Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) :: Temos rodymas - "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://www.lndp.lt/diskusijos/

"Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių" http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=9&t=14428	Puslapis 1 iš 1

Autorius:	Žygeivis [ 02 Geg 2021 16:25 ]
Pranešimo tema:	"Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"
"Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių" Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 423 p. Turinys Pratarmė Zigmantas Kiaupa 9 Description of sources by Darius Antanavičius Darius Baronas Artūras Dubonis 23 Lietuva stiprėja 45 Ištraukos iš Lietuvos kaimynų metraščių ir kronikų 93 Po Mindaugo 147 Eiliuotoji Livonijos kronika 193 Santrumpos ir literatūra 405 List of Maps 417 https://www.lituanistika.lt/content/3824 Download - https://zlibrary.to/dl/mindaugo-knyga-i ... -karaliu-0 423 Pages release year 2005 file size 318.144 MB language Lithuanian Выдержки есть тут - [url]http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LC00/Mindaugo_lai%C5%A1kai_ir_dokumentai.LC0900.pdf[/url] ************************************************ Markas Eyn Lettowe Laba diena, Kęstuti. Ar turite knygą "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"? Atsisiuntimui nuoroda: https://pb1lib.org/book/5662333/75f8e8? ... ret=75f8e8 Yra galimybė atsisiųsti nemokamai - bent man pavyko. Nors kiekis kompiuterui ir nemažas. Leidinyje lietuvių kalba skelbiami XIII–XV a. pradžios istorijos šaltiniai, kurie atskleidžia Lietuvos valstybės susidarymą, pirmojo jos valdovo veiklą ir tragišką likimą, asmenybę ir jos vertinimus iki XVII a. vidurio. Pirmojoje dalyje pateikiami beveik visa su Mindaugo asmeniu ir veikla susijusi istorinė medžiaga: jo dokumentai, plačios kaimynų metraščių ir kronikų ištraukos. Antrojoje dalyje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas visas „Eiliuotos Livonijos Kronikos“ tekstas – vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių. Tikrai daug šaltinių. Įdomi diplomatinės kovos po Žalgirio mūšio dėl Žemaitijos su Ordinu medžiaga. Nustebino, kai Ordino atstovai pateikė Mindaugo dovanojimų dokumentus, Vytauto ir Jogailos reakcija, kad tokio nežino. O jei ir buvo toks, tai jis tik savo valdos šeimininkas, o ne visos Lietuvos.

Autorius:	Žygeivis [ 12 Geg 2021 21:40 ]
Pranešimo tema:	Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... nt_mention Markas Eyn Lettowe Ištrauka iš knygos R. Petrausko straipsnyje: "UŽMIRŠTAS KARALIUS Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIV a. pabaigoje – XVI a." https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fed ... IC/content 1413 m. Jogailos ir Vytauto bylos su Vokiečių ordinu dėl Žemaitijos sienos metu lietuvių kunigaikščių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo dokumentus, kuriais šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kai kurias kitas teritorijas. Turbūt iš anksto prognozuojant lietuvių reakciją, kartu buvo pristatytos ir popiežių patvirtinimo bulės. Lenkų ir lietuvių pusė į Ordino pateiktus raštus atsakė sudėtingais išvedžiojimais, kurių esmę galima nusakyti maždaug taip: nėra tiksliai žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno. Net jei ir taip, tai jo įsipareigojimai lietuvių neliečia, nes „Lietuvos žemės tikrieji paveldėtojai visada buvo tik minėto pono karaliaus [Jogailos] ir Vytauto pirmtakai“, tuo tarpu Mindaugas, matyt, buvęs vienas iš smulkiųjų kunigaikščių (unus de principibus minoribus), su Ordino pagalba bandęs įsigalėti Lietuvoje (Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum, ed. 2, t. 2, Posnaniae, 1892, p. 297–298.). Kiek vėliau, apie 1420 m., ginčui tarp Ordino ir Lenkijos bei Lietuvos pasiekus apogėjų, žymus lenkų politinis mąstytojas Paulius Vlodkovicas parašė traktatą, kuriame teoriškai pagrindė lenkų ir lietuviu poziciją. Mindaugo donacinių dokumentų Ordinui problemą jis pakylėjo į kaip tik tuo metu populiarėjančių teorijų apie valstybės ir tautos suverenias teises lygmenį. Mindaugo dovanojimų teisėtumą jis užginčijo teiginiu, kad valdovas nėra visų valstybės žemių ir teisių šeimininkas, o tik jos valdytojas (Rex non est dominus bonorum et iurium Regni, sed administrator). Ir be tautos sutikimo (sine consensu populi) jis neturi teisės laisvai disponuoti karalystės žeme, kurią dera skirti nuo asmeninių karaliaus valdų. Toliau, laisvai interpretuodamas, regis, paties Ordino tradiciją apie Mindaugo krikščionybės priėmimą svetimoje teritorijoje, Vlodkovicas šį veiksmą perkėlė į Livoniją, iškeldamas drąsią, niekuo neparemtą, bet gana tikėtinai skambančią hipotezę, kad lietuvių karalius svetimame krašte dovanoti žemes buvo tiesiog priverstas. (Pauliaus Vladkovico tekstas: Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum, ed. 1, t. 3, Posnaniae, 1856, p. 307–314.)

Autorius:	Žygeivis [ 18 Gru 2021 20:30 ]
Pranešimo tema:	Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"
Labai įdomus dokumentas, kurį mūsų istorikai ir politikai ignoruoja: jau įgyvendinto Lietuvos krikšto (karaliaus Mindaugo ir jo valdomos tautos) 1251 m. popiežiaus patvirtinimas Popiežius Inocentas IV karaliui Mindaugui suteikia teisę valdyti tas žemes, kurias jis jau yra užkariavęs arba ateityje užkariaus atskalūnų ar netikinčiųjų teritorijose, nes jis su tauta yra krikštyti, o Lietuva (Lietuvos karalystė - regnum Luthawie) pakluso Šventajam Sostui 1251.VII. 17, Milanas Multa cor nostrum est super eo iocunditate perfusum, quod Dei et Redemptoris nostri Ihesu Christi benignitas super te faciem suam illustrando tibi misericorditer inspiravit; quod te olim in tenebris positum cum numerosa multitudine paganorum ad gloriam divini nominis regenerari fecit per unde gratiam baptismalis, personam, regnum et omnia bona tua iurisdictioni aca protectioni sedis apostolice totaliter submittendo. Quia vero per sollempnes ac [1] speciales nuncios nobis humiliter supplicasti, ut te admittere in specialem filium sancte Romane ecclesie ac paterna benevolentia prosequi deberemus, nos tuis iustis desideriis, que digna favore plenissimo reputamus, affectu benivolo annuentes, regnum Luthawie ac terras omnes, quas per divine virtutis auxilium iam eripuisti de infidelium manibus, vel eripere poteris infuturumb[2], in ius et [3] beati Petri proprietate[3] suscipimus; et ea cum.. uxore, filiis et familia tuis sub protectione ac devotione sedis apostolice permanere sancimus, districtius inhibentes, nequis[4] te in fide ac defensione sedis apostolice persistentem super prefatis regno et terris temere impedire, seu molestare presumat. Nulli ergo etc. e[omni—no hominum liceat hanc paginam]e nostre protectionis, constitutionis et inhibitionis etc. [5][infringere, vel ei ausu temerario contraire][5]. Si quis autem etc. [6][hoc attentare presumpserit, indignationem omnipotentis Dei ac beatorum Petri et Pauli apostolorum eius se noverit incursurum][6]. Datum Mediolani. XVI. kalendas Augusti, anno nono. Komentarai [1] b: et [2] b: in futurum [3] b: proprietatem beati Petri [4] b: ne quis [5] b: pilna formulė [6] b: pilna formulė 1251.VII. 17, Milanas, ...[vertimas į lietuvių kalbą] Čia prasideda devintaisiais pono popiežiaus Inocento IV[1] pontifikavimo metais išleistų dokumentų registras. Brangiausiam Kristuje sūnui, šviesiajam Lietuvos karaliui [Mindaugui][2]. Mūsų širdį užplūdo didelis džiaugsmas dėl to, kad, pakreipus Jo veidą, Dievo ir Atpirkėjo mūsų Jėzaus Kristaus gerumas tave gailestingai apšvietė; kad Viešpaties vardo šlovės ir [savo] malonės dėka Jis tave, anksčiau paskendusį tamsybėse, privertė atgimti su didele daugybe pagonių krikšto vandens srovėje, [idant paskui] tu savo asmenį, karalystę ir visus turtus visiškai pavestumei Apaštalų Sosto pavaldumui bei globai. O kadangi tu per oficialiuosius bei nepaprastus pasiuntinius mūsų nuolankiai maldavai, jog mums privalu tave priimti kaip nepaprastą Romos šventosios bažnyčios sūnų bei lydėti tave tėvišku palankumu, tai mes, su geranorišku jausmu pritardami tavo teisingiems troškimams, kuriuos laikome vertus didžiausio palankumo, Lietuvos karalystę ir visas žemes, kurias tu, dieviškos dorybės padedamas, jau išplėšei pagonims iš rankų arba dar ateityje išplėši, priimame palaimintojo Petro teisėn bei nuosavybėn[3] ir skelbiame, kad jos drauge su V tavo žmona[4], vaikais ir tavo kariauna palieka Apaštalų Sosto saugomos bei laiminamos, rūsčiau sudrausdami, jog niekas tau, liekančiam Apaštalų Sosto globoje bei apgynime, dėl anksčiau minėtų karalystės ir žemių nedrįstų nusižengti nei tavęs trikdyti, nei varginti. Taigi apskritai nevalia niekam šio mūsų apsaugos, nustatymo bei draudimo rašto laužyti arba su nusižengiančia drąsa jam priešintis. O jeigu kas nors ryšis šitai pamėginti, tasai pažins Visagalio Dievo ir jo šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus rūstybę. Duota Milane devintaisiais metais, šešioliktą dieną ligi rugpjūčio kalendų. Komentarai [1] Sinobaldo Fieschi iš Genujos (apie 1195—1254) — popiežius Inocentas IV (1243.VI.25—1254.XII.7). Jis rūpinosi kryžiaus žygiais Pabaltijyje: žr. Hellmann M., ‘Die Päpste und Litauen’, La Cristianizzazione della Lituania, Attie Documenti, 2 (Vatikanas, 1989), 38—41. Rėmė Vokiečių ordiną: Winowski L., Innowiercy w poglądach uczorrych zachodniego chrześćijaństwa XIII—XIV wieku (Vroclavas—Varšuva—Gdanskas—Lodzė, 1985); Muldoon J., Popes, lawyers and infidels. The Church and the non—Christian world 1250—1550 (Liverpulis, 1979). Už popiežių teises kovojo su imperatoriumi Frydrichu II: Pacaut M., ‘L’autorité pontificale selon Innocent IV’, Le Moyen Age, 76 (1960), 85—119, Morris C., The papai monarchy. The western Church from 1050 to 1250 (Oksfordas, 1989), 483— 87, 545—549, 558—572. [2] Dausprungo brolis Mindaugas 1251 m. priėmė Romos katalikų tikėjimą. Jo krikšto tėvas buvo Livonijos ordino magistras Andrius iš Štirlando. 1253 m. popiežiaus atstovas Mindaugą karūnavo: Colker M., ‘America rediscovered in the thirteenth century?’, Speculum 54 (1979), 712—726. 1261 m. krikščionių draugystės atsisakė: Gudavičius E., Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietua XIII amžiuje (Vilnius, 1989), 92—145, Stopka K., ‘Proby chrystianizacji Litwy w latach 1248—1263’, Acta Cracoviensia 19 (1987), 3—66; Mažeika R., ‘Bargaining for baptism: Lithuanian negotiations for conversion 1250—1358’, Religious conversion in the Middle Ages (Gainsville, 1997), 131—145. Žr. Gudavičius E. Mindaugas (Vilnius, 1998), 211—256. [3] Tokiu būdu karaliai stengėsi netapti kito valdovo (ypač imperatoriaus) vasalais. Lenkų kunigaikštis Mieškas I taip tvarkė savo krikšto reikalus 966 m. ir 992 metų Dagome iudex rašte. Kulmo žemė: Vetera Monumenta Poloniae et Lithuaniae gentiumque finitimarum historiam illustrantia [VMPL], sud. A. Theiner, I (Roma, 1860), Nr. 78, p. 38; Rusia: Liv—Esth—und Kurländisches Urkundenbuch [LU], I, sud. F. G. von Bunge (Ryga—Revelis, 1853, Aalenas, 1967), Nr. 345—346, p. 440—442. Tokia sutartis neatitiko ir Inocento noro sumažinti imperatoriaus įtaką naujose misijose: Weiss A., Biskupstwa bezpośrednio zależne od stolicy apostolskiej w średniowiecznej Europie (Liublinas, 1992), 276—279, 301—311; Rygos arkivyskupas irgi tiesiogiai priklausė nuo Šventojo Sosto: ibid., 284—300. Čia, kaip ir Gedimino politikoje, svarstant Lietuvos bažnyčios priklausomybę, lemtingesnis rodosi buvęs Rygos, o ne Lenkijos pavyzdys. [4] Karalienė Morta minima: Livländische Reimchronik, red. L. Meyer (Padrbornas, 1876) [LR], eil. 3546, 3562, 6366, 6456, 6524, 6545. Du taškai („due punte”) žymi vietą, kur turėtų būti įrašytas vardas arba apskritai yra prie vardo dedamas pagarbos ženklas. Rs.: RV, 22, f. 113, Nr. 1. Rubrika — Incipit Regestum noni anni domini Innocentii pape .1111.. Carissimo in Christo filio.. illustri regi Luthawie. Pub.: a. HRM, 82, p. 73—74; b. VMPL, 102, p. 49; c. MPV, III, 67, p. 36—37; plg. VMPL, p. 101, 103—106. Reg.: PU, I.1, Nr. 249, p. 181. Šaltinis: http://lt.litviny.net/uploads/2/5/4/5/2 ... aiskai.pdf Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans Gedimino laiškai Tekstus, vertimus bei komentarus parengė S. C. ROWELL (Lietuvos istorijos institutas) Leidykla Vaga, Vilnius 2003

Autorius:	Žygeivis [ 16 Rgs 2023 19:21 ]
Pranešimo tema:	Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"
MINDAUGO KNYGA: ISTORIJOS ŠALTINIAI APIE LIETUVOS KARALIŲ [url]http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LC00/Mindaugo_lai%C5%A1kai_ir_dokumentai.LC0900.pdf[/url] Dokumentai 8. Be vietos, 1253 m. [liepos mėn.] Lietuvos karaliaus Mindaugo privilegija Rygos miestiečiams ir pirkliams vokiečiams dėl nekliudomo keliavimo per savo karalystės žemes Versta iš: SLVA, №. 369. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius. Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems, kurie pažvelgs į šį raštą, siunčia amžiną sveikinimą. Karaliavimo šlovei ir karaliaus valdžios garbei labiausiai dera, kad virš nedorėlių galvų visuomet kybotų pagrįstos bausmės kalavijas, idant nuolat būtų puoselėjama nepažeidžiama ramybės ir taikos rimtis. Todėl dieną, kai garbingojo tėvo pono Henriko, Kulmo vyskupo, ranka ir švenčiausiojo mūsų tėvo ir pono Inocento, vyriausiojo vyskupo, valdžios galia, patepti šventu aliejumi, buvome pakelti Lietuvos karaliumi ir užsidėjome karaliaus karūną, brangiems savo Rygos miestiečiams ir visiems pirkliams vokiečiams dovanojame pilną ir amžiną teisę atvykti, būti ir grįžti per visus savo karalystės kraštus – tiek žeme, tiek vandenimis, – nemokant muito ir jokių mokesčių, kad ir kokiu vardu vadintųsi. O jei kuriam nors iš jų mum priklausančiuose vandenyse kartais sudužtų laivas, nusprendžiame ir norime, kad niekas jiems nedarytų kliūčių ir nieku būdu negrobtų prekių, likusių ar laive, ar ant kranto, ir kad jie galėtų netrukdomi kaip tinkami jomis [t. y. prekėmis] pasirūpinti. Todėl šią savo privilegiją skelbiame esant amžiną ir savo pačių ir savo įpėdinių tvirtai saugosimą. O jei kas nors lengvabūdiškai mėgins ją pažeisti, pagrįstai tesibaimina deramos mūsų keršto bausmės. Duota 1253 Viešpaties įsikūnijimo metais. 9. Lietuva, 1253 m. liepos mėn. Lietuvos karalius Mindaugas už karinę pagalbą ir sąjungą dovanoja Livonijos ordinui pusę Raseinių, Laukuvos, Betygalos, Ariogalos, Dainavos žemių, taip pat kitų žemių Versta iš: PUB-2, Nr. 39a. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius. Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius ir t. t. Kadangi iš Dievo įkvėpimo malonės mūsų mylimųjų Kristuje Vokiečių ordino Livonijoje magistro ir brolių patarimu iš pagonių tamsybių buvome pašaukti į Jėzaus Kristaus Bažnyčios šviesą, ir atgimėme per krikšto vandens malonę, taip pat švenčiausiasis tėvas ir mūsų viešpats popiežius Inocentas Ketvirtasis, mūsų asmenį, karalystę ir visas valdas pavesdamas Apaštalų Sosto priklausomybei ir globai, savo valdžios galia liepė karūnuoti mus visos Lietuvos ir visų žemių, kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšėme iš pagonių rankų arba pajėgsime išplėšti ateityje, karaliumi, idant pagirtinai būtų galima baigti tai, kas mūsų buvo pradėta, ir tvirta ranka sugebėtume atremti tuos, kurie priešinasi tikėjimui ir griauna mūsų karalystę, pamatėme, kad mums būtina minėto magistro ir brolių pagalba, kurią ir jie patys, davę priesaiką, tvirtai pažadėjo mums suteikti, kaip tai išsamiau numatyta šiuo reikalu surašytuose jų raštuose. Ir nors [šio] ordino minėtų brolių karo tarnyba yra įkurta prieš tikėjimo ir Bažnyčios griovėjus, ir jie patys yra pasiruošę suteikti savo pagalbą veikiau mums nei kitiems krikščionims, kad būtų atremti tikėjimo priešai, be jokių [mūsų] įsipareigojimo saitų, kaip pakankamą atlygį sau matydami amžinąjį gyvenimą, bet idant galėtų, teikdami mums pagalbą, veiksmingiau įvykdyti savo įsipareigojimą, kuris mums šiose naujose aplinkybėse labai reikalingas, su savo paveldėtojų pritarimu suteikėme jų ordinui žemiau išvardytas žemes, kurias laisvai ir nekliudomai valdytų per amžius, su sąlyga, kad minėti broliai savo lėšomis asmeniškai sutelktais savo kariais, kalaviju, pagalba ir patarimu per amžius palaikytų mus ir mūsų karalystės teisėtus įpėdinius prieš mūsų pačių ir tikėjimo priešus. Savo ruožtu mes ir mūsų įpėdiniai taip pat įsipareigojame minėtiems broliams. O žemių vardai yra šie: pusė Raseinių, pusė Laukuvos, pusė Betygalos, pusė Ariogalos, pusė Dainavos, visa Kuleinių [žemė], visa Karšuva, visa Kražių [žemė], visa Nadruva, visa Weyze arba Weyse [Veisiejų? žemė], visa Vangių [žemė]. Šio dalyko paliudijimui liepėme šį raštą sutvirtinti savo antspaudu. Sutariant šiuos dalykus dalyvavo: ponas Kilimo vyskupas, minėtų brolių magistras Andrius ir jo broliai Andrius. Jonas, taurininkas, Ziteras, stalininkas, ir Teodorikas Hazendorfas, iš dominikonų – brolis Sinderamas, iš pranciškonų – brolis Adolfas ir jų konfratrai ir daug kitų asmenų. Duota Lietuvoje, mūsų dvare, 1253 Viešpaties metais, liepos mėnesį. 12. Be vietos, 1254 m. kovo 12 d. Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas dėl Lietuvos vyskupo Kristijono aprūpinimo Versta iš: SLVA, №. 387. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius. Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems Kristaus tikintiesiems, kuriuos pasieks šis raštas, siunčia sveikinimą Viešpatyje Jėzuje. Visiems jums pranešame, kad mes savo [paveldėtojų] apgalvotu patarimu priėmėme garbingąjį tėvą poną Kristijoną, kuri išprašėme, kad būtų konsekruotas mūsų karalystės vyskupu, ir pasiuntėme jį į jam skirtas valdas, taip pat kaip aprūpinimą paskyrėme jam pusę Raseinių, pusę Betygalos, pusę Laukuvos [žemių]. Šio dalyko amžinam atminimui liepėme sutvirtinti šį raštą mūsų antspaudu. Visa tai įvykdyta dalyvaujant ir pritariant mūsų sūnums Rukliui ir Girstučiui, taip pat Parbui, mūsų pavaldiniui, 1254 Viešpaties metais, ketvirtą dieną prieš kovo idas. 23. Be vietos, 1255 m. spalio mėn. Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas Livonijos ordinui dėl Sėlos žemės dovanojimo Versta iš: SLVA, Nr. 423. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius. Mindaugas, Dievo malone pirmasis Lietuvos karalius, visiems Kristaus tikintiesiems, kuriuos pasieks šis raštas, siunčia sveikinimą gyvojo Dievo sūnuje. Kadangi mūsų mylimi Kristuje Švč. Marijos Vokiečių ordino Livonijoje magistras ir broliai savo atsidavusiu ir uoliu įtikinėjimu pašaukė mus iš pagonių tamsybių, idant su kitais Kristaus tikinčiaisiais galėtume lengviau pažinti tiesos šviesą, taip pat su jų parama Apaštalų Sosto valdytojas padėjo mums atgimti per krikšto vandens malonę ir savo įprasto maloningumu liepė karūnuoti mus visos Lietuvos karaliumi, todėl nuolat uoliai galvodami, ką turime daryti minėtos karalystės apsaugojimui ir gynimui, įžvalgiai pamatėme, kad mums yra labai reikalinga ir pravartu Kristaus tikėjimui, idant minėtam Livonijos ordino magistrai ir broliams suteiktume karališkų dovanojimų. Ir nors minėtų [brolių] labai naudingas Ordinas yra Viešpaties sėkmingai įkurtas būti ypatinga Bažnyčios atrama, tam, kad jie galėtų mums veiksmingiau padėti ir kad mes laisviau ir stipriau pajėgtume atremti savo karalystės užpuolėjus ir tikėjimo priešus, juoba kad nė vienai pusei nereiks kovoti vien savo pajėgomis, su savo paveldėtojų pritarimu minėtam Livonijos ordino magistrai ir broliams nutarėme skirti sėlių žemę būtent Meddene [Medėnų], Pelone [Pelonos], Maleysine [Maleišių], Thovraxe [Tauragnų] sritis su jų priklausiniais, kurią valdytų laisvai ir per amžius. Todėl šio dalyko amžinam atminimui liepėme šį raštą sutvirtinti mūsų antspaudo apsauga. Duota 1255 Viešpaties metais, spalio mėnesį. 24. Be vietos, 1255 m. spalio mėn. Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas popiežiui Aleksandrui IV dėl Sėlos žemių dovanojimo Livonijos ordinui patvirtinimo Versta iš: SLVA, Nr. 424. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius. Švenčiausiajam tėvui ir Šventojo Romos Sosto valdytojui popiežiui Aleksandrui Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, siunčia sūnišką paklusnumą ir tvirčiausią meilę Viešpatyje ir dievotus palaimintų kojų bučinius. Kadangi mūsų mylimi Kristuje Švč. Marijos Vokiečių ordino Livonijoje magistras (...) ir broliai savo atsidavusiu ir uoliu įtikinėjimu pašaukė mus iš pagonių tamsybių, idant su kitais Kristaus tikinčiaisiais galėtume lengviau pažinti tiesos šviesą, taip pat su jų parama Apaštalų Sosto valdytojas, jūsų pirmtakas šviesaus atminimo Inocentas IV, padėjo mums atgimti per krikšto vandens malonę ir savo įprastu maloningumu liepė karūnuoti mus visos Lietuvos karaliumi, idant mes ir mūsų įpėdiniai galėtų nekliudomi valdyti minėtą karalystę, pamatėme, kad mums yra labai reikalinga ir pravartu krikščionių tikėjimui, idant kokiems nors asmenims suteiktume karališkų dovanojimų. Todėl kadangi minėtas Livonijos ordino magistras ir brolija, tvirčiausi mūsų pagalbininkai ir ištikimiausi gynėjai, yra pasirengę suteikti mums savo pagalbą, tam, kad jie galėtų mums veiksmingiau padėti ir tai daryti nepristigtų išteklių, su savo paveldėtojų pritarimu minėtam magistrui ir broliams suteikėme Sėlos žemę, būtent Meddene [Medėnų], Pelone [Pelonos], Maleysine [Malaišių], Thovraxe [Tauragnų] sritis su jų priklausiniais, kurią valdytų per amžius. Todėl prašome jūsų, idant paskelbdami galiojančiu minėtą išmintingą mūsų dovanojimą minėtam magistrui ir broliams, teiktumėtės patvirtinti jį atviru popiežiaus raštu ir per šio rašto įteikėją perduotumėte jį Vokiečių ordino Livonijoje magistrui ir broliams. Duota tūkstantis su šimtai penkiasdešimt penktais Viešpaties metais, spalio mėnesį. 26. Be vietos, 1257 m., be mėn. ir dienos datos. Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas Livonijos ordinui dėl dalies Žemaitijos dovanojimo Versta iš: PUB-2, Nr. 39b. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems, kurie pažvelgs į šį raštą, siunčia sveikinimą Jėzaus Kristaus vardu. Kadangi iš Dievo įkvėpimo malonės mūsų mylimų Kristuje Vokiečių ordino Livonijoje magistro ir brolių patarimu iš pagonių tamsybių buvome pašaukti į Jėzaus Kristaus Bažnyčios šviesą ir atgimime per krikšto vandens malonę, taip pat švenčiausiasis tėvas ir mūsų viešpats popiežius Inocentas Ketvirtasis, mūsų asmenį, karalystę ir visas valdas pavesdamas Apaštalų Sosto priklausomybei ir globai, savo valdžios galia liepė karūnuoti mus visos Lietuvos ir visų žemių, kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšėme iš pagonių rankų arba pajėgsime išplėšti ateityje, karaliumi, idant pagirtinai būtų galima baigti tai, kas mūsų buvo pradėta, ir tvirta ranka sugebėtume atremti tuos, kurie priešinasi tikėjimui ir griauna mūsų karalystę, pamatėme, kad mums būtina minėto magistro ir brolių pagalba, kurią ir jie patys, davę priesaiką, tvirtai pažadėjo mums suteikti, kaip tai išsamiau numatyta šiuo reikalu surašytuose jų raštuose. Ir nors [šio] ordino minėtų brolių karo tarnyba yra įkurta prieš tikėjimo ir Bažnyčios griovėjus, ir jie patys be jokių [mūsų] įsipareigojimo saitų yra pasiruošę suteikti savo pagalbą veikiau mums nei kitiems krikščionims, pakankamu atlygiu sau laikydami amžinąjį gyvenimą, bet idant galėtų teikdami mums pagalbą veiksmingiau įvykdyti savo įsipareigojimą, kuris mums šiose naujose aplinkybėse labai reikalingas, su savo paveldėtojų pritarimu suteikėme jų ordinui žemiau išvardytas žemes, kurias su visais [ jų] priklausiniais laisvai valdytų, su sąlyga, kad minėti broliai savo lėšomis asmeniškai ir sutelktais savo kariais kalaviju, pagalba ir patarimu per amžius palaikytą mus ir mūsų karalystės teisėtus įpėdinius prieš mūsų pačių ir tikėjimo priešus. Savo ruožtu mes ir mūsų įpėdiniai taip pat įsipareigojame minėtiems broliams. O žemių vardai yra šie: pusė Raseinių, pusė Laukuvos, pusė Betygalos, pusė Ariogalos, pusė Dainavos, pusė Panemunės, visa Kubinių [žemė], visa Karšuva, visa Kražių [žemė], visa Nadruva, visa Weyzze [Veisiejų?]; visa Vangių [žemė]. todėl šio dalyko paliudijimui liepėme šį raštą sutvirtinti savo antspaudo apsauga. Duota tūkstantis du šimtai penkiasdešimt septintais Viešpaties įsikūnijimo metais. Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 68–70, 72, 79–82.

Autorius:	Žygeivis [ 03 Geg 2024 22:07 ]
Pranešimo tema:	Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"
Eilinį kartą susidūriau su Lietuvos istorijos originalių šaltinių paieškos problema. Internete yra pateiktas štai šis dokumentas (1251 m. liepos 17 d. Popiežiaus Inocento IV raštas Mindaugui dėl jo paties ir jo valdomų žemių priėmimo Šv. Sosto globon) - bet tik lietuvių kalba. O kur rasti internete pilną originalo tekstą - lotynų kalba? Tuo labiau pakankamai aiškią originalaus dokumento foto? ******************************************************** Milanas, 1251 m. liepos 17 d. Popiežiaus Inocento IV raštas Mindaugui dėl jo paties ir jo valdomų žemių priėmimo Šv. Sosto globon Versta iš: SLVA, Nr. 336. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius. [Inocentas ir t. t.] brangiausiajam Kristuje sūnui (..), šviesiajam Lietuvos kunigaikščiui [, siunčia sveikinimą ir t. t.]. Didelis džiaugsmas užliejo mūsų širdį dėl to, kad Dievo ir mūsų Atpirkėjo Jėzaus Kristaus gerumas, apreikšdamas tau savo veidą, maloningai įkvėpė tave, kadais buvusį tamsybėse, su dideliu daugiu pagonių atgimti Dievo vardo šlovei per krikšto vandens malonę ir visiškai pavesti Apaštalų Sosto teisinei valdžiai ir globai savo asmenį, karalystę ir visus turtus. Kadangi per didžiuosius ir atskirus pasiuntinius2 nuolankiai prašei mūsų, idant turėtumėme priimti tave tarp ypatingų Šventosios Romos Bažnyčios sūnų ir apgobti tėvišku geranoriškumu, palankiai pritardami tavo pagrįstiems prašymams, kuriuos laikome vertus ir kuo palankiausiai juos palaikome, Lietuvos kraštą ir visas žemes, kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšei iš pagonių rankų ar pajėgsi išplėšti ateityje, priimame Šv. Petro teisėn ir nuosavybėn ir patvirtiname, kad tai su (..), tavo žmona, sūnumis ir šeima atsiduria po Apaštalų Sosto globa ir dievota priežiūra. Griežtai visiems draudžiame, ligi būsi ištikimas Apaštalų Sostui, mėginti lengvabūdiškai kliudyti ar trukdyti tau valdyti minėtą kraštą ir žemes3. <…> Duota Milane, XVI dieną prieš rugpjūčio kalendas, devintais mūsų pontifikato metais. (Mindaugo knyga, Vilnius, 2005) Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 423 p. ************************************************* O štai kitoje knygoje (Chartularium Lithuaniae res gestas....) Mindaugas lietuviškame vertime šito dokumento jau įvardijamas ne kunigaikščiu, o karaliumi.... Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans Gedimino laiškai Tekstus, vertimus bei komentarus parengė S. C. ROWELL (Lietuvos istorijos institutas) Leidykla Vaga, Vilnius, 2003 Popiežius Inocentas IV karaliui Mindaugui suteikia teisę valdyti tas žemes, kurias jis jau yra užkariavęs arba ateityje užkariaus atskalūnų ar netikinčiųjų teritorijose, nes jis su tauta yra krikštyti, o Lietuva (Lietuvos karalystė - regnum Luthawie) pakluso Šventajam Sostui 1251.VII. 17, Milanas, ...[vertimas į lietuvių kalbą] Čia prasideda devintaisiais pono popiežiaus Inocento IV[1] pontifikavimo metais išleistų dokumentų registras. Brangiausiam Kristuje sūnui, šviesiajam Lietuvos karaliui [Mindaugui][2]. Mūsų širdį užplūdo didelis džiaugsmas dėl to, kad, pakreipus Jo veidą, Dievo ir Atpirkėjo mūsų Jėzaus Kristaus gerumas tave gailestingai apšvietė; kad Viešpaties vardo šlovės ir [savo] malonės dėka Jis tave, anksčiau paskendusį tamsybėse, privertė atgimti su didele daugybe pagonių krikšto vandens srovėje, [idant paskui] tu savo asmenį, karalystę ir visus turtus visiškai pavestumei Apaštalų Sosto pavaldumui bei globai. O kadangi tu per oficialiuosius bei nepaprastus pasiuntinius mūsų nuolankiai maldavai, jog mums privalu tave priimti kaip nepaprastą Romos šventosios bažnyčios sūnų bei lydėti tave tėvišku palankumu, tai mes, su geranorišku jausmu pritardami tavo teisingiems troškimams, kuriuos laikome vertus didžiausio palankumo, Lietuvos karalystę ir visas žemes, kurias tu, dieviškos dorybės padedamas, jau išplėšei pagonims iš rankų arba dar ateityje išplėši, priimame palaimintojo Petro teisėn bei nuosavybėn[3] ir skelbiame, kad jos drauge su V tavo žmona[4], vaikais ir tavo kariauna palieka Apaštalų Sosto saugomos bei laiminamos, rūsčiau sudrausdami, jog niekas tau, liekančiam Apaštalų Sosto globoje bei apgynime, dėl anksčiau minėtų karalystės ir žemių nedrįstų nusižengti nei tavęs trikdyti, nei varginti. Taigi apskritai nevalia niekam šio mūsų apsaugos, nustatymo bei draudimo rašto laužyti arba su nusižengiančia drąsa jam priešintis. O jeigu kas nors ryšis šitai pamėginti, tasai pažins Visagalio Dievo ir jo šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus rūstybę. Duota Milane devintaisiais metais, šešioliktą dieną ligi rugpjūčio kalendų. Komentarai [1] Sinobaldo Fieschi iš Genujos (apie 1195—1254) — popiežius Inocentas IV (1243.VI.25—1254.XII.7). Jis rūpinosi kryžiaus žygiais Pabaltijyje: žr. Hellmann M., ‘Die Päpste und Litauen’, La Cristianizzazione della Lituania, Attie Documenti, 2 (Vatikanas, 1989), 38—41. Rėmė Vokiečių ordiną: Winowski L., Innowiercy w poglądach uczorrych zachodniego chrześćijaństwa XIII—XIV wieku (Vroclavas—Varšuva—Gdanskas—Lodzė, 1985); Muldoon J., Popes, lawyers and infidels. The Church and the non—Christian world 1250—1550 (Liverpulis, 1979). Už popiežių teises kovojo su imperatoriumi Frydrichu II: Pacaut M., ‘L’autorité pontificale selon Innocent IV’, Le Moyen Age, 76 (1960), 85—119, Morris C., The papai monarchy. The western Church from 1050 to 1250 (Oksfordas, 1989), 483— 87, 545—549, 558—572. [2] Dausprungo brolis Mindaugas 1251 m. priėmė Romos katalikų tikėjimą. Jo krikšto tėvas buvo Livonijos ordino magistras Andrius iš Štirlando. 1253 m. popiežiaus atstovas Mindaugą karūnavo: Colker M., ‘America rediscovered in the thirteenth century?’, Speculum 54 (1979), 712—726. 1261 m. krikščionių draugystės atsisakė: Gudavičius E., Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietua XIII amžiuje (Vilnius, 1989), 92—145, Stopka K., ‘Proby chrystianizacji Litwy w latach 1248—1263’, Acta Cracoviensia 19 (1987), 3—66; Mažeika R., ‘Bargaining for baptism: Lithuanian negotiations for conversion 1250—1358’, Religious conversion in the Middle Ages (Gainsville, 1997), 131—145. Žr. Gudavičius E. Mindaugas (Vilnius, 1998), 211—256. [3] Tokiu būdu karaliai stengėsi netapti kito valdovo (ypač imperatoriaus) vasalais. Lenkų kunigaikštis Mieškas I taip tvarkė savo krikšto reikalus 966 m. ir 992 metų Dagome iudex rašte. Kulmo žemė: Vetera Monumenta Poloniae et Lithuaniae gentiumque finitimarum historiam illustrantia [VMPL], sud. A. Theiner, I (Roma, 1860), Nr. 78, p. 38; Rusia: Liv—Esth—und Kurländisches Urkundenbuch [LU], I, sud. F. G. von Bunge (Ryga—Revelis, 1853, Aalenas, 1967), Nr. 345—346, p. 440—442. Tokia sutartis neatitiko ir Inocento noro sumažinti imperatoriaus įtaką naujose misijose: Weiss A., Biskupstwa bezpośrednio zależne od stolicy apostolskiej w średniowiecznej Europie (Liublinas, 1992), 276—279, 301—311; Rygos arkivyskupas irgi tiesiogiai priklausė nuo Šventojo Sosto: ibid., 284—300. Čia, kaip ir Gedimino politikoje, svarstant Lietuvos bažnyčios priklausomybę, lemtingesnis rodosi buvęs Rygos, o ne Lenkijos pavyzdys. [4] Karalienė Morta minima: Livländische Reimchronik, red. L. Meyer (Padrbornas, 1876) [LR], eil. 3546, 3562, 6366, 6456, 6524, 6545. Du taškai („due punte”) žymi vietą, kur turėtų būti įrašytas vardas arba apskritai yra prie vardo dedamas pagarbos ženklas. Rs.: RV, 22, f. 113, Nr. 1. Rubrika — Incipit Regestum noni anni domini Innocentii pape .1111.. Carissimo in Christo filio.. illustri regi Luthawie. Pub.: a. HRM, 82, p. 73—74; b. VMPL, 102, p. 49; c. MPV, III, 67, p. 36—37; plg. VMPL, p. 101, 103—106. Reg.: PU, I.1, Nr. 249, p. 181. ----------------------------------------------- Tekstas lotynų kalba, bet nėra jo pradžios... Multa cor nostrum est super eo iocunditate perfusum, quod Dei et Redemptoris nostri Ihesu Christi benignitas super te faciem suam illustrando tibi misericorditer inspiravit; quod te olim in tenebris positum cum numerosa multitudine paganorum ad gloriam divini nominis regenerari fecit per unde gratiam baptismalis, personam, regnum et omnia bona tua iurisdictioni aca protectioni sedis apostolice totaliter submittendo. Quia vero per sollempnes ac [1] speciales nuncios nobis humiliter supplicasti, ut te admittere in specialem filium sancte Romane ecclesie ac paterna benevolentia prosequi deberemus, nos tuis iustis desideriis, que digna favore plenissimo reputamus, affectu benivolo annuentes, regnum Luthawie ac terras omnes, quas per divine virtutis auxilium iam eripuisti de infidelium manibus, vel eripere poteris infuturumb[2], in ius et [3] beati Petri proprietate[3] suscipimus; et ea cum.. uxore, filiis et familia tuis sub protectione ac devotione sedis apostolice permanere sancimus, districtius inhibentes, nequis[4] te in fide ac defensione sedis apostolice persistentem super prefatis regno et terris temere impedire, seu molestare presumat. Nulli ergo etc. e[omni—no hominum liceat hanc paginam]e nostre protectionis, constitutionis et inhibitionis etc. [5][infringere, vel ei ausu temerario contraire][5]. Si quis autem etc. [6][hoc attentare presumpserit, indignationem omnipotentis Dei ac beatorum Petri et Pauli apostolorum eius se noverit incursurum][6]. Datum Mediolani. XVI. kalendas Augusti, anno nono. Komentarai [1] b: et [2] b: in futurum [3] b: proprietatem beati Petri [4] b: ne quis [5] b: pilna formulė [6] b: pilna formulė ********************************************* Fontes historiae Magni Ducatus Lithuaniae X–XIII вв. \| XIV в. \| XV в. http://starbel.by/dok/d264.htm [1251.VII.17], Datum Mediolani, XVI Kalendas Augusti, anno nono. Милан. Папа Иннокентий IV по просьбе послов короля Литвы принимает под покровительство святого Петра его самого, а также его жену [Марту], сыновей, семью, все королевство Литвы и все земли, которые он отобрал и в будущем отберет у неверных. Оригинал: неизвестен. Копия 1: Тайный архив в Ватикане. Reg. Vat. Vol. 22, d. 113, ep. 1. Основные публикации и литература: Акты исторические, относящиеся к России, извлеченные из иностранных архивов и библиотек А.И. Тургеневым. Т. 1. Выписки из Ватиканского тайного архива и из других римских библиотек и архивов с 1075 по 1584 год. СПб., 1841. С. 73–74, № LXXXII; Vetera monumenta Poloniae et Lithuaniae / Ed. A. Theiner. T. 1. 1217–1409. Romae, 1860. P. 49, № 102; Daniłowicz I. Skarbiec diplomatów papiezkich, cesarskich, krolewskich, książęcych. T. 1. Wilno, 1860. S. 79, № 121 (с датой: 1252); Monumenta Poloniae Vaticana. T. 3. Analecta Vaticana. 1202–1366 / Wyd. J. Ptaśnik. Kraków, 1914. P. 36–37, № 67; Stopka K. Próby chrystianizacji Litwy w latach 1248–1263 // Analecta Cracoviensia. 1987. Nr. XIX. P. 3–68; Mažeika R. Bargaining for baptism: Lithuanian negotiations for conversion, 1250–1358 // Varieties of religious conversion in the Middle Ages. Gainesville, Fla. [u. a.], 1997. P. 131–145; Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans / Gedimino laiškai / Ed., transl. and commented by S.C. Rowell. Vilnius, 2003. P. 1–3, № 3 (по копии 1, перевод на литовский язык); Жлутка А.А. Каранацыя Міндоўга і заснаванне першага біскупства ў дакументах ХІІІ ст. // Наша Вера. 2003. № 2 (24). № 2; Міндаў кароль Літовіі ў дакументах і сьведчаньнях / Уклад., падрыхт. да выд., пераклад А. А. Жлуткі. Менск, 2005. С. 52–53, № 2 (по копии 1, перевод на белорусский язык). Примечание: имя жены Миндовга Марты неоднократно называется в Ливонской рифмованной хронике: "...dem konige Myndowen / und Marthen siner vrowen" (Livländische Reimchronik mit Anmerkunden: Namenverzeichniss und Glossar / Hsgb. von L. Meyer. Paderborn, 1876. S. 82, Vers 3546 и др.). Латинский текст воспроизводится по публикациям С. К. Роуэлла и А. А. Жлутко. ...Carissimo in Christo filio ... illustri regi Luthawie... Multa cor nostrum est super eo iocunditate perfusum, quod Dei et Redemptoris nostri Ihesu Christi benignitas super te faciem suam illustrando tibi misericorditer inspiravit; quod te olim in tenebris positum cum numerosa multitudine paganorum ad gloriam divini nominis regenerari fecit per unde gratiam baptismalis, personam, regnum et omnia bona tua iurisdictioni ac protectioni sedis apostolice totaliter submittendo. Quia vero per sollempnes ac speciales nuncios nobis humiliter supplicasti, ut te admittere in specialem ﬁlium sancte Romane ecclesie ac paterna benevolentia prosequi deberemus, nos tuis iustis desideriis, que digna favore plenissimo reputamus, affectu benivolo annuentes, regnum Luthawie ac terras omnes, quas per divine virtutis auxilium iam eripuisti de inﬁdelium manibus, vel eripere poteris in futurum, in ius et beati Petri proprietateь suscipimus; et ea cum ... uxore, ﬁliis et familia tuis sub protectione ac devotione sedis apostolice permanere sancimus, districtius inhibentes, ne quis te in ﬁde ac defensione sedis apostolice persistentem super prefatis regno et terris temere impedire, seu molestare presumat. Nulli ergo etc. [omnino hominum liceat hanc paginam] nostre protectionis, constitutionis et inhibitionis etc. [infringere, vel ei ausu temerario contraire]. Si quis autem etc. [hoc attentare presumpserit, indignationem omnipotentis Dei ac beatorum Petri et Pauli apostolorum eius se noverit incursurum]. Datum Mediolani, XVI Kalendas Augusti, anno nono. О.Л. Fontes historiae Magni Ducatus Lithuaniae; starbel.by/dok/d264.htm, 2019.IV.26, 2019.VII.03.

Autorius:	Žygeivis [ 15 Geg 2024 20:43 ]
Pranešimo tema:	Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"
Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai (I tomas) Sudarė Norbertas Vėlius https://tautosmenta.lt/wp-content/uploa ... BRMS_1.pdf https://melc.lnb.lt/img/cms/E_leidiniai ... ltu_1t.pdf Vertė Leonas Valkūnas https://lt.wikipedia.org/wiki/Leonas_Va ... Bnas_(1914) Leonas Valkūnas (1914 m. vasario 23 d. Berniūnai, Naujamiesčio valsčius – 1990 m. balandžio 21 d.) – klasikinės filologijos tyrėjas, literatūrologas, vertėjas. 1933 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1938 m. – Vytauto Didžiojo universitetą (klasikinę filologiją). Nuo 1945 m. dėstė Vilniaus universitete, 1960–1976 m. Klasikinės filologijos katedros vedėjas; docentas (1969). Iš senosios graikų ir lotynų kalbų išvertė antikinės literatūros kūrinių; iš lotynų – kitų filologinių ir filosofinių darbų, taip pat reikšmingų Lietuvos istoriografijos veikalų (Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“, 1985; Alberto Kojalavičiaus‑Vijūko „Lietuvos istoriją“, 1989).

Puslapis 1 iš 1	Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/