Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Jonas Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvių Tautinių partijų, judėjimų, organizacijų ir pavienių asmenų vienijimasis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Jonas Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Jonas Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“

Parašytas: 17 Gru 2011 18:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Jonas Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“

http://alkas.lt/2011/12/16/j-jasaitis-a ... %E2%80%9C/

Jonas Jasaitis, http://www.alkas.lt
2011 12 16 23:42

Tautininkų suvažiavimo išvakarėse gavau klausimą iš prieš kelias dienas užpildžiusių Tautininkų sąjungos steigėjų anketas. Dabar jie sprendžia dilemą – dalyvauti ar nedalyvauti. Laiškutyje rašoma: „Daugelis kolegų klausė, kokia bus mūsų atsakomybė, nes vis dėlto yra nurodami asmeniniai duomenys ir pasirašoma po jais. Kitas dalykas yra, kad nenorima priklausyti partijai, kuri gali turėti įtakos įsidarbinant.“

Noriu su „Alko“ skaitytojais pasidalinti, ką jiems atsakiau:

Nematau jokio ryšio tarp asmens duomenų bei įsidarbinimo ateityje galimybių. Dalyvauti tokiame suvažiavime, koks įvyks rytoj, berods, nerekomenduojama tik statutiniams darbuotojams, pavyzdžiui, policijos karininkams. Bet juk ir jų pilietinių teisių dalyvauti valstybės gyvenime nederėtų riboti.

Rytoj susirinkę žmonės balsuos už tai, kad būtų atkurta Tautininkų sąjunga arba sąjūdis. Kurį pavadinimą pasirinkti, jie patys apsispręs. Tai – laisvų asmenybių susivienijimas, kurio tikslas – sustabdyti valstybės griovimą, kuris pasireiškia per korupciją, besaikį skolinimąsi, prievartinį gyventojų išvarymą į emigraciją, tautos kultūros niekinimą. Taip, kiekvienas iš mūsų prisiimame asmeninę atsakomybę, kad reikalausime nutraukti šiuos nusikalstamus reiškinius ir aktyviai teiksime savo pasiūlymus. Kitaip sakant, nebebūsime abejingi „stebėtojai, stovintys po medžiu“, kai mūsų akivaizdoje nebaudžiamai siautėja kyšininkai, valstybės turto pasisavintojai ir lietuvių tautos, taigi ir jaunimo niekintojai.

Tai, kas vyksta dabar, kelia klausimą, kad gal visai nereikėjo atkurti Lietuvos valstybės? Gal nereikėjo nei Kovo 11-osios, nei Sausio 13-osios? Gal Loretos Asanavičiūtės ir kitų jaunuolių žuvimas po sovietų tankais ir nuo desantininkų kulkų buvo beprasmis ir šiandien jau niekam nebereikalingas? Gal Medininkų posto darbuotojai irgi buvo puskvailiai, kad išdrįso saugoti tada dar tik Islandijos pripažintos valstybės sieną, todėl juos ir nušovė?

Dabartinė valdančioji struktūra nesugeba atsilaikyti prieš ypatingai grubų ir visiškai neteisėtą Lenkijos kišimąsi į Lietuvos reikalus, prieš bandymus vėl atplėšti Vilnių ir visą Vilnijos kraštą. Dabartinė rinkimų į savivaldybes sistema, kai reikia balsuoti tik už partinius sąrašus, yra antikonstitucinė, bet dabartiniai valdantieji atsisakinėja ją pakeisti, nevykdo net Konstitucinio Seimo nutarimo. Beveik neturime jokios įtakos, renkant Seimo narius. Tai pasakykite, kaip dabartiniam jaunimui tikėtis gyventi Lietuvoje? Kaip atkurti pasitikėjimą savo gimtuoju kraštu, savo valstybe?

O gal visa tai jau nebesvarbu? Gal mes išsilakstykime po visą pasaulį, nes mums jau nebesvarbu nei gimtoji kalba, nei mūsų valstybės egzistavimas? O į mūsų išbėgusių vietas tegu ateis kiti, nes mums savo tautos namų jau nebereikia. Gal mes – jau tik „pasaulio piliečiai“, kuriems užtenka abstrakčios „globalios valstybės“ strategijos.

Žinoma, yra ir dar viena mažytė alternatyva: tapti bejausmiais „apolitiškais“ biurokratais, klusniai vykdančiais korumpuotų oligarchų nurodymus. Tačiau pagal dabartinę atrankos į valstybės tarnautojus sistemą vos vienas kitas gaus tokį darbą, nes valdantieji jau turi „savus“, o naujų specialistų diplomai jiems nerūpi. Taigi vilčių gauti „šiltą“ valdininko vietą – labai nedaug.

Jūsų klausimai rodo, kad studentus bando veikti tos jėgos, kurios nenori jokių permainų. Jus gąsdina, kad kažkas blogais kėslais panaudos jūsų asmens duomenis arba trukdys įsidarbinti, nors nieko panašaus negali būti. Bet yra ir kita reikalo pusė – abejingumas ir bailumas. Dalis jaunimo tapo tiesiog alergiškais tam, ką jie vadina „politika“. Jie galvoja, kad viskas kažkaip susitvarkys savaime, jiems patiems niekur nedalyvaujant. Kiti tikisi, kad naudingiau priklausyti vadinamosioms valdančioms „partijoms“: pseudo-liberalams, pseudo-krikdemams, pseudo-konservatoriams, pseudo–socialdemokratams (persidažiusiems komunistams ir komjaunuoliams) arba V.Uspaskich‘o „darbiečiams“.

O gal kai kam iš mūsų drąsos užtenka tik rašinėti anoniminius komentarus arba, tiksliau sakant, „chamentarus“, terlioti tvoras ir pastatų sienas vadinamaisiais „grafičiais“? Gal jų drąsa pasireiškia tik sugebėjimu išpilti iš savo automobilio peleninių krūvą nuorūkų tiesiog daugiabučio namo kieme, taip sakant, „išsituštinti“ viešoje vietoje, ne be pagrindo tikintis, kad niekas nepamatys ir už tai nenubaus? Gal drąsa yra masiškai chamiškas vairavimas, kai nesilaikoma jokių eismo taisyklių ir greičio apribojimų? Gal drąsa laikomas toks kalbėjimas, kai kas antras žodis yra šlykščiausias keiksmažodis, neretai net nesusimąstant, ką jis reiškia?

Didelę dalį rytojaus suvažiavimo dalyvių sudarys jaunimas, kadangi pagrindiniai tautininkų sąjūdžio steigėjai yra net dvi tautiško jaunimo organizacijos. Jų vadovai neseniai pasirašė susitarimą dalyvauti atkuriant Lietuvių tautininkų sąjungą. Narių daugumą sudaro Vilniaus ir Kauno universitetų bei kolegijų studentai. O kiti gal ir toliau liks apatiškais „provincialais“, kuriems užtenka „bumčikų“ ir alaus? Ar ne tokios reklamos kasdien mirga ir mūsų koridoriuose pakabintuose televizoriukuose. Per kiaurus metus ten kasdien reklamuojamas „NEO-taksi“, „Bernelių užeiga“, „Naktynės“, „Kibiras alaus“ ir t.t. Ir mums visa tai dar nenusibodo? Mums tinka? Mums nieko daugiau nebereikia?

Teko dalyvauti Sąjūdžio veikloje tuo metu, kai mano kolegos sėdėjo bibliotekose ir rašė disertacijas. Dabar jie sėdi Seime, o juos vadina „ekspertais“. Jie labiausiai bijo, kad kažkas jų paklaus, o ką jūs, „ekspertai“, padarėte, kad Lietuva paskandinta skolose, kad vis kyla kainos ir vis daugiau dirbančių žmonių priversti apleisti savo namus ir važiuoti svetur, kur dauguma turės pamiršti savo diplomus ir taps viešbučių valytojais, senelių prižiūrėtojais, indų plovėjais, miško kirtėjais, pagalbiniais statybų darbininkais. Bet keisčiausia, kad dalis jaunimo mano, jog jų visa tai neliečia.

Kokia padėtis iš tikrųjų yra valstybėje, galima pasiskaityti: www.alkas.lt; www.demokratija.eu; www.tautininkusajunga.lt . Bet juk galima ir nieko neskaityti, o pasitenkinti tuo, ką rodo reklamos ir „panoramos“.

Jei kas abejoja arba bijo, kad aktyvi pilietiška pozicija pakenks jų būsimai karjerai, tegu gruodžio 17 d. nevažiuoja į atkuriamąjį suvažiavimą. Bailių ir abejingų atkuriamajame suvažiavime nereikia. Kiekvienas žmogus turi apsispręsti pats, kad paskui nekaltintų, jog jį kažkas „įvėlė į politiką“. Juk kiekvienas pasirenka SAVO kelią.

Politika yra ne verslas, o visuomenės tvarkos ir saugumo užtikrinimas. Taip, kaip tai supranta pasaulio sociologai, o ne agentūra VBS („viena bobutė sakė“). Gal būt kai kam iš jūsų dar per anksti, dar reikia subręsti. Kaip sakoma, kada nors… gal vėliau. Tik paskui kad nekaltintų, kad jau – per vėlu, nes „Lietuvos laisvos nebėr, iš Lietuvos liko tik ESR arba vėl – LTSR“. Tik tas gali dalyvauti, kuris pats savęs sugeba paklausti: „Kas, jeigu ne aš?“

Prieš Lietuvą nuo pat jos nepriklausomybės atkūrimo, taigi jau du dešimtmečiai vyksta nepaskelbtas, bet kasdieninis karas. Kaip ir būna kare, beveik visuose gyvenvietėse riogso griuvėsiai, apleisti namai išdaužytais langais, visokiu šlamštu užversti kiemai. Ištuštėję, krūmokšniais apžėlę buvę dirbami laukai, kuriuose net karvę retai kur bepamatysi. Į žemę sminga sukrypusios sodybėlės polietilenu užkaltais langeliais.

Blizga tik didžiųjų prekybos centrų vitrinos. Va, šioje srityje tai tikrai milžiniška pažanga padaryta. Šiuo požiūriu jau niekuo nebenusileidžiame nei Čikagai, nei Briuseliui. Tačiau apie gamybos sritį to tikrai nepasakysi. O juk negali normaliai funkcionuoti tokia valstybė, kuri bandytų išgyventi tik iš prekybos ir pervežimų. Gyventojų perkamoji galia tik iš tokios veiklos niekaip nesukuriama.

Ką dar liko sunaikinti Lietuvoje, kad jos kaip valstybės egzistavimas taptų absoliučiai beprasmis? Taip, dar liko vienintelė kliūtis globalistų užmačioms – pilietinė ir tautinė tapatybė. „Betaučių“ ir „bepiliečių“ samdinių bandai savos valstybės nebereikia. Kažkaip labai jau keistai vis labiau sutampa tai, ką dar prieš porą dešimtmečių mums bandė įkalti sovietų politrukai, taukšdami apie proletarinį internacionalizmą ir naują „nacionalinę bendriją – tarybinę liaudį“, o dabar nuolat kartoja vadinamasis Briuselio „prezidentas“, kuris didžiausia savo paneuropinės politikos kliūtimi laiko tautines valstybes.

Globalistams jau pavyko mus supriešinti. Daugelis mūsų jau bijo pasitikėti vienas kitu: kolegomis – darbe, kaimynais – daugiabutyje ir t.t. Mes nebetikime, kad savo pilietine laikysena galime ką nors pakeisti į gerą. Vis labiau manome, kad nebereikia nieko daryti, nes vis tiek „valdys tie patys“. Tokioje situacijoje nuo saviniekos iki savinaikos liko tik vienas žingsnis. Suvažiavimas parodys, ar dar galime atgauti orią laisvo žmogaus laikyseną.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Gru 2011 18:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

[center]Jonas Jasaitis. Kreipimasis į vieną organizacinę grupę[/center]

http://alkas.lt/2011/12/21/j-jasaitis-k ... ine-grupe/

Jonas Jasaitis, www.alkas.lt
2011 12 21 08:00

Raginimų vienytis ir aktyviai veikti tikrai netrūksta. Tačiau nerimą kelia kita tos pačios problemos pusė. Tai mūsų susiskaldymas arba, tiksliau sakant, išsibarstymas. Yra daugybė panašių tekstų, tačiau tuo viskas ir pasibaigia.

Spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje konferenciją tautos susitarimo tema suorganizavo Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ). Šioje konferencijoje teko ne tik dalyvauti, bet ir skaityti pranešimą apie savivaldos atkūrimo būtinybę ir galimybes. Žmonės paplojo, padėkojo. Tačiau tiek jie, tiek ir aš pats klausiau, o ką toliau darome?

Buvo paskelbta, kad toje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 40 visuomeninių organizacijų („jungtinių judėjimų“, „iniciatyvų“ ir t.t.) atstovai. Tačiau jie nesusėdo aptarti bendrų veiksmų programos. Išsiskirstė, taip nieko kartu ir nenutarę. Ir toliau veiks pavieniui? Rašys panašius atsišaukimus, rinks parašus, kalbės savo nedidukėse e-svetainėse? Pasiguos vieni kitiems, kartais susibars… Tai ir viskas?

Konferencijai baigiantis kažkas konstatavo, kad yra gana daug aktyvių žmonių – patyrusių lyderių. Tačiau patys lyderiai nesugeba susitelkti. Kai kurie iš jų vienas kito tiesiog asmeniškai negali pakęsti. Įvardinkime visa tai, kaip patologinę elgseną, kai kiekvienas nori būti vadu, bet niekaip nebesugeba tapti bendražygiu.

Sąjūdžio metais buvome TAUTININKAI tikrąja to žodžio prasme, nes siekėme atkurti savo valstybę kaip svarbiausią, egzistencinę tautos gyvavimo sąlygą. Pavyko tai padaryti tik todėl, kad šalia vienas kito sustojo drąsūs (nors ir stokojantys patirties) ir patyrę, nors neretai stokojantys ryžto, karšti (nors ne visada apgalvojantys keliolika būsimų žingsnių) ir išmintingi, geriau numatantys pasekmes ir todėl gebantys išvengti nereikalingų komplikacijų. Paskui juos nuėjo iš pradžių keli šimtai, o netrukus prisijungė tūkstančiai, po jų – dešimtys ir jau net šimtai tūkstančių. Žmonės sujudo ir susivienijo, įveikė pačias didžiausias kliūtis – apatiją ir baimę. Sąjūdis buvo tikroji POLITIKA, nes jokia laisvė neiškovojama be politinių idėjų ir siekių. Nepriklausomybės atkūrimas – politinės kovos išdava. Daugeliui iš mūsų tai buvo pats laimingiausias gyvenimo tarpsnis – tikro tautos dvasinio atgimimo ir atsinaujinimo laikas.

Iškovoję laisvę išsiskirstėme… viską palikdami savieigai. Tikėjome, kad turime vadus, kuriuos matėme tribūnose. Tačiau dauguma iš jų netrukus liko kažkur užribyje. Revoliucijos šaukliai greitai pasijuto nereikalingais. Prasidėjo sunkiai besuvokiamas chaosas. Nedidelį tautos turtelį ėmė draskyti „prichvatizatoriai“ – partorgai ir politrukai, direktoriai ir pirmininkai, savų draugų-bičiulių kompanijų veteranai ir netikėtai atsivėrusias galimybes pajutę „lovio komjaunuoliai“. Marga prichvatizatorių šutvė daug kur juodžiausiems darbams pasitelkė pakampių valkatas, paprasčiausius gatvės chuliganėlius, suteikdama jiems „nusikalstamo pasaulio autoritetų“ – mafijos įvaizdį, apie kurį daugelis šių pašlemėkų net supratimo neturėjo. Antai septynmetės mokyklos nebaigęs bomželis netikėtai pasijuto tituluotas nenugalimu banditu, gaujos vadu.

Taip atsirado „tulpiniai“ ir „šmikiniai“, „brigados“ ir „švininiai“: Kaune ir Tauragėje, Panevėžyje ir Pagėgiuose, net Pabradėje ir Bazilionuose… Juos labai uoliai išreklamavo visų tipų „nepriklausoma“ (suprask, Lietuvai nebepriklausanti) purvasklaida ir gandasklaida. Beje, ir toliau reklamuoja. Atsiversk kokio nors didžiausio „naktinraščio“ ar „vakarraščio“ pirmąjį puslapį. Ką rasi? Gal apie žmones, kurie kažką gražaus sukūrė savo valstybei? Gal apie studentus neakivaizdininkus – dirbančius, siekiančius mokslo ir dar randančius laiko savo vaikams? Gal apie tyrėjus, pajutusius mokslinės kūrybos pulsą? Gal apie gražiausius gimtinės kampelius, gamtos paminklus, jų kūrėjus ir puoselėtojus? Deja…

Netrukus prichvatizatoriai ėmė valdyti. Šalia senosios – organizuotos, patyrusios, savas struktūras turinčios „nomenklatūros“ pradėjo formuotis naujos grupės, besidangstančios net Sąjūdžio aktyvistų, pogrindininkų, disidentų, rezistentų vardais. Nors niekas iki tol nematė jokio jų dalyvavimo laisvės kelyje, tačiau dabar viena po kitos ėmė sklisti legendos apie neva veikusius intelektualų sambūrius, kuriose esą prie kavos puodelio buvo karštai aptarinėjamos tautinės kultūros idėjos. Vadinamieji „kavos rezistentai“ savo įžūlumu nedaug nusileido kompartijos pamainai – komjaunuoliams, įnirtingai su jais pešdamiesi dėl postų, dėl įtakos, o vėliau – dėl „projektų“. Tebesipeša iki šiol, nors tautos turtelis jau seniai išgrobstytas, parduotas – perparduotas, išmainytas ir sunaikintas. Dabar jie pešasi dėl Europos Sąjungos fondų, be jokio svyravimo siedami juos su nuo senovės sukčių vartojama „fundijimo“ sąvoka. Kam reikia, užfundija, kas neįtinka – išspiria. Gal kas manote, kad toje šutvėje dar liko kokių nors valstybės kūrimo idėjų? Nejuokinkite, machinatoriams tokios idėjos – neįdomios. Kartais įkibdami vienas kitas kitam į atlapus ar apykakles, jie dalijasi „mundurus“ – vietas „pozicijos-opozicijos“ pokeryje.

Netrukus buvo paskelbta, kad Sąjūdžio nebereikia. Naujieji valdantieji sakė: dabar bus partijos. Tačiau istorines šaknis ir aiškias ideologines bazes turėjusios partijos netrukus buvo apšmeižtos, supjudytos ir suskaldytos. Štai ir Tautininkų sąjunga buvo puolama iš įvairiausių pakampių, kol buvo pavykę jos įtaką sumenkinti. Tačiau šį kartą tautininkai gana greitai sugebėjo atsinaujinti. Šių metų gruodžio 17 d. Tautininkų sąjunga atkurta. Dabar belieka labai kietai imtis darbo – suvienyti visus, kuriems svarbi Lietuvos valstybės idėja. Reikia, kad susirinktų visi, kurie suvokia, kas yra PATRIA, kas yra gimtoji žemė, kas yra laisvas kuriantis žmogus.

Tačiau jeigu ir toliau ryžtingi ir išmintingi, karšti ir atsargūs liks sėdėti savo kampeliuose ir klubeliuose („santalkose“, „sambūriuose“, „judėjimuose“, „forumuose“ ir t.t.), kartas nuo karto paskelbdami eilinį „kreipimąsi“, pakviesdami dar kartą pasipiktinti tautos skurdinimu ir mulkinimu, tai iš to nieko nebus. Daugės tokių, kurie nepajėgia nesuvokia, kad tikrasis POLITIKOS tikslas – tautos gerovė. Daugės tokių, kuriems viskas atrodo tik vaidyba ir peštynės dėl galios ir įtakos. Patys nežinodami, kur pasiklydo, jie aiškins, kad reikia eiti kažkur… į gamtą, nors iš tikrųjų apie tą gamtą nusimano tiek, kiek veršis apie medų arba višta apie lėktuvą. Bet jie vis labiau manys, kad yra teisūs, nes kitokios politikos nebus nei matę, nei girdėję.

O „į gamtą“, žinoma, galima nueiti ir Norvegijoje, ir Ispanijoje. Galima patrypčioti ir kurio nors dar nesuarto Lietuvos piliakalnio šlaituose. Argi svarbu, kas tave valdo? Koks skirtumas… „savi“ ar svetimi… Jie guosis, kad nedalyvauja politikoje, kuri, anot jų, „visada – tik verslas“. Ir vargu ar besuspės suprasti, kad tas vadinamasis „nedalyvavimas politikoje“ taip pat yra politika, tik dar labiau nešvari, nes tai yra abejingumo savo tautos likimui – išdavystės politika.

Komentarai
http://alkas.lt/2011/12/21/j-jasaitis-k ... /#comments

Žygeivis:
2011 12 21 17:39

Deja, bet pagrindinė problema ir dabar yra lygiai ta pati, kaip ir 1989-1990 m., kada mano senas draugas Rimantas Matulis ėmėsi iniciatyvos atkurti Lietuvių Tautininkų Sąjungą.

Labai daug žmonių jau tada laikė LTS tik bandymu “pratęsti” senąją “smetoninę” LTS.

Ir labai daug net ir tikrai “kietai” tautiškai nusiteikusių Lietuvių nenorėjo tada (o ir dabar nenori) būti siejami tiek su “smetonine” LTS, tiek ir su veikusia 1989-2008 m.

Galime tuo piktintis, galime bandyti aiškinti, jog taip galvoti nereikėtų, dar ką nors galime sumąstyti…

Bet nuo to politinė realybė ir žmonių esminis požiūris nepasikeis.

Vienintelė išeitis – sukurti naują masinę Tautos partiją, į kurią kaip atskiros frakcijos susivienytų ir įvairios tautiškumo bei socialinio teisingumo nuostatų besilaikančios partijos (ir atkurtoji Tautininkų sąjunga, ir Lietuvos Centro partija, ir Socialdemokratų sąjunga, ir Jaunoji Lietuva, ir “Lietuvos kelias”, ir Algimanto Matulevičiaus kuriama partija, gal net ir dabar kuriama partija “Drąsos kelias”, ir kitos), ir tiesiog žmonių – įvairiausių nepartinių bei partinių, išėjusių (ar norinčių išeiti) iš daugybės Lietuvoje egzistuojančių kosmopolitinių partijų, tokių kaip LSDP, konservatoriai, Darbo partija, “paksininkai”, įvairių rūšių liberalai…

Nes tik tokia suvienyta Tautos partija būtų pajėgi “perlaužti” Lietuvoje jau virš 20 metų valdančią kosmopolitų valdžią.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Sau 2012 00:16

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Taigi jau pora savaičių, kaip atsikūrę ir turi apie 1000 narių. Ir kaip normalūs žmonės sužinos, kad čia ne eiliniai klounai ar ne eilinis klozetas neteisingiems balsams nuleisti?

Reikia aukos. Susimeskit tas tūkstantis po 100 Lt kokiems dviem entuziastams, kurie ims kelti kipišus ir po to drąsiai po viešo proceso eis sėdėti už dorą reikalą, o ne kaip Paksas Nekaltasis ir Paleckiukas, kurie iškart ėmė dengtis aplinka su buduliais. Pasiryžimas aukotis visada yra idėjos gyvybingumo įrodymas.

Panašu, kad visi nori būti generolais, o niekas nenori būti didvyrišku kankiniu. Tai tada išsiskaičiuokit. Pergalės be aukų nebūna (tai iš Ozerovo filmo "Išvadavimas" Stalino žodžiai Teherane Čerčiliui).

K.Dionicas savo "Dešimt metų ir dvidešimt dienų" rašė apie 1944 m. Štaufenbergo sąmokslininkus: "Jei jų įsitikinimai siekė taip toli, kad jie esant reikalui buvo pasiruošę surengt politinę žmogžudystę, aš negaliu nežiūrėti į juos su pagarba. Juk dėl tikslo jie buvo pasiruošę rizikuoti savo gyvybe. Man pasiruošimas atiduoti savo gyvybę - nusikaltimo atpirkimas. Todėl aš aplamai pritariu sąmokslininkų moraliniams motyvams..." (vertimas iš rusų k. - mano)

Tai rašė memuaruose nacis pirmame dešimtuke ir Hitlerio įpėdinis.

Priedo nesupratau, kodėl mane delfis, patriotai ir kurierwilenskis užbanino - juk pasisakantys už toleranciją jevrofilai turi būti patys tolerantiški.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: