Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Mindaugo susirašinėjimas su Vatikanu

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Mindaugo susirašinėjimas su Vatikanu

Parašytas: 24 Sau 2020 20:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Dar vienas Liudo Mažylio atradimas – laiškai iš Vatikano Lietuvai XIII amžiuje

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/l ... 56-1265612

Publikuota: 2020-01-24 10:58

Liudas Mažylis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kaip 15min jau rašė, europarlamentaras prof. Liudas Mažylis vėl buvo pasinėręs į paieškas.

2017-aisiais išgarsėjęs, kai Vokietijos archyve rado dokumentą apie Lietuvos valstybės paskelbimą 1918 m. Vasario 16 d., dabar jis buvo susitelkęs į kitokias paieškas – žinių apie Lietuvą ieškojo Vatikano archyvuose. Ir rado. Tiesa, kaip pats sako, šįkart tai nėra „nematytas negirdėtas“ atradimas.

Intrigą atskleidė

Prieš kelias dienas, kai kalbėjome su profesoriumi, jis sakė kol kas norįs išlaikyti intrigą. Tačiau penktadienį jau juokėsi laukęs skambučio ir mielai pasidalinsiąs savo naujuoju atradimu.

„Tiek, kiek man šiandien žinoma, ką aš ten suradau ir kas ten yra, galiu pasidalinti jau. Intriga išsisėmė – aš keliavau į Vatikaną, Vatikano apaštališkąjį archyvą ir man buvo parūpę XIII a. dokumentai. Tai yra Lietuvos valstybės kūrimosi pradžia, Lietuvos vardo paminėjimas, karaliaus Mindaugo raštai, popiežiaus Inocento IV laiškai dėl Mindaugo krikšto ir karūnacijos. Tie dokumentai iš tikrųjų buvo istorikams žinomi, nemanau, kad aš būčiau atradęs kokį nors nematytą negirdėtą dokumentą, bet man tai buvo asmeniškai svarbu“, – 15min pasakojo L.Mažylis.

Profesoriaus teigimu, jam per gana trumpą laiką pavyko susigaudyti sudėtingoje šio archyvo sistemoje, perprasti lotyniškuosius rašmenis, suvokti, kaip skaičiuojamos epochos, kaip vėlesniais laikais tie laiškai atsiranda ir susisteminami.

„Visa tai man pavyko per labai trumpą, netikėtai trumpą laiką išsiaiškinti. Ir tokiu būdu pagal bendrą tvarką aš sau, asmeniniam naudojimui dabar užsisakiau spalvotas šių dokumentų kopijas. Per 20 dienų ar mėnesį aš jas gausiu“, – sakė L.Mažylis.

Kopijuoti ar rodyti negalės

Archyvo taisyklės yra labai griežtos, todėl šios kopijos yra skirtos tik asmeniniam naudojimui – profesorius negalės jų kopijuoti, jomis dalintis su kolegomis, rodyti per paskaitas ar pan.

„Kai jau gausiu tuos raštus, aiškinsiuosi, kuri dalis jų kopijų yra Lietuvoje. Aš manau, kad kai kurių šių laiškų kopijos yra Lietuvos muziejuose, kiek man žinoma. Bet tam tikros dalies, aš įtariu, Lietuvos muziejuose nėra.

Viskas, ką aš turiu, tai yra pieštuku persirašyti tam tikri tekstai savo paties naudojimui. Mano strategija yra tokia, kad po kokio mėnesio aš susitiksiu su muziejininkais ir tiesiog pasikalbėsiu, kuriam iš tų muziejų galbūt tų dokumentų trūksta ir toliau mes tarsimės, kaip tas kopijas parsigabenti į Lietuvą, jeigu jiems bus įdomu, jie norės.

Mano toks principas, kad artefaktai, kaip juos vadina istorikai, yra labai svarbu, jie turi būti, turi būti matomi, prieinami visuomenei“, – kalbėjo L.Mažylis.

Apie 10 laiškų

Šių laiškų esama apie dešimt, jie yra trumpi.

„Man kaip ne istorikui buvo ir tam tikra naujiena ar siurprizas, kad tai labai trumpi tekstai. Ir juose apie Lietuvos valstybę, karaliaus Mindaugo asmenybę yra gal koks šimtas eilučių senąja įmantria lotynų kalba. Istorikų jau yra išnagrinėta, stambių studijų parašyta iš tų labai kuklių įrašų, kurie yra ten“, – pasakojo profesorius.

Liudas Mažylis
Žygimanto Gedvilos 15min nuotr.

Paklaustas, kas jam pačiam įstrigo tuose trumpuose tekstuose, L.Mažylis minėjo skirtingą Lietuvos vardo užrašymą, nes mūsų šalies pavadinimo vartojimas dar nebuvo nusistovėjęs, įdomus buvo ir pats procesas, kurį jau ir istorikai yra aprašę, kaip krikštytas Mindaugas su daugeliu lietuvių, jo karūnavimas.

„(…) Tas jausmas, kad Lietuva, jos minėjimas atsiranda to meto kultūringos Europos kontekste, daro labai didelį įspūdį. Mes matome dar ir pavadinimo nenusistovėjimą, aplinkinių krikščioniškų valstybių kontekstą – Ryga, Saremo sala, Danielius, kaip ten rašoma, rutėnų, Vakarų Ukrainos, monarchas. Šitame kontekste atsiranda ir Lietuva. Patikėkite, emociškai labai pozityviai nuteikia“, – su neslepiamu jauduliu apie naują savo atradimą kalbėjo L.Mažylis.

Bendra dvasia – europėjimas, kitaip tariant, Lietuva tampa tuometinės, krikščioniškosios Europos dalimi. Jo įsitikinimu, ir to meto Vatikanui, ir visai Vakarų Europai buvo svarbu Lietuvos įsiliejimas – aplinkui tautos jau buvo krikščioniškos, o Lietuvą siejo sudėtingi santykiai su kryžiuočių ordinu, karai, Lietuvos įsiliejimas į to meto Europą vyko ir per išorinius, ir per vidaus karus.

„Bet Lietuva atsiranda akiratyje, ji priimama kaip lygiavertė – tai tikrai svarbu“, – sakė profesorius.

Vis dėlto labiau gilintis į XIII a. Lietuvos istoriją L.Mažylis teigė neketinąs, nes jis nėra istorikas, tie dalykai jam įdomūs tik kaip tyrinėtojui.

Klausiamas, kokį tolimesnį paieškų tikslą jis turi, L.Mažylis juokėsi, kad reikia palikti vietos intrigai.

Esą jis nemažai domėjosi ne tik karaliumi Mindaugu ir jo krikštu, bet ir Mindaugu II, tai yra Vilhelmu Urachu, o tai jau Lietuvos Taryba ir 1918-ieji.

„Dabar aš turiu du tokius atskaitos taškus – karalius Mindaugas Pirmasis ir karalius Mindaugas Antrasis. O tarp Mindaugo I ir Mindaugo II buvo dar labai daug istorinių paslapčių“, – toliau intriguoja profesorius.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugo susirašinėjimas su Vatikanu

Parašytas: 26 Sau 2020 00:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Fontes historiae Magni Ducatus Lithuaniae
X–XIII вв. | XIV в. | XV в.

http://starbel.by/dok/d264.htm

[1251.VII.17], Datum Mediolani, XVI Kalendas Augusti, anno nono. Милан. Папа Иннокентий IV по просьбе послов короля Литвы принимает под покровительство святого Петра его самого, а также его жену [Марту], сыновей, семью, все королевство Литвы и все земли, которые он отобрал и в будущем отберет у неверных.

Оригинал: неизвестен.
Копия 1: Тайный архив в Ватикане. Reg. Vat. Vol. 22, d. 113, ep. 1.

Основные публикации и литература:

Акты исторические, относящиеся к России, извлеченные из иностранных архивов и библиотек А.И. Тургеневым. Т. 1. Выписки из Ватиканского тайного архива и из других римских библиотек и архивов с 1075 по 1584 год. СПб., 1841. С. 73–74, № LXXXII;

Vetera monumenta Poloniae et Lithuaniae / Ed. A. Theiner. T. 1. 1217–1409. Romae, 1860. P. 49, № 102;

Daniłowicz I. Skarbiec diplomatów papiezkich, cesarskich, krolewskich, książęcych. T. 1. Wilno, 1860. S. 79, № 121 (с датой: 1252);

Monumenta Poloniae Vaticana. T. 3. Analecta Vaticana. 1202–1366 / Wyd. J. Ptaśnik. Kraków, 1914. P. 36–37, № 67;

Stopka K. Próby chrystianizacji Litwy w latach 1248–1263 // Analecta Cracoviensia. 1987. Nr. XIX. P. 3–68;

Mažeika R. Bargaining for baptism: Lithuanian negotiations for conversion, 1250–1358 // Varieties of religious conversion in the Middle Ages. Gainesville, Fla. [u. a.], 1997. P. 131–145;

Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans / Gedimino laiškai / Ed., transl. and commented by S.C. Rowell. Vilnius, 2003. P. 1–3, № 3 (по копии 1, перевод на литовский язык);

Жлутка А.А. Каранацыя Міндоўга і заснаванне першага біскупства ў дакументах ХІІІ ст. // Наша Вера. 2003. № 2 (24). № 2;

Міндаў кароль Літовіі ў дакументах і сьведчаньнях / Уклад., падрыхт. да выд., пераклад А. А. Жлуткі. Менск, 2005. С. 52–53, № 2 (по копии 1, перевод на белорусский язык).

Примечание: имя жены Миндовга Марты неоднократно называется в Ливонской рифмованной хронике: "...dem konige Myndowen / und Marthen siner vrowen" (Livländische Reimchronik mit Anmerkunden: Namenverzeichniss und Glossar / Hsgb. von L. Meyer. Paderborn, 1876. S. 82, Vers 3546 и др.).

Латинский текст воспроизводится по публикациям С. К. Роуэлла и А. А. Жлутко.

...Carissimo in Christo filio ... illustri regi Luthawie...

Multa cor nostrum est super eo iocunditate perfusum, quod Dei et Redemptoris nostri Ihesu Christi benignitas super te faciem suam illustrando tibi misericorditer inspiravit; quod te olim in tenebris positum cum numerosa multitudine paganorum ad gloriam divini nominis regenerari fecit per unde gratiam baptismalis, personam, regnum et omnia bona tua iurisdictioni ac protectioni sedis apostolice totaliter submittendo. Quia vero per sollempnes ac speciales nuncios nobis humiliter supplicasti, ut te admittere in specialem ﬁlium sancte Romane ecclesie ac paterna benevolentia prosequi deberemus, nos tuis iustis desideriis, que digna favore plenissimo reputamus, affectu benivolo annuentes, regnum Luthawie ac terras omnes, quas per divine virtutis auxilium iam eripuisti de inﬁdelium manibus, vel eripere poteris in futurum, in ius et beati Petri proprietateь suscipimus; et ea cum ... uxore, ﬁliis et familia tuis sub protectione ac devotione sedis apostolice permanere sancimus, districtius inhibentes, ne quis te in ﬁde ac defensione sedis apostolice persistentem super prefatis regno et terris temere impedire, seu molestare presumat.

Nulli ergo etc. [omnino hominum liceat hanc paginam] nostre protectionis, constitutionis et inhibitionis etc. [infringere, vel ei ausu temerario contraire]. Si quis autem etc. [hoc attentare presumpserit, indignationem omnipotentis Dei ac beatorum Petri et Pauli apostolorum eius se noverit incursurum].

Datum Mediolani, XVI Kalendas Augusti, anno nono.

О.Л. Fontes historiae Magni Ducatus Lithuaniae; starbel.by/dok/d264.htm, 2019.IV.26, 2019.VII.03.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugo susirašinėjimas su Vatikanu

Parašytas: 04 Lap 2022 19:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos vyskupai Vitas ir Kristijonas Mindaugo valdymo metais

Вит (?–1269) – доминиканец, посвящен в епископы Литовской римско-католической епархии в 1253 г.

1251 m. popiežius Inocentas IV sutiko, kad būtų įkurta atskira Lietuvos vyskupija, o jos pirmuoju vyskupu būtų paskirtas Mindaugą tikėjimo tiesų mokęs kunigas Kristijonas. Jis buvo Vokiečių ordino narys. Dėl įvairių peripetijų Kristijonas vyskupo šventimus gavo tik 1253 m.[4]

Vitas (lot. Vitus, lenk. Wit) vienas pirmųjų Lietuvos vyskupų. Lenkijos vienuolis dominikonas. Mindaugas jam vyskupiją paskyrė Pietų Lietuvoje, Veisiejų srityje (jotvingių žemėje), kur apie 1253 jau veikė lenkų misionieriai. Vyskupu įšventintas Gniezno arkivyskupo Fulko (Pełkos), konsekruotas 1253 popiežiaus Inocento IV. Jo paskyrimas Lietuvos vyskupu atspindi Lenkijos kilmingųjų varžybas su Livonijos ordinu dėl politinės įtakos Lietuvoje.

Tačiau šio vyskupo visos Lietuvos vyskupu nepripažino karalius Mindaugas ir Lietuvos gyventojai, jo veikla Lietuvoje nežinoma. 1254 m. Vitas parašė popiežiui Inocentui IV apie apgailėtinas krikščionių gyvenimo sąlygas Lietuvoje. 1255 m. kovo 1 d. Popiežius Aleksandras IV patenkino Vito prašymą[6] ir Vitą dėl nepakeliamų sąlygų atleido nuo pareigos reziduoti savo vyskupijos ribose Lietuvoje.[7]

1253 m. arba 1254 m. kunigas krikščionis Kristijonas, Livonijos ordino narys, buvo paskirtas Lietuvos vyskupu ir karaliaus Mindaugo pripažintas, suteikiant žemes Žemaitijoje.[5]

Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Jis pats vyskupu pasirinko jį krikštijusį kunigą Kristijoną, kurį 1253 m. birželio 24 d. jau buvo pašventinęs popiežiaus įgaliotas Rygos arkivyskupas Albertas.

1254 m. kovo 12 d. Mindaugas Lietuvos vyskupui dovanojo po pusę Betygalos, Laukuvos ir Raseinių žemių. Spėjama, kad vyskupijos centru galėjęs būti Vilnius, o Vilniaus katedros požemiuose rastos taip vadinamojo Kvadratinio pastato liekanos yra šios vyskupijos katedros likučiai. Tuometinė Lietuvos vyskupija buvo tiesiogiai priklausoma nuo Romos.

Nors Gniezno arkivyskupas 1253 m. konsekravo Lietuvos vyskupu vienuolį domininkoną Vitą, kaip pretenziją valdyti naujai sukurtą Lietuvos vyskupiją, tačiau apie Vito veiklą Lietuvoje duomenų neturima.

Kai kurių autorių teigimu, Vitas turėjęs valdyti kitą, antrąją Lietuvos vyskupiją, pietinėje Lietuvos karalystės dalyje.

Po Mindaugo nužudymo 1263 m. Lietuvoje laimėjo pagonybė. Vyskupas Kristijonas pasitraukė iš Lietuvos.

Plačiau:

Vitas (vyskupas)
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vitas_(vyskupas)

Vitas
https://www.vle.lt/straipsnis/vitas/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: