Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Voruta, Kernavė, Vilnius

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Voruta, Kernavė, Vilnius

Parašytas: 16 Kov 2016 19:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27112
Miestas: Ignalina

Artūras Dubonis. LDK istorija: Voruta

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/is ... 582-355044

Autorius: Artūras Dubonis

15min.lt > Aktualu > Istorija
Publikuota: 2013 liepos 20d. 20:42
Šaltinis: LDKistorija.lt

„O Tauvilas atbėgo į Žemaitiją pas savo dėdę Vykintą, paėmė jotvingius ir žemaičius, ir Danieliaus pagalbą, kurią jam seniau buvo davęs, [ir] išžygiavo prieš Mindaugą. Mindaugas sutelkė savo [karius] ir nusprendė nesikauti atvirame mūšyje, bet įžengė į pilį vardu Voruta.“ (Vertė Darius Baronas).

Gal tuo sunku tikėti, bet vos vieną kartą trumpai Haličo-Voluinės metraštyje paminėta Vorutos pilis (XIII a. vid.) XIX–XX a. sukėlė ilgalaikę jos vietos paieškų karštligę: valdovas privalo turėti savo svarbiausią pilį, o valstybė – sostinę. Tai buvo XIX a. populiarus sostinės problemos formulavimas, anachroniškai padiktuotas gyvenamo laiko.

Pirmąja Lietuvos sostine pavadintos Vorutos ieškota Lietuvoje, Žemaitijoje ir Baltarusijoje, nepraleistas nė vienas bent kiek reikšmingesnis miestas, piliakalnis ar panašaus pavadinimo vietovė.

Šiuo metu galima suskaičiuoti bent penkiolika silpniau ar stipriau pagrįstų galimų Vorutos buvimviečių. Kai kurios egzotiškos, pvz., Kareličiai Baltarusijoje ar Medvėgalis ir Varniai Žemaitijoje.

Sostinės paieškos

Labiausiai pagrįstose hipotezėse Voruta laikomi Vilnius, Šeimyniškėlių piliakalnis prie Anykščių arba Kernavė.Visos hipotezės turi silpnybių.

Vilnius ėmė augti tik XIII a. II pusėje ir galinga pilimi–sostine tapo XIV a. pradžioje. Šeimyniškėliai gal net stipresnis konkurentas Vilniui, nes šalia jų buvo didelis laukas, kuris Haličo-Voluinės metraštyje minimas kaip karinių susirėmimų vieta.

Kita vertus, ne vienas Lietuvos piliakalnis stovėjo tarp laukų. Kernavės atveju neaišku, kodėl ji, XIII a. minima maždaug 28 metais vėliau nei Voruta, taip staigiai pakeitė pavadinimą. Gal kai kurios hipotezės ir priartėja prie teisingo sprendimo, tačiau atsižvelgiant į Mindaugo mobilų administravimą, Vorutos klausimu tesužinome vieną iš daugelio jo pilių, kuriose galėjo saugiai gintis nuo priešų, pavadinimų. Pilis tada dar neatliko sostinės funkcijos.

Istoriškai dėsninga, kad ankstyvajame valstybės kūrimosi laikotarpyje, kai krašto valdžia tik tvirtino savo pozicijas, o didesni XIII a. II p. politiniai sukrėtimai baigdavosi radikaliu valdančiųjų giminių pasikeitimu, valstybės administracinis centras (sostinė) egzistavo kaip dėl įvairiausių ir netikėčiausių priežasčių monarcho dažniau aplankoma pilis, tvirtovė, gyvenvietė.

Dėl ankstyvosios Lietuvos valstybės sandaros netobulumo karaliaus Mindaugo pamėgta sostapilio vieta ir vardas neatsispaudė žemės paviršiuje arba istorijos šaltinių puslapiuose.

Mindaugas buvo tipiškas keliaujantis ankstyvosios monarchijos valdovas, valdęs vien asmeniniais ir gimininiais ryšiais. Šios rūšies valdžiai būtinai reikėjo judėti per pavaldžias teritorijas, po jose esančias arba steigiamas valdovo pilis, kiemus, gyvenvietes, kurios tik ateityje stipriau sujungs kraštą į iš sostinės administruojamą visumą.

Mindaugo (kaip ir jo tėvo bei visos giminės) pirminis politinės ir ūkinės atramos tinklas buvo sunertas Pietų Lietuvoje, tarp Neries ir Nemuno aukštupio.

Kaimynystė su etniškai mišriomis pasienio teritorijomis, kuriose dominavo rusų įkurti ir gyvenami ūkio bei prekybos centrai (Naugardukas, Gardinas, Slanimas, Valkavyskas), lėmė ankstyvą jų patekimą Lietuvos valdžion, o istorinė literatūra nuo XVI a. sukūrė nepagrįstą mitą apie pirmąją Lietuvos sostinę Naugarduke.

Šiuo metu tik baltarusių istoriografija dar nenori pripažinti, kad nelietuviškas valstybės centras negalėjo stovėti valdovui nesaugiame pakraštyje, dėl kurio užvaldymo beveik visą XIII a. buvo kariauta su stipriais Pinsko, Haličo ir Voluinės kunigaikščiais.

Lietuviškieji valstybingumo centrai atsirado ne ankstyviausiuose rusiškuose lietuvių aneksuose, bet etninėje Lietuvoje.

Vilniaus atsiradimas

Pirmoji patikimai paliudyta Lietuvos monarcho rezidencija buvo Traidenio Kernavė. Bet tik Vilnius tapo tikra valstybės sostine, anot Gedimino laiškų, jo karališku miestu.

XIII amžiaus viduryje Gedimino kalne stovėjo nedidelė įtvirtinta gyvenvietė. Traidenis šalia įkūrė naują papėdės gyvenvietę: 1271 m. šiaurinėje Gedimino kalno pašlaitėje, apaugusioje lapuočių mišku, pradėti statyti nedideli mediniai namai.

Po kelerių metų namai buvo perstatyti, pietvakarinėje kalno papėdėje įsteigtas gamybinės veiklos židinukas (metalurgija, medžio anglies, dervos ir terpentino gamyba) – XIV a. antrajame dešimtmetyje jis bus iškeltas kitur.

Vytenio ir Gedimino dėdės bei tėvo, Butigeidžio ir Butvydo (Pukuvero) laikais (apie 1285–1295) buvo vykdomi milžiniški statybos ir plėtros darbai. Pilies kalne apie 1297 m. baigta didžiojo kunigaikščio rezidencijos, Aukštutinės pilies, statyba.

Kalno papėdėje toliau plėtojosi gyvenvietė, kurios tankus užstatymas, gyvenamų namų vietų stabilumas ir periodiškai atnaujinamos medžio dangos gatvės leidžia kalbėti apie tikro pagoniško miesto atsiradimą.

Kartu buvo apgyvendinamas Kreivasis (Plikasis, Trijų Kryžių) kalnas. Šalia Vilnios brastos, Polocko ir Medininkų–Rūdninkų maršrutų sankirtos rajone, buvo įkurdinta stačiatikių bendruomenė, kuri pavirto Rusų miestu (Civitas Ruthaenica).

Pilies kalno pietvakarių papėdėje, buvusios gamybinės veiklos vietoje, buvo apgyvendinta katalikiška rygiečių amatininkų ir pirklių kolonija, kurios ganytojais pakviesti pranciškonai. Jiems apie 1321 m. čia pastatyta nedidelė mūrinė bažnyčia, literatūroje klaidingai vadinama karaliaus Mindaugo katedra.

XIV amžiaus viduryje Pilies kalno papėdėje buvo pastatyta mūrinė, miestą juosianti gynybinė siena su bokštais, iškasta nauja (dabartinė) Vilnios vaga, pasausinusi šlapią upės žiočių slėnį. Vėliau mūriniai įtvirtinimai buvo įrengti Aukštutinėje pilyje.

Didieji kunigaikščiai (o gal krikščionių misionieriai) vėlesnėje Žemutinės pilies teritorijoje jau turėjo pasistatę vieną kitą 80 m2 dydžio gyvenamą mūrinį pastatą – atrasti du, bet galėjo būti ir daugiau.

Iš pradžių nedidelis valdovo kiemas ir įkurta valdovo rezidencija piliakalnyje, išsibarsčiusios pagonių lietuvių gyvenvietės, vokiška katalikų ir rusėniška stačiatikių kolonija vos per 30–50 metų pavirto didžiojo kunigaikščio valdžios centru, įtakinga, sparčiai garsėjančia Rytų ir Vidurio Europoje sostine – Vilniumi.

LDKistorija.lt

*******************************************************************

Aivaras LileikaЖ

Vilnius - Trečioji Lietuvos sostinė;
Kernavė - antroji (pagal kai kurios šaltinius pirmoji);
Trakai - tik viena iš svarbiausių valdovų apsistojimo (residentia) pilių.

Gal kas atspės kur buvo pirmoji (iki Kernavės) Lietuvos sostinė?

https://www.facebook.com/groups/1832680 ... tif_t=like

Kęstutis Čeponis

Ankstyvųjų viduramžių valstybėse tokio reiškinio, kaip pastovi valstybės sostinė, apskritai nebuvo - valdovas su savo kariauna bei dvaru, kaip taisyklė, keliaudavo po visą šalį, prižiūrėdamas ir įvesdamas tvarką, teisdamas, rinkdamas duoklę, burdamas kariuomenę bei organizuodamas krašto gynybą.

Sostinės - pastovios valdovų rezidencijos - atsiranda žymiai vėliau.

Lietuvoje tai geriausiu atveju yra 13 amžiaus galas - 14 amžiaus pradžia.

Ir sostinė, matyt, jau buvo būtent Vilnius.

Žiūrint istoriškai, seniausios būtent lietuvių pilys yra, matyt, Ašmena ir, gal būt, Alšėnai.

Vilnius yra įkurtas buvusiose sėlių žemėse, o Trakai, Senieji Trakai ir Medininkai - jotvingių (dainavių) žemėse.

Kernavė - matyt, irgi savo laiku priklausė jotvingiams dainaviams (ar greta jų gyvenusiai genčiai) - pvz., kita Kernavė yra būtent jotvingių žemių šiauriniame pakraštyje - šalia Kernavės ežero, dabartiniame Šalčininkų rajone.

Kur buvo Voruta - neaišku, matyt, irgi sėlių senosiose žemėse.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Artūras Dubonis. LDK istorija: Voruta

Parašytas: 16 Kov 2016 19:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27112
Miestas: Ignalina

Šeimyniškėlių piliakalnis - viena iš 15 spėjamų karaliaus Mindaugo Vorutos pilies vietų

15min.lt archyvo nuotr.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Voruta, Kernavė, Vilnius

Parašytas: 16 Kov 2016 19:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27112
Miestas: Ignalina

1. Tomas Baranauskas. Vorutos istorija.
http://viduramziu.istorija.net/pilys/mindaugas.htm
2. Tomas Baranauskas. Vorutos pilis.
http://viduramziu.istorija.net/pilys/voruta.htm

Kuo gi mums ir Lietuvos istorijai įdomi toji Vorutos pilis?

Pateiksiu ištrauką iš Tomo Baranausko straipsnio "Vorutos istorija"
http://viduramziu.istorija.net/pilys/mindaugas.htm

"Vorutos mūšis buvo lemiamas 1249–1252 m. vidaus karo tarp Mindaugo ir Tautvilo momentas. 1251 m. pradžioje Mindaugui pavyko patraukti į savo pusę svarbų Tautvilo sąjungininką – Livonijos ordiną.

Gausiu auksu Mindaugas įtikino Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą susitikti Lietuvos ir Livonijos pasieny ir susitikimo metu pasikrikštijo. Andrius Štirlandas pažadėjo jam parūpinti karaliaus karūną ir išvyti Tautvilą iš Rygos.

Mindaugui jis davė Ordino riterių būrį, vėliau dalyvavusį Vorutos gynime.

Netrukus magistras įvykdė savo pažadą dėl Tautvilo ir išsiuntė pas popiežių Parnaus vadovaujamą Lietuvos delegaciją. Popiežius Inocentas IV maloniai išklausė žinią apie Mindaugo krikštą ir 1251 m. liepos 17 d. davė nurodymą karūnuoti Mindaugą Lietuvos karaliumi.

Netekęs pagrindinio sąjungininko, Tautvilas bandė neprarasti iniciatyvos. Jis nuskubėjo į Šiaurės Žemaitiją, susirinko visas savo pajėgas ir puolė Mindaugą.

Mindaugas kartu su Livonijos riteriais laukė jo, nesitraukdamas iš šiaurinio Lietuvos pasienio, kuriame turėjo stiprių pilių. Jis užsidarė Vorutos pilyje, prie kurios sienų netrukus pasirodė marga Tautvilo kariuomenė.

Volynės metraštis taip aprašė šiuos įvykius:

,,O Tautvilas atbėgo į Žemaitiją, pas savo dėdę Vykintą, paėmė jotvingius ir žemaičius ir Danilo pagalbą, kurią Danilas jam davė anksčiau, žygiavo prieš Mindaugą. O Mindaugas susiruošė ir sumanė nesikauti su jais atvirai, bet įėjo į pilį, vardu Voruta, ir išsiuntė savo svainį naktį, ir išvaikė ir rusinus, ir jotvingius. O ryte išjojo vokiečiai su arbaletais, ir puolė juos rusinai su polovcais su strėlėmis ir jotvingiai su ietimis, ir vaikėsi lauke tarsi žaisdami, iš ten grįžo į Žemaitiją.”

Po šios lemiamos Mindaugo pergalės Tautvilas buvo gana greitai išvytas ir iš Žemaitijos, o Mindaugas 1253 m. karūnavosi Lietuvos karaliumi.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Voruta, Kernavė, Vilnius

Parašytas: 13 Bal 2024 23:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27112
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/8445949 ... ent_follow

Сергей Гулевич

Г.Забела в работе Lietuvos medinės pilys — Vilnius: Diemedis, 1995. — С. 175. перечислил все на данный момент гипотезы, которые предлагали разные исследователи, где могла быть летописная Ворута:

Бярзгайняй в Укмергском районе, по версии Петра Тарасенки
Бутейкяй в Аникщяйском районе, по версии Казимераса Жебриса
Городище возле Новогрудка, по версии Теодора Нарбута и Владимира Пашуто
Гольшаны, по версии Александра Кравцевича
Кярнаве, по версии Фридерика Папее
Лишкява по версии Йонаса Тоторайтиса
Мядининкай, по версии Эвалдаса Гечиаускаса
Рочишке в Расейнском районе, по версии Людвика Кшивицкого
Утуряй в Расейнском районе, по версии Войцеха Кентшиньского
Ворняны в Гродненской области Белоруссии, по версии Юлиуша Латковского
Вильня(юс), по версии Ромаса Батуры
Район Даугай-Варена, по версии Генрика Ловмянского
Район Медвегалис-Варняй, по версии Антанаса Степонайтиса
Заврутки в Мядельском районе, по версии Вадима Преврацкого
Шейминишкяльское городище (Аникщяйский р-н) по версии Эдуардаса
Вольтериса и Томаса Баранаускаса
В Кореличском районе рядом с Новогрудком, по версии Николая Ермоловича, у реки Рута *
*Воронча, Сёгда, Березовец (см.ниже)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės įsikūrimas - Lietuvos Karalystė iki 14 amžiaus

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: