Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 09 Geg 2024 11:08

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 03 Rgs 2011 18:27 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Revoliucijos valanda išmušė ir aptingusiame Izraelyje?


http://www.lrytas.lt/print.asp?data=201 ... 3_a5110903

http://www.lrytas.lt/?data=20110903&id= ... =99&view=2

Vaidas SALDŽIŪNAS
LR apžvalgininkas
2011-09-03

      Šiandien gyvenimas Izraelyje sustos. Automobilius geriau palikti namie – jie strigs kamščiuose. Traukinių verčiau nelaukti – jie irgi nevažiuos. Pasirinkimas išties menkas – arba likti namie, arba prisijungti prie milijono žydų, kurie trauks protestuoti.

      Iš nuomojamo buto liepą išmesta 25 metų Daphni Leef nežinojo kur dėtis. Išsinuomoti naują kambarį studentei atrodė neįmanoma užduotis.

      Būsto bei būtiniausių prekių kainos Tel Avive per pastaruosius 5 metus šovė į dar neregėtas aukštumas.

      Prisiglausti D.Leef teigė neturinti pas ką. Tad liko vienintelė išeitis – protestuoti.

      Būtent tai D.Leef ir padarė. Ji išskleidė savo palapinę centrinėje Habimos aikštėje ir pareiškė neketinanti iš čia trauktis, kol vyriausybė nesiims priemonių – spręsti įsisenėjusių socialinių problemų.

       Žinia apie jaunos merginos protestą pasklido žaibo greičiu – per radiją, televiziją, ypač socialinius tinklus.

       Ir nutiko tai, ko Izraelis nematė nuo savo valstybės gyvavimo pradžios – prie D.Leef iš pradžių prisidėjo dešimtys, vėliau jau šimtai panašaus likimo jaunuolių.

       „Valdžia užmiršo savo žmones, todėl žmonės turi priminti apie save bei savo teises. Mes netylėsim ir parodysim savo jėgą”, – tokiais šūkiais Izraelio miestų gatvėse jaunimas sukėlė bangą, kuri virto daugiatūkstantiniu judėjimu. Kai kas net ištarė žodį „revoliucija”.

       Konservatyvesni izraeliečiai nerimaudami klausia: nejau į Izraelį persimetė arabų revoliucijų virusas? Kas privertė šiuos saugiai ir gerai gyvenančius jaunus žmones išeiti į gatves?

Įkvėpė protestai dėl varškės


       Dar tada, kai D.Leef ir jos rėmėjai Tel Avivo centre įsirengė protestuotojų stovyklavietę, Izraelio žvalgybos tarnybos su nerimu stebėjo regione besiplieskiančius neramumus.

       Buvo baiminamasi, kad per socialinius tinklus žaibiškai išplitęs revoliucijų virusas iš Egipto, Sirijos, Tuniso ir Libijos persimes į Izraelį.


       Tačiau net galingosios Izraelio slaptosios tarnybos iš pradžių neatkreipė dėmesio, o vėliau ir nieko negalėjo padaryti, kai dar vasaros pradžioje socialiniame tinkle „Facebook” kilo naujas judėjimas.

       „Nepirksime brangios varškės, boikotuosime pienininkus”, – tokios kampanijos prieš išaugusias varškės kainas Izraelyje iš pradžių kėlė tik šypseną: dar vienas internetinis protestas, nereikšminga akcija.

        Tačiau klydo tie, kurie neįvertino iki 200 tūkst. rėmėjų išaugusios kampanijos prieš varškę masto. Jau po kelių savaičių pienininkai puolė į paniką – izraeliečiai nebeperka varškės.

        Įprastinės gudrybės – labai pabranginti prekę ir vėliau pritaikyti jai simbolinę nuolaidą tiesiog neveikė.

        Mat „Facebook” demonstrantus tyliai palaikė ir daugiau pirkėjų, kurie iš viso nėra užsiregistravę socialiniuose tinkluose.

       „Tai dabar vadinama „Facebook” revoliucija arba varškės revoliucija. Ne tai esmė.

        Žmonės norėjo atsakymų, kodėl ta pati izraelietiška varškė viename brangiausių pasaulio miestų – Londone kainuoja perpus pigiau nei Tel Avive”, – „Lietuvos rytui” sakė Izraelyje su šeima gyvenantis Danielis Lupštičius.

        Galiausiai pienininkai kapituliavo prieš internetinę varškės boikotuotojų armiją – sumažino varškės kainą 30 proc. Izraeliečiai tokio atgailaujančių pienininkų tūpsnio nepamiršo.

        O D.Leef įsiminė internetinio protesto smulkmenas ir prieš išeidama su visais savo daiktais paskelbė apie naują kampaniją.

        „Jeigu mums pavyko sumažinti varškės kainas, kodėl negalime to padaryti su būsto, degalų, paslaugų kainomis, kurios tiesiog smaugia jaunimą?” – skelbė D.Leef.

Miestuose išdygo palapinės


       Iš pradžių įprastą leidimą dėl protesto akcijos išdavę Tel Avivo valdžios klerkai tik gūžčiojo pečiais.

       Esą pasėdės dešimtys jaunuolių palapinėse, atsibos, išgaruos įkarštis ir visi išsiskirstys.

       Tačiau nutiko priešingai. Kasdien palapinių miestelis centrinėje aikštėje augo.

       O interviu į kairę ir į dešinę dalyti nespėjanti mergina sulaukė nemenkos pagalbos – visi kaip vienas tuos pačius reikalavimus ėmė skelbti studentų sąjungų, profsąjungų ir jaunimo organizacijų lyderiai.

       Po darbų į gerokai išaugusį protestuotojų miestelį smalsaudami užsukdavo jauni vadybininkai, mamos su vaikais ant rankų ir vežimėliuose.

       „Siekiame pagrįstų reikalavimų. Kaip mums pragyventi? Valdžia mus pamiršo, nekreipia jokio dėmesio, todėl liksime čia iki galo”, – susirangęs ant hamako ir ant kelių pasidėjęs nešiojamąjį kompiuterį pranešimą spaudai kūrė vienas būsimųjų protestų lyderių Roi Noimanas.

       Vasarą uždarbiaujančių Izraelio jaunuolių protesto organizatorių kalbos paliko tokį įspūdį, kad palapinių miesteliai ėmė dygti ir kituose šalies miestuose.

       Rugpjūčio viduryje Jeruzalėje, Haifoje, Beer Ševoje ir kitų miestų centrinėse aikštėse stovyklaujančių jaunų izraeliečių minios tapo įprastu vaizdu.

Jaunimą prislėgė mokesčiai?


       „Dabar man reikia išlaikyti šeimą. Kodėl leisdamas vaikus į darželį turiu išleisti trečdalį algos, o kitą trečdalį atiduoti už nuomą?” – retoriškai klausė „Lietuvos ryto” kalbintas D.Lupštičius.

       Gerame Samarijos miesto rajone gyvenanti iš Lietuvos kilusio izraeliečio šeima už 60 kv. metrų butą moką 3 tūkstančius šekelių (2 tūkst. litų) per mėnesį. Jaunoms šeimoms tokios kainos esą yra vis sunkiau įkandamos.

       „Ypač po to, kai vyriausybė apmokestino butus dideliais mokesčiais. Įstatymas priimtas net nepasitarus su studentais ir jaunais žmonėmis. Tad vidurinė Izraelio klasė mano, kad suįžūlėjusi valdžia juos tiesiog mausto. Bet mes juk nesame kvailiai”, – karštai užsidegęs kalbėjo vyras.

        „Mokslas yra mokamas, degalai brangsta, gydytojai aria 24 val. per parą, o gauna kapeikas.

        Būtent jauni gydytojai buvo vieni pirmųjų, kurie įsitraukė į studentų protestus”, – sakė D.Lupštičius.

        „Aš kariavau už šią šalį, kaip ir daugelis tarnavau Izraelio gynybos pajėgose. Ir kuo man atsilygina valstybė?” – nepasitenkinimo neslėpė izraelietis.

Protestuoja kairuoliai kvailiai?


        Tiesa, ne visi Izraelyje kariavo už savo šalį ar atliko čia įprastą karo tarnybą.

        Ji privaloma tiek vyrams, tiek moterims, tačiau žurnalisto paklausta apie savo tarnyba D.Leef sutriko – ji netarnavo.

        Nevykę pasiteisinimai dėl epilepsijos protestuotojų kritikams kaipmat suteikė svarių ir, skirtingai nei Lietuvoje, Izraelyje nokautuojančių argumentų: kaip gali apie valstybės pareigą piliečiams taukšti žmogus, kuris nežino, kas yra pareiga tėvynei?

        „Be to, kaip galite kalbėti apie socialinę nelygybę, panele Leef, jei pati esate kilusi iš turtingos šeimos?

        Kodėl išmesta iš buto neapsistojote pas savo motiną, kuri gyvena prabangių namų kvartale, netoli premjero Benyamino Netanyahu rezidencijos?” – tokiais konservatyvaus žurnalisto Sharono Galo klausimais apiberta D.Leef tik išraudo ir nieko neatsakė.

         Izraelio premjeras po šio interviu kone triumfavo.

        „Baigsis vasaros atostogos, jaunuoliai iš gatvių turės eiti į mokyklą, universitetus. Ten jų „če gevariškos” idėjos kaipmat išgaruos”, – pašaipiai kalbėjo buvęs infrastruktūros ministras Isaacas Herzogas. Su politikais, regis, sutinka ir dalis izraeliečių.

        „Kairuoliai, vieni kairuoliai ten susirinko. Ir kvailiai bei hipiai”, – „Lietuvos rytui” teigė į Izraelį prieš kelerius metus persikraustęs 17 metų Lietuvoje gyvenęs vyras, nenorėjęs atskleisti savo pavardės.

        „Pasakysiu atvirai: kritikai iš dalies yra teisūs dėl dalies protestuotojų, nes izraeliečiai – baisūs tinginiai. Jie gyvena geriausiai. Verkia, kad nėra pinigų butui, bet ašaras lieja ir apie savo padėtį praneša per naujausius „iPhone” telefonus”, – šyptelėjęs pripažino ir „Lietuvos ryto” kalbintas D.Lupštičius.

       „Jie turi laiko sėdėti palapinėse, o aš ir kiti normalūs, dirbantys žmonės – ne”, – nukirto izraelietis.

Ne užkratas, o sąmokslas?


       Pasak vyriškio, esą juokinga klausytis, kad tūkstančiai staiga atsibudo ir pirmąkart per 30 metų netikėtai suprato, jog šalyje – dideli mokesčiai.

       „O tai, kad Izraelyje dideli atlyginimai, – niekam neįdomu. Juk Izraelis – turtingiausia regiono valstybė. Žmonės gerai uždirba, smulkusis ir vidutinis verslas klesti, o nedarbas šiemet – rekordiškai mažas”, – savo šalies privalumus vardijo pašnekovas.

       O kaip dėl mokesčių? Taip, pripažįsta vyras, jie dideli, bet tam esą yra priežastis: armija.

       „Daug kas eina į armiją, o ji suryja didelę biudžeto dalį. Bet tada tenka rinktis – dideli mokesčiai ir armija arba jokios armijos ir žydų lavonai gatvėse. Kas geriau?” – nelaukdamas atsakymo pašnekovas kaipmat iškėlė ir sąmokslo teoriją, kas gi vis dėlto organizavo protestus.

       „Juk rugsėjis prasideda. Jeigu Palestina šį mėnesį paskelbs savo nepriklausomybę ir ją pripažins kitos šalys, o Izraelyje bus netvarka ir chaosas, tada ir bus aišku, iš kur pučia vėjai”, – mįslingai prasitarė pašnekovas.

        Aršus Izraelio patriotas įsitikinęs, kad protestai jo šalyje buvo sukelti dirbtinai, lyg tyčia siekiant sulyginti neramumus su revoliucijomis arabų šalyse.

        „Kai kas sako, kad pas mus kilo revoliucija. Nesąmonė. Tai tas pat, kas lyginti Vokietiją su Afrikos gentimis. Jei jose kiltų neramumų ir tada kas nors rėktų: „Va, Berlyne viskas klostosi lygiai taip pat.” Ar tai nebūtų absurdas?” – piktinosi pašnekovas.

        Lietuvoje gyvenęs vyras mano, kad mūsų šalyje irgi yra galybė problemų. Lietuviai esą turi milijoną kartų daugiau priežasčių išeiti į gatves.

        „Ir vis dėlto lietuviai sėdi namie. Izraelis – turtingesnė šalis ir čia tėra vienintelė reali problema – kaimynai. Patys pagalvokit, jei turėtumėte tokius kaimynus kaip mes, kurie siekia tave sunaikinti, tai gal irgi kitoks būtų požiūris.

        O pas mus tie minėtieji kaimynai per įvairius fondus plauna pinigus, o vėliau šaukia, kad Izraelyje vyksta jaunimo revoliucija prieš valdžią”, – sakė vyras.

Gerai gyvena net arabai


       „Lietuvos ryto” pašnekovas tuoj pat pabrėžė, jog nėra priešiškai nusiteikęs prieš palestiniečius ar visus arabus.

       „Jokiu būdu. Turiu pažįstamų arabų, jie puikiai integravosi, o kai kurie net aršiai gina Izraelį. Kodėl? Nes patys gerai čia jaučiasi. Vien mano rajone – per 2 tūkst. vilų. Ir ne tik izraeliečių, bet ir vietinių arabų, jie irgi neblogai gyvena, jiems net nereikia mokėti visų mokesčių”, – pabrėžė vyriškis.

        Esą kai kurių Izraelio arabų verslai net klesti, o nemažai vietinių produktų, pažymėtų užrašu „pagaminta Izraelyje”, yra sukūrusios arabų rankos.

        O būtent tokio vaizdo esą savo žmonėms tiesiog nenori rodyti Izraeliui priešiškų arabų valstybių bei judėjimų vadovai.

        Ir vis dėlto kad apie „žydų sąmokslus” nepaliaujamai tauškiantys arabai patys sukurstė sąmokslą Izraelyje, patikėti nelengva. Tad ką mano protestuotojai?

Suvienijo bendra idėja


        „Visi mitai apie mus – esą kairiuosius anarchistus, pasamdytus „Hamas” teroristų provokatorius, tėra pramanas”, – teigė R.Noimanas.

        Vaikinas tikino, jog protestuotojų stovyklas ir finansinių rėmėjų gretas kiek praretinę gandai tėra beviltiškos valdžios pastangos išvengti minios įtūžio.

        „Šį savaitgalį į gatves patrauks milijonas izraeliečių. Ir ne tik.

        Mus palaiko daugelio kitų šalių jaunimas. Kairieji, dešinieji, visi, kuriems įgriso senių bei jiems pasakas sekančio B.Netanyahu valdžia. Laikas pokyčiams”, – sakė R.Noimanas.

        Tai, jog Jeruzalės, Tel Avivo ir kitų protestuotojų įkurtuose palapinių miesteliuose miega, valgo, mylisi ir protestuoja ne vien kairiosios opozicijos jaunimas, dabar jau atsargiai pripažįsta netgi valdžia.

         Rugpjūčio viduryje B.Netanyahu kalbėjo apie provokacijas. Bet dabar klibančios vyriausybės pozicija ryškiai sušvelnėjo. Protestuotojų stovyklose ėmė lankytis politikai, studentų reikalavimai jau svarstomi Knesete, o B.Netanyahu pripažino, kad Izraeliui būtinos reformos.

        Bet radikaliai nusiteikęs jaunimas, regis, nežada pasitenkinti tuščiais pažadais.

        „Mūsų netenkina vien žodžiai, kuriuos girdime ne vienerius metus. Atėjo metas tikriems socialiniams pokyčiams”, – užsidegęs kalbėjo R.Noimanas. Po palestiniečių atakos, kai pietinį Izraelį apipylė raketų lietus, protestuotojai buvo trumpam sutikę sustabdyti viešus susirinkimus.

        Bet tik trumpam. Mat dabar prie jaunųjų „Facebook” kartos demonstrantų prisidėjo ir Izraelio aušrą dar menantys pensininkai.

        „Tai, kas dedasi šioje šalyje, – neįtikėtina! Maniau, kad tapsime trečiojo pasaulio šalimi, bet dabar yra vilties, – tikino holokaustą patyręs Avrahamas Berkovičius. Dabar senolis nusprendė prisijungti prie demonstracijų. – Noriu parodyti, kad padėtis šalyje liečia ne tik jaunimą, bet ir mus visus.”

        Į protestuotojų užimtą aikštę atėjo net palestiniečių teroristų pagrobto Izraelio kario Gillato Shalito tėvas Noamas. Jis tik numojo ranka į sveikinančius studentus, bet palypėjęs ant pakylos ėmė keiksnoti neįgalią ir beviltišką B.Netanyahu vyriausybę.

        „Šis žmonių protestas yra kai kas daugiau nei kairė, dešinė, aš ar jūs. Tai visos šalies šauksmas”, – pareiškė D.Leef. Visuomenės apklausos parodė, kad merginos nuomonei pritaria 87 proc. izraeliečių. Tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų.

        „Izraeliečiai iš tikrųjų labai panašūs į lietuvius. Jie savo nuomonę mėgsta reikšti anonimiškai. Net jei pripažįsta, kad viskas yra blogai, sėdi tyliai. Tik dabar kai kas pasikeitė, kai kas pratrūko”, – sakė D.Lupštičius.

         Jo manymu, tai, kas šiandien vyksta Izraelyje, būtų galima palyginti su socialiniais pokyčiais Prancūzijoje praėjusio amžiaus 7-ąjį dešimtmetį.

        „Tai lyg audringų 1968-ųjų modernioji, „Facebook” kartos versija”, – šyptelėjo D.Lupštičius. O internetas, kaip žinome, vienija net priešininkus.

         Antai protestuose bus galima išvysti neįtikėtinų dalykų. Pavyzdžiui, šiauriniame Safedo mieste, kuriame rabinai paprastai ragina nenuomoti arabams namų, šiomis dienomis galima išvysti komišką vaizdą.

         Viena palapine dalijasi žydų rabinas ir Izraelio arabų poetas. Kasdien jų pasirodymas minioje sukelia plojimų bangą.

        „Dėl socialinio teisingumo turime būti vieningi.

        Galbūt taip pagaliau pasieksime taiką”, – sutartinai tvirtina žydas ir arabas.

Ar Izraelis gali tapti pavyzdžiu Lietuvai?


         Anot Lietuvos žydo Arkadijaus Vinokuro, revoliucija Izraelyje jau įvyko vien todėl, kad izraeliečiams pavyko pasiekti pergalę prieš varškės kainas pakėlusius pienininkus.

        „Kaip baigėsi revoliucija dėl pigesnės varškės? Stambiausios pieno produktų gamyklos, prekybos centrai turėjo nusileisti ir atpiginti varškę. Ar jie bankrutavo? Ne.

        Izraeliui tai pavyko, o ar galėtų pavykti Lietuvoje, kur teoriškai turėtų veikti Konkurencijos taryba? Kiek mūsų kainos pagrindinių produktų kraitelėje skiriasi nuo, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės? Produktų kainos ten – arba tokios pat, arba dar žemesnės.

        Lietuviai emigrantai ne tik siunčia apie milijardą litų į Lietuvą kasmet, bet ir dabar prasidėjo pigių produktų siuntimas Lietuvoje likusioms emigrantų šeimoms. Užsiminiau apie LR konkurencijos tarybą. Bet jos veiklą ir efektyvumą apkarpo finansų ir kompetencijos stygius, žmonių nenoras atskleisti kartelinius susitarimus.

        Tačiau kur tuomet mūsų vartotojų drąsa ne inkšti, bet imtis konkrečių priemonių ginant savo teises? Izraelio pavyzdys parodė, kad pasitelkus šiuolaikines technologijas organizuoti įvairias protesto akcijas internete visai nesudėtinga.

         Nereikia jokių savivaldybės leidimų protestuoti. Nereikia, kaip sirams, egiptiečiams ar jemeniečiams, gatvėse lieti kraujo už demokratiją. Ją jau turime ir ja galima ir reikia naudotis. Izraeliečių kantrybė trūko: jie, pasinaudoję savo demokratinėmis teisėmis, pasakė „Ne” ir laimėjo. Kuo mes blogesni už izraeliečius?”

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?data=20110903&id= ... 903&view=7

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007