Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

"Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Parašytas: 02 Geg 2021 16:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

"Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 423 p.

Turinys

Pratarmė Zigmantas Kiaupa 9

Description of sources by Darius Antanavičius Darius Baronas Artūras Dubonis 23

Lietuva stiprėja 45

Ištraukos iš Lietuvos kaimynų metraščių ir kronikų 93

Po Mindaugo 147

Eiliuotoji Livonijos kronika 193

Santrumpos ir literatūra 405

List of Maps 417

https://www.lituanistika.lt/content/3824

Download - https://zlibrary.to/dl/mindaugo-knyga-i ... -karaliu-0

423 Pages
release year 2005
file size 318.144 MB
language Lithuanian

Выдержки есть тут - [url]http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LC00/Mindaugo_lai%C5%A1kai_ir_dokumentai.LC0900.pdf[/url]

************************************************

Markas Eyn Lettowe

Laba diena, Kęstuti.

Ar turite knygą "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"?

Atsisiuntimui nuoroda:

https://pb1lib.org/book/5662333/75f8e8? ... ret=75f8e8

Yra galimybė atsisiųsti nemokamai - bent man pavyko. Nors kiekis kompiuterui ir nemažas.

Leidinyje lietuvių kalba skelbiami XIII–XV a. pradžios istorijos šaltiniai, kurie atskleidžia Lietuvos valstybės susidarymą, pirmojo jos valdovo veiklą ir tragišką likimą, asmenybę ir jos vertinimus iki XVII a. vidurio.

Pirmojoje dalyje pateikiami beveik visa su Mindaugo asmeniu ir veikla susijusi istorinė medžiaga: jo dokumentai, plačios kaimynų metraščių ir kronikų ištraukos.

Antrojoje dalyje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas visas „Eiliuotos Livonijos Kronikos“ tekstas – vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių.

Tikrai daug šaltinių. Įdomi diplomatinės kovos po Žalgirio mūšio dėl Žemaitijos su Ordinu medžiaga.

Nustebino, kai Ordino atstovai pateikė Mindaugo dovanojimų dokumentus, Vytauto ir Jogailos reakcija, kad tokio nežino. O jei ir buvo toks, tai jis tik savo valdos šeimininkas, o ne visos Lietuvos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Parašytas: 12 Geg 2021 21:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1832680 ... nt_mention

Markas Eyn Lettowe

Ištrauka iš knygos R. Petrausko straipsnyje: "UŽMIRŠTAS KARALIUS Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIV a. pabaigoje – XVI a."

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fed ... IC/content

1413 m. Jogailos ir Vytauto bylos su Vokiečių ordinu dėl Žemaitijos sienos metu lietuvių kunigaikščių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities.

Ordino atstovai pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo dokumentus, kuriais šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kai kurias kitas teritorijas. Turbūt iš anksto prognozuojant lietuvių reakciją, kartu buvo pristatytos ir popiežių patvirtinimo bulės.

Lenkų ir lietuvių pusė į Ordino pateiktus raštus atsakė sudėtingais išvedžiojimais, kurių esmę galima nusakyti maždaug taip: nėra tiksliai žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno. Net jei ir taip, tai jo įsipareigojimai lietuvių neliečia, nes „Lietuvos žemės tikrieji paveldėtojai visada buvo tik minėto pono karaliaus [Jogailos] ir Vytauto pirmtakai“, tuo tarpu Mindaugas, matyt, buvęs vienas iš smulkiųjų kunigaikščių (unus de principibus minoribus), su Ordino pagalba bandęs įsigalėti Lietuvoje (Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum, ed. 2, t. 2, Posnaniae, 1892, p. 297–298.).

Kiek vėliau, apie 1420 m., ginčui tarp Ordino ir Lenkijos bei Lietuvos pasiekus apogėjų, žymus lenkų politinis mąstytojas Paulius Vlodkovicas parašė traktatą, kuriame teoriškai pagrindė lenkų ir lietuviu poziciją.

Mindaugo donacinių dokumentų Ordinui problemą jis pakylėjo į kaip tik tuo metu populiarėjančių teorijų apie valstybės ir tautos suverenias teises lygmenį.

Mindaugo dovanojimų teisėtumą jis užginčijo teiginiu, kad valdovas nėra visų valstybės žemių ir teisių šeimininkas, o tik jos valdytojas (Rex non est dominus bonorum et iurium Regni, sed administrator).

Ir be tautos sutikimo (sine consensu populi) jis neturi teisės laisvai disponuoti karalystės žeme, kurią dera skirti nuo asmeninių karaliaus valdų.

Toliau, laisvai interpretuodamas, regis, paties Ordino tradiciją apie Mindaugo krikščionybės priėmimą svetimoje teritorijoje, Vlodkovicas šį veiksmą perkėlė į Livoniją, iškeldamas drąsią, niekuo neparemtą, bet gana tikėtinai skambančią hipotezę, kad lietuvių karalius svetimame krašte dovanoti žemes buvo tiesiog priverstas. (Pauliaus Vladkovico tekstas: Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum, ed. 1, t. 3, Posnaniae, 1856, p. 307–314.)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Parašytas: 18 Gru 2021 20:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Labai įdomus dokumentas, kurį mūsų istorikai ir politikai ignoruoja: jau įgyvendinto Lietuvos krikšto (karaliaus Mindaugo ir jo valdomos tautos) 1251 m. popiežiaus patvirtinimas

Popiežius Inocentas IV karaliui Mindaugui suteikia teisę valdyti tas žemes, kurias jis jau yra užkariavęs arba ateityje užkariaus atskalūnų ar netikinčiųjų teritorijose, nes jis su tauta yra krikštyti, o Lietuva (Lietuvos karalystė - regnum Luthawie) pakluso Šventajam Sostui

1251.VII. 17, Milanas

Multa cor nostrum est super eo iocunditate perfusum, quod Dei et Redemptoris nostri Ihesu Christi benignitas super te faciem suam illustrando tibi misericorditer inspiravit; quod te olim in tenebris positum cum numerosa multitudine paganorum ad gloriam divini nominis regenerari fecit per unde gratiam baptismalis, personam, regnum et omnia bona tua iurisdictioni aca protectioni sedis apostolice totaliter submittendo.

Quia vero per sollempnes ac [1] speciales nuncios nobis humiliter supplicasti, ut te admittere in specialem filium sancte Romane ecclesie ac paterna benevolentia prosequi deberemus, nos tuis iustis desideriis, que digna favore plenissimo reputamus, affectu benivolo annuentes, regnum Luthawie ac terras omnes, quas per divine virtutis auxilium iam eripuisti de infidelium manibus, vel eripere poteris infuturumb[2], in ius et [3] beati Petri proprietate[3] suscipimus; et ea cum.. uxore, filiis et familia tuis sub protectione ac devotione sedis apostolice permanere sancimus, districtius inhibentes, nequis[4] te in fide ac defensione sedis apostolice persistentem super prefatis regno et terris temere impedire, seu molestare presumat.

Nulli ergo etc. e[omni—no hominum liceat hanc paginam]e nostre protectionis, constitutionis et inhibitionis etc. [5][infringere, vel ei ausu temerario contraire][5].

Si quis autem etc. [6][hoc attentare presumpserit, indignationem omnipotentis Dei ac beatorum Petri et Pauli apostolorum eius se noverit incursurum][6].

Datum Mediolani. XVI. kalendas Augusti, anno nono.

Komentarai

[1] b: et
[2] b: in futurum
[3] b: proprietatem beati Petri
[4] b: ne quis
[5] b: pilna formulė
[6] b: pilna formulė

1251.VII. 17, Milanas, ...[vertimas į lietuvių kalbą]

Čia prasideda devintaisiais pono popiežiaus Inocento IV[1] pontifikavimo metais išleistų dokumentų registras.

Brangiausiam Kristuje sūnui, šviesiajam Lietuvos karaliui [Mindaugui][2].

Mūsų širdį užplūdo didelis džiaugsmas dėl to, kad, pakreipus Jo veidą, Dievo ir Atpirkėjo mūsų Jėzaus Kristaus gerumas tave gailestingai apšvietė; kad Viešpaties vardo šlovės ir [savo] malonės dėka Jis tave, anksčiau paskendusį tamsybėse, privertė atgimti su didele daugybe pagonių krikšto vandens srovėje, [idant paskui] tu savo asmenį, karalystę ir visus turtus visiškai pavestumei Apaštalų Sosto pavaldumui bei globai.

O kadangi tu per oficialiuosius bei nepaprastus pasiuntinius mūsų nuolankiai maldavai, jog mums privalu tave priimti kaip nepaprastą Romos šventosios bažnyčios sūnų bei lydėti tave tėvišku palankumu, tai mes, su geranorišku jausmu pritardami tavo teisingiems troškimams, kuriuos laikome vertus didžiausio palankumo, Lietuvos karalystę ir visas žemes, kurias tu, dieviškos dorybės padedamas, jau išplėšei pagonims iš rankų arba dar ateityje išplėši, priimame palaimintojo Petro teisėn bei nuosavybėn[3] ir skelbiame, kad jos drauge su V tavo žmona[4], vaikais ir tavo kariauna palieka Apaštalų Sosto saugomos bei laiminamos, rūsčiau sudrausdami, jog niekas tau, liekančiam Apaštalų Sosto globoje bei apgynime, dėl anksčiau minėtų karalystės ir žemių nedrįstų nusižengti nei tavęs trikdyti, nei varginti.

Taigi apskritai nevalia niekam šio mūsų apsaugos, nustatymo bei draudimo rašto laužyti arba su nusižengiančia drąsa jam priešintis. O jeigu kas nors ryšis šitai pamėginti, tasai pažins Visagalio Dievo ir jo šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus rūstybę.

Duota Milane devintaisiais metais, šešioliktą dieną ligi rugpjūčio kalendų.

Komentarai

[1] Sinobaldo Fieschi iš Genujos (apie 1195—1254) — popiežius Inocentas IV (1243.VI.25—1254.XII.7).

Jis rūpinosi kryžiaus žygiais Pabaltijyje: žr. Hellmann M., ‘Die Päpste und Litauen’, La Cristianizzazione della Lituania, Attie Documenti, 2 (Vatikanas, 1989), 38—41. Rėmė Vokiečių ordiną: Winowski L., Innowiercy w poglądach uczorrych zachodniego chrześćijaństwa XIII—XIV wieku (Vroclavas—Varšuva—Gdanskas—Lodzė, 1985); Muldoon J., Popes, lawyers and infidels. The Church and the non—Christian world 1250—1550 (Liverpulis, 1979). Už popiežių teises kovojo su imperatoriumi Frydrichu II: Pacaut M., ‘L’autorité pontificale selon Innocent IV’, Le Moyen Age, 76 (1960), 85—119, Morris C., The papai monarchy. The western Church from 1050 to 1250 (Oksfordas, 1989), 483— 87, 545—549, 558—572.

[2] Dausprungo brolis Mindaugas 1251 m. priėmė Romos katalikų tikėjimą. Jo krikšto tėvas buvo Livonijos ordino magistras Andrius iš Štirlando.

1253 m. popiežiaus atstovas Mindaugą karūnavo: Colker M., ‘America rediscovered in the thirteenth century?’, Speculum 54 (1979), 712—726.

1261 m. krikščionių draugystės atsisakė: Gudavičius E., Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietua XIII amžiuje (Vilnius, 1989), 92—145, Stopka K., ‘Proby chrystianizacji Litwy w latach 1248—1263’, Acta Cracoviensia 19 (1987), 3—66; Mažeika R., ‘Bargaining for baptism: Lithuanian negotiations for conversion 1250—1358’, Religious conversion in the Middle Ages (Gainsville, 1997), 131—145. Žr. Gudavičius E. Mindaugas (Vilnius, 1998), 211—256.

[3] Tokiu būdu karaliai stengėsi netapti kito valdovo (ypač imperatoriaus) vasalais.

Lenkų kunigaikštis Mieškas I taip tvarkė savo krikšto reikalus 966 m. ir 992 metų Dagome iudex rašte. Kulmo žemė: Vetera Monumenta Poloniae et Lithuaniae gentiumque finitimarum historiam illustrantia [VMPL], sud. A. Theiner, I (Roma, 1860), Nr. 78, p. 38; Rusia: Liv—Esth—und Kurländisches Urkundenbuch [LU], I, sud. F. G. von Bunge (Ryga—Revelis, 1853, Aalenas, 1967), Nr. 345—346, p. 440—442.

Tokia sutartis neatitiko ir Inocento noro sumažinti imperatoriaus įtaką naujose misijose: Weiss A., Biskupstwa bezpośrednio zależne od stolicy apostolskiej w średniowiecznej Europie (Liublinas, 1992), 276—279, 301—311; Rygos arkivyskupas irgi tiesiogiai priklausė nuo Šventojo Sosto: ibid., 284—300.

Čia, kaip ir Gedimino politikoje, svarstant Lietuvos bažnyčios priklausomybę, lemtingesnis rodosi buvęs Rygos, o ne Lenkijos pavyzdys.

[4] Karalienė Morta minima: Livländische Reimchronik, red. L. Meyer (Padrbornas, 1876) [LR], eil. 3546, 3562, 6366, 6456, 6524, 6545. Du taškai („due punte”) žymi vietą, kur turėtų būti įrašytas vardas arba apskritai yra prie vardo dedamas pagarbos ženklas.

Rs.: RV, 22, f. 113, Nr. 1. Rubrika — Incipit Regestum noni anni domini
Innocentii pape .1111.. Carissimo in Christo filio.. illustri regi Luthawie.
Pub.: a. HRM, 82, p. 73—74; b. VMPL, 102, p. 49; c. MPV, III, 67, p. 36—37;
plg. VMPL, p. 101, 103—106.
Reg.: PU, I.1, Nr. 249, p. 181.

Šaltinis:
http://lt.litviny.net/uploads/2/5/4/5/2 ... aiskai.pdf

Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans
Gedimino laiškai
Tekstus, vertimus bei komentarus parengė S. C. ROWELL
(Lietuvos istorijos institutas)
Leidykla Vaga, Vilnius
2003

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Parašytas: 16 Rgs 2023 19:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

MINDAUGO KNYGA:
ISTORIJOS ŠALTINIAI APIE LIETUVOS KARALIŲ

[url]http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LC00/Mindaugo_lai%C5%A1kai_ir_dokumentai.LC0900.pdf[/url]

Dokumentai

8. Be vietos, 1253 m. [liepos mėn.] Lietuvos karaliaus Mindaugo privilegija Rygos miestiečiams ir
pirkliams vokiečiams dėl nekliudomo keliavimo per savo karalystės žemes

Versta iš: SLVA, №. 369. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius.

Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems, kurie pažvelgs į šį raštą, siunčia amžiną
sveikinimą. Karaliavimo šlovei ir karaliaus valdžios garbei labiausiai dera, kad virš nedorėlių galvų
visuomet kybotų pagrįstos bausmės kalavijas, idant nuolat būtų puoselėjama nepažeidžiama
ramybės ir taikos rimtis. Todėl dieną, kai garbingojo tėvo pono Henriko, Kulmo vyskupo, ranka ir
švenčiausiojo mūsų tėvo ir pono Inocento, vyriausiojo vyskupo, valdžios galia, patepti šventu
aliejumi, buvome pakelti Lietuvos karaliumi ir užsidėjome karaliaus karūną, brangiems savo Rygos
miestiečiams ir visiems pirkliams vokiečiams dovanojame pilną ir amžiną teisę atvykti, būti ir grįžti
per visus savo karalystės kraštus – tiek žeme, tiek vandenimis, – nemokant muito ir jokių mokesčių,
kad ir kokiu vardu vadintųsi. O jei kuriam nors iš jų mum priklausančiuose vandenyse kartais sudužtų
laivas, nusprendžiame ir norime, kad niekas jiems nedarytų kliūčių ir nieku būdu negrobtų prekių,
likusių ar laive, ar ant kranto, ir kad jie galėtų netrukdomi kaip tinkami jomis [t. y. prekėmis]
pasirūpinti. Todėl šią savo privilegiją skelbiame esant amžiną ir savo pačių ir savo įpėdinių tvirtai
saugosimą. O jei kas nors lengvabūdiškai mėgins ją pažeisti, pagrįstai tesibaimina deramos mūsų
keršto bausmės. Duota 1253 Viešpaties įsikūnijimo metais.

9. Lietuva, 1253 m. liepos mėn.

Lietuvos karalius Mindaugas už karinę pagalbą ir sąjungą dovanoja Livonijos ordinui pusę Raseinių, Laukuvos, Betygalos, Ariogalos, Dainavos žemių, taip pat kitų žemių

Versta iš: PUB-2, Nr. 39a. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius.

Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius ir t. t. Kadangi iš Dievo įkvėpimo malonės mūsų
mylimųjų Kristuje Vokiečių ordino Livonijoje magistro ir brolių patarimu iš pagonių tamsybių buvome
pašaukti į Jėzaus Kristaus Bažnyčios šviesą, ir atgimėme per krikšto vandens malonę, taip pat
švenčiausiasis tėvas ir mūsų viešpats popiežius Inocentas Ketvirtasis, mūsų asmenį, karalystę ir visas
valdas pavesdamas Apaštalų Sosto priklausomybei ir globai, savo valdžios galia liepė karūnuoti mus
visos Lietuvos ir visų žemių, kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšėme iš pagonių rankų arba
pajėgsime išplėšti ateityje, karaliumi, idant pagirtinai būtų galima baigti tai, kas mūsų buvo pradėta,
ir tvirta ranka sugebėtume atremti tuos, kurie priešinasi tikėjimui ir griauna mūsų karalystę,
pamatėme, kad mums būtina minėto magistro ir brolių pagalba, kurią ir jie patys, davę priesaiką,
tvirtai pažadėjo mums suteikti, kaip tai išsamiau numatyta šiuo reikalu surašytuose jų raštuose. Ir
nors [šio] ordino minėtų brolių karo tarnyba yra įkurta prieš tikėjimo ir Bažnyčios griovėjus, ir jie
patys yra pasiruošę suteikti savo pagalbą veikiau mums nei kitiems krikščionims, kad būtų atremti
tikėjimo priešai, be jokių [mūsų] įsipareigojimo saitų, kaip pakankamą atlygį sau matydami amžinąjį
gyvenimą, bet idant galėtų, teikdami mums pagalbą, veiksmingiau įvykdyti savo įsipareigojimą, kuris
mums šiose naujose aplinkybėse labai reikalingas, su savo paveldėtojų pritarimu suteikėme jų ordinui
žemiau išvardytas žemes, kurias laisvai ir nekliudomai valdytų per amžius, su sąlyga, kad minėti
broliai savo lėšomis asmeniškai sutelktais savo kariais, kalaviju, pagalba ir patarimu per amžius
palaikytų mus ir mūsų karalystės teisėtus įpėdinius prieš mūsų pačių ir tikėjimo priešus. Savo ruožtu
mes ir mūsų įpėdiniai taip pat įsipareigojame minėtiems broliams. O žemių vardai yra šie: pusė
Raseinių, pusė Laukuvos, pusė Betygalos, pusė Ariogalos, pusė Dainavos, visa Kuleinių [žemė], visa
Karšuva, visa Kražių [žemė], visa Nadruva, visa Weyze arba Weyse [Veisiejų? žemė], visa Vangių
[žemė]. Šio dalyko paliudijimui liepėme šį raštą sutvirtinti savo antspaudu. Sutariant šiuos dalykus
dalyvavo: ponas Kilimo vyskupas, minėtų brolių magistras Andrius ir jo broliai Andrius. Jonas,
taurininkas, Ziteras, stalininkas, ir Teodorikas Hazendorfas, iš dominikonų – brolis Sinderamas, iš
pranciškonų – brolis Adolfas ir jų konfratrai ir daug kitų asmenų. Duota Lietuvoje, mūsų dvare, 1253
Viešpaties metais, liepos mėnesį.

12. Be vietos, 1254 m. kovo 12 d.
Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas dėl Lietuvos vyskupo Kristijono aprūpinimo

Versta iš: SLVA, №. 387. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius.

Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems Kristaus tikintiesiems, kuriuos pasieks šis
raštas, siunčia sveikinimą Viešpatyje Jėzuje. Visiems jums pranešame, kad mes savo [paveldėtojų]
apgalvotu patarimu priėmėme garbingąjį tėvą poną Kristijoną, kuri išprašėme, kad būtų
konsekruotas mūsų karalystės vyskupu, ir pasiuntėme jį į jam skirtas valdas, taip pat kaip aprūpinimą
paskyrėme jam pusę Raseinių, pusę Betygalos, pusę Laukuvos [žemių]. Šio dalyko amžinam
atminimui liepėme sutvirtinti šį raštą mūsų antspaudu. Visa tai įvykdyta dalyvaujant ir pritariant mūsų
sūnums Rukliui ir Girstučiui, taip pat Parbui, mūsų pavaldiniui, 1254 Viešpaties metais, ketvirtą dieną
prieš kovo idas.

23. Be vietos, 1255 m. spalio mėn.
Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas Livonijos ordinui dėl Sėlos žemės dovanojimo

Versta iš: SLVA, Nr. 423. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius.

Mindaugas, Dievo malone pirmasis Lietuvos karalius, visiems Kristaus tikintiesiems, kuriuos pasieks
šis raštas, siunčia sveikinimą gyvojo Dievo sūnuje. Kadangi mūsų mylimi Kristuje Švč. Marijos
Vokiečių ordino Livonijoje magistras ir broliai savo atsidavusiu ir uoliu įtikinėjimu pašaukė mus iš
pagonių tamsybių, idant su kitais Kristaus tikinčiaisiais galėtume lengviau pažinti tiesos šviesą, taip
pat su jų parama Apaštalų Sosto valdytojas padėjo mums atgimti per krikšto vandens malonę ir savo
įprasto maloningumu liepė karūnuoti mus visos Lietuvos karaliumi, todėl nuolat uoliai galvodami, ką
turime daryti minėtos karalystės apsaugojimui ir gynimui, įžvalgiai pamatėme, kad mums yra labai
reikalinga ir pravartu Kristaus tikėjimui, idant minėtam Livonijos ordino magistrai ir broliams
suteiktume karališkų dovanojimų. Ir nors minėtų [brolių] labai naudingas Ordinas yra Viešpaties
sėkmingai įkurtas būti ypatinga Bažnyčios atrama, tam, kad jie galėtų mums veiksmingiau padėti ir
kad mes laisviau ir stipriau pajėgtume atremti savo karalystės užpuolėjus ir tikėjimo priešus, juoba
kad nė vienai pusei nereiks kovoti vien savo pajėgomis, su savo paveldėtojų pritarimu minėtam
Livonijos ordino magistrai ir broliams nutarėme skirti sėlių žemę būtent Meddene [Medėnų], Pelone
[Pelonos], Maleysine [Maleišių], Thovraxe [Tauragnų] sritis su jų priklausiniais, kurią valdytų laisvai ir
per amžius. Todėl šio dalyko amžinam atminimui liepėme šį raštą sutvirtinti mūsų antspaudo
apsauga. Duota 1255 Viešpaties metais, spalio mėnesį.

24. Be vietos, 1255 m. spalio mėn.
Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas popiežiui Aleksandrui IV dėl Sėlos žemių dovanojimo Livonijos
ordinui patvirtinimo

Versta iš: SLVA, Nr. 424. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius.

Švenčiausiajam tėvui ir Šventojo Romos Sosto valdytojui popiežiui Aleksandrui Mindaugas, Dievo
malone Lietuvos karalius, siunčia sūnišką paklusnumą ir tvirčiausią meilę Viešpatyje ir dievotus
palaimintų kojų bučinius. Kadangi mūsų mylimi Kristuje Švč. Marijos Vokiečių ordino Livonijoje
magistras (...) ir broliai savo atsidavusiu ir uoliu įtikinėjimu pašaukė mus iš pagonių tamsybių, idant
su kitais Kristaus tikinčiaisiais galėtume lengviau pažinti tiesos šviesą, taip pat su jų parama Apaštalų
Sosto valdytojas, jūsų pirmtakas šviesaus atminimo Inocentas IV, padėjo mums atgimti per krikšto
vandens malonę ir savo įprastu maloningumu liepė karūnuoti mus visos Lietuvos karaliumi, idant
mes ir mūsų įpėdiniai galėtų nekliudomi valdyti minėtą karalystę, pamatėme, kad mums yra labai
reikalinga ir pravartu krikščionių tikėjimui, idant kokiems nors asmenims suteiktume karališkų
dovanojimų. Todėl kadangi minėtas Livonijos ordino magistras ir brolija, tvirčiausi mūsų
pagalbininkai ir ištikimiausi gynėjai, yra pasirengę suteikti mums savo pagalbą, tam, kad jie galėtų
mums veiksmingiau padėti ir tai daryti nepristigtų išteklių, su savo paveldėtojų pritarimu minėtam
magistrui ir broliams suteikėme Sėlos žemę, būtent Meddene [Medėnų], Pelone [Pelonos], Maleysine
[Malaišių], Thovraxe [Tauragnų] sritis su jų priklausiniais, kurią valdytų per amžius. Todėl prašome
jūsų, idant paskelbdami galiojančiu minėtą išmintingą mūsų dovanojimą minėtam magistrui ir
broliams, teiktumėtės patvirtinti jį atviru popiežiaus raštu ir per šio rašto įteikėją perduotumėte jį
Vokiečių ordino Livonijoje magistrui ir broliams. Duota tūkstantis su šimtai penkiasdešimt penktais
Viešpaties metais, spalio mėnesį.

26. Be vietos, 1257 m., be mėn. ir dienos datos. Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas Livonijos ordinui dėl dalies Žemaitijos dovanojimo

Versta iš: PUB-2, Nr. 39b. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius

Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius, visiems, kurie pažvelgs į šį raštą, siunčia sveikinimą
Jėzaus Kristaus vardu. Kadangi iš Dievo įkvėpimo malonės mūsų mylimų Kristuje Vokiečių ordino
Livonijoje magistro ir brolių patarimu iš pagonių tamsybių buvome pašaukti į Jėzaus Kristaus
Bažnyčios šviesą ir atgimime per krikšto vandens malonę, taip pat švenčiausiasis tėvas ir mūsų
viešpats popiežius Inocentas Ketvirtasis, mūsų asmenį, karalystę ir visas valdas pavesdamas Apaštalų
Sosto priklausomybei ir globai, savo valdžios galia liepė karūnuoti mus visos Lietuvos ir visų žemių,
kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšėme iš pagonių rankų arba pajėgsime išplėšti ateityje,
karaliumi, idant pagirtinai būtų galima baigti tai, kas mūsų buvo pradėta, ir tvirta ranka sugebėtume
atremti tuos, kurie priešinasi tikėjimui ir griauna mūsų karalystę, pamatėme, kad mums būtina
minėto magistro ir brolių pagalba, kurią ir jie patys, davę priesaiką, tvirtai pažadėjo mums suteikti,
kaip tai išsamiau numatyta šiuo reikalu surašytuose jų raštuose. Ir nors [šio] ordino minėtų brolių
karo tarnyba yra įkurta prieš tikėjimo ir Bažnyčios griovėjus, ir jie patys be jokių [mūsų] įsipareigojimo
saitų yra pasiruošę suteikti savo pagalbą veikiau mums nei kitiems krikščionims, pakankamu atlygiu
sau laikydami amžinąjį gyvenimą, bet idant galėtų teikdami mums pagalbą veiksmingiau įvykdyti
savo įsipareigojimą, kuris mums šiose naujose aplinkybėse labai reikalingas, su savo paveldėtojų
pritarimu suteikėme jų ordinui žemiau išvardytas žemes, kurias su visais [ jų] priklausiniais laisvai
valdytų, su sąlyga, kad minėti broliai savo lėšomis asmeniškai ir sutelktais savo kariais kalaviju,
pagalba ir patarimu per amžius palaikytą mus ir mūsų karalystės teisėtus įpėdinius prieš mūsų pačių
ir tikėjimo priešus. Savo ruožtu mes ir mūsų įpėdiniai taip pat įsipareigojame minėtiems broliams. O
žemių vardai yra šie: pusė Raseinių, pusė Laukuvos, pusė Betygalos, pusė Ariogalos, pusė Dainavos,
pusė Panemunės, visa Kubinių [žemė], visa Karšuva, visa Kražių [žemė], visa Nadruva, visa Weyzze
[Veisiejų?]; visa Vangių [žemė]. todėl šio dalyko paliudijimui liepėme šį raštą sutvirtinti savo
antspaudo apsauga. Duota tūkstantis du šimtai penkiasdešimt septintais Viešpaties įsikūnijimo
metais.

Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 68–70, 72, 79–82.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: "Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių"

Parašytas: 03 Geg 2024 22:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Eilinį kartą susidūriau su Lietuvos istorijos originalių šaltinių paieškos problema.

Internete yra pateiktas štai šis dokumentas (1251 m. liepos 17 d. Popiežiaus Inocento IV raštas Mindaugui dėl jo paties ir jo valdomų žemių priėmimo Šv. Sosto globon) - bet tik lietuvių kalba.

O kur rasti internete pilną originalo tekstą - lotynų kalba?

Tuo labiau pakankamai aiškią originalaus dokumento foto?

**********************************************************

Milanas, 1251 m. liepos 17 d.

Popiežiaus Inocento IV raštas Mindaugui dėl jo paties ir jo valdomų žemių priėmimo Šv. Sosto globon

Versta iš: SLVA, Nr. 336. Iš lotynų kalbos vertė D. Antanavičius.

[Inocentas ir t. t.] brangiausiajam Kristuje sūnui (..), šviesiajam Lietuvos kunigaikščiui [, siunčia sveikinimą ir t. t.].

Didelis džiaugsmas užliejo mūsų širdį dėl to, kad Dievo ir mūsų Atpirkėjo Jėzaus Kristaus gerumas, apreikšdamas tau savo veidą, maloningai įkvėpė tave, kadais buvusį tamsybėse, su dideliu daugiu pagonių atgimti Dievo vardo šlovei per krikšto vandens malonę ir visiškai pavesti Apaštalų Sosto teisinei valdžiai ir globai savo asmenį, karalystę ir visus turtus.

Kadangi per didžiuosius ir atskirus pasiuntinius2 nuolankiai prašei mūsų, idant turėtumėme priimti tave tarp ypatingų Šventosios Romos Bažnyčios sūnų ir apgobti tėvišku geranoriškumu, palankiai pritardami tavo pagrįstiems prašymams, kuriuos laikome vertus ir kuo palankiausiai juos palaikome, Lietuvos kraštą ir visas žemes, kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšei iš pagonių rankų ar pajėgsi išplėšti ateityje, priimame Šv. Petro teisėn ir nuosavybėn ir patvirtiname, kad tai su (..), tavo žmona, sūnumis ir šeima atsiduria po Apaštalų Sosto globa ir dievota priežiūra.

Griežtai visiems draudžiame, ligi būsi ištikimas Apaštalų Sostui, mėginti lengvabūdiškai kliudyti ar trukdyti tau valdyti minėtą kraštą ir žemes3.

<…> Duota Milane, XVI dieną prieš rugpjūčio kalendas, devintais mūsų pontifikato metais.

(Mindaugo knyga, Vilnius, 2005)

Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 423 p.

*****************************************************

O štai kitoje knygoje (Chartularium Lithuaniae res gestas....) Mindaugas lietuviškame vertime šito dokumento jau įvardijamas ne kunigaikščiu, o karaliumi....

Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans
Gedimino laiškai
Tekstus, vertimus bei komentarus parengė S. C. ROWELL
(Lietuvos istorijos institutas)
Leidykla Vaga, Vilnius, 2003

Popiežius Inocentas IV karaliui Mindaugui suteikia teisę valdyti tas žemes, kurias jis jau yra užkariavęs arba ateityje užkariaus atskalūnų ar netikinčiųjų teritorijose, nes jis su tauta yra krikštyti, o Lietuva (Lietuvos karalystė - regnum Luthawie) pakluso Šventajam Sostui

1251.VII. 17, Milanas, ...[vertimas į lietuvių kalbą]

Čia prasideda devintaisiais pono popiežiaus Inocento IV[1] pontifikavimo metais išleistų dokumentų registras.

Brangiausiam Kristuje sūnui, šviesiajam Lietuvos karaliui [Mindaugui][2].

Mūsų širdį užplūdo didelis džiaugsmas dėl to, kad, pakreipus Jo veidą, Dievo ir Atpirkėjo mūsų Jėzaus Kristaus gerumas tave gailestingai apšvietė; kad Viešpaties vardo šlovės ir [savo] malonės dėka Jis tave, anksčiau paskendusį tamsybėse, privertė atgimti su didele daugybe pagonių krikšto vandens srovėje, [idant paskui] tu savo asmenį, karalystę ir visus turtus visiškai pavestumei Apaštalų Sosto pavaldumui bei globai.

O kadangi tu per oficialiuosius bei nepaprastus pasiuntinius mūsų nuolankiai maldavai, jog mums privalu tave priimti kaip nepaprastą Romos šventosios bažnyčios sūnų bei lydėti tave tėvišku palankumu, tai mes, su geranorišku jausmu pritardami tavo teisingiems troškimams, kuriuos laikome vertus didžiausio palankumo, Lietuvos karalystę ir visas žemes, kurias tu, dieviškos dorybės padedamas, jau išplėšei pagonims iš rankų arba dar ateityje išplėši, priimame palaimintojo Petro teisėn bei nuosavybėn[3] ir skelbiame, kad jos drauge su V tavo žmona[4], vaikais ir tavo kariauna palieka Apaštalų Sosto saugomos bei laiminamos, rūsčiau sudrausdami, jog niekas tau, liekančiam Apaštalų Sosto globoje bei apgynime, dėl anksčiau minėtų karalystės ir žemių nedrįstų nusižengti nei tavęs trikdyti, nei varginti.

Taigi apskritai nevalia niekam šio mūsų apsaugos, nustatymo bei draudimo rašto laužyti arba su nusižengiančia drąsa jam priešintis. O jeigu kas nors ryšis šitai pamėginti, tasai pažins Visagalio Dievo ir jo šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus rūstybę.

Duota Milane devintaisiais metais, šešioliktą dieną ligi rugpjūčio kalendų.

Komentarai

[1] Sinobaldo Fieschi iš Genujos (apie 1195—1254) — popiežius Inocentas IV (1243.VI.25—1254.XII.7).

Jis rūpinosi kryžiaus žygiais Pabaltijyje: žr. Hellmann M., ‘Die Päpste und Litauen’, La Cristianizzazione della Lituania, Attie Documenti, 2 (Vatikanas, 1989), 38—41. Rėmė Vokiečių ordiną: Winowski L., Innowiercy w poglądach uczorrych zachodniego chrześćijaństwa XIII—XIV wieku (Vroclavas—Varšuva—Gdanskas—Lodzė, 1985); Muldoon J., Popes, lawyers and infidels. The Church and the non—Christian world 1250—1550 (Liverpulis, 1979). Už popiežių teises kovojo su imperatoriumi Frydrichu II: Pacaut M., ‘L’autorité pontificale selon Innocent IV’, Le Moyen Age, 76 (1960), 85—119, Morris C., The papai monarchy. The western Church from 1050 to 1250 (Oksfordas, 1989), 483— 87, 545—549, 558—572.

[2] Dausprungo brolis Mindaugas 1251 m. priėmė Romos katalikų tikėjimą. Jo krikšto tėvas buvo Livonijos ordino magistras Andrius iš Štirlando.

1253 m. popiežiaus atstovas Mindaugą karūnavo: Colker M., ‘America rediscovered in the thirteenth century?’, Speculum 54 (1979), 712—726.

1261 m. krikščionių draugystės atsisakė: Gudavičius E., Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietua XIII amžiuje (Vilnius, 1989), 92—145, Stopka K., ‘Proby chrystianizacji Litwy w latach 1248—1263’, Acta Cracoviensia 19 (1987), 3—66; Mažeika R., ‘Bargaining for baptism: Lithuanian negotiations for conversion 1250—1358’, Religious conversion in the Middle Ages (Gainsville, 1997), 131—145. Žr. Gudavičius E. Mindaugas (Vilnius, 1998), 211—256.

[3] Tokiu būdu karaliai stengėsi netapti kito valdovo (ypač imperatoriaus) vasalais.

Lenkų kunigaikštis Mieškas I taip tvarkė savo krikšto reikalus 966 m. ir 992 metų Dagome iudex rašte. Kulmo žemė: Vetera Monumenta Poloniae et Lithuaniae gentiumque finitimarum historiam illustrantia [VMPL], sud. A. Theiner, I (Roma, 1860), Nr. 78, p. 38; Rusia: Liv—Esth—und Kurländisches Urkundenbuch [LU], I, sud. F. G. von Bunge (Ryga—Revelis, 1853, Aalenas, 1967), Nr. 345—346, p. 440—442.

Tokia sutartis neatitiko ir Inocento noro sumažinti imperatoriaus įtaką naujose misijose: Weiss A., Biskupstwa bezpośrednio zależne od stolicy apostolskiej w średniowiecznej Europie (Liublinas, 1992), 276—279, 301—311; Rygos arkivyskupas irgi tiesiogiai priklausė nuo Šventojo Sosto: ibid., 284—300.

Čia, kaip ir Gedimino politikoje, svarstant Lietuvos bažnyčios priklausomybę, lemtingesnis rodosi buvęs Rygos, o ne Lenkijos pavyzdys.

[4] Karalienė Morta minima: Livländische Reimchronik, red. L. Meyer (Padrbornas, 1876) [LR], eil. 3546, 3562, 6366, 6456, 6524, 6545. Du taškai („due punte”) žymi vietą, kur turėtų būti įrašytas vardas arba apskritai yra prie vardo dedamas pagarbos ženklas.

Rs.: RV, 22, f. 113, Nr. 1. Rubrika — Incipit Regestum noni anni domini
Innocentii pape .1111.. Carissimo in Christo filio.. illustri regi Luthawie.
Pub.: a. HRM, 82, p. 73—74; b. VMPL, 102, p. 49; c. MPV, III, 67, p. 36—37;
plg. VMPL, p. 101, 103—106.
Reg.: PU, I.1, Nr. 249, p. 181.

-----------------------------------------------

Tekstas lotynų kalba, bet nėra jo pradžios...

Multa cor nostrum est super eo iocunditate perfusum, quod Dei et Redemptoris nostri Ihesu Christi benignitas super te faciem suam illustrando tibi misericorditer inspiravit; quod te olim in tenebris positum cum numerosa multitudine paganorum ad gloriam divini nominis regenerari fecit per unde gratiam baptismalis, personam, regnum et omnia bona tua iurisdictioni aca protectioni sedis apostolice totaliter submittendo.

Quia vero per sollempnes ac [1] speciales nuncios nobis humiliter supplicasti, ut te admittere in specialem filium sancte Romane ecclesie ac paterna benevolentia prosequi deberemus, nos tuis iustis desideriis, que digna favore plenissimo reputamus, affectu benivolo annuentes, regnum Luthawie ac terras omnes, quas per divine virtutis auxilium iam eripuisti de infidelium manibus, vel eripere poteris infuturumb[2], in ius et [3] beati Petri proprietate[3] suscipimus; et ea cum.. uxore, filiis et familia tuis sub protectione ac devotione sedis apostolice permanere sancimus, districtius inhibentes, nequis[4] te in fide ac defensione sedis apostolice persistentem super prefatis regno et terris temere impedire, seu molestare presumat.

Nulli ergo etc. e[omni—no hominum liceat hanc paginam]e nostre protectionis, constitutionis et inhibitionis etc. [5][infringere, vel ei ausu temerario contraire][5].

Si quis autem etc. [6][hoc attentare presumpserit, indignationem omnipotentis Dei ac beatorum Petri et Pauli apostolorum eius se noverit incursurum][6].

Datum Mediolani. XVI. kalendas Augusti, anno nono.

Komentarai

[1] b: et
[2] b: in futurum
[3] b: proprietatem beati Petri
[4] b: ne quis
[5] b: pilna formulė
[6] b: pilna formulė

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: