Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žodžių raida

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žodžių raida

Parašytas: 09 Sau 2023 21:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/photo/?fbid=84 ... 6448202380

Alvydas Butkus

Žodžių raida

Prikabinti failai:

Žodžių raida.jpg [ 104.27 KiB | Peržiūrėta 415 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žodžių raida

Parašytas: 09 Sau 2023 21:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/photo/?fbid=84 ... 6448202380

Jūratė La
"Pernas" tai jau tikrai išnykęs, bet žemaičiai dar tebevartoja "pernai" - "pereitais metais".

Alvydas Butkus
Jūratė La Ne tik žemaičiai. Tai ir bendrinės kalbos prieveiksmis. Būtent jis ir rodo buvusį pamatinį žodį „pernas“. Latviai jį tebeturi, tik vartoja įvardžiuotinį – pērnais.

Skaitvardis „sekmas" yra ne tik senuosiuose raštuose, bet ir žodyje „sekmadienis". Kaip inkliuzas gintare :)

Alvydas Butkus
„Bylos" senoji ‘kalbos’ reikšmė išlikusi frazeologizme „Tyla – gera byla".

Ričardas UIozas
"Byla" teisėje irgi iš esmės yra "kalba". Gal tik vienas nesusipratimas, kai byla vadinamas aplankas dokumentams, iš čia ir "pradėta byla" - užvesta "papkė", kur bus dedami bylos dokumentai.

Alvydas Butkus
Jūratė La P. S. Mano tarmėje (Biržai) šis prieveiksmis yra „perniai" (tariama [pernė]), tarsi būtų iš būdvardžio „pernus". Arba perdarytas pagal kitų tokio tipo prieveiksmių analogiją.
Ta pati mįslė yra ir su prieveiksmiu „labiai" ‘labai’. Junginys „labai gerai" skamba taip: [làbė gèrэ].

Jūratė La
Alvydas Butkus gal [làbė gèrэ]. suveikė kokia nors nuotolinė asimiliacija. Ar analogija? O pri mūsa sakaa tikta "pernaa" :). Ne u- kamienis

Inesis Kiskis
Alvydas Butkus ‘pērnais gads’ vai ‘pērnais sniegs’, bet galima sakyti vien tik ‘pērn’ ir tai yra tas pats kaip lietuviškai pernai.

Alvydas Butkus
Inesis Kiskis Apie tai ir kalbėta. Latviai išlaikę ir būdvardį (pērnais), ir iš jo kilusį prieveiksmį (pērn).
Lietuvių kalboje likęs tik prieveiksmis (pernai).

Gintautas Rackevicius
Man patinka sekmas ir ašmas!

Tomas Baranauskas
Jei VU mokslinykai būtų žinoję žodį „žmuo”… :)

Jūratė La
Tomas Baranauskas Laimė, kad ne moksklininkai...

Alvydas Butkus
Nebūtų mokėję linksniuoti :)

Aš irgi nežinau, kokios yra kitų linksnių formos. Kilmininkas „žmens"?

Tomas Baranauskas
Alvydas Butkus, gal kaip „šuo”?

Alvydas Butkus
Tomas Baranauskas O gal kaip „akmuo, vanduo"?

Tomas Baranauskas
Alvydas Butkus, akmuo ir vanduo yra dviskiemeniai žodžiai, o šuo ir žmuo - vienskiemeniai, kuriuose “uo” ir sudaro to skiemens pagrindą - be jo iš žodžio beveik nieko nelieka…

Jonas Vaiškūnas
Tomas Baranauskas Aš feministėms ŽMUO vietoj ŽMOGA siūliau prieš kokius 10 metų. Labai supyko ir liepė nešdintis man kaip neturinčiam teisės kištis vyriškiui.

Stefano M. Lanza
Alvydas Butkus Sisteminga žmuns, nors neužfiksuota, atrodo. Bet plg. gal. žmunį ir be to lot. homo < > humus.

Stefano M. Lanza
patogus dar reikšme >panašus< vartota.

Alvydas Butkus
Stefano M. Lanza Ne tik. Dar ir reikšme ‘garbingas’. LKŽ nurodo penkias šio būdvardžio reikšmes.

Stefano M. Lanza
Alvydas Butkus Taip, esti Mažvydiepi.

Ričardas UIozas
Dar man keistas LV ir LT stab(a)s > stulpas > apstulbt(i) > stulbs
Čia praleidau nustebti, bet nuo-stab-a irgi tikriausiai giminė šiems žodžiams.

Alvydas Butkus
Ričardas UIozas https://www4261.vu.lt/?w=stabas
WWW4261.VU.LT
Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Ričardas UIozas
Tada labiau nuoroda į "stabus".

Juozas Makauskas
Sekmadienis dar neišnykęs

Alvydas Butkus
Juozas Makauskas O kas sakė, kad išnykęs? Dabartinėje kalboje galima rasti ir daugiau užsikonservavusių senesnių formų, kurios atskirai paimtos dabar yra kitokios.

Pavyzdžiui, yra junginys „šią dieną", bet jo sinonimiškas dūrinys „šiandien" turi senesnę įvardžio „ši" galininko formą „šian".

Vaidotas Puteikis
Alvydas Butkus mano senelis pietų Žemaitijoje sakydavo - šyndy.

Alvydas Butkus
Vaidotas Puteikis Mano tarmėj irgi panašiai: [šinde]. Matyt, todėl, kad „šian-" suvoktas kaip „šen-", o rytų aukštaičiai „en" verčia į „in".

Kodėl taip tarta Pietų Žemaitijoje? Gal dėl balsių asimiliacijos, dėl derinimo prie tolesnio „y"?

Vaidotas Puteikis
Alvydas Butkus gali būti, kad ir dėl priebalsių asimiliacijos, bet aš ne kalbininkas, o tik kalbotyros mėgėjas - gerbėjas. todėl mano pastabos turi tik mėgėjišką pobūdį.

Šiaip tai, pietų žemaičiai, dūnininkai, nuosekliai dvibalsį IE verčia Y. pavyzdžiui žodį 'vienas' taria kaip vyns.

Todėl būna nesusipratimų ne tik su kitais lietuviais, bet ir su žemaičiais dounininkais, kai svarstoma kiek pasiimti šnapso ... :) Tauragiškis telšiškiui sako: reks pajiemt vyną šnapsuo. telšiškis jam atsako: o kam dar vyns, jei bos šnapsuo? :)

Išvertus į bendrinę kalbą gaunasi, kad dūnininkas šneka apie vieną butelį degtinės, o dounininkas apie vyną ... :)

Maždaug taip pasišneka ... šitą istoriją man pasakojo mano senelis, kuris šnekieja tik žematėškaa, jo dėka ir aš pats kažkiek suprantu žemaitiškai, nors visą gyvenimą praleidau vilnuje.

Kęstutis Čeponis
Vaidotas Puteikis, o mano senelis sakė "šiundie" (Ignalinoje - puntininkų tarmė).

Kęstutis Tamašauskas
Na jau ne, "pernai" ir "sekmas" - neišnykę :)

Alvydas Butkus
Kęstutis Tamašauskas Išnykęs būdvardis „pernas", palikęs iš jo kilusį prieveiksmį „pernai".

Nei „ašmas", nei „sekmas" bendrinėje kalboje atskirai nevartojami. Skaitvardis „sekmas" yra likęs dūrinyje „sekmadienis".

Kęstutis Tamašauskas
Ačiū, profesoriau!

Alvydas Butkus
pr. Alnastabis > vok. Allenstein > lenk. Olsztyn ...
Alna – Prūsijos upė, Priegliaus kairysis intakas. Stabis ‘akmuo’.

Gintautas Rackevicius
Du litu neišnyko, dar galima paskaityti ant smetoniškų monetų (dviskaita).

Alvydas Butkus
Būtent tik ant smetoniškų :) Dviskaita dar gyva žemaičių tarmėje.

Išnyko ir siekinys; jį pavartoja tik kupiškėnai ir jiems gretimos šnektos.

Genutė Stuknienė
Alvydas Butkus dviskaita gyva ir Aukštaitijoj :)

Alvydas Butkus
Genutė Stuknienė Tikrai ne. Nebent Suvalkijoje. Jei kur kitur užsilikusi, tai tik frazeologizmuose, pvz.., „Su durnu – du turgu".

Genutė Stuknienė
Alvydas Butkus na mano mama taip kalba

Alvydas Butkus
Genutė Stuknienė Gal buvo išmokyta mokykloje. Aš pats aukštaitis, be to, su studentais išvažinėjau po visą Aukštaitiją – niekur nebuvom užtikę. Senesniuose aukštaičių šnektų įrašuose irgi nėra.

Genutė Stuknienė
Alvydas Butkus neįtikinot :)

Aukse Usiene
Alvydas Butkus, mes sakom skanu kap du medu. O a.a. tėtis sakydavo duok/imk du litu.

Aukse Usiene
Sekmas dar visai neišnykęs, kai kur Dzūkijoj vartojamas, nes ir aš dar kartais pasakau, kad sekmą dieną švęst reikia. O šitas posakis mano kalboj atsiradęs kažkur iš vaikystėj savoj aplinkoj girdėtų.

Alvydas Butkus
Kad sekmą dieną švęsti reikia, atklydo iš senųjų raštų. Aš irgi kartais pasakau „Einu namopi". Bet tai nereiškia, kad ši forma gyvai tebevartojama bendrinėje kalboje.

Aukse Usiene
Alvydas Butkus, nežinau nuo raštų ar ne, bet iš vaikystės šitą žinau. Matyt turimas omeny sekmadienis. Kaip ir sekminės nuo sekmas likę.

Kęstutis Čeponis
Stabakūlis - akmuo apeiginis, Kūlingė - akmenuota pieva prie Ažušilės (šį pavadinimą aš pats užrašiau iš vienos senolės :) ), šalia Ignalinos.

Kęstutis Čeponis
Vietininko linksnis lietuvių kalboje
(plačiau čia - viewtopic.php?f=92&t=14723)
Lietuvių kalbos istorija
Mažai kas žino, kad lietuvių kalboje yra keturi skirtingi vietininko linksniai:
- inesyvas (miške, miškuose),
- iliatyvas (miškan, miškuosna),
- aliatyvas (miškop, miškump),
- adesyvas (miškiep, miškuosemp).
Tiesa, trys paskutiniai iš jų dabar jau retai kada bevartojami ir baigiami pamiršti.

Alvydas Butkus
----Kęstutis Čeponis „ lietuvių kalboje yra keturi skirtingi vietininko linksniai"----
Ne „yra", o „buvo". Trys paskutiniai yra pamiršti. Bendrinėje kalboje iš jų kilusios formos laukan, vakarop laikomos prieveiksmiais, bet ne daiktavardžių vietininko linksniais. O adesyvo net liekanų nebeturim.

Visi keturi linksniai XVI a. ir kiek vėliau dar buvo plačiai vartojami (plg. Mažvydo raštus). Jie dar užsilikę Gervėčių tarmėje, o iliatyvas vartojamas dzūkų ir kai kuriose rytų aukštaičių šnektose.

Kęstutis Čeponis
Alvydas Butkus, taip, pas mus Ignalinoje ir dabar sakoma: eisma miškan, grybausma miškuosna. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: