Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Kitų valstybių nacionaliniai-tautiniai judėjimai, politinės partijos ir organizacijos, jų istorija ir dokumentai (tautų, jau turinčių savo valstybes)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Parašytas: 11 Geg 2007 17:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vienaakis nacionalistas pribloškė Prancūziją

Šaltinis - http://ei.libis.lt:8080/arc/2002-10-25/ ... 1f0b23352f

Česlovas Iškauskas [c.iskauskas@takas.lt]
Politikos apžvalgininkas
Vilnius, Lietuva

2004 m. gegužės mėn. 11 d., antradienis.

40-milijoninė Prancūzija šiomis dienomis tiesiog kunkuliuoja.

Netikėta radikalaus nacionalisto, Nacionalinio fronto lyderio Žano Mari Le Peno sėkmė vakar įvykusiuose 23-ojo Penktosios respublikos prezidento rinkimuose tiesiog sukrėtė šią centrinės Europos šalį.

Le Penas nelauktai aplenkė premjerą Lionelį Žospeną ir tik pustrečio procento balsų atsiliko nuo dabartinio prezidento Žako Širako. Nacionalistų lyderiui prieš rinkimus rinkėjai davė tik 12 proc. savo balsų ir skyrė daugiausiai trečią vietą.

Kas tas Le Penas?

Kas gi šiandien dedasi Prancūzijoje? Kaip reaguojama į nacionalisto sėkmę? Kaip jis vertinamas?

Žinių radijo korespondentas Paryžiuje Valdas Papievis pirmadienį tvirtino, kad, praėjus vos valandai, kai sekmadienį vakare buvo paskelbti preliminarūs rezultatai, Prancūziją ištiko šokas. Į gatves išėjo tūkstančiai prancūzų, kurie skandavo: „gėda, kad esu prancūzas“, „Le Penas – fašistas“…

Anot žurnalisto, Prancūzija netrukus atitoks po patirto akibrokšto, ir nėra abejonių, kad Le Penas vėlgi iki aukščiausiojo valstybinio posto neprasibraus: gegužės 5 dieną įvyksiančiame II rinkimų ture dabartinis prezidentas Žakas Širakas gaus 80 proc. balsų. Gi Le Penui garbus jo amžius jau nebeleis dalyvauti kituose prezidento rinkimuose…

Nors yra ir kita medalio pusė: kraštutinių dešiniųjų partijų vadovai (iš viso rinkimuose dalyvavo rekordinis 16 kandidatų skaičius) antrame rinkimų ture atiduos savo balsus būtent Le Penui. Pavyzdžiui, Nacionalinio respublikonų judėjimo lyderis Brunas Megre tvirtina padovanosiąs Le Penui savo iškovotus 2,36 proc. balsų. Beje, rinkimų kampanijoje jiedu buvo nesutaikomi priešai…

Iš tikrųjų, kas gi tas politikas, taip nelauktai pribloškęs Prancūziją ir visą Europą? Žanas Mari Le Penas - 73 metų amžiaus. Savo karjerą jis pradėjo 1950 metais, kai tarnavo prancūzų desantininkų pajėgose ir keletą metų kariavo Indokinijoje bei Alžyre. Matyt, dar tuomet jis prisisėmė neapykantos kitataučiams, ypač išeiviams iš Azijos ir Afrikos.

Demonstracija prieš Le Peną.

1956 m. Le Penas jau tampa Prancūzijos nacionalinės asamblėjos deputatu.

1972-aisiais jis organizuoja Nacionalinį frontą – radikalią organizaciją, pasisakančią už imigrantų srauto reguliavimą, jų repatriaciją ir mirties bausmės įvedimą.

1984 m. Le Peno partija parlamento rinkimuose gavo 14 proc. balsų, o jau 1995 metais – 15 proc.

Prezidento rinkimuose dar 1974 m. jis tesurinko mažiau kaip 1 proc. rinkėjų balsų, o štai vakar jis iškovojo jau daugiau kaip 17 proc. Iki šiol Žano Mari Le Peno asmeninis gyvenimas taip pat buvo daugiau skandalingas, negu sėkmingas.

Jis su dideliu triukšmu išsiskyrė su savo pirmąja žmona, kuri apsinuoginusi nusifotografavo „Playboy“ žurnale. Prancūzų nacionalistas niekaip nesutaria su savo dukterimis, o daugelis draugų nuo jo nusigręžė.

Jis nuolat gaudavo baudas už savo rasistinius pasisakymus. Po vienos tokios karštos kalbos kilo muštynės, ir Le Penas jose prarado akį.

Bet ir su viena akimi nacionalistų lyderis sugebėjo įžvelgti, kas šiomis dienomis labiausiai patrauklu daugumai prancūzų rinkėjų. Už tą įžvalgumą jį pasveikino ir rusų nacionalistas Vladimiras Žirinovskis, savo sveikinime parašęs: „Jūs savo geležine ranka sudrebinote Prancūziją“.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 07 Kov 2011 23:26. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Geg 2007 20:31

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Ž.M.Le Penas - vienas rimčiausių Europos tautininkų lyderių. Gaila tik dėl garbaus amžiaus.

Linksmiausia, jog N.Sarkozis perėmė daugelį jo akcentų ir išsyk įvardintas "novatoriumi". :smile63:

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Kov 2011 23:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marinos Le Pen populiarumas šokiravo Prancūziją

Parengta pagal ELTA

Šaltinis
http://www.lrt.lt/news.php?strid=5043&id=5701292
2011 03 07 / 09:42 / , ELTA

Apklausos rezultatai rodo, kad prancūzų nacionalistų lyderė Marina Le Pen (Marine Le Pen) galėtų be vargo laimėti prezidento rinkimų pirmąjį turą – tokios naujienos Prancūziją tiesiog šokiravo, informuoja BBC.

„La Parisien“ dienraščio užsakytos apklausos rezultatai rodo, kad Nacionalinio fronto lyderė, kuri sausį šias pareigas parėmė iš tėvo Žano Mari Le Peno (Jean-Marie Le Pen), populiarumu šiuo metu lenkia visus kandidatus į prezidento postą.

Šiuo metu politikę palaiko 23 proc. apklaustųjų, tuo metu Nikolą Sarkozį (Nicolas Sarkozy) palaiko 21 proc. prancūzų.

Komentarai lrt.lt
http://www.lrt.lt/comments.php?strid=50 ... &order=old

Jonas
2011.03.07 18:07

Baikit tas nesąmones. Niekas nieko nešokiravo. Prancūzai pradeda atsibusti štai ir viskas, žinoma, kai kam skaudu...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Kov 2011 21:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Naujoji kraštutinių dešiniųjų vedlė

http://www.lzinios.lt/lt/2011-03-09/lie ... vedle.html

LIETUVOS ŽINIOS > Nr. 56 (12883), 2011 kovo 09 d.

Jei dabar vyktų prezidento rinkimai, naujoji Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sutriuškintų Nicolas Sarkozy jau per pirmąjį rinkimų ratą.

Šokiruojantys apklausos rezultatai rodo, kad M.Le Pen, sausį perėmusi iš savo tėvo vadovavimą Nacionaliniam frontui, surinktų 23 proc. balsų, o centro dešiniųjų dabartinį prezidentą N.Sarkozy paremtų tik 21 proc. rinkėjų. Lygiai tiek pat gautų ir Socialistų partijos lyderė Martine Aubry.

Šie rezultatai pakurstė karštus debatus, ar N.Sarkozy kaltas dėl tokios kraštutinių dešiniųjų, kurie daugiausia dėmesio skiria imigracijos ir islamo problemoms, populiarumo bangos.

Prancūzija rinks naują prezidentą kitų metų gegužę, ir tik du pirmaujantys kandidatai iškops į antrąjį ratą. Jei rinkėjų nuotaikos išliks tokios pačios, 42 metų dukart išsiskyrusi trijų vaikų motina M.Le Pen pirmoji keliaus į antrąjį ratą pranokusi savo tėvą Jeaną Marie Le Peną, kuris per 2002 metų prezidento rinkimus išstūmė iš tolesnės kovos socialistų kandidatą Lionelį Jospiną. Per pirmąjį ratą jis buvo antras ir galiausiai pralaimėjo Jacques'ui Chiracui.

M.Le Pen populiarumas labai išaugo, kai ji atsiribojo nuo savo tėvo revizionistinės, antisemitinės pozicijos dėl islamo vaidmens Prancūzijoje, kur gyvena maždaug 6 mln. musulmonų. Užtat šią poziciją iš dalies perėmė N.Sarkozy. Jis jau seniai mėgina į savo pusę palenkti nuosaikesnę Nacionalinio fronto elektorato dalį vykdydamas griežtos imigracijos kontrolės politiką ir skatindamas debatus dėl nacionalinio identiteto, islamo ir sekuliarumo. Jo vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį viešose vietose dėvėti visą veidą dengiančius musulmoniškus apdangalus. Prieš mėnesį jis, panašiai kaip ir britų premjeras Davidas Cameronas, paskelbė, kad "daugiakultūriškumas mirė". Taikydamas į savo konservatorių elektoratą praėjusią savaitę viename katalikų piligrimų mieste N.Sarkozy akcentavo Prancūzijos "krikščionišką paveldą".

Pati M.Le Pen nusiteikusi kovingai: "Neabejoju, kad bus staigmenų. Bet kokiu atveju einu laimėti, o ne žaisti kieno nors pusėje." Nacionalinio fronto lyderė pridūrė, kad ir toliau dirbs siekdama pateikti savo projektą prancūzams, kurie "pradeda busti".

"Prancūzai nori kitokios politikos", - įsitikinusi M.Le Pen. Ji "nurašė" N.Sarkozy sakydama, jog dabartinis prezidentas nelaimės rinkimų, - prancūzai juo taip nusivylę, kad jis jau iškrito iš antrojo rato.

Kur slypi M.Le Pen populiarumas?

Ji pasisako už stiprią valstybę ir tokių strateginių pramonės šakų kaip energetika bei bankininkystė nacionalizavimą.

Ji puola "fundamentalistinį kapitalizmą" ir godžius bankus bei jaučiasi turinti teisę kritikuoti kylančias kainas ir eurą, nes pati eina apsipirkti į vietinę parduotuvę.

Kai N.Sarkozy sako prancūzams, kad būtina bet kokia kaina išsaugoti eurą, M.Le Pen užduoda klausimą: kokia ta kaina? Ir atsako: socialinės politikos atsisakymo.

Pulti elitą dėl pasipelnymo taip pat gera politika, nes tiek daug N.Sarkozy ministrų persekioja skandalai: 29 proc. prancūzų mano, jog korupcija šalyje didėja.

Tačiau, žinoma, islamas lieka dėmesio centre.

M.Le Pen vadina Prancūzijos "islamizaciją" tik padariniu, kurio prieš 20 metų dar nebuvo matyti.

"Tuomet nebuvo skarų ir katedrų dydžio mečečių ant kiekvieno kampo. Nebuvo žmonių, kurie meldžiasi gatvėje. Mūsų vaikams nebuvo draudžiama valgyti kiaulienos vien dėl to, kad tai gali nepatikti kai kuriems žmonėms."

Komentarai
http://www.lzinios.lt/lt/2011-03-09/lie ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Kov 2011 02:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marine Le Pen – naujoji Prancūzijos prezidentė?

2011-03-12

http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai ... prezidente

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Parašytas: 13 Kov 2012 16:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

M. Le Pen dalyvaus Prancūzijos prezidento rinkimuose

http://www.lrytas.lt/-13316353501329660 ... imuose.htm

AFP-BNS ir lrytas.lt inf. 2012-03-13 12:42

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen užsitikrino pakankamą vietos valdžios pareigūnų paramą, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, pirmadienį pranešė šaltiniai partijoje.

M. Le Pen nusiteikusi ryžtingai.

M. Le Pen, kuri vadovauja antiimigraciniam Nacionaliniam frontui, jau turi 500 būtinų merų ir kitų išrinktų pareigūnų parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, kurie dviem ratais vyks balandžio 22-ąją ir gegužės 6-ąją, sakė šaltiniai.

„Ką tik su ja kalbėjausi telefonu ir ji man tai patvirtino“, - visuomeninei televizijai „France 2“ sakė M.Le Pen rėmėjų komiteto vadovas, advokatas Gilbert'as Collard'as.

Nors visuomenės apklausos rodo, kad M. Le Pen remia 16-18 proc. rinkėjų, buvo spėjama, kad tik nedaugelis merų ir regionų tarybų narių norės politiškai rizikuoti ir susieti savo vardą su jos kampanija.

Prancūzijos Konstitucinis Teismas praėjusį mėnesį atmetė M. Le Pen prašymą leisti neskelbti jos rėmėjų pavardžių.

Visi kandidatai į Prancūzijos prezidentus iki kovo 16 dienos termino turi gauti pritarimą, pasirašytą 500 renkamų vietos valdžios pareigūnų, kurių iš viso šalyje yra maždaug 42 tūkstančiai.

Šiuo metu apklausos rodo, kad rinkimuose dabartinį prezidentą Nicolas Sarkozy turėtų įveikti opozicijoje esančių socialistų kandidatas Francois Hollande'as.

M. Le Pen tėvas Jeanas-Marie Le Penas ne kartą sakė, kad nesugebės surinkti 500 būtinų parašų rinkimams, bet surinkdavo juos per kiekvienus prezidento rinkimus nuo 1988-ųjų.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13316353501329660532&view=6

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Parašytas: 01 Geg 2012 16:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

„The Guardian“ pranešė:

Socialistas Francois Hollande'as per pirmąjį turą surinko daugiausiai balsų – 28,56 proc., o už dabartinį šalies vadovą balsavo tik 27,07 proc. rinkėjų, rodo beveik galutiniai VRM duomenys.

Tuo tarpu M.Le Pen užtikrino iki šiol geriausią Nacionalinio fronto (FN) pasirodymą – už ją balsavo 18,12 proc. rinkėjų.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pa ... z1tcuQplAz

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė mes tuščią balsalapį

http://www.delfi.lt/news/daily/world/pr ... d=58626081

BNS
2012 m. gegužės 1 d. 15:51

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen antradienį savo šalininkams pasakė, kad per prezidento rinkimų antrąjį ratą pati į balsadėžę įmes tuščią biuletenį, bet pridūrė, kad nepatars žmonėms, kaip balsuoti.

M.Le Pen, dėl kurios netikėto 17,9 proc. rezultato pirmajame rate balandžio 22 dieną kraštutiniai dešinieji tapo itin svarbūs sekmadienį įvyksiančiam antrajam ratui, sakė negalinti paremti nei favorito, socialistų kandidato Francois Hollande'o, nei dabartinio konservatyvaus šalies vadovo Nicolas Sarkozy.

"Nesuteiksiu šiems dviem kandidatams nei savo pasitikėjimo, nei mandato", - Paryžiuje susirinkusiai šalininkų miniai sakė M.Le Pen. Nors ji akcentavo, kad jos šalininkai laisvi rinktis patys, aiškiai užsiminė apie tuščius balsalapius.

"Sekmadienį aš nebalsuosiu už nieką", - pareiškė ji per savo Nacionalinio fronto tradicinį metinį "Joanos Arkietės dienos" mitingą, kurio metu buvo laukiama jos rekomendacijų dėl balsavimo antrajame rate.

"Aš pasirinkau. Kiekvienas jūsų taip pat pasirinksite", - pridūrė ji.

Valandą trukusioje kalboje M.Le Pen gyrė Nacionalinį frontą už sėkmę balandžio 22 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture ir smarkiai sukritikavo N.Sarkozy bei F.Hollande'ą už tai, kad jie "išdavė prancūzų vertybes".

"Mes švenčiame mūsų nepaprastus rezultatus prezidento rinkimuose, - kalbėjo ji. - Mes iškėlėme savo klausimus šiuose rinkimuose. Mes tapome Prancūzijos politinio gyvenimo svorio centru".

"Šio judėjimo, kurį mes pradėjome, neįmanoma sustabdyti; mūsų pergalė neišvengiama", - nurodė M.Le Pen.

"Niekas niekada vėl nebesikartos, - tęsė ji. - Mūsų istorinė kova tik prasideda..., turime dar daug ką nuveikti".

Pasak M.Le Pen, jos vadovaujama partija "vienintelė gynė Prancūzijos respubliką šiame politiniame kraštovaizdyje".

BNS

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/world/pr ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Parašytas: 13 Spa 2012 16:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Politinių etikečių klijavimas: ar toli Lietuva nuo Prancūzijos?

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2012 ... rancuzijos

2012-10-12 13:30

Skomantas Vilkauskas

Šiais metais Prancūzijos Nacionalinis Frontas (NF) švenčia savo keturiasdešimtmetį.

1972 metais įkurta partija ir jos lyderis Žanas Mari Le Penas patyrė tiek šmeižto ir juodinimo kompanijų, kiek jokia kita partija Prancūzijos istorijoje.

Trys iš jų buvo ypač įsimintinos.

Tiesa, reiktų pažymėti, kad kova su šiuo charizmatiniu lyderiu vien tuo neapsiribodavo.

Į Le Peno gyvybę buvo pasikėsinta ne vieną kartą. Garsiausias išpuolis įvykdytas 1976 metų lapkričio 1 dieną, kada šalia politiko buto buvo susprogdinta 20 kilogramų sprogmenų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka per šį išpuolį niekas nežuvo.

1987 metai. Rugsėjo 13 dieną Žanas Mari Le Penas dalyvauja tiesioginėje laidoje. Žurnalistas, kaip visada, pasirodo kandus ir agresyvus. Nors aptariama tema, atrodo, niekam neįdomi, bet iš Le Peno reikalaujama pasakyti, ką jis galvoja apie vieną Prancūzijos akademiką revizionistą. NF lyderis atsako, kad jis nežino jo išsakomų tezių ir pabrėžia, kad jis pats neneigia dujų kamerų egzistavimo. Tiesa, prieš tai neatsargiai lepteli, kad „būdas, kuriuo buvo nužudyti šie žmonės, yra tik dalelė visoje Antrojo pasaulinio karo istorijoje.“ Toliau užduodami kiti klausimai. Praeina diena. Nieko...

Bet praėjus 48 valandoms žiniasklaidoje įsivyrauja kolektyvinė isterija. Monstras! Siaubo įsikūnijimas! Grįžo rudmarškiniai. Žodis, vienas žodis, be abejonės, neatidžiai ištartas, ir to užtenka, kad būtų sukurtas dirbtinis skandalas.

Rugsėjo 18 dieną Le Penas paaiškina situaciją per surengtą spaudos konferenciją. Šalia NF lyderio sėdi partijai priklausantis deputatas iš vieno regiono. Jis yra žydas, o jo žmona buvo išvežta į Aušvicą. Žiniasklaida tai nutyli, o Le Peną šitas išsakytas sakinys persekios visos jo politinės karjeros metu.

1990 metai. Iš gegužės 8-osios į 9-ąją išniekintos žydų kapinės Karpantros mieste pietų Prancūzijoje. Gegužės 9-ą Le Penas pakviečiamas į televizijos laidą. Jokio ryšio tarp nusikaltimo ir Le Peno pasirodymo televizijoje. Bet kam įdomūs šie faktai.

Kapinėse pasirodo vidaus reikalų ministras, priklausantis socialistų partijai, ir viešai pareiškia: „Kaltieji yra žinomi." Gegužės 14-ą Paryžiaus gatvėmis žygiuoja 200 tūkstančių demonstrantų, priekyje nešdami ant kuolo pamautą Le Peno iškamšą, ant kurios užrašyta „Karpentra – tai aš.“

Eisenos priekyje šalies prezidentas Fransua Miteranas. Tai pirmas kartas, kai pareigas einantis šalies prezidentas dalyvauja politiniame mitinge.

Po kelių metų prisipažinus vienam iš nusikaltimo dalyvių, paaiškėja, kad NF su tuo neturi nieko bendra. Daugiau apie šitą įvykį galite sužinoti čia
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2012 ... r-lietuvos

2002 metai. Dvi savaitės neapykantos. Viskas prasideda balandžio 21-ą, kai Žanas Mari Le Penas išeina į antrą prezidento rinkimų turą, taip išstumdamas iš rinkimų socialistų kandidatą Lionelį Žiospeną.

Šalies gatvėse plinta mitingai, į juos mobilizuojant net vaikus iš darželių. Vaikučiai mojuoja plakatais, ant kurių užrašyta: „Le Penas – blogas." Ar jie patys tai parašė? Nesvarbu, gi Prancūzija pavojuje! Kaustytų batų skambesys leidžia viską! Ešelonai deportacijai jau paruošti! Gelbėkit!

Vyskupai, rabinai, kariškiai, dainininkai, kino aktoriai, politikai, medikai, masonai, dėstytojai, profsąjungų atstovai, žurnalistai, porno žvaigždės, sportininkai ir antirasistai skambina pavojaus varpais.

Net asociacija, vienijanti nuo asbesto nukentėjusius piliečius, kviečia užkirsti kelią „žudančiam fašizmui".

Iš Kanados Džonis Holidėjus (populiarus prancūzų kilmės atlikėjas) kviečia visus prancūzus susigriebti. Iš kiekvieno reikalaujama, grasinant susidorojimu, garsiai pareikšti, kad antrame ture balsuos už Širaką. Tą patį Širaką, kurį kairieji dar prieš pirmą rinkimų turą vadino didžiausiu melagiu, o jis pats, patekęs į antrą turą, atsisakė dalyvauti kandidatų debatuose ir netgi netardavo savo priešininko pavardės, bijodamas užnuodijimo.

Gegužės 5-ą Prancūzija buvo išgelbėta. Ji išvengė galutinio sprendimo. Hitleris nepasirodys prezidentūroje. Le Penas irgi. Širakas perrinktas dar vienai kadencijai, surinkęs daugiau nei 82% balsų.

2007 metų gruodžio 29 dieną Lionelis Žiospenas žurnalistams pripažins, kad „visas tas antifašizmas buvo spektaklis" ir „mes niekada neturėjome jokio fašizmo pavojaus ir net jokios fašistų partijos."

Kadangi Lietuva plačiais žingsniais bando „integruotis" į Vakarų Europos politikos kultūrą, kurioje bet kuris, sukritikavęs kažką, kas susiję su žydais http://www.lzb.lt/lt/titulinis/766-svastikos.html , tampa antisemitu, o reiškiamas palankumas tautinėms idėjoms užtikrina, jog didžiojoje žiniasklaidoje tapsi nacistu arba fašistu, panašių tendencijų jau galima išvysti ir pas mus.

Tikriausiai visi prisimeną vargšą istoriką, kuris patyrė didžiulį spaudimą išeiti iš darbo dėl vieno ne taip suprasto žodžio jo tekste, išspausdinto viename Lietuvos žurnale. Susidorojime su juo dalyvavusi ultrakairioji blogerė D. Repečkaitė reikalavo iš pareigų atleisti http://www.daivarepeckaite.com/2011/02/ ... iu-mazeja/ ir žurnalistą Darių Varanavičių. Vien dėl to, kad šis dalyvavo rinkimuose „netinkamos" partijos sąraše.

Žinoma, kaip nepaminėsi istorijos, susijusios su Liberalų sąjūdžio veikėjais, kurie visur mėgsta parodyti save kaip prieš cenzūrą pasisakančius ir žodžio bei minties laisvę palaikančius politikus.

2011 metų vasarą partijos pirmininkas Eligijus Masiulis, šios partijos valdybos narys Eugenijus Gentvilas, šiai partijai atstovaujantis Europos Parlamente Leonidas Donskis ir žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius pasirašė laišką, kuriame piktinamasi, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirba Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas Čekutis. Laiškas išsiųstas LGGRTC generalinei direktorei, Seimo pirmininkei, premjerui. Matyt, tikėtasi, kad LGGRTC vadovybė išsigąs ir Čekutis bus atleistas iš darbo.

Pasak žurnalisto Arūno Brazausko, „Lietuvos politikų raginimai „įvertinti ir apsvarstyti“ kelia mintį, kad šie kreipimaisi nemenka dalimi yra viešųjų ryšių akcijos – ypač, jeigu nenurodomi pažeisti įstatymai. Mano nuomone, Ispanijos AT, atskyręs pažiūras nuo nusikaltimų, parodė nemažai išminties ir savo šalies istorijos išmanymo."

LGGRTC vadovės B. Burauskaitės pozicija, jog „apskritai nėra galimybės atleisti žmogų už jo pažiūras, jeigu nėra jokių didesnių pretenzijų dėl jo darbo", turėjo ypač supykdyti žmogaus teisių „gynėją" iš Europarlamento. Juk Leonidas Donskis ir taip buvo papiktintas http://www.diena.lt/dienrastis/lietuva/ ... z295U8W4JQ žodžio „genocidas" naudojimo šios institucijos pavadinime, – pasak jo, jokio lietuvių genocido niekad nebuvo.

Beje, analogišką pasipiktinimą neseniai išreiškė ir Kremliaus propagandistas Aleksandras Djukovas.

Žydų bendruomenės pirmininko dalyvavimas, kartu su Paleckiu ir panašiais veikėjais, renginiuose, kuriuose šmeižiami Lietuvos partizanai http://web.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=1091482 , matyt, irgi rodo jo skeptišką požiūrį į LGGRTC.

Kadangi, skirtingai nei Prancūzijoje, Lietuvoje nėra stiprios tautininkų partijos, tai daugiausia purvo pilama ten, kur tautininkai atrodo stipriausiai, t.y., nepriklausomybės dienų minėjimuose.

Nežiūrint į kasmet vis didėjančias pastangas marginalizuoti eitynių dalyvius ir organizatorius, jos sulaukia vis daugiau palaikymo. Ypač tolerastizmo šalininkus pyktina, kad didžiąją dalį dalyvių sudaro jaunimas.

Tiesa, daliai jų pabosta nuolatinės provokacijos ir šmeižtas, todėl pasigirsta nuomonių, kad jei eitynėse nedalyvautų kelios dešimtys jaunuolių, priklausančių vienai subkultūrai, tai baigtųsi visos bėdos. Čia vėl galima pažiūrėti į Prancūzijos Nacionalinio Fronto patirtį.

Kiekvienų metų gegužės 1 dieną NF Paryžiuje organizuoja eitynes. Siekiant išvengti etikečių klijavimo joje neleidžiama dalyvauti jaunuoliams trumpai kirptais plaukais. Narys, įsivėlęs į kokį nors „nacistinį" skandalą (pavyzdžiui, ne taip iškėlęs ranką), yra šalinamas iš partijos.

Ir nors šalyje yra daug radikaliau nusiteikusių politinių grupių, NF vis tiek pristatomas kaip „kraštutinė dešinė", „ekstremistinė dešinė" ar „ultradešinė".

Palyginkime su Lietuva, kur žymiai radikalesnes idėjas skleidžiantis Mindaugas Murza-Gervaldas žmogaus teisių „gynėjų" ar kovotojų prieš „fašizmą" dėmesio beveik nesulaukia.

Pastariesiems didžiausi Lietuvos rasistai ir nacistai yra Marius Kundrotas ir Julius Panka.

Patriotai.lt ne kartą aprašė lakią Vakarų kovotojų prieš „rasizmą" ir „fašizmą" fantaziją, kai rasizmas aptinkamas baltame popieriaus lape http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... -popierius ar Kalėdų eglutėje http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... s-reformos .

Mūsų kovotojai, atrodo, irgi bando neatsilikti. Jiems juodi marškiniai ir tautinė juostelė – akivaizdus nacizmo požymis, o baltiškos kultūros stovykla – ekstremistų sueiga.

Todėl nenustebkime, jei kitais metais jie pasipiktins kokiu folkloro festivaliu, kur renkasi daugiau tautiško jaunimo, ar nauja tradicija per valstybės dieną sugiedoti valstybės himną. Juolab kad kai kuriems iš jų ir pats himno autorius atrodo akivaizdus antisemitas.

Minėti Prancūzijos politinio gyvenimo faktai surinkti iš http://fr.novopress.info/ ir kitų interneto šaltinių.

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2012 ... rancuzijos

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Parašytas: 21 Spa 2013 11:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Prancūzijoje pirmąkart populiariausi nacionalistai - „Nacionalinis Frontas“

http://www.propatria.lt/2013/10/prancuz ... iausi.html

Paskelbta 2013-10-21

Spalio 10 dieną paskelbtais apklausos duomenimis, Nacionalinis frontas, politiniame spektre užimantis tolimos dešinės pozicijas, šiuo metu yra populiariausia partija Prancūzijoje.

Rinkėjai savo paramą šiai politiniai jėgai išreiškė ir neseniai pietinėje šalies dalyje vykusiuose tarpiniuose rinkimuose: antrajame ture ji surinko 53,9 procento balsų. Visa tai aiškiai rodo, jog partija išgyvena milžiniško pakilimo laikotarpį.

Spalio pradžioje Prancūzijos gyventojų buvo klausiama, už ką jie ketina balsuoti kitų metų gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Nors euroskeptiškai nusiteikusios partijos šiuose rinkimuose nemažai paramos sulaukia jau daugelį metų, Nacionaliniam Frontui tai didelis politinis laimėjimas.

Tai pirmas kartas istorijoje kai ši politinė jėga įvardijama kaip populiariausia nacionaliniame lygmenyje.

Per pastaruosius tris Europos Parlamento rinkimus Nacionalinis Frontas nesurinkdavo nė 10 procentų balsų, o geriausiai pasirodė 1989 m. rinkimuose, surinkęs 11,7 procento.

Dėmesio verta ir partijos pergalė spalio 13 dieną Brignoles mieste vykusiuose rinkimuose. Nacionalinio fronto iškeltas kandidatas, Laurentas Lopezas, į antrąjį turą pateko surinkęs daugiausia balsų pirmajame ir jame nugalėjo Sąjungos už liaudies judėjimą (Union pour un Mouvement Populaire – UMP) atstovą. Pastarajam nepadėjo netgi tai, jog už jį balsuoti skatino ne tik kandidatą iškėlusi centro dešinė UMP, bet ir tradiciškai jai oponuojančios kairiosios partijos.

Šiuo atveju parama Nacionaliniam frontui pasirodė esanti stipresnė nei visoms vyraujančios krypties partijoms drauge. Kaip pastebėjo Jamesas Shieldsas, autorius parašęs knygą apie kraštutinės dešinės partijas Prancūzijoje, rinkimai Bringoles tiesiogiai Nacionalinio fronto įtakos nepadidins. Visgi jie svarbūs dėl to, jog parodo, kokį didelį populiarumą, lyginat su kitomis politinėmis jėgomis, šiandieną yra įgijusi ši prieš imigraciją, mokesčių didinimą, tolesnę eurointegraciją ir multikultūralizmą pasisakanti partija.

Išaugusį Nacionalinio Fronto populiarumą galima sieti ir su itin agresyvia parlamente daugumą turinčių Francua Hollande socialistų politika tiek ekonominėje, tiek kultūrinėje dimensijoje.

Iki rekordinių aukštumų (75 procentų) pakėlęs mokesčius turtingiesiems ir, nepaisant milijoninių protestų Paryžiuje ir kituose šalies miestuose, įteisinęs homoseksualų santuokas kairysis sparnas ne tik radikalizavo dešinįjį elektoratą, tačiau ir atskleidė nuosaikios dešinės UMP nesugebėjimą efektyviai priešintis jos rinkėjams nepriimtinai politikai.

Panašios tendencijos išryškėjo ir Austrijoje neseniai vykusiuose rinkimuose. Nors po jų vyriausybėje išliko ta pati valdančioji koalicija, ji surinko vos 50,9% balsų: tokios nesėkmės dvi tradiciškai Austrijoje dominuojančios partijos nėra patyrusios nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Tuo tarpu Laisvės partija, pasisakanti už antiimigracinę politiką, surinko 21,4 procento balsų — daugiausia nuo 1999 metų.

Kaip rašydamas portalui The Trumpet pastebėjo Richardas Palmeris, Nacionalinio fronto įvardijimas „tolimos dešinės“ jėga gali būti klaidinantis. Tam tikrais atžvilgiais, bene taip pat tikslu būtų šią partiją įvardyti kaip atstovaujančią „tolimai kairei“.

Nacionalinio fronto negalima lyginti su Jungtinės karalystės Nepriklausomybės partija (UK Indepedence Party - UKIP) ar Graikijos Auksine aušra (Golden Dawn): visos jos yra skirtingos ir siūlo prieštaraujančias filosofijas.

Visgi yra kai kas, kas šias tris partijas vienija. Visų jų sėkmė atspindi bendrą Europoje įsivyraujančią tendenciją: nesisteminių partijų populiarėjimą.

Kai kurias iš jų, kaip Auksinės aušros partija, galima netgi pavadinti neonacistinėmis.

Tuo tarpu Nacionalinis frontas pastaraisiais metais sąmoningai siekė atsiriboti nuo antisemitinių idėjų.

Atitinkamai UKIP yra libertarų partija kurios raison d’être – siekis išvesti Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos.

Geertas Wildersas Olandijoje Partiją už laisvę įkūrė siekdamas pasipriešinti islamui.

Kiekvienoje šalyje nesisteminės partijos turi unikalų atspalvį. Kai kurios jų savo veikloje sugeba vadovautis sveiku protu, kitos yra išties pavojingos. Visgi pastaruoju metu visos jos džiaugiasi didesniu populiarumu nei kada nors istorijoje, mat žmonės Europoje rodos kaip niekad nusivylę tradicinėmis vadinamomis valdančiomis partijomis.

Jei esama politinė sistema nebeveikia, piliečiai nori matyti politikus, kurie ateitų iš už jos ribų. Jie tampa pasiruošę balsuoti už partijas, kurios lig tol buvo laikytos tabu.

Kuo labiau smunka ekonomika ir auga nedarbas, tuo stipresnė tampa parama šioms politinėms jėgoms.

Ne sutapimas lėmė, jog radikaliausia tolimos dešinės partija susikūrė ir paramos sulaukė Graikijoje, šalyje išgyvenančioje didžiausius ekonominius sunkumus.

Nors Europos ekonominės problemos žiniasklaidoje praktiškai nebeaptarinėjamos, jos nėra išspręstos.

Pietinėje kontinento dalyje bendras nedarbo lygis išlieka aukštas, o jaunimo tarpe – tiesiog milžiniškas. Todėl charizmatiškas politikos pašalietis, teigiantis turįs atsakymus, galėtų pritraukti gausų rėmėjų ratą ne tik Prancūzijoje, o bet kurioje valstybėje euro zonoje ir už jos ribų.

Šaltinis: www.thetrumpet.com

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Parašytas: 05 Kov 2014 18:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Nacionalinis frontas gieda Putino dainelę

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2014 ... no-dainele

patriotai.lt

Artėjant europarlamento rinkimams vis dažniau pasigirsta prognozės, kad juose ypač sustiprinti savo pozicijas turėtų įvairių šalių euroskeptikų partijos. Viena iš tokių partijų – Nacionalinis frontas (NF) Prancūzijoje.

Atrodytų, tautinių pažiūrų piliečiai, siekiantys, kad ES nebūtų paversta federacine valstybe, turėtų tik džiūgauti. Deja, ne viskas taip paprasta.

Įvykiai Ukrainoje parodė, jog ne vien dabartiniai Vakarų Europos lyderiai linkę nusileisti Putinui ir paaukoti dar vieną valstybę ramybės vardan. Krymo okupacija taip pat atskleidė Europos politines jėgas, kurios kartoja Putino Rusijos argumentaciją.

Štai kaip situaciją Ukrainoje komentuoja rašytojas, politologas ir geopolitikas Aimerikas Šopradas. Jis yra NF lyderės Marin Le Pen patarėjas užsienio klausimais bei NF sąrašo į europarlamentą Prancūzijos sostinės regione lyderis.

Savo komentare NF žinių portale jis teigia, kad dabartinė Ukrainos valdžia yra neteisėta, ji, spaudžiama radikalų smogikų, šalyje panaikino demokratiją, rusakalbių kalbos teises, riboja opozicijos TV programas, persekioja Maskvos patriarchui pavaldžią ukrainiečių ortodoksų bažnyčią ir net grasina panaikinti Krymo autonomiją.

A. Šoprado teigimu, rusų kariai Kryme – tik gaisrininkai, gesinantys Maidano gaisro liepsnas, kurias sukėlė ES, pildama alyvą į Maidano ugnį. Maskvos radijui duotame interviu Krymo okupaciją jis pavadino humanitarine misija ir prilygino ją Prancūzijos intervencijai į Malį.

Priminsime, kad Prancūzija pasiuntė į šią šalį kariuomenę po to, kai jos vyriausybė paprašė pagalbos kovoje su šiaurinę dalį okupavusiais islamistais.

A. Šopradas netgi pareiškė, kad Rusija turi geopolitinę pareigą užtikrinti taiką prie savo sienų, ypač kai tai liečia čia gyvenančius rusus.

Nors pačiam NF Prancūzijoje dažnai klijuojamos „neonacių“ ir panašios etiketės, atrodo, jiems tai netrukdo daryti tą patį kalbant apie Ukrainos nacionalistus.

Labiausiai čia kliūna partijai „Svoboda“ ir neva jų koviniam sparnui „Dešinysis sektorius“. Šios partijos rėmėjai kaltinami nostalgija III reichui, milicininkų nužudymais, etnonacionalizmu ir tuo, kad gali parduoti savo motinas dėl kelių vietų parlamente.

Tiesa, nereikia manyti, jog kitos Prancūzijos politinės partijos yra mažiau palankios Rusijai.

Ankstesnis dešiniųjų pažiūrų prezidentas Nikolia Sarkozis pasirašė sutartį su Rusija dėl karinių laivų pardavimo.

Tuo tarpu valdant dabartiniam kairiųjų prezidentui Fransua Olandui šalies užsienio reikalų ministras visai neseniai pareiškė, kad dėl Rusijos karinės intervencijos į Krymą nesiruošia nutraukti minėto sandorio, nes „krizė dar nepasiekė tokio lygio.“

Pagal: nationspresse.info

Šaltinis - https://www.facebook.com/groups/1997030 ... ment_reply

Jobbik: "The new Ukrainian government is chauvinistic and illegitimate"

http://jobbik.com/jobbik_new_ukrainian_ ... legitimate

Marius Kundrotas

Na ką... Jobbik pateisino savo pavadinimą, tiktai rusiškai - juk Rusijai ir atsidavė. Job-job-job...

Kęstutis Čeponis

Mariau, aš gi rašiau, kas bus, o tu netikėjai..... Ir kaip reaguos "Jobbik".

Reikia suvokti paprastą tiesą - Vengrija dar visai neseniai buvo gana didelė imperija. Ir vengrų mentalitetas tikrai stipriai nepasikeitė per tą nepilną 100 metų.

Marius Kundrotas

Ne vengrų, o Jobbik. Kiekvienoje tautoje - savi jobikai.

Kęstutis Čeponis

Mariau, Jobbik yra partija, kuri ypač aiškiai atspindi tą mentalitetą.

Bet tai daugiau mažiau būdinga tikrai labai dideliam vengrų procentui.

Marius Jonaitis

Jobbik daro tai ką ir darė, arba deklaravo darantys - gina vengrų interesus. Tiek pačioje Vengrijoje tiek ir diasporoje. Kiek jie tai daro iš idėjos o kiek dėl rinkimų - neaišku.

O kad Le Pen, Jobbik, Golden dawn linksta link artimesnių santykių su Rusija tai čia faktas. Tai nėra nei blogai, nei gerai, tiesiog tokia geopolitinė kryptis.

Kęstutis Laurinaitis

...kiekvienas tautininkas žiūri savo tautos interesų ar gali būti tautininkų Europa?

Константин Крылов
https://www.facebook.com/k.a.krylov

Kęstutis Čeponis

Nebūkite naivūs - Le Pen partija, Jobbik, Golden dawn ir pan. nėra tikri klasikiniai tautininkai (nacionalistai) - antiimperialistai.

Tai yra labai įvairi samplaika, tame tarpe ir įvairių imperininkų bei šovinistų. Jie yra nacionalistai nebent "rusiškaja prasme".

Kitas reikalas, kad yra nemažai įvairių klausimų, kur mūsų ir jų pozicijos sutampa. Ir būtent tuo verta pasinaudoti.

Kęstutis Čeponis

Многозначность понятия «национализм» в русском языке

В современном русском языке наиболее употребительное значение слова «национализм» отличается от описываемой в данной статье идеологии и по смыслу приближается к шовинизму и ксенофобии.

Оно имеет выраженный негативный оттенок и делает акцент на превосходстве своей нации, национальном антагонизме и национальной замкнутости.

Русская языковая традиция также приравнивает понятие «нация» к этничности.

Это связано, с одной стороны, с тем, что Россия в целом слабо знакома с идеологией национализма, а с другой стороны, с намеренным искажением принятого в мире значения этого термина царским и советским режимами.[18] ↑ 1 2 Миллер А. О дискурсивной природе национализмов // Pro et Contra. 1997. Т. 2, № 4. [5]

Следствием является подмена терминов, которую в своих целях используют как противники национализма, так и сторонники национального антагонизма.

P.S. Čia, beje, citata iš rusiškos Vikipedijos.

Taigi, ir Rusijoje gana aiškiai suvokia, jog "rusiškas nacionalizmas" ir europinis nacionalizmas toli gražu ne tas pats.

Rokas Sinkevičius

"...kiekvienas tautininkas žiūri savo tautos interesų ... ar gali būti tautininkų Europa?" - socialdarvinistų ar nacionalsocialistų - neįmanoma (užtat kai kurie jų, "bevystydami" savo politines pažiūras taip ir susiaurina jas iki "kovos už būvį").

Tautinių demokratų - turbūt įmanoma.

Marius Jonaitis

Galbūt, bet norint suprasti Jobbik pozicija užtenka pasižiūrėti jų deklaravimą dėl Vengrijos ateities :).

Jų siekis yra susigražinti istorines žemes
http://www.youtube.com/watch?v=sWVsrM0hqIc

Kęstutis Čeponis

Mariau Jonaiti, būtina labai aiškiai skirti "istorines" žemes nuo istorinių-etninių. Vienas dalykas yra kitų tautų žemės, kurias buvo užgrobę vienu ar kitu momentu ir jas kolonizavo bei nutautino vietinius; kitas reikalas - žemės, kuriose ta tauta yra autochtoninė.

Kalbant būtent apie vengrų istorines-etnines žemes tikrai nesu specialistas ir konkrečių teritorijų priklausomybės nenagrinėsiu.

Ten tų žemių istorija yra tokia sudėtinga, jog ir labai rimti specialistai "koją nusilaužia..."

Tačiau negaliu neįvertinti įvairių partijų pareiškimų, kuriais yra paremiami Rusijos ar Kinijos imperijų ekspansionistiniai siekiai.

Štai tai jau akivaizdus "nonsensas" bet kuriai tautinei partijai.

Kęstutis Čeponis

Neabejoju, jog vengrai (madjarai) tikrai turi teisę susigrąžinti kai kurias teritorijas, kurios buvo atimtos iš Vengrijos po WW1 (po Trianono taikos), nes neabejotinai tarp tų žemių buvo ir tikrųjų vengrų etninių žemių.

Tačiau, kaip jau ir rašiau, tam būtina rimtų specialistų analizė, kurioje būtų išsamiai išnagrinėta kiekvieno žemės "gabalo" istorija ir aiškiai nustatyta, kuri tauta tame "gabale" yra autochtoninė, o kuri yra vėlyvesnė.

Marius Kundrotas

Va būtent, Kęstai. Šia nuostata ir vadovaukimės.

Kęstutis Laurinaitis

...tos madjarų teritorijos yra akivaizdžios - tai teritorijos, kur gyvena vengrai: dalis Transilvanijos, gabaliukas Užkarpatės (taip taip, iš Ukrainos). gabaliukas Slovakijos, gabaliukas Serbijos.... gabaliukai....neužmirškit, kad madjarai genetiškai yra ir hunų palikuonys (ne atsitikninai - Hun-garia, ar ne?)... garbi tauta, stipri tauta (nors ir lenktyniauja su mumis savižudybių skaičiumi), bet - ar jie mums rodiklis?

Garbusis Kazimieras Ambrasas-Sasnava yra teigęs, kad lietuvių klajoklišką prigimtį rodo jų meilė žirgui... gal ir taip... bet lietuvių klajokliškumas sukėlė tik nedidelių problemų... Kijevo Rusiai ("i poshiol Ilja Muromec na Litvu" - iš rusų liaudies pasakos), nieko nesiaubdamas (hunai, madjarai, mongolai) ir nežudydamas....

Kęstutis Čeponis

---Kęstutis Laurinaitis ...tos madjarų teritorijos yra akivaizdžios - tai teritorijos, kur gyvena vengrai: ---

Kęstuti, etninės žemės nėra nustatomos "akivaizdumo" principu remiantis.

Pvz., Karaliaučiaus srityje dabar visiškai "akivaizdžiai" gyvena rusai (tiksliau rusakalbiai). Bet tai tikrai ne rusų istorinės-etninės žemės.

Tokius klausimus tautininkui būtina skirti labai aiškiai.

Kęstutis Laurinaitis

... na taip, rusai taip ir skiria : "nashi iskonnyje zemli"... jiems tai atrodo istoriška ir... akivaizdu.... Man tai - neakivaizdu. Kaip neakivaizdu tai akivaizdu rusų tautininkams: kad "istoriškai ir etniškai" Ukraina yra rusų istorinės-etninės žemės :)

Kęstutis Čeponis

--- Kęstutis Laurinaitis ... na taip, rusai taip ir skiria : "nashi iskonnyje zemli"... jiems tai atrodo istoriška ir... akivaizdu....Man tai - neakivaizdu. Kaip neakivazdu tai akivaizdu rusų tautininkams: kas "istoriškai ir etniškai" Ukraina yra rusų istorinės-etninės žemės----

Nepainiok rusų šovinistų su rusų tautininkais (nacionalistais).

Tai labai dažna klaida.

Marius Kundrotas

A.Širopajevo vadovaujamas Nacionaldemokratinis aljansas ir daugelis kitų rusų tautininkų, tarp kitko, remia Ukrainą ir Baltijos šalis.

Kęstutis Laurinaitis

...na, aš iš esmės ir citavau K. Krylovą - "tikrą rusų tautininką"...

"Начнём с начала. Что такое НДП, кто мы? Мы – русские националисты, демократы, считаем себя частью русского национально-освободительного движения."

Константин Крылов
https://www.facebook.com/k.a.krylov

Marius Kundrotas

Krylovas - pragmatikas.

Skaityk Širopajevą.

Rokas Sinkevičius

Yra Krylovo NDP sparnas, ir Širopajevo... jie nesutaria tarpusavyje.

Kęstutis Čeponis

Nepainiok НДП su НДА.

O pasivadinti nacionalistais gali bet kas - ir pas rusus, ir pas mus (štai panašus pvz. čia: Nacionalistas http://ltnacionalistas.wordpress.com/ ).

Marius Kundrotas

Žinau. Širopajevo - NDA.

Kęstutis Čeponis

Tikrą rusų tautininką (nacionalistą) atskirti nuo pseudonacionalisto labai lengva - pasižiūrėk ar jis reikalauja padalinti dabartinę RF, kitaip sakant Rusijos imperijos likučius, į nacionalines valstybes.

Štai tema tuo klausimu:

Rusų nacionalistai (tikrieji, antiimperininkai)
viewtopic.php?f=84&t=7438

Kęstutis Laurinaitis

...aišku, Tavo puslapis, Kęstutis, yra didis paminklas tautinei minčiai, bet - šis puslapio puslapis bene skysčiausias.

Kęstutis Čeponis

--- Kęstutis Laurinaitis ...aišku, Tavo puslapis, Kęstutis, yra didis paminklas tautinei minčiai, bet - šis puslapio puslapis bene skysčiausias ----

Tai dėl to ir nesiginčyju... :)

O ką aš galiu padaryti, kad rusų tarpe tikrų nacionalistų "kot naplakal".

Deja, pas juos ta pati imperinės tautos mentaliteto problema kaip ir pas vengrus, prancūzus, ispanus, anglus...

Beje, nemanyk, kad ponas Krylovas "prasprūdo" pro mano budrų žvilgsnį... :)

Pasižiūrėk: search.php?keywords=%D0%9A%D0%BE%D0%BD%D1%81%D1%82%D0%B0%D0%BD%D1%82%D0%B8%D0%BD+%D0%9A%D1%80%D1%8B%D0%BB%D0%BE%D0%B2&terms=all&author&sc=1&sf=all&sk=t&sd=d&sr=posts&st=0&ch=300&t=0&submit=Ie%C5%A1koti

"Официальный «умеренный русский националист», офицер ФСБ, президент «Русского общественного движения (РОД)», главный редактор сайта «Агентство политических новостей» (АПН), выпускник МИФИ и МГУ Юдик Шерман, выступающий под русским псевдонимом Константин Крылов и считающийся одним из главных идеологов и лидеров современного русского национализма." :)

Marius Kundrotas

Dėl prancūzų Tautinio fronto Kęstas stipriai perlenkė lazdą.

Normalūs tautininkai, aš apie juos disertaciją rašiau ir išnagrinėjau programų nuostatas per kelis dešimtmečius.

O kad prorusiški, tai jų geopolitika tokia.

Dėl vengrų Jobbik - ten truputį kitas atvejis, nors tikrai nesu sienų status quo šalininkas, bet šiuo atveju tai - Rusijos penktoji kolona, kelianti grėsmę pačių vengrų interesams.

O dėl Auksinės aušros... Na, visiems čia žinoma mano pozicija. :)

Kęstutis Čeponis

--- Marius Kundrotas. Dėl prancūzų Tautinio fronto Kęstas stipriai perlenkė lazdą. Normalūs tautininkai, aš apie juos disertaciją rašiau ir išnagrinėjau programų nuostatas per kelis dešimtmečius. ---

Mariau, ar NF programoje yra punktas apie bretonų, provansalų, baskų ir kt. autochtoninių tautų nacionalinių valstybių įkūrimą?

Bent jau apie jų tautinių ir kalbinių problemų realų sprendimą?

Le Penas, kiek žinau, pats buvo bretonų kilmės, bet neatsimenu, jog jis bent vieną sakinį būtų pasakęs apie nepriklausomą Bretonų Valstybę.

Faktiškai NF yra "Didžiosios Prancūzijos" imperijos aktyvūs šalininkai.

P.S. Nebent tu žinai kažką, ko aš kažkodėl nežinau... :)

Marius Kundrotas

Na, kad Le Penai - bretonai, tai faktas.

O dėl valstybių - visokie sprendimai galimi.

Ar latvių tautininkai kalba apie penkių likusių lyvių valstybę?

Ir ar to reikia?

Kęstutis Čeponis

Nelygink kelių šimtų lyvių, kurie, beje, turi realią kultūrinę autonomiją savo dar gyvuose 5 kaimuose, su daugiamilijoninėmis tautomis, kurių dalis aktyviai - su ginklu rankoje - jau daugybę metų kovoja už savo valstybinę nepriklausomybę (pvz., baskai (Prancūzijoje tai gaskonai arba baskonai) ir korsikiečiai).

Taigi, neturime ir mes taikyti keliagubus standartus - jog tai, kas tinka Rusijos imperijos okupuotoms tautoms neturi būti tinkama Prancūzijos imperijos okupuotoms tautoms.

Marius Kundrotas

Nėra čia jokių dvejopų standartų. Bretonai turi teisę kurti savo valstybę.

Tiktai kuo čia dėtas prancūzų FN? Ką jie turi daryti?

Kęstutis Čeponis

--- Marius Kundrotas Nėra čia jokių dvejopų standartų. Bretonai turi teisę kurti savo valstybę. Tiktai kuo čia dėtas prancūzų FN? Ką jie turi daryti?---

Aš gi ir rašiau, kad NF nėra tikri tautininkai.

Nei kiek neabejoju, jog jie labai aršiai pasisakytų prieš korsikiečius, baskus, bretonus, provansalus - NF narius, jei tik jie pareikalautų NF programoje įtraukti punktą apie šių tautų valstybinę nepriklausomybę.

Beje, nesi nieko apie tai girdėjęs - lyg ir buvo jau panaši istorija?

Kęstutis Čeponis

Patikslinu dėl Kryme gyvenančių autochtoninių tautų - tai ne tik Krymo totoriai (nepainiokite su kitomis tiurkų tautomis, kurios irgi populiariai vadinamos totoriais), bet taip pat ir karaimai (įskaitant ir mūsiškius - tai jų istorinė tėvynė) - centriniame Kryme ir dabar stovi jų pastatyta milžiniška akmeninė tvirtovė Čiufut-Kalė (beje, ant jų vartų iškalti Gedimino stulpai - pats ten buvau ir mačiau), o taip pat kai kuriose teritorijose ir ukrainiečiai - jų protėviai ten gyveno jau 5-6 amžiuose (jei ne seniau).

Šaltinis - https://www.facebook.com/groups/1997030 ... p_activity

Blogeris Zeppelinus

Nieko tame nuostabaus.

Didžiųjų šalių nacionalistai, ypač tų, kurioms nieko nereikia dalintis, geriau supranta ir palaiko vieni kitų pozicijas.

Prancūzijos - Rusijos, Vengrijos - Lenkijos.

Šiuo atveju euroskeptiškai nusiteikusi NF chebra mano, kad jų šaliai bendradarbiavimas su Rusija bus tik į naudą.

Kas galėtų paneigti, kad taip ir yra?

Nusivylė nebent tie naivuoliai - o tokių mūsuose išties esama - kurie tiki visuotino "tikrų tautininkų internacionalo" egzistavimo galimybėmis.

Deja, pasaulyje valdo interesai.

Ir tikėtis, kad kažkas tave mylės dėl to, kad tu irgi esi tautinykas, tik kitos tautos, yra daugiau, negu naivu.

Akivaizdu, kad Lietuvos nacionalistams neverta tikėtis nuoširdžių meilių iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos nacionalistų daugumos.

Dėl paprastos priežasties - galimo skirtingai suvokiamų savo tautos interesų susikirtimo bei prieštaros.

O štai su ukrainiečių, dar kokių suomių nacionalistais jokių interesų konfliktų nėra ir nelabai gali atsirasti.

Kęstutis Čeponis

Jau rašiau kitoje temoje, bediskutuodamas su Mariumi Kundrotu - Prancūzijos NF nėra jokie nacionalistai (jie "nacionalistai" tik "rusišku supratimu"). Ir tai turime labai aiškiai suprasti.

Nes NF yra imperinės valstybės - Prancūzijos - dešiniojo sparno antiemigrantinė, antimusulmoniška partija.

Ne tik jų partinėje programoje, bet ir apskritai savo vidinėse diskusijose jie net nesvarsto Prancūzijos imperijos okupuotų tautų - korsikiečių, baskų, provansalų, bretonų ir kt. nepriklausomybės klausimą.

Todėl nieko keisto, jog NF vadovybė palaiko gerus santykius su kitos imperinės valstybės - Rusijos - vadovybe. Palaiko, nes sutampa jų interesai kai kuriais svarbiais klausimais.

Keista, jog kai kas pas mus tuo vis dar stebisi. :)

Kitas reikalas, kad yra nemažai interesų, kurie atitinka ir mūsų - Lietuvių nacionalistų - interesus.

Pvz., NF antemigrantiškos nuostatos bei neigiamas požiūris į Jievrosojuzą, kuris ir NF nepatinka, nes mažina Prancūzijos imperijos valstybines teises.

Panašių partijų pasaulyje ir Europoje yra nemažai. Ir su jomis mes ir galime, ir turime bendradarbiauti tais klausimais, kuriais mūsų interesai sutampa.

P.S. O antiimperinį pasaulio nacionalistų internacionalą ne tik galime, bet ir privalome sukurti.

Tik, be abejo, turime labai aiškiai suvokti, kokios būtent partijos iš tikrųjų yra nacionalistinės - tik tos, kurios besąlygiškai pripažįsta visų pasaulio autochtoninių tautų teisę į nepriklausomybę jų istorinėse-etninėse žemėse.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žanas Mari Le Penas ir Marina Le Pen - Prancūzijos nacionalinis frontas

Parašytas: 04 Sau 2017 21:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

РАЗБОРКА. У французской подруги Путина требуют вернуть деньги

http://www.kavkazcenter.com/russ/conten ... engi.shtml

4 января в 13:47

Российское агентство по страхованию вкладов подало в суд иск с требованием взыскать долг по кредиту, который "Первый чешско-российский банк" (ПЧРБ) выдал партии Марин Ле Пен "Национальный фронт" в 2014 году. Права требования были уступлены третьему лицу, однако АСВ эту сделку намерено оспорить.

Напомним, что Ле Пен прославилась публичной путинофилией и открытой пророссийской позицией, которая, по мнению экспертов, связана с тем, что кроме Путина партии Ле Пен никто денег не дает.

ПРЧБ выдал "Национальному фронту" кредит в 9 млн евро в конце ноября 2014 года. По заявлению казначея политической организации Валлерана Сен-Жюста, правые искали источник финансирования, однако получали отказы от банков во Франции и других странах Европы. Заем послужил причиной обвинений Марин Ле Пен в зависимости от России, которые политик отвергала, напоминает радио "Свобода".

Как сообщили в АСВ агентству RNS, "до даты отзыва у банка лицензии на осуществление банковских операций права требования по кредитному договору французской партии "Национальный фронт" уступлены банком третьему лицу".

Лицензия "Первого чешско-российского банка" была отозвана 1 июля 2016 года. До этого момента ПЧРБ занимал 126-е место в банковской системе России.

Марин Ле Пен - кандидат "Нацфронта" на предстоящих президентских выборах. Накануне она заявила, что считает законной аннексию Крыма Россией. В Киеве после этого предположили, что французскому политику после резонансного высказывания закроют въезд на территорию Украины.

Отдел мониторинга
Кавказ-Центр

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: