Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 10 Geg 2024 17:57

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Žydų ir arabų santykiai
StandartinėParašytas: 16 Vas 2007 22:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina
Arabai ir žydai: naujų proveržių beieškant

2007 vasario mėn. 13 d., Vadimas Vileita, „Dvi pusės“, „Žinių radijas“

  Nuo šių metų pradžios stebime įdomų reiškinį, sunkiai įsipaišantį į mūsų įsivaizdavimus apie pasaulio galių santykius, – aktyvėjančius žydų ir arabų kontaktus. Kokios realijos verčia kai kurias arabų regiono šalis ieškoti supratimo su tradiciniu nekenčiamiausiu priešu – klausimas, į kurį bandysime atsakyti šioje laidoje.

  Ryškiausias tam tikrų postūmių šiame regione pavyzdys – Mekoje Saudo Arabijai tarpininkaujant tarp Palestinos politinių grupių pasiektas susitarimas, kurio seniai pageidavo Vakarų valstybės ir Izraelis. Tiesiogiai susitarime nekalbama apie Izraelio teisės gyvuoti pripažinimą, tačiau ši neįtikėtina galimybė pasirašius susitarimą atrodo šiek tiek realesnė.

  Kaip žinoma, vienas pagrindinių variklių, galinčių priversti palestiniečius sukandus dantis tartis tarpusavyje ir su Vakarų „sionistais“, – ekonominė blokada ir noras atgauti tarptautinę finansinę paramą. Susitarime tarp besivaržančių palestiniečių grupuočių „Hamas“ ir „Fatah“ kalbama tik apie pusėtinas priemones trims pagrindinėms Vakarų sąlygoms įvykdyti, tačiau Palestinos dienraštis „al-Quds“ pareiškė, kad Izraelis nebeturi dingsčių boikotuoti „Hamas“.

   Šios laidos pirmojoje pusėje skaitysime gana optimistišką amerikiečių dienraščio „USA Today“ apžvalgininkės Barbaros Slavin straipsnį „Arabai bando tiesti ranką Izraeliui ir JAV žydams“, o antrojoje pusėje – labiau skeptišką prancūzų analitiko Kristofo Ajado darbą laikraštyje „Libération“ apie ganėtinai vangią Vakarų reakciją į palestiniečių sudarytą tarpusavio susitarimą.

       Pirmoji pusė – arabai bando tiesti ranką Izraeliui ir JAV žydams

   Arabų valstybės su Saudo Arabija priešaky imasi bandymų taikytis su žydais. Šie mėginimai tiesti ranką tiek pačiam Izraeliui, tiek Jungtinių Valstijų žydams yra vieni atviriausių istorijoje. Jie susiję su siekiais pažaboti augančią Irano įtaką, sutramdyti smurtą Irake ir Libane bei paspartinti taikų Palestinos problemos sprendimą. Vieši gestai paremti ir konkrečiais veiksmais – praeitą savaitę Saudo Arabija aktyviai tarpininkavo pasiekiant palestiniečių tarpusavio susitarimą dėl koalicijos.

   Praeitą mėnesį kadenciją baigiantis Arabijos ambasadorius JAV princas Turkis al-Faisalas Vašingtone apsilankė priėmime, kurį rengė Amerikos žydų organizacijos. Renginį savo dalyvavimu pagerbė ir Valstybės departamento diplomatas, atsakantis už kovą su antisemitizmu.

   Kaip pripažino priėmimo organizatoriai, Saudo Arabijos diplomato pasirodymas tokio pobūdžio renginyje buvo precedento neturintis atvejis.

   Saudo Arabija, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai suaktyvino ryšius su Izraeliu ir proizraelietiškomis žydų organizacijomis JAV. Šį judėjimą susitaikymo link palaimino paties prezidento George’o W. Busho administracija – turbūt ne šiaip sau valstybės sekretorė Condoleezza Rice išskyrė šešias Persų įlankos valstybes, taip pat Egiptą, Jordaniją ir Izraelį, kaip bendrą nuosaikiųjų valstybių aljansą. Šis aljansas, C. Rice teigimu, Artimųjų Rytų regione priešinasi Irano ir Sirijos remiamiems ekstremistams. Ji taip pat pabrėžė, kad Izraelio ir Palestinos taikos susitarimas susilpnintų radikalių „Hamas“ ir „Hezbollah“ judėjimų kovotojus.

   Tęsiant strategiją, kuria siekiama toliau burti nuosaikiuosius prieš ekstremistus ir paspartinti žydų bei palestiniečių susitarimą, aktyvinami abipusiai ryšiai. Kai kurie amerikiečių ekspertai pastebi, kad daugelis proamerikietiškų valstybių arabų pasaulyje su nerimu žvelgia į augančią Irano galybę. Kitiems arabams nepatinka, kad Iranas prisiima teisę formuoti politinę darbotvarkę viso regiono vardu.

   Saudo Arabijos ir Persų įlankos šalių ryšiai su izraeliečiais ir Amerikos žydais trunka jau daugiau nei dešimtmetį, bet jie niekad nėra vykę šitaip viešai. Juk arabų valstybės žvelgė į Izraelį kaip į pariją nuo pat jo susikūrimo 1948-aisiais.

   Dauguma arabų šalių yra uždraudusios keliauti ar investuoti į Izraelį, kaip ir apskritai palaikyti kokius nors ryšius su valstybe, kurią paprastai vadina tiesiog sionistiniu dariniu.

   Tik 3 iš 21 arabų šalies Izraelį pripažįsta. Tai – Egiptas, Jordanija ir Mauritanija.

   2002 m. Saudo Arabijos pasiūlytas taikos planas siūlo užmegzti diplomatinius ryšius su kitomis 18 arabų šalių, jei Izraelis susitrauks iki 1967 m. sienų (atsisakys Vakarų Kranto ir Golano aukštumų) ir užleis žemės naujai Palestinos valstybei.

   Šie reikalavimai sunkiai įgyvendinami, tačiau judėjimas supratimo linkme vertas pagarbos ir teikia vilčių.

 Antroji pusė – Vakarai neskuba vėl pradėti teikti pagalbą palestiniečiams

   K. Ajadas iš prancūzų „Libération“ straipsnyje „Vakarai neskuba vėl pradėti teikti pagalbą palestiniečiams“ pasaulio reakciją į pasirašytą palestiniečių susitarimą apibūdina kaip tarptautinę kakofoniją.

   „Kartojasi amžina pusiau tuščios ir pusiau pilnos stiklinės istorija. Vos spėjo broliai / priešai palestiniečiai iš „Hamas“ ir „Fatah“ Mekoje pasirašyti susitarimą, o tarptautinėje bendruomenėje jau kilo prieštaravimų. Ir tikrai, kaip reikėtų suprasti tą principinį susitarimą, kuris atrodo per trumpas ir leidžia kiekvienai šaliai toliau laikytis savo pozicijos?

   Dokumente teisiai šviesiai parašyta, kad Palestinos išsivadavimo organizacijos pasirašyti įsipareigojimai pripažįstami, bet apie Izraelio Valstybės pripažinimą nė neužsimenama. O juk šis punktas yra vienas iš trijų (greta smurto nutraukimo), kuriuos Artimųjų Rytų ketvertas – JAV, ES, Rusija ir JT – kelia kaip sąlygas. Sąlygas, kad būtų atnaujinta pagalba Palestinos autonomijai, kurią pastarieji ekonominės blokados metai gerokai nustekeno.

   Praeitą savaitę įvairios Vakarų sostinės pagarsino, kaip supranta šį susitarimą, kuriuo siekiama baigti palestiniečių tarpusavio kovas ir atgauti tarptautinę paramą. Vakarų valstybių pareiškimai akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems. JAV, kurias arabai viršūnių susitikime prašo susitarimą pripažinti, pasisako nepaprastai santūriai. Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotojas atsikalba dar nematęs susitarimo ir teigia norintis daugiau laiko išsamiau šį dokumentą pastudijuoti.

   Tas pats – ir iš Valstybės departamento, kurio atstovas spaudai dar pridėjo, kad palestiniečių tarpusavio dokumentas daug klausimų taip ir palieka be atsakymų. Amerikiečiai nusiteikę laukti, ar palestiniečiams pavyks praktiškai įgyvendinti susitarimą, sudaryti vyriausybę, o tada – kokia bus reali jos politika.

   Visai kitą požiūrį išsakė Rusija, kuri susitarimą Mekoje pasveikino, o prezidento Vladimiro Putino atstovas Artimuosiuose Rytuose Aleksandras Saltanovas paragino Artimųjų Rytų ketvertą aptarti, ar ne metas nutraukti ekonominę blokadą Palestinai.

   Europiečių pozicija – kažkas per vidurį tarp Maskvos ir Vašingtono. Jie demonstruoja santūrų optimizmą. Bet su tam tikrais niuansais: Paryžiui – tai „žingsnis teisinga linkme“, Madridui – „labai pozityvus žingsnis“, o Londonui – „įdomi ir svarbi pažanga“. Kitą kartą Ketvertas susitiks vasario 21 d. Berlyne, o iki to laiko, be abejo, bus aktyviai konsultuojamasi.

   Pagrindinis konsultacijų objektas – ar reikalauti iš palestiniečių formalaus tiesioginio Izraelio pripažinimo, ar manyti, kad šis pripažinimas yra numanomas, jeigu palestiniečiai taikysis su įsipareigojimais, kuriuos prisiėmė Palestinos išsivadavimo organizacija.

   Uždavinys tikrai nepaprastas. Prancūzų diplomatai užsimena, kad palestiniečių gera valia atveria kad ir nedidelį, bet apčiuopiamą „galimybių langą“, kuriuo nepasinaudoti negalima. Kitaip galima išprovokuoti daug aršesnius palestiniečių susirėmimus. Prancūzai nori parodyti palestiniečiams paramos ženklą, juos paskatinti. Tačiau Vašingtonas ir kol kas sutrikęs Izraelis toliau laikosi pozicijos, kad pagalbos Palestinai atnaujinti negalima, kol „Hamas“ visiškai pripažins Izraelį.

   Pats „Hamas“ tuo klausimu iki šiol nesutaria. Kalbama tai viena, tai kita. „Hamas“ vadas tremtyje Khaledas Mechaalis pareiškė, kad Mekos susitarimas byloja apie begimstančią naują jo judėjimo kalbą, derančią prie dabarties realijų. Tuo metu „Hamas“ atstovas spaudai Gazoje Ismailas Radwanas kol kas nieko apie „naują kalbą“ nešneka. Jo teigimu, „Hamas“ pozicija išlieka ta pati – nepripažinti sionistinio darinio“.

***

   Istoriniai stereotipai ir priešiškumas įveikiami ilgai ir sunkiai. Vokiečiai ir prancūzai, lenkai ir lietuviai, kiaušinių daužytojai nuo smailaus ar buko galo – visiems jiems istorijoje ir literatūroje buvo sunku rasti bendrą kalbą, ir, oi, kokie neįtikėtinai idiliški dabartiniai santykiai tarp Europos šalių pasirodytų prieš kokį šimtmetį gyvenusiems europiečių protėviams.

   Ar pavyks galiausiai sugriauti religinio, tautinio ir politinio nesusikalbėjimo bei smurto sieną tarp arabų ir žydų, parodys laikas, bet kol kas kiekvienas pozityvus poslinkis šia linkme, kaip matome, reikalauja didžiulių pastangų ir sulaukia nemažo pasipriešinimo.

  Bet, kaip sakoma, lašas po lašo...

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 11 Sau 2008 19:07 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina
A.Spraunius. Jeruzalė bus dalinama?


Arūnas Spraunius, http://www.DELFI.lt
 2008 sausio mėn. 11 d.

http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=15576778

     Judėjams, krikščionims ir musulmonams švento miesto permanentinės dalybos ginčų, rietenų ar kruvinų konfliktų pavidalu bent jau paskutinį pusšimtį metų veikiausiai nesiliovė niekada, bet gali būti, jog šįkart procesas įgyja viešumo požymių.

     Metų sandūroje Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas užsiminė, jog ieškant kompromiso taikos derybose su palestiniečiais Izraelis gali būti priverstas su jais dalintis Dovydo miestą. „Pasaulis, kuris yra draugiškas Izraeliui, kuris tikrai remia Izraelį, kalbėdamas apie ateitį mato Izraelį su 1967 metų sienomis. Jis kalba apie Jeruzalės padalinimą", - interviu dienraščiui „The Jerusalem Post" sakė E. Olmertas.

     Pažymėdamas pasaulio palankumą, Izraelio ministras pirmininkas pabrėžė laiko faktorių. Tai, kad JAV prezidentas šiuo metu yra Georgas W.Bushas, Prancūzijoje valdo Nicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerė yra Angela Merkel, britų premjeras – Gordonas Brownas, o specialusis pasiuntinys Artimuosiuose yra Tonis Blairas, Rytuose E.Olmertas pavadino stebuklingu sutapimu, galingųjų valstybių lyderių kombinacija, palankiausia Izraeliui, kuria būtina pasinaudoti.

     Izraelis arabų Rytų Jeruzalę užgrobė per 1967 metų Artimųjų Rytų karą ir aneksavo užgrobtą teritoriją. Po Izraelio valstybės įsikūrimo 1948-aisiais nepaisant laikinai nustatytų sienų (Rytų Jeruzalė priklausė Jordanijai, Vakarų Jeruzalė – Izraeliui), karo veiksmai nesiliovė. Įtampa itin paaštrėjo 1967 metų balandžio 7-ąją, kai izraeliečių priešlėktuvinė gynyba numušė septynis sirų MIG-us. Gegužės 22-ąją Egiptas Izraelio laivams uždarė Tirano kanalą Akabos įlankoje.

     Ši bei kitos Egipto akcijos kurstė Jordanijos karalių. Prisijungė ir Irakas, paramą pažadėjo ir Saudo Arabija su Kuveitu. Gegužės pabaigoje Izraelis buvo apsuptas 250 tūkstančių kareivių, 2 tūkstančių tankų ir 700 lėktuvų armijos. Bet birželio 5-osios rytą jis netikėtai užbėgo arabams už akių ir oro antskrydžiu prieš egiptiečių oro uostus pats pradėjo karą. Pirmąją dieną buvo sunaikinta apie du trečdaliai sirų ir beveik visos Jordanijos karinio oro laivyno pajėgos.

     Rytuose Izraelis karo nenorėjo, tačiau tuometinis Jordanijos karalius Huseinas birželio 5-ąją įsakė Vakarų Jeruzalėje atidengti ugnį. Izraelis pradėjo kontrpuolimą. Jordanai buvo apsupti, ir senoji Jeruzalė su šventyklos kalnu birželio 7-ąją paimta. 1967 m. birželio 10-ąją šešių dienų karas baigėsi Izraelio pergale. Žuvo 22 tūkstančiai arabų ir 700 izraeliečių. Prie Raudų sienos, vieno paskutiniųjų antrosios šventyklos sienos likučio ir švenčiausios žydų vietos, vyriausiasis rabinas Sholomas Gorenas sušuko: „Raudų siena mūsų, ir nuo šiolei mes jos niekam neatiduosime!“ Tiesa, nors 1980 metais ir paskelbta sostine, Jeruzalė tarptautiniu mastu nebuvo pripažinta, tad iki šiol Izraelio sostinė tebėra Tel Avivas.

     Jeruzalės klausimas bent iki šiol atrodė neįveikiamas, juo labiau, kad palestiniečiai nori paskelbti Rytų Jeruzalę savo valstybės sostine. Izraelis pastaruoju metu lyg ir atrodė pasirengęs taikos labui grąžinti kai kurias okupuotas sritis, bet tik ne Jeruzalę. Praėjusių metų sausį šios šalies urbanistikos ministerija buvo patvirtinusi planą statyti 44 naujus namus šiaurės rytiniame Jeruzalės pakraštyje, už vadinamosios „žaliosios linijos“, tai yra teritorijoje, kurią Izraelis užėmė per 1967-ųjų karą. Izraelio laikraštis „Yediot Ahronot“ tada parašė, jog, šis sprendimas prieštaravo vadinamajam „Kelio gairių“ planui, numačiusiam Palestinos autonomijos ir Izraelio atsiskyrimą ir Palestinos valstybės sukūrimą.

     Gali būti, E. Olmertas mėgina rengti izraeliečius galimam sandoriui su palestiniečiais ir dalies Jeruzalės kontrolės atidavimui. Dabartinius Izraelio ministro pirmininko pareiškimus tikriausiai lėmė praėjusių metų lapkritį Amerikos mieste Anapolyje surengtoje konferencijoje pradėtos derybos. Palestinos savivaldos prezidentas Mahmudas Abbasas ir Izraelio ministras pirmininkas E. Olmertas ten po 7 metų pertraukos pradėjo dar vieną (galbūt reikėtų sakyti, naują) derybų etapą.

     Prieš joms prasidedant Arabų lygos generalinis sekretorius Amras Moussa pareiškė, kad arabų valstybės palaikys Amerikos remiamą Artimųjų Rytų taikos procesą, tačiau laukia iš Izraelio rimtų įrodymų, kad jis ketina baigti šį konfliktą. M. Abbasas Anapolyje pakartojo, kad būsimos Palestinos valstybės sostine turi tapti Rytų Jeruzalė. Jis taip pat ragino nutraukti žydų statybas ginčijamose teritorijose. Izraelio ministras pirmininkas konferencijoje teigė esąs įsitikinęs, kad tikslą - dvi valstybės dviem tautoms - įmanoma pasiekti 2008-aisiais. „Mes pasirengę kompromisui", - pareiškė E.Olmertas.

     Izraelio ministro pirmininko argumentai lyg ir paprasti bei logiški. Tame pačiame interviu „The Jerusalem Post“ jis pažymėjo, kad pagrindinis uždavinys esą yra atsiskirti nuo Palestinos autonomijos arabų, nes amžinai gyventi neaiškioje situacijoje, kai daugiau nei 50 proc. gyventojų nėra pilnaverčiai piliečiai, reikštų rizikuoti Izraelio kaip demokratinės valstybės ateitimi. Pasak E.Olmerto, ir Palestinos autonomijos lyderis M.Abbasas pasirengęs pripažinti Izraelį tokį, kokiu šis pats save įvardins, nors galbūt garsiai to nedeklaruos. Pagaliau, veikiausiai turėdamas naujas statybas Jeruzalėje už „žaliosios linijos“ ir „Kelio gairių“ planą, Izraelio ministras pirmininkas sako, kad negalima iš oponentų reikalauti vykdyti savo įsipareigojimus, jei nevykdai savųjų.

     Vis dėlto neatrodo, kad vieno seniausių pasaulio miestų, judėjų dvasinio centro, miesto, kuriame su savo mokiniais buvo Jėzus, ir trečiojo švenčiausio musulmonų miesto likimą taip paprastai bus galima išspręsti. Atrodo, tam žada aršiai priešintis patys žydai. E.Olmerto ketinimą siekti kompromiso sprendžiant Jeruzalės klausimą dar vykstant Anapolio konferencijai griežtai pasmerkė žydų diasporos organizacijos. Amerikos sionistų organizacijos pirmininkas Mortonas A. Kleinas pristatė rezultatus apklausos, pagal kurią daugiau nei 75 proc. Jungtinių Valstijų žydų bendruomenės reiškia griežtą protestą prieš dalies Jeruzalės atidavimą arabams.

     Izraelio dienraštis „Haaretz“ pacitavo didžiausios JAV žydų ortodoksų organizacijos, „Ortodoksų sąjungos“, pareiškimą, jog Jeruzalėje savo dalį turi kiekvienas žydas, ir vyriausybė neturi teisės švaistyti miesto dalių. Judėjimui „Vieningoji Jeruzalė“ atstovaujantis Natanas Sharanskis pareiškė, kad ryšys su Jeruzale ir Jeruzalės ilgesys vienija visų kartų žydus. Todėl jei E.Olmertas yra nutaręs šio miesto likimą paversti diskusijų objektu, jis privaląs sukviesti tarptautinį žydų organizacijų forumą, kuriame ir būtų aptartas šis klausimas.

     Jei bandys būti nuoseklus, ir taip savo šalyje nepopuliarus Izraelio ministras pirmininkas turės tęsti labai nepavydėtiną veiklą. Ne vien todėl, kad visos pusės (jų gerokai daugiau nei vien Izraelio žydai ir palestiniečiai) labai atidžiai stebės vienos kitas ir veikiausiai bus pasirengusios bet kam. Artimuosiuose Rytuose su priemonėmis paprastai nelabai skaitomasi, o ryžtingiau pabandę veikti lyderiai tampa savo iniciatyvų įkaitais ar net aukomis. Ne veltui pranašas Zacharijas yra pasakęs: „Tą dieną Jeruzalę padarysiu sunkiu akmeniu. Visos tautos, norinčios jį pakelti, susižeis. Visos žemės tautos susirinks prieš ją“ (Zch 12,3).

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Jonas, 2008 01 11 17:22

     Ne tik Jaruzalė, bet visa „pažadėtoji žemė“ yra ant ten gyvenusių ir žydų išžudytų tautų kaulų. Trumpa ištrauka iš biblijos dalies- Jošuės knygos:

     „Taigi, Jošuė nugalėjo visą kalnų ir pietų kraštą, lygumas ir Asedotą su jų karaliais; jis nepaliko jose jokių liekanų, bet visa, kas buvo gyva, jis užmušė, taip, kaip „viešpats“, Israelio „dievas“ jam buvo įsakęs. (Još 10.40).

     Kaip žydai „mikliai“ naikino tose žemėse ne tik žmones, bet visa, kas gyva, galima plačiau pasiskaityti minėtoje Jošuės knygoje.

Žygeivis, 2008 01 11 18:27

    Visi čia pateikti komentarai yra iš esmės vienos emocijos, o ne realios padėties ir būsimų pasekmių nagrinėjimas.

    Visi komentatoriai kažkodėl visai nepagalvoja apie labai svarbius mums - lietuviams - klausimus:

    1) Ar mums bus naudingiau, kad arabai papils žydus (o būtent tai šiuo metu iš esmės ir vyksta - arabai akivaizdžiai ima viršų)?

    2) Ar atvirkščiai - žydai papils arabus (bent jau Jeruzalėje)?

    Pirmu variantu - žydai išlakstys iš Izraelio ir nemažai jų vėl atsigrūs į Lietuvą, vietoje to, kad išvažiuotų į savo istorinę tėvynę. Ar mums tai naudinga?

    Antru variantu - arabai iš viso pasaulio (o jų virš 100 milijonų) dar amžius pjausis su žydais. Ar mums tai naudinga. Manau, kad naudinga.

    Galutinė išvada akivaizdi kiekvienam, kieno smegenys ne žemiau bambos.

Žygeivis, To Jonas, 2008 01 11 19:14, 2008 01 12 23:28

----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Jonas, 2008 01 11 19:14

    „Žygeivis“ mąsto kaip žydas. Elgtis siūlo, kaip naudinga, nekreipiant dėmesio į teisingumą.“

****************************************************************************

     Ponas Jonai, o kokį ir kieno "teisingumą" jūs turite omenyje?

     Jei arabišką - tai arabai užėmė buvusias žydų žemes 7-8 amžiuose.

     Jei žydišką - tai žydai užėmė filistinų (beje, indoeuropiečių - vienos iš "jūrų tautų", kurios irgi neseniai atsikėlė į tas vietas) ir kelių kitų tautų žemes apie 1300 metų prieš Kristų, pabėgę iš Egipto.

     Jei dabar gyventų bent viena neabejotina tų senųjų ikižydiškų tautų palikuonių, tai aš, kaip nacionalistas (o aš toks ir esu), pasiūlyčiau be jokių išlygų perduoti šitas žemes tai tautai.

     Bet tokios tautos nėra - o istoriją (tautų) žinau tikrai neblogai.

     Arabai yra žymiai vėlesni užkariautojai - ir ne tik Palestinos žemių, bet ir daugelio kitų teritorijų - pvz., visos Šiaurės Afrikos ir Irako.

     Taigi, istorinis teisingumas senosios Palestinos žemių atveju yra tik vienas - vėlesnių okupantų (tai yra arabų) palikuonių išvijimas.

     Kartu šis variantas visiškai sutampa su lietuvių tautos interesais (apie ką aš jau rašiau anksčiau). O mums, lietuviams, tai irgi labai svarbu.

Žygeivis, To RB, 2008 01 12 23:43, 2008 01 12 23:58

RB, 2008 01 12 23:43
Žygeivis, To Jonas, 2008 01 11 19:14, 2008 01 12 23:28

"Taigi, istorinis teisingumas senosios Palestinos žemių atveju yra tik vienas - vėlesnių okupantų (tai yra arabų) palikuonių išvijimas."

------------------------------------------------------------

     RB

     A, supratau, vadinasi, tie okupantai, kurie visiškai išnaikina okupuotas tautas, tampa teisėtais žemių savininkais. O tie, kurie tiesiog apsigyvena ištuštėjusiose teritorijose, turi būti išvaryti. Neblogas istorinis teisingumas

-----------------------------------------------------------

    Žygeivis

     Jei yra keli okupantai - o visos šiuolaikinės tautos be išimties yra okupantai kažkieno atžvilgiu - tai pats seniausias išlikęs "okupantas" ir yra teisėtas žemės šeimininkas. Lietuviai čia irgi ne išimtis.

     Deja, geresnio teisingumo dar niekas nesugalvojo.


     O gal tu ką geresnio gali pasiūlyti?

------------------------------- -----------------

      Beje, arabai neapsigyveno ištuštėjusiose žemėse - ten tokių niekada nebuvo - tiesą sakant, arabai labai aktyviai išpjovė ten rastus žmones (pvz., Egipte atlikti genetiniai oazėse rastų mumijų tyrimai (5-7 amžiaus) rodo, jog šiuolaikiniai šių oazių gyventojai arabai nieko bendro neturi su senaisiais egiptiečiais, kurie turi bendrus genus tik su koptais - beje, krikščionimis.

      Kaip manai, kur dingo senieji Egipto gyventojai su visais savo genais, kada ten atėjo arabai?

Žygeivis, To RB, 2008 01 12 23:43

    "Jei yra keli okupantai - o visos šiuolaikinės tautos be išimties yra okupantai kažkieno atžvilgiu - tai pats seniausias išlikęs "okupantas" ir yra teisėtas žemės šeimininkas."

--------------------------------------------------------

    RB to Žygeivis

    Čia pats sugalvojai, ar ne? Kur tai įteisinta, jei ne paslaptis?

--------------------------------------------------------

     Žygeivis to RB

     Ne, ne aš sugalvojau - tavo žiniai tai yra oficiali tikrų viso pasaulio nacionalistų (nepainiok, žinoma jų su rusų ir kitais šovinistais, kurie kažkodėl save vadina nacionalistais) politika visame pasaulyje.

     Ir jinai bus įteisinta tarptautiniu lygiu tada, kai mes galutinai laimėsime, o kol kas siekiame (ir dažnai pasiekiame) bent jau dalinių laimėjimų - pasaulyje kasmet auga išsivadavusių tautų sukurtų valstybių skaičius.
---------------------------------------------------

     RB to Žygeivis

     Jei jau žiūrėsime į realybę, tai teisėtu savininku praktiškai visuomet laikomas paskutinis okupantas (su sąlyga, kad okupacija įvyko iki teritorijų įteisinimo tarptautinėmis sutartimis).

     Aišku, gali pasiūlyti visiems baltiesiems dingti iš Amerikos.

---------------------------------------------------

     Žygeivis to RB

      Manau, kad visos indėnų tautos su tuo mielai sutiktų. Beje, indėnų, eskimų ir aleutų judėjimai už laisvę ir nepriklausomybę būtent to ir reikalauja - ir aš bei kiti tikri nacionalistai juos palaikome. O jokių teisėtų sutarčių dėl indėnų žemių užgrobimo neegzistuoja - manau, kad tai puikiai žinai.

     Tarp kitko, šitoje trijų stambiausių okupantų sukurtoje "tarptautinėje teisėje" egzistuoja ir vadinamas precedento principas. O JTO įteisintas žydų grįžimas į istorinę tėvynę po beveik 2000 metų ir yra toks precedentas. Ir juo reikia aktyviai naudotis ginant tarptautiniuose santykiuose savo teises (tame tarpe ir lietuvių, pvz. pietinėje Mažosios Lietuvos dalyje, šiuo metu kol kas dar okupuotoje Rusijos; Seinų ir Suvalkų krašte, okupuotame Lenkijos ir Rytų Lietuvos dalyje, okupuotoje Baltarusijos).
---------------------------------------------------

    Žygeivis, To RB, 2008 01 12 23:43

    "Deja, geresnio teisingumo dar niekas nesugalvojo."

----------------------------------------------------

    RB to Žygeivis

    O gal tiesiog tu apie tai nesi girdėjęs? Ar sąvoka „tarptautinė teisė“ ką nors tamstai sako?

----------------------------------------------------

    Žygeivis to RB

    Mes juk kalbame apie teisingumą (absoliutų ir idealų), o ne apie "tarptautinę teisę", kuri su jokiu teisingumu (net pačiu menkiausiu) neturi nieko bendro. Juk šią vadinamąją "tarptautinę teisę" būtent ir sukūrė paskutiniai okupantai (visų pirma trys stambiausios imperijos - SSSR, JAV ir Britanija), kuriems joks teisingumas niekada nerūpėjo.

    Jei lietuviai būtų vadovavęsi šita "tarptautine teise", tai ir dabar sėdėtų SSSR "viduriuose".

    To Rb, 2008 01 13 17:56

    1950/51 metais Irakas deportavo 113000 Irako zydu, kurie ten gyveno apie 2500 metu, o ju turtas buvo padalintas tarp arabu.

     Daug zydu pabego is Jemeno ir kitu arabu valstybiu. Izraelis priime visus pabegelius, kuriu buvo daugiau negu pabegeliu is Palestinos.

     RB, 2008 01 13 17:12

     Žygeivis, To RB, 2008 01 13 15:59

"Ne, ne aš sugalvojau - tavo žiniai tai yra oficiali tikrų viso pasaulio nacionalistų (nepainiok, žinoma jų su rusų ir kitais šovinistais, kurie kažkodėl save vadina nacionalistais) politika visame pasaulyje."

-------------------------------------------------

      RB

       O kuo gi rusų nacionalistai nuo kitų skiriasi? Ir matai, nacionalistų kliedesiai nieko, išskyrus pačius nacionalistus, nedomina.

----------------------------------------------------------

      Žygeivis

"Tarp kitko, šitoje trijų stambiausių okupantų sukurtoje "tarptautinėje teisėje" egzistuoja ir vadinamas precedento principas. O JTO įteisintas žydų grįžimas į istorinę tėvynę po beveik 2000 metų ir yra toks precedentas. Ir juo reikia aktyviai naudotis ginant tarptautiniuose santykiuose savo teises"

------------------------------------------------------------

        RB

        O dar yra daugybė kitų precedentų (pvz., visos Amerikų valstybės, didžioji dalis Europos teritorijų ir t. t., tingiu net vardyti). Pastebi tik vienintelį tau naudingą atvejį?

--------------------------------------------------------------------

       Žygeivis

"Mes juk kalbame apie teisingumą (absoliutų ir idealų), o ne apie "tarptautinę teisę", kuri su jokiu teisingumu (net pačiu menkiausiu) neturi nieko bendro."

---------------------------------------------------------------------

        RB

        O kas tas „absoliutus ir idealus teisingumas“? Tavo sugalvotas? Kokiais kriterijais jis remiasi? Tais, kurie tau patinka? O kodėl ne tais, kurie man patinka? Arba tais, kurie patinka Putinui?

trent, to RB, 2008 01 13 17:20

_O kas tas „absoliutus ir idealus teisingumas“? Tavo sugalvotas? Kokiais kriterijais jis remiasi?_

      Pagrindinis pricipas nuo senu laiku iki dabar islieka "jegos principas" ir nepanasu jog kada nors tai pasikeis...

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 17:57

      Kiekvienas išsilavinęs žmogus puikiai žino, jog nėra bendro visiems, absoliutaus ir vienodo, teisingumo.

      Būtent todėl kiekviena pasaulinė ideologija turi savus "idealaus teisingumo" kriterijus, kurie labai dažnai yra visiškai priešingi kitų ideologijų teisingumo supratimui.

      Pas kosmopolitus (kurie šiuo metu ir valdo Vakarų pasaulį) yra vieni "idealaus teisingumo" kriterijai, pas nacionalistus - kiti, pas socialistus, nacistus, šovinistus, fašistus, komunistus, liberalus, krikščionis, musulmonus, industus, judaistus, budistus, .... - įvairių pakraipų, tame tarpe ir fundamentalistus - dar kiti kriterijai.

      Aš esu nacionalistas ir vadovaujuosi nacionalizmo idealais, kaip ir visi tikri nacionalistai visame pasaulyje (tame tarpe ir Rusijoje). Beje, būtent pagal tai labai lengva atskirti, kas yra tikri nacionalistai, o kas tokiais tik apsimeta:

     Tikrojo nacionalizmo esmė - "Kiekviena tauta turi teisę gyventi savo nepriklausomoje valstybėje, įkurtoje istorinėje-etninėje šios tautos žemėje"

     "Unikalią nacionalizmo kaip ideologijos šerdį sudaro tokie teiginiai:

- pasaulis yra padalintas į tautas
- kiekviena tauta turi teisę spręsti savo pačios likimą
- tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis

      Taigi nacionalizmo ideologija teigia, kad etninės ir politinės sienos turi sutapti."

RB, 2008 01 13 18:52

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 17:57
"- pasaulis yra padalintas į tautas"

      Apibrėžk tautą. Žemaičiai tauta? Čigonai tauta? Ar keliolika skirtingų tautų? Ar turi čigonai teisę į savo nacionalinę valstybę? Jei taip, tai kurioje konkrečiai vietoje?

"kiekviena tauta turi teisę spręsti savo pačios likimą"

      RB

      O jei tauta nusprendžia, kad velniop nacionalizmą ir nacionalinę valstybę, ji nori susijungti su aplinkinėmis tautomis, įsileisti imigrantus ir perimti aplinkinių kultūrų elementus?

      Ir kas yra tauta? Visi šalies piliečiai? Tik tam tikros kilmės šalies piliečiai? Ką daryti su mišrios kilmės piliečiais? Ar pusiau lietuvis dar yra lietuvių tautos dalis? O ketvirčiu lietuvis? O trim ketvirčiais lietuvis?

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 18:58

      Kadangi man jau akivaizdu, kas tu esi ir kokie tavo "idealai", tai nematau prasmės atsakinėti į krūvas tavo klausimų - tiesiog siūlau pasiskaityti forume "Nacionalistas-Tautininkas -Patriotas" -
"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė) (pasižiūrėk Google).

      Ten nesunkiai rasi išsamius atsakymus į visus savo užduotus klausimus.

      Žinoma, jei tie atsakymai tau nepatiks - tai jau tavo problema.

Žygeivis, To RB (papildymas), 2008 01 13 19:14

     Kadangi skaityti nacionalistų forumą tu patingėsi, tai pagrindinius atsakymus į tavo klausimus pateiksiu.

     Visų pirma nepainiok terminų "tauta" ir "pilietybė".

     Tai tik rusų kalboje žodžiai "tauta" ir "liaudis" skamba vienodai - "Народ", o lietuviai labai aiškiai skiria šias sąvokas.

     Antra - kiekvienas išsilavinęs žmogus žino, jog čigonų istorinė etninė tėvynė yra Indijoje - kurioje vietoje konkrečiai, tegu patys čigonai ir išsiaiškina. Tai jau jų problema, o ne mano.

     Trečia - pvz., pas žydus tikru žydu laikomas tik tas, kieno motina yra žydė. Labai neblogas kriterijus.

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 20:33

     Tautos sąvoka yra subjektyvi ir todėl nėra tiksliai "matematiškai" apibrėžiama taip, kad tas apibrėžimas be išlygų tiktų visiems dabar (ir praeityje) egzistavusiems tautų variantams.

     Todėl ir egzistuoja keletas sąvokos "tauta" apibrėžimų.

     Visus juos jungia bendra savybė - tauta yra istoriškai susiklosčiusi žmonių bendrija ir kiekvienas tos bendrijos narys visų pirma pats save laiko tos tautos nariu, o kiti tos tautos nariai vienas kitą irgi tokiais pripažįsta, ir aiškiai atskiria save nuo kitų tautų (tai yra nelaiko save kitų tautų nariais).
------------------------------- -------------------

     Tokios vieningos tautos kaip indai nėra (lygiai kaip nebuvo ir tautos, vadinamos "sovietskij narod", ir nėra tautos, vadinamos "rossijane").

     Indijoje gyvena daugiau kaip 100 skirtingų tautų, o teritorija, kur amžius gyveno čigonai, tiesą sakant, nustatyti nesunku - ten ir dabar gyvena jų giminaičiai - jiems, žinoma, teks pasispausti ir priimti atgal savo gimines. O apie "pirmumo teisę į žemę" aš jau rašiau - nesikartosiu.

     Beje, iš kur tu ištraukei, kad čigonų tautų yra keletas - dabartiniai čigonai, kaip ir žydai, kalba įvairiomis kalbomis, bet tai yra viena tauta, tik su kastų sistemos (atneštos iš Indijos) reliktais. Kiek žinau, ir čigonai vienas kitą laiko bendra tauta.
------------------------------- -----------------

     Žemaičiai (šiuolaikiniai) kaip ir aukštaičiai, mažlietuviai (o jei skirstyti dar smulkiau - suvalkiečiai, dzūkai, zanavykai ir kt.) šiuo metu yra lietuvių tautos įvairios istorinės-etnografinės grupės.

     Smulkiau skaityk temą (paleisk paiešką per Google):

Lietuva, Aukštaitija, Žemaitija, Mažoji Lietuva

     (beje, ten yra tekstas rusų kalba - gal tau bus lengviau skaityti).

------------------------------- -------------------

      RB

     Ir taip ir neatsakei, ką daryti, jei tauta nusprendžia, kad jai nereikia nacionalizmo, ji nori kosmopolitizmo, susiliejimo su kitomis tautomis ir asimiliacijos. Kas tada?

------------------------------- -------------------

     Žygeivis

     Visų pirma tokio atvejo dar nėra buvę pasaulio istorijoje, o antra - jei taip kada nors atsitiktų ir visa tauta (visi jos nariai) laisva valia tam pritars, tai vadinasi taip ir bus.

Žygeivis, To trent, 2008 01 13 21:03

trent, to Žygeivis, 2008 01 13 20:47
_Visų pirma tokio atvejo dar nėra buvę pasaulio istorijoje, o antra - jei taip kada nors atsitiktų ir visa tauta (visi jos nariai) laisva valia tam pritars, tai vadinasi taip ir bus.

     Sveicarija.
------------------------------------------------

     Tu labai klysti - Šveicarija yra bendra valstybė, bet šveicarai toli gražu ne bendra tauta - tai yra vienos tautos (retoromanų) ir kitų trijų tautų atšakų (vokiečių, prancūzų ir italų) suformuoti kantonai, sujungti į pusiau konfederaciją - pusiau federaciją. Visos šios keturios kalbos yra valstybinės Šveicarijoje.

     Tiesą sakant, Šveicarija yra modelis, pagal kurį dabar "lipdoma" Europos Sąjunga.

RB, 2008 01 13 21:19

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 20:33
"Visų pirma tokio atvejo dar nėra buvę pasaulio istorijoje, o antra - jei taip kada nors atsitiktų ir visa tauta (visi jos nariai) laisva valia tam pritars, tai vadinasi taip ir bus."

    RB

    Jei nepastebėjai, visas vakarų pasaulis dabar juda būtent kosmopolitizmo ir kultūrų maišymosi kryptimi :) Na, neskaitant saujelės nacionalistų, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio.

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 21:53

     Kur juda "nusipidorinęs" Vakarų pasaulis mato ir aklas - link visiškos moralinės degradacijos, ir greitai artėjančios islamo pergalės bei muslimų besąlygiško įsigalėjimo Vakarų Europoje.

     Vienu žodžiu, vieną - "Jahvės išrinktąją tautą", pakeis kita - "Alacho palaiminta tauta".

     Tai tikrai bus "absoliuti" kosmopolitizmo pergalė Vakarų Europoje.

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 22:32, 2008 01 13 23:30

------------------------------- -------------
Žygeivis, To RB, 2008 01 13 21:53
"Kur juda "nusipidorinęs" Vakarų pasaulis mato ir aklas"
------------------------------- -------------

RB
Taigi, Vakarų pasaulio tautos, kurios ir yra pagrindinis valdžios šaltinis, savo sprendimą priėmė. Kuo gi nacionalistai nepatenkinti? Nepamiršk, aukščiausias valdžios šaltinis yra tauta, o ne saujelė nacių :D Patinka tau tai ar ne.
------------------------------- ---------------

Žygeivis
Priėmė tokį sprendimą (tai yra būti islamizuotoms įvairių muslimų-imigrantų) visai ne Vakarų Europos tautos, kaip tu teigi, o saujelė "nusipidorinusio elito", kuriam mirtinai reikėjo pigios darbo jėgos savo viršpelniams auginti.

Europos tautos jau pamatė, kur jas veda šitas "elitas", ir nuosekliai "šluoja" jį įvairiose Europos valstybėse.
------------------------------- ---------------

Žygeivis, To RB, 2008 01 13 22:17
"Čia kai kas klausė, kas yra tas RB?
Paaiškinu, jog tai santrumpa nuo "Respublika Belarusj".
Ar ne taip, ponas kosmopolite RB?"
------------------------------- -----------------

RB
Na va, savo išvedžiojimuose susimovęs nacis pereina prie asmeninių įžeidinėjimų Kaip nuspėjama
------------------------------- -----------------

Žygeivis

    Įdomu, kur ponas RB, matai asmeninį įžeidimą - juk tu pats prisipažinai, kad esi kosmopolitas? O gal tu tai dabar nori nuslėpti?

    Aš, pavyzdžiui, išdidžiai ir aiškiai pareiškiau, kad esu nacionalistas.

    O dėl santrumpos RB reikšmės - aš juk ir klausiu, ar esu teisus? Jei neteisus - pataisyk.

    Štai tu mane įžeidinėji, naudodamas sovietinius-rusiškus štampus ir vadindamas mane "susimovusiu naciu". Aš juk nevadinu tave "nusipidorinusiu bolševiku" ar panašiais terminais.

    Aš esu nacionalistas, o ne nacionalsocialistas (beje, įdomu, kodėl visi kosmopolitai bei visokie sovietžmogiai taip vengia naudoti pilną pavadinimą, o būtinai naudoja tik santrumpą - naciai?).

    Akivaizdų skirtumą (ir labai milžinišką) tarp nacionalistų ir nacionalsocialistų turėtum žinoti. Jei nežinai - pasiskaityk:

    Nacionalizmo istorija ir ideologija, atmainos ir srovės. Nacionalizmas ir kosmopolitizmas - dvi pasaulinės ideologijos

    Nacionalizmas, šovinizmas, nacizmas, fašizmas - kuo skiriasi šios ideologijos?

Žygeivis, To RB, 2008 01 14 06:28, 2008 01 14 14:38

RB, 2008 01 14 06:28
Atrodo, nacional-patrioto Žygeivio gebėjimai išspausti kažką bent minimaliai į temą galutinai pasibaigė
------------------------------- -------------------

    Ponas RB, aš naktimis miegu, o jūs matyt, irgi turite kuo užsiimti... O dieną turiu ir įvairių darbų atlikti.

    O ši tema iš esmės jau išsemta - ir apie Jeruzalę bei jos statusą nieko naujo nesukursime, ir apie Izraelio būsimą likimą taip pat, ir įvairiais tautų teisių bei apibrėžimų klausimais aš jums jau viską ir nuosekliai išaiškinau ...

    Žinoma, jei dar kas nors jums neaišku - klauskite, mielai paaiškinsiu.

    Beje, giriu jus už pažangą - aš jau nebe "susimovęs nacis", o "nacional-patriotas"! !!

    Jei ir toliau taip sėkmingai eisite į priekį, tai gal po kokios savaitės pradėsite mane vadinti ir tiesiog "nacionalistu"?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 13 Bir 2011 17:41 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina
Palestiniečių Vasario 16-ji / Kovo 11-ji

Autorius: Arūnas Brazauskas 2011.05.21 13:25

http://www.balsas.lt/News/print/539265

(yra labai įdomūs žemėlapiai)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007