Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Senieji Lietuvos valdovai

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Senieji Lietuvos valdovai

Parašytas: 26 Bir 2019 22:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Senieji Lietuvos valdovai

Šiuo metu žinomi istoriniai šaltiniai, deja, neužfiksavo Lietuvos valdovų vardų 10-11 amžiuose.

Brunono nužudymo istorijoje 1009 m. minimi kunigaikštis Netimeras (šaltiniuose rašoma Nethimer) ir jo brolis Zebedenas (rašoma Zebeden, Zebedem).

Kartu labai aiškiai pasakyta, kad tai įvyko Rusios ir Lietuvos pasienyje (kitame variante Prūsos ir Lietuvos pasienyje).

Abiejų kunigaikščių vardai ne lietuviški, o prūsiški arba jotvingiški (kalbininkai mano, kad jotvingių ir prūsų tarmės praktiškai nesiskyrė tuo metu).

Taigi, šie abu broliai, matyt, buvo sritiniai kunigaikščiai, pavaldūs Lietuvai. Beje, vokiečiai tokius pakraščių sritinius kunigaikščius nuo seno vadino markgrafais.

Plačiau: Nr.1 (2009) > Zigmas Zinkevičius
BALTISTICA XLIV (1) 2009 148

Zigmas ZINKEVIČIUS
Vilniaus universitetas

Netimeras, Zebedenas ir kt.
http://www.baltistica.lt/index.php/balt ... /1304/1222

Žinutė apie Brunono likvidaciją Lietuvos ir Rusios pasienyje 1009 m., mano nuomone, gana aiškiai parodo, jog to meto aplinkinių valstybių žmonėms Lietuva jau egzistavo kaip valstybė, užimanti jau tada nemažus plotus - tame tarpe ir akivaizdžiai jotvingiškus (sprendžiant iš pateiktų vardų).

Apskritai, esu įsitikinęs, kad Lietuvos valstybė išgyveno keletą raidos etapų - analogiškai kaip ir kitos to meto ankstyvojo feodalizmo valstybės - frankų, Kijevo Rusios (variagų) ir kitos...

Tai yra valstybė buvo suvienyta (matyt dar 7-8 amžiuose - sprendžiant iš išlikusių padavimų bei to fakto, kad avarai, slavai, vėliau ir variagai bei Kijevo Rusia nepajėgė užimti Lietuvos (plačiąja prasme) žemes).

Tačiau maždaug 13 amžiaus pradžioje, po Lietuvos valdovų Dangeručio ir Stekšio žūčių 1213-1214 m., Lietuvos valstybę išsidalino valdovo palikuonys į sritines kunigaikštystes - lygiai tas pats anksčiau nutiko ir Kijevo Rusiai, ir dar kelioms Europos valstybėms.

Na o Mindaugas ir vėl valstybę centralizavo maždaug 1236 m. - nugalėjęs, išžudęs ar išvijęs savo giminaičius ir kitus konkurentus.

P.S. Įdomu, kas čia įteigė nesąmonę, jog karaliai gali būti tik katalikai, pašventinti popiežiaus? :)

Gal tada ir Britanijos, Olandijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos.... karaliai nėra jokie karaliai? :)

Jie gi ne katalikai.

Aš jau nekalbu apie imperatorius - mongolų, japonų, actekų, hetitų ir t.t.

Todėl reikia rašyti teisingai - Mindaugas buvo pirmas Lietuvos karalius - katalikas. Bet toli gražu ne pirmas Lietuvos karalius apskritai.

----------------------------------

Šaltiniai gana neaiškiai apibrėžia, kas kada valdė prieš Mindaugą.

Akivaizdu, kad kelias dešimtis metų, po Dangeručio žūties 1213 m. ir Stekšio žūties 1214 m., Lietuvoje vyko aršios tarpusavio kovos dėl valdžios tarp giminaičių.

Viena iš versijų maždaug tokia:

Prieš Mindaugą valdė Daujotas. Manoma, kad Daujotą, kaip ir jo brolį Viligailą, nužudė Mindaugas kovoje dėl krašto valdžios.

Prieš Daujotą valdė Mindaugo brolis Dausprungas.

Minimas Hipatijaus metraštyje, kaip vienas iš Lietuvos kunigaikščių, 1219 m. sudariusių taikos sutartį su Voluine. Ten sakoma, kad Mindaugas buvo Dausprungo brolis. Edvardo Gudavičiaus teigimu, metraštis rodo, kad Dausprungas buvo vienas iš penkių vyriausių Lietuvos kunigaikščių (kartu su Živinbudu, Daujotu, Mindaugu, Viligaila (Vilikaila)). Daugiau Dausprungo istoriniai šaltiniai nemini.

Gudavičiaus teigimu, „veikiausiai“ Dausprungas nebegyveno 1238 m. Jis taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad 1248 m. Mindaugas Tautvilą ir Gedvydą (Gedvilą) pasiuntęs kariauti, teigia jog Dausprungas nebuvo nužudytas Mindaugo.

Tautvila ir Gedvydas (Gedvilas) laikomi Dausprungo sūnumis, nes jie buvo Mindaugo brolėnai, o kitų Mindaugo brolių šaltiniai nemini.

Dausprungas ir Mindaugas siejami su Lietuvos žeme.

Gudavičiaus teigimu, „labai tikėtina“, kad Dausprungo ir Mindaugo tėvas buvo Dangerutis (Daugerutis) arba Stekšys (Stakys) (abu žuvo 1213-1214 m.).

Prieš Dausprungą, matyt, valdė Stekšys (Stakys). Pasak istoriko Tomo Baranausko, Stekšys (Stakys) galėjęs būti Daujoto ir Vilikailos (Viligailos) tėvu.

Neatmetama galimybė, kad Mindaugas ir Viligaila galėjo būti giminaičiai.

Stekšys (ar Stakys, taip pat Stejkint, Stekintas, Stegikintas, Stegutas - m. 1214 m.) – Lietuvos valdovas, užmuštas šalia Lielvardės 1214 m. žygio prieš Livoniją metu. Jis yra vienas iš ankstyviausių paminėtų Lietuvos valdovų. Jis pakeitė Dangerutį, užmuštą 1213 m. Po šitų dviejų mirčių, lietuvių reidai į Livonijos žemes suretėjo.

Dar yra minimas Živinbudas – XIII a. lietuvių kunigaikštis, valdęs žemes rytų Lietuvoje. Žinomas iš Ipatijaus metraščio, kur minimas pirmuoju tarp 5 vyresniųjų kunigaikščių, 1219 m. sudariusių taikos sutartį su Haliču-Voluine. Manoma, kad Živinbudas galėjęs būti svarbiu Mindaugo konkurentu dėl šalies valdovo sosto.

Prieš Stekšį valdė Mindaugo bei Dausprungo tėvas Dangerutis (Daugėrutis, Daugerutis, Daugirutis). Pirmą kartą minimas prie 1209 metų įvykių Henriko Latvio „Livonijos kronikoje“. Nors kituose šaltiniuose jo vardas neminimas, tačiau jis laikomas įtakingiausiu lietuvių kunigaikščiu iki Mindaugo. Mindaugo tėvą Eiliuotoji Livonijos kronika vadina könig gros - didžiu karaliumi. Jis nusižudė - ar buvo nužudytas - 1213 m. Ciesio pilyje, patekęs į nelaisvę.

Prieš Dangerutį valdė kažkoks "galingas valdovas", kurio karvedžiu buvo Žvelgaitis, žuvęs mūšyje su kalavijuočiais 1205 m.

Žvelgaitis (Svelgates) yra pirmasis žinomas lietuvių kunigaikštis, minimas patikimuose šaltiniuose. Apie jo žygį ir mirtį rašoma Henriko Latvio kronikoje. Joje Žvelgaitis vadinamas „turtingu ir galingu“, tačiau jis nebuvęs vyriausias kunigaikštis, o nežinomo Lietuvos valdovo armijos vadas.

Visų šių valdovų tarpusavio giminystė ne visada aiški - vis tik iš kronikų matyti, kad visi jie buvo tolimesni ar artimesni giminės.

Legendinėse kronikose 16 amžiuje yra minimas Rimgaudas (Ringaudas) galėjo būti jų visų bendru protėviu.

Ringaudas pirmąsyk minimas 1515 m. Lietuvos antrajame metraštyje (kaip Рингольд). Ten rašoma, kad jo tėvu buvęs Algimantas (taip pat istoriškai nepatvirtintas).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Senieji Lietuvos valdovai

Parašytas: 27 Bir 2019 15:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Dana Rupp

Pirmieji dabartinėse mūsų žemėse KARALIAI buvo LOKERAS ir DORNAS 　:-)

"Kuršių karalius Lokeras, minimas Sakso Gramatiko 9 amžiaus viduryje. Jis įveikė užpuolusius vikingus ir į nelaisvę paėmė jų vadą Hadingą, kuris išgėręs stebuklingo gėrimo pamatė pabėgimo viziją. Rimberto kronika „Vita Ansgari“ mini danų invaziją apie 853 m. Sumušus danus, sėkmingą žygį atliko švedų karalius Olafas, užėmęs Grobino ir Apuolės pilis.

Saksas Gramatikas išskiria danų karaliaus Gramo (Gormo Senojo) sūnaus Hadingo (Hastingo), pagarsėjusio pergalėmis visoje Europoje, žygį į Lokero valdomą Kuršą (Lokero, Curetum tyranno). Anglų karaliaus Alfredo Didžiojo amžininkas 9 a. antroje pusėje siaubęs Angliją bei Frankų valstybę, buvo sumuštas kuršių ir net atsidūręs jų nelaisvėje. Toks pat likimas ištiko ir kitą garsų vikingą Egilį, kai šis, nepatenkintas prekyba su kuršiais, pabandė plėšikauti jų krašte. „Egilio sagoje“ smulkiai aprašomi kuršių kariniai įtvirtinimai, atitinkantys Imbarės ir Apuolės piliakalniuose rastas gynybinių įtvirtinimų liekanas.

Kuršių karalius Dorno (Curetum rex Dorno), minimas Sakso Gramatiko aprašant maždaug 866-894 m. įvykius. Įsiveržus Frodžiui, jis sunaikino savo kraštą ir užsidarė pilyje ant kalvos (Gruobinos ar Apuolės), tačiau pralaimėjo.

Hadingo sūnus Frodis sunkioje kovoje įveikė karaliaus (rex) Dorno vadovaujamus kuršius. Petras Olau, vardindamas Frodžio pergales, ypač pabrėžė pergalę prieš kuršius: „... ir net kuršių karalystę nugalėjo“ (hic etiam Regum Curetum vicit). O prisiminus hipotezę, kad garsiąją Sigtuną sugriovė estai, karelai, rusai (rutheni) ir kuršiai, galima numanyti, kaip pastarieji aktyviai veikė 9-11 a. O skandinavai bandė užvaldyti Nemuno ir Daugavos arterijas, vedančias į krašto gilumą. Čia ypač varžėsi švedai ir danai, o norvegai retai pasirodydavo..."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: