*******************************************************************************************
Šaltinis - http://www.lbank.lt/lt/muziejus/renginiai_litas.html
Paroda „Litas: tradicijos ir dabartis“
Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 m. gegužės 18 d., LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Pirmą kartą eksponuoti 1990 m. minėtai kompanijai pateikti Lietuvos dailininkų R. Miknevičiaus, L. Pociaus, G. Jonaičio, A. Mandeikos, R. Bartkaus, J. Tolvaišio, R. Valantino sukurti litų banknotų projektai su grafiniais elementais. Deja, sutartis su šia kompanija buvo nutraukta. 1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“. 1991 m. spalio mėn. į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.
Esant sudėtingai ekonominei situacijai, Lietuvos bankas, siekdamas apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą išleido į apyvartą bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Eksponuoti ir pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai, pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleidžiami rublių piniginių ženklų pakaitalai - talonai, kurie jau cirkuliavo kartu su rubliais. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui. 1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas nutarė 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinuosius pinigus talonus, o rublius išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas - nacionalinis piniginis vienetas. Greta 1992 m. 1, 10, 50, 100, 200, 500 talonų į apyvartą buvo išleisti ir 1991 m. laidos bendrieji talonai. Jų projektus sukūrė dailininkai G. Jonaitis, R. Miknevičius, J. Tolvaišis, R. Valantinas. Eksponuoti 1991-1993 m. laidų visų nominalų talonai, jų spausdinimo klišės, E. Žukausko ir R. Visokavičiaus parašais spausdinimui patvirtinti talonų atspaudai. Pagal eksponuotą patvirtintą 5 talonų atspaudą banknotai nebuvo išleisti.
1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25 d. į apyvartą išleidžiami litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo. Parodoje eksponuoti visų nominalų litų banknotų pavyzdžiai, spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“, Anglijos firmoje „Thomas De La Rue and Company Limited“ ir Vokietijos kompanijoje „Giesecke & Devrient“, pažymėti 1991, 1993, 1994, 1997 m. datomis, Anglijos firmos dovana Lietuvos bankui - tarpukario Lietuvos 5, 20, 100, 1000 litų ir 1993-1994 m. laidos 1, 2, 5 litų atspaudai.
Daug vietos ekspozicijoje skirta Lietuvos monetų kalyklai, pradėjusiai savo veiklą 1992 m. Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmosios lietuviškos apyvartinės monetos (10, 20, 50 ct ir 1, 2, 5 Lt) buvo nukaldintos Anglijos Birmingemo kalykloje. 1992 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos monetų kalykla pradėjo kalti apyvartines 1, 2, 5 centų monetas. Parodoje eksponuoti Lietuvos Respublikos finansų ministro A. Misevičiaus parašu patvirtinti šių monetų gipsiniai modeliai, sukurti dailininko P. Garškos, ir monetų konkursiniai modeliai, sukurti dailininkų R. Eidėjaus, R. J. Belevičiaus, A. Žukausko.
Pirmoji proginė Lietuvos monetų kalyklos 10 Lt moneta išleista 1993 m. liepos mėn. ir skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms (autorius - P. Garška). Eksponuoti šios monetos gipsiniai, guminiai, epoksidiniai modeliai, darbiniai puansonai. Parodoje eksponuojamas pirmosios 50 Lt sidabrinės monetos „1994 m. žiemos olimpinės žaidynės Lilehameryje“ gipsinis modelis (autorius - P. Gintalas). Moneta nebuvo išleista. Pristatytos ir visos vėliau išleistos proginės ir apyvartinės monetos, jų gipsiniai modeliai, tarp jų - 1997 m. proginės vario ir nikelio bei aukso monetos, skirtos Lietuvos banko ir Lito 75-ečiui (autorius - R. Eidėjus).
Paroda parengta iš Lietuvos banko muziejuje ir Kasos departamente saugomų eksponatų.
Atnaujinta: 2004 sausio 23 d
*******************************************************************************************
Lietuvos Respublikos pinigai
Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 m. gegužės 18 d., LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Pirmą kartą eksponuoti 1990 m. minėtai kompanijai pateikti Lietuvos dailininkų R. Miknevičiaus, L. Pociaus, G. Jonaičio, A. Mandeikos, R. Bartkaus, J. Tolvaišio, R. Valantino sukurti litų banknotų projektai su grafiniais elementais. Deja, sutartis su šia kompanija buvo nutraukta. 1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“. 1991 m. spalio mėn. į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.
Esant sudėtingai ekonominei situacijai, Lietuvos bankas, siekdamas apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą išleido į apyvartą bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Eksponuoti ir pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai, pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleidžiami rublių piniginių ženklų pakaitalai - talonai, kurie jau cirkuliavo kartu su rubliais. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui.
1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas nutarė 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinuosius pinigus talonus, o rublius išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas - nacionalinis piniginis vienetas. Greta 1992 m. 1, 10, 50, 100, 200, 500 talonų į apyvartą buvo išleisti ir 1991 m. laidos bendrieji talonai. Jų projektus sukūrė dailininkai G. Jonaitis, R. Miknevičius, J. Tolvaišis, R. Valantinas. Eksponuoti 1991-1993 m. laidų visų nominalų talonai, jų spausdinimo klišės, E. Žukausko ir R. Visokavičiaus parašais spausdinimui patvirtinti talonų atspaudai. Pagal eksponuotą patvirtintą 5 talonų atspaudą banknotai nebuvo išleisti.
1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25 d. į apyvartą išleidžiami litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo. Spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“, Anglijos firmoje „Thomas De La Rue and Company Limited“ ir Vokietijos kompanijoje „Giesecke & Devrient“, pažymėti 1991, 1993, 1994, 1997 m. datomis, Anglijos firmos dovana Lietuvos bankui - tarpukario Lietuvos 5, 20, 100, 1000 litų ir 1993-1994 m. laidos 1, 2, 5 litų atspaudai.
Pirmoji proginė Lietuvos monetų kalyklos 10 Lt moneta išleista 1993 m. liepos mėn. ir skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms (autorius - P. Garška).
03/09/04 - Daiva Riliškytė
*******************************************************************************************
Kaune veikia unikali paroda „Iš lito istorijos“
(Šaltinis http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/0 ... lt_03.html )
Vasario 15 dieną istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atidaryta paroda „Iš lito istorijos“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. „Pirmą kartą visą ekspoziciją skiriame Lietuvos nacionalinei valiutai. Tai ir simbolinė paroda, nes šalies valstybingumas neatsiejamas nuo nacionalinės valiutos, todėl minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną norime parodyti lito gimimo ir raidos istoriją“, – sakė parodos kuratorius prof. Stanislovas Sajauskas.
Prof. S.Sajauskas užsiminė, kad parodos lankytojai turės galimybę pamatyti dar niekur neeksponuotų banknotų ir monetų. „Lietuvos banko muziejus mums paskolino unikalų, neseniai išleistą 1000 litų nominalo banknotą, kuris tikriausiai jau nebebus išleistas į apyvartą dėl planuojamo euro įvedimo. Taip pat eksponuojamos po nepriklausomybės atkūrimo išleistos monetos, skirtos M.K.Čiurlioniui, Lietuvos banko organizatoriui ir pirmajam valdytojui, nacionalinės valiutos kūrėjui profesoriui Vladui Jurgučiui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui paminėti, taip pat su Laisvės paminklu bei kita Kauno architektūra“, – sakė S.Sajauskas.
Parodoje „Iš lito istorijos“ ypatingas dėmesys yra skiriamas Kaunui – prieškario Lietuvos laikinajai sostinei. „Parodoje pristatome Lietuvos monetų kalyklos Kaune veiklą 1936-1940 metais, taip pat parodome, kaip Kauno akcentai užfiksuoti prieškario laikotarpio 5, 20 ir 100 litų nominalų banknotuose“, – sakė prof. S.Sajauskas.
Paroda „Iš lito istorijos“ veiks istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje iki birželio 25 dienos.
*******************************************************************************************
Šaltinis - http://www.knyguprekyba.lt/index.php?t=NV&id=32
SKANDALINGOJI LITŲ GAMYBOS ISTORIJA...
Padėtas taškas istorijoje, kuri buvo "Lietuvos ryto" taikiklyje. Lietuvos bankas pagaliau atgavo paskutinę sumą pinigų - 2,274 milijono JAV dolerių (apie 6 mln. litų) - už blogos kokybės litus, kuriuos Lietuvai 1991 bei 1994 metais atspausdino JAV kompanija "US Banknote Corporation". Dėl šios sumos Lietuvos bankas bylinėjosi su korporacija tarptautiniame arbitraže keletą metų, kol ši pagaliau sutiko sudaryti taikos sutartį ir sumokėti 2,274 milijono dolerių kompensaciją. Šitaip buvo padėtas paskutinis taškas beveik 14 metų trukusioje skandalingoje litų gamybos istorijoje, kupinoje intrigų, politinės kovos, išdavysčių ir pasiaukojimo.
Lietuvos bankas sunaikins nekokybiškus 1991 metų laidos 500 litų ir 1000 litų bei 1994 metų laidos 100 litų banknotus, kurie nebuvo išleisti į apyvartą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos bankas pagaliau laimėjo bylą prieš JAV bendrovę "US Banknote Corporation" dėl prastos atspausdintų banknotų kokybės ir prisiteisė kompensaciją. Ji siekia 2, 274 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu - apie 5,9 mln. litų). "Pinigai mums jau sumokėti", - Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Po 20 tūkst. vienetų kiekvieno nominalo nekokybiškų banknotų Lietuvos banko valdyba nutarė nesunaikinti ir palikti numizmatinėms reikmėms.
Vilniaus bankas pirmadienį pradeda platinti naują 100 mln. Lt vertės obligacijų emisiją, o "Nord/LB Lietuva" - pradeda įgyvendinti 150 mln. Lt obligacijų išleidimo programą. Tai pirmosios Lietuvos bendrovių obligacijos, kurios bus kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos einamajame sąraše.
Didieji bankai investuotojams pasiūlė 150 mln. litų vertės obligacijų, kuriomis bus prekiaujama Vilniaus biržoje. Ekspertai viliasi, kad ši naujovė išjudins apsnūdusią skolos vertybinių popierių rinką.Du didieji Lietuvos bankai pasiūlė įsigyti vis labiau šalyje populiarėjančių obligacijų, kurios investuotojus vilioja didesnėmis pelno galimybėmis nei tradiciniai indėliai bankuose. Pasak Vilniaus banko atstovo Vykinto Misiūno, per pastaruosius porą metų mūsų obligacijų populiarumas tarp gyventojų padidėjo beveik dešimt kartų.
2005-06-15
www.litlex.lt
*******************************************************************************************
Jono Basanavičiaus portretas Lietuvos piniguose
Mokslas ir gyvenimas, 2001/11 ( http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/11/11pin.html )
VIDAS ŽIGAS
Dizaineris
Atgimęs Lietuvos bankas nuo (1990) 1993 m. vėl įvedė nacionalinę valiutą - litą. Apyvartoje pasirodė 1991 m. laidos 10, 20, 50 ir 100 litų vertės banknotai su banko valdybos pirmininko V.Baldišio parašu. Tęsiant tarpukario banko tradiciją ant 50 litų banknoto averso, tik šį kartą dešinėje pusėje, vėl buvo įdėtas J.Basanavičiaus portretas. Ne geriausios poligrafinės kokybės gelsvai žalzganame fone pilkšvas portretas atrodo greičiau tapybiškai nei grafiškai (2 pav.). Banknotas turi kelis elementarius apsaugos požymius. Jo dydis - 135x64 milimetrų.
Norėdamas apsaugoti nuo padirbinėtojų ir pagerinti meninę-estetinę banknotų kokybę, Lietuvos bankas 1993 m. išleido naują 2, 5, 10, 20 ir 50 litų vertės banknotų laidą. J.Basanavičiaus portreto ant 50 litų vertės banknoto averso grafika pakartoja 1991 m. laidos portreto vaizdą. Banknoto buklete nurodyti devyni apsaugos požymiai. Pakitusios ir banknoto spalvos. Portretas - asfalto juodos spalvos, fonas - plytų geltonos ir šviesiai oranžinės. Banknote du parašai: finansų ministro E.Vilkelio ir Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Visokavičiaus (3 pav.).
Banknoto dydis - 135x65 milimetrų. Banknoto autorius dailininkas Romas Bartkus spalvas suderino grafiškai, kontrasto principu.
Ketvirtasis, 1998 m. laidos penkiasdešimtlitis su J.Basanavičiaus portretu visiems yra pažįstamas - tai apyvartinis, dabar galiojantis banknotas (4 pav.). Averse portretas - rudos spalvos šviesiai oranžiniame fone, kuriame dar yra žalios ir melsvos spalvų. Banknote vienas parašas - Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino. Banknoto buklete nurodyta 16 banknoto apsaugos požymių. Formatas nepakitęs.
Pasikeitęs banknoto reverso piešinys, kurį sukūrė dailininkas Giedrius Jonaitis. Averso dailininkas R.Bartkus patriarchą pavaizdavo žilesnį, dekoratyviau nupiešęs plaukų sruogas.
J.Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms Lietuvos bankas išleidžia proginę 50 litų vertės sidabrinę (925/1000) monetą. Konkursą šiai monetai sukurti laimėjo dailininkė R.Ničajienė. Monetos modelio autorius - skulptorius Rytas Jonas Beleckas. Monetą kala Lietuvos monetų kalykla Vilniuje.
*******************************************************************************************
Įklampino tikras 500 litų banknotas
( http://www.info.lt/index.php?page=nauji ... h&id=55130 )
2005-10-23 Net tikrais pinigais atsiskaitantys mūsų šalies gyventojai gali būti palaikyti pinigų padirbinėtojais.
Šalyje cirkuliuoja keli ar net keliolika Lietuvos banko išleistų banknotų, kurių atidesni pardavėjai nė už ką nepriims.
Taip atsitiko ir vilniečiui L.P., kuris norėjo atsiskaityti parduotuvėje niekuo neišsiskiriančia 500 litų kupiūra. Pardavėja pareiškė, kad šiuo banknotu negalima atsiskaityti, nes jo serijos numeriai – skirtingi.
L.P. tuo metu pasijuto lyg aferistas, mėginantis įbrukti padirbtus pinigus.
Atsiskaityti šiuo banknotu vilnietis daugiau nemėgino – bijojo būti apkaltintas pinigų padirbinėjimu.
Į seriją nekreipė dėmesio
Iš pirmo žvilgsnio ši stambiausia lietuviška kupiūra jokių abejonių nekėlė. Banknotas turėjo visus būtinus apsaugos požymius – vandens ženklą, holograminę juostelę, banknotas ultravioletinėje šviesoje keitė spalvą.
Į serijos numerį pinigų savininkas net nekreipė dėmesio.
Tačiau parduotuvėje įsitikinęs, kad kairėje pusėje esantis banknoto serijos numeris nesutampa su esančiu dešinėje, L.P. net pamanė, jog galbūt jam pakliuvo itin geros kokybės klastotė.
Nepavyksta išvengti klaidų
Visuose banknotuose serijos numeriai turi būti vienodi. Tuo tarpu L.P. turimoje 500 litų kupiūroje skyrėsi net trys skaitmenys.
Tokių klaidų tikimybė yra labai maža. Spausdinami banknotai yra skaičiuojami šimtais milijonų, tad tarp jų pasitaiko ir kelios klaidos.
Panašių klaidų pasitaiko spausdinant net ir JAV dolerius.
L.P. skundėsi "Lietuvos rytui" neradęs informacijos, ką daryti su nekokybišku banknotu.
Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius ar suplyšusius banknotus, tuo tarpu niekur nėra informacijos, ką daryti su banknotu, kurio serijos numeriai nesutampa.
Paaiškėjo, kad tokius banknotus Lietuvos bankas irgi nemokamai keičia.
Bankui ši problema – žinoma
Lietuvos banko pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas Algimantas Sodeika patvirtino, kad rinkoje yra banknotų, kurių serijos numeriai – skirtingi. Esą tai – normali praktika.
Anot A.Sodeikos, pinigų spausdinimas – sudėtingas kelių etapų procesas.
Vienu metu spausdinamas didelis kiekis pinigų, o serijos numerį nustatantis skaitiklis turi persisukti automatiškai.
Jeigu ant banknoto išspausdinti skirtingi serijos numeriai, vadinasi, blogai persisuko skaitiklis.
Klaidingai atspausdinti banknotai išimami iš apyvartos ir sunaikinami.
Lietuvos bankas už blogai atspausdintus banknotus iš gamintojo gauna kompensaciją.
A.Sodeikos tvirtinimu, nesutampančių serijos numerių dažniausiai pasitaiko būtent ant 500 litų nominalo banknotų.
Šiuo metu apyvartoje yra keli milijonai 500 litų banknotų. Kiek iš jų su klaidomis – neaišku.
500 litų banknotai apyvartoje pasirodė 2000 metų pabaigoje.
Pasitaikė ir falsifikatų
Lietuvos banko ekspertas tvirtino, kad skirtingi serijos numeriai ant to paties banknoto jokiu būdu nereiškia, jog tai – falsifikatas.
Be to, 500 litų banknotai padirbinėjami itin retai, nes pardavėjai paprastai tokias kupiūras labai atidžiai tikrina. Pastaruoju metu dažniausiai padirbinėjamos 20 litų kupiūros.
Būta atvejo, kai aferistai 500 litų banknotą padirbo iškirpę jo atvaizdus iš Lietuvos banko lankstinuko ir juos suklijavę. "Tačiau apskritai litų padirbinėjimo mastai nėra dideli. Skaičiuojant pernai padirbtus pinigus, kiekvienam Lietuvos gyventojui tektų po vieną centą", – sakė A.Sodeika.
Užsienyje galėtų gerai uždirbti
Banknotai su spausdinimo klaidomis yra viso pasaulio kolekcininkų geidžiama prekė. Už išskirtinius banknotus kolekcininkai moka kelis kartus didesnę sumą nei jų nominalas.
A.Sodeikos manymu, 500 litų mūsų šalyje nebūtų itin geidžiama prekė, kadangi už ją reikėtų pakloti bent jau minimalią algą viršijančią sumą.
Kur kas pelningiau būtų galima parduoti nekokybiškus 10 ar 20 litų. Be to, ir pinigų kolekcininkų Lietuvoje nėra tiek daug, o užsienyje litai, kaip valiuta, yra nedaug žinomi. Tuo tarpu užsienyje yra populiarūs aukcionai, kuriuose pardavinėjami klaidingai atspausdinti doleriai. Pavyzdžiui, už vieno dolerio kupiūrą, kurioje nesutampa du serijos numerio skaitmenys, aukcione prašoma 725 dolerių (daugiau nei 2 tūkst. litų). Šio banknoto išskirtinė savybė – jis cirkuliavo rinkoje nuo 1988 metų, ir tik neseniai buvo pastebėta klaida.
Pavyko iš antro karto
500 litų banknotai Lietuvoje turėjo pasirodyti 1993 metais, įvedus šalyje litą. Spausdinant pirmąją nacionalinės valiutos partiją 1991 metais, Lietuvos banko vadovai buvo nusprendę, kad šaliai reikia ir 500, ir 1000 litų nominalo banknotų.
Tačiau atspausdinti pinigai buvo nepatenkinamos kokybės, todėl nuspręsta stambiausių kupiūrų į apyvartą neleisti.
Vėliau nutarta, kad Lietuvai apskritai nereikia 1000 litų banknotų, o 500 litų kupiūros buvo atspausdintos iš naujo.
Mantas Dubauskas
Dienraštis "Lietuvos rytas"
*********************************************************************************************
MG 1999/6
Netikro vienličio istorija
VIDAS ŽIGAS
Monetų klastojimo atvejai žinomi nuo pat monetų atsiradimo laikų, tai yra nuo VII-VI a.pr.Kr. Dažniausia klastojamos modernios didelių nominalų arba retos antikvarinės, mažu tiražu išleistos monetos, kuriomis labai domisi kolekcionieriai. Išimtis - monetos-kopijos ar bandomojo tiražo monetos, nukaltos iš kito metalo nei tikrosios serijinės. Jos yra skirtos kolekciniams reikalams ir turi įkaltus atitinkamus ženklus. Pavyzdžiui, pažymėtos žodžiu “kopija”, “proba”, “replika” ar panašiai. Jas kala valstybinės monetų kalyklos originaliais štampais.
Netikros monetos “tikrumas” priklauso nuo klastotojų profesionalumo, kvalifikacijos bei gamybos technologijos. Liejimo būdu pagamintas monetas nesunku atskirti nuo tikrųjų iš skambesio, paviršiaus tekstūros, metalo blizgesio, spalvos ir, aišku, iš graižo. Monetų gamyboje graižą suformuojantis štampas yra, beje, sudėtingiausias. Ant monetos graižo dažnai kalamas iškilus ar įgilintas tekstas, ornamentas ar koks piešinys. Sudėtingu gražiu dizainu pasižymi proginės monetos, nukaltos iš brangaus metalo (sidabro, aukso, platinos ar paladžio) ir skirtos išskirtinės svarbos įvykiams pažymėti.
Kalimo būdu pagamintus falsifikatus nuo originalių monetų atskirti yra sunkiau. Klastotes išduoda kataloginių duomenų iškraipymas. Tai metalo sudėties, svorio, averso, reverso ar graižo piešinio netikslumai.
1991 m. iš vario-nikelio lydinio buvo nukaltas atkurto Lietuvos Respublikos banko naujasis litas. Šio lito projekto autorius - P.Garška. Monetos averse pakartotas tarpukario Vytis, sukurtas skulptoriaus J.Zikaro 1924 metais. Pakeistas valstybės pavadinimas: “Lietuva” (?) ir, aišku, iškalta nauja data: “1991” (7 pav.). Moneta nukalta Anglijoje. Deja, dėl prasto monetos dizaino (skersmuo - 16,75 mm, svoris - 2,35 g, graižas - vertikaliai rumbuotas) šis litas cirkuliavo tik 1993-1996 metais. Nuo 1997 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas visas I (8 pav.), 2 ir 5 litų vertės monetas pradėjo išiminėti iš apyvartos. Šiandien 1991 m. laidos lito moneta jau tapo antikvarine. Apie šios I lito vertės monetos falsifikatus girdėti neteko.
Verta prisiminti, kad dabartinis Lietuvos banko nustatytas lito ir JAV dolerio santykis yra 4:I. Skirtumas tas, kad dabartinis litas nepadengtas auksu, o ir perkamoji lito galia toli gražu neprilygsta tarpukario laikų lito perkamajai galiai...
Klaidinga būtų teigti, kad šiandien neturime metalinės lito monetos. 1997 m. spalio 2 d., minint Lietuvos banko ir lito 75 metų jubiliejų, buvo nukaltas originalus proginis metalinis litas. Jubiliejinė I lito vertės moneta yra nukalta iš aukso (999,9/1000) ir iš vario-nikelio lydinio.
1997 m. laidos litą nukalė Lietuvos monetų kalykla Vilniuje. Monetos skersmuo - 22,3 mm, masė: auksinės - 7,78 g, vario-nikelio - 6,25 g, tiražas: auksinės - 1,5 tūkst., vario-nikelio - 20 tūkst. egzempliorių. Monetų graižas - rantai su tarpais (5 grupės). Monetų autorius - skulpt. R.Eidėjus. Adaptuoto monetai Vyčio autorius - dail. A.Každailis.
Monetos averse po Vyčiu puslankiu iškaltas tekstas: “Lietuva I litas 1997” (9 pav.). Auksinių litų averse virš žodžio “Lietuva” trimis eilutėmis iškaltas papildomas tekstas: “I/4 Uncijos/ AU 999,9/ LMK” (Lietuvos monetų kalyklos ženklas) (10 pav.).
Monetos reverso viduryje sukomponuotas pirmojo nepriklausomo Lietuvos banko valdytojo profesoriaus Vlado Jurgučio (1885-1966) portrettas. Virš portreto iškaltas tekstas: “Lietuvos bankui ir litui 75”. Po portretu iškalta valdytojo parašo faksimilė (II pav.).
Apie 1997 m. laidos 1 lito vertės monetų falsifikatus dėl monetų naujumo išgirsti dar neteko. Pažymėtina, kad auksinė 1 lito vertės moneta nėra skirta apyvartai. Tai kolekcinė moneta-buljonas. Tokias monetas, kai monetos nominalas visai neatitinka monetos realios rinkos vertės, kala daugelis valstybių. Jos skirtos kapitalo kaupimui, ilgalaikei investicijai. Bankinė monetos kaina - 500 popierinių litų. Auksinio 1 lito moneta įpakuota į permatomą dėklą, kuris įdėtas į purpuro veliūru išklotą dėžutę su dangteliu. Auksinis litas turi kokybės sertifikatą, eilės numeris - nuo 0001 iki 1500.
*************************************************************************************************
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
