Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Mindaugas ir latgaliai. Agluona - spėjama Mindaugo žūties ir palaidojimo vieta

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Mindaugas ir latgaliai. Agluona - spėjama Mindaugo žūties ir palaidojimo vieta

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Mindaugas ir latgaliai. Agluona - spėjama Mindaugo žūties ir palaidojimo vieta

Parašytas: 05 Lie 2007 20:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mindaugas ir latgaliai

Alvydas Butkus, http://www.DELFI.lt
2007 liepos mėn. 5 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=13702041

Pastaruoju metu politiniais sumetimais daug rašoma apie lietuvių ir lenkų bendrą praeitį: akcentuojamas bendros valstybės turėjimas, broliuojamasi, didžiuojamasi net 1791 m. konstitucija (kuri, tiesą sakant, unifikavo buvusią Abiejų Tautų Respubliką, paversdama ją didžiąja Lenkija) ir pan.

Šitame fone pamirštami lietuvių ryšiai su tikraisiais etniniais broliais latviais, su kuriais mus sieja dar ir kraujo giminystė, susiliejus mūsų etnosams su kuršiais, žiemgaliais ir sėliais. Mat šiaurinės šių genčių žemės, XIII a. okupuotos vokiečių, nuo XIV a. ėmė latvėti, o pietinės, likusios LDK sudėtyje, ilgainiui sulietuvėjo.

Čia verta priminti, kad į Lietuvą bėgo kovas pralaimėję baltai; pabėgėlių ar persikėlėlių gyventas vietas dar ir šiandien liudija vietovardžiai Kuršiai, Kuršeliai, Kuršėnai, Dainava (jotvingių), Prūseliai, Prūsiškės; apie tūkstančių žiemgalių pasitraukimą į Lietuvą 1290 m., kritus Sidabrei, paskutinei jų piliai, rašo ir kronikos.

Bendro kraujo su latvių protėviais galėjęs turėti net Vytautas Didysis – jo motina Birutė galėjusi būti ne žemaičių, o kuršių kilmės. XIV a. žemaičius nuo Baltijos tebeskyrė kuršiai – jie Lietuvos pusėje sužemaitėjo tik po gero šimto metų, t.y. XV a. (Vytautas gimė 1350 m., vadinasi, Kęstučio kelionė į Palangą galėjusi būti apie 1349 m., o Birutė gimusi bent keliolika metų anksčiau) Birutės kildinimas iš žemaičių bajoro Vidimanto šeimos yra tik mūsų istorikų romantikų fantazijos vaisius – jų laikais trūko žinių apie kitas šiaurines baltų gentis bei jų arealus, todėl manyta, jog žemaičiai prie Baltijos gyveną nuo neatmenamų laikų ir pats Palangos vardas esąs žemaitiškas (iš tikrųjų kuršiškas, kaip ir Kretinga, Ablinga, Būtingė ir kt.).

Bet grįžkim į Mindaugo laikus. Lietuvos valstybės vienijimas vyko tuo metu, kai aplinkiniai baltai atkakliai grūmėsi su atsibasčiusiais ir čia įsitvirtinusiais vokiečiais. Kaimynų baltų beveik šimtmetį trukusi kova (šiaurėje 1202-1290, Prūsijoje 1230-1274) leido Lietuvai laimėti laiko ir netrukdomai stabilizuoti politinę suirutę, netikėtai susidariusią XIII a. antrojoje pusėje po Mindaugo mirties. Kryžiuočių karai su Lietuva apogėjų pasiekė daug vėliau, Gedimino ir ypač Kęstučio laikais, kada kryžiuočiai sinchronizuodavo savo puolimus iš Prūsijos ir Livonijos pusių.

Latgaliai

XIII a. pirmojoje pusėje vokiečiams pavyko pavergti lyvius (finų gentį; jos vardu vokiečiai pavadino kraštą Livland, Livonia), sėlius ir latgalius.

Latgaliai buvo gausiausia gentis tame regione; ji taipogi turėjo didžiausią arealą ir buvo bepradedanti valstybiškai struktūrizuotis – iš tų laikų yra žinomos latgalių kunigaikštystės Jersika, Talava, Atzelė ir Kuoknesė.

Jersikos ir Talavos kunigaikštystės iki vokiečių ekspansijos buvo veikiamos Polocko ir Novgorodo krivičių: intensyviai su jais prekiavo, protarpiais jiems mokėdavo duoklę, orientavosi į stačiatikybę. Skirtingai nuo karingųjų kuršių ir ypač žiemgalių, latgaliai vokiečiams per daug nesipriešino, stengėsi konfliktus spręsti diplomatiniu būdu, sutikdavo su primesta vasalyste, net leidosi įtraukiami į kovas su kitas baltais – dalyvaudavo žygiuose kaip vokiečių kariuomenės dalis. Vėliau, nurimus vidaus karams Livonijoje, būtent latgaliai kėlėsi ar buvo keliami į išretėjusią Žiemgalą ir Kuršą ir tokiu būdu davė pradžią dabartinei latvių tautai bei kalbai.

Kad ir tapę kalavijuočių vasalais, latgaliai toliau palaikė tradicinius ryšius su lietuviais, tuo užsitraukdami vokiečių nemalonę. Pavyzdžiui, 1214 m. kalavijuočiai apiplėšė Jersikos pilį, keršydami už tai, kad jos kunigaikštis Visvaldis, būdamas Rygos vyskupo vasalas, „vis padeda lietuviams patarimais ir veiksmais“. Visvaldis paprašė lietuvių apginti jo pilį, ir 1215 m. lietuviai tai padarė. Per latgalių žemes lietuvių kariai dažnai žygiuodavę gilyn į kraštą, siekę estų kraštus.

Vėlesni Lietuvos istorijos įvykiai irgi neaplenkia Latgalos. Lietuva stengėsi pasiekti Dauguvą – tuometinį prekybos kelią tarp Rytų ir Vakarų – ir ją kontroliuoti. Lietuviai ne kartą pretendavo į Daugpilį, net turėjo netoliese Dauguvos krante pasistatę pilį.

Šiuos savo siekius LDK įgyvendino tik 1561 m., kai Livonija, gelbėdamasi nuo Ivano IV kariuomenės siautėjimo, pasiprašė LDK globos ir beveik visa prisijungė prie Lietuvos.

LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikos) sudėtyje Latgala išbuvo 211 metų – iki Pirmojo Respublikos padalijimo 1772 m.

Politiniai saitai su ATR išlaikė Latgaloje katalikybę, suformavo skirtingą latgaliečių tarmę ir etninį identitetą.

Pirmasis Lietuvos krikštas

Tiek Mindaugo krikštas (1251), tiek karūnavimas (1253) irgi glaudžiai susiję su šiauriniais kaimynais. Kaip ir daugelio valdovų, Mindaugo krikštas pirmiausia turėjo politinių išskaičiavimų. Krikštu Mindaugas tikėjosi suardyti Tautvilos-Vykinto-Danilos koaliciją, ir tai jam pavyko. Priešingu atveju pakrikštytasis livoniečių statytinis Tautvila būtų buvęs paskelbtas teisėtu Lietuvos valdovu, kurį būtų galima legaliai remti karine jėga, jei Mindaugas su savo šalininkais priešintųsi. Ir Livonija, vokiečių praminta Marijos žeme, išplėstų savo valdas Lietuvoje, geografiškai susijungdama su Prūsija. Toks scenarijus tiek Lietuvai, tiek Livonijos tautoms, žinoma, būtų buvęs pražūtingas, nes būtų atvertas kelias masinei krašto kolonizacijai, ir likusius baltus su estais ilgainiui būtų ištikęs prūsų likimas.

Kitas krikšto pretekstas buvo natūralus siekis, jog Lietuva būtų pripažinta Europoje kaip valstybė ir iš kryžiuočių būtų atimtas motyvas ją puldinėti.

Mindaugo krikštui Livonijos ordinas su arkivyskupu pritarė ir jį skatino, tebepuoselėdami viltį paversti Lietuvą bažnytine Livonijos provincija. Šiuos jų planus sugriovė netrukus įvykusi Mindaugo karūnacija. Eiliuotoji Livonijos kronika, aprašydama šį įvykį, užsimena, kad karūnos Mindaugui ir Mortai buvo pagamintos Rygos meistrų.

Mindaugo krikšto reikšmė dar nėra reikiamai įvertinta. Labai sureikšminamas antrasis, masinis Lietuvos krikštas 1387 m. ir tolesnis Lietuvos krikščionėjimas. Net teigiama, kad pirmosios krikščioniškos maldos į lietuvių kalbą Jogailos ar Vytauto buvo išverstos iš lenkų kalbos. Tai netiesa. Prof. Z. Zinkevičius yra įrodęs, kad net dabartiniuose lietuviškuose religiniuose tekstuose esama frazių, išverstų ne iš lenkų, bet iš Livonijos vokiečių kalbos. Pavyzdžiui, žegnonėje Dievo minėjimas (Vardan Dievo Tėvo) nukelia mus į XIII a. Livoniją. Nei lotyniškame (In nomine Patris), nei lenkiškame (W imę Ojca) variante žodžio Dievas nėra. Dievas minimas tik lietuviškoje, latviškoje ir prūsiškoje žegnonėje – taip tada dar žegnodavęsi vokiečiai, išlaikę krikščionių arionų tradiciją, atsiradusią IV a. Vadinasi, ne tik krikštą, bet ir pirmuosius bažnytinus tekstus mes gavom ne iš lenkų, o iš Livonijos vokiečių rankų.

Mindaugo mirtis ir kapas

Metraščiuose Mindaugo nužudymas aiškinamas Treniotos sąmokslu ir kad tai buvęs kerštas už pagrobtą Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną. Rašoma, kad, mirus Mortai, Mindaugas šermenyse Daumantienei pasakęs, jog mirdama Morta paprašiusi Mindaugą vesti ją, Mortos seserį, nes norėjusi mažus vaikus patikėti būtent seseriai, o ne kitai pamotei. Šį faktą prof. E. Gudavičius interpretuoja kaip didelę Mindaugo meilę Mortai ir norą turėti gyvą jos paveikslą.

Mindaugas buvo nužudytas 1263 m. drauge su dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu. Nužudymo vietos metraščiai nenurodo.

Tačiau esama legendos, jog Mindaugas buvęs nužudytas ir palaidotas Agluonoje, Latgaloje, už 53 km į šiaurės rytus nuo Daugpilio. Agluona dabar priklauso Preilių rajonui. Ji yra Latvijos katalikų centras, čia stovi katedra, pastatyta 1780 m. vietoje buvusios medinės bažnyčios (nuo 1980 m. – bazilika), dominikonų vienuolynas. 1993 m. Agluoną aplankė popiežius Jonas Paulius II.

Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje mus pasiekė iš XVII a. Duobelės pastorius ir religinių raštų vertėjas J. F. Rivijus (Rivius, ?–1685) savo raštuose mini, jog 1618 m. Agluonoje, šalinant kažkokio seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti Mindaugo kapą. Vėliau ši plokštė išvežta į Kuoknesės bažnyčią, bet iki mūsų dienų neišlikusi, likęs tik teksto nuorašas, padarytas 1690 m.

http://g.delfi.lt/images/pix/file13702146_2_pav.jpg

Mindaugo kapo plokštės teksto nuorašas

Legendos turi teisę gyvuoti

Jis skelbia, kad

„šioje žemėje ilsisi Mindaugas (MENDOCUS), kunigaikštis (vadas?) lietuvis (DUX LITHUANUS), kuriam gyventi ir mirti buvo garbė, garbės reikalas. /.../ Karaliumi iš kunigaikščių (REX E DUCE) /.../ (tapęs?) pirmuoju /.../ Stabų garbintojas dvilypis (IDOLIS CULTor DUPLEX EST). /.../ Ir nebūdamas saugus (NEC TUTISSimus) klasta žiauria (ASTUTIAE CRUDELI) /.../ nužudytas (ocCISUS EST) metais išganymo (ANNO <...> SALUTIS) 1263 rugsėjo 12“.

Pasak vienų, Mindaugas palaidotas ten pat, Agluonoje, pilkapyje į vakarus nuo bažnyčios, prie dabartinių kapinių.

Kiti gi teigia, jog Mindaugo palaikai esą buvę perkelti į bažnyčią, po altoriumi, kur virš kapo dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą, tačiau neišlikusi ir toji.

Kodėl Mindaugas atsidūręs Agluonoje, Livonijos teritorijoje, pasakoja kita legenda. Esą Morta buvo kilusi iš šių vietų; ji buvusi vieno kilmingo latgalio – Madelonų (apie 2,5 km į pietryčius) pilies valdytojo – duktė, tad Mindaugas keliavęs į uošviją guosti Mortos tėvų dėl dukters mirties ir čia buvęs užkluptas sąmokslininkų.

Dėl antkapio įrašo, tiksliau, nuorašo autentiškumo galima diskutuoti. Blogiausia tai, kad neišlikęs originalas. Tačiau, antra vertus, vargu ar antkapinės plokštės istorija būtų buvus išlaužta iš piršto – sunku patikėti, kad nei su Lietuva ar Latgala, nei su katalikybe nesusijęs vokietis dvasininkas būtų ėmęsis falsifikuoti tokią istoriją.

Latviai labai pagarbiai traktuoja legendą apie Mindaugo žūtį Agluonoje ir Mortos Mindaugienės kilmę iš latgalių. Ši istorija pasakojama kiekvienam Agluonos svečiui ekskursijos po bažnyčią metu.

Pabrėžiama, kad tai buvęs pirmasis ir vienintelis baltų karalius, stengęsis suvienyti aplinkines baltų gentis. Be to, nors Mindaugas save titulavęs lietuvių karaliumi (K. Mindow von Lithauen), popiežiaus pasirašyti dokumentai liudija, kad Mindaugas karūnuotas kaip rex Lettowiae.

Livonijos kronikose Lietuvos vardo pirmasis skiemuo irgi yra Let- (Lettowen), o patys lietuviai Henriko Latvio vadinami Letones.

Tokį šalies pavadinimą latviai populiariai aiškina kaip sąsają su šaknimi lat-, let-, lot- ir spėja, kad dalį valdų ar bent rezidenciją Mindaugas galėjęs turėti ir latgalių žemėse.

Šitaip vėl grįžtama prie karalienės Mortos latgališkos kilmės. Šios hipotezės naudai liudija tai, kad Mortos sesuo Daumantienė nutekėjo ne kur nors už jūrų marių, o į kaimyninę Nalšią, kuri buvusi Lietuvos Sėloje, į pietus nuo Latgalos. Ieškoti žmonų už devynių girių vietiniams kunigaikštukams nebuvę įprasta.

Kai kurie Latgalos dvasininkai siūlo inicijuoti bazilikos altoriaus ir požemio ekspertizę – gal Mindaugas iš tiesų buvo perlaidotas į baziliką? Gal Lietuvos tikrai laukia tūkstantmečio atradimas tais pačiais jubiliejiniais 2009 m.?

Lietuvoje turime legendą apie Gedimino žūtį Veliuonoje 1341 m. ir jo kapą viename iš jos piliakalnių.

Legenda apie Mindaugo kapą Agluonoje ir latgališką Mortos kilmę yra dar gražesnė ir svarbesnė – ji amžiams sujungia abi likusias baltų tautas – lietuvius ir latvius.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Prikabinti failai:

Mindaugo kapo plokštės teksto nuorašas.jpg [ 37.9 KiB | Peržiūrėta 1609 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 26 Geg 2008 13:21. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Lie 2007 14:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Puikus ir įdomus straipsnis, tiktai dėl Mindaugo "monopolio" vienijant baltų gentis - labai abejotinas teiginys. Jei kas ir bandė tai daryti, tai tik Traidenis - lietuvių ir žemaičių didysis kunigaikštis, žiemgalių, prūsų ir jotvingių globėjas. Mindaugas pirmas atidavė žemaičius kryžiokams, ką vėliau kartojo Jogaila ir Vytautas.

Žinoma, Mindaugo žūtis - tikra tragedija tautos ir valstybės atžvilgiu. Jei Mindaugo krikštas būtų išlikęs (apostazija ligšiol pagrįstai ginčijama), nebūtų preteksto Jogailos fenomenui ir pragaištingai lietuvių polonizacijai.

Pagarbiai,
MK

Į viršų

Gediminas

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Lie 2009 21:32

Užsiregistravo: 12 Lie 2009 20:19
Pranešimai: 28
Miestas: Kaunas

Kaip pastebiu, nuo didesnių keblumų su vokiečiais lietuviai vis bandydavo išsisukti atiduodami iš pradžių prūsus ar tuo pačiu ir žemaičius, vėlesniais laikais Klaipėdos kraštą.

Įdomi politika, net keista, jog tie kraštai dar sugeba išlaikyti baltiškumo savose kultūrose ;)

Užsispyrusios tautos. Malonu, jog mus sieja bendros šaknys :)

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugas ir latgaliai

Parašytas: 08 Bal 2012 14:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Latvijoje iškils paminklas Mindaugui

http://alkas.lt/2012/04/07/latvijoje-is ... mindaugui/

Skirmantas Pabedinskas, www.lrt.lt
2012 04 07 21:54

Įamžinti Lietuvos valdovo ir jo žmonos žūties vietą panoro nedidelio Latvijos Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai.

Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje datuojamas 1618 metais. Tvarkant ansamblio griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti karaliaus Mindaugo kapą. Manoma, kad čia jis buvo nužudytas 1263 metų rugsėjo 12-ąją.

„Ši legenda remiasi realiais faktais. Dar reikia, kad juos ištirtų istorikai, archeologai. Tačiau tai, ką radome Agluonos bazilikoje, gali būti Lietuvos karaliaus Mindaugo kapas“, – kalbėjo Rėzeknės–Agluonos diacezijos vyskupas Janis Bulvis.

„Jo ryšiai su Agluona mums labai svarbūs. Žmona Morta esą kilusi iš šių apylinkių, ji buvusi kilmingo pilies valdytojo dukra. Po jos mirties Mindaugas keliavęs į Agluoną ir jį užklupę sąmokslininkai“, – pasakojo Agluonos gyventoja Lidija Agluonietė.

Sumanymas pastatyti paminklą sulaukė didelio dėmesio ir palaikymo

„Tai tokio svarbumo paminklas, kokio Latvijoje dar nėra. Šis projektas labai įdomus. Dalyvavau konkursinių darbų vertinimo komisijoje. Žiuri vertino vienbalsiai, o tai būna retai. Esu įsitikinęs, kad jį pastatysime“, – tvirtino Latvijos menų akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas.

„Mūsų kultūros bendrija su džiaugsmu sutiko žinią statyti paminklą karaliui Mindaugui. Daugelis žino legendą apie Lietuvos karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos žūtį. Tai abiem šalims svarbus istorinis faktas“, – kalbėjo Latgalijos kultūros bendrijos valdybos pirmininkas Peteris Keišas.

„Tai svarbus įvykis mūsų šalims, bendrų šaknų parodymas. Mes esame dvi baltų šalys, ir jeigu globalizacijos laikais nebūsime kartu, galime dar labiau išsiskirti“, – įsitikinęs politologas Kristianas Rozenvaldas.

Konkurso nugalėtoju pripažintas vilnietis Vidmantas Gylikis kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu.

„Manau, kad šis paminklas yra reikalingas abiem tautoms. Ši iniciatyva, kuri kilo iš latvių ir lietuvių pusės, sveikintina ir reikalinga. Vytautas Didysis čia atsiuntė domininkonus, čia padovanojo jam dovanotą Konstantinopolio imperatoriaus paveikslą, kuris garbinamas visoje Latvijoje. Ir tai jis padarė dėl to, kad karališkieji daiktai ėjo į karališkas vietas, t.y. į vietą, kur buvo nužudytas ir palaidotas Mindaugas“, – sakė Paminklo Mindaugui iniciatyvinės grupės narys Rimantas Gudelis.

„Aš labai tikiuosi, kad mums pavyks išjudinti projektą, kuris vykdomas jau antrus metus, iš dabartinio taško. Mes iš esmės jau turime ir vietą, ir projekto visą planą, visą maketą“, – teigė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.

Paminklas bus statomas už paaukotas lėšas. Bronzinis paminklas kainuotų per 300 tūkst. litų. Jis turėtų iškilti 2013 metais, per 750-ąsias Mindaugo žūties metines.

Komentarai
http://alkas.lt/2012/04/07/latvijoje-is ... /#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugas ir latgaliai. Agluona - spėjama Mindaugo žūties ir palaidojimo vieta

Parašytas: 17 Sau 2013 15:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Paminklas Mindaugui ir Mortai – paminklas baltų vienybės idėjai

http://www.lzinios.lt/index.php/Kultura ... bes-idejai

Audrius MUSTEIKIS
audriusm@lzinios.lt
2013 m. sausio 16 d., 14:51

Agluonoje iškilsiančio paminklo karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai modelis. Skulptorius – Vidmantas Gylikis. / LŽ archyvo nuotraukos

2013-aisiais sukanka 750 metų nuo karaliaus Mindaugo mirties.

Tikimasi, kad dar šią vasarą Latvijoje, Latgaloje, garsiosios Agluonos bažnyčios šventoriuje, iškils paminklas baltų valdovų šeimai – karaliui Mindaugui ir, manoma, iš Latgalos kilusiai karalienei Mortai.

Pernai paskelbtą konkursą, kuriame galėjo dalyvauti Lietuvos ir Latvijos skulptoriai, laimėjo lietuvis menininkas Vidmantas Gylikis. Pasak vieno iš paminklo statybos iniciatorių, Utenos dailės mokyklos direktoriaus Jono Pleckevičiaus, dabar liejamas gipso modelis. Lėšų darbams surinkta iš privačių rėmėjų, prisideda savivaldybės. Vis palankiau į šiuos reikalus žiūri Bažnyčia, kurios atstovai ne iš karto sutiko, kad paminklas būtų statomas šventoriuje.

Paminklo iniciatoriai Utenos dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius (dešinėje), Latvijos dailės akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas (kairėje) su konkursą laimėjusiu skulptoriumi Vidmantu Gylikiu.

Sumanymo “ambasadorius” Latvijoje – Dailės akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas.

Kviesdamas latvius paremti paminklo statybą, jis sakė: “Turėtume suprasti, kad tai nėra paminklas kažkokiam svetimšaliui valdovui. Tai buvo vienintelė baltų karalių šeima mūsų istorijoje, kurios šaknys siekia Latviją.”

Manoma, kad baltų žemių vienytojas Mindaugas 1263 metais buvo nužudytas ir palaidotas būtent Agluonoje. XVII amžiaus šaltinyje minima čia rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, skelbianti, kad “šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis, lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė… “

Agluonos miestelis, esantis tarp Daugpilio ir Rėzeknės, yra tapęs Latvijos katalikų centru. Jis garsėja Žolinės atlaidais, į kuriuos atvyksta dešimtys tūkstančių piligrimų. Panevėžio vyskupijos maldininkai jau keletą metų Mindaugo karūnavimo dieną švenčia Agluonoje.

Panevėžio vyskupijos maldininkai žygiuoja į Agluoną.

Komentarai
http://www.lzinios.lt/index.php/comment/list/84113

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Iš kur atsirado pasaka, kad Mindaugas buvo nužudytas ir palaidotas Agluonoje

Parašytas: 29 Spa 2021 14:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Iš kur atsirado pasaka, kad Mindaugas buvo nužudytas ir palaidotas Agluonoje

Kęstutis Čeponis - Inga Baranauskienė
2021 Spalio 24 d., 19:06

Sveiki, Inga...

Mane čia paklausė - pagal ką yra sprendžiama, kad Mindaugas buvo nužudytas Alguonoje, Latvijoje?

Latviai kažkuo tai remiasi?

Inga Baranauskienė

Latviai remiasi T. Narbuto pasakomis apie Agluonoje neva buvusią Mindaugui skirtą antkapinę plokštę.

Šiaip visiška nesąmonė, nes Agluona nuo kokių 1229 m. buvo VO pavaldume, o Mindaugas savo žūties momentu su VO bent jau oficialiai kariavo.

Artūras Vaitiekūnas

Inga Baranauskienė, Netikiu, kad Mindaugo mirties laikmečiu ant jo kapo būtų kokia nors plokštė uždėta.

Beje, iki Mindaugo karūnavimo Latgala buvo jo valdose, o ne Vokiečių Ordino. Ir Žmona Morta iš ten kilusi, tad visai tikėtina, jog kažkas sugalvojo "kapo vietą". Juk nužudytas kažkur prie Veliuonos buvo, lyg ir... O tai geras šmotas iki Agluonos.

Inga Baranauskienė

Artūras Vaitiekūnas, dėl antkapinių plokščių Jūs teisus, bet dėl Latgalos - ne. Jos perėjimas į VO valdžią yra gerai dokumentuotas ir aišku, kada jis įvyko.

O latgališka Mortos kilmė - dar viena pasaka, sukurpta pasakos apie Mindaugo nužudymą/palaidojimą Agluonoje pagrindu.

Šiaip Mortos šeima turėjo būti vietiniai Lietuvos didikai: tai liudija ir jos sesers santuokos pobūdis, ir tai, kad Mindaugo aplinkoje sukosi Mortos brolis, kurį galbūt reikėtų tapatinti su Parbumi iš Neries.

Artūras Vaitiekūnas, beje, prie Veliuonos (tiksliau, prie netoli nuo jos stovėjusios Bajerburgo pilies) žuvo ne Mindaugas, o neįvardintas Trakų kunigaikštis (tai įvyko 1339 m.). Dlugošas paskui tą Trakų kunigaikštį kažkodėl sutapatino su Gediminu, ir taip atsirado dar viena pasaka.

Artūras Vaitiekūnas

Inga Baranauskienė Jo, daug pasakų mūsuose. Štai ką reiškia savo rašto neturėti. :(

Inga Baranauskienė

Artūras Vaitiekūnas, ne dėl to - ir šiuolaikiniai istorikai pasakų paskleidžia: pvz., pasaka apie latgališką Mortos kilmę yra šiuolaikinė, sugalvota vietinio Latgalos kraštotyrininko.

Šiaip nebūtų problemos - klysti yra žmogiška, bet blogai, kai tokios klaidos, užuot jas taisius, pradedamos naudoti turistų pritraukimui ir panašiems tikslams.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: