Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 07:50

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 17 Sau 2011 23:24 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Tamsioji Haifos istorijos pusė: apleisti palestiniečių namai ir žydų marokiečių maištas


http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... marokieciu

2011-01-17

Grippen

       Lietuvos valdžiai gėdingai pasidavus įtartinų žydų organizacijų spaudimui, aukščiausiuose Lietuvos valdžios ešelonuose įtemptai svarstoma, kaip toms organizacijoms išmokėti šimtamilijonines kompensacijas už XXa. pirmoje pusėje žydų tautybės asmenų prarastą nekilnojamą turtą. Suįžūlėjusių valdžiažmogių nebaugina tai, kad norint išmokėti tas kompensacijas tektų priimti atvirai nacistinį įstatymą, žydų teises iškeliantį virš kitų Lietuvos piliečių teisių. Jiems nesvarbu, kad tas kompensacijas žadama mokėti tuo metu, kai Lietuvos piliečiams yra mažinamos pensijos, atlyginimai, lietuvių motinoms apribojamos motinystės pašalpos. Poveikis Lietuvoje gyvenančiai žydų tautinei mažumai, kuriai teks patirti reakciją į tokį antisemitizmą kurstantį įsakymą, nužmogėjusiems valdžiažmogiams turbūt mažiausiai rūpi. Jiems svarbiausia – prisikimšti asmenines kišenes, piliečiams veidmainiškai aiškinant, kaip neva svarbu yra pamaloninti žydus ir Izraelį.

      Tačiau kokia yra realybė? Koks yra Izraelio valstybės požiūris į nekilnojamo turto restituciją? Siūlome jūsų dėmesiui vieno įdomiausių rusakalbių Izraelio blogerių, turinčio lietuviško kraujo, puerrtto straipsnį.

      Įspėju, kad į Izraelį su turistinėmis grupėmis važiuojantys turistai labai nusivils tuo, ką čia perskaitys. O aršūs sionistai apkaltins autorių angažuotumu. Tačiau tiesa juk yra svarbiau už emocijas, ar ne? Taigi: Haifa – nuostabus Izraelio pajūrio miestas, elegantiškomis terasomis kylantis į miškingą Karmelio kalvą. Jame yra ir nuostabūs pliažai, ir Bahajų rūmai, ir nuostabūs muziejai, ir nuo Karmelio viršūnės atsiverianti nuostabi Vakarų Galilėjos panorama. Tačiau tik nedaugelis turistų (o ir nedaugelis pačių izraeliečių) žino, kad Haifa tapo arena dramatiškiems įvykiams, kurių pasekmės vis dar yra jaučiamos net ir už Artimųjų Rytų sienų.

      Izraelyje nemėgstama kalbėti dvejomis temomis: apie palestiniečių pabėgėlius, kurie neva tai neegzistuoja ir apie pirmus 20 Izraelio valstybės gyvavimo metų vykusią stiprią priešpriešą tarp pačių izraeliečių. Tačiau besidomintieji visais Izraelio istorijos aspektais turėtų apsilankyti žemutinės Haifos rajone, vadinamame Vadi-Salibu. Pravažiuojantiems pro žemutinę Haifą krenta į akis daugybė apleistų apgriuvusių pastatų. Šalia jų dar ir apleistos kapinės su pasvirusiais paminklais, užmūryti namu langai, kulkų ir sviedinių žymės sienose, keistos tvoros su surūdijusia spygliuota viela, o viską apvainikuoja banalios šiukšlių krūvos. Susipažinkite, tai ir yra Vadi-Salibas.

      Šis rajonas atsirado pačioje XX a. pradžioje, kai dabartinę Izraelio teritoriją valdė turkai, o jame gyveno išskirtinai musulmonai arabai. Krikščionys-maronitai gyveno toliau į vakarus nusidriekusiame Vadi-Nisnas rajone. XX a. pradžioje Haifoje gyveno ne daugiau 1000 žydų, kas sudarė vos kelis miesto gyventojų procentus. Tačiau augant žydų emigracijai į Palestiną, skelbiant Izraelio nepriklausomybę, Haifoje buvo jau apie 40% žydų, kas sudarė apie 80 000. Dar 40% sudarė musulmonai palestiniečiai, o likusius 20% - krikščionys-maronitai.

Palestiniečių pabėgėliai


       Autoriaus bičiulis istorikas, dėstantis viename iš didžiausių Izraelio universitetų, šią istoriją įvertino taip: nėra tokios tautos, palestiniečių, ir todėl nėra teisinga kalbėti, kad kažkas juos išvijo iš Haifos. Jis pridėjo, kad „jie patys pasitraukė iš miesto“, be jokio spaudimo ir tikrai be jokios prievartos. Vėliau pasitaisė: „beveik be prievartos“.

       Vaikštant akivaizdžiai nedraugiškomis mirusio 2x1 km dydžio kvartalo gatvėmis ir besižvalgant į tuščias langų skyles, užmūrytas duris, butuose užaugusius krūmus, - nejučia sau užduodi klausimą: kas per nelaimė čia taip siautėjo? Viskas vyko taip:

       1948 metais prasidėjus karui dėl Izraelio nepriklausomybės, mažai kas tikėjo žydų sėkme. Labai jau nelygios atrodė jėgos, lyginant su veržliai puolančiomis Jordanijos, Irako, Egipto, Libano ir Saudo Arabijos kariuomenėmis. Tuo tarpu kariniai veiksmai užtruko ir darėsi vis aršesni. Izraelio miestuose buvo paskelbta komendanto valanda, sklido panika ir pasimetimas. Izraelio gyventojai palestiniečiai tvirtai tikėjo savo bendratikių pergale. O ir priežasčių nemėgti savo kaimynų žydų, pas juos netrūko, nes žydai jų nuomone niekuo nesiskyrė nuo okupantų ir kolonistų. O tokių jie matė užtektinai: turkai, britai ir prancūzai Sirijoje ir Libane.

       Savaime suprantama, apie jokį „Izraelio palestiniečių“ lojalumą Izraelio valstybei negalėjo būti nė kalbos. Jie juk atvirai ir sąmoningai visomis turimomis priemonėmis palaikė Izraelio priešus. Izraeliečiai, savo ruožtu, palestiniečius traktavo kaip priešišką penktąją koloną. Nereikia ypatingos įžvalgos, norint suvokti, kodėl Izraelio valdžia buvo suinteresuota išstumti palestiniečius už Izraelio sienų. Nesigilinant į detales, užtenka paminėti, kad vos per kelis 1948 metų mėnesius iš Haifos pasitraukė 90% joje gyvenusių arabų. Minimi skaičiai varijuoja nuo 70 iki 100 tūkstančių pabėgėlių vien tik iš Haifos. Iš viso Izraelio pasitraukė apie milijoną arabų pabėgėlių. Į Libaną ir Siriją pabėgę palestiniečiai įkūrė PIO (Palestinos Išsivadavimo Organizaciją), kuriai vadovavo ir pagarsėjęs Jasiras Arafatas, ir kitas, mažiau reikšmingas, sukarintas organizacijas, pvz.: PILF (Palestinos Išvadavimo Liaudies Frontas), dar vadintą „Raudonaisiais Ereliais“.

Paliktų namų ir turto likimas


      Vaikštant Vadi-Salibo gatvėmis norisi paklausti tvirtinančių, neva tai palestiniečių pabėgėliai neegzistuoja, o buvę gyventojai išvyko taikiai: kodėl namų sienos išmargintos kulkų pėdsakais? Kodėl išvykę taip ir negrįžo, o savo namus padovanojo Izraelio valstybei? Iš kur toks nepaaiškinamas dosnumas? Šie klausimai idealiai tinkami norint susipykti su žydų tautybės draugais. Norint juos paversti savo priešais galima toliau uždavinėti panašius klausimus - kodėl pastaraisiais metais apleisti kvartalai sistemingai griaunami, o jų vietoje statomi gyvenamieji namai, greitkeliai ir ištisas valstybinių institucijų mikrorajonas: teismas, VRM, prokuratūra ir t.t.?

       Atsakymas labai paprastas. Pabėgėliai buvo. Tai faktas. Jie pabėgo, panikoje palikę visą savo turtą, nes bijojo sulaukti savo pražūties. Jų nuogąstavimai tapo dar stipresni, kai tapo aišku, kad Izraelis laimi karą, kuriame Izraelio teritorijoje esančiuose miestuose gyvenę palestiniečiai užėmė atvirai pro-arabišką poziciją. Išvaryti palestiniečius skatino ir strateginės bei demografinės prielaidos: penktoji kolona pašonėje, sudaranti beveik pusę šalies gyventojų – tai garantuota katastrofa. Juolab kai vos už 50 km dislokuotos reguliariosios arabų valstybių kariuomenės. Kaip pasakytų teisininkai: motyvas akivaizdus.

      Vos pasibaigus nepriklausomybės karui, Izraelyje buvo priimta visa eilė įstatymų, kurie visiems laikams užkirto kelią palestiniečiams sugrįžti, ar bent jau atgauti jų paliktą turtą. 1954 metais buvo priimtas įstatymas, laikomas plėšikišku ir rasistiniu – „Patekimų draudimo įstatymas“ (Chok manijat istanenut). Juo palestiniečiams yra draudžiama sugrįžti, o bandymai grįžti yra baudžiami iki 5 metų kalėjimo. Kitaip tariant, jei kas nors ir sugebėtų per kalnus ir miškus parsigauti į savo namus Haifoje – jį ne tik galėtų vėl išvyti, bet dar ir įkišti už grotų. Tačiau turint omenyje, kad Izraelio sienos liko ugnies linijomis, dauguma norinčių grįžti paprasčiausiai kristų pakirsti kulkų dar bandydami pereiti sieną.

      Štai taip ir atsirado mirusiųjų miestas – Vadi-Salibas, su savo apleistais namais. Tiesa, tie namai neilgai stovėjo tušti. Greitai, vos po metų kitų į juos pradėjo keldinti žydus pabėgėlius iš Šiaurės Afrikos šalių, kurie savo ruožtu gelbėjosi nuo žydų pogromų, išprovokuotų Izraelio-arabų konflikto. Akivaizdu, kad pabėgėliai palestiniečiai negalės sugrįžti į Izraelį, nes tai reikštų Izraelio sunaikinimą. Iš kitos pusės iš arabų šalių pabėgę žydai taip pat visko neteko, ir gyveno palapinių miesteliuose. Tai galėjo būti pretekstu paieškoti tarpusavio sutarimo ir žydams bei arabams atsiprašyti vieniems kitų už tarpusavio skriaudas. Tačiau čia jau gavosi lyrinis nukrypimas.

       Grįžkime prie laimingų Maroko žydų, kuriuos įkėlė į namus, iš kurių ką tik buvo išvaryti palestiniečiai. Atrodytų viskas susitvarkė, ir visi patenkinti? Deja, skaitykite toliau.

1959 metai. Ir vėl pabėgėliai bėga iš Vadi-Salibo


       Turbūt jau klausiate: - Ką, ir vėl? Kas gali iš ten bėgti, juk berods visus jau išvijo? Šį kartą pikta lemtis užklupo naujuosius, žydų tautybės Vadi-Salibo gyventojus. Kaip jau buvo rašyta, apleistuose namuose apsigyveno žydų pabėgėliai iš Šiaurės Afrikos šalių, dar vadinamų bendriniu Magribo terminu. Tačiau jiems nesisekė iš pat pradžios. Maroko žydai labai greitai suprato, kad savo naujoje tėvynėje jie tėra antrarūšiai žmonės, o štai žydai iš Europos yra valdantysis elitas. Jie suprato, kad iš esmės jų telaukia pigios darbo jėgos perspektyva, o gyventi jiems teks apgriautuose arabų namuose. Tą supratę, jie užsivėrė savo bendruomenėje kartu su savo bėdomis.

      Taip atsitiko todėl, kad išeiviai iš Europos, savo glaudžių kultūrinių ir asmeninių ryšių su Izraelio valdančiaisiais dėka, gana lengvai prasimušdavo visuomenėje, o išeiviai iš rytų pasiliko gyvenimo užkaboriuose. Esant tokioms sąlygoms socialinis sprogimas buvo neišvengiamas. Iš Maroko kilę žydai buvo įsitikinę, kad dėl visų jų bėdų yra kalti žydai iš Europos, diskriminuojantys juos visose gyvenimo sferose. Aistrų pridėjo faktas, jog žydai iš rytų buvo apgyvendinti periferijoje (Vadi-Salibas – labai ryškus to pavyzdys!), kur buvo nepatenkinama švietimo situacija ir trūko darbų. O blogiausios buvo gyvenimo sąlygos, nes į arabų namus žmonių prigrūsdavo tarsi sardinių į skardinę. Tuomet galvas pakėlė ekstremistai. Susikūrė pusiau kriminalinis visuomeninis judėjimas „Juodosios panteros“, kėlęs siaubą Izraelio elitui.

      Galų gale užteko nežymios dingsties (policininkas – europietis nušovė chuliganą marokietį), ir žydai marokiečiai surengė tai, ko Izraelyje dar nebuvo matę: pačius tikriausius pogromus, kurių metu buvo apiplėšti šimtai parduotuvių , mušami praeiviai, deginami automobiliai ir mėtomi akmenys į policininkus. Tai buvo pirmoji intifada, persiritusi per visą Izraelį. Paprastai intifadomis vadina palestiniečių sukilimus, tačiau pirmąją sukėlė patys žydai. Neramumuose buvo žuvusiųjų ir šimtai sužeistųjų. Šie įvykiai tiesiog sudrebino Izraelį. Staiga pasirodė, kad ne visos problemos kyla dėl žydų ir arabų konflikto. Paaiškėjo, kad priešiškumas ir susiskaldymas pačių žydų visuomenėje yra dar pavojingesnis už išorinį priešą.

       Kaip ten bebūtų, nelaimingo Vadi-Salibo gyventojai savo pasiekė. Europietiško elito valdoma vyriausybė nusprendė nuraminti aistras ir Vadi-Salibo varguolius skubiai perkėlė į naujus miesto rajonus. Kelių metų bėgyje visi rytų žydai paliko šį nedraugišką rajoną ir persikėlė į naujus namus. O Vadi-Salibas dar kartą tapo Mirusiųjų miestu. Šį kartą visiems laikams, kol buldozeriai nesulygins su žeme paskutinės jo bakūžės. Procesas jau vyksta, ir labai gali būti, kad po 5-7 metų iš Vadi-Salibo liks tik legendos.

Kodėl Vadi-Salibą griauna tik dabar?


       Labai logiškas klausimas. Kodėl reikėjo laukti 50 metų? Juk visus šiuos metus tuose šiurpiuose namuose vešėjo asocialūs elementai. Apleistuose butuose galima rasti ir narkomanų švirkštus, ir laužavietes, kurias vis pakuria įvairūs valkatos, dar priedo alaus ir degtinės butelių šukes. Be to – tai juk beveik miesto centras – o žemė tokiose vietose yra brangi. Atrodytų, tuos namus seniai turėjo nugriauti. Bet juk nenugriovė. Kodėl?

       Pasirodo, Izraelis, norėdamas pavaizduoti kažką panašaus į demokratinius principus, leido nekilnojamo turto savininkams jį susigrąžinti, bet ne vėliau kaip po 50 metų nuo priverstinio pasitraukimo. Skamba absurdiškai, palestiniečiams juk grįžti neleidžia, o už bandymus net sodina už grotų. Tai ir yra pats tikriausias absurdas. Palestiniečiai turi teisę susigrąžinti nekilnojamą turtą, o tik va trūksta teisės sugrįžti ir tuo turtu naudotis. Jiems neleidžiama netgi atstovauti savo interesus advokatų pagalba. Kalbant paprasčiau, visa tai buvo sugalvota anaiptol ne siekiant kažką sugrąžinti. 50 metų terminas jau greitai praeis ir palestiniečių namus visiškai legaliai pradeda griauti – štai tokia demokratija. Rytietiška demokratija.

       Teisybės dėlei reikia paminėti, kad didžioji arabų krikščionių dalis nebuvo išvyti. Jie ir šiandien sudaro daugumą Haifos gyventojų nežydų. Mieste yra net 9 bažnyčios. Tokio dydžio miestui Izraelyje tai nemažai. Krikščionys-maronitai gyvena Vadi-Nisnas rajone, maždaug kilometro atstumu nuo Vadi-Salibo.

Originalas ir iliustracijos - http://puerrtto.livejournal.com/54003.html
iš rusų kalbos vertė grippen:
http://grippen.livejournal.com/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Sau 2011 01:16 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 27 Rgp 2008 14:16
Pranešimai: 50
Miestas: Šiauliai
     Mes žydams ,,jų turtą", atiduoti - šimtus milijonų - turim, o jie atėmė iš palestiniečių turtą, išvarė iš savo krašto ir jiems nieko, matos kur pasaulis žiūri.

O čia video apie palestiniečius.
http://video.google.com/videoplay?docid ... 870569942#

_________________
Etninę Lietuvą - turime atgauti.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007