 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Estija
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/837.html
Oficialus pavadinimas - Estijos Respublika (Eesti Vabriik); “Eesti” kiles iš “Aisti” ( Vardas, kuri geermanai dave gentims, gyvenancioms i šiaures rytus nuo vyslos), senoves skandinavai žemes i pietus nuo Suomijos ilankos vadino “Eistland“. Sostine - Talinas (Tallinn).
Bendrosios žinios Estijos dalis pasaulyje procentais pagal: eksporta - 0,015; bendraji produkta - 0,02; gyventoju skaiciu - 0,027; teritorijos dydi - 0,03.
Geografine padetis - Baltijos juros rytineje pakranteje; kranto linijos ilgis su salomis 3794 kilometrai, be salu 774 kilometrai; šalies ilgis iš vakaru i rytus 360 kilometru, plotis iš šiaures i pietus 255 kilometrai; dažniausiai priskiriama Šiaures arba rytu Europai.
Plotas - 45227 kvadratiniai kilometrai, iki Antrojo pasaulinio karo buvo 47549 kvadratiniai kilometrai, 70 procentu teritorijos žemumos - Šiaures Estijos (ir klintinis glintas pakranteje), Vakaru Estijos, Vertsjervo ir Papeipes; vidutinis šalies aukštis 50 metru virš juros lygio. Aukštumos išsidesciusios šaliese viduryje ir pietuose - Pandiveres, Sekalos, Otepes ir Hanijos.
Estijos teritorijoje yra 1520 salu, saleliu ir šcheru, visas salu plotas yra 4133 kvadratiniai kilometrai, tai yra 9 procentai visos šalies teritorijos.
Didžiausia sala Sarema (Saaremaa) jos plotas 2705 kvadratiniai kilometrai. Kitos salos mažesnes: Hijuma (hiiumaa) 1023 kvadratiniai kilometrai, Muhu 206 kvadratiniai kilometrai, Vormsis 93 kvadratiniai kilometrai.
Miškai Estijoje užima apie 44 procentus visos šalies teritorijos, dirbama žeme užima 25 procentus, pelkes ir durpynai 12 procentu, pievos ir ganyklos 9, ežerai 5 procentus teritorijos.
Lehemos nacionalinis parkas buvo ikurtas 1671 metais, jo plotas 649 kvadratiniai kilometrai.
Naudingosios iškasenos. Pagal degiuju skalunu gavyba Estija užima pirmaja vieta paasaulyje, jos yra kasamos Alutaguzes baseine, kuris randasi šalies šiaures rytuose. 1985 meteis buvo iškasta 26 milijonai tonu, 1990 metais 22 milijonai tonu, 1992 - 19 milijonu tonu, 1993 - 17 milijonu tonu. Taip pat yra kasamos durpes, fosforitai (Mardu nuo 1992 metu nekasami).
Klimatas Estijoje yra pereinantis iš jurinio i žemynini. Vidutine oro temperatura sausi Taline -5 laipsiai Celcijaus, liepa +16,5 laipsniai Celcijaus, krituliu kiekis per metus milimetrais - 560. Saremoje atitinkamai -3 ir +16, krituliu kiekis 600 mm. Tartuose -6,5 ir +17, krituliu kiekis 590 mm. Ledas Estijos pakrantes ilankose ir sasiauriuose laikosi iki triju menesiu per metus.
Geografiniai ekstremumai. Ilgiausios estijos upes : Emajegis 218 kilometru, Pernu 218 kliometru. Vendeningiausia upe Narva. Didžiausi ežerai kvadratiniais kilometrais : Peipsis - 3555, Vertsjer-vas - 266, Narvos tvenkinys -190. Aukšciausia kalva Estijoje Sur Munamegis, jos aukštis 318 metru.
Demografijos žinios. Gyventoju skaicius Estijoje 1989 metais buvo 1,57 milijono, 1991 metais - 1,56 milijono, 1993 metu pradžioje buvo 1 milijonas 526 tukstanciai gyventoju. 1994 metu pradžioje gyventoju sumažejo iki 1 milijono 506 tukstanciu.
Vidutinis gyventoju tankumas Estijoje yra 33 žmones viename kvadratiniame kilometre. Vidutinis metinis gyventoju prieaugis nuo 1979 iki 1989metu buvo +0,6 procento. O nuo 1990 iki 1993 -0,9 procento. 1989 metais 1000 gyventoju gimstamumas buvo - 14,1, o mirtingumas - 12,3. 1991 metais gimstamumas buvo - 12,2, o mirtingumas buvo - 12,5, 1992 metais gimstamumas - 11,7, mirtingumas - 12,9, 1993 gimstamumas Estijoje sumažejo iki 10,0 tukstanciui giventoju, o mirtingumas išaugo iki 14,0. Naturalus giventoju priaugis šioje valstybeje 1989 metais +1,8, 1991 m. -0,3. 1992m. -1,2. 1993 metais naturalus gyventoju prieaugis išaugo net iki - 4,0 vienam tukstanciui gyventoju.
Estijoje 1989 metais buvo užregistruota 7,5 vedybu ir 3,7 skirybu vienam tukstanciui gyventoju. Atitinkamai 1991 metais - 6,6 ir -3,7, 1992 metais - 5,7 vedybu ir 4,3 skirybu (tais metais skirybu Europoje daugiau buvo u˛registruota tik Latvijoje). 1993 metais Estijoje u˛registruota 5,1 santuoku ir 3,8 skirybu 1000 gyventoju.
Kudikiu mirtingumas tukstanciui gimusiu 1980 buvo 17, 1990 metais suma˛ejo iki 12, 1991 mirtingumas padidejo iki 13,5, o 1992 iš tukstancio gimusiu kudikiu mirdavo 16. Legalu abortu skaicius 100 gimusiuju : 1980 - 160, 1992 - 157, 1993 - 198.
Vidutine gyvenimo trukme Estijoje 1980 metais vyru 64 metai, moteru 74 metai, 1990 metais vyru 65,5 moteru -75, 1992 vyru 64 metai, moteru 75 metai. Estijoje gyvena 46,7 procentai vyru ir 53,3 procentai moteru. Procentine gyventoju sudetis pagal amžiu šioje šalyje rya tokia : iki 15 metu - 23 %, nuo 15 iki 59 metu gyventoju rya 59 %, tarp 60 ir 74 metu - 13 %, žmoniu, kuriems butu per 75 metus Estijoje gyvena - 5 %.
Del tremimu (1940 - 1941), karo (1941 - 1945) ir masines emigracijos giventoju skaicius nuo 1,14 milijono 1939 metais sumažejo iki 850 tukstanciu giventoju 1945 metais. Del represiju neteko daug etniniu mažumu :1939 - 1941 vokieciu ir 1943 - 1944 švedu.
1945 - 1950 metais iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos i Estija atvyko apie 0,24 milijono slavu.
Migracijos balansas nuo 1990 kai Estija atsiskyre nuo sovietu sajungos tapo neigiamas. 1990 metais tukstanciui gyventoju jis buvo - 4, 1991 -8, 1992 metais migracijos balansas išaugo net iki -33, 1992 ijs buvo lygus -14. Iš šalies daugiausia migravo rusai.
Etnine ir religine sudetis. 1934 metais estai sudare 88 procentus visu šalies gyventoju, rusu buvo 8 procentai, vokieciu 1,5 procento ir viena procenta sudare švedai.
1989 metais estu sumažejo iki 61,5 procento, rusu padaugejo net iki 30,5 procentu, ukrainieciai sudare 3 procentus, baltarusiai 2, suomiu buvo tik vienas procentas.
1992 metais Estijoje gyveno 63 procentai estu, rusu 29,5 procentai, ukrainieciai sudare 3 procentus ir 2 procentai visu giventoju rya baltarusiai. Net 96 procentus vieno iš didžiausiu Estijos miestu Narvos giventoju sudaro kitu tautybiu giventojai. Priešingai nei miestuose kaime 87 procentus visu gyventoju sudaro estai.
Estijoje nera persekiojama ne viena religija, 1940 labiausiai paplitusi religija buvo liuteronizmas, jo atstovai sudare net 75 procentus visu tikinciuju. 1990 labiausiai paplitusios religijos buvo liuteronu, staciatikiu ir baptistu.
Miestuose 1989 metais gyveno 71,5 procentai visu šalies gyventoju, 1992 šalies urbanizacija nežymiai sumažejo, miestuose gyveno 70 procentu Estijos gyventoju. 1994 metu duomenimis Estijos sostineje giveno 443 tukstanciai giventoju (1990 metais buvo 484 tukstanciai). Tartu mieste gyvena 109 tukstanciai, Narvoje 80 tukstanciu, Kohtla Jarve turi 73 tukstancius gyventoju, Pernu 52 tukstancius.
Istorijos žinios. 1154 metais arabu mokslininkas Idris pažymi Estija savo žemelapyje. 1227 - 1558 metais Estija buvo padalyta tarp Livonijos ordino (kalavijuociu), Danijos, Taru ir Saremos - Lianes vyskupu, o veliau ir Teutonu ordino. 1523 metais šioje šalyje buvo ivykdyta reformacija, 1525 m. Išleista pirmoji estu kalba parašyta knyga.
1558 1645 m. Vyko Livonijos karas, po kurio Estija buvo padalyta i smulkias valstybeles, nuo 1629 iki 1710 metu Estija buvo Švedijos karalystes dalis. 1710 -1918 metai Estija buvo nukariauta Rusijos, tuo laikotarpiu buvo ikurtas Tartu universitetas, šalyje vyko rusifikacija.
1918 metais vasario 24 diena Estija pasiskelbe nepriklausoma respublika, (Nepriklausomybes diena - nacionaline švente). 1919 06 23 - Venu mušis (pergales diena taip pat nacionaline švente). Nuo 1920 iki 1940 metu Estija buvo nepriklausoma respublika, 1938 m. Prezidentu buvo išrinktas Konstantinas Petsas.
1940 - 1941 m. Estija okupavo sovietai ir ji tapo šešioliktaja SSRS respublika, 1941 - 1944 m. ja buvo okupave vokieciai. Nuo 1944 -1991 m. ji vel buvo okupuota Sovietu Sajungos, Estija netenka 5 procentu savo teritorijos (Pasterima, rusu Peciorai), per ta laikotarpi šalyje ivykdyta kolektyvizacija, išvystytas socializmas, buvo vykdomi tremimai ir represijos.
1991 metu kova beveik 78 procentai šalies gyventoju visaliaudiniame referendume pasake “taip” nepriklausomai Estijai, rugpjucio 20 diena Aukšciausioji taryba pasisake u˛ visiška nepriklausomybe, rugpjucio 24 diena Estija nepriklausoma respublika pripažino ir pati Rusija. 1994 08 31 iš šalies išvestas paskutinis Rusijos armijos kareivis.
Administracinis suskirstymas: Estijoja yra suskirstyta i penkiolika rajonu (maakond) ir šešis miestus (vabariiklikud). Valstybine kalba nuo 1989 metu - estu, šia kalba kalba apie du trecdalius visu pileciu, rusu kalba naudojasi trecdalis šalies gyventoju.
Piniginis vienetas nuo 1992 metu birželio menesio - Estijos krona, ja sudaro šimtas centu. Oficialus pradinis kursas susietas su Vokietijos marke, viena marke prilyginama aštuonioms Estijos kronoms. Vienas JAV doleris lygus 12,9 Estijos kronoms. 1994 metu viduryje vienas JAV doleris jau lygus 13,8 Estijo kronoms. Ušsienio valiutos atsargos 1992 metais duvo 100 milijonu JAV doleriu, 1993 metu viduryje iskaitant ir Švedijos vyriausybes gražinta auksa šios atsargos jau sudare 0,33 milijardo JAV doleriu. Infliacijos augimo tempai procentais: 1991 metais infliacija buvo 155 procentai, 1992 m. infliacija sieke net 1076 procentus, 1993 m. ji sumažejo iki 30 procentu, 1994 metais ji buvo lygi 42 procentams.
Ekonomikos rodikliai. Bendras vidaus produktas 1989 metais buvo 10 milijardu JAV doleriu. 1991 metais jis sumažejo iki 6,1 milijardo, 1992 metais pasaulio banko duomenimis lygus 4,3 milijardams, 1993 metais bendras vidaus produktas 4,7 milijonai JAV doleriu.
Nacionalinis produktas vienam gyventojui 1989 metai lygus 6200 doleriu, 1991 metais 3800 JAV doleriu, 1992 metais buvo 2750 JAV doleriu, Nacionalinis produktas vienam gyventojui 1993 metais Estijoje buvo didžiausias tarp buvusiu Sovietu Sajungos respubliku, jis buvo lygus trims tukstanciams Jungtiniu Amerikos Valstiju doleriams.
Realus kasmetinis bendro vidaus produkto prieaugis 1990 metais -8 procentai, 1991 metais - 10 procentu, 1992 metais nuosmukis buvo didžiausias net 26 procentai, 1993 metais jis buvo toks pats kaip ir devyniasdešimtaisiais metais - 8 procentai, 1994 bendras vidaus produktas nustojo mažeti ir ir pradejo dideti, jo prieaugis buvo 4 procentai. Estija buvo pereinamosios ekonomikos šalis, ji guvo labiausiai ekonomiškai išvystyta buvusios SSRS sajungine respublika, 1989 metais šalies gyventojai sudare 0,5 procento visu Sovietu Sajungos gyventoju, taciau Estijos bendras vidaus produktas sudare 0,7 procento viso Sajungos produkto. Po nepriklausomybes paskelbimo nutrukus seniesiems ekonomikos ryšiams Estija suarteja su Skandinavijos šalimis, o ypatingai su Suomija.
Investicijos, bankai ir mokesciai. Ušsienio investicijos 1992 metais Estijoje buvo 58 mln. JAV doleriu, 1993 užsienis i šali investavo 218 milijonus JAV doleriu, vidutiniškai 1992 - 1993 metais vienam gyventojui apie 90 JAV doleriu. Per ta pati laikotarpi investicijos vienam gyventojui Latvijoje buvo 24 JAV doleriai, o Lietuvoje tik 8 JAV doleriai. Švedijos investicijos sudare 35 procentus, Suomija investavo 25 procentus.
Nepriklausomu Valsybiu Sandrauga investavo apie 10 procentu kapitalo, Vokietija ir JAV po 5 procentus. Bendru su užsienio šaliu kapitalu imoniu skaicius Estijoje 1991 metais buvo užregistruota 1100, 1992 metais 2600 imoniu, 1993 metu viduryje užregistruota 4000 bendru imoniu.
Estijoje buvo užregistruota apie 60 banku, taciau veliau prasidejo pirmieji bankrotai. Didžiausi Estijos bankai: Estijos bankas (“Eesti Pank”), Hanzos bankas ( “Hansapank”), Estijos jungtinis bankas (“Esti Unispank”), Estijos taupomasis bankas (“Eesti Hoiupank”), Šiaures Estijos bankas (“Pohja-Eesti pank”).
Nuo 1994 01 01 ivestas vieningas pajamu mokestis jis buvo lygus 26 procentams. Asmenys, kuriu pajamos neviršyja 300 kronu per menesi yra neapmokestinami. Visi išgyvene Estijoje 182 dienas yra rezistentai.
Pramone 1990 metais dave 47 procentus viso šalies bendro vidaus produkto, 1991 metais 44 procentus, 1992 metais 49 procentus. Pramones sferoje dirba 36 procentai visu dirbanciuju Estijos pilieciu.
Daugiau negu puse pramones vertes dave maisto (27 procentus) ir lengvoji ( 26 procentus) pramone. 1985 metais buvo pagaminta 286 tukstanciai elektros varikliu, 2115 vienetai ekskavatoriu, 173 tukstanciai tonu mesos, 32 tukstanciai tonu sviesto, 22 milijonai vienetu trikotažo gaminiu, 48 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu. 1990 metais buvo pagaminta 205 tukstanciai elektros varikliu, 1690 vienetai ekskavatoriu, 160 tukstanciai tonu mesos, 29 tukstanciai tonu sviesto, 23 milijonai vienetu trikota˛o gaminiu, 52 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu. 1992 metais buvo pagaminta 66 tukstanciai elektros varikliu, 103 vienetai ekskavatoriu, 81 tukstanciai tonu mesos, 26 tukstanciai tonu sviesto, 16 milijonai vienetu trikota˛o gaminiu, 14 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu. 1993 metais buvo pagaminta 20 tukstanciai elektros varikliu, kiek buvo pagaminta ekskavatoriu duomenu nera, 46 tukstanciai tonu mesos, 23 tukstanciai tonu sviesto, 4 milijonai vienetu trikota˛o gaminiu, 14 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu.
Žymiausios bendroves. “Liviko RE” - verciasi alkoholiniu gerimu gamyba, “Tallinna lihatoostus” - mesos produktu gamyba, “Norma RaE” - saugos diržu ir žaislu gamyba, “Kalev RAS” ušsiima konditerijos gaminiu gamyba, “Piima tootmiskoondis” specializuojasi pieno ir mesos produktu gamybos sferoje, “Polva Piim AS” pieno produktu gamyba, “Tamsalu TERKO” miltu ir pašaru gamybos lydere, “Eesti Tubakas AS” - cigareciu gamyba, “Balti Laevaremonditehas” verciasi laivu remontu, “Saku Olletehas UE” - alaus gamyba.
Žemes ukis - Estijoe intensyvi pieno ir mesos gyvulininkyste, Vidutinis šalies fermerio ukio dydis apie 25 hektarus. Žemes ukis duoda 10 procentu bendro vidaus produkto vertes. Žemes ukio sferoje dirba 9 procentai visu šalies dirbanciuju, net trecdalis šios šakos eksporto nukreipta i Rusija. 1992 metais Estijos ukyje mažeja kiauliu ir paukšciu, bet daugeja melžiamuju karviu, 1985 metais ju buvo 300 000 tukstanciu, 1992 metais ju skaicius išaugo iki 360 000 tukstanciu. Sviesto gamyba vienam gyventojui 1992 buvo 17 kilogramu, (trecia vieta pasaulyje).
Turizmas. Užsienio turistu skaicius tukstanciais: 1992 = 347, 1993 = 478; vienai atvyko 78 procentai turistu, i Talina atvyko 90 procentu visu turistu; iš kur atvyksta procentais: Suomijos 80, Švedijos 10, Vokietijos 4; iš viso 1993 Estijoje pabuvojo per 1 milijona užsienieciu, 70 procentu iš ju atvyko per Talino uosta.
Socialines žinios. 1000 žmoniu tenka: radijo imtuvu 625, televizoriu 370, telefonu (1990 = 230, 1993 = 270), automobiliu (1980 = 83, 1992 = 184), motociklu ir motoroleriu 65, mobiliojo ryšio telefonu 6.
Šeima - vidutinis šeimos dydis 3,1 žmogus; vidutine šeimos išlaidu struktura procentais 1992, 1993 ir 1994 metu viduri: maistas 34, 33 ir 36, gerimai ir tabakas 4, 3 ir 3, mokesciai 12, 16 ir 18, butas, kuras ir energija 10, 13 ir 14, drabu˛iai ir avalyne 8, 6 ir 5, transportas ir ryšiai 8, 7 ir 5, investisijos 5, 4 ir 5; šeimos gerove 1985 ir 1990 (100 šeimu tenka): radijo imtuvu 154 ir 164, televizoriu 94 ir 109, šaldytuvu 106 ir 106; skalbimo mašinu 64 ir 91, dulkiu siurbliu 54 ir 71, automobiliu 29 ir 40.
Darbo užmokestis - vidutinis darbo užmokestis JAV doleriais: 1993 pradžia = 59, 1994 vidurys = 105, 1994 pabaiga = 137; vidutine senatves pensija JAV doleriais: 1993 pradžia = 20, 1994 vidurys = 26, 1994 pabaiga = 36.
Bedarbiu (nuo darbo jegos procento): 1991 (1,7), 1992 (2,2), 1994 pradžia (2,6).
Užsienio prekybos partneriai procentais - eksporto 1992, 1993 ir 1994: Rusija 21, 22,5 ir 21, Suomija 21, 21 ir 21, Švedija 8, 9,5 ir 10, Latvija 10,5, 8,5 ir 9, Lietuva 1,5, 4, 6, Vokietija 4, 8 ir 6; importo 1992, 1993 ir 1994: Suomija 22,5, 28 ir 41, Rusija 28,5, 17 ir 13, Vokietija 8, 11 ir 9, Švedija 6, 9 ir 8, Lietuva 3,5, 3 ir 3,5.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
