Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kirgizija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Izraelis (Žydija) ir musulmonų šalys - arabų, tiurkų, iranėnų - Šiaurės Afrikoje, Vidurinėje Azijoje ir Centrinėje Azijoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kirgizija – geopolitinių interesų kryžkelėje

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kirgizija – geopolitinių interesų kryžkelėje

Parašytas: 28 Sau 2012 19:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kirgizija – geopolitinių interesų kryžkelėje

http://www.geopolitika.lt/?artc=5172

Viktor Denisenko
2012 01 27

Apie Kirgiziją neretai kalbama kaip apie šalį, kurioje susikerta skirtingų valstybių interesai. Dėl įvairių priežasčių ši Vidurinės Azijos respublika pastaraisiais metais neretai atsidurdavo dėmesio centre. Pavyzdžiui, šioje šalyje per paskutinius septynerius metus net du kartus valdžia keitėsi revoliucinio perversmo keliu. 2005 metais įvyko vadinamoji „Tulpių revoliucija“, buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas Askaras Akajevas. Po pirmojo perversmo valdžia atiteko Kurmanbekui Bakijevui, kuris per penkerius metus sugebėjo faktiškai pakartoti visas A. Akajevo klaidas (autoritarinės tendencijos, korupcija, valdžios sutelkimas savo „šeimos“ rankose), tačiau 2010 m. pavasarį neramumų, iš dalies peraugusių į pilietinį konfliktą, banga parbloškė ir jį.

Po antrojo perversmo laikinoji valdžia įvykdė konstitucinę šalies reformą, paversdama Kirgiziją vienintele parlamentine respublika regione. Po prezidento rinkimų 2011 metų pabaigoje šalies vadovu buvo išrinktas Almazbekas Atambajevas. Nors buvo daug abejonių, kol kas naujoji Kirgizijos valdžia atrodo stabilesnė, nei buvo prognozuojama.

Interesų ir įtakų zonoje

Kirgizija kartu su visu regionu patenka į tiesioginį Rusijos interesų lauką. Šis laukas yra gana platus, jį galima suskirstyti į teorinių ir praktinių interesų zonas.

Teoriniai interesai yra susiję su istorine Maskvos atmintimi. Pagrindinis šių interesų siekis – išlaikyti įtaką regione, neleisti nė vienai posovietinei Vidurinės Azijos šaliai ištrūkti iš Rusijos įtakos.

Maskvai daugmaž pavyksta susitvarkyti su šia užduotimi, tačiau Kirgizijos teritorijoje iki šiol egzistuoja stiprus dirgiklis – JAV karinė bazė Kante, esanti šalia sostinės Biškeko civilinio Manaso oro uosto ir naudojama Amerikos bei jos sąjungininkių kariniam tranzitui į Afganistaną. Maskva yra dariusi spaudimą K. Bakijevui, kad šios karinės bazės neliktų, ir net buvo sulaukusi atitinkamų pažadų iš tuomečio Kirgizijos vadovo, tačiau šie pažadai nebuvo vykdomi.

Pažadą uždaryti JAV karinę bazę Kante iš karto po savo išrinkimo pakartojo ir naujasis Kirgizijos vadovas A. Atambajevas. Pasak jo, Kirgizija vykdys savo tarptautinius įsipareigojimus, tačiau 2014 metais, kai sueis susitarimo su JAV pabaigos terminas, amerikiečiai turės pasitraukti iš šalies. Kitaip sakant, A. Atambajevas pažadėjo, kad susitarimas su JAV nebus pratęsiamas, ir nėra abejonių, kad Maskvai tai buvo itin malonu išgirsti. Toks pareiškimas dar kartą patvirtino, kad naujoji Kirgizijos valdžia yra lojali Rusijai.

Praktiniai Rusijos interesai yra susiję su siekiu užkirsti kelią iš šio regiono per Kirgiziją einančiam narkotinių medžiagų srautui. Todėl Maskva bent jau turėtų būti suinteresuota stabilumu – taip pat ir politiniu – regiono šalyse. Nors Kirgizija tiesiogiai nesiriboja su Afganistanu (kuris buvo ir tebėra didžiausias narkotikų „eksportuotojas“ regione), ji yra svarbi kaip potenciali tranzitinė tokių siuntų teritorija.

Taip pat, būdama pragmatiška, Rusija turėtų būti suinteresuota, kad JAV pajėgos kuo ilgiau liktų Afganistane. Šis interesas labiau susijęs ne su narkotikų problema, o su bendru regiono stabilumu. Taigi, teorinis Rusijos interesas išstumti JAV karinę bazę iš Kirgizijos kertasi su praktiniu noru turėti savo pašonėje daugmaž stabilų regioną.

Tačiau kova dėl amerikiečių Karinio tranzito centro Kante, kaip dabar vadinama karinė bazė, ko gero, yra labiau principinio pobūdžio. Toks centras yra reikalingas JAV ir jų sąjungininkėms, todėl, išstumtas iš Kirgizijos, jis greičiausiai atsirastų kurioje nors kitoje regiono šalyje (pavyzdžiui, Uzbekistane). Juolab kad JAV moka už karinės bazės objektų nuomą neblogus pinigus (JAV už bazės nuomą Kirgizijai sumoka po 63 mln. dolerių per metus, be to, skiria ir kitą finansinę paramą šaliai).

Tačiau Kirgizija yra ne vien Rusijos interesų zonoje. Tai lemia geografinė šalies padėtis. Kirgizija ribojasi su Kinija, be to, tarp jos kaimynų yra ir Kazachstanas. Praėjusių metų pabaigoje apie skirtingų geopolitinių interesų konkurenciją Kirgizijoje rašė italų laikraštis „La Repubblica“.

Žurnalistui Eugenio Novario pavyko apibrėžti šią situaciją vienu sakiniu: „Kirgizijai tenka laviruoti tarp tokių didžiųjų valstybių kaip Kinija, Rusija ir JAV, taip pat ir kaimynų – Kazachstano ir Uzbekistano, kurie yra reikšmingesni pagal savo demografinio išsivystymo ir gamtos išteklių lygį, interesų.“

E. Novario pabrėžia, kad Rusija galimą įtakos praradimą regione vertintų kaip katastrofą, nes tai žeistų jos ambicijas, o atsiradusį geopolitinį vakuumą akimirksnių užpildytų Kinija.

O štai JAV nėra rimtas konkurentas šiame regione, nes tiesioginis Vašingtono interesas yra susijęs iš esmės tik su tranzitu į Afganistaną, bet tai nėra prielaida rimtiems geopolitiniams mūšiams.

Nors kol kas atrodo, kad pastaruoju metu Rusijos pozicijos Kirgizijoje sustiprėjo (naujoji respublikos valdžia, regis, visiškai lojali Maskvai), bet tai nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Daug ką dėl neatsargumo gali sugadinti ir pati Rusija, kuri santykiuose su savo buvusiais satelitais neretai elgiasi kaip dramblys porceliano parduotuvėje. Per „Tulpių revoliuciją“ ir 2010 m. neramumus Rusijos viešojoje erdvėje apie Kirgiziją buvo aktyviai kalbama kaip apie „nevykusią ir savęs nerealizavusią valstybę“, buvo net kvestionuojamas jos valstybingumas ir suverenumas.

Kitas svarbus aspektas yra susijęs su tuo, kad nors Kirgizija oficialiai ir tapo parlamentine respublika, vargu ar ji akimirksniu atsikratė regione vyraujančių politinių tradicijų. Visose buvusiose SSRS Vidurinės Azijos respublikose valdžios struktūros yra paremtos klanų sąveika (arba atvirkščiai – priešprieša ir konkurencija), todėl galima numanyti, kad nei 2010 metų perversmas, nei vėlesnė konstitucinė reforma iš esmės nesunaikino neoficialios sistemos, kurioje klanai ir „šeimos“ atlieka svarbų vaidmenį. Paaštrėjus politinėms kovoms ir nesutarimams, esamos valdžios – lojalios Rusijai – priešininkai gali ieškoti sąjungininkų tarp kitų stiprių geopolitinio lauko žaidėjų.

Be ambicijų

Įtakų ir interesų konkurencijos Kirgizijoje klausimas ilgai bus svarbus, nes ši valstybė, ko gero, taip ir liks skirtingų šalių interesų kryžkelėje. Pati Kirgizija bent jau kol kas nerodo net minimalių lyderystės ambicijų. Šiuo metu jų ir nevertėtų tikėtis – šaliai pirmiausia reikia įgyti stabilumo pojūtį, kuris buvo prarastas po visų negandų ir perversmų. Be to, lyderystės regione siekis reikštų aršią konkurencinę kovą – pirmiausia su kaimyniniu Kazachstanu.

Prieš beveik ketverius metus politologas Muratas Sujunbajevas taip apibrėžė Kirgizijos strategiją: „Kirgizija bando elgtis pragmatiškai. Jeigu yra koks nors projektas, ji bando dalyvauti, vadovaudamasi principu: gal kas nors išeis. Galbūt tai ne pats geriausias variantas, tačiau lyginant sąnaudas ir galimą naudą – optimaliausias“ [ http://ia-centr.ru/expert/800/].

Gali būti, kad ir dabartinė Kirgizijos valdžia galiausiai pasirinks tokį laviravimo tarp skirtingų interesų variantą, o ne tarnavimą kokios nors vienos geopolitinės jėgos interesams, nes tai iš tikrųjų gali būti optimaliausias variantas šaliai, esančiai kitų valstybių interesų kryžkelėje ir susitaikančiai su tokiu vaidmeniu.

Komentarai
http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=5172&c=1

Žygeivis, 2012 01 28 18:52

Priminsiu tai, ką straipsnio autorius jau pats yra rašęs:

Rusijos karinės bazės užsienyje – ne tik sovietinis palikimas, bet ir galima ateities strategija
http://www.geopolitika.lt/?artc=5065

Viktor Denisenko
2011 12 09

Ištrauka:

Kirgizija:

- 999-oji aviacijos bazė Kanto gyvenvietėje;

- 954-oji bandomoji laivyno ginkluotės bazė Koj Sary;

- 338-asis Rusijos karinio laivyno ryšio mazgas Kara Balta gyvenvietėje;

- Rusijos gynybos ministerijos Seisminės tarnybos 1-oji automatinė seisminė stotis;

- 17-oji seisminė laboratorija;

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kirgizija – geopolitinių interesų kryžkelėje

Parašytas: 26 Lap 2013 21:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kirgizijos padėtis yra ypatingai sudėtinga ir šiek tiek primena Armėnijos padėtį.

Jei, pvz., kaimyninę Tadžikiją gana aktyviai (ir atvirai, ir slapta) remia Iranas, tai Kirgizija yra greta labai aktyviai veikiančios Kinijos, kuri vis labiau skverbiasi į Vidurinės Azijos valstybes.

Čia yra karinės Rusijos bazės:

- 999-oji aviacijos bazė Kanto gyvenvietėje;

- 954-oji bandomoji laivyno ginkluotės bazė Koj Sary;

- 338-asis Rusijos karinio laivyno ryšio mazgas Kara Balta gyvenvietėje;

- Rusijos gynybos ministerijos Seisminės tarnybos 1-oji automatinė seisminė stotis;

- 17-oji seisminė laboratorija;

o taip pat ir JAV karinis aerodromas buvo įkurtas (JAV karinė bazė Kante, esanti šalia sostinės Biškeko civilinio Manaso oro uosto).

Kirgizija yra be viso to pasidalinusi į keletą regionų, kurių vietiniai "elitai" - faktiškai gimininiai-feodaliniai klanai, tarpusavyje labai nesutaria ir konkuruoja. Pilietinis karas tarp tų klanų bet kada gali ir vėl įsiliepsnoti.

Be to ten aktyviai veikia ir įvairūs islamistų daliniai - tame tarpe ir uzbekų.

Vienu žodžiu, Kirgizijos vadovybė visaip bando laviruoti tarp įvairių savo įtakingų kaimynų (artimesnių ir tolimesnių) bei vidaus įvairių politinių, etninių, religinių ir klaninių jėgų.

Kadangi JAV jau traukiasi iš Afganistano, ir apskritai iš šio regiono, tai Kirgizijos valdžia jau siekia artimiau suartėti su Rusijos imperija, taip išlaikydama "geopolitinę pusiausvyrą", ypač Kinijos, Kazachstano ir Uzbekijos atžvilgiu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kirgizija – geopolitinių interesų kryžkelėje

Parašytas: 06 Spa 2020 20:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Кыргызстан: Очередная революция или контрреволюция?

https://www.kavkazcenter.com/russ/conte ... siya.shtml

6 октября 2020 в 02:59

События в Кыргызстане отмечены новым политическим кризисом, который случился сразу же после подведения итогов парламентских выборов. Тысячные толпы заполонили Бишкек и пошли на штурм правительственных зданий и парламента.

ВИДЕО
https://twitter.com/newkc14/status/1313 ... 43072?s=20

6/119348_1.jpg

Толпы людей на пожарной машине протаранили ворота здания парламента, а затем ворвались в само здание. Попытки милиции остановить многотысячную толпу не увенчалась успехом.

По словам очевидцев, в здании парламента и правительства никого нет, так как чиновники во главе с действующим президентом спешно бежали. По неподтвержденным данным, президент Сооронбай Жээнбеков вылетел на юг. Руководитель аппарата главы государства Досалы Эсеналиев, пресс-секретарь Толгонай Стамалиева долгое время были недоступны для журналистов.

Позднее Толгонай Стамалиева заявила агентству АКИpress, что президент Жээнбеков якобы находится в Бишкеке и даже до двух часов ночи, проводил «индивидуальные диалоги со всеми политическими силами».

Журналисты отмечают, что среди участников акции протеста был младший сын экс-президента Киргизии Алмазбека Атамбаева - Кадыр. Атамбаев находился в тюньме по обвинению в коррупции.

После захвата зданий парламента и правительства демонстранты, протаранив грузовиками ворота, ворвались в здание Госкомитета нацбезопасности Киргизии. Там они потребовали освобождения осужденного за коррупцию экс-президента. Помимо этого, участники акции протеста потребовали освобождения бывшего депутата парламента Киргизии Садыра Жапарова, которого осудили «за организацию массовых беспорядков и захват заложника».

Милиция не оказывала протестующим значительного сопротивления.

Бывшего президента Алмазбека Атамбаева в 4:30 утра по местному времени выпустили из здания Госкомитета национальной безопасности. Он вышел к митингующим.

Милиция в Бишкеке весь вечер держала оборону здания Белого дома, где размещаются парламент, правительство и администрация президента, на площади Ала-Тоо, оцепив его по периметру. Протестующие заняли площадь.

Всю ночь продолжались стычки. Демонстранты закидывали милицию камнями, те в свою очередь отстреливались резиновыми пулями, применяли слезоточивый газ, светошумовые гранаты. Митингующие подожгли установленную на площади милицейскую будку. Милиция применила также слезоточивый газ.

Митингующие вооружились палками, арматурой и брусчаткой и начали возводить баррикады из кусков металлического забора. Участники акции протеста также разбили мраморные плиты недостроенного памятника Бишкеку баатыру и закидывают сотрудников силовых структур кусками камня. Сотовая связь блокируется в центре Бишкека.

В социальных сетях распространилилсь призывы к жителям соседних с центральной площадью Бишкека жилых домов, чтобы они сняли пароли и дали возможность участникам акции протеста воспользоваться доступом к домашнему wi-fi соединению.

Столкновения в Бишкеке начались в понедельник после объявления предварительных итогов выборов в парламент Кыргызстана. Сразу несколько оппозиционных партий заявили, что не признают результаты выборов по причине массовых нарушений и фальсификаций в ходе избирательного процесса.

Демонстранты вышли на митинг с требованием отменить результаты голосования и объявить повторные выборы.

В результате попыток разгона манифестантов милицией с применением водометов, слезоточивого газа и светошумовых гранат пострадали уже более 100 человек.

Отдел мониторинга
Кавказ-Центр

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: