. buvo išleista mano knyga „Lietuvių tarmių kilmė“. Kuo ji ypatinga? Joje gerai ištirtas senasis indoeuropietiškas tarminis paveldas. Tie indoeuropiečių tarminiai reliktai, kurie išlikę dabartinėse lietuvių tarmėse. Svarbiausia man buvo išsiaiškinti, kaip ir kodėl atsirado tarmės. Kalbininkai tokiu atveju tiria vadinamąsias izofonas – seniausius garsų pakitimus.

Ištyrus paaiškėjo, kad dabartinės lietuvių kalbos tarmės pradėjo formuoti IX-X a.

Jau tuomet lietuvių kalbos klodas buvo suskilęs į du protodialektus: rytinį ir vakarinį. Savo ruožtu rytinis protodialektas vėliau suskilo į rytų aukštaičių ir pietų aukštaičių. O vakarinis davė pradžią dabartinei vakarų aukštaičių ir žemaičių tarmėms. Pastarajai atsirasti didžiausią reikšmę turėjo kuršių substratas. Kartais vaizdingai sakoma, kad žemaičių tarmė – lietuvių kalba kuršio lūpose.

Knygoje „Lietuvių tarmių kilmė“ daug dėmesio skirta substrato reiškiniams. Pavyzdžiui, šiaurės rytų aukštaičių tarmės atsiradimui didžiausią reikšmę turėjo žiemgalių substratas. Pietryčių Lietuvoje, dzūkų krašte – jotvingiai. Na, o šiaurės rytų Lietuvoje – sėlių substratas.

Bendrinė lietuvių kalba


Be tarmių turime ir bendrinę kalbą. Esu parašęs knygą „Lietuvių bendrinė kalba, jos kilmė ir raida“, kuri turėtų netrukus pasirodyti knygynuose. Kas joje nauja? Paprastai sakoma, kad lietuvių bendrinė kalba atsirado iš suvalkiečių tarmės XIX a. pabaigoje. Šis teiginys nėra tikslus.

Iš tiesų jau pačiuose pirmuose XVI a. rankraščiuose pastebime tam tikrus norminimo reiškinius. Žmonės stengėsi prisiderinti prie kitų tarmių. Man rūpėjo ištirti ir aprašyti visą mūsų kalbos norminimo istoriją nuo pačių seniausių rašytinių tekstų iki šių dienų. Paaiškėjo, kad tam tikrais laikotarpiais buvo kuriama ne viena bendrinė kalba, o net trys. Viena iš jų, sukurta Mažojoje Lietuvoje, labiausiai ir įsigalėjo. Ji buvo gerai sutvarkyta, todėl XIX a. pabaigoje mūsų tautinio atgimimo veikėjai, ypač Jonas Jablonskis, ją pritaikė visos Lietuvos reikalui. Prie jos kūrimo, be abejo, prisidėjo daug kalbininkų.

Kalbos archeologija


Kalbos istorikai daug dėmesio kreipia ne tik į bendrinius žodžius, bet ir į tikrinius. Vardynas – tai savotiška kalbos archeologija. Kiekvienas tikrinis žodis – vietovardis ar asmenvardis yra kilęs iš kokio nors bendrinio žodžio. Ilgainiui tas bendrinis žodis išnyksta ir išlieka tik jo atspindys šiame tikriniame žodyje, t.y. vardyne.

2008 m. pasirodė mano knyga „Lietuvių asmenvardžiai“. Šią knygą su pertraukomis aš rašiau visą gyvenimą. Duomenis kaupiau labai ilgai. Man rūpėjo mūsų asmenvardžių kilmė ir raida. Dabar lietuviai įvardijami vardu ir pavarde. Atrodo, tarsi vardas ir pavardė būtų du skirtingi dalykai. Žiūrint kalbos istoriko akimis, tai vienas ir tas pats.

Buvo laikai, kai lietuviai, ir ne tik jie, neturėjo pavardžių. Tik vėliau iš vardų atsirado pavardės. Kuomet vardas pradėtas vartoti ne tik asmeniui, bet ir jo palikuonims. Pavardė nuo vardo skiriasi tuo, kad tai yra paveldimas asmenvardis. Tačiau ne visada įmanoma nustatyti, kuomet vardas jau buvo naudojamas kaip pavardė. Todėl ir knygą pavadinau „Lietuvių asmenvardžiai“.

Atlikta visų lietuvių asmenvardžių analizė rodo, kad juos pagal kilmę sudaro trys skirtingi klodai. Pirmasis ir seniausias yra senieji dvikamieniai asmenvardžiai. Ne tik lietuviai, kai dar buvo vienavardžiai, bet ir kitos indoeuropiečių tautos vartojo asmenvardžius, sudarytus iš dviejų kamienų. Svarbiausia yra išaiškinti tų dėmenų, iš kurių sudaryti asmenvardžiai, kiltį. Reikia juos „inventorizuoti“. Senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai turi net apie 800 dėmenų. Tikslaus skaičiaus nurodyti neįmanoma.

Mūsų protėviai vartojo ne tik asmenvardžius, bet ir jų trumpinius. Mat juos vartoti kasdieninėje kalboje buvo nepatogu dėl ilgumo. Pavyzdžiui, Gediminas, Algirdas, Mindaugas – labai ilgi žodžiai. Šeimos aplinkoje jie nuo seniausių laikų buvo trumpinami. Pavyzdžiui, Tautgirdą vadino tiesiog Taučiu. Arba naudodavo pirmąjį dėmenį ir antrojo pradžią. Tarkime, Algirdas = Al + Gis.

Antrasis mūsų asmenvardžių klodas – krikščioniškasis vardynas. Tuos vardus atnešė krikščionybė. Šiame klode vyrauja vardai iš Artimųjų Rytų. Pradžią jiems davė senoji hebrajų kalba. Didelė dalis asmenvardžių yra graikų kilmės, taip pat lotynų. Man rūpėjo išaiškinti visų tų vardų ištakas. Kuri kalba davė pradžią konkrečiam vardui, per kokias kalbas jis perėjo, kol pasiekė Lietuvą. Mat šitaip keliaudamas per kalbas, vardas šiek tiek pasikeičia.

Trečiąjį asmenvardžių klodą pavadinau pravardynu. Sudariau jų klasifikaciją, nustačiau kai kurių jų amžių.

Be abejo, nelengva nustatyti, per kokias kalbas krikščioniškas asmenvardis atėjo į Lietuvą. Reikia papildomos istorinės analizės. Ši analizė atsispindi kitoje knygoje, pavadintoje „Krikščionių vardyno kelionė į Lietuvą”. Ši knyga jau parašyta, ji pasirodys vasario ar kovo mėnesiais.

Antroji problema – baltų kilmės pavardės, esančios už Lietuvos ribų, senovinėse etninėse baltų žemėse. Aš galėjau jas surankioti tik iš dalies. Tas pavardes, kurios yra Baltarusijos teritorijoje, esu aprašęs. Tačiau man labai rūpėjo ir šiaurės rytų Lenkija. Čia irgi turėtų būti išlikę daug lietuviškų, baltiškų elementų. Deja, tų pavardžių Šiaurės rytų Lenkijoje niekas nėra surinkęs. Kolega Kazimieras Garšva pasiūlė pasinaudoti telefonų knygomis. Jis man parūpino Suvalkų ir Augustavo krašto telefonų knygų. Kraštas telefonizuotas, todėl abonentų labai daug. Pasirodo, kad tame krašte tiek daug lietuviškų elementų, kad drąsiai galima tvirtinti, jog ten palyginti neseniai, prieš 100-150 metų buvo kalbama lietuviškai. Tai aprašiau knygoje „Lietuvių pavardės Suvalkų – Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“. Ši knyga irgi jau paruošta spaudai.

Paruošė Rolandas Maskoliūnas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 29 Lap 2020 20:51 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
ZIGMO ZINKEVIČIAUS DARBŲ BIBLIOGRAFINĖ RODYKLĖ
Bibliographical index of the works by Zigmas Zinkevičius


https://web.archive.org/web/20070310234 ... rafija.htm

Sudarė Salomėja Peciulkienė

(Suregistruoti darbai, sudarytoją pasiekę iki 2003 m. lapkričio 30 d.)

Z. Zinkevičiaus darbų bibliografija - rinktiniai straipsniai .jpg formatu (Rinktiniai straipsniai, t. 4, 297-340.)
https://web.archive.org/web/20070316032 ... age_01.htm


ZIGMO ZINKEVIČIAUS straipsniai internete

I. Ar pirmoji lietuviška knyga vėlavo? (Dienovidis, 1996.10.18, Nr. 40 – 41)

II. Kaip atsirado pirmoji lietuviška knyga? (Dienovidis, 1996.11.22, Nr. 46)

III. Mažvydo rašomosios kalbos kilmė (Dienovidis, 1996.12.20, Nr. 50–51)

IV. Ar Mažvydas pirmasis rašė lietuviškai? (Dienovidis, 1997.01.10, Nr. 2)

V. Kas prieš Mažvydą rašė lietuviškai? (Dienovidis, 1997.01.17, Nr. 3)

VI. Kada pradėta lietuviškai rašyti? (Dienovidis, 1997.01.24, Nr. 4)


Aloyzas Vidugiris, Zietelos šnektos žodynas, 1998 (recenzija, Archivum Lithuanicum, t. 1, 1999)


Apie lietuvių pavardes kitakalbiuose šaltiniuose (Lituanistica, 2001 m. Nr.1)

Apie Mikalojaus Daukšos raštų kalbos ištakas (1999)

Dar kartą apie an tipo junginių siaurinimą (Lituanistica, 2002 m. Nr. 2)

Der zerteilte Dialekt der Litauer (1996, 2002)

Introduction to The History of the Lithuanian Language (1996)

Krikščionybės ištakos Lietuvoje (2005)

Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį? (2005)

Літва і Беларусь. Што думаюць беларусы пра мінуўшчыну нашага і свайго краю? (2005)

Lietuvių kilmės mįslę įmenant (XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, 2005, p. 25–36)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kanceliarinės slavų kalbos termino nusakymo problema

Проблема визначення терміну канцелярської слов'янської мови Великого Князівства Литовського

Праблема вызначэння тэрміну канцэлярнай славянскае мовы Вялікага Княства Літоўскага

(1993 m. rugsėjo 28–30 d. įvykusios Vilniuje tarptautinės konferencijos "Lietuva – Ukraina: istorija, politologija, kultūrologija" medžiaga = Матеріали міжнародної наукової конференції: "Литва - Україна: історія, політологія, культурологія", що відбулася у Вільнюсі 28–30 вересня 1993 р. / sudarytoja ir vertėja Nadija Neporožnia. Vilnius, 1995, p. 12–19)

Lietuvos vardo kilmė (1999) (Voruta, Mažoji Lietuva)

Martynas Mažvydas' language (1996)

Mokymo procesas be tautinio ugdymo (2003)

http://zinkevicius.dtiltas.lt/bibliogra ... rafija.htm

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 29 Lap 2020 20:53 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
ZIGMO ZINKEVIČIAUS DARBŲ BIBLIOGRAFINĖ RODYKLĖ
Bibliographical index of the works by Zigmas Zinkevičius


Sudarė Salomėja Peciulkienė

(Suregistruoti darbai, sudarytoją pasiekę iki 2003 m. lapkričio 30 d.)


https://web.archive.org/web/20070310234 ... oc93080142

* Žvaigždute pažymėti bibliografiniai vienetai,
neįėję į Rinktinių straipsnių tomus.

KNYGOS IR STRAIPSNIAI


1948

1. *1600 m. kalvinų (Morkūno) postilė: lietuvių literatūros istorijos kursinis darbas. Vilnius, 1948. – 75 p. – Mašinraštis.

2. Tvarkytinas reikalas: dėl netaisyklingų Vilniaus gatvių ir įstaigų užrašų / G. Adomai­tis, J. Aleksandravičius, V. Jakelaitis, A. Taraška, A. Vasiliauskas, Z. Zinkevičius // Tie­sa. – 1948, birž. 2.

1950

3. *Lietuvių leksikos tyrinėjimai: istorinė bibliografinė apžvalga: diplominis darbas. – Vilnius, 1950. – 85 p. – Mašinraštis.

4. Пилипас Пуйгис: (К 275-летию со дня рождения) // Молодежь Литвы. – 1950, 31 марта.

1951

5. *Kalbininkų dialektologinė ekspedicija baigė savo darbą // Literatūra ir menas. – 1951, rugpj. 5, p. 4.

1954

6. Istorinė „nosinių“ ą, ę, į, ų raida // Tarybinė mokykla. – 1954, nr. 1, p. 15–21.

7. *Kaip žmonės išmoko rašyti. – Iliustr. // Žvaigždutė. – 1954, nr. 3, p. 26–28.

1955

8. *Kaip žmonės išmoko rašyti: (paskaita). – Vilnius, 1955. – 18 lap. – Išspausdinta dauginimo prietaisu.

9. *Очерки по истории местоименных прилагательных литовского языка: автореф. дис. … канд. филол. наук / Вильн. гос. ун-т им. В. Капсукаса. – Вильнюс, 1955. – 12 c.

Atsiliepimas: Balčikonis J. Atsiliepimas dėl Z. Zinkevičiaus filologijos mokslų kandidato laipsnio disertacijos „Lietuvių kalbos Įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai“ // Rinktiniai raštai / J. Balčikonis. 2 t. – Vilnius, 1978, t. 1, p. 254–256.

10. a(ŏ)-kamienių daiktavardžių vienaskaitos naudininkas. – Santr. rus. // Istorijos-filologijos fak. mokslo darbai. – 1955, t. 1, p. 187–194. – (Vilniaus valst. V. Kapsuko univ. mokslo darbai; t. 5).

11. S. Daukanto raštų tekstai. Žodynėlis // Daukantas S. Rinktiniai raštai / sudarė M. Lukšienė. – Vilnius, 1955, p. 429–472.

1957

12. *Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1957. – 131 p. – Bibliogr.: p. 103–105.

Recenzijos: Kuzavinis K. // Literatūra ir menas. – 1957, lapkr. 16; Otrębski J. // Lingua Posnaniensis. – Poznań, 1959, t. 7, s. 297–301; Skardžius P. // Ztschr. für slavische Philologie. – Heidelberg, 1959, Bd. 27, H. 2, S. 444–445; Иванов B. B., Топоров B. H. // Вопросы языкознания. – 1959, № 1, с. 110–112.

13. *Aprašykime gimtąją tarme / J. Balčikonis, V. Grinaveckis, Z. Zinkevičius ir kt. // Tarybinis mokytojas. – 1957, saus. 30; Tarybinė mokykla. – 1957, nr. 2, p. 40.

1958

14. *Kaip žmonės išmoko rašyti. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. – 34 p.: iliustr.

Recenzijos: Drotvinas V. // Komjaunimo tiesa. – 1958, rugs. 5; Krasauskas V. // Raudonoji vėliava. – Šiauliai, 1958, rugs. 10.

15. *Apie [VU] bibliotekos katalogus // Tarybinis studentas. – 1958, vas. 14.

16. *Kazimieras Būga / Z. Zinkevičius, J. Kabelka. – Portr., iliustr., faks. // Būga K. Rinktiniai raštai. – Vilnius, 1958, t. 1, p. 13–100.

17. Diplominių darbų gynimas // Tarybinis studentas. – 1958, geg. 24.

18. *Doc. R. Mironui – 50 metų / V. Mažiulis, Z. Zinkevičius // Tarybinis studentas. – 1958, bal. 4.

19. *Kazimieras Jaunius: (mirties 50 m. sukaktį minint) // Pergalė. – 1958, nr. 2, p. 117–120.

20. *Sutrumpinimai. Retesnių ir nebevartojamų terminų sąrašas. Kai kurių nelietuviškai užrašytų vietovardžių sąrašas // Būga K. Rinktiniai raštai. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958, t. 1, p. 609–651.

21. Žymaus kalbininko sukaktis: [K. Jauniaus 50–ies metų mirties sukakčiai]. – Santr. rus. // Kalbotyra. – 1958, t. 1, p. 21–26. – (Vilniaus valst. V. Kapsuko univ. mokslo darbai; t. 26).

22. Некоторые вопросы образования местоименных прилагательных в литовском языке // Вопросы славянского языкознания. – Москва, 1958, вып.. 3, с. 50–100.

1959

23. *Kazimieras Būga // Sieninis plėšomasis kalendorius, 1959 m. – Vilnius, 1959, lapkr. 6.

24. *K. Būgos spausdintų raštų bibliografija. K. Būgos rankraščiai. Svarbiausioji literatūra apie K. Būgą // Būga K. Rinktiniai raštai. 3 t. – Vilnius, 1961, t. 3, p. 963–1003.

1962

25. *Iš iliatyvo formų istorijos // XII respublikinis dialektologinis-toponiminis pasitarimas (1962. XII. 3–4): programa, pranešimų tezės. – Vilnius, 1962, p. 9.

1964

26. Kelios pastabos dėl straipsnio „Žemaičių tarmių vokalizmo susiformavimas” / J. Kazlauskas, Z. Zinkevičius. – Rec. str.: Grinaveckis V. Žemaičių tarmių vokalizmo susiformavimas, išsp. Kalbotyra, 1963, t. 6, p. 37–63 // Kalbotyra. – 1964, t. 10, p. 255–260.

27. *К вопросу о классификации литовских говоров / З. Зинкявичюс, А. Гирденис // Конференция по вопросам истории балтийских языков, 19–21 нояб. 1964 г.: программа и тезисы докладов. – Вильнюс, 1964, с. 8.

1966

28. *Lietuvių dialektologija: Lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija: (su 75 žemėlapiais). – Vilnius: Mintis, 1966. – 542 p.: žml.

Recenzijos: Girdenis A. // Baltistica. – 1968, t. 4, sąs. 1, p. 135–144; Grinaveckienė E., Senkus J. // Literatūra ir menas. – 1968, birž. 22, p. 6; Grinaveckienė E., Senkus J. // Acta Baltico–Slavica. – Wrocław et al., 1970, t. 7, s. 323–328; Grinaveckis V. // Tiesa. – 1968, geg. 17; Karaliūnas S., Sabaliauskas A. // Pergalė. – 1967, nr. 6, p. 154–156; Keinys S. // Kauno tiesa. – geg. 27, priedas „Kūrybinė savaitė”; Klingytė J. // Jonavos balsas. – 1967, birž. 24; Kruopas J. Naujas lapas lietuvių dialektologijoje. – Portr. // Gimtasis kraštas. – 1968, rugpj. 1, p. 2, 3; Michelini G. // Studi italiani di linguistica teorica ed applicata. – Padua, 1978, A7, no. 8, p. 432–433; Morkūnas K. // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, nr. 10, p. 14–15; Skardžius P. // Aidai. – Čikaga, 1968, nr. 5, p. 215–218, 240; Vidugiris A. Džiugi žinia. – Portr. // Pergalė. – 1968, nr. 9, p. 32–34; Vitkauskas V. // Gimtasis kraštas. – 1967, geg. 18; Vitkauskas V. // Vakarinės naujienos. – liep. 10; Гринавецкене Е., Сянкус Ю. // Балто-славянский сборник. – Москва, 1972, с. 409–415; Гринавяцкис В. // Вопросы языкознания. – 1968, № 4, с. 141–143.

29. * Aukštaičiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. –Vilnius, 1966, t.1, p. 119–120.

30. *Balkevičius Jonas Zemvaldas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966, t. 1, p. 155.

31. *Būga Kazimieras. – Portr., iliustr., faks. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966, t. 1, p. 276–278.

32. Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos / A. Girdenis, Z. Zinkevičius. – Lent. // Kalbotyra. – 1966, t. 14, p. 139–147.

Tas pats leidiniuose: Lietuvių dialektologijos skaitiniai / sudarė Z. Babickienė, B. Jasiūnaitė. – Vilnius, 1999, t. 1, p. 125–135; Kalbotyros darbai / A. Girdenis. – Vilnius, 2000, t. 1, p. 44–55.

33. *Jaunius Kazimieras. – Portr., iliustr., faks. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966, t. 1, p. 683.

34. Praėjo 13 metų: pasakoja IFF neakiv. prodekanas doc. Z. Zinkevičius: [apie neakivaizdinio mokymo problemas] // Tarybinis studentas. – 1966, kovo 16.

35. *Vladislavas Iličius–Svitičius: [nekrologas] / J. Kazlauskas, V. Mažiulis, A. Sabaliauskas, B. Savukynas, T. Venclova, Z. Zinkevičius. – Portr. // Pergalė. – 1966, nr. 10, p. 186–187.

1967

36. *Литовская диалектология: (сравнит. изучрние фонетики и морфологии)Ч автореф. дис. … д-ра филол. наук / Вильн. гос. ун-т им. В. Капсукаса. – Вильнюс, 1967. –24 с.

1968

37. *Lietuvių kalbos tarmės. – Kaunas: Šviesa, 1968. – 88 p.: iliustr., 1 žml. lap.

Recenzijos: Aiški mintis į pasaulio kraštą nuveda / parengė S. Venckauskienė. – Portr. // Naujos knygos. – 1981, nr. 7, p. 6–7; Aleksandravičius J. // Tarybinis mokytojas. – 1969, liep. 4; Grinaveckis V. // Literatūra ir menas. – 1969, rugpj. 2, p. 7; Keinys S. // Kauno tiesa. – 1969, liep. 27, priedas „Kūrybinė savaitė“.

38. Apie charakteristikų kalbą // Kalbos kultūra. – 1968, sąs. 14, p. 27–29.

39. Apie 1605 m. katekizmo tarmę. – Santr. vok. // Baltistica. –1968, t. 4, sąs. 1, p. 109–116.

40. Gimtosios kalbos tyrinėjimo baruose: (doc. J. Kruopo 60–mečio proga) / J. Palionis, Z. Zinkevičius // Tiesa. – 1968, bal. 23.

41. *Kazlauskas Jonas. – Portr. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968, t. 2, p. 108.

42. [Recenzija]. – Rec. kn.: Senn A. Handbuch der litauischen Sprache. Bd. 1. Grammatik. Heidelberg, 1966 // Kalbotyra. – 1968, t. 19, p. 151–154.

43. Studijuok gimtąją kalbą // Tarybinis studentas. – 1968, geg. 8.

44. О формах локатива в литовских диалектах // Lingua Posnaniensis. – 1968, t. 12/13, s. 71–76.

1969

45–47. *Kalbotyros pradmenys. – Kaunas: Šviesa, 1969. – 103 p.: iliustr., žml., portr., faks. – Bibliogr. išnašose.

Tas pats: 2-asis patais. ir papild. leid. – 1980. – 118 p.: iliustr., portr., žml., faks; Balter och baltiska sprak/ efter valda delar ur Z. Zinkevičius „Kalbotyros pradmenys“, Kaunas, 1969; av. Mirdza Krastina. – Stockholm, 1971. – 23 p.

Recenzijos: Aiški mintis į pasaulio kraštą nuveda / parengė S. Venckauskienė. – Portr. // Naujos knygos. – 1981, nr. 7, p. 6–7; Grinaveckis V. // Tarybinis mokytojas. – 1969, spal. 8; Karulis K. // Karogs. – Rīga, 1981, no. 6, p. 196; „Knygoje populiariai dėstomi…“ // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Kalbotyra: ref. leidinys. – 1982, nr. 9, p. 5; Petr J. // Naše reč. – Praha, 1981, no. 5, p. 254–255.

48. Apie lietuvių kalbos tarmių skirstymą. – Santr. rus., angl. // LTSR MA darbai. A serija. – 1969, t. 3(31), p. 137–151.

49. Apie lietuvių kalbos tarmių susidarymą // Kalbų dėstymo problemos aukštosiose mokyklose: III resp. moksl.–metod. konferencijos medžiaga, 1969 m. birž. 6–7 d. – Kaunas, 1969, p. 9–10.

50. J. Balčikonis (1885–1969). – Portr. // Baltistica. – 1969, t. 5, sąs. 2, p. 131–132.

51. [K. Brugmano 120 m. gimimo sukaktis] //Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. –1969, nr. 6, p. 12–13.

52. Dėl K. Bartkaus straipsnio „Pamiršta K. Būgos „Pasaka““, [išsp. žurnale Bibliotekų darbas, 1969, nr. 7] // Bibliotekų darbas. – 1969, nr. 11, p. 31.

53. Dėl dviejų senovės tautų pavadinimų: [apie hetitų ir hiksų etnonimus] // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, nr. 3, p. 57.

54. Didįjį kalbininką prisiminus: K. Būgos 90–mečiui. – Portr. // Tiesa. – 1969, lapkr. 5.

55. Gimtoji tarmė ir mokykla // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. –1969, nr. 13: Kalbos kultūra ir tarmės, p. 5–12.

56. Ką daryti, kad nebūtų kraipomi vietovardžiai // Kalbos kultūra. – 1969, sąs. 17, p. 3–6.
57. [Recenzija]. – Rec. kn.: Chatterji S.K. Balts and Aryans. Simla, 1968 // Baltistica. – 1969. t. 5, sąs. 1, p. 105–108.

58. *Tarmių elementai grožinėje literatūroje: [pasisakymai] / Z. Zinkevičius, A. Jonaitytė, J. Baltušis, J. Pikčilingis // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, nr. 13: Kalbos kultūra ir tarmės, p. 15–18.

59. *„1969 m. kovo 19 dieną sukanka 70 metų…“: A. Seno, P. Skardžiaus, K. Brugmano jubiliejinių datų paminėjimas // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, nr. 6: Mokytojų kalba, p. 12–13.

60. Žymų kalbininką palydint: J. Balčikonio nekrologas. – Portr. // Literatūra ir menas.–1969, vas. 8, p. 5.

1970

61. *Kalbotyros pradmenys: knyga akliesiems. 2 kn. / red. S. Ingaunytė; red.–vert. V Krilavičienė. – Vilnius: Lietuvos aklųjų d-jos l-kla, 1970. – Brailio raštu.

62. Baltistui Chr. Stangui 70 metų // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1970, nr. 3: Kalbos kultūros baruose, p. 20–22.

63. *Tamara Buchienė: nekrologas // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1970, nr. 3: Kalbos kultūros baruoe, p. 19–20.–

64. *Tamara Buchienė: kalbininkės atminimui / J. Palionis, Z. Zinkevičius. – Portr. // Baltistica. – 1970, t. 6, sąs. 2, p. 253–254.

65. Dėl vienos rytų aukštaičių dviskaitos galūnės. – Santr. angl. // Donum Balticum to Professor Christian S. Stang on the Occasion of his Seventieth Birthday 15 March 1970, ed. hy V Rūke–Dravina. – Stockholm, 1970, p. 595–598.

66. Michailas Petersonas (1885–1962) // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1970, nr. 20): Mokyklų kalba, p. 29.

67. M. Petkevičiaus katekizmo (1598 m.) tarmė. – Schema. – Santr. angl. // Baltistica. – 970, t. 6, sąs. 2, p. 227–243; 1971, t. 7, sąs. 1, p. 67–86.

68. *Juozas Senkus: nekrologas // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1970, nr. 21: Laikraščių kalba, p. 27–29.

1971

69–73. *Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei / A. Laigonaitė, J. Pikčilingis, A. Šoblinskas. Z. Zinkevičius, K. Župerka. – Kaunas: Šviesa, 1971. – 332 p.: portr., žml., faks.

Tas pats: 2-asis leid. – 1974. – 327 p.; 3-iasis patais. leid. – 1976. – 340 p.; 4-asis patais. leid. – 1980. – 327 p.; 5-asis leid. – 1983. – 327 p.

Ballter och baltiška sprak. – Žr. 45–47.

74. *Abėcėlė // Mūsų kalba. – 1971, nr. 3, p. 32–33.

75. Baigiamasis žodis [seminare „Aktualieji vertimo klausimai“] // Mūsų kalba. – 1971, nr. 7, p. 110–111.

76. Dėl K. Sirvydo „Punktų sakymų“ genezės ir kalbos. Santr. rus. // Baltistica. –1971, t. 7, sąs. 2, p. 153–167.

Recenzija: Skardžius P. // Lituanistikos darbai. – Čikaga, 1973, t. 3, p. 281–282.

77. J. Endzelyno archyve / R. Gryslė, Z. Zinkevičius. – Faks. // Kalbotyra. – 1971, t. 22, sąs. 1, p. 96–101.

78. *Kleopas Jurgelionis: (85-ųjų gimimo metinių proga) // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1971, nr. 1: Mūsų kalba, p. 22–23.

79. Ambraziejus Kašarauskas // Vardai ir žodžiai. – Vilnius, 1971, p. 174–175.

80. Mirė prof. J. Otrembskis // Tiesa. – 1971, bal. 27; Tarybinis studentas. – 1971, bal. 30.

81. *Janas Otrembskis: [nekrologas] // Mūsų kalba. – 1971, nr. 5, p. 32–33.

M. Petkevičiaus katekizmo (1598 m.) tarmė. – Žr. 67.

82. *Raštas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971, t. 3, p. 42.

83. Juozas Senkus: [kalbininko atminimui] // Baltistica. – 1971, t. 7, sąs. 1, p. 111.

84. *S. M. Slavočinskio giesmyno (1646 m.) tarminis pagrindas // Lietuvių kalbos istorijos ir dialektologijos tyrinėjimai: (seminaro programa ir pranešimų tezės). – Vilnius, 1971, p. 26–27.

85. Su prof. J. Otrembskiu atsisveikinant. – Portr. // Literatūra ir menas. – 1971, geg. 1, p. 15.

86. *Šmalstigas (Schmalstieg) Viljamas Rigelis. – Bibliogr.: 8 pavad. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971, t. 3, p. 421.

87. Žymiausio lenkų lituanisto [J. Otrembskio] netekus. – Portr. // Kultūros barai. – 1971, nr. 6, p. 65–66.

88. *Роль омонимии в развитии падежных форм (на материале балтийских языков) // Locāluma kategorija valodas struktūrā un sistemā: Zinātniskas konferences materiāli (7. Artūrа Ozolа diena). – Rīga, 1971, p. 157–159.

1972

89. *Lietuvių kalbos tarmių mokymas XI klasėje / J. Aleksandravičius, Z. Zinkevičius. – Kaunas: Šviesa, 1972. – 19 p.: lent., schem.

90. *Lietuvių kalbos tarmių skirstymas: žemėlapis vidurinėms mokykloms. – Kaunas: Šviesa, 1972.– 1 lap.

91. *Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI kl.: knyga akliesiems. 8 kn. / A. Laigonaitė, J. Pikčilingis, Z. Zinkevičius ir kt.; red. A. Poznanskienė; red.-vert. E. Tamulionienė. – Vilnius: Lietuvos aklųjų d-jos l-kla, 1972. – Brailio raštu.

92. Dėl lietuvių kalbos tautosilabiniu an tipo junginių pirmojo dėmens siaurėjimo. – Santr. rus. // Baltistica. – 1972, I priedas, p. 227–232.

93. Dėl žem. jeĩnis. – Santr. angl. // Baltistica. – 1972, t. 8, sąs. 2, p. 163–166.

94. Nauji K. Būgos rankraščiai // Kalbotyra. – 1972, t. 24, sąs. 1, p: 120–122.

95. Rašyta F. Fortunatovo ranka / A. Tyla, Z. Zinkevičius // Literatūra ir menas. – 1972, bal. 1, p. 11.

96. Rytietiškoji XVII a. lietuvių raštų kalba, jos kilmė ir išnykimas. – Santr. rus. // Baltistica. – 1972, t. 8, sąs. 1, p. 79–100.

97. K. Буга (1879–1924) // Вопросы грамматики. – Пермь, 1972, c. 214–224. – (Уч. зап. Перм. гос. ун-та им. А. М. Горького; № 243).

98. О развитии балтийского вокализма // Балто-славянский сборник. – Mосква, 1972, c. 5–14.

1973

99. *Ar mūsų rašyba keitėsi // Lietuvos pionierius. – 1973, rugs. 12.

100. J. Endzelynas ir lietuvių liaudies dainos. – Santr. rus., angl. // Literatūra. 1973, t. 15, sąs. 1, p. 145–147.

101. *Kaip atsirado raštas? – Iliustr. // Lietuvos pionierius. – 1973, liep. 14.

102 *Kaip rašoma pasaulyje // Lietuvos pionierius. – 1973, rugpj. 11.

103. Kaip vadinosi vilniečiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, nr. 4, p. 17–19.

104. Kalbos sekcijos darbo 1969–1972 m. apžvalga // Kaip rinkti liaudies kalbos duomenis: (metodiniai patarimai) / Lietuvos TSR paminklų kraštotyros draugija. Kalbos komisija. –Vilnius, 1973, p. 14–21.

105. Kalbotyros darbai respublikiniame konkurse: [aptariami vid. m-klų moksleivių kalbiniai darbai, pateikti jaunųjų literatų kūrybos konkursui] // Mūsų kalba. – 1973, nr. 4, p. 19–22.

106. Nepastebėta senųjų raštų tariamosios nuosakos forma // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1973, t. 14: Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai, p. 183–186.

107. *Pirmieji jaunųjų kalbininkų darbai: [aptariami vid. m-klų moksleivių kalbiniai darbai, pateikti jaunųjų literatų kūrybos konkursui] / J. Aleksandravičius, A. Šoblinskas, Z. Zinkevičius // Tarybinė mokykla. – 1973, nr. 11, p. 23–27.

108. „Plačiai paminėtos Janio Endzelyno 100 metų gimimo sukaktuvės…“. – Iliustr. // Mūsų kalba. – 1973, nr. 4, p. 44–46.

109. Plačiajam skaitytojui apie kalbotyrą. – Rec. kn.: Ivič M. Lingvistikos kryptys / iš serbų k. vertė J. Palionis. Vilnius: Mintis, 1973 // Literatūra ir menas. – 1973, birž. 23, p. 4.

110. „Rugpjūčio 21–27 dieną Varšuvoje vyko VII tarptautinis slavistų suvažiavimas…“: [apie baltų-slavų kalbinių ryšių simpoziumą] // Mūsų kalba. – 1973, nr. 8, p. 48–49. – (Kronika: kalbotyros baruose).

111. Antanas Salys // Baltistica. – 1973, t. 9, sąs. 1, p. 111-112.

112. Tarmė ir šnekta: [dėl terminų vartojimo] // Kalbos kultūra. – 1973, sąs. 25, p. 72–73.

113. К истории палатализации согласных в балтийских языках // Балтийские языки и их взаимосвязи со славянскики, финно-угорскими и германскими языками: тез. докл. хауч. конф., посвящ. 100-летию со дня рождения акад. Я. Эндзелина. – Рига, 1973, c. 119–123; Latvijas PSR Zinātņu Akadēmijas vēstis. – Rīga, 1973, no. 4, p. 93–97.

1974

Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei. – Žr. 69–73.

114. *[Anotacija]. – Anot. kn.: Глемжене О. A. [Glemžienė] Интерференция английского языка в лексике литовцев США: автореф. дис. … канд. наук. – Киев, 1973 // Mūsų kalba. – 1974, nr. 3, p. 32.

115. *K. Būgos ataskaita apie mokslinę komandiruotę į Lietuvą 1913 m. vasarą // Knygotyra. – 1974, t. 4, p. 173–176.

116. Dėl akūto ir cirkumflekso skyrimo Rytų Lietuvos tarmėse. – Santr. vok. // Baltististica. – 1974, t. 10, sąs. 1, p. 93–94.

117. Dėl linksnių fleksijos homonimijos // Kalbotyra. – 1974, t. 25, sąs. 1, p. 96–98.

118. Dėl vieno siūlymo koreguoti tarties normą: [dėl mišriųjų dvigarsių pirmųjų dėmenų tarimo] // Kalbos kultūra. – 1974, sąs. 26, p. 47–50; Lietuvių kalbos fonetikos skaitiniai: skiriama aukštųjų mokyklų studentams lituanistams / VU Bendrosios kalbotyros katedra; sudarė R. Kriukienė. – Vilnius, 1997, p. 54–56.

119. *Kaip atsirado lietuvių raštų kalba // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, nr. 7, p. 22–23.

Atsiliepimas: Lituanistinės pabiros / P. S. [P. Skardžius] // Draugas. – Čikaga. – 1974, spal. 5, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 5.

120. Nekraipykime šalių pavadinimų: dėl Trakija, Škotija ir kt. rašymo // Kalbos kultūra. – 1974, sąs. 26, p. 40.

121. Quelques remarques sur les sources de la langue des écrits lituaniens au XVIe et au XVIIe siècles // Studia indoeuropejskie. – Wrocław et al., 1974, s. 315–320. – (Prace Komisji językoznawstwa; no. 37).

122. [Recenzija]. – Rec. kn.: Laumane B. Zivju nosaukumi latviešu valodā. Rīga, 1973 // Baltistica. – 1974, t. 10, sąs. 2, p. 214–217.

123. [Recenzija]. / Z. Zinkevičius, J. Šliavas. – Rec. kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 13: Leksikos tyrinėjimai. 1972 // Baltistica. – 1974, t. 10, sąs. 1, p. 98–101.

124. [Recenzija]. – Rec. kn.: Teksty gwarowe z Białostocczyzny z komentarzem językowym. Warszawa, 1972. (Prace Białostockiego Tow. Naukowego; no. 18) // Baltistica. – 1974, t. 10, sąs. 1, p. 101–106.

125. [Recenzija]. – Rec. kn.: Zdaniukiewicz A. A. Gwara Łopatowszczyzny: fonetyka, fleksja, słownictwo. Wrocław et al., 1972 // Baltistica. – 1974, t. 10, sąs. 2, p. 207–214.

126. Reikšmingas žemaitiškas rankraštinis tekstas. – Žml., faks. – Santr. angl., rus. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1974, t. 15: Žodžių formos ir jų vartosena, p. 171–194.

Recenzija: Vitkauskas V. // Gimtasis kraštas. – 1975, saus. 23, p. 3; Vitkauskas V. Įžymus mokslo radinys // Kalba Vilnius. – 1975, saus. 17, p. 13.

127. S. M. Slavočinskio giesmyno (1646 m.) kalba. – Žml. – Santr. rus. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1974, t. 15: Žodžių formos ir jų vartosena, p. 137–170.

128. Smulkmenos I–III: [dėl rus. валàнда, liet. valandá, lat. valoda; dėl tendencijos lietuviškus vienaskaitos vietovardžius slavinant versti daugiskaita; liet. šaknies lat– (pvz., nuõ–lat–os)], Smulkmenos IV–V: [dėl balsio o vietoje a skoliniuose; formos mùdu vartojimo] // Baltistica. – 1974, t. 10, sąs. 1, p. 63–64, 92.

129. Smulkmena VI: [dėl š. panevėžiškių murmamųjų balsių chronologijos]; Smulkmena VII: [dėl 2. sg. imper. refl. -ies; formos bui „būk“]; Smulkmena VIII: [dėl formos bui „būk“] // Baltistica. – 1974, t. 10, sąs. 2, p. 148, 171–172.

130. Vilniaus gyventojų vardai XVII a. pradžioje // Žodžiai ir žmonės / sudarė B. Savukynas. – Vilnius, 1974, p. 78–85.

131. К вопросу о литовско-польских языковых контактах по данным антропонимики г. Вильнюса начала XVII в. // Балто-славянские исследования. – Mocквa, 1974, c. 136–143.

1975

132. *Iš lietuvių istorinės akcentologijos: 1605 m. katekizmo kirčiavimas. – Vilnius, 1975. – 96 p. – Bibliogr. išnašose. – Abėc. r-klė: p. 87–93.

Recenzijos: Karulis K. // Karogs. – Rīga, 1976, no. 6, p. 198; „Kirčiuotų senųjų lietuvių raštų…“ // Mūsų kalba. – 1976, nr. 6, p. 46; Виткаускас В. [Vitkauskas] // Обществ. наук в СССР. Сер. 6, РЖ: Языкоянание. – 1977, № 2, c. 70–73; Литуанистика в СССР. – Вильнюс, 1978, c. 9–14.

133. Apie č', dž' // t', d' kaitą šiaurės panevėžiškių vardažodžių paradigmoje // Kalbotyra. – 1975, t. 26, sąs. 1, p. 85.

134. Baltų kalbotyra. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, nr. 12, p. 19–23.

135. Dėl baltų substrato Baltstogės vaivadijoje (Lenkijoje). – Santr. angl. // Baltistica. – 1975, t. 11, sąs. 2, p. 149–153.

136. *Ferdinandas de Sausure ir Kazimieras Jaunius: 1. Sausure laiškai Jauniui, 2. Jauniaus gyvenimas ir darbai; Kazimieras Jaunius (1849–1908): (žymaus kalbininko sukaktis). – Japon. // Jinbun Shizu Kagaku Ronshu = Journal of Humanities and Natural Science. – Tokyo, 1975, no. 39, p. 127–141, 142–150.

137. *Kronika / A. Balašaitis, B. Balčienė, Z. Zinkevičius ir kt. // Mūsų kalba. – 1975, nr. 3, p. 49–56.

138. Lietuviška leksika 1724 m. Europos kelionių vadove. – Santr. rus. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1975, t. 16: Lietuvių terminologija, p. 225–231.

139. *Lingvistinis gyvenimas // Mūsų kalba. – 1975, nr. 3, p. 49–53.

140. Mikolos laiškas F. Fortunatovui lituanistikos klausimais // Kalbotyra. – 1975, t. 26, sąs. 1, p. 90–92.

141. [Recenzija]. – Rec. kn.: Польские говоры в СССР. Ч. 1: Исследования и материалы, 1967–1969 гг. Минск, 1973 // Baltistica.–1975, t. 11, sąs. 1, p. 99–109.

142. Smulkmena IX: [dėl rytų slavų įtakos Latgalos šnektos priebalsių palatalizacijai]; Smulkmenos X–XI: [dėl „rotininkavimo“ kilmės; dial. dr(i)áugas]; Smulkmenos XII–XIII: [dėl š. panevėžiškių murinamųjų garsų; instr. sg. kùni(n)gum] // Baltistica. – 1975, t. 11, sąs 1, p. 36, 81–82, 85–86.

l43. Smulkmena XIV: [dėl r. aukštaičių miškuose vietoj laukiamos formos miškuosi]; Smulkmena XV: [dėl lē ir (l)ā kamienų dat. sg. ir acc. pl. galūnių rytų Lietuvoje]; Smulkmena XVI: [dėl 1. pl. fut. -sime kilmės]; Smulkmena XVII: [dėl grafemos ę M. Daukšos raštuose]; Smulkmena XVIII: [dėl tariamosios nuosakos formanto -b- išnykimo] // Baltistica. – 1975, t. 11, sąs. 2, p. 154, 163–164, 179–180.

144. *Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje // III sąjunginė baltų kalbotyros konferencija, 1975 m. rugs. 25–27 d.: pranešimų tezės. – Vilnius, 1975, p. 70–73.

1976

Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei. – Žr. 69–73.

145. *Aukštaičiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1976, t, 1, p. 461–462.

146. *Balkevičius Jonas Zemvaldas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1976, t, 1, p. 595.

147. Dar dėl an tipo junginių siaurinimo. – Santr. angl. // Baltistica. – 1976, t. 12, sąs. 2, p. 143–145.

148. Filologinės literatūros leidyba: poreikiai ir perspektyvos // Naujos knygos. – 1976, nr. 8, p. 1–3; Gimtasis kraštas. – 1976, rugs. 16, p. 2, 6.

149. *Jaunos energingos jėgos į filologiją!: [apie lituanistines studijas universitete] // Tarybinis studentas. – 1976, saus. 26.

150. Kaip kalbėjo senieji vilniečiai. – Faks. // Mokslas ir gyvenimas. –1976, nr. 10, p. 30.

151. Jonas Kruopas // Baltistica. – 1976, t. 12, sąs. 1, p. 107–108.

152. Lietuvių kalba XV–XVII amžiuje // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, nr. 8, p. 18–19.

153. Lotynų kalba viduramžių Lietuvoje. – Faks. // Mokslas ir gyvenimas. –1976, nr. 4, p. 18–19; Šviesa. – Niujorkas, 1977, nr. 1, p. 10–11.

154. [Recenzija]. – Rec. kn.: Усціновіч А. К. Антрапанімія Гродзеншчыхы і Брэстчыхы (XIV–XVIII стст.) Мінск, 1975 // Baltistica.–1976, t. 12, sąs. l, p. 95–102.

155. *Reikšmingas lietuvių dialektologijos ir leksikografijos veikalas. – Rec. kn.: Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas / sudarė V. Vitkauskas. Vilnius, 1976 // Literatūra ir menas. – 1976, kovo 6, p. 11.

156. Pranas Skardžius // Baltistica. – 1976, t. 12, sąs. 2, p. 214–215.

157. Slaviškoji kanceliarinė kalba. – Faks. // Mokslas ir gyvenimas. –1976, nr. 2, p. 30–31.

158. Smulkmena XIX: [dėl š. panevėžiškių „sukuosi“ ir kt.]; Smulkmena XX: [dėl nom. sg. f. formos ghi „ji“]; Smulkmena XXI: [dėl š. panevėžiškių murmamujų balsių atsiradimo chronologijos ir kt.]; Smulkmena XXII: [dėl š. panevėžiškių 1. sg. „suku“ ir kt.]; Smulkmena XXIII: dėl daiktavardžio pēlūs giminės; Smulkmena XXIV: [dėl nom. sg. móters]; Smulkmena XXV: [dėl 1. sg. cond. eĩtum]; Smulkmena XXVI: apie senovinius moterų vardus ir krikštavardinės kilmės pravardes // Baltistica. – 1976, t. 12, sąs. l, p. 37–38, 64, 72, 84.

159. Smulkmena XXVII: [dėl š. panevėžiškių murmamujų balsių traktavimo]; Smulkmena XXVIII: [dėl liet. a, e pailgėjimo po kirčiu]; Smulkmena XXIX: [dėl kirčiuotų balsių žymėjimo M. Daukšos raštuose ir 1605 m. katekizme]; Smulkmena XXX: [dėl prieškirtinių i, u platinimo š. panevėžiškių tarmėje] // Baltistica. – 1976, t. 12, sąs. 2, p. 129, 142, 145, 165–166.

160. Vienodinant rašybą / J. Kabelka, Z. Zinkevičius. – Rec. kn.: Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba / ats. red. A. Valeckienė. Vilnius, 1976 // Tiesa. – 1976, gruod. 26.

161. *W sprawie kontaktów językowych litewsko–polskich w Wilnie w XVII wieku // Acta Baltico–Slavica. – Wrocław et al., 1976, t. 9, s. 125–131.

1977

162. *Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. – Vilnius: Mokslas, 1977. – 304 p.: faks. – Asmenvardžių r–klė: p. 255–303.

Recenzijos: Adomaitis G. // Vakarinės naujienos. – 1978, vas. 15; „Garbingam mūsų Alma Mater 400-ųjų metų jubiliejui…“ // Mūsų kalba. – 1978, nr. 4, p. 58; Gurnys V. // Tarybinė Klaipėda. – 1978, vas. 11; Hemmerling E. // Namenkundliche Informationen. – Leipzig, 1979, N. 36, S. 65–66; Keinys S. // Gimtasis kraštas. – 1977, gruod. 22, p. 2; Trost. P. // Ztschr. für Slawistik. – Berlin, 1983, Bd. 28, H. 5, S. 794; Vanagas A. // Baltistica. – 1979, t. 15, sąs. 1, p. 75–79; Vanagas A. // Kultūros barai. – 1978, nr. 1, p. 66–67; Vitkauskas V. // Pergalė. – 1978, nr. 10, p. 173–175.

Referatai: „Knygoje detaliai analizuojami…“ // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslas. Kalbotyra: ref. leidinys. – 1980, nr. 6, p. 121–125; Zinkevičius Z. // Naujos knygos. – 1977, nr. 4, p. 31; Zinkevičius Z. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. 6. Kalbotyra: ref. leid. – Vilnius, 1980, p. 121–125; Паулаускене A. [Paulauskienė] // Литуанистика в СССР: науч.-реф. сб. – Вильнюс, 1978, вып. 2, c. 53–57; Oбществ. науки в СССР. Cеp. 6. РЖ: Языкознание. – 1978, № 5, c. 149–152.

163. Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei: knyga akliesiems: 9 kn. / A. Laigonaitė, J. Pikčilingis, A. Šoblinskas, Z. Zinkevičius, K. Župerka; red. V Stalgys; red.-vert. O. Bubnelienė. 2-asis leid. – Vilnius: Lietuvos aklųjų d-jos l-kla, 1977. – Brailio raštu.

164. *[Anotacija]. – Anot. kn.: Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime / J. Lebedys; sudarė V. Zaborskaitė. Vilnius: Mokslas, 1976 // Mūsų kalba. – 1977, nr. 3, p. 53.

165. *Baltu valodniecība. – Portr. // Zinātne un technika. – Rīga, 1977, no. 5, p. 28–29.

166. Jonas Basanavičius // Mūsų kalba. – 1977, nr. 3, p. 48–49.

167. *Bilingvizmas; *Būga Kazimieras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1977, t. 2, p. 145; 302.

168. Dėl lietuvių raštų kalbos kilmės. – Žml. – Santr. rus. // Baltistica. –1977, t. 13, sąs. 1, p. 237–244.

169. * [Dėl V Rimšos straipsnių apie J. Basanavičiaus trakų-frygų hipotezę] // Mūsų kalba. – 1977, nr. 3, p. 48–49.

170. Pranas Gailiūnas: [kalbininko atminimui, 1913 01 01–1977 07 24] // Mūsų kalba. – 1977, nr. 6, p. 60–62.

171. *Roberas Gotjo [Gauthiot]: (100-osioms gimimo metinėms). – Portr. // Žmonės ir kalba / sudarė B. Savukynas. – Vilnius, 1977, p. 179–181.

172. Iš lituanizmų Vilniaus XVII a. pradžios lenkiškuose rankraščiuose // Žmonės ir kalba / sudarė B. Savukynas. – Vilnius, 1977, p. 93–101.

173. Lenkų kalbos atsiradimas Vilniuje // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, nr. 6, p. 30–31.

174. Lietuvių pavardžių kilmė // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, nr. 10, p. 31–32; Aušra. – Seinai, 1978, nr. 4, p. 12–13; Nemuno kraštas. – 1978, nr. 2, p. 4–7.

175. M. Mažvydo raštų kalba. – Žml. – Santr. angl. // Baltistica. – 1977, t. 13, sąs. 2, p. 358–371; 1978, t. 14, sąs. 1, p. 38–44; sąs. 2, p. 139–146; 1979, t. 15, sąs. 1, p. 16–22.

176. Netekome žymiausio lietuvių kalbos tyrinėtojo užsienyje: Ch. Stango atminimui. – Portr. // Kultūros barai. – 1977, nr. 12, p. 61.

177. Pastaba knygų leidėjams: [dėl knygų apipavidalinimo] // Literatūra ir menas. – 1977, rugs. 24, p. 14.

178. [Recenzija]. – Rec. kn.: Vitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas. Vilnius, 1976 / A. Paulauskienė, Z. Zinkevičius // Baltistica. – 1977, t. 13, sąs. 1, p. 306–311.

179. Smulkmena XXXI: [dėl a- ir e- liet. tarmėse]; Smulkmena XXXII: [dėl nekirčiuotų skiemenų priegaidės]; Smulkmena XXXIII: [dėl Mažvydo katekizmo bila traktavimo] // Baltistica. – 1977, t. 13, sąs. 1, p. 260, 270, 280.

180. Smulkmena XXXIV: [dėl nom. pl. šunes, žmones š. panevėžiškių tarmėje]; Smulkmena XXXV: [dėl lietuviškų vietovardžių Baltstogės vaivadijoje] // Baltistica. –1977, t. 13, sąs. 2, p. 330, 382.

181. Christianas S. Stangas / A. Sabaliauskas, Z. Zinkevičius. – Portr. // Žmonės ir kalba / sudarė B. Savukynas. – Vilnius, 1977, p. 195–204.

182. „Tarybų Lietuvoje kalbos mokslas per pastarąjį dešimtmetį labai suklestėjo…“: [kalba TV laidoje] // Kalba Vilnius. – 1977, nr. 38, p. 11.

183. Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. – Žml. // Baltistica. – 1977, II priedas, p. 151–156.

1978

184–185. *Lietuvių kalbos dialektologija: vadovėlis respublikos aukšt. m-klų liet. k. ir lit. spec. studentams. – Vilnius: Mokslas, 1978. – 190 p.: portr., iliustr., žml., 1 žml. lap.

2-asis stereotipinis leidinys. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1994. –192 p.: iliustr., žml.

Recenzijos: Butkus A. // Kauno tiesa. – 1979, rugpj. 11, p. 4; Karulis K. Iznakusi „Lietuviešu valodas dialektoloģija“ // Karogs. – Rīga, 1979, no. 3, p. 196–197; Michelini G. // Studi italiani di linguistica teorica ed applicata. – Padua, 1978, A 7, no. 3, p. 432–433; „Mūsų tarmės dabar intensyviai tiriamos…“ // Mūsų kalba. – 1979, nr. 5, p. 43–44; Stundžia B. // Gimtasis kraštas. –1979, bal. 12, p. 2; Šukys J. // Tarybinis mokytojas. – 1978, gruod. 6; Vitkauskas V. // Pergalė. –1979, nr. 5, p. 174–176.

Referatas: Толутене Б. [Tolutienė] // Литуанистика в СССР: науч.-реф. сб. – Вильнюс, 1980, вып. 3, c. 41–44.

186. Būkime apdairesni: apie vardų parinkimą // Tarybinė moteris. – 1978, nr. 5, priedas, p. II. – Tas pats žurnalas lenk.

187. *Dalis mūsų gyvenimo: [pasitinkant VU 400 m. jubiliejų, pokalbiui tema „Universitetas mums, mūsų kultūrai“ pakviestas ir Filol. fak. Lietuvių k. vedėjas prof. Z. Zinkevičius] / paruošė V. Braziūnas, A. Kusta. – Portr., iliustr. // Gimtasis kraštas. – 1978, birž. 15, p. 2.

188. Dėl dviejų antrojo asmens įvardžio formų. – Santr. rus. // Kalbotyra. – 1978, t. 29, sąs. 1, p. 79–82.

189. Dėl įvardžiuotinių būdvardžių raidos. – Santr. rus., angl. – Bibliogr.: 14 pavad. // Lietuvių kalbotyros klausimai. –1978, t. 18: Gramatinės kategorijos ir jų raida, p. 99–105.

190. *Dešifravimas; *Epigrafika // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1978, t. 3, p. 18; 363.

191. *Garsinis raštas; *Grafema. – Iliustr. // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1978, t. 4, p. 10; 165.

192. *Hieroglifai; *Ideografinis raštas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1978, t. 4, p. 346; 397.

193. Iš kurio krašto kilo M. Mažvydas. – Žml. // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, nr. 8, p. 14–15.

194–195. Kalbininkų kalvė: [pasikalbėjimas su VU Lietuvių k. katedros ved. prof. Z. Zinkevičiumi apie katedros veiklą] / užrašė E. Sliesoriūnienė. – Iliustr., portr. // Švyturys. –1978,nr. 15,p.4–5; Литва литературная. – 1978, № 5, c. 167–173.

196. Kodėl dalis rytų aukštaičių trumpina kirčiuotų ilgųjų galūnių vokalizmą // Kalbotyra. – 1978, t. 29, sąs. 1, p. 97–99.

197. *Kronika: [apie M. Šlapelienę] // Mūsų kalba. – 1978, nr. 2, p. 62.

Lietuvių pavardžių kilmė. – Žr. 174.

198. *Lingvistinis gyvenimas: draugijos ir jos kalbos sekcijų veikla / M. Augulytė, A. Balašaitis … Z. Zinkevičius ir kt. // Mūsų kalba. – 1978, nr. 5, p. 61–64.

M. Mažvydo raštų kalba. – Žr. 175.

199. Mintys, pasirodžius lietuvių kalbos atlaso I tomui // Baltistica. – 1978, t. 14, sąs. 2, p. 147–151.

200. [Recenzija]. – Rec. kn.: Ancītis K. Aknīstes izloksne: izloksnes statika un dinamika. Ievads, fonētika, morfoloģija. Rīga, 1977 // Baltistica. – 1978, t. 14, sąs. 1, p. 77–80.

201. [Recenzija] /A. Paulauskienė, Z. Zinkevičius. – Rec. kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 17: Lietuvių arealinės lingvistikos klausimai. 1977 // Baltistica. – 1978, t. 14, sąs. 2, p. 155–159.

202. Smulkmena XXXVI: [dėl Mažvydo siligy traktavimo] // Baltistica. – 1978,1.14, sąs. 1, p. 26.

203. Smulkmena XXXVII: [dėl Torunės univ. b-koje esančio Mažvydo katekizmo egzemplioriaus]; Smulkmena XXXVIII: [dėl dat. ir instr. sg. formų sąveikos] // Baltistica. – 1978, t. 14, sąs. 2, p. 99,146.

204. *Spaudos apžvalga: 1977 m. spalis-gruodis / J. Pribušauskaitė, A. Pupkis, Z. Zinkevičius // Mūsų kalba. – 1978, nr. 4, p. 50–51.

205. Trumpa Lietuvių kalbos katedros veiklos apžvalga. – Iliustr. // Mūsų kalba. – 1978, nr. 6, p. 8–14.

206. Ukmergės rajono tarmė. – Žml. // Mūsų kalba. – 1978, nr. 4, p. 28–31.

207. *Woher stammte der Autor des ersten litauischen Buches? // Ztschr. für Slawistik. – Berlin, 1978, Bd. 23, H. 5, S. 641–647.

208. *К истории литовской христианской терминологии восточнославянского происхождения // Этнолингвистические балто-славянские контакты в настоящем и попрошлом, 11–15 дек. 1978 г.: преддварительные материалы конф. – Mocквa, 1978, c. 83.

1979

209. *Kazimieras Būga: gyvenimas ir darbai. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 160 p.: portr., iliustr. – Bibliogr. išnašose. – (Kalba ir žmonės).

Recenzijos: Karulis K. // Karogs. – Rīga, 1980, no. 9, p. 193–194; Kuzmickas V. // Gimtasis kraštas. – 1979, lapkr. 1, p. 4; Petr J. // Slovo a slovesnost. – Praha, 1982, t. 43, č. 1, p. 79; Sabaliauskas A. // Naujos knygos. – 1979, nr. 9, p. 16–17; Safarewicz J. // Acta Baltico–Slavica. –Wrocław et al., 1983, t. 15, s. 318–319; „Ši lingvistinės serijos „Kalba ir žmonės“ knyga…“ // Mūsų kalba. – 1980, nr. 5, p. 37–38; Сабаляускас A. [Sabaliauskas] // Литва литературная. – 1980, № 3, c. 175.

Referatai: „Tai antras didesnis autoriaus darbas…“ // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Kalbotyra: ref. leid. – 1981, nr. 8, p. 20; Михальченко B. Ю. // Обществ. науки в CCCP. Cep. 6. РЖ: Языкознание. – 1982, № 4, c. 19–22.

210. Kazimieras Būga. – Tekstas angl. // Baltistica. – 1979, t. 15, sąs. 2, p. 91–94.

211. Kazimieras Būga ir žodynas. – Portr., iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, nr. 10, p. 10–12.

212. Kazimiero Būgos lingvistinis palikimas. – Portr., iliustr. // Mūsų kalba. – 1979, nr. 6, p. 4–12.

213. Kelios pastabos lietuvių XVI–XVII a. leksikos istorijai. – Santr. rus. – Bibliogr.: 7 pavad. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1979, t. 19: Socialinės lingvistikos problemos, p. 119–123.

214. Kelios pastabos žemaičių tarmės genezės klausimu. – Brėž. // Aktualiosios kalbotyros problemos: moksl. konferencijos pakvietimas-programa ir tezės, 1979 m. kovo 28–29 d. – Vilnius, 1979, p. 99–100.

215. Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos // Kalbotyra. – 1979, t. 30, sąs. 1, p. 90–93.

216. *Lietuviškos kalbotyros kūrėjas: K. Būgos gimimo 100-osioms metinėms. – Portr. // Tiesa. – 1979, spal. 28; Inžinerija. – 1979, lapkr. 21.

M. Mažvydo raštų kalba. – Žr. 175.

217. [Recenzija]. – Rec. kn.: Kudzinowski Cz. Indeks-słownik do „Daukšos postilė“. T 1–2. Poznań, 1977. (Ser. Filologia bałtycka uniw. im. A. Mickiewicza w Poznaniu; no. 2) // Lietuvių kalbotyros klausimai. –1979, t. 19: Socialinės lingvistikos problemos, p. 188–192.

218. [Recenzija]. – Rec. kn.: Vaba L. Läti laensõnad Eesti keeles. Tallinn, 1977 // Mūsų kalba. – 1979, nr. 1, p. 46.

219. Skaudi netektis: gydytojo V. Šimkūno atminimui / I. Kostkevičiūtė, Z. Zinkevičius // Literatūra ir menas. – 1979, vas. 24, p. 15.

220. Smulkmena XXXIX: [dar dėl š. panevėžiškių „sukuosi”, „sukiesi”] // Baltistica. – 1979, t. 15, sąs. 2, p. 145.

221. „Šių metų balandžio 26 d. staiga mirė…” [R. Mironas: nekrologas] // Mūsų kalba. – 1979, nr. 6, p. 56–57.

222. [Juozas Šliavas: nekrologas] // Mūsų kalba. – 1979, nr. 6, p. 57–58.

223. *Школа языковедов: [о науч. работе кафед. литов. яз. и балтийской филологии, о связях с учеными других стран] / беседовала Е. Слесорюнене [Sliesoriūnienė]. – Portr. // Литва литературная. – 1979, № 5, c. 167–173.

1980

Kalbotyros pradmenys. – Žr. 45–47.

224. *Lietuvių kalbos istorinė gramatika. 2 d. D. 1: Įvadas. Istorinė fonetika. Daiktavardžių linksniavimas: vadovėlis aukšt. m-klų liet. k. ir lit. spec. studentams. – Vilnius: Mokslas, 1980. – 284 p.

Recenzijos: Ambrazas V. // Literatūra ir menas. – 1981, vas. 7, p. 6; Karulis K. // Karogs. –Rīga, 1981, no. 1, p. 193–194; Lietuviešu valodas vesturiskа gramatika // Karogs. – Rīga, 1979, no. 8, p. 196; Michelini G. // Studi italiani di linguistica teorica ed applicata. – Padua, 1983, A 12, no. 3, p. 408–410; „Pastaraisiais metais vienas po kito ėmė rodytis…“ // Mūsų kalba. – 1981, nr. 3, p. 41; Safarewicz J. // Acta Baltico–Slavica. – Wrocław et al., 1983, t. 15, s. 319–321; Tumėnas S. // Gimtasis kraštas. – 1980, lapkr. 20, p. 2; Амбразас B. [Ambrazas] // Литва литературная. –1981, № 5, c. 167–170.

Referatas: Моркунас К. [Morkūnas], Толутене B. [Tolutienė] // Литуанистика в СССР: науч.-реф. сб. – Вильнюс, 1982, вып. 5, c. 16–21.

Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei. – Žr. 69–73.

225. *[Apie 1980.III.27–30 d. respublikinę jaunųjų literatų kūrybos apžiūrą Tauragėje] // Mūsų kalba. – 1980, nr. 6, p. 44.

226. Atsiminimai // Kalbininkas Juozas Senkus: trumpa biografija, prisiminimai, darbai / red. P. Naujokaitis. – Bruklinas, 1980, p. 41–44.

227. *Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidžių raidos // IV Vissavienības baltistu konference, 1980. g., 23.–25. sept.: referātu tēzes. – Rīga, 1980, p. 100–101.

228. Dėl rytų aukštaičių patarmių istorijos // Baltistica. – 1980, t. 16, sąs. 2, p. 138–139.

229. Knutas Olofas Falkas // Kalba ir mintis / sudarė B. Savukynas. – Vilnius, 1980, p. 197–199.

230. A few observations on the origin of the Samogitian dialect. – Schem. – Bibliogr.: 19 pavad. // Lingua Posnaniensis. – 1980, t. 23, s. 223–226.

231. Į pagalbą lituanistams // Naujos knygos. – 1980, nr. 7, p. 19–20.

232. *Lingvistinis gyvenimas: personalijos: d-jos ir jos kalbos sekcijų veikla / V Būda, A. Čižas … Z. Zinkevičius ir kt. // Mūsų kalba. – 1980, nr. 6, p. 42–49. – (Kronika).

233. Lituanistika ir baltistika: [Vilniaus V. Kapsuko univ.]. – Portr., iliustr. // Vakarinės naujienos. –1980, saus. 15; Вечерние новости. – Вильнюс, 1980, 15 янв.

234. Pastabos i kamieno baritonų gen. sg. galūnės istorijai žemaičių tarmėje // Kalbotyra. – 1980, t. 31, sąs. 1, p. 100–101.

235. *Prof. Kazimiero Būgos atminimui. – Portr. // Laisvė. – 1980, kovo 14, p. 3.

236. [Recenzija] / A. Paulauskienė, Z. Zinkevičius. – Rec. kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai. 1978, t. 18: Gramatinės kategorijos ir jų raida // Baltistica.– – 1980,1.16, sąs. 2, p. 180–186.

237. *Sirvydas ar Širvydas? // Literatūra ir menas. – 1980, birž. 21, p. 16.

238. Smulkmena XL: [dėl tėvavardžių su priesaga -aitis kilmės]; Smulkmena XLI: [dėl bliáuja // bliáuna ir kt.]; Smulkmena XLII: [dėl K. Sirvydo trikalbio žodyno naujojo leidimo rodyklėje per neapdairumą atsiradusios formos lėti]; Smulkmena XLIII: [dėl katras ir kuris mišimo Rytų Lietuvoje]; Smulkmena XLIV: [dėl kirčiavimo rañkoje, rañkoms, rañkomis, rañkose] // Baltistica. – 1980, t. 16, sąs. 1, p. 18, 31, 57, 62, 76.

239. К истории литовских личных имен восточно-славянского происхождения // Балто славянские языковые контакты. – Москва, 1980, с. 151–156.

Recenzijos: Safarewicz J. Rusko–litewska postać niektórych nazwisk polskich // Język Polski. – Kraków, 1982, no. 62, s. 335–336; Petr J. // Zprawodaj Mistopisme Komise ŠSAV. – Praha, 1982, t. 23, s. 474–475.

1981

240. *Kalbininkas K. Būga. – Kaunas: Šviesa, 1981. – 27 p.: portr., iliustr., faks. – (Gyvenimas ir kūryba).

Recenzijos: Antanavičius S. // Pirmyn. – Molėtai, 1981, spal. 24; Salagiris M. // Tarybinė žemė. – Zarasai, 1981, gruod. 19; Vaba L. // Keel ja Kirjandus. – Tallinn, 1983, no. 1, p. 51.

Referatai: „Tai trečias didesnis autoriaus darbas…“ // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Kalbotyra: ref. leidinys. – 1982, nr. 10, p. 17; Михальченко В. Ю. // Обчеств. науки в СССР. Сер. 6. РЖ: Языкознание. – 1982, № 4, c. 19–22.

241. *Lietuvių kalbos istorinė gramatika. 2 d. D. 2: Įvardžiai. Būdvardžiai. Skaitvardžiai. Veiksmažodžiai. Nekaitomos kalbos dalys. Istorinės sintaksės apybraiža: vadovėlis aukšt. m-klų liet. k. ir lit. spec. studentams. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 300 p.

Recenzijos: Bukevičiūtė E.-J. // Ztschr. für Slawistik. – Berlin, 1984, Bd. 29, H. 2, S. 292–295; Karulis K. // Karogs. – Rīga, 1981, no. 12, p. 187; Petr J. // Slavia. – Praha, 1982, roč. 51, s. 3–4, p. 425–429; Stundžia B., Venckutė R. // Baltistica. – 1981, t. 19, sąs. 1, p. 91–97; „Ši knyga yra lietuvių kalbos…“ // Mūsų kalba. – 1982, nr. 3, p. 47–48; Tumėnas S. // Gimtasis kraštas. – 1981, liep. 2, p. 3.

Referatas: „Knyga yra antroji lietuvių kalbos…“ // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Kalbotyra: ref. leid. – 1982, nr. 10, p. 39–44.

242. Apie A. Tatarės „Pamokslų išminties ir teisybės“ (1851 m.) kalbą. – santr. angl. // Baltistica. – 1981, t. 17, sąs. 2, p. 170–176.

243. *[Apie 1981 m. kovo 25–28 d. Utenoje vykusią respublikinę bendrojo lavinimo mokyklų jaunųjų literatų kūrybos apžiūrą] // Mūsų kalba. – 1981, nr. 5, p. 34.

244. Dėl vienos mitologinės dievybės [Apidoma = Apidamė] vardo // Baltistica. – 1981, t. 17, sąs. 1, p. 96–97.

245. *Kronika / V. Būda, G. Kadžytė … Z. Zinkevičius ir kt. // Mūsų kalba. – 1981, nr. 5, p. 32–44.

246. *Literatūra apie Kazimierą Būgą // Mūsų kalba. – 1981, nr. 4, p. 28–38.

247. Sirvydas ar Širvydas? – Santr. angl. // Baltistica. – 1981, t. 17, sąs. 1, p. 28–41.

248. Smulkmena XLV: [dėl priešdėlio į-/in- senuosiuose raštuose]; Smulkmena XLVI: [dėl K. Sirvydo žodyno nesirvydiškų kalbos elementų]; Smulkmena XLYII: [dėl formų rañda, ruñda XVII a. aukštaičių raštuose] // Baltistica. – 1981, t. 17, sąs. 1, p. 65, 76, 91.

249. Smulkmena XLVIII: [dėl nuodu „mudu“]; Smulkmena XLIX: [dėl M. Daukšos katekizmo prabilis] //Baltistica. – 1981,1.17, sąs 2, p. 169, 199.

250. *Studijuokime gimtąją kalbą // Tarybinis studentas. – 1981, saus. 30.
251. Žadinkime lingvistinę mokinių mintį / A. Šoblinskas, A. Vanagas, Z. Zinkevičius // Tarybinis mokytojas. – 1981, birž. 10.

252. Žemaičių tarmės kilmės klausimu. – Santr. rus. // Iš lietuvių etnogenezės. – Vilnius, 1981,p. 12–18; Балто-славянские исследования, 1982. – Mocквa, 1983, c. 113–119.

253. К вопросу о генезисе современных литовских диалектов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: тез. докл., март. 1981 r. – Вильнюс, 1981, c. 93–95.

254. К истории литовской христианской терминологии восточно-славянского происхождения // Балто-славянские исследования, 1980. – Mocквa, 1981, c. 131–139.

1982

255. *[Apie 1982 m. kovo 28–30 d. Molėtuose vykusios respublikinės jaunųjų literatų kūrybos kalbinius darbus] // Mūsų kalba. – 1982, nr. 6, p. 38–39.

256. *Ar jau skaitėte?: [anotacijos] / A. Balašaitis, V. Grabauskas … Z. Zinkevičius ir kt. // Mūsų kalba.–l 982, nr. 3, p. 42–49.

257. *Dar kartą apie Adomo Mickevičiaus lietuvišką autografą // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, nr. 11, p. 14–15.

258. Didžiojo jubiliejaus metraštis. – Iliustr. – Rec. kn.: Vilniaus universitetas amžių sandūroje. Vilnius, 1982 // Naujos knygos. – 1982, nr. 10, p. 28–30.

259. Kuo lietuvių kalba archajiška // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, nr. 1, p. 15; Laisvė. – Niujorkas, 1982, saus. 29.

260. Lietuvių kalbos postpoziciniai vietininkai. – Santr. angl. // Baltistica. – 1982, t. 18, sąs. 1, p. 21–38.

261. The place of the Lithuanian language among other languages of the world // Soviet literature. –Moscow, 1982, no. 8, p. 156–158.

Anotacija: Pažūsis L. Po šalis plačiausias // Tiesa. – 1982, rugs. 8.

262. *Proklitikas; *Proklizė; *Raidė; *Raštas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1982, t. 9, p. 225, 311, 334–335.

263. [Recenzija]. – Rec. kn.: Universitas linguarum Litvaniae. Vilnius, 1981 // Mūsų kalba. – 1982, nr. 3, p. 45.

264. [Recenzija] / V. Milius, Z. Zinkevičius. – Rec. kn.: Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. Рига, 1980 // Lietuvos istorijos metraštis, 1981.–Vilnius, 1982, p. 123–132.

265. Elena Samaniūtė (1910–1982) // Mūsų kalba. – 1982, nr. 4, p. 50–51.

266. Smulkmena L: [dėl A. Baranauskui nepagrįstai priskiriamos knygelės „Paskutinis pamokslas…“]; Smulkmena LI: [dėl pavardės Sirvydas senuose dokumentuose]; Smulkmena LII: [dėl rankraščio „Szwenta ir pagirta rodą…“ (1849) autorystės] // Baltistica. – 1982, t. 18, sąs. 2, p. 134, 152, 157.

267. Žemės kalba prašosi kaupiama: pokalbis prie apskritojo stalo „Kaip paspartinti vietovardžių rinkimą” / kalbėjosi V. Grinaveckis, S. Imbrasas, V. Mažiulis … Z. Zinkevičius // Kultūros barai. – 1982, nr. 6, p. 38–42.

1983

Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei. – Žr. 69–73.

268. *[Anotacija]. – Anot. kn.: Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. 1940–1980 m. – Vilnius: Mokslas, 1982 // Mūsų kalba. – 1983, nr. 3, p. 37.

269. Peteris Aruma / A. Sabaliauskas, Z. Zinkevičius // Baltistica. – 1983, t. 19, sąs. 1. p. 103–104.

270. Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidžių raidos // Baltistica. – 1983, t. 19, sąs. 2, p. 120–122.

271. Iš kur atsirado lietuvių kalba? // Naujos knygos. – 1983, nr. 9, p. 19.

272. Lietuviškas Adomo Mickevičiaus autografas. – Žml., faks. – Santr. angl., lenk. // Baltistica. – 1983, t. 19, sąs. 1, p. 74–90.

273. Mokslininko dienos ir darbai // Profesorius Jurgis Lebedys. – Vilnius, 1983, p. 153–156.

274. Prof. K. Būgos laiškai // Mintis ir ženklas. – Vilnius, 1983, p. 121–125.

275. [Recenzija]. – Rec. kn.: Балто-славянские исследования, 1980. Mocквa, 1981; Балто-славянские исследования, 1981. Mocквa, 1982 // Mūsų kalba.–1983, nr. 3, p.41.

276. Juozas Senkus: (75-ąsias gimimo metines minint). – Portr. // Mintis ir ženklas. – Vilnius, 1983, p. 165–168.

277. Smulkmena LIV: [dėl J. Otrębskio aprašytos Tverečiaus tarmės šaltinio]; Smulkmena LV: [dėl pavardės Vainà] // Baltistica. – 1983, t. 19, sąs. 2, p. 129, 144.

278. Studentų aprūpinimas lituanistinių disciplinų vadovėliais // Tarybinis studentas. – 1983, lapkr. 18.

279. Žemaičių Naumiesčio šnekta socialinės lingvistikos požiūriu. – Santr. rus., angl. / J. Janavičienė, Z. Zinkevičius // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1983, t. 23: Kalbų kontaktai Lietuvos TSR, p. 102–106.

К вопросу о происхождении жемайтского диалекта. – Žr. 252.

280. О литовской форме род. п. дв. ч. muma „нас обоих“ // Славянское и балканское языкознание: проблемы языковых контактов. – Mocквa, 1983, c. 165–166.

281–282. *Польско-ятвяжский словарик? // Балто-славянские этноязыковые отношения в историческом и ареальном плане: тез. докл. II балто-славянской конф., 29 нояб.– 2 дек. 1983 г. – Москва, 1983, c. 19–20; Балто-славянские исследования, 1983. – Mocквa, 1984, c. 3–29.

283. [Recenzija] / В. Мацеяускене [Maciejauskienė], З. Зинкявичюс [Zinkevičius]. – Рец. на кн.: Сталтмане В. Э. [Staltmane] Латышская антропонимия: фамилии. Mocквa, 1981 // Вопросы языкознания. –Mocквa, 1983, № 4, c. 151–152.

1984

284–290. *Lietuvių kalbos istorija. 6 t. – Vilnius: Mokslas, 1984–1995. – ISBN 5-420-00102-0.

T. 1: Lietuvių kalbos kilmė. – Vilnius: Mokslas, 1984. – 388, [2] p.: iliustr., žml. –Bibliogr. išnašose. – Žodžių rodyklė: p. 381–389.

T. 2: Iki pirmųjų raštų. – 1987. – 304, [2] p.

T. 3: Senųjų raštų kalba. – 1988. – 296, [2] p.: iliustr. – ISBN 5-420-00102-0.

T. 4: Lietuvių kalba XVIII–XIX a. – 1990. – 331, [1] p. – ISBN 5-420-00661-8.

T. 5: Bendrinės kalbos iškilimas. – 1992. – 347, [2] p.: iliustr.

T. 6: Lietuvių kalba naujaisiais laikais. –1994. – 394 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01285-5.

Rodyklės ir bibliografija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1995. – 374 p. ISBN 5-420-01313-4.

Ištraukos: Lietuvių kalbos istorija. – Žr. 711.

Recenzijos: Ambrazas V. // Kultūros barai. – 1985, nr. 4, p. 70–71; Bammesberger A. // Ztschr. für vergleichende Sprachforschung. – Göttingen, 1986, Bd. 99, S. 318; Baužys P. Kalba – tai visų mūsų turtas // Naujas rytas. – 1994, geg. 7; Baužys P. Svari kalba – dora tauta // Naujas rytas. – 1996, geg. 4, p. 4–5; „Daugiau kaip dešimties lietuvių dialektologijos…“ // Mūsų kalba. – 1985, nr. 3, p. 33–34; Dini P. // Europa Orientalis. – Roma, 1985, t. 4, p. 321–322; Dundulis A. Zigmo Zinkevičiaus lietuvių kalbos istorija. – Iliustr. // Draugas. – Čikaga, 1991, liepos 6, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2; A. D. [Dundulis A.] // Draugas. – Čikaga, 1985, saus. 12, priedas „Mokslas, menas, literatūra“; Eckert R. // Ztschr. für Slawistik. – Berlin, 1989, Bd. 34, H. 2, S. 290–295; J. S. P. // Aušra. – Seinai, 1985, nr. 1, p. 34; Karulis K. // Karogs. –Rīga, 1985, no. 3, p. 193–194; Karulis K. Lietuviešu valodas tūkstoš gadu vēsture // Karogs. – Rīga. – 1988, no. 9, p. 195–196; Keinys S. Lietuvių kalbos epopėja. – Iliustr. // Tarp knygų. –1995, nr. 5, p. 22–24; Klimas A. // Lituanus. – Čikaga, 1986, vol. 32, no. 3, p. 88–92; Klimas A. // Draugas. – Čikaga, 1985, lapkr. 2, priedas „Mokslas, menas, literatūra“; „Lietuvių kalbos istorijos“ trečiasis // Naujos knygos. – 1988, nr. 7, p. 46; Lietuvių kalbos kilmė // Naujienos. – Čikaga, geg. 21, p. 4; Litas J. Lietuvių kalbos kilmė. I t. // Naujoji viltis. – Čikaga, 1986, nr. 19, p. 173–175; Litas J. // Naujoji viltis. – Čikaga, 1986, nr. 19, p. 173–175; Lukošius K. Iki pirmųjų raštų // Komunistinis žodis. – Kelmė, 1987, rugpj. 29; Mańczak W. // Acta Baltico–Slavica. – 1992, 21, p. 301–302; Mayer E. // Lituanus. – 1999, vol. 45, no. 1, p. 76–77; Michelini G. // Aevum. – Milano, 1986, f. 1, p. 170–171; Michelini G. // Annali della Facolta di Lettere e Filosofia, Universita della Basilicata, 3, 1990 [1992], p. 519–520; Neue Monographie über die lettische [!litauische] Sprache // Sowjetliteratur. – Moskau, 1986, N. 4, S. 191; Oškinis V. // Darbas. – Pasvalys, 1985, rugs. 12; Oškinis V. // Pirmyn. – Molėtai, 1984, spal. 16; Palionis J. // Baltistica. – 1990, t. 26, sąs. 1, p. 90–93; Palionis J. // Baltistica. – 1994, t. 27, sąs. 2, p. 96–100; Palionis J. Senųjų raštų kalbos labirintuose // Pergalė. – 1989, nr. 7, p. 179–181; Palmaitis L. // Baltistica. – 1986, t. 22, sąs. 1, p. 93–102; Palmaitis L. Lingvistinė lietuvių kultūros raidos enciklopedija // Gimt. kraštas. – 1987, spal. 15/21, p. 8; Petr J. // Slovo a slovesnost. – Praha, 47, č. 1, p. 53–59; Petr J. O dĕjinách litevského jazyka // Slovo a slovesnost. – Praha, 1989, 50, č. 1, p. 67–68; Petr J. Pokračováni prce o dĕjinách litevského jazyka // Slovo a slovesnost. – Praha, 1989, 50, č. 3, p. 254–255; Pupkis A. // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 8/9, p. 25; 1995, nr. 6, p. 21; Randamonis G. // Tarybinė Klaipėda. – 1984, rugs. 8, p. 5; Sabaliauskaitė D. Darbas eina į pabaigą. – Faks. // Metai. – 1994, nr. 6, p. 149–151; Sabaliauskas A. // Pergalė. – 1985, nr. 4, p. 180–182; Sabaliauskas A. // Kalbotyra. – 1994, 43(1), p. 100–102; Sabaliauskas A. Didelio darbo pradžia // Metai. – 1995, nr. 5, p. 147–149; Sabaliauskas A. History of the language is history of the people. – Portr. // Vilnius: Lithuanian Literature, Culture, History. Spring ’95. – Vilnius, p. 174–180; Sabaliauskas A. Tūkstantmetis iki pirmųjų raštų // Pergalė. – 1988, nr. 2, p. 171–174; Schmalstieg W. R. // Linguistica Baltica. – Kraków, 1996/1997, 5/6, p. 240–246; Steinke K. // Kratylos. – 1990, Bd. 35, p. 215–216; Steinke K. // Zeitschrift für Slavistik. – 1999, 44, 4, S. 492–493; Stundžia B. // Gimtasis kraštas. – 1985, vas. 7, p. 2; Vanags P. // Baltu filoloģija. – 1991, 1, p. 60; Žodžiai iš amžių glūdumos / užrašė I. Tiškutė // Vakarinės naujienos. – 1984, rugs. 13.

Referatai: „Knyga yra rašomos didelės lietuvių kalbos istorijos…“ // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Kalbotyra: ref. leidinys. – 1985, nr. 13, p. 32–40; Виноградова М. Ф. // Обществ. науки в СССР. Cep. 6. Языкознание: РЖ. – 1988, № 5, c. 52–56; 1989, № 5, c. 40–46; 1990, № 5, c. 40–46; Сабаляускас A. [Sabaliauskas] // Литва литературная. – 1985, № 4, c. 174.

Anotacijos: [Anotacija]. – Tekstas lygiagr. angl. – Faks. // Knygos iš Lietuvos = Books from Lithuania. – Vilnius: Mokslas, 1989, p. 8; Mūsų kalba. – 1988, nr. 3, p. 38; [Anotacija] / A. D. [Dundulis A.] // Draugas. –– Čikaga. – 1985, saus. 12, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2; Balašaitis A. // Dienovidis. – 1995, vas. 24, p. 15; Balašaitis A. Mokslo ir enciklopedijų leidyklos knygos // Lietuvos aidas. – 1995, lapkr. 10, p. 13; Kalbos istorija – tautos istorija // Knygnešys. – 1990, nr. 9, p. 34–37.

291. *[Apie Kijeve vykusį slavistų suvažiavimą ir Maskvoje vykusią II baltų ir slavų kalbų ryšių konferenciją] // Mūsų kalba. – 1984, nr. 2, p. 41–42.

292. *[Apie respublikinę jaunųjų literatų kūrybos apžiūrą Vilkaviškyje 1984 m. kovo 28–30 d.] // Mūsų kalba. – 1984, nr. 6, p. 29–30.

293. Iš kur atsirado senųjų raštų hukis „ūkis“, horas „oras“ ir kt.? – Santr. angl. // Baltistica. – 1984, t. 20, sąs. 2, p. 151–156.

294. [Antanas Jakulis: nekrologas] // Mūsų kalba. – 1984, nr. 6, p. 33.

295. *Jotvingių kalbos žodynėlis? // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, nr. 5, p. 22–23; Draugas. – Čikaga, 1985, kovo 30, priedas „Mokslas, menas, literatūra“.

296. Kęstutis ar Keistutis? // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, nr. 10, p. 35.

297. J. Kruopo darbas lietuvių kalbos katedroje // Kalbos kultūra. –1984, sąs. 47, p. 72–74.

298. Adam Mickiewicz i język litewski / J. Šimkauskienė, Z. Zinkevičius // Język Polski. – Kraków, 1984, t. 64, no. 1/2, s. 9–13.

299. Mūsų gimtoji kalba ir jos tyrinėtojai. – Rec. kn.: Sabaliauskas A. Kaip tyrinėta lietuvių kalba. Kaunas, 1984 // Naujos knygos. – 1984, nr. 3, p. 31–32.

300. *Pokalbis Sarbievijaus kieme: [apie lituanistikos specialybę universitete] / pasisakė: J. Balkevičius, Z. Zinkevičius, V Pakerienė ir kt. – Iliustr. // Tarybinis studentas. – 1984, saus. 20.

301. *Smulkmena LIII: [dėl dat. sg. mãnie, mãni traktavimo]; Smulkmena LVI: [dėl ad. pl. laukuosempi kirčiavimo] // Baltistica. – 1984, t. 20, sąs. 1, p. 22, 39.

Польско-ятвяжский словарик? – Žr. 281–282.

1985

302. Antroji baltų–slavų konferencija, [Maskva, 1983 m. lapkr. 29–gruod. 2] // Baltistica. – 1985, t. 21, sąs. 1, p. 102–106.

303. [Atsiminimai apie prof. J. Balčikonį]. –Portr. // Mūsų kalba. –1985, nr. 1, p. 20–23.

304. *Aukštaičių tarmė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. –Vilnius, 1985, t. 1, p. 136–137.

305. *BaIkevičius Jonas Zemvaldas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985, t .1, p. 175.

306. A. Baranauskas ir lietuvių kalbos mokslas. – Faks. // Literatūra ir menas. – 1985, saus. 18, p. 4.

307. *Būga Kazimieras. – Portr., iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985, t. 1, p. 296–297.

308. Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną: prof. J. Balčikonio gimimo 100-osioms metinėms // Tiesa. – 1985, kovo 23.

309. Iš kur kilęs žodis „gudas“? // Vakarinės naujienos. – 1985, saus. 14.

Jotvingių kalbos žodynėlis? – Žr. 295.

310. Valentinas Kiparskis / A. Sabaliauskas, Z. Zinkevičius // Baltistica. –1985, t. 21, sąs. 1, p. 106–107.

311. Lenkų–jotvingių žodynėlis? – Faks. – Santr. angl. // Baltistica. – 1985, t. 21, sąs. 1, p. 61–82; sąs. 2, p. 184–194.

312. Lietuvių kalba ir jos tyrinėjimai // Naujos knygos. – 1985, nr. 8, p. 11–12.

313. *Lituano–Jatvingica // Tarptautinė baltistų konferencija, 1985 m. spal. 9–12 d.: pranešimų tezės. – Vilnius, 1985, p. 119.

314. *Nauja apie jotvingių kalbą // Penktasis mokslo ir kūrybos simpoziumas = Fifth Lithuanian Symposium on Science and Creativity, 1985.XI.27 – XII.l. – Chicago, 1985, p. 515.

315. [Recenzija]. – Rec. kn.: Trypućko J. O pewnym wypadku litewsko-polskiej interferencji językowej w zakresie onomastyki (lit. przyrostek -utis, pol. -uć). Uppsala, 1982. 101 p. (Uppsala Slavic Papers; 5) // Baltistica. – 1985, t. 21, sąs. 1, p. 94–96.

316. Восточная граница распространения литовского языка в прошлом по данным топонимики / З. Зинкявичюс [Zinkevičius], П. Гаучас [Gaučas] // Проблемы этнической истории балтов: тез. докл. межресп. науч. конф. – Рига, 1985, c. 174–176.

317. *К вопросу о генезисе современных литовских диалектов. – Рез. на нем. яз. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – Вильнюс, 1985, c. 201–206.

1986

318. *[Apie konferenciją „Baltų etninės istorijos problemos“, vykusią Jūrmaloje 1985.X.14–16 d.] // Mūsų kalba. – 1986, nr. 2, p. 40.

319. Antanas Baranauskas kalbininkas // Literatūra ir kalba. – 1986, t. 19, p. 58–81.

320. *Ideografija; *Ideograma // Mūsų kalba. – 1986, nr. 5, p. 33, 34.

321. Iki pirmųjų raštų: [autoriaus pasisakymas, išleidus 2-ą „Lietuvių kalbos istorijos“ tomą]. – Portr. // Naujos knygos. – 1986, nr. 11, p. 16.

322. Išlikti lietuviais: [interviu] // Gimtasis kraštas. – 1986, saus. 9, p. 4.

323. *Jaunius Kazimieras // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986, t. 2, p. 113.

324. Jungtinių Amerikos valstijų kalbotyra ir lietuvių kalba: [pokalbis su VU Lietuvių k. katedros ved. prof. Z. Zinkevičiumi] // Mūsų kalba. – 1986, nr. 3, p. 31–34.

325. Kleopas Jurgelionis: (100-ąsias gimimo metines minint) // Ženklas ir prasmė / sudarė B. Savukynas. – Vilnius, 1986, p. 195–199.

326. Kas naujo indoeuropeistikoje. – Rec. kn.: Гамкрелидзе Т. В., Иванов В. В. Индоевропейский язык и индоевропейцы. 2 т. Тбилиси, 1984 // Pergalė. – 1986, nr. 12, p. 150–155.

327. Kelios pastabos apie Volfenbiutelio postilės (1573 m.) kalbą // Baltistica. – 1986, t. 22, sąs. 1, p. 64–65.

328. *Nauja apie jotvingių kalbą // Pasaulio lietuvis. – Čikaga, 1986, Nr. 2, p. 10–13.

329. Stanislovo Rapolionio lietuviškų tekstų kalba // Stanislovas Rapolionis / sudarė E. Ulčinaitė, J. Tumelis. – Vilnius: Mokslas, 1986, p. 141–148.

330. [Recenzija]. – Rec. kn.: Atlas Linguarum Europae: Cartes. Vol. 1. Assen, 1983 // Mūsų kalba. – 1986, nr. 1, p. 20–24.

331. Smulkmena LVII: [dėl V. Zinovo žodynėlio wikruoti lenkiško atitikmens]; Smulkmena LVIII: [dėl Lazūnų šnektos bórė „barė” tipo formų] // Baltistica. – 1986, t. 22, sąs. 1, p. 55, 75.

332. Smulkmena LIX: [dėl siuñsti/siũsti tipo formų istorijos]; Smulkmena LX: [dėl būdvardžio leñtas „lėtas, ramus“ kilmės]; Smulkmena LXI: [apie Lazūnų šnektos skolinius, kilusius iš baltarusių kalbos lituanizmų]; Smulkmena LXII: [dėl Lazūnų tarmės slavizmų su o vietoje įprastinio a] // Baltistica. – 1986, t. 22, sąs. 2, p. 20, 28, 42, 68–69.

333. Tverečiaus šnektos slavizmai prieš 60 metų ir dabar. – Santr. angl. // Baltistica. – 1986, t. 22, sąs. 2, p. 8–12.

1987

Lietuvių kalbos istorija. – Žr. 284–290.

334. Kazimieras Alminas, 1904.IV.15–1986.VI.7: nekrologas // Mūsų kalba. –1987, nr. l, p. 51–52.

335. Centrinio baltų arealo skilimas ir lietuvių kalbos ištakos. – Santr. rus. // Lietuvių etnogenezė. – Vilnius: Mokslas, 1987, p. 156–160.

336. Dėl žodžio dieveris kirčiavimo // Mūsų kalba. – 1987, nr. 3, p. 42–43.

337. „Dzūkai“ ir „dzūkavimas“. – Santr. lenk. // Acta Baltico–Slavica. – Wrocław et al., 1987,18, p. 413–421.

338. Kalbos duomenys. – Santr. rus. // Lietuvių etnogenezė. – Vilnius: Mokslas, 1987, p. 146–150.

339. Kiek giminingos baltų ir slavų kalbos // Tiesa. – 1987, liep. 31.

340. Kitų baltų genčių įsiliejimas į lietuvių tautybę. Substrato reikšmė lietuvių tarmių formavimuisi. – Santr. rus. // Lietuvių etnogenezė. – Vilnius: Mokslas, 1987, p. 212–231.

341. *Lietuviai ir kuršiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, nr. 1, p. 27–29.

342. Lietuvos vardo kilmė. – Santr. rus. // Lietuvių etnogenezė. – Vilnius: Mokslas, 1987, p. 180–183.

343. Netekome žymaus lituanisto [J. Kabelkos] / V. Mažiulis, A. Sabaliauskas, Z. Zinkevičius // Literatūra ir menas. – 1987, saus. 1, p. 15.

344. [Recenzija]. – Rec. kn.: Salys A. Raštai. T. 3: Įvairūs straipsniai. Roma, 1985 // Mūsų kalba.– 1987, nr. 3, p. 40–41.

345. Smulkmena LXIII: [dėl rytų aukštaičių uo kamieno nom. sg. galūnės –īs] // Baltistica. – 1987, t. 23, sąs. 1, p. 44.

346. Smulkmena LXIV: [apie senosios Lietuvos kanceliarijos kalbose vartotus lietuviškus žodžius]; Smulkmena LXV: [dėl žodžio aucm V. Zinovo 1978 m. rastame rankr. žodynėlyje] // Baltistica. – 1987, t. 23, sąs. 2, p. 111, 192.

347. Žodi, kur tavo gimtinė?: [pokalbis apie seniausius lietuviško rašto pavyzdžius] / [kalbėjosi] R. Grumadaitė // Komjaunimo tiesa. – 1987, kovo 21.

1988

Lietuvių kalbos istorija. – Žr. 284–290.

348. *[Apie 20-ąjį respublikinį moksleivių jaunųjų literatų kūrybos konkursą] // Mūsų kalba.– 1988, nr. 5, p. 37.

349. Atsigręžus į praeitį: [kalbotyra vakar ir šiandien] // Literatūra ir menas. – 1988, lapkr. 19, p. 4–5.

350. Dar kartą apie Lietuvos vardą. – Atsiliepimas į A. Patacko straipsnius, išspausdintus „Kauno aide“ ir „Aušrinėje“ // Gimtasis kraštas. – 1988, gruod. 8/14, p. 8.

351. Dar kartą dėl lietuvių XVI–XVII a. raštų kalbos kilmės // Baltistica. – 1988, t. 24, sąs. 2, p. 198–203.

352. Kaip prasidėjo lenkų migracija į Lietuvą?: [atsakymas į skaitytojų klausimus] // Vakarinės naujienos. – 1988, spal. 14, p. 11; Lenino priesakai. – Šalčininkai, 1988, spal. 25.

Atsiliepimas: Šukys R. Reikia išminties ir geros valios // Kalba Vilnius. – 1989, kovo 17, p. 11.

353. *Lietuvių kalba ir valstybinės kalbos klausimas / V. Mažiulis, J. Bulavas, K. Ulvydas, Z. Zinkevičius, V. Ambrazas, A. Girdenis, J. Palionis, A. Vanagas, B. Kuzmickas, K. Garšva, L. Grumadienė // Tiesa. – 1988, liep. 20. – (Mokslininkų nuomonė).

354. Lituanistikai reikia paramos: laiškas redakcijai / V. Ambrazas, V. Galinis, V. Kubilius, J. Lankutis, V. Mažiulis, A. Samulionis, L. Sauka, K. Ulvydas, A. Vanagas, A. Zalatorius, Z. Zinkevičius // Tiesa. – 1988, lapkr. 16, p. 4.

355. Pirmieji lietuviški įrašai / S. Narbutas, Z. Zinkevičius. – Faks. // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, nr. 8, p. 5–6.

356. [Recenzija]. – Rec. kn.: Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslas, 1987 // Mūsų kalba. – 1988, nr. 3, p. 32–33.

357. [Recenzija]. – Rec. kn.: Lietuvių pavardžių žodynas. A–K / Lietuvių kalbos ir literatūros institutas; V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas; ats. red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985 //Baltistica. – 1988, t. 24, sąs. 1, p. 94–105.

358. [Recenzija]. – Rec. kn.: Valeckienė A. Lietuvių kalbos gramatinė sistema. Giminės kategorija. Vilnius: Mokslas, 1984 // Baltistica. – 1988, t. 24, sąs. 2, p. 215–216.

359. [Recenzija]. – Rec. kn.: Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai. Vilnius: Mokslas, 1988 // Mūsų kalba. – 1988, nr. 6, p. 27.

360. Smulkmena LXVI: [apie Lazūnų šnektos kai kurias ypatybes J. Petrausko ir A. Vidugirio „Lazūnų tarmės žodyne“]; Smulkmena LXVII: [dėl latviškų tekstų paskelbimo datų leidinyje „Rituale sacramentorum“]; Smulkmena LXVIII: [apie kai kuriuos senosios Lietuvos raštinių lituanizmus] // Baltistica. – 1988, t. 24, sąs. 2, p. 115; 137; 184.

361. Sveikiname Vladimirą Toporovą / A. Sabaliauskas, L. Sauka, Z. Zinkevičius. – Portr. // Literatūra ir menas. – 1988, liep. 2, p. 6.

1989

362. Atsiminimai apie dr. Serają Sapšalą ir Simoną Firkovičių // Galvė. – Trakai, 1989, spal. 5.

363. Baltų-slavų konferencija: [Lenkija, 1987 m. geg. 13–17 d.] //Baltistica. –1989, t. 25, sąs. 1, p. 97–99.

364. Buvusios Mažosios Lietuvos tarmės. – Žml. // Ramuva. – 1989, p. 35–37.

365. Dėl tarmių leksikos kaupimo / A. Girdenis, V. Grinaveckis, V Vitkauskas, Z. Zinkevičius // Literatūra ir menas. – 1989, geg. 6, p. 10.

366. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole / S. Narbutas, Z. Zinkevičius // Baltistica. –1989, III(2) priedas, p. 325–341.

367. Lietuvių dialektologijos veikalas Australijoje. – Rec. kn.: Šaulys K. Juodžiūnų tarmė. Adelaidė, 1988 // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, nr. 9, p. 3.

368. Litauische Personennamen im Verzeichnis der Katholiken der Gemeinde Źołudek (Źełudek) dės Jahres 1700 / Übers. E.-J. Bukevičiūtė // Ztschr. für Slawistik. – Berlin, 1989, Bd. 34, H. 2, S. 204–208.

369. Nauja apie jotvingių kalbą. – Santr. angl. // Lituanistikos instituto 1985 m. suvažiavimo darbai = Proceedings of the Institute of Lithuanian Studies, 1985. – Chicago, 1989, p. 150–156.

370. Nežinomas lietuviškas XVII a. rankraštinis tekstas. – Faks. // Baltistica. – 1989, III(2) priedas, p. 449–455.

371. [Recenzija]. – Rec. str.: Bairaševskis M. Totorių legendos ir tikrovė, išsp. laikr. Vakarinės naujienos, 1989, kovo 17 // Vakarinės naujienos. – 1989, bal. 26.

372. [Recenzija]. – Rec. kn.: Laumane B. Zvejvietu nosaukumi Latvijas PSR piekrastē. Rīga: Zinātne, 1987 // Baltistica. – 1989, t. 25, sąs. 1, p. 88–89.

373. Reikia savitarpio supratimo: atviras laiškas laikraščio „Tygodnik powszechny” redaktoriui Jerzy Turowicz (Krokuva) // Vakarinės naujienos. – 1989, bal. 18.

374. Seniausi lietuvių kalbiniai kontaktai su slavais. – Santr. rus. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1989, 28, p. 4–11.

375. Smulkmena LXIX: [dėl sen. raštų prasirastis „nuodėmė”]; Smulkmena LXX: [dėl naujų įvardžių dviskaitos formų]; Smulkmena LXXI: [dėl priesagos -atis priegaidės] // Baltistica. – 1989, t. 25 sąs. 1, p. 23, 52, 57.

376. Smulkmena LXXH: [dėl klaipėdiškio lituanisto V. Fenclau gimimo datos]; Smulkmena LXXIII: [dėl „Knygos nobažnystės” egzemplioriuje rastų maldų įrašų] // Baltistica. – 1989, t. 25, sąs. 2, p. 122,133.

377. Teisybė turi nugalėti: [apie Vilnijos krašto gyventojų lenkinimą] / Z. Zinkevičius, M. Martinaitis, A. Zalatorius // Komjaunimo tiesa. – 1989, kovo 30; Czerwony sztandar. – 1989, 5 marca; Kalbos kultūra. – 1990, 58, p. 54–60; Комсомольская правда. – Вильнюс, 1989, 30 марца.

378–379. Мартинас Мажвидас (около 1520–1563) // Замечательные люди Малой Литвы: сборник статей / составилель В. Шилас [Šilas]. – Вильнюс, 1989, c. 21–24.

Tas pats. – 2-ое издание. – Вильнюс, 1992, c. 5–8.

1990

380–382. *Lietuvių kalba: mokymo priemonė 10-ai klasei / A. Laigonaitė, Z. Zinkevičius. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 103 p., [1] p.: iliustr.

2-as leidimas. – 1992. – 103, [1] p.: iliustr.

3-ias papildytas leidimas. – 1997. – 111, [2] p.

Recenzija: Vitkauskas V. Vertingas vadovėlis // Gimtasis žodis. – 1992, nr. 5, p. 12–14.

Lietuvių kalbos istorija. – Žr. 284–290.

383. Dėl lietuvių kalbos statuso ir lituanistų studijų // Kokia tautos kalba / sudarė K. Župerka. – Vilnius: Mokslas, 1990, p. 92–94.

384. Kalbininkui pedagogui Aleksandrui Dunduliui – 80 metų. – Portr. / Z. Zinkevičius, D. Gargasaitė // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, nr. 4, p. 16.

385. Lietuvių kalbos kilmė. – Portr., žml. // Mokslas ir Lietuva. – 1990, nr. 1, p. 4–7.

386. Mirė Knutas Olafas Falkas. – Portr. // Gimtoji kalba. – 1990, nr. 5, p. 26–27.

387. *Nuo tiesos nepabėgsi / I. Kostkevičiūtė, A. Piročkinas, Z. Zinkevičius // Lietuvos rytas. – 1990, vas. 8.

388. *Pastabos tarmių istorijai // Symposium Balticum: A Festschrift to honour Professor Velta Rūke–Dravina / ed. by B. Metuzale–Kangere, H.D. Rinholm. – Hamburg, 1990, p. 601–606.

389. Polonizacijos suintensyvėjimas. Lietuvių kalbos persekiojimas // Knygnešys. – 1990, nr. 9, p. 35–37.

390. Prieš 40 metų: (N. Marro „Naujasis tarybinis kalbos mokslas” Vilniaus universitete) // Lituanistica. – 1990, nr. 4, p. 77–81.

Teisybė turi nugalėti. – Žr. 377.

391. О личных именах литовского происхождения в „Słowniku staropolskich nazw osobowych“. – Santr. lenk.//Balto–słowiańskie związki językowe / pod red. M. Kondratiuka. – Wrocław; Warszawa; Kraków, 1990, s. 389–397.

1991

392. Apie vieną emigracijoje mirusį lituanistą [P. Būtėną]. – Straipsnis be parašo // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 29.

393. *Dėl lietuvių bendrinės kalbos kilmės // VI Tarptautinis baltistų kongresas = VI Starptautiskais baltistu kongress = The 6th International Congress of Balticists = VI Международнуй съезд балтистов: pranešimų tezės. – Vilnius: VU l-kla, 1991, p. 98.

394. Dėl vyčių – kilmingųjų piliečių ir pan. dalykų / V. Maciejauskienė, O. Romančiuk, A. Vanagas, Z. Zinkevičius // Lietuvos aidas. – 1991, gruod. .12, p. 8.

395. Gudija, Kroatija ar Baltarusija, Chorvatija // Lietuvos aidas. – 1991, spal. 18, p. 5.

396. Ivanas Tichonovičius tarp mokslininkų // Lietuvos aidas. – 1991, gruod. 5.

397. Kalbų kaita pietryčių Lietuvoje // Voruta. – 1991, kovo 1/15.

398. Kas toji Voruta? // Voruta. – 1991, kovo 16/31, p. 2.

399. *Katalikų Bažnyčia ir lietuvių kalba XIX–XX amžių sandūroje// Lietuvių katalikų mokslo akademijos XV suvažiavimo pranešimų tezės. – Vilnius, 1991, p. 30.

400. Silvijos Kiuzės laiškas Janiui Endzelynui. – Su laiško vertimu // Lituanistica. – 1991, nr. 4, p. 103–105.

401. Lietuvių golgotos // Voruta. – 1991, rugpj. 1/31, p. 3; rugs. 1/15, p. 3.

402. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėdsakai Rytuose // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 7, p. 5.

403. [Recenzija]. – Rec. kn.: Matulis R. Lietuvių tautos kilmė. Vilnius, 1990 // Gimtoji kalba. – 1991, nr. 11, p. 23–24.

404. Žymaus lituanisto [P. Joniko] sukaktis. – Portr. // Lietuvos aidas. – 1991, kovo 23, p. 3. '

405. Žymaus vilniečio [J. Šlapelio] sukaktis // Voruta. – 1991, bal. 16/30.

406. Язык этнического Полесья в качестве канцелярского в ВКЛ // Збудінне. – Минкс, 1991, № 4, c. 3; 1992, № 10, c. 2; 1994, № 1/2, c. 4.

1992

Lietuvių kalba. – Žr. 380–382.

Lietuvių kalbos istorija. – Žr. 284–290.

407. Apie kanceliarinę slavų kalbą, Gudiją, Baltarusiją ir panašius dalykus // Voruta. – 1992, vas. 12.

408. Apie žodį seimas // Viltis. – 1992, liep. 15.

409. Ar „Dievas lietuviškai nesupranta“…?: (dėl Šv. Mikalojaus bažnyčioje lietuviškų pamaldų atnaujinimo 90 m. jubiliejaus) // Voruta. – 1992, saus. 15.

410. Argi caras?: [dėl žodžio caras etimologijos] // Gimtoji kalba. – 1992, nr. 6, p. 20.

411. [Atsiminimai apie prof. V. Mykolaitį-Putiną] // Atsiminimai apie Vincą Mykolaitį Putiną / parengė D. Mitaitė. – Vilnius: Vaga, 1992, p. 408–411.

412. Atskirkime grūdus nuo pelų / V Ambrazas, A. Rosinas, A. Vanagas, Z. Zinkevičius // Lietuvos aidas. – 1992, bal. 9, p. 9.

413. Baltstogė, Balstogė, Belostokas, Bialistokas ar pan.? // Voruta. –1992, vas. 26, p. 6.

414. *Bretkūną leidžia vokiečiai. – Faks. // Lietuvos aidas. – 1992, bal. 29, p. 8.

415. Dėl „letuvisų“ ir „Letuvos“ / V. Ambrazas, V. Čekmonas, V. Drotvinas, V. Mažiulis, J. Palionis, A. Rosinas, A. Sabaliauskas, A. Vanagas, Z. Zinkevičius // Lietuvos rytas. – 1992, gruod. 3, p. 4.

416. Dėl „Varutos paslapties“ ir klaidingo požiūrio į rytų Lietuvos vietovardžius // Voruta. – 1992, saus. 22.

417. Istorikų konferencija Travemiundėje ir tautinių mažumų problema // Viltis. –1992, geg. 6.

418. Kaip vokiečiai ir danai sprendžia tautinių mažumų problemą? // Voruta. – 1992, geg. 13, p. 2.

419. Kalbos istorijos duomenų panaudojimas per lietuvių kalbos pamokas // Lietuvių kalba mokykloje: straipsnių rinkinys / sudarė A. Šoblinskas. – Kaunas: Šviesa, 1992, [kn.] 4, p. 5–20.

420. *„Kovo 23–25 d. Travemiundėje prie Liubeko (Vokietijoje)…”: [apie Lietuvos ir Vokietijos istorikų konferenciją] // Gimtoji kalba. – 1992, nr. 8/9,.p. 37.

421. Krikščioniškųjų švenčių pavadinimai // Gimtoji kalba. – 1992, nr. 12, p. 2–3; Draugas. – Čikaga. – 1995, birž. 17, p. 6.

422. *Krikščionių švenčių pavadinimai // Voruta. – 1992, rugs. 23, p. 8.

423. Lietuvių kalbos ploto siaurėjimas. – Žml. // Gimtasis žodis. – 1992, nr. 7, p. 1–10.

424. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, susikūrusios senojoje baltų teritorijoje, reikšmė lietuvių kalbos išlikimui ir įtvirtinimui. – Žml. // Gimtasis žodis. – 1992, nr. 5, p. 1–6.

425. * [Lietuvos ir Vokietijos istorikų konferencijos, vykusios Travemiundėje 1992 m. kovo 23–25 d., apžvalga] // Gimtoji kalba. – 1992, nr. 8/9, p. 37.

426. Lietuvos valstybės sunykimo pragaištingi padariniai lietuvių kalbai. – Faks. // Gimtasis žodis. – 1992, nr. 6, p. 1–6.

427. *Lithuanian in East Prussia // Linguistica Baltica: International Journal of Baltic Linguistics. – Warszawa, 1992, 1, p. 63–69.

428. Mindaugo susirašinėjimas su popiežiumi Inocentu IV // Lietuvos karalystės paveldas: Lietuvos krikštui – 740. – Vilnius, 1992, p. 12–13.

429. Mirė žymus lenkų lituanistas [Janas Safarevičius] // Lietuvos aidas. –1992, geg. 14, p. 9; Gimtoji kalba. – 1992, nr. 8/9, p. 38.

430. *Pastabos dėl Mažosios Lietuvos katalikų raštijos istorijos // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra (II): konferencijos pranešimų tezės, 1992 m. geg. 14–15 d. / Lietuvių Katalikų mokslo akademija; Klaipėdos židinys. – Klaipėda, 1992, p. 4.

431. *A Polish-Yatvingian Vocabulary? // Linguistic and oriental studies from Poznań / ed. by J. Bańczerowski, A. F. Majewicz, W. Stefański. – Poznań, 1992, vol. 1, s. 99–133.

432. Rašomosios kalbos užteršimas polonizmais ir rusizmais // Gimtasis žodis. – 1992, nr. 8, p. 1–4.

433. [Recenzija]. – Faks. – Rec. kn.: Buchaveckas S. Šalčios žemė. Vilnius: Mintis, 1992 // Lietuvos aidas. – 1992, gruod. 23, p. 6.

434. [Recenzija]. – Rec. kn.: Psalteras ing lietvwiszka liezvwi pergulditas Jono Bretkūno […]. Psalter in der Litauische Sprache übersetzt von Johann Bretke […]. – Padeborn: Ferdinand Schoning, 1991 // Gimtoji kalba. – 1992, nr. 4/5, p. 26–27.

435. * Antano Salio nuopelnai lituanistikai // Lietuvių kalbos tarmės ir jų tyrinėjimai: praeitis ir dabartis: A. Saliui (1902 07 21–1972 07 31) paminėti: konf. pranešimų tezės, 1992 m. lapkr. 5–6 d. – Vilnius, 1992, p. 5.

436. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės // Voruta. – 1992, saus. 2, p. 4; saus. 15.

437. *„Š.m. balandžio 9 d., eidamas 89-uosius metus…”: [J. Safarevičiaus nekrologas]. – Portr. // Gimtoji kalba. – 1992, nr. 8/9, p. 38.

438. Tautos fenomenas: svečiuose – Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros prof. dr. Z. Zinkevičius. – Portr. // Naujasis Dienovidis. – 1992, saus. 24/31.

439. Veiviržėnai ar Veviržėnai // Banga. – Klaipėda, 1992, saus. 8.
Мартинас Мажвидас. – Žr. 378–379.

Язык этнического Полесья в качестве канцелярского. – Žr. 406.

1993

440–441. *Rytų Lietuva praeityje ir dabar. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993.– 320 p.: žml. – Bibliogr.: p. 309–313. – Vietovardžių rodyklė: p. 314–319.–ISBN 5-420-01085-2.

Tas pats: Восточная Литва в прошлом и настоящем / перевела О. Дундайте [Dundaitė]. –Вильнюс, 1996. – 389 c. – ISBN 5-420-01344-4.

Recenzijos: Buchaveckas S. // Europos lietuvis. – 1993, rugs. 23, p. 6; Šalčia. – 1993, rugs. 23, p. 6; Buchaveckas S. Knyga apie rytų Lietuvą. – Faks. // Lietuvos aidas. – 1993, rugpj. 7, p. 8; Buchaveckas S. „Rytų Lietuva praeityje ir dabar”. – Faks. // Literatūra ir menas. – 1993, rugpj. 14, p. 14; Iešmantas G. Su meile ir nerimu // Voruta. – 1993, spal. 21/31, p. 6; Jurkštas J. Baltasis juodųjų darbų metraštis. – Faks. // Literatūra ir menas. – 1994, saus. 29, p. 10; Jurkštas J. Kiek rovė – neišrovė. – Vilnius, 1997, p. 82; Milewski J. J. // Studia Podlaskie. – 1998, t. 8, s. 339–342; Paransevičius J. S. // Aušra. – 1993, nr. 21, p. 18; [Recenzija] // Naujasis Dienovidis. – 1993, spal. 8, p. 15; Slušinskaitė M. // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 4/5, p. 28–29; Stundžia B. Veikalas apie nesumeluotą istoriją. – Faks. // Metai. – 1994, nr. 2, p. 145–148; Šiauštas A. Apie tiesą, viltį ir atmintį: publicistinės klišės su „lyriniais nukrypimais“. – Iliustr. // Dienovidis. – 1996, kovo 1, p. 7; Urbonas E. Profesoriaus knyga apie kalbos ir tautos istoriją. – Faks. // Panevėžio balsas. – 1993, gruod. 21, p. 4; Vitkūnas V. Rytų Lietuvos praeitis ir dabartis // Vakarinės naujienos. 1993, lapkr. 30, p. 5; Бухавяцкас С. [Buchaveckas] Восточная Литва в прошлом и сейчас // Эхо Литвы. – 1998, 19 окт., с. 4.

442. Akių muilinimas: [polemika apie lietuvių polonizavimą] // Lietuvos aidas. – 1993, gruod. 9, p. 5.

443. Apie tai, ką paveldime iš kartos į kartą: [apie pavardes] / kalbėjosi A. Stirbytė // Tiesa. – 1993, liep. 21, p. 7.

444. Be tamsos dogmų: prisimenant Jono Pauliaus II kalbą Šv. Jono bažnyčioje. – Portr. // Naujasis Dienovidis. – 1993, spal. 1, p. 2; Lietuvos aidas. – 1993, spalio 2, p. 5.

445. Tamara Buchienė: 70-osioms gimimo metinėms. – Portr. // Gimtoji kalba. – 1993, nr. 12, p. 19–20.

446. K. Donelaičio raštų kalba istorinės gramatikos ir dialektologijos požiūriu // Darbai apie Kristijoną Donelaitį / sudarė ir redagavo L. Gineitis, A. Samulionis. – Vilnius: Vaga, 1993, p.104–108.

447. Jurgis Gerulis – mokslininkas ir žmogus. – Portr. // Lietuvos aidas. –1993, lapkr. 12, p. 9; Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai: Jurgiui Geruliui (1888 08 13–apie 1945) paminėti: konferencijos pranešimų tezės, 1993 m. spal. 20–22 d. – Vilnius, 1993, p. 5.

448. *Kalbinė situacija Rytų Lietuvoje praeityje ir dabar. – Žml. // Aušra. – Punskas, 1993, nr. 20, p. 9–15; nr. 21, p. 6–10.

449. Lietuvių nutautinimas per mokyklas iki „Aušros”. – Santr. rus., vok. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1993, 30, p. 28–32.

450. Lietuvos valstybė ir lietuvių kalba: Mindaugo įžiebta krikščionybės kibirkštis jau neužgeso. – Iliustr. // Naujasis Dienovidis. – 1993, rugpj. 6, p. 14–15; Voruta. – 1993, lapkr. 1/10, p. 1, 7.

451. LKMA – jau septyniasdešimtmetė / [kalbėjosi] D. Čiočytė // Naujasis židinys. –1993, nr. 2, p. 69.

452. *Nutautinimas: kalbinė situacija Rytų Lietuvoje praeityje ir dabar. – Žml. // Naujasis Dienovidis. – 1993, spal. 15, p. 4–5; spal. 22, p. 5; spal. 29, p. 5.

453. Pietryčių Lietuva nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. – Žml. // Lietuvos rytai / K. Garšva, L. Grumadienė. – Vilnius, 1993, p. 9–29.

454. Friedrichas Scholzas // Lithuanistica. – 1993, nr. 3(15), p. 95–98.

455. „Trumpas buvo mūsų bendravimas…“: [atsiminimai apie J. Urbšį] // Dabar ir visados: J. Urbšio laikas ir asmenybė. – Kaunas, 1993, p. 172–173.

456. Valstybinė kalba ir tautos kalba. – Portr. // Gimtoji kalba. – 1993, nr. 2, p. 1–3.

457. *Žemaičiai (termino istorija) // Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika: konferencijos programa ir tezės, Vilnius, 1993 m. lapkr. 5 d. – Vilnius: VU l-kla, 1993, p. 24–25.

1994

Lietuvių kalbos dialektologija. – Žr. 184–185.

Lietuvių kalbos istorija. – Žr. 284–290.

458. *K. Alminas // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 4/5, p. 37–38.

459. *[Apie baltų-slavų-vokiečių simpoziumą Miunsteryje 1993.VI.2–4] // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 7, p. 26.

460. *Ar tikrai Ozolas neteisus? // Voruta. – 1994, kovo 17/23, p. 4.

461. *„Birželio 5–12 d. Kaune … vyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos 16-asis suvažiavimas…” // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 8/9, p. 36.

462. Dėl lietuvių bendrinės kalbos kilmės // Baltistica. – 1994, IV priedas, p. 144–148.

463. Dėl žemaičių: jų vardas, kilmė ir kt. – Iliustr. // Naujasis Dienovidis. – 1994, kovo 11, p. 5; kovo 18, p. 5.

464. Dvikalbystė. Lietuvių kalbos vartojimo sferos siaurėjimas // Lietuvos mokslas. – 1994, t. 2, kn. 4, p. 77–89.

465. „Formuoti piliečių savimonę“: svečiuose – profesoriai Antanas Tyla ir Zigmas Zinkevičius: [pokalbis apie Vilniaus grąžinimą Lietuvai 1939 m.]. – Iliustr. // Dienovidis. – 1994, spal. 28, p. 2–3.

466. „Gerbiamasis Pone Chackeli Lemchenai…“ // Darbai ir polėkiai = Thoughts and Aspirations: kalbininko Ch. Lemcheno 90-osioms gimimo metinėms. – Vilnius, 1994, p. 15–16.

467. Kieno kojos trumpos? // Lietuvos aidas. – 1994, bal. 23, p. 3.

468. Kipčiakų tiurkų ir lietuvių kalbų santykių klausimu. – Santr. angl. // Kipčiakų tiurkų orientas Lietuvoje: istorija ir tyrimų perspektyva: tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos prof. dr. A. Zajączkowskio 90-osioms gimimo metinėms, medžiaga, Vilnius, 1993 m. spal. 14–15 d. – Vilnius, 1994, p. 111–117.

469. Kur prieš šimtmečius lietuviškai (baltiškai) kalbėta… – Portr., žml. // Lietuvos mokslas. – 1994, t. 2, kn. 1(2), p. 15–24; Lietuvos sienų raida / sudaryt. A. Liekis. – Vilnius, 1997, kn. 2, p. 166–183.

470. Liaukimės perrašinėję Lietuvos istoriją. – Iliustr. – Rec. kn.: Lazutka S. Lietuvos Statutai, jų kūrėjai ir epocha. Kaunas, 1994 // Lietuvos aidas. – 1994, spal. 13, p. 11.

471. Lietuviški įrašai viename „Knygos nobažnystės” egzemplioriuje. – Santr. angl. – Faks. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1994, 34, p. 166–173.

472. Lietuvių kalbos atlasas – didis tautos lobis // Lietuvos aidas. –1994, lapkr. 17, p. 14.

473. Lietuvos vardas ir leičiai (laičiai). – Santr. vok. // Lituanistica. – 1994, nr. 4(20), p. 59–62.

474. Mažosios Lietuvos XVIII–XIX amžiaus folkloro reikšmė lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai // Lietuvininkų kalba. Mažosios Lietuvos tautosaka. Mažosios Lietuvos etnografija: mokslinių konferencijų pranešimai / sudarytojai ir leidėjai Anicetas ir Pranas Sabaliauskai. – Kaunas, 1994, p. 51–53.

475. Martyno Mažvydo raštų aukštaitybės // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 1994, 7, p. 358–365.

476. *Mažvydo raštų polonizmai// Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės. – Kaunas, 1994, p. 26–21.

477. Nemokšiškumo viršūnė // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 6, p. 28.

478. Netekome tauraus pagalbininko [Aleksandro Dundulio] // Nauja vaga. – Ignalina, 1994, spal. 22, p. 5; Voruta. – 1995, vas. 1/10, p. 4.

479. Notos verta istorija // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 10, p. 7.

480. Nusipelniusio kalbininko sukaktis: [K. Almino (Alminauskio) 80-mečio proga]. – Iliustr. // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 4/5, p. 37–38.

Pastabos latvių kalbos kilmės klausimu. – Žr. 570–571.

481. Pastabos Mažosios Lietuvos katalikų raštijos istorijai // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra (III): pranešimų medžiaga 1992–1994 m. – Klaipėda, 1994, p. 5–7.

482. Pseudomokslinis žodynas. – Rec. kn.: Sanskrito kalbos žodynas / P. Bukauskas. Argentina, 1994 // Lietuvos aidas. – 1994, geg. 31, p. 14.

483. [Recenzija]. – Rec. kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai. Vilnius, 1993 // Baltistica. – 1994, t. 29, sąs. 2, p. 217–220.

484. [Recenzija], – Rec. kn.: Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas, 1991 // Baltistica. – 1994, t. 28, sąs. 2, p. 129–130.

485. *„Rugpjūčio 23 d., eidamas 85-uosius metus, Čikagoje mirė mūsų kalbininkų bičiulis Aleksandras Dundulis…“. – Portr. // Gimtoji kalba. – 1994, nr. 10, p. 26–27.

486. Antano Salio nuopelnai lituanistikai. – Santr. angl. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1994, 34, p. 8–11.

487. *Savanorių juokas ir ašaros. – Iliustr. / [kalbėjosi] Z. Zinkevičius, J. Kančys A. Pocius, A. Burokas, S. Šaltenis, G. Mikšiūnas // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 26, p. 1, 6.

488. Pranas Skardžius – žmogus ir mokslininkas, sprendžiant iš 1967–1975 m. rašytų jo laiškų // Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai: Pranui Skardžiui (1899 03 26–1975 12 18) paminėti: konferencijos pranešimų tezės, 1994 m. spal. 27–28 d. – Vilnius, 1994, p. 5–6.

489. Sovietai ir tarybos: [apie sąvokų vartojimą] // Lietuvos aidas. – 1994, gruod. 16, p. 13; Voruta. – 1995, saus. 14/20, p. 3.

490. Die Sprachsituation in Ostlitauen in Vergangenheit und Gegenwart // Das sprachliche Bild der Bernsteinstraße-Region / hrsg. J. Pusztay. – Savaria, 1994, S. 111–132.

491. Trys Kazimiero Būgos laiškai. – Faks., iliustr. // Gimtoji kalba. –1994, nr. 11, p. 15–20.

492. Vilnius – Lietuvos sostinė. – Žml. – Tekstas lygiagr. angl. // Lietuvos sostinė 1904–1939: visuomeninė ir kultūrinė lietuvių veikla Vilniuje: paroda 1994 10 20–1995 02 12 / Lietuvos nacionalinis muziejus. – Vilnius, 1994, p. 5–13, 67–76.

493. Žodis apie gimtąją kalbą: kalba VDU mokslo metų baigimo ir diplomų įteikimo šventėje, priėmus Garbės daktaro diplomą. – Iliustr. // Dienovidis. – 1994, liep. 22, p. 13.

494. *Юго-восточная Литва с древнейших времен до наших дней / перевод Д. Кыйв // Вильнюс (Vilnius). – 1994, № 7/8, c. 109–131.

Язык этнического Полесья в качестве канцелярского в ВКЛ. – Žr. 406.



1995

Lietuvių kalbos istorija. – Žr. 284–290.

495. Aisčiai ir baltai: [dėl terminų] // Lietuvos aidas. – 1995, spal. 14, p. 23.

496. *Apie Mikalojaus Daukšos raštų kalbos ištakas // Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai: pirmosios lietuviškos knygos – Mikalojaus Daukšos Katekizmo – Didžiojoje Lietuvoje (Vilniuje 1595) 400 m. sukakčiai paminėti: konferencijos pranešimų tezės, 1995 m. spal. 25–26 d. – Vilnius, 1995, p. 5.

497. *Ar buvo rašoma lietuviškai prieš Mažvydą? // Dienovidis. – 1995, birž. 9, p. 7.

498. Ar prieš Mažvydą buvo rašoma lietuviškai? – Iliustr. // Draugas. – Čikaga, 1995, rūgs. 16, p. 4.

499. Carinės priespaudos laikų šviesuolį prisimenant: 200 m. nuo K. K. Daukšos gimimo // Lietuvos aidas. – 1995, vas. 3, p. 11.

500. Deguto šaukštas medaus statinėje. – Atsiliepimas į str.: Rimša V. Dzūkų kilmė // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995 m. birž. 15–17 d. – Alytus, 1995, p. 37–38 // Dienovidis. – 1995, rugs. 15, p. 5.

501. *Dėl balsių a, o, ė (e) kaitos slavizmuose // Leksikografijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, žodynų sudarymo principai: K. Būgos 115-osioms ir J. Balčikonio 110-osioms gimimo metinėms: konferencijos pranešimų tezės, 1995 m. kovo 16–17 d. – Vilnius, 1995, p. 37.

502. *DėI Lietuvos vardo kilmės // Dienovidis. – 1995, saus. 6, p. 11.

503. Deramai paminėkime žymaus ukmergiškio [K. Bogušo] sukaktį // Ukmergės diena. – 1995, gruod. 16, p. 7.

504. Dzūkai (Dzūkija) ir dzūkavimas // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995 m. birž. 15–17 d. – Alytus, 1995, p. 43; Alytaus naujienos. – 1995, kovo 16, p. 4.

505. Fantazijos apie žemaičius. – Portr. – Rec. kn.: Pichelis Ch. L. T. Žemaitija. 1991 // Lietuvos aidas. – 1995, bal. 13, p. 14.

506. Kas apgins našlaitę lietuvių kalbą? / kalbėjosi B. Šaknys. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 1995, vas. 28, p. 7.

507. Katalikų Bažnyčia ir lietuvių kalba XIX–XX amžių sandūroje // Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. – Vilnius, 1995, 15, p. 355–364.

508. *„Katekizmo“ jubiliejus – rakštis Rusijai: [Valstybinės komisijos atstovų B. Genzelio ir Z. Zinkevičiaus spaudos konferencija apie numatomus sukakties renginius Karaliaučiaus krašte] // Lietuvos rytas. – 1995, birž. 30, p. 7.

509. Kelios pastabos apie rankraštinį giesmynėlį Jono Bretkūno „Kancionalo” (1589 m.) Upsalos egzemplioriuje // Lituanistica. – 1995, nr. 4, p. 120–121.
Krikščioniškųjų švenčių pavadinimai. – Žr. 421.

510. Lietuvių kalba Rytprūsiuose // Lietuvininkų žodis / parengė K. Grigas, Z. Kelmickaitė, B. Kerbelytė, N. Vėlius. – Kaunas, 1995, p. 478–485.

511. Lietuvių kalba Seinų-Punsko krašte. – Žml. // Sandrava: Lietuvos maironiečių d-jos laikraštis. – Panevėžys, 1995, nr. 10, p. 10.

512. Lietuviu kalbos atlaso III tomui pasirodžius. – Santr. vok. // Res Balticae: Miscellanea Italiana di studi Baltistici. – Pisa, 1995, p. 61–66.

513. *Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarinės slavų kalbos termino nusakymo problema. – Tekstas lygiagr. ukrainiečių k. // „Lietuva–Ukraina: istorija, politologija, kultūrologija“: 1993 m. rugs. 28–30 d. įvykusios Vilniuje tarptautinės konferencijos medžiaga. – Vilnius, 1995, p. 12–19, 89–97.

514. Medininkai ir lietuvių kalba. – Portr., iliustr. // Technikos žodis. – Čikaga, 1995, nr. 1, p. 6–9.

515. Mintys, kurios kyla susipažinus su Sigito Narbuto rasta lietuviška marginalija 1530 m. „Homilijose“. – Santr. vok. // Lituanistica. – 1995, nr. 3(23), p. 62–65; Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra, III / Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyrius; Klaipėdos universitetas. – Klaipėda, 1996, p. 8–10.

516. „Mokslinės literatūros leidimas yra nuostolingas…“. – Portr. // Lietuvos aidas. – 1995, vas. 25, p. 5.

Netekome tauraus pagalbininko [A. Dundulio]. – Žr. 478.

517. Pastabos apie dviskaitos nykimą baltų kalbose // VII Starptautiskais baltistu kongress 1995. gada 13.–15. jūnijā: kongresa referātu tēžu krājums. – Rīga, 1995, p. 132.

518. Pavardžių ir vietovardžių atlietuvinimas grįžus Vilniui. – Santr. angl. // Liaudies kultūra. – 1995, nr. 1, p. 1–2.

519. [Recenzija] / V. Ambrazas, Z. Zinkevičius. – Rec. kn.: Dini P. U. L'inno di S. Ambrogio di Martynas Mažvydas. Studio filologico-linguistico del testo antico lituano (1549) e delle sue fonti latine e polacche. Roma: La Fenice Edizioni, 1994 // Baltistica. – 1995, t. 30, sąs. 1, p. 108–110.

520. Svarbiausios tirtinos lietuvių kalbos istorijos problemos. – Santr. vok. // Lituanistica. – 1995, nr. 1(21), p. 73–77.

521. Tauta ir kalba visąlaik ėjo kartu // Gimtoji kalba. – 1995, nr. 1, p. 2–3.

522. *Ūber die Polonismen in Mažvydas’ Schriften. – Bibliogr.: [11] pavad. // Analecta Indoeuropaea Cracoviensia I. Safarewicz memoriae dicata / ed. W. Smoczyński. – Cracoviae, 1995, p. 545–550.

523. Über die Sprache der altesten litauischen handschriftlichen Texte. – Bibliogr.: [11] pavad. // Linguistica Baltica. – Kraków, 1995, t. 4, p. 83–91.

524. Ukmergė ir lietuvių kalbos mokslas // Eskizai. – Ukmergė, 1995, nr. 8, p. 19–20.

525. Vertingas leidinys. – Rec. kn.: Tiškevičius K. Neris ir jos krantai / vertė V. Būda. Vilnius, 1992 // Voruta. – 1995, geg. 20/31, p. 7.

526. „Visa Lietuva“: [atsakymai į redakcijos anketos klausimus]. – Portr. // Veidas. – 1995, spal. 21 (nr. 40), p. 20.

527. Žymųjį lietuvių kalbos puoselėtoją [J. Balčikonį] prisimenant. – Portr. // Gimtasis žodis. – 1995, nr. 3, p. 9–10; Pasaulio lietuvis. – 1997, nr. 2, p. 23–24.

1996

528–529. *The History of the Lithuanian Language / transl. by R. Plioplys; with a Foreword by W.R. Schmalstieg. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1996. – XVIII, 333 p.: žml. – ISBN 5-420-01363-0.

2-as leidimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1998. – XVIII, 333 p.: žml. – ISBN 5-420-01363-0.

Recenzija: Mikhailov N., Dini P. U. // Res Balticae: Miscellanea Italiana di studi Baltistici. –Pisa, 1996, p. 248–249; 408; Sabaliauskas A. History of the Language is History of the People. – Portr. // Vilnius ’95: Lithuanian literature, culture, history. – Vilnius, 1995, spring, p. 174–180; Steinke K. // ZfSl. – 1999, 44, 4, S. 492–493.

530. *Lietuvių kalbos istorija: vadovėlis aukštosioms mokykloms. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1996. – 325 p.: žml. – ISBN 5-420-01342-8.

Восточная Литва в прошлом и настоящем. – Žr. 440–441.

531. Apie įvardžių dviskaitą // Kalbos kultūra. – 1996, 68, p. 58.

532. Ar pirmoji lietuviška knyga vėlavo? – Faks. // Dienovidis. – 1996, spal. 18, p. 10.

533. Dar dėl žodžių leitis ir lietuvis kilmės // Lituanistica. – 1996, nr. 2 (26), p. 114.

534. Dr. Jurgis Šlapelis. – Portr. // Apžvalga. – 1996, liep. 5/11, p. 7.

535. *Jurgis Gerulis – mokslininkas ir žmogus // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1996, 36, p. 9–11.

536. Kaip atsirado pirmoji lietuviška knyga? – Iliustr. // Dienovidis. –1996, lapkr. 22, p. 7.

537. Kas yra Aukštaitija: pavadinimo istorija // Aukštaičių akademijos mokslinės konferencijos „Aukštaitija ir kalba”, įvykusios 1995.12.07 Rokiškyje, medžiaga. – [Panevėžys], 1996, p. 4–11.

538. Petras Kriaučiūnas – didysis lietuvybės gaivintojas // Jooseppi Julius Mikkola ir lietuvių kalba: seminaras-kalbos diena, Plokščiai, 1996 m. geg. 18 d. – Vilnius, 1996, p. 22–25.

539. *Kuršių, kuršininkų, naujoji kuršių ar nerijos kuršių kalba? // Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika: konferencijos programa ir tezės, Vilnius, 1996 m. lapkr. 6 d. – Vilnius: VU l-kla, 1996, p. 16–17.

540. Lietuvių kalbos istorija kaip patriotizmo šaltinis. – Portr. // Apžvalga. – 1996, geg. 31/birž. 6, p. 1, 11; Informacinis biuletenis / Tėvynės Sąjunga (Lietuvos Konservatoriai); Vilniaus miesto skyrius. – Vilnius, 1996, geg. 22 (nr. 6), p. 1–3.

541. *The Lithuanian language in czarist Russia / translated by Ramutė Plioplys. – Angl. // Vilnius. – 1996, winter, p. 140–149.

542. * Martynas Mažvydas e l’inizio della lingua scritta lituana // Res Balticae: Miscellanea Italiana di Studi Baltistici. – Pisa, 1996, p. 179–187.

543. Mažvydo rašomosios kalbos kilmė. – Faks. // Dienovidis. – 1996, gruod. 20, p. 10.

544. Mažvydo raštų polonizmai. – Santr. vok. // Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. – Vilnius, 1996, 16, p. 121–124.

Mintys, kurios kyla susipažinus su Sigito Narbuto atrasta lietuviška marginalija 1530 m. „Homilijose”. – Žr. 515.

545. *Paminklas nuniokotam kraštui ir jo žmonėms. – Recenzija knygoms: Lietuvininkų žodis / parengė K. Grigas, Z. Kelmickaitė, B. Kerbelytė, N. Vėlius. Kaunas, 1995; Lietuvininkų kraštas / red. komisija: N. Vėlius (pirm.) ir kt. Kaunas, 1995 // Lituanistica. – 1996, nr. 4 (28), p. 87–90.

546. Par latviešu valodas cilmi / vertė L. Balode. – Santr. vok. // Latvijas Zinātņu
Akadēmijas vēstis. A. – 1996, sej. 50, no. 4/5, p. 29–32.

547. Perskirta lietuvių tarmė. – Santr. angl., rus., vok. // Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1996, p. 129–133, 193–194, 213–214, 234–235.

548. *Pirmoji lietuviška knyga ir mūsų rašomosios kalbos ištakos /./ Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai: pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo Katekizmo – 450 metų sukakčiai paminėti: konferencijos pranešimų tezės, 1996 m. spal. 23–24 d. – Vilnius, 1996, p. 37.

549. Tarmės ir kaimas – didžiausioji lietuvių kalbos turtų saugykla / kalbėjosi R. Grumadaitė. – Portr. // Lietuvos rytas. – 1996, saus. 4, p. 25.

550. „Vyčiai“ ir jų kalba // Dienovidis. – 1996, rugs. 6, p. 11.

551–552. *Žodis skaitytojui / Zigmas Zinkevičius, Antanas Balašaitis // Urbas Dominykas. Martyno Mažvydo raštų žodynas. – Vilnius, 1996, p. 5–6.

Tas pats: 2-as leidimas. – 1998, p. 5–6.

1997

Lietuvių kalba. – Žr. 380–382.

553. Ar Mažvydas pirmasis rašė lietuviškai? // Dienovidis. – 1997, saus. 10, p. 7.

554. Dėl balsių a, o, e, ė kaitos slavizmuose. – Santr. vok. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1997, 37, p. 196–200.

555. Dėl istorinės lituanistikos tyrimo prioritetų // Lituanistika XXI amžiaus išvakarėse: tyrinėjimų prioritetai, metodai ir naujovės / ats. red. A. Zalatorius. – Vilnius, 1997, p. 30–34.

556. Dėl Jono Palionio replikos „Kada išspausdintas M. Mažvydo Katekizmas?“ // Lietuvos aidas. – 1997, saus. 31, p. 15.

557. Dėl Pietryčių Lietuvos vietovardžių. – Portr. // Voruta. – 1997, gruod. 1/5, p. 3; Draugystė. – Vilnius, 1997, lapkr. 7/13, p. 3.

[Anotacija] / R. Urnėžiūtė // Gimtoji kalba. – 1998, nr. 1, p. 15–16.

558. Dėl rytų aukštaičių tarmės skirstymo // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1997, 38, p. 237–241.

Dėl vieno siūlymo koreguoti tarties normą. – Žr. 118.

559. Gydytojas Vladas Šimkūnas (1917–1979) // Gydytojas ir bibliografas Vladas Šimkūnas: bibliografinė rodyklė. – Vilnius, 1997, p. 5.

560. *Iš kurio krašto kilo M. Mažvydas. – Žml. // Mokslas ir gyvenimas. – 1997, nr. l, p. 10–11.

561. Jei žmonėms aiškinu krašto praeitį, tai nejau čia kokia politika? / kalbėjosi G. Zemlickas. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 1997, geg. 14, p. 1, 2.

562. Kada pradėta lietuviškai rašyti? – Faks. // Dienovidis. – 1997, saus. 24, p. 6.

563. Kas prieš Mažvydą rašė lietuviškai? – Faks. // Dienovidis. – 1997, saus. 17, p. 6.

564. Kokio mokslo reikia Lietuvai. – Portr. / kalbėjosi A. Žvirzdinas // Mokslas ir technika. – 1997, nr. 1, p. 1–2.

565. *Koks jis, tas „Vilniaus kraštas” šiandien? – Iliustr. / E. Gudavičius, pagal Z. Zinkevičių // Ąžuoliukas: Ąžuolo priedas moksleiviams. – 1997, nr. 1, p. 10.

Kur prieš šimtmečius lietuviškai (baltiškai) kalbėta… – Žr. 469.

566. *Lietuvių kalbos kilmė // Lietuvos sienų raida / sudaryt. A. Liekis. – Vilnius, 1997, kn. 2, p. 166–183.

567. Mažvydo raštų kalbos ištakos // M. Mažvydas. Pirmoji lietuviškoji knyga: tarptautinės mokslinės konferencijos, įvykusios 1997 m. saus. 14 d., medžiaga. – Klaipėda, 1997, p. 52–57.

568. Martyno Mažvydo rašomosios kalbos ištakos. – Portr. // Gimtoji kalba. –1997, nr. l, p. 3–8; Aukštaičių akademijos mokslinės konferencijos „Aukštaitija ir knyga”, įvykusios 1996.11.14 Rokiškyje, medžiaga. – [Panevėžys], 1997, p. 4–10; Lietuvos edukologija. – Vilnius, 1997, p. 9–16.

569. * [Pasisakymo KU Baltistikos centro organizuotoje moksl. konferencijoje „Mažvydas: pirmoji lietuviškoji knyga“, fragmentas]. – Iliustr. // Klaipėdos universitetas. – 1997, sausis-vasaris (nr. 1), p. 5.

570–571. Pastabos latvių kalbos kilmės klausimu // Acta Baltica ’94 / sudarė A. Butkus. – Kaunas, 1997, p. 55–57; I konferencija „Lietuva–Latvija: praeitis, dabartis, ateitis“: pranešimų tezės, Kaunas, 1994, spal. 20–22 d. – Kaunas, 1994, p. 43. – Išspausdinta rotaprintu.

Patikslinimas // Gimtoji kalba. – 1998, nr. 9, p. 18.

572. *Salzburg hilft Tourismus in Litauen. – Iliustr. // Salzburger Volkszeitung. – 1997, 31 Mai.

573–574. XVII a. dvarų inventoriai – Rytų Lietuvos antroponimikos ir demografijos šaltinis. – Santr. lenk., vok. – Bibliogr.: 7 pavad. // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1997, 38, p. 63–80; VIII tarptautinis baltistų kongresas: tezės. – Vilnius, 1997, p. 149–150.

Tas pats: Инвентари имений XVII века – источник антропонимии и демографии Восточной Литвы / перевод с литовского М. В. Завьяловой. – Bibliogr.: 8 pavad. // ΠΟΛΥΤΡΟΠΟΝ: к 70-летию Владимира Николаевича Топорова. – Москва, 1998, c, 165–183.

575. *Žymaus ukmergiškio sukaktis: 1996 m. sausio 1 d. sukako 250 metų, kai gimė kraštietis Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas // Eskizai. – Ukmergė, 1997, nr. 9, p. 12–13.

Žymųjį lietuvių kalbos puoselėtoją [J. Balčikonį] prisimenant. – Žr. 527.

576. Гервятская гаворка у святе сучаснай мовазнаучай навукі. –Tekstas lietuvių k. // Весци Міжнароднай академіі вывучэння нацыянальных меншасцей. – Брест, 1997, 2, c. 32–34.

1998

The History of the Lithuanian Language. – Žr. 528–529.

577. Apie neseniai surastą iki šiol nežinomą lietuvišką įrašą: [apie VU bibliotekoje rastą įrašą 1590 m. išleistoje lotyniškoje knygoje]. – Faks. // Lietuvos aidas. – 1998, rugpj. 20, nr. 163, p. 15.

578. Apie pavardę Zinkevič(ius) // Voruta. – 1998, kovo 7, p. 9.

579. Arogancijos ir nemokšiškumo pinklėse: liaukimės skleidę nesąmones apie lietuvių kalbos kilmę ir praeitį. – Iliustr. – Atsiliepimas į str.: Valiukevičius G. Ar Maišiagala buvo Lietuvos sostinė?, išsp. žurn. Naujoji romuva. 1998, nr. 1, p. 71–75 // Dienovidis. – 1998, lapkr. 13/19, p. 12–13.

580. [Atsiminimai apie prof. Juozą Vaitkevičių] // Pedagogikos versmėse. – Šiauliai, 1998, p. 26.

581. X mokslo ir kūrybos simpoziumas Čikagoje. – Iliustr. // Švietimo naujovės. – 1998, nr. 1, p. 8–9.

582. *„Klein Litauen“ // Die Elchniederung, – 1998, N 28, S. 45–46.

583. Kūrėjas Martynas Mažvydas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 5 pavad. // Nuo Mažvydo iki Vydūno: Karaliaučiaus krašto šviesuoliai / sudarė V. Šilas. – Vilnius: Mintis, 1998, p. 12–20.

584. Lietuvos ateitį matau šviesią / [kalbėjosi] K. Ambrasas. – Portr., iliustr. // Tėviškės žiburiai. – 1998, rugs. 1, p. 1, 2.

585. Lietuvos aukštasis mokslas atviros Europos kontekste / Z. Zinkevičius, J. Puodžius // Lietuvos mokslas ir pramonė: Europos erdvės kontekstas, 1998 m. vas. 6 d.: konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Kauno technologijos univ., 1998, p. 25–29.

586. *Linguistic Sourccs of Martynas Mažvydas’ writings and Manuscript Texts before Mažvydas // Martynas Mažvydas and Old Lithuania (collection of papers). – Vilnius, 1998, p. 101–123.

587. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ jubiliejaus metais / kalbėjosi G. Zemlickas. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 1998, saus. 10 (nr. 1), p. 1, 3.

Tęsinys: Apie kalbotyros profesionalus bei profanus / kalbėjosi G. Zemlickas. – Iliustr. // Ten pat. – saus. 23 (nr. 2), p. 3.

588. Patikslinimas: [apie dviejų vietovardžių Buivydžiai painiojimą] // Voruta. – 1998, birž. 20, p. 3.

589. Das Problem der litauischen handschriftlichen Texte bis Mažvydas // Baltistik: Aufgaben und Methoden / hrsg. von A. Bammesberger. – Heidelberg, 1998, S. 145–150.

590. *Prof. Zigmo Zinkevičiaus pasisakymas. – Portr. // Lietuvių balsas (The Voice of Lithuanians). – Čikaga, 1998, rugs. 24, p. 6.

591. *Das Schulwesen in Litauen // Baltische Studien zur Erziehungs- und Sozialwissenschaft. Bd. 1. Litauische Gesprache zur Pädagogik: Humanismus, Demokratie, Erziehung / Hrsg. G.-B. Reinert, I. Musteikienė. – Frankfurt am Main et al., 1998(?), S. 53–56.

592. *Die sprachlichen Grundlagen der Schriften von Martynas Mažvydas. – Faks. // Jahrestagung. 1997: Suvažiavimo darbai / Lietuvių kultūros institutas = Litauisches Kulturinstitut. – Lampertheim, 1998, p. 57–72.

593. Teneklaidina skaitytojų. – Atsiliepimas į str.: Minginas J. Seniausiosios mokyklos ieškokim istorinėje Lietuvoje, išsp. laikr. Dienovidis, 1998, kovo 20/26, p. 17 // Dienovidis. – 1998, bal. 17/23, p. 16.

594. Zum Einfluß des Deutschen auf das Ostreufrisch-Litauische des 20. Jahrhunderts // Balten-Slaven-Deutsche: Aspekte und Perspektiven kultureller Kontakte Festschrift für F. Scholz zum 70. Geburtstag / Herausgegeben von U. Obst und G. Ressel unter Mitarbeit von M. Glaser und A. Müncho. – 1998, S. 384–388.

Žodis skaitytojui. – Žr. 551–552.

Инвентари имений XVII века – источник антропонимии и демографии Восточной Литвы. – Žr. 573–574.

595. Мартинас Мажвидас и начало литовской письмености. – Bibliogr.: [11] pavad. // Балто-славянские исследования, 1997. – Москва, 1998, c. 7–14.

1999

596. *Prie lituanistikos židinio. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 1999. –519 p.: portr., iliustr. – ISBN 5-420-01455-6.

Recenzijos: Ambrasas K. „Exegi monumentum aere perennius“ (Horacijus) // XXI amžius. –2002, geg. 22, p. 11; Balašaitis A. Ko nežinojo lituanistai. – Faks. // Mokslo Lietuva. – 2000, saus. 13, p. 1, 9; Balašaitis A. Lituanistikos istorija jos kūrėjo akimis. – Faks. // Lietuvos aidas. –1999, rugs. 3, p. 13; Bammesberger A. Didelio lituanisto autobiografija // Tėviškės žiburiai. –Torontas, 1999, lapkr. 16, p. 7; Bammesberger A. Lituanisto autobiografija. – Portr. // Draugas. – Čikaga. – 1999, gruod. 4, p. 4; Bammesberger A. Žymaus kalbininko ir lituanisto autobiografija. – Portr. // Darbininkas. – 1999, gruod. 10, p. 2; Būda V. Gyvenimas mokslui. – Iliustr. // Dienovidis. – 1999, gruod. 24, p. 14.

Anotacijos: Kultūrinėje veikloje // Tėviškės žiburiai. – 1999, spal. 12, p. 7, Pupkis A. // Gimtoji kalba. – 1999, nr. 12, p. 12; [Anotacija] // Draugas. – Čikaga, 1985, saus. 12, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2.

597. Apie kunigą Napoleoną Norkūną. – Portr. // Voruta. – 1999, saus. 9, p. 6.

598. *Apie lietuvių kalbos terminų skirstymą // Lietuvių dialektologijos skaitiniai / sudarė Z. Babickienė, B. Jasiūnaitė. – Vilnius, 1999, t. 1, p. 136–152.

599. Dėl Juodyno ežero pavadinimo // Voruta. – 1999, bal. 17, p. 3.
Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Žr. 32.

600. *Dėl Mikalojaus Daukšos rašomosios kalbos kilmės // Tarptautinės konferencijos „Mikalojus Daukša ir jo laiko kultūros kontekstas“ programa ir pranešimų tezės, 1999 m. spal. 21–22 d. – Vilnius, 1999, p. 43–44.

601. Dėl straipsnio apie vietovardžio Alovė kilmę. – Portr. // Voruta. – 1999, kovo 6, p. 2.

602. *Didingas paminklas kalbai // Sandrava: Lietuvos maironiečių d-jos laikraštis. – Panevėžys, 1999, spalis (nr. 19), p. 12–14.

603. *Kaimiečiui kasdienybė, mokslininkui – džiaugsmas / [pokalbį užrašė] R. Prascevičienė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 1999, kovo 20, p. 9.

604. Kalba ir valstybė. – Portr. // XXI amžius. – 1999, kovo 10, p. 9.

605. *[Kalba, pasakyta laidojant Norbertą Vėlių] // Norbertas Vėlius. – Vilnius, 1999, p. 305.

606–607. *Kalbotyros pradmenys. – Iliustr. // Lietuvių kalba: vadovėlis IX klasei / Z. Zinkevičius., B. Dobrovolskis, R. Koženiauskienė. – Kaunas, 1999, p. 236–269.

Tas pats: 3-iasis leidimas. – Kaunas, 2001, p. 237–270.

608. Ko trūksta Lietuvos švietimui? – Portr. // Draugas. – Čikaga. – 1999, birž. 10, p. 3; XXI amžius. – 1999, birž. 16, p. 5, 11; Kauno žinios. – 1999, birž. 8, p. 4.

Atsiliepimas: Tornau L. „Ko trūksta Lietuvos švietimui“! // Draugas. – Čikaga, 1999, birž. 10.

609. Liaukimės savivaliavę aiškindami vietovardžių kilmę // Voruta. – 1999, rugpj. 21, p. 7.

610. *Lietuviai – seniai išnykę? Kiekvienas sakinys – melas! // Tėviškės žiburiai. – 1999, vas. 16, p. 3.

611. *Lietuvių kalba Åge Meyerio Benedictseno knygoje (1895). – Portr. – Tekstas lygiagr. angl. // Konferencijos, skirtos knygos pasirodymo 100 m. jubiliejui pažymėti, pranešimų tezės, Vilnius, 1999 m. rugs. 25 d. – Vilnius, 1999, p. 12, 30.

612. Lietuvių kalba grįžta į Medininkų kraštą // Technikos žodis. – Čikaga, 1999, nr. l, p. 24–27.

613. Lietuvių kalbos naikinimas ir lituanistikos varžymas // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) / sudarė I. Ignatavičius. – Vilnius: Vaga, 1999, p. 396–404.

614. Lietuviu nebėra? Kiekvienas sakinys – melas! //Valstiečių laikraštis. –1999, saus. 12, p. 10.

615. Lietuvos švietimo ateitis. – Portr. // XXI amžius. – 1999, vas. 26, p. 6.

616. *Lituanistikai paskirtas gyvenimas: Algirdui Sabaliauskui – 70. – Portr., iliustr. // Gimtoji kalba. – 1999, nr. 7, p. 20–22.

617. *Mažvydo raštų kalbos ištakos. – Santr. angl. // Lietuvių katalikų mokslo akademijos Suvažiavimo darbai. – Vilnius, 1999,17, p. 273–278.

618. Melo trumpos kojos. – Atsiliepimas į str.: Navickas A. Trumpa didelio praradimo kronika, išsp. Tėvynės sargas, 1999, nr. 1, p. 111–114 // XXI amžius. –1999, vas. 19, p. 12.

619. Netekome žymaus norvegų lituanisto ir nuoširdaus bičiulio [Terje Mathiasseno]. – Iliustr. // XXI amžius. – 1999, vas. 17, p. 11.

620. Pražuvusi raštija: apie Mikalojaus Daukšos raštų kalbos ištakas. – Faks. // Dienovidis. – 1999, vas. 26/kovo 4, p. 7.

621. Prisimenant kalbininką Juozą Laboką // Tegul atmintį laikas išsaugo: kalbininko Juozo Laboko atminimui / parengė J. Tamulaitienė. – Vilnius, 1999, p. 3–5.

622. Profesorius Jonas Palionis // Jonas Palionis: bibliografijos rodyklė / sudarė Z. Zinkevičius, S. Peciulkienė. – Vilnius: VU l-kla, 1999, p. 5–6.

623. [Recenzija]. – Rec. kn.: Vidugiris A. Zietelos šnektos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-bos institutas, 1998 // Archivum Lithuanicum. – 1999, 1, p. 229–235.

624. Reškutėnai, Kretuonas ar Raškutėnai, Kratuonas? // Voruta. – 1999, geg. 22, p. 4.

625. *Knygos Reškutėnų … pristatymas Švenčionyse: kun. N. Norkūno knyga „Reškutėnų parapijos istorija” pristatyta Švenčionių viešojoje bibliotekoje / pasisakė Z. Zinkevičius, V Virvičius, V. Skuodis ir kt.; [str. parengė] A. Vijeikytė. – Portr. // Voruta. – 1999, vas. 6, p. 6.

626. *Das Schulwessen in Litauen // Litauische Gesprache zur Pädagogik: Humanismus, Demokratie, Erziehung / Herausgegeben von Gerd-Bodo Reinert, Irena Musteikienė und Jüri Orn. – Frankfurt am Main i in., 1999, Bd. 1, S. 53–56.

627. Sudrauskime nesąmonių skleidėjus // Voruta. – 1999, bal. 17, p. 2.

628. Terminai, kurie nepainiotini: kuršių, kuršininkų, naujoji kuršių, nerijos kuršių ar kopininkų kalba? – Santr. angl. // Darbai ir dienos. – Kaunas: VDU l-kla, 1999, 10(19), p. 55–58.

629. Žiemgaliai ir jų kalba // Žiemgala: straipsnių rinkinys. – Kaunas, 1999, [t.] 2: Žiemgalos krašto praeitis, p. 83–88.

630. *Древнейшие литовские тексты до Мажвидаса. – Bibliogr.: 7 pavad. – Santr. angl. // Мартинас Мажвидас и духовная культура Великого княжества Литовского XVI века. – Вильнюсч Москва, 1999, c. 28–34.

631. *Мартинас Мажвидас – творец // От Мажвидаса до Видунаса. Творсы и хранители литовской культуры в Кëнингсбергском крае / сост. В. Шилас [Šilas]. – Вильнюс, 1999, c. 13–22.

632. *Существовала ли письменность на литовском языке до Мажвидаса? // Linguistica et Philologica: сборник статей к 75-летию профессора Юрия Владимировича Откупщика. – С.-Петербург, 1999, c. 45–48.

2000

633. *Lietuvių poteriai: kalbos mokslo studija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2000. – 270, [1] p.: iliustr. – Santr. vok., lenk., angl. – ISBN 5-420-01464-8.

Recenzijos: Bammesberger A. // Draugas. – Čikaga. – 2000, liep. 10 ; Musteikis A. Lietuviškieji poteriai: originali lituanisto prof. Z. Zinkevičiaus studija // Tėviškės žiburiai. – 2001, bal. 10, p. 7; Šaknys B. „Vardan Dievo Tėvo…“. – Faks. // Valstiečių laikraštis. – 2000, spalio 28, p. 16.

Anotacijos: Akademiko knyga apie lietuvių poterius // Lietuvos aidas. – 2000, rugs. 12, p. 11; Bammesberger A. Lietuvių poterių tekstai // Darbininkas. – Brooklyn, 2000, rugs. 22, p. 6; Draugas. – Čikaga. – 2000, spalio 7, priedas „Literatūra, menas, mokslas“; Bammesberger A. Lietuvių poteriai – tautos istorija // Tėviškės žiburiai. – 2000, rugs. 26, p. 7; Lietuvių poteriai / A. K. // XXI amžius. – 2000, rugs. 15, p. 3; Balašaitis A. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto lituanistiniai leidiniai. – Faks. // Lietuvos aidas. – 2000, lapkr. 21, p. 11; „„Lietuvių poteriai“ – tai nauja…“ / Snk. // Tėviškės žiburiai. – 2000, spalio 3, p. 5; Urnėžiūtė R. // Gimtoji kalba. – 2000, nr. 11, p. 26–27.

634. A.a. Jonas Damauskas. – Portr. // Apžvalga. – 2000, rugpj. 4, p. 4.

635. Juozapas Balčikonis ir Pranas Skardžius. Pastabos apie panevėžiškių tarmę // Panevėžio krašto kalbininkai / sudarė E. Urbonas. – Panevėžys, 2000, p. 4–9.

636. Dar apie rašybą / N. Sližienė, V. Ambrazas, Z. Zinkevičius // Dienovidis. – 2000, rugs. 1/14, p. 13–14.

637. Dar kartą apie lenkų kalbos atsiradimą Lietuvoje. – Portr. // Trakų žemė. – 2000, bal. 15, p. 4.

Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Žr. 32.

638. Dėl Mikalojaus Daukšos rašomosios kalbos kilmės. – Bibliogr.: 6 pavad. // Baltistica. – 2000, t. 34, sąs. 2, p. 245–248.

639. Elementorių kalba // Lietuviški elementoriai / sudarė A. Rabačiauskaitė, I. Korsakaitė. – Kaunas, 2000, p. 95–102.

640. Kada ir kaip atsirado lietuviški poteriai? – Iliustr., portr. // Apžvalga. – 2000, vas. 1/15, p. 9; Trakų žemė. – 2000, vas. 19, p. 5.

641. *Kalbotyros pradmenys. – Portr., iliustr. / Z. Zinkevičius, B. Dobrovolskis, V. Kavaliauskas // Lietuvių kalbos vadovėlis X klasei. – Kaunas, 2000, p. 170–209.

642. Kuo ypatingas Vilniaus kraštas? // Dienovidis. – 2000, vas. 25, p. 20.

643. *Lietuviški poteriai kaip istorijos šaltinis / kalbėjosi J. Albertavičius. – Portr., iliustr. // Draugas. – Čikaga. – 2000, saus. 8, priedas „Literatūra, mokslas, menas”, p. 1, 4.

644. Lietuvių kalba Åge Meyerio Benedictseno knygoje (1895) // Vilnis. – 2000, p. 72–75.

645. Lietuvių tautos kilmė: [Italų kultūros inst. Vilniuje atidarymo proga surengtoje konferencijoje skaitytas pranešimas] // Lietuvių katalikų akademijos metraštis. – Vilnius, 2000, t. 16, p. 583–586.

646. Lietuvių žegnonė ir poteriai – praeities liudytojai // XI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Vilnius, 2000 birž. 21–26 d.: tezių rinkinys. – Vilnius, 2000, p. 8.

647. *Lietuvos mokykla kryžkelėje: pokalbis prie apskritojo stalo: [pasisakymai / V. Grincevičienė, D. Andriuškevičiūtė … Z. Zinkevičius ir kt.; parengė] B. Šaknys. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2000, vas. 12, p. 6–7.

648. *Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 1. –Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. – ISBN 5-420-01471-8. [1–4 tomuose yra daugiau nei 100 Z. Zinkevičiaus straipsnių]

Iš turinio: Adelung (Adelungas) Johann Christoph, p. 30; akrostichas…, p. 42; „Aušra“…, p. 101; Bazelio epigrafas…, p. 155; bendrinės kalbos formavimasis, p. 163; Bertulaitis Jonas, p. 166; Bezzenberger (Becenbergeris) Adalbert… – Portr., iliustr. / Z. Zinkevičius, L. Tamulynas, p. 169–170; Biblija. – Faks. / Z. Zinkevičius, MLFA, p. 170–171; Blotnas, Blothno Zacharijus jaunesnysis… / D. Pociūtė, Z. Zinkevičius, p. 187; Bukevičiūtė Elvyra Julija…, p. 223–224; „Catechismvsa Prasty Szadei…“ – Faks. / Z. Zinkevičius, ŽE, p. 240–241; Celichowski (Celichovskis) Zygmunt…, p. 242; Cynthius (Cintijus) Johann Christoph…, p. 249; Donatus (Donatas) Aelius…, p. 305; dvikalbystė, biligvizmas…, p. 337; Einaras, Einar, Einars, Einoras Adomas… – Faks., p. 344; Elijošaitis Jonas…, p. 354; Engelis Mykolas Zigmantas… / V. Bagdonavičius, Z. Zinkevičius, p. 361; Feuerstock (Fojerštokas) Valentin…, p. 391; „Forma krikštymo …“, p. 398; Frischbier (Frišbyras) Hermann …, p. 406; Gaidys, Gallus Danielius …, p. 412; Gaidys, Gallus Mykolas …, p. 413; Gedkantas Jonas…, p. 438; „Giesmės krikščioniškos“ … – Faks., p. 473; Glogau Kari Wilhelm Otto …, p. 507; Hassenstein (Hasenšteinas) Christoph Daniel … / Z. Zinkevičius, A. Žemaitaitis, p. 549; Holfeldt (Holfeldas) Johann Friedrich …, p. 572; Huebsch (Ibšas) Heinrich … / Z. Zinkevičius, V. Gocentas, p. 576; Jacoby (Jakobis) Carl Rudolph … / A. Juška, Z. Zinkevičius, p. 618–619; Janavičienė-Vaičiulytė Janina… / Z. Zinkevičius, V. Gocentas, p. 624; Joskaudas Jonas…, p. 653; Kalavas, Kalau, Kahlau Fabijonas… / Z. Zinkevičius, A. Žemaitaitis, p. 694–695.

649. Pātaru lietuvisko tekstu izcelsme un attistība // Starptautiskais baltistu kongress „Baltu valodas laikmetu griežos“ = Tarptautinis baltistų kongresas „Baltų kalbos amžių kaitoje“ = International Baltistica Congress „Baltic Languages in times of Change“ = Internationalen Kongrece der baltischen „Die baltischen Sprachen zur Epochenwende“: referātu tēzes. 03.10.2000–06.10.2000. – Rīga, 2000, p. 353.

650, Prašymas geras, bet kreipiamas ne į tą pusę // Lietuvių balsas (Voice of Lithuanians). – Čikaga, 2000, birž. 21, p. 5.

651. *Prisiminimai apie būtąjį laiką (1). – Portr., iliustr. / kalbėjosi G. Zemlickas // Mokslo Lietuva. – 2000, birž. 21/liep. 5, p. 4–5.

652. *Sveikiname Vytautą Ambrazą // Kalbos kultūra. – 2000, 73, p. 131–132.

653. Die untergehenden litauischen Mundarten in Weißrußland und Polen // Aspekte Baltischer Forschung / Hrsg. Jochen D. Range. In honorem R. Eckert. – Essen, 2000, S. 364–382.

654. Vyriausiojo redaktoriaus žodis. – Tekstas lygiagr. angl., vok. // Mažosios Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 2000, t. 1, p. 13–17; Tolkemita. – 2001, nr. 1, p. 16–18.

655. Žvelgiant atgal ir į priekį / [į klausimus apie „Gimtosios kalbos” leidybą atsako] Z. Zinkevičius, E. Zaikauskas, A. Pangonytė, G. Bleizgys // Gimtoji kalba. – 2000, nr. 1, p. 1–5.

2001

656. Akademikas Z. Zinkevičius: „Klaidu be tautinio ugdymo!“: [atsakymai į redakcijos klausimus]. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2001, spal. 16, priedas „Tėviškės šviesa“, p. 4.

657. Apie lietuvių pavardes kitakalbiuose šaltiniuose. – Santr. angl. // Lituanistica. – 2001, nr. 1(45), p. 93–95.

658. *Apie vieną XVII a. pabaigos žemaitiškų poterių rankraštinį tekstą // Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija: Etimologija ir onomastika, 2001 m. lapkr. 9 d./ Vilniaus universitetas. Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra. – Vilnius, 2001, p. 50.

659. *Apsisaugosime nuo pražūties tik bendrai veikdami: [apie kovą prieš moksleivių narkomaniją] / A. Svarinskas, O. Voverienė, Z. Zinkevičius ir kt. // Lietuvos rytas. – 2001, geg. 18, p. 4.

660. Apskrities mokyklos nėra saugios…: akad. Z. Zinkevičiaus išskirtinis interviu „Tėviškės šviesai“ / kalbėjosi B. Šaknys. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2001, geg. 15, priedas „Tėviškės šviesa“, p. 3.

661. *Ar ilgai badu marinsime mokytoją? / [kalbėjosi] J. Dautartienė, J. Petkevičiūtė, Z. Zinkevičius ir kt.; pokalbį aprašė B. Šaknys. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2001, spal. 27, p. 1, 5.

662. *Ir kalbotyra padeda griauti istorijos mitus: [pasisakymai Lietuvos valstybės dienos proga]. – Portr., iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2001, liep. 26/rugs. 5, p. 9.

Kalbotyros pradmenys. – Žr. 606–607.

663. Kam mums NATO? / [atsakymai į klausimus]. – Portr., iliustr. // Varpas: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinys. – 2001, nr. 6(80), p. 7.

664. *4×10: [atsakymai į 4 Redakcijos klausimus LLKS 60 metų jubiliejaus proga]. – Portr, // Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga 1940–2000 / sudarė Juozas Grušys. – Kaunas, 2001, p. 252.

665. Lenkijos spauda apie lietuviškus vietovardžius etninėse lietuvių žemėse. – Portr. // Voruta. – 2001, gruod. 8, p. 1, 2.

666. Lietuviški poteriai – raštijos pradžia. – Iliustr. // Draugas. – Čikaga, 2001, rugs. 8, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 1.

667. *Lietuvių kalba Karaliaučiaus krašte / paruošta remiantis Zigmo Zinkevičiaus, Domo Kauno ir kt. autorių veikalais. – Iliustr. // Donelaičio žemė. – 2001, balandis, p. 2,4.

668. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų edukologinio ir tautinio ugdymo būklė ir perspektyva // Lietuvių tauta ir pasaulis: Lietuvos dabarties mokykla: pilietinis ir tautinis ugdymas. – Kaunas, 2001, t. 2, p. 12–18.

669. *Lietuvos krikštui 750 metų // Tautininkų žinios. – 2001, rugpjūtis (nr. 14), p. 2.

670. Mažojoje Lietuvoje – mūsų ištakos / [apie knygos „Mažoji Lietuvos enciklopedija“ leidimą kalbėjosi] J. Albertavičius // Draugas. – Čikaga, 2001, saus. 27, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2–3; Technikos žodis. – Čikaga, 2001, nr. 3, p. 2–3.

671. Mielasis Bernardai Aleknavičiau: laiškas „Klaipėdos“ laikraščio redakcijai: [dėl „Mažosios Lietuvos“ enciklopedijos rengimo] // Klaipėda. – 2001, bal. 11, p. 5.

672. Mitas apie baltus ir Baltistaną // Draugas. – Čikaga, 2001, rugs. 29, p. 1, 3; Lietuvos aidas. – 2001, spalio 1, p. 1, 5; XXI amžius. – 2001, gruod. 5, p. 12. [→]

673. Netekome žyniaus leksikografo [Chackelio Lemcheno].–Portr.//Mokslo Lietuva. – 2001, lapkr. 22, p. 13.

674. Pastabos lietuvių kalbos 1. sng. cond. formų istorijai // GRAMMATICVS: Studia linguistica Adolfo Erharto quinque et septuagenario oblata / editores: Ondřej Šefčík, Bohumil Vykypŏl. – Masarykova universita v Brně, 2001, p. 224–225.

675. *Patikslinimas: [dėl žodžio ožka lietuviškumo] // Gimtoji kalba. – 2001, nr. 3, p. 30.

676. Pavyzdys mūsų kraštotyrininkams. – Faks. – Rec. kn.: Draviņš K. Kuržemē aizgājušos laikos. Rīga, 2000 // Dienovidis. – 2001, nr. 3, p. 54– 55; XXI amžius. – 2001, saus. 31, p. 7. [→]

677. Pirmojo krikšto reikšmė // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2001, t. 19, p. 544–548.

678. *Pirmojo Lietuvos krikšto reikšmė // Lietuvos aidas. – 2001, liep. 19, p. 10; Voruta. – 2001, liep. 21, p. 1–2.

679. Poterių mįslės / U. Simokaitės interviu // Dienovidis. – 2001, nr. 4, p. 54–55.

680. Profesoriui Romualdui Baltrušiui – 75 // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2001, t. 18, p. 580–582.

681. *Sugrįžimas į Mažąją Lietuvą / [su Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriaus. red. akad. Z. Zinkevičiumi kalbėjosi J. Albertavičius]. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2001, saus. 16, p. 9.

Vyriausiojo redaktoriaus žodis. – Žr. 654.

682. *Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. – ISBN 5-420-01485-8.

Iš turinio: actekų kalba…, p. 68; afrikiečių kalbos…, p. 149; amharų kalba…, p. 443.

683. *Когда и как появились первые христианские молитвы на литовском языке? // Язык и культура: факты и ценности: к 70-летию Ю. С. Степанова. – Москва, 2001, c. 435–439.

2002

684–686. Rinktiniai straipsniai / Lietuvių katalikų mokslo akademija; redakcinė taryba: Jonas Boruta (pirmininkas) ir kt.; redakcinė kolegija; Vacys Milius (pirmininkas) ir kt. – Vilnius: Katalikų akademija. – ISBN 5-420-01493-9 (bendras).

T. 1: Lietuvių kalbos kilmė ir ryšiai su kaimynų kalbomis. Istorinė gramatika. Tarmių kilmė. Dialektologija. Rašomosios kalbos kilmė. – 2002. – 645 p. – Dalis teksto angl, rus., lat., vok. – ISBN 5-420-01492-0.

T 2: Valstybė ir kalba. Senųjų raštų kalba. XVIII–XIX a. rašomoji kalba. XX amžius. Rytų Lietuva. – 2002. – 623 p.: iliustr. – Dalis teksto angl., rus., lat., vok. – ISBN 5-420-01494-7.

T. 3: Antroponimika. Kita onomastika. Recenzijos. Personalijos. Apie mokslines konferencijas. Kalbos praktika. Kalbos didaktika. Su lietuvių kalbotyra tiesiogiai nesusiję straipsniai. – 2003. – 758 p. – Santr. liet, angl. – ISBN 5-420-01506-4.

T. 4: Pokalbiai (interviu) su spaudos atstovais. Papildymai. Sutrumpinimai. Rodyklės. Bibliografija. – 2004. – 472 p.

Recenzijos: [Recenzija] // Archivum Lithuanicum. – 2003, t. 5, p. 355–362; Ambrasas K. Pranokęs laiką ir bendraamžius // Draugas. – 2003, bal. 19.

Anotacija: Bammesberger A. Žymaus lituanisto rinktiniai darbai // Tėviškės žiburiai. – 2003, vas. 18.

Ištraukos: Diduomenė lenkėjo, liaudis tesėjo // Tėviškės žiburiai. – 2003, liep. 15, p. 1, 2; „Dzūkai“ ir „dzūkavimas“ // Tėviškės žiburiai. – 2003, birž. 3, p. 1; Mindaugo karūnacija – kertinis posūkis // Tėviškės žiburiai. – 2003, rugpj. 19, p. 1, 2; Zigmo Zinkevičiaus aruodai: Gervėčių šnekta šių dienų mokslo požiūriu. – Portr. // Lietuvių godos. – 2002, lapkritis/gruodis (nr. 11/12), p. 6.

687. *Antano Salio šimtmečiui. – Portr. // Gimtoji kalba. – 2002, nr. 7/8, p. 7–10.

688. Apie mįslingąją Wolfenbüttelio postilę ir jos kalbą. – Santr. angl. – Bibliogr.: [29] pavad. // Baltistica. – 2002, t. 37, sąs. 1, p. 51–77. [→]

689. Ar atgims senasis lietuvių tikėjimas? / kalbėjosi B. Šaknys. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2002, kovo 19, priedas „Tėviškės šviesa“, p. 4.

690. *Bretkūnas ir jo svarbiausias rankraštis /kalbėjosi Arvydas Jockus. – Iliustr. //XXI amžius. – 2002, lapkr. 27, p. 5,16.

691. *Dar kartą apie an tipo junginių siaurinimą. – Santr. angl. // Lituanistica. – 2002, nr. 2(50), p. 84–85. [→]

692. *Dėl Martyno Mažvydo giesmių autorystės // Lietuvos evangelikų kelias. – 2002, nr. 1, p. 37.

693. Didingas Bretkūno Biblijos leidimo projektas. – Bibliogr. išnašose // Baltistica. – 2002, t. 37, sąs. 1, p. 183–192. [→ Apie]

694. Iš Lenkijos kalbininkų darbų apie lietuvių kalbos ploto kitimą pietryčių Lietuvoje. – Portr. – Rec. str.: Bednarczuk L. Litewsko-słowianskie pogramicze językowe w pierwszej połowe XX wieku w świetle badań Olgierda Chomińskiego, išsp. Acta Baltico-Slavica, Warszawa, 1999, t. 24 // Voruta. – 2002, saus. 5, p. 1, 2.

695. *Kalboje tautos dvasia. – Portr. / kalbėjosi Vytautas Voveris // Savanoris. – 2002, vas. 21, p. 1, 2.

696. *Kaltinimai – lyg iš sovietmečio dienraščio / Z. Zinkevičius, J. Tumelis // Lietuvos aidas. – 2002, gruod. 3, p. 3.

697. * Karaliaučiuje pagerbtas Jonas Bretkūnas. – Iliustr. // Voruta. – 2002, gruod. 21, p. 1.

698. Kiprijono Lukausko „Pamokslų“ kalba. – Santr. angl. – Žml. – Bibliogr.: [19] pavad. // Baltistica. – 2002 [2001?], t. 36, sąs. 1, p. 61–75. [→]

699. Kodėl Lietuvoje trūksta jaunų aukštos kvalifikacijos specialistų // Lietuvos aidas. – 2002, saus. 26, p. 5.

700. Lietuviškas švietimas nutautintoje Pietryčių Lietuvoje // Varpas: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinys. – 2002, nr. 3(88), p. 1.

701. Lietuvos labui darbavęsis latvių tautos sūnus [Jānis Osis]. – Iliustr. // Voruta. – 2002, kovo 23, p. 2. [→]

702. Lietuvos vardo kilmė // Tėviškės žiburiai. – 2002, spal. 22, p. 3.

703. Nauja lietuviška enciklopedija / [kalbėjosi] Algimantas Antanas Naujokaitis. – Iliustr. // Draugas. – Čikaga, 2002, saus. 26, priedas „Literatūra, menas, mokslas“, p. 1.

704. Ne tik Vaižganto dvasią gaivinęs pedagogas: [Juozas Tarvydas] // XXI amžius. – 2002, vas. 20, p. 7.

Atsiliepimas į str.: Kirlys J. Kokiu balsu šauksi, tokiu ir atsilieps… // Ten pat. – 2002, rugpj. 21, p. 7.

705. Nemokšiškumas, sensacijų vaikymasis ar dar kas? // Lietuvos aidas. – 2002, rugpj. 3, p. 4.

Polemika: Lipovka J. Net akmenys prabyla. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2002, rugs. 20, p. 11; Zinkevičius Z. Atviras laiškas p. Jurijui Lipovkai // Ten pat, spal. 8, p. 14.

706. Netekome žymiausiojo lietuvių kalbos puoselėtojo išeivijoje [kun. Juozas Vaišnys]. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2002, saus. 10, p. 10; XXI amžius. – 2002, saus. 16, p. 6.

707. Rusijoje tęsiamas Jekaterinos II laikų istorijos klastojimas // Lietuvos aidas. – 2002, saus. 24, p. 10; Voruta. – 2002, vas. 23, p. 8. [→]

708. *Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 2. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2002. – ISBN 5-420-01485-8.

Iš turinio: asamų kalba…, p. 64; australų kalbos…, p. 276; austroazijiečių kalbos…, p. 298; austroneziečių kalbos, malajiečių ir polineziečių kalbos, p. 298; azerbaidžaniečių kalba, azerų kalba, p. 369; azijanitų kalbos, jafetitų kalbos, p. 391; balčiai, baltai, baltistaniečiai, p. 484; Bammesberger Alfred, p. 594; bantų kalbos, p. 628; baskų kalba (euskera), p. 695.

709. *Der zerteilte Dialekt des Litaues // Tolkemita. – Großniedesheim, 2002, N 2, S. 25–27.

710. *Некоторые соображения по вопросу возникновения латышского языка. – Bibliogr.: [14] pavad. / перевод с литовского М. В. Завьяловой // Балто-славянские исследования. – Москва, 2002, 15, c. 128–134.

2003

711. *Lietuvių kalbos istorija: su įvairiais priedais / surinko ir paruošė Ramutė Plioplytė: pateiktos ištraukos iš Z. Zinkevičiaus knygos „Lietuvių kalbos istorija“, t. 1–6. – Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 2003. – 174 p. – ISBN 0-936694-43-2.

712. *Apie Wolfenbüttelio postilės mįslę // Kazimieras Jaunius (1848–1908): tarmėtyrininkas ir kalbos istorikas: Kazimiero Jauniaus 155-osioms gimimo metinėms: konferencijos pranešimų tezės, 2003 m. geg. 21–23 d. / sudarė Ona Aleknavičienė, Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas. – Vilnius; Kvėdarna, 2003, p. 69.

713. *Istorinės reikšmės raštijos paminklas: didingas vokiečių mokslininkų Bretkūno Biblijos leidimo projektas. – Portr. // Tėviškės žiburiai. – 2003, geg. 6, p. 4; geg. 13, p. 2, 3.

714. *Lietuvių žegnonė ir poteriai – praeities liudytojas // Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. – Vilnius, 2003, 18, p. 1173–1175.

715. Mokymo procesas be tautinio ugdymo // XXI amžius. – 2003, kovo 12, p. 6.

716. Netekome žymiausio lietuvių poeto, Tautos šauklio Bernardo Brazdžionio (1907–2002). – Portr. // Varpas. – 2003, nr. 2, p. 2.

717. *Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst, 2003.

T. 3.– 800 p.– ISBN 5-420-01512-9.

Iš turinio: bengalų kalba, bengali, p. 63; berberų ir libių kalbos, p. 77; birmiečių kalba, p. 223–224; Bopp Franz, p. 359; Borowska Nina, p. 371; brahmi (skr. brahmi ‘šventas’), p. 411; bretonų kalba, p. 475; Buch Tamara, p. 545; Būda Vytautas Pranciškus, p. 553; Būga Kazimieras, p. 569; bulgarų kalba, p. 605–606; bušmėnų kalbos, p. 660; Būtėnas Petras, p. 667; Butkevičius Aleksandras, p. 670; Butkus Alvydas, p. 671–672.

T. 4. – 831 p. – ISBN 5-420-01522-6.

Iš turinio: čadiečių kalbos, p. 255; dardų kalbos, p. 499; devanagari (skr.), p. 650.

REDAGUOTI, SUDARYTI, RECENZUOTI IR VERSTI DARBAI

[ A ] [ A-L ] [ L-S ] [ Š-Ž ]

1. *Acta orientalia Vilnensia: Rytų kultūrų mokslinių tyrinėjimų leidinys / Vilniaus universitetas; red. kolegijos narys. – Vilnius: VU l-kla, 2000. – ISSN 1648-2662.

2. *Aktualiosios kalbotyros problemos: moksl. konferencijos pakvietimas–programa ir tezės, 1979 m. kovo 28–29 d. / [org. k-to ir red. kolegijos narys]. – Vilnius: VU, 1979. – 196 p.

3. *Ašmantas A. Rinktiniai raštai / [recenzentas]. –Vilnius: Pradai, 1996. – 505 p. – ISBN 9986-405-82-3.

4. *Baltistica: LTSR aukštųjų m-klų mokslo darbai / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1965. – ISSN 0132-6503.

5. *Bednarczuk L. Etnolingvistiniai santykiai priešistorinėje Šiaurės rytų Europoje / vertėjas. – Santr. angl. // Baltistica. – 1977, II priedas, p. 7–13.

6. *Bretkūnas J. Rinktiniai raštai / parengė J. Palionis, J. Žukauskaitė; [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 402 p.

7. *Būga K. Rinktiniai raštai. 3 t. / sudarytojas. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958–1961; Rodyklės. – Vilnius, 1962. – 398 p.

8. *Daukantas S. Rinktiniai raštai / sudarė M. Lukšienė; [red. komisijos narys ir teksto paruošėjas]. – Vilnius: Valst. grožinės lit. l-kla, 1955. – 480 p.: iliustr.

9. *Dumčius J., Kuzavinis K., Mironas R. Elementa Latina / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1978. – 254 p.

10. 2-asis patais, ir papild. leid. – Vilnius: Mokslas, 1986. – 256 p.

11. *Filosofijos daktaras kunigas Juozapas Čepėnas 1880 10 18–1976 01 24 / Lietuvos katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyrius; recenzentas. – Vilnius, 2001. – 133 p.: iliustr., faks., portr. – ISBN 9986-494-62-1.

12. *Girdzijauskas J. Profesorius Jurgis Lebedys / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 204 p., 4 iliustr. lap.

13. *Grinaveckis V. Bendrinės kalbos mokymas remiantis mokinio tarme: knyga mokytojams / [recenzentas]. – Kaunas: Šviesa, 1985. – 99 p.

14. * Janavičienė J. Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1992. – 128 p., 8 iliustr. lap.

15. *Jurginis J., Lukšaitė T. Lietuvių kultūros istorijos bruožai: (Feodalizmo epocha. Iki 18-ojo amžiaus) / [red. komisijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 348 p.: iliustr., faks.

16. *Jurkštas J. Vilniaus vietovardžiai / [moksl. recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1985. – 109 p., 1 lap. lent.

17. *Kalbos faktų rinkimo programa / A. Laigonaitė, V. Vitkauskas, A. Jonaitytė ir kt.; [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 224 p.

18. *Kalbos praktikos patarimai / [vyr. redaktorius]. – Vilnius: Mokslas, 1976. – 382 p.

19. Tas pats. – 2–asis pataisytas ir papildytas leid. – 1985. – 432 p.

20. *Kalbotyra: LTSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai / red. kolegijos narys. – Vilnius, 1961–1966.

21. *Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas = Этимологический словарь литовских имен / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1987. – 391 p.

22. *Lietuvių kalbos atlasas. 3 t. / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1977–1991.

23. *Lietuvių kalbotyros klausimai / LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas; [red. kolegijos narys]. – Vilnius, 1981–.

24. *Linguistica Baltica: International Journal of Baltic Linguistics / [red. kolegijos narys]. – Warszawa; Kraków, 1992. – ISBN 83-233-1433-0.

25. *Literatūra apie K. Jaunių / sudarytojas // Kalbotyra. – 1958, t. 1, p. 27–32. – (Vilniaus valst. V. Kapsuko univ. mokslo darbai; t. 26).

26. *Lituanistica / Lietuvos MA; red. kolegijos narys. – Vilnius, 1990–.

27. *Lituanistika XXI amžiaus išvakarėse: tyrinėjimų prioritetai, metodai ir naujovės / red. kolegijos narys. – Vilnius, 1997. – 200 p. – ISBN 9986-861-08-X.

28. *Lituanistinių kalbos disciplinų (teorinio ir praktinio kurso) programos / sudarė J. Kabelka, J. Kazlauskas, Z. Zinkevičius ir kt. – Vilnius: VU, 1957. – 60 p.

Tas pats. – Vilnius, 1962. – 60 p.; tas pats / sudarė J. Balkevičius, A. Girdenis, Z. Zinkevičius ir kt. – Vilnius, 1967. – 53 p.; tas pats – Vilnius, 1974. – 60 p.; tas pats. –Vilnius, 1977. 73 p.; tas pats / sudarė A. Girdenis, E. Jakaitienė, Z. Zinkevičius ir kt. / atsakingas redaktorius. – Vilnius, 1983. – 65 p.

29. *Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. = Die Entstehung der Litauischen Familiennamen 13.–18. Jh. / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 319 p. – ISBN 5-420-00780-0.

30. *Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = Kleinlitauische Enzyklopadie / vyriaus. redaktorius ir Filologijos skyriaus vedėjas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. – ISBN 5-420-01470-X (bendras).

31. *Morkūnas K. Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis/ [recenzentas]. –Vilnius: Mokslas, 1980. – 92p.:iliustr., 2 lap. žml.

32. *Jonas Palionis: bibliografijos rodyklė / sudarė Z. Zinkevičius, S. Peciulkienė. – Vilnius: VU l-kla, 1999. – 43 p.: portr. – ISBN 9986-869-41-2.

33. *Palionis J. Lietuvių rašomosios (literatūrinės) kalbos istorijos įvadas: metodiniai nurodymai / [recenzentas]. – Vilnius: VU, 1989. – 74 p. – ISBN 5-420-01284-7.

34. *Piročkinas A. Čekų kalba: mokymo priemonė / red. kolegijos narys. – Vilnius: VU l-kla, 1973. – 185 p.

35. *Prof. dr. Jonas Palionis: bibliografija / sudarytojas. – Vilnius, 1984. – 18 p. – Mašinraštis.

36. *Pupkis A. Iš lietuvių kalbos kultūros istorijos: Andriaus Ašmanto darbai bendrinės kalbos ir jos kultūros istorijoje / [recenzentas]. – Vilnius: LTSR aukšt. ir spec. vid. mokslo ministerija, 1988. – 101 p.: iliustr.

37. *Res Balticae: Miscellanea italiana di studi Baltistici / red. kolegijos narys. – Pisa, 1995, 1996, 1999. – ISBN 88-7545-961-4.

38. *Sabaliauskas A. Baltų kalbų tyrinėjimai, 1945–1985 m. / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1986. – 121, [2] p.

39. *Sabaliauskas A. Kaip tyrinėta lietuvių kalba / [recenzentas]. – Kaunas: Šviesa, 1984. – 135 p., 4 portr. lap.

40. *Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos leksika / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1990. – 335 p. – ISBN 5-420-00335-X.

41. *Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija iki 1940 m. / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 254 p. – Santr. rus., angl.

42. *Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, 1940–1980 m. / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1982. – 268 p., 8 iliustr. lap. – Santr. rus., angl.

43. *SabaIiauskas A. Mes baltai / [recenzentas]. – Kaunas: Šviesa, 1986. – 141 p.

44. *Savukynas B. Kalba ir mintis / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1980. – 208 p.

45. *Savukynas B. Mintis ir ženklas / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 182 p.: iliustr.

46. *Savukynas B. Ženklas ir prasmė / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1986. – 221 p.

47. *Savukynas B. Žmonės ir kalba / [ats. redaktorius]. – Vilnius: Mokslas, 1977. – 240 p.: portr., iliustr.

48. *Savukynas B. Žodžiai ir žmonės / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mintis, 1974. – 222 p.

49. *Šliavas J. Žeimelio apylinkės: kultūros ir švietimo apybraiža / [red. kolegijos narys]. – Kaunas: Šviesa, 1985. – 143 p., 8 iliustr. lap.

50. *Tarybų Lietuvos enciklopedija. 4 t. / [red. kolegijos narys]. – Vilnius, 1985–1988.

51. *Tarptautinė baltistų konferencija, 1985, spalio 9–12: pranešimų tezės / [ats. redaktorius]. – Vilnius, 1985. – 260 p.

52. *Universitas linguarum Litvaniae: anoniminė 1737 m. gramatika / iš lotynų k. vertė K. Eigminas; recenzentas. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 116, [3] p., [56] p. faks.

53. *Urbas D. Martyno Mažvydo raštų žodynas / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1996. – 461 p. – ISBN 5-420-01348-7.

54. *Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 109 p. – ISBN 5-420-00107-1.

55. *Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės / [recenzentas]. – Vilnius: Mokslas, 1982. – 108 p.

56. *Vilniaus universitetas amžių sandūroje / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1982. – 200 p., 40 iliustr. lap.

57. *Visuotinė lietuvių enciklopedija / moksl. redakcinės tarybos narys; kalbotyros straipsnių recenzentas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. – ISBN 5-420-01485-8.

58. *Vitkauskas V. Juozas Balčikonis / [recenzentas]. – Kaunas: Šviesa, 1985. – 111 p., 4 iliustr. lap.

59. *Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis / red. kolegijos narys. – Vilnius, 1989. – ISSN 1392-0677.

60. *Žodžiai ir prasmės. T. l / [red. kolegijos narys]. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 118 p.: iliustr. –ISBN 5-420-00527-1.


Šaltinis - Z. Zinkevičius Rinktiniai straipsniai, t. 4, 297-340.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 25 Vas 2021 19:00 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija (1,2,3,4,5,6 tomai), 1984-1994

Paveikslėlis


Prikabinti failai:
Z. Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija (1-6 t.).png
Z. Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija (1-6 t.).png [ 595.7 KiB | Peržiūrėta 1128 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 12 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007