Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Iniciatyvinės grupės Pareiškimas "DĖL TAUTOS FRONTO KŪRIMO"

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvių Tautinių partijų, judėjimų, organizacijų ir pavienių asmenų vienijimasis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Iniciatyvinės grupės Pareiškimas "DĖL TAUTOS FRONTO KŪRIMO"

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Iniciatyvinės grupės Pareiškimas "DĖL TAUTOS FRONTO KŪRIMO"

Parašytas: 01 Gru 2006 13:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Internete radau įdomų skelbimą, susišaukiantį su LNDP pasiūlymu.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 22 Geg 2007 20:34. Iš viso redaguota 16 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Iniciatyvinės grupės Pareiškimas "DĖL TAUTOS FRONTO KŪRIMO"

Parašytas: 04 Gru 2006 21:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Lietuvos.net (2006-06-07)
http://www.lietuvos.net/2/index.php?page=naujienos&id=9

Iniciatyvinės grupės Pareiškimas "DĖL TAUTOS FRONTO KŪRIMO"

Lietuvos visuomenės ir valstybės plėtra daugelyje sričių suka ne tomis linkmėmis: žmonės skatinami išsivaikščioti, ištisi socialiniai sluoksniai pasmerkti vargti skurde, griūva kalba, naikinamas patriotizmas.

Lietuvos valdžios negirdi susirūpinusių Lietuvos žmonių, jų grupių ir organizacijų balsų, nekreipia dėmesio į siūlymus, kaip taisyti padėtį. Skandalai ir kova dėl valdžios neleidžia tikėtis, kad padėtis greitai keisis. Skelbdami TAUTOS FRONTO MANIFESTĄ, mes kviečiame visus, kuriems rūpi geresnė Lietuvos visuomenės plėtotė ir patikimesnė mūsų ateities perspektyva, telktis į jėgą, galinčią visos tautos vardu pareikalauti valdžių atskaitomybės.

Mūsų judėjimas nepartinis, jungiantis visas MANIFESTE keliamiems tikslams neabejingas organizacijas ir pavienius asmenis bei kuriantis susižinojimo ir organizavimosi tinklą. Šiemet numatomas judėjime dalyvauti norą pareiškusių aktyvių Lietuvos piliečių – visuomeninių organizacijų atstovų ir pavienių asmenų suvažiavimas.

Apie norą dalyvauti judėjime pranešimų laukiame adresu:
A. Jakšto g. 9-14, 01105 Vilnius, Lietuva.

Iniciatyvinė grupė 2006 m. birželio 1 d.
Vilnius, Lietuva

TAUTOS FRONTO MANIFESTAS

Lietuva, kaip jau ne kartą istorijoje, ant pasirinkimo slenksčio. Tauta nusivylusi: valdžios gieda gerovę, o lietuviai bėga nuo jos. Skurdas ir melas sudraskė Lietuvą: vieniems čia – pragaras, kitiems – net rojus. Valdžia ignoruoja tautą: pardavę Nepriklausomybės idealus, politikai gano savo aukso veršius. Blogis ciniškai tyčiojasi iš mūsų vilčių.

Tačiau Lietuva dar nepalūžus. Atgimimo banga kildami, skelbėme savo gerą valią ir raginome: už vienybę – prieš skaldymą, už pasitikėjimą – prieš įtarumą, už kūrimą – prieš griovimą, už gaivinimą – prieš slopinimą, už šviesą – prieš tamsą!

Šiandien mes raginame vėl atsigręžti į tas vertybes ir principus: prieš melą – už tiesą, prieš baimę – už drąsą, prieš nuolankumą – už garbę, prieš išdavystę – už ištikimybę, prieš neviltį – už tikėjimą, prieš išsivaikščiojimą – už gyvenimą vienijantis! – sakome mes.

Norim būti savarankiški ir orūs, geri ir protingi, stiprūs ir laimingi, tačiau suprantam, kad tokie būsim, tik turėdami mus telkiančią Lietuvą, savo Tėvynę, kurioje tegalime siekti bendrų tikslų, būti gyvybinga bendruomene.

Ragindami telktis visuomenines organizacijas, visus piliečius, jaunus ir senus, čia, Lietuvoje, triūsiančius ir pasaulyje duoną užsidirbančius, į vieną bendrą dėl Lietuvos likimo susirūpinusių žmonių visumą prieš ardančias ir griaunančias jėgas, kviečiame kurti ir steigti naują tautos sąjūdį, aktyvių Lietuvos piliečių sąjūdį – TAUTOS FRONTĄ.

Jo tikslas – atsikratyti nevilties ir atkurti pasitikėjimą tautos gyvenimui dabarties ir ateities pasaulyje. Uždavinys milžiniškas. Verti jo visi, kurie ryžtasi. Telkimės! Ramiai, bet tvirtai, nuosekliai ir ilgam.

Iniciatyvinė grupė

2006 m. gegužės 31 d.

*****************************************************************************************

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 22 Geg 2007 20:30. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Gru 2006 20:47

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Mintis - gera ir sena.

Gal tiktai žodį "Lietuvos" reikėtų keisti "Lietuvių", "nacionalinį" - "tautiniu", o "frontą" - sąjūdžiu?

"Lietuvos tauta" (arba "nacija") - kosmopolitinis išmislas, o žodžiai "nacija" ir "frontas" - nelietuviški.

Dar svarbesnis klausimas: kas trukdo šios idėjos įgyvendinimui..?

Lietuvių tautinis sąjūdis galėtų vienyti įvairias lietuviškas tautines jėgas.

Čia turėtų rastis vietos ir dešinei, ir kairei, ir centrui. Programą galima rengti bendru sutarimu, kraštutiniu atveju - balsuoti. O gal viską lemia vadukai..? :smile12:

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Gru 2006 21:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

LNDP siūlo pavadinimą "Lietuvos nacionalinis sąjūdis".

Žodis "Lietuvos", o ne "lietuvių" pavartotas todėl, kad šiame sąjūdyje, mūsų nuomone, gali vienytis ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės, pavyzdžiui, latviai, karaimai, Lietuvos totoriai ir t.t. - bet kurie asmenys - Lietuvos valstybės patriotai, nepriklausomai nuo jų oficialios tautybės. Ne visi juk, kaip gerb. R. Ozolas, gali pasikeisti savo tautybę.

Dėl tos pačios priežasties vartojamas terminas - "nacionalinis", o ne "tautinis", nes kalbama ne tik apie tautą, bet ir apie valstybę.

TAUTOS FRONTO MANIFESTĄ paskelbė ne LNDP, o asmenys, matyt, susiję su "Gervėčių" klubu (sprendžiant iš adreso) - deja, nėra konkrečių asmenų parašų.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Gru 2006 22:14

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Dėl Tautos Fronto manifesto - esi teisus: dalinai. Iniciatyvinė grupė išties renkasi Gervėčių klubo patalpose.

Dėl "Lietuvos Nacionalinio Sąjūdžio" - labiau tada tiktų "Pilietinis", nes žodis "natio" reiškia tautą etnine šio žodžio prasme (iš "natura" - gamta, prigimtis).

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Sau 2007 18:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Tautos fronto atstovų (tarp kurių yra Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Trinkūnas ir kiti) kreipimasis į Seimą

Seimui siūloma atsisakyti ketinimų atmintina diena pagerbti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją

2007 sausio mėn. 19 d., ELTA

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas kviečiamas paraginti Seimą atsisakyti ketinimų 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos priėmimą šių dienų Lietuvoje pagerbti atmintina diena.

"Lenkų spauda giria Emanuelio Zingerio iniciatyvą, vadindama tai lietuvių istorinio mąstymo lūžiu. Mes raginame atsisakyti užmačios pagerbti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galutinio žlugimo dieną ir tikimės, kad Seime atsiras pakankamai sveiko proto bei politinės valios deramai įvertinti gėdingai neatsakingą siūlymą", - kreipimesi į Seimo pirmininką rašo Tautos fronto atstovai, tarp kurių yra Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Trinkūnas ir kiti.

Penkiolika šį kreipimąsi pasirašiusiųjų Tautos fronto veikėjų iniciatyvą pagerbti Gegužės 3-iosios Konstituciją laiko Seimo narių "juridinės nekompetencijos, politinio nesusivokimo ir pilietinės neatsakomybės manifestacija".

Jie stebisi, kad tokiam Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektui pritarė 53 Seimo nariai ir "niekas ne tik nepasipriešino, priešingai - entuziastingai pritarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galutinio - Konstitucija įteisinto - sunaikinimo pagerbimui!"

Tautos fronto atstovams susidarė įspūdis, kad nei projekto pateikėjas - Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Emanuelis Zingeris, nei kitas konservatorius Liudvikas Sabutis Gegužės 3 dienos Konstitucijos nėra net studijavę, nes nežino, kad Konstitucijos tekstas seniai išverstas į lietuvių kalbą, o 2001 metais išleistas ir Lenkijoje, ir Lietuvoje.

"Kalbėję Seimo nariai nežino, kaip Konstituciją vadinti (Dviejų Respublikų Konstitucija, Dviejų Tautų Respublikos Konstitucija ar Lietuvos ir Lenkijos Konstitucija), nors tekste aiškiai pasakyta, kad Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių pasiuntiniai, /.../ atsižvelgdami į /.../ pareigas bendrai Tėvynei - Lenkijos Respublikai, steigia naują valstybę, priimdami vieną bendrą ir nedalomą valstybės įstatymą", - pastebima Tautos fronto kreipimesi į Seimo pirmininką.

Kreipimesi teigiama, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija yra Lenkijos Respublikos Konstitucija, dėl politinių sumetimų palikta be titulinio pavadinimo, tačiau visais savo tekstais, netgi 1791 m. spalio 20 d. "Abiejų Tautų tarpusavio įžadu" neleidžianti abejoti, kad Karūna ir Kunigaikštystė yra tik vienos ir vieningos valstybės - Lenkijos Respublikos - regionai.

Tautos fronto teigimu, Lietuvos valstybės - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - juridinis naikinimas, pradėtas Liublino unija, baigiamas 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija.

Kaip teigiama kreipimesi į Seimo pirmininką, ši Konstitucija - tai lenkų politinės valios triumfo diena, todėl Lenkijoje ji gali būti ir valstybės šventė, tačiau Lietuvai tai - istorinio valstybingumo galutinės kapituliacijos diena.

"Iki to meto, kai Lietuva buvo okupuota rusų carų, ją juridiškai jau buvo aneksavusi Lenkija. Koks sveikas pilietinis protas gali sutikti su siūlymu, kad šiandieninis Lietuvos Seimas tą gedulo dieną skelbtų pasididžiavimo verta diena?!" - piktinasi į Tautos frontą susivieniję veikėjai.

Jie atkreipia dėmesį, jog istorikai ir teisininkai kalba apie Gegužės 3-iosios Konstitucijos demokratizmą, žmogaus teisių ir laisvių aukščiausio lygio sampratas, kaip apie Europos Sąjungos Konstitucijos prototipą ir panašiai.

"Civilizacinis Gegužės 3-iosios Konstitucijos potencialas neabejotinas, tačiau jis kyla iš Lietuvos Statuto, tikrai originalaus, Lietuvos politinės valios gyventi - ir gyventi iš tiesų žmoniškai! - juridinio dokumento. Kodėl siūloma pagerbti ne jį, o lietuvių politinės valios katastrofą, nors ji ir įforminta pagal lietuviškosios juridinės minties standartus?

Gal vis dėlto Seimo nariai pajėgūs skirti juridinius ir politinius to paties reikalo aspektus? Nes 1791 metų Konstitucijos politinis palikimas - tai ne tik XIX amžiaus sukilimai, tai ir Lenkijos agresija prieš Lietuvą bei Vilniaus okupavimas, ir 1938 metų Varšuvos ultimatumas Kaunui grasinant nauja agresija, ir kitos būtent Gegužės 3-iosios Konstitucijos sąlygotos Lenkijos pretenzijos ir pasekmės Lietuvai", - savo kreipimesi į V. Muntianą teigia Tautos fronto atstovai.

ELTA jau skelbė, jog sausio 17 d. Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Emanuelio Zingerio pateiktam Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektui, kuriame į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos minėjimo dieną.

Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu - Užsienio reikalų komitetas. Seimo posėdyje šį projektą numatoma toliau svarstyti kovo 10 dieną prasidėsiančioje pavasario sesijoje.

Atmintinų dienų įstatymo pataisos aiškinamajame rašte teigiama, kad 2001 m. Lenkijos ir Lietuvos parlamentinė asamblėja priėmė kreipimąsi į abiejų valstybių Seimus, kuriame 1791-ųjų Konstitucija pripažįstama bendro paveldo dalimi ir rekomenduojama gegužės 3 dieną šį įvykį minėti kartu. Tai sustiprintų mūsų istorinę atmintį ir padėtų mūsų piliečiams geriau pažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.

Lenkija šiuo dokumentu didžiuojasi ir dabar. Tai viena svarbiausių valstybės švenčių, nedarbo diena.

"Lietuvių istorinėje sąmonėje Gegužės 3-iosios Konstitucija užima kur kas kuklesnę vietą. Turime pabrėžti ir iškelti pozityviausius savo istorijos momentus, nes jie rodo, kad tuo metu buvome vieni pagrindinių iš pažangios pilietinės Europos istorijos kūrėjų. Svarbus yra ir prieš du šimtmečius priimtos Konstitucijos pilietiškumas. Ji skelbė laisvės šūkius ir žengė pirmuosius žingsnius naikinant visuomenės skirstymą į luomus. Nepaisant Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, įvykusio keliolika mėnesių po Konstitucijos priėmimo, abu XIX amžiaus suskilimai prieš caro režimo priespaudą gyveno šios Konstitucijos dvasia", - teigia projektą pateikęs konservatorius E. Zingeris.

Jo vertinimu, Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo pažangus tam laikui dokumentas, kuriame įžvelgiame pilietinės visuomenės užuomazgų. Konstituciją papildė vėliau priimtas dokumentas - "Abiejų tautų tarpusavio įžadas". Anot parlamentaro, jame buvo apibrėžtos Lietuvos ir Lenkijos autonomijos, valstybių savitumo pagrindai, nustatyti pagrindiniai valstybės valdymo principai. Tai buvo pirmoji rašytinė Konstitucija Rytų Europoje.

"Tad Lietuvai esant Europos Sąjungoje ir ugdant atviresnę Lietuvos visuomenę mums svarbu paminėti tuos ankstesnių šimtmečių esminius dokumentus, kurie turėjo pažangos ženklų to meto Europai", - mano Seimo narys E. Zingeris.

Tuo tarpu Lietuvos lenkų liaudies partija Gegužės 3-osios Konstitucijos vardu siūlo pavadinti prie sostinės savivaldybės esantį skverą Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos prospekto sankryžoje. Jos nuomone, skvero monumente turi būti faksimilinis įrašas iš lietuviško Gegužės 3-iosios Konstitucijos rankraščio.

Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija šio Lietuvos lenkų liaudies partijos pasiūlymo kol kas nesvarstė.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: