Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį ir šantažuoja JAV

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Izraelis (Žydija) ir musulmonų šalys - arabų, tiurkų, iranėnų - Šiaurės Afrikoje, Vidurinėje Azijoje ir Centrinėje Azijoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį ir šantažuoja JAV

Puslapis 1 iš 1

[ 14 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį ir šantažuoja JAV

Parašytas: 07 Sau 2007 18:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį, skelbia žiniasklaida

2007 sausio mėn. 7 d., ELTA

Izraelis, anot britų žiniasklaidos, yra parengęs slaptą planą, kaip branduoliniu ginklu atakuoti vieną urano sodrinimo gamyklą Irane.

Karinės oro pajėgos rengiasi atominiam puolimui su vadinamosiomis bunkerius pramušančiomis bombomis, rašo "Sunday Times".

Anot dienraščio, gali būti panaudotos požeminės atominės bombos. Galimas atakos taikinys yra Natanso branduolinis objektas.

Tačiau tokia ataka yra tik paskutinioji priemonė, jei bus atsisakyta įprastinių atakų ir jei priemonių nesiims JAV.

Izraelis sekmadienį paneigė šią informaciją. Užsienio reikalų ministerijos atstovas pabrėžė, jog tai neatitinka tiesos.

Izraelis "šimtu procentų remia tarptautinės bendrijos pastangas, padedant Saugumo Tarybai, priversti Iraną sustabdyti savo branduolinę programą", sakė jis.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Lie 2011 17:02. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Sau 2007 14:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ar smogs Izraelis branduolinį smūgį Iranui?

2007 sausio mėn. 9 d., Česlovas Iškauskas, „Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“

Savaitgalį britų spauda šokiravo pasaulį. Laikraštis „The Sunday Times“ pranešė, kad Izraelis parengęs slaptą planą smogti branduolinį smūgį trims Irano urano sodrinimo objektams. Leidinyje teigiama, kad rengiami du Izraelio karinių oro pajėgų daliniai, kurie bunkeriams sprogdinti skirtomis mažo galingumo bombomis sunaikins Irano objektus.

Laikraštis remiasi kariniais Izraelio šaltiniais, kurių vienas pasakė: „Kai tik bus uždegta žalia šviesa, pakaks vienos misijos, vieno smūgio, ir Irano projektas bus sunaikintas“. Tokius grasinimus paskatino Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vertinimai, pagal kuriuos Iranas priartėjo prie urano sodrinimo ribos, kai pradės gaminti ir per dvejus metus turės branduolinį ginklą. Mat įprastinių ginklų jau nepakaks. Reikės įveikti daugiau kaip dviejų metrų storio betono ir akmenų slėptuves, o jas sunaikinti gali tik branduolinis užtaisas.

Britų laikraštis netgi nurodo tuos tris Irano pietuose esančius objektus. Tai Natanzos reaktorius, kuriame jau veikia 164 centrifugos, netoli istorinio Isfahano miesto įsikūrusi urano sodrinimo įmonė, kurios tuneliuose saugoma 250 tonų dujų paskutiniam sodrinimo procesui, ir termobranduolinei reakcijai būtino vadinamojo „sunkiojo vandens“ reaktorius Arake. Būtent jame bus išgaunamas plutonio kiekis, reikalingas atominei bombai sukurti.

Izraelis jau nekartą perspėjo, kad neleis Iranui pasigaminti branduolinio ginklo. Gynybos ministras Ephraimas Snehas prieš keletą savaičių per televiziją sakė, kad būtina pasirengti „smogti preventyvų smūgį“ Iranui ir jis davęs nurodymą Izraelio lakūnams pradėti treniruotes.

Jų valdomi kariniai lėktuvai skraidė į Gibraltarą, iki kurio ir atgal yra maždaug 2000 km atstumas, prilygstantis nuotoliui iki Irano. Taip pat numatyti trys maršrutai per Turkiją. Karinių oro pajėgų daliniai, dislokuoti Negevo dykumoje ir į pietus nuo Tel Avivo, pasirengę panaudoti taktinį branduolinį ginklą artimomis Iranui sąlygomis.

Apžvalgininkai įtaria, kad Izraelis savo ketinimus yra suderinęs su Pentagonu. Ir, nors Vašingtonas teigia, kad operacija prieš Iraną yra „kraštutinė priemonė“, laikraštis „Ha‘aretz“ turi faktų, esą žydai ir amerikiečiai tęsia glaudų bendradarbiavimą karinėje srityje.

Pavyzdžiui, Izraelis jau naudojasi Amerikos projektu, pagal kurį atakos metu perimamos priešo raketos, taip pat jis yra dislokavęs keletą priešraketinių kompleksų „Patriot“. Per karą Persijos įlankoje šios raketos nepasiteisino, tačiau jos iraniečiams rimtai gali sutrukdyti panaudoti balistinius savo užtaisus „Shahab-2“. Konflikto atveju Iranas taip pat gali uždaryti Ormuzo sąsiaurį, kuriuo pervežamas penktadalis pasaulio naftos.

Dėl savo veiksmų derinimo su Vašingtonu Tel Avivas problemų neturi. „The Washington Post“ primena 1981 m., kai Izraelis atgaline data gavo Jungtinių Valstijų pritarimą bombarduoti Irako atominę jėgainę Ozirako mieste. Dabar Vašingtonas, nuolat grasinantis Teheranui, gali pasinaudoti kariniu savo sąjungininko Izraelio įniršiu ir taip išvengti nesibaigiančių diskusijų dėl rezoliucijos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Rusija ne tik priešinasi amerikietiško pavyzdžio dokumento priėmimui, tačiau ir realiais veiksmais stiprina karinę Irano galią. Kaip praneša Rusijos elektroninis laikraštis „Forum“, sausio 6 d. Abu Dabyje įvyko aukštų Rusijos karinių pareigūnų susitikimas su Persijos įlankos šalių specialistais. Jame buvo pranešta, kad Rusija Iranui anksčiau negu sutarta pagamino ir pardavė 29 zenitinių raketų kompleksus „TOP-M1“. Gynybos ministras Sergėjus Ivanovas tai patvirtino ir pridūrė, kad Iranas ketina pirkti tolimo veikimo raketų kompleksus „S-300“. Daugelis šios ginkluotės į Iraną perkeliama iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Bet kažin, ar Izraelio ir Irano ginklavimosi varžybos atšaldys abiejų šalių ketinimus vienai kitą pamokyti. Dabar vyksta žodžių dvikova. Ja tarsi ruošiama visuomeninė nuomonė galimam konfliktui. Matyt, JAV šiame pavojingame žaidime žarijas ketina žarstyti svetimomis rankomis.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Lie 2011 16:59. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Sau 2007 13:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Iranui - rusiška priešlėktuvinių raketų sistema

2007 sausio mėn. 17 d., ELTA

Rusija Iranui pristatė naują priešlėktuvinių raketų sistemą ir svarstys kitus Irano pateiktus prašymus pristatyti gynybinius ginklus, antradienį teigė Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas.

"Mes Iranui pristatėme trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemą "TOR-M1" pagal anksčiau sudarytus kontraktus. Iranui netaikomos tokios sankcijos, ir jei šalis nori pirkti gynybos įrenginius savo pajėgoms, tai kodėl gi ne?"

Gynybos ministerijos atstovas tvirtino, kad šalys sudarė sandėrį įrangai pirkti už 1 mlrd. JAV dolerių. Sandėrį kritikavo Vakarai, tačiau jis dar nėra galutinai užbaigtas.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

Vytenis, 2007 01 17 00:36

Šiaip patys persai nelabai tiki, kad jiems pavyks apsiginti nuo amerikiečių ir žydų atakų iš oro. Apie tai teko skaityti keletą straipsnių internete.

Juk tas priešlėktuvinių raketų sistemas gali lengvai sunaikinti amerikiečių raketos, paleistos iš JAV karo laivų Persijos įlankoj.

Persai intensyviai reorganizuoja savo karines pajėgas - ruošia jas partizaniniam karui.

Tas priešlėktuvinių raketų pirkimas greičiausiai yra susijęs vien tik su politine-propagandine potekste, pvz., norima pademonstruoti pasauliui, kad šalis yra pasiruošusi gintis ir t.t. Žvelgiant iš karinės perspektyvos, tas pirkinys yra netikslingas ir beprasmis. Čia išeina lygiai taip pat kaip su Lietuvos karinėm jūrų ir oro pajėgom - realaus karo su stipriu priešu sąlygomis jos būtų absoliučiai bevertės.

Stirlicas, 2007 01 17 04:49

Tor sistema yra skirta artimo nuotolio kovai pries gan letus taikinius. Turi buti naudojama su s300 ar (vargu ar parduos), s400 tolimo nuotolio prieslektuvinemis sistemomis ir dar siokiais tokiais "priedais". Tik tokiu atveju butu pilnaverte priesininke "taikdariams"(pismeik eriams).

to:Moderniausios, 2007 01 17 00:41, 2007 01 17 08:05

„Top-M1“ - vienintelė pasaulyje sistema, galinti vienu metu aptikti ir atpažinti iki 48 taikinių, taip pat lydėti ir apšaudyti iš karto du taikinius, sklandančius nuo 20 iki 6 tūkst. metrų aukščiu.

Cobalt, 2007 01 17 09:08

"Tor-M1" yra pulko (tankų arba motošaulių) zenitinis raketinis komleksas, kitaip tariant skirtas sausumos kariuomenės daliniams mūšio lauke ginti.

Rusijos sausaumos kariuomenės priešlėtuvinė gynyba yra ešalonuota: S-300V - armijos pavaldume, "Buk" - divizijos, "Tor" ir "Tunguska" - brigados, pulko (kartais bataliono), nešiojamos "Igla" - bataliono.

Šiuo atveju 29 "torai" didelio efekto neduos - tai tik vienos divizijos komplektas. Norint Iranaui sukurti veiksminga šalies priešlėktuvinę gynybą reikės bent keletas brigadų S-300, o tam reikia milijardų dolerių ir keletos metų įtemto darbo kartu su Rusija.

Pinciukas, 2007 01 17 09:12

Aplamai pradeti kara Irane klausimas slidus. Sunkios technikos ten panaudoti galimybiu mazai, krastas kalnuotas. Lieka avijacija ir pestininkai. Avijacijos smugiai labai brangus.

Pestininku kisimas visur, kur imanoma naujos aukos. Vienas paskutiniu National Geographic zurnalo numeriu pateike faktus apie JAV gyvosios jegos nuostolius esamuose karuose. Zuvusiu vienetai, bet invalidu tukstanciai

isbandyta, 2007 01 17 09:22

Ir Torai, ir Osa, ir Kubai, ir Oka, ir Pechoros buvo isbandyti musio salygomi Vietname, Sirijoje, Egipte, Libane, Jugoslavijoje. Bandymu rezultatai visiskai neblogi.

operator dal'nosti, 2007 01 17 09:24

jep. Tor'as pakeite kompleksa Osa 1990 metais (pats sedejau joje. Kaip ir minejo Cobaltas, tai trumpo nuotolio sistema tanku batalionui pridengt. Nieko gero iranui jos neduos. O surast ir sunaikint toki kompleksa kai jis dirba koviniu rezimu nera sunku.

123, 2007 01 17 09:25

Na tegu suduoda jankiai smugi Iranui. Iranieciai paskandins trejeta tankeriu Ormuze ir uzkims Persu ilanka. Nafta kainuos 150 USD ir tada pasaulio ekonomikai kolapsas.

kupol, operatoriui, 2007 01 17 09:33

http://www.kupol.ru
http://www.pvo.guns.ru

Tor ir Osa skirtingos masinos, abi gaminamos sio metu. Osa didesnio nuotolio.

Vanagas, 2007 01 17 10:47

na tikrai cia kruva zinovu

TOR tikrai gera sistema, neveltu Jankiai ir Zydai taip triedzia i kelnes.

zinoma pilna prieslektuvine ginyba su tolimojo, vidurinio ir trumpojo nuotolio priesklektuvinemis sistemomis butu neiveikiama.

bet prisiminkite, kad priesradarines raketos tai nera jokia naujiena... ta problema patyre su BUK sistemomis, kaip budavo numusamas radaras ir visi paleidimo irenginiai apake sedejo. velesnese sistemose decentralizavo atpazinimo ir sekimo sistemas.

Dar velesnese sistemose pradeta naudoti ir optine sekimo sistema, kuri yra pasivi, ir radarai aktyvuojasi tik tada kai jau nieko lektuvai padaryt negali, plius tokios sistemos kaip TOR yra skirtos dengti save ir kitas sistemas nuo prieshradariniu raketu ir sparnuotoju raketu, ir mazo nuotolio balistiniu raketu.

Be to gal galite pamineti man nors viena uzsienio sistema kuri verta demesio? Patriotai? jie net bijo konkuruoti vienoje arenoje (parodoje) su S-300 net nekalbant apie S-400, ir jei tos sistemos dalyvauja parodoje, tai patriotai palyginamuju saudymu neatlieka.

Patriotai labai graziai buvo reklamuojami persijos ilankos kare, bet po keliu metu paaishkejo tiesa, kad patriotu ginyba buvo skyleta kaip retis, scud raketu pereme gal kokia 20% tik (audros dykumoje metu jankiai renlamavosi kad 99% raketu yra perimama).

NATO, 2007 01 17 15:02

TOR-M1, aišku, gerokai pranašesnė už Lietuvos turimus 21 švedišką paleidimo kompleksą RBS-70, bet pagal aprašymą žymiai mažesnio pajėgumo nei švedų BAMSE. BAMSE pasiekia aukštį iki 15Km (TOR tik 6km), labai manevringa dideliais greičiais, patikima, taip pat pajėgi numušti labai žemai skraidančias raketas.

NATO, 2007 01 17 15:34
>2Nato. Osa raketa yra nemanevringa seniena negalinti savęs apginti nuo modernių nusitaikančių bombų, radaras efektyvus iki 30km (Bamse iki 100Km).

>toNato. Logika tokia - TOR-M1 negali savęs apginti nuo aukščiau skrendančių atakos lėktuvų ar bombonešio masinio bombardavimo.

to NATO, 2007 01 17 15:50

Is pradziu reikia pasakyti apie raketines sistemos klase, o paskui tik lyginti.

Pvz, rusijos S-300 PMU-2 ("Favorit"), 1997 m.:

Max taikiniu aukstis : iki 30 km
Min taikiniu aukstis : 0,01 km
Max distancija : iki 200 km
Max raketos greitis : iki 2100 m/s

Kartu lydejimu taikiniu kiekis : iki 12
Kartu apsaudimu taikiniu kiekis : iki 6
Max kartu nutaikymu raketu : iki 12
Saudymo greitis (tempas) : 1 raketa per 3 s.
Isskledimas i kovos rikiuote / musio rengimas : iki 5 min.
Raketu kiekis komplekse : iki 32 (48)

Apie S-400 duomenu neradau...

Vanagas, to NATO, 2007 01 17 15:59

eik tu geltonsnapi apsiskaites visokiu nesamoniu.

Bamse ishvis nieko gero, jei butu kazkas gero tai vietoj patriotu daug kur naudotu.

Antras dalykas - pasiskaityk apie PLG sistemu panaudojima. manau kad ta tavo BAMSE visiskai nejudrus dalykas (nekalbu apie raketa). paleidimo sistema jauciu kaip kelmas iauges ir ji sunaikinti visai nesunku.

Antras dalykas tokiomis raketomis svaidytis i nusitaikancias bombas per didele prabanga. Kiek ji bumbu numus su savo raketomis? 1? kai ju bus ishmesta kokia 40... tai zinok efektyvumas nulinis.

Kitas dalykas, TOR-M1 skirtas arti musio lauko ginti sarvuota technika nuo frontines aviacijos, sraigtasparniu, balistiniu ir sparnuotoju raketu. jos tikslas nera numusineti bombonesius, tam yra kitos - vidutinio ir tolimojo nuotolio raketos kurios turi daug geresnius parametrus.

Beto vienetai sistemu moka numushineti sraigtasparnius. Nes jei jie kybo ore- lokatoriai ju nefiksuoja, o fiksuoja tik kai juda.. o atpazinti kybanti ore sraigtasparni galima tik pagal jo besisukancius sraigtus, kas yra labai sudetinga.

Zemai beskrendantys taikiniai irgi didele sistema... tu gal gali paziuret kokiam minimaliame aukstyje ir kokiu nuotoliu aptinka taikini? nenustebsiu kad kokiu min 1km aukscio ir uz 20km..

Tor-M2 yra tikrai gera sistema, bet ju paskirtis yra mazos reiksmes objektus numushineti, kad neeikvoti S-300, s-400 sistemu numisinejant visokius nepilotuojamus zvalgybos aparatus ir t.t.

Kitas dalykas sistemos Tunguska, Pancyr, kur jau visai artimos kovos sistemos, galincios pridengti kolonas marshe ir panasiai.

TOR-2M Iranui reikalingos del to, kad atlaikyti nemasini pasikesinima i branduolinius objektus.

PVZ jei javai paleistu kokia 10 tomohawku (kaip prevencini smugi) ir izraelis paleistu keleta fantomu pabombinti tu objektu - jie lengvai susidoros.

taip JAV yra dariusi ne karta, kad prevenciniais keliu raketu smugiais, be jokio paaishkinimo naikino jiem nepatinkancius objektus, bet karo tada nebuvo. Jei JAV rysis karo veiksmams (kuo labai abejoju) tada tos sistemos nepades.

Bet kaip rusu PLG specialistai modeliavo, tai TOR-2M per kara jugoslvavijoje butu padare labai dideliu nuostoliu JAV lektuvams, pagal modeliavimo rezultatus 20-30 kompleksu, butu sunaikinusi apie 500 lektuvu ir prarade apie 10 kompleksu. modeliavimo salygose tiek JAV tiek TOR-2M operatriai (ir lakunai) ishnaudojo tik 70-80% savo maksimaliu galimybiu.

(nei pas JAV neskraido asai... o tiksliau ned labai dideli vidutiniokai) tiek pas kitu valstybiu karius ner 100% sugebejimu. bet jei butu pas jugu karius tik 20% sugebejimu, tai rezultatas butu iki 100 numushtu lektuvu ir visi sunaikinti kompleksai.

Vanagas, to to NATO, 2007 01 17 16:02

S300 tai yra sistemu kompleksas, ir jis sudarytas ish 3 S300 subsistemu, kurio tikslas yra armijos PLG ginyba. jis turi apsaugoti ir nuo bombonesiu ir nuo balistiniu raketu (didelio nuotolio) ir nuo visu kitu biesu, todel po bendru S300 pavadinimu slypi 3 atskiros bet univikuotos sistemos.

zinoma dalis sistemu yra jau modernizuotos.

NATO, 2007 01 17 16:24

Taigi, kad apsiginti nuo ne masinio puolimo gali tik kompleksas įvairios paskirties raketų, persai gavo tik artimo nuotolio TOR - neapsigins. Moderni BAMSE kažkiek integruoja kelių rūšių raketų savybes.

Vanagas, to NATO, 2007 01 17 16:39

TOR-M2 naudojamos kad apgintu tokias sistemas kaip S-300 ir BAMSE nuo raketu ir kitokio brudo.

BAMSE naudojama priesh lektuvus, kai kurias sparnuotasias raketas, ir kai kurias balistines raketas.. bet pati saves apsaugoti nuo prieshradariniu bombu ir t.t. nelabai gali, o jei gali tai labai neefektyviai.

kaip S-300 numusineja tolimuosius didelius taikinius, o mazesnius prasmukusius numusineja vidutinio nuotolio sistemos, o dar mazesnius ir pro antra zieda prasmukusius numusineja TOR-M2.

Rusai patys sake kad TOR-M2 gali apsaugoti tik koki nors objekta nuo tam tikro dydzio atakos, bet strateginiu saugumo klausimu ji nesprendzia..

norint uztikrinti gera oro erdves apsauga reikalingi visu 3-ju kompleksu sistema. tada ginyba bus tikrai sunkiai ikandama. o dabar tai labiau politinis sprendimas, ir lokali apsauga nuo smulkiu ataku..

Kaip minejau JAV daznai paleidzia 1-5 tomahawkus i reikiama objekta, ir vaidina kad nieko neivyko, del to IRANAS irgi nepradetu bombinti izraelio, tik labai putotusi tarptautineje arenoje. Tokiai prevencijai ir yra perkami TOR-2M

to NATO, 2007 01 17 16:49

Tas pats ir S-300 "Favorit" turi du raketu tipu komplekse. Kompiuterine sistema analizuoja taktine situacija ir automatiskai pasirenka reikalinga raketa... Aisku nuo masinio puolimo TOR-as neapsigins, jis turi savo tiksla ir "savo" taikiniu klase. Bet vis tiek cia jau bus ne Irakas ir Jugoslavija su senu 1960 m. "Kubu"... Jeigu rusai suspes apmokyti iraniecius. As abejoju...

Jau yra informacija Internete, kad JAV planuoja operacija Irane jau balandzio menesije...

meh, 2007 01 17 17:28

ka tu cia vanage nori irodyti nesuprantu. Artimo nuotolio plg sistema nepades Iranui niekaip. Nesvarbu spes apmokyt ar ne, ar patys rusai ten tas sistemas aptarnaus.

6000 metru max aukstis, reiskias realiai gali numusti taikini iki ~4km aukscio. Praskris vienas bombonesis 5 km aukstyje, numes pora bombu ir nebera Irano plg

Arba is viso nesivargins ir bombarduos branduolinius objektus is didelio aukscio

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Lie 2011 16:59. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Vas 2007 16:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Irano religinis vadovas grasina JAV

2007 vasario mėn. 8 d., ELTA, http://www.DELFI.lt

Iranas smogs Jungtinių Valstijų interesams visame pasaulyje, jeigu jis bus užpultas, pareiškė šalies religinis lyderis ajatola Ali Khamenei, skelbia BBC. Vašingtonas apkaltino Teheraną slapta mėginant sukurti branduolinį ginklą ir neatmetė galimybės, kad prieš Iraną gali būti panaudota karinė jėga.

Irano valstybinė televizija ketvirtadienį citavo ajatolą A.Khamenei, kuris sakė: „Priešai puikiai žino, kad bet kokia agresija visuose Irano šalies kampuose sukels atoveiksmį prieš agresorius ir jų interesus visame pasaulyje“.

Jungtinės Tautos gruodį Iranui įvedė sankcijas, kadangi jis atsisakė sustabdyti urano sodrinimą.

Iranas tikina, kad jų branduolinė programa skirta visuomeniniams tikslams – ja siekiama užtikrinti šalies energetinius poreikius.

Demonstruoja karinę galią

Irano revoliucionierių armija ketvirtadienį per karines pratybas išbandė raketas, kurios, armijos vado teigimu, galėtų nuskandinti "didžiulį karinį laivą" Persijos įlankoje, Omano jūroje ir šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje, pranešė valstybinis transliuotojas.

Iranas labai smarkiai nesutaria su Jungtinėmis Valstijomis dėl Teherano prieštaravimų susilaukusios branduolinės programos bei dėl Vašingtono kaltinimų, kad Iranas kursto smurto išpuolius Irake.

"Šios raketos, galinčios nuskrieti vidutiniškai 350 kilometrų, gali pataikyti į įvairius karinius laivus Persijos įlankoje, Omano jūroje ir šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje", - sakė karinio jūrų laivyno vadas Ali Fadavis.

Šalies transliuotojas citavo A. Fadavio pareiškimą, kuriame jis teigė, kad raketos su turimais užtaisais gali paskandinti didelius karinius laivus.

Valstybinė televizija pranešė, kad karinės pratybos, vykstančios jau antrą dieną, buvo surengtos "siekiant parodyti, kad Iranas gali atremti bet kokį galimą puolimą".

Vašingtonas kaltina Iraną siekiant pasigaminti masinio naikinimo ginklų, tačiau Teheranas atmeta šiuos kaltinimus, tvirtindamas, kad šalies branduolinė programa skirta itin taikiems tikslams - elektros energijos gamybai. Iranas taip pat neigia JAV kaltinimus, kad šalis remia Irako kovotojus.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

na, 2007 02 08 14:24

tai jau nebejuokinga, realiai prasideda paskutinis karas...

lopeta, 2007 02 08 14:28

tokie pat "stiprus" kaip irakas sadamo valdymo laikais. iranas pries amerika atrodo kaip garsiai lojantis bedantis suniukas.

bet tikiuosiu amerikonai turi bent kiek proto ir niekada nekels kojos i irana nes panaikinus ten diktatura prasides ten dar didesnes skerdynes nei irake

t, 2007 02 08 14:41

III psaulinis karas arteja

to s, 2007 02 08 14:52

kad ne viena lėktuvnešių grupė: prie senuko USS Dwight D. Eisenhower tuoj prisijungs vienas iš naujausių: USS Jonh C. Stennis.

Kiek pamenų Saddamas gavęs iš ruselių geležų irgi žadėjo JAV parklupdyti ir kai kurie komentatoriai kaip gy gy gy panašiai vapėjo.

blefuoja, 2007 02 08 15:06

Nemanau kad JAV pultų Iraną. Priešingai negu praktiškai beginklis Irakas, Iranas yra gana neblogai ginkluotas

Nacionalistas, 2007 02 08 15:06

Jei prasidės karas tarp JAV ir Irano, naftos kainos išaugs iki debesų ir pusės pasaulio ekonomikai - amen.

Va tada tai rašysime komentarus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Lie 2011 17:01. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar prasidės dar vienas karas Persijos įlankoje - su Iranu?

Parašytas: 22 Vas 2007 16:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ar prasidės dar vienas karas Persijos įlankoje?

2007 vasario mėn. 22 d., Česlovas Iškauskas, „Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“

„Jungtinės Valstijos Rusijoje paleido paukščių gripo virusą, o į Iraną Amerika ketina paleisti sparnuotąsias raketas“.

Šis beprotiškas vieno Rusijos pareigūno sugretinimas ne toks jau nerealus. Tiesa, žmogui mirtinos paukščių ligos virusas Pamaskvėje vargu ar yra Centrinės žvalgybos valdybos agentų biodiversija, o štai JAV iš tiesų telkia didžiules karines pajėgas Persijos įlankoje ir grasina smūgiu.

Tokioje atmosferoje trečiadienį baigėsi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dar pernai gruodį priimta rezoliucija numatyto 60 d. ultimatumo terminas, kai Iranas turi nutraukti savo urano sodrinimo procesą. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Muhammado el Baradei Vienoje skelbiamoje ataskaitoje užfiksuota, kad Iranas rezoliucijos reikalavimų neįvykdė.

Kas dabar?

Pirmiausia Irano branduolinės programos svarstymas tęsis. TATENA ataskaita bus perduota Saugumo Tarybai, kuri svarstys naujos rezoliucijos projektą ir griežtesnes sankcijas Teheranui. Bet iki tokio sprendimo vadinamojo Šešeto darbo grupė – penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės ir Vokietija – aptars galimybę sugriežtinti sankcijas.

Jau dabar aišku, kad JAV ir Didžioji Britanija pasisako už finansines ir prekybos sankcijas Iranui, o Rusija ir Kinija priešinasi embargui. Gali būti, kad, kaip rašo „The Guardian“, Londonas ir Vašingtonas sudarys koaliciją ir be Jungtinių Tautų pritarimo įves griežtesnes sankcijas.

Savo ruožtu TATENA, kuriai priklauso 35 šalys, kovo 5 d. vėl svarstys Irano problemą, bet apžvalgininkai tvirtina, kad agentūros ekspertai iš esmės savo darbą jau atliko. Tačiau M. el Baradei mano, kad diskusijos turi tęstis visais lygiais, nes tik taip galima išvengti konfrontacijos.

Atrodo, kad atmosfera aplink Iraną vis labiau kaista. Išvakarėse Vienoje vykusios Irano ir TATENA atstovų derybos baigėsi nesėkme. Pagrindinis Irano derybininkas šiuo klausimu Ali Larijani antradienį pareiškė, kad Saugumo Tarybos rezoliucija neteisėta, nors tęsti derybas reikia.

Kai kas įžvelgia sušvelnėjusią Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado poziciją. Britų kompanija BBC tvirtina, kad jo antiamerikietiškų kalbų įkarštis atvėso baigiantis ultimatumo terminui. Kaip penktadienį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi dviejų TATENA diplomatų informacija, Iranas apribojo visų 328 urano sodrinimo centrifugų darbą, ir tai yra ženklas, kad kritinis taškas santykiuose su Teheranu dar nepasiektas.

Derybose Vienoje buvo vartojamas terminas „tempti laiką“. M. el Baradei pasiūlė kompromisą – daryti pertraukas, kad Iranas galėtų sustabdyti urano sodrinimą Natanzo jėgainėje ir kad Vakarai liautųsi eskalavę antiiranišką poziciją Saugumo Taryboje.

Vašingtono Vidurio Rytų instituto ekspertas Edwardas Workeris Iraną sieja su Iraku. Jo nuomone, JAV reikia „užtempti laiką“, kad pirmiausia būtų išspręsta Irako problema. Vienas iš sprendimo būdų – išvesti karinius kontingentus iš Irako. Apie tokius planus trečiadienį paskelbė trys NATO šalys – Didžioji Britanija, Danija ir Lietuva.

Vis dėlto Pentagonas jau pradėjo žaisti savo žaidimus. Naujienų agentūros pranešė, kad Vašingtonas jau per pirmą oro smūgį raketomis gali sunaikinti 10 tūkst. su branduoline programa susijusių taikinių Irane. Tarp jų – urano sodrinimo įmones Natanze, Isfahane, Arake ir Bušere.

Gali būti smogta ir karinėms oro bei jūrų pajėgoms, ir priešraketinės gynybos objektams, ir karinėms gamykloms. Sausumos pajėgos bandys užkirsti kelią naftos telkinių sunaikinimui. Antpuolyje bus panaudota maždaug pusantro šimto tūkstančio Amerikos kareivių, dislokuotų Irake, apie 7 tūkst. jūrų pėstininkų, esančių Amerikos lėktuvnešiuose Persijos įlankoje, prie Irano krantų.

Austrų laikraštis „Der Standard“ abejoja, kad Vašingtonas nepasimokytų iš Irako pamokų. Juolab kad 70 mln. gyventojų turintis Iranas – kur kas stambesnis ir sunkiau praryjamas kąsnis nei diktatoriškas Saddamo Husseino režimas. Bet prisiminkime: prieš 2003 m. operaciją Irake pasaulis taip pat perspėjo sąjungininkus, kad Vakarai gali užspringti šiuo kąsniu ir net sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Amerika šiuo kąsniu nei užspringo, nei jį išspjovė.

Dabar pretekstas smūgiui tarsi svaresnis: Teheranas nevykdo tarptautinės bendruomenės reikalavimų, be to, padeda Irako sukilėliams. Tad šiais laikais jau nenustebtume sužinoję, kad amerikiečiai Rusijoje iš tikrųjų sėja paukščių gripo virusą arba kad vieną gražią dieną prasidės Trečiasis Persijos įlankos karas.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

pradzia, 2007 02 22 14:55

labai primena Irako konflikto pradza.Iranas ir URANAS - lemtingas panasumas siu zodziu.

Amerikieciai man primena bezdzione, zaidziancia su kovine granata. Pasekmes sunkiai prognozuojamos.

jj, 2007 02 22 15:06

"Antpuolyje bus panaudota maždaug pusantro šimto tūkstančio Amerikos kareivių, dislokuotų Irake, apie 7 tūkst. jūrų pėstininkų, esančių Amerikos lėktuvnešiuose Persijos įlankoje, prie Irano krantų."

Nors daug domiuosi sia tema, bet negirdejau, kad ruosiasi pulti ir sausuma ir su tokiu dideliu kariu skaiciumi. Siuo atveju Iranas gales lygiaverciai kovori ant zemes, nes turi neblogai ginkluota keliu milijonu kariuomene.

Nacionalistas, 2007 02 22 15:34

Masinio naikinimo ginklų plitima būtina sustabdyti - tai akivaizdu.

Keista kitkas - kodėl ruošiamasi ne tik subombarduoti 10 000 taikinių, bet ir įsiveržti į Iraną. Panašu, kad iš tikrųjų JAV nori užgrobti naftos telkinius ir sunaikinti visą karinę Irano galią (čia jau akivaizdūs Izraelio interesai, kaip buvo ir Irake), o ne sunaikinti atominio ginklo gamybai būtiną pramonę - juk tam pilnai užtektų kelių tikslių "taškinių" raketų, o ne 10000!

Beje, o kodėl nesunaikina atominio ginklo saugyklas tame pačiame Izraelyje (virš 300 atominių bombų ir raketų), Pakistane, Indijoje, Šiaurės Korėjoje. Jau nekalbant apie Rusiją, Britaniją, Prancūziją ir pačią JAV.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Vas 2007 14:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Izraelis rengiasi galimai atakai prieš Iraną

2007 vasario mėn. 24 d., ELTA

Izraelis derasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl leidimo skristi per Iraką, kad būtų atverta galimybė iš oro atakuoti Irano branduolinius įrenginius, šeštadienį pranešė britų dienraštis "The Daily Telegraph".

Kad galėtų surengti oro antpuolį, Izraelio karo lėktuvai turėtų skristi per Iraką. Tačiau tam Izraelio karinei vadovybei Tel Avive reikia Pentagono leidimo.

Aukšto rango Izraelio gynybos pareigūnas nurodė, kad šiuo metu vyksta dvišalės derybos dėl "oro koridoriaus" tam atvejui, jei Izraelio vyriausybė nuspręs vienašališkai imtis karinių veiksmų, siekdama neleisti Iranui sukurti atominės bombos.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai Vakaruose kaltina Iraną, neva šalies civilinė branduolinė programa tėra priedanga atominės bombos kūrimo darbams. Teheranas tikina, jog atominė programa skirta tik taikiems tikslams.

"Rengiamės visiems atvejams, - dienraštis citavo pavardės nenorėjusį atskleisti Izraelio pareigūną. - Vienintelis būdas tai padaryti yra skristi per JAV kontroliuojamą oro erdvę. Jei neišspręsime šių klausimų dabar, galima situacija, kad amerikiečių ir Izraelio karo lėktuvai ims šaudyti vieni į kitus."

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad Iranas neįvykdė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos reikalavimo iki vasario 21 dienos nutraukti urano sodrinimą. JT Saugumo Taryba 2006 metų gruodžio 23 dieną paskelbė sankcijas Iranui ir pagrasino tolesnėmis priemonėmis, jei Teheranas nesustabdys urano sodrinimo.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Kov 2007 12:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Iš Irano ambicijų gali likti šnipštas

2007 vasario mėn. 28 d., Vadimas Vileita, „Dvi pusės“, „Žinių radijas“

Pasaulis sunerimęs stebi, kaip kyla įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Autoritetingi užsienio leidiniai spėlioja, ar laukti karinės invazijos, Teheranui atsisakant nutraukti atominę programą. Viena vertus, JAV viceprezidentas Dickas Cheney gana grėsmingai pasisako, kad Irano ambicijas reikia pažaboti, ir neatmeta jokių variantų, taip pat ir karo.

Kadenciją bebaigiantis šalies vadovas George’as W. Bushas, užsimojęs apsaugoti valstybę nuo naujų rugsėjo 11-ųjų, tiesiog niekaip negali palikti Amerikos Irano branduolinės grėsmės akivaizdoje. Kita vertus, Amerika dabar yra silpnoka. Irako rakštis ir vis didesnis pasaulio pasipriešinimas mažina tikimybę, kad Vašingtonas ryšis karo veiksmams prieš nepaklusnųjį Mahmoudą Ahmadinejadą.

Vis didesnė opozicija šiems veiksmams kyla ir pačioje Amerikoje: aukščiausiojo rango kariškiai ne kartą pasisakė prieš naują karą, o neoficialiais laikraščių duomenimis, jei valstybės vadovybė įsakytų pulti, atsistatydintų dešimtys JAV generolų. Tai jau būtų tikras maištas.

Taigi nėra ko slėpti, kad JAV šiuo metu pastebimai demoralizuotos ir nevisagalės. Vis dėlto šįkart pažvelgsime į kitą pusę – su kokiu potencialu į konfliktą taip drąsiai žengia Islamo Respublika, kurios vadovas M. Ahmadinejadas žarsto karingus pareiškimus? Pamatysime, kad jo ambicijos ir tariami laimėjimai ir tarptautinėje, ir vidaus arenoje – nemaža dalimi blefas.

Pirmoje pusėje apžvelgsime BBC išspausdintą politinės Irano padėties apžvalgą. Antroje – vokiečių „Frankfurter Rundschau“ straipsnį, neigiantį paplitusią nuomonę apie neva stiprėjantį antiamerikietišką Rusijos ir Irano aljansą.

Pirmoji pusė – M.Ahmadinejadui iškyla vis daugiau politinių sunkumų

Galbūt kas nors Vakaruose, taip pat ir Lietuvoje, įsivaizduoja Iraną kaip uždarą ir atsilikusią tironiją, kur žmonės bijo turėti savo nuomonę, visa galia sutelkta prezidento rankose, o kitos politinės institucijos negali net cyptelėti?

BBC apžvalgoje Iranas iškyla kaip visai kitokia valstybė, kur savo nuomonę – kitokią nei prezidento ir net jam nepalankią – gali turėti studentai, akademikai, apžvalgininkai, kiti politikai ir, žinoma, religiniai lyderiai. Nenuostabu, kad tokioje aplinkoje sprendimus priimti darosi kiek sunkiau nei totalitarinėje visuomenėje, o Respublikos lyderiui kyla rimtų problemų vidaus politikoje.

„Pasak Teherano universiteto politikos mokslų profesoriaus Sadegho Zibakalamo, niekas nesitikėjo, kad Irano prezidentas M. Ahmadinejadas, praėjus vos 18 mėnesių po įspūdingos pergalės rinkimuose, sulauks tokios griežtos kritikos.

Pastarąsias savaites lyderį kritikuoja ir kairieji, ir reformistai, buvęs prezidentas, įtakingi konservatoriai ir net kai kurie sąjungininkai iš „griežtos linijos“ šalininkų stovyklos.

Nuo pat 2005 m. liepos M. Ahmadinejadas ištisai buvo „ant bangos“. Į valdžią jis atėjo į šuns dienas išdėjęs ankstesnės Vyriausybės pastangas derėtis dėl branduolinės programos su Tarptautine atominės energetikos agentūra ir Europos valstybėmis. Pasak M. Ahmadinejado, šios bestuburės derybos tebuvo nuolaidžiavimas dekadentinėms Vakarų galybėms.

Tapęs visuomenės numylėtiniu, M. Ahmadinejadas ne kartą sulaukė paramos iš šalies dvasinių lyderių. Bet ekonomikoje sekėsi ne taip gerai. Pažadai sumažinti nedarbą ir pažaboti infliaciją nuėjo perniek. Tebeaugo būsto kainos, nemažėjo socialinė atskirtis. Pirmos abejonės, ar šalis juda teisinga linkme, nuskambėjo iš paties prezidento aplinkos.

M. Ahmadinejadas išgirdo priekaištų dėl šalies išteklių švaistymo, betikslio pajamų iš naftos eikvojimo, pasigirdo ir balsų, kad Vyriausybė neturi jokio strateginio šalies raidos plano.

Galutinai geri laikai M. Ahmadinejadui baigėsi praeitą gruodį, kai vyko vietos rinkimai. Su reformų šalininkais kovojantys prezidentui prijaučiantys „kietakakčiai“ netikėtai nesugebėjo susitarti ir, daugelio iraniečių nuostabai, rinkimuose daugelyje apygardų dalyvavo dviem atskirais sąrašais. Rinkimų baigtis, ypač didmiesčiuose, tokiuose kaip Teheranas, M. Ahmadinejadui buvo katastrofiška.

Po šio pralaimėjimo ir čia pat paskelbtų JT sankcijų prezidentas tik kritiką ir girdi. Jau ir dvasinis lyderis tris mėnesius vengia su juo susitikti.

M. Ahmadinejadas kol kas laikosi griežtos linijos, įsikibęs į branduolinės programos idėją. Pasak prezidento, kol programą palaiko žmonės, tol niekas negali jos pasukti atgal. Tačiau dar didelis klausimas, ar branduolinės energetikos politika išgelbės susilpnėjusį Irano prezidentą“.

Antroji pusė – Maskva Teheranui netikra draugė

„Netikras draugas“ – taip pavadina straipsnį Florinas Hasselis Vokietijos „Frankfurter Rundschau“ laikraštyje. Šiame darbe vokiečių apžvalgininkas stengiasi nuvainikuoti nuomonę, esą Maskva buvo ir yra ištikima Irano sąjungininkė.

„Taip, Rusija parduoda Teheranui ginklus, bet šiuolaikiniais jų nepavadinsi. Ir dėl branduolinės programos Maskva laikosi vis atokiau. Rusai gana vangiai derasi su savo kolegomis JT Saugumo Taryboje dėl Irano. Jie ne tik trukdo sankcijoms prieš branduolinėje programoje dalyvaujančius iraniečius – Maskva dar ir užsitikrino, kad niekas jai netrukdytų toliau tiekti savo ginkluotės.

Iš pirmo žvilgsnio Rusijos interesai Irane yra akivaizdūs: Maskva tiekia ginklus, rusų inžinieriai stato šalyje atominę elektrinę. Taigi nenuostabu, kad Saugumo Taryboje Maskva gina Teheraną – ir nuo sankcijų, ir, žinia, nuo karinio smūgio. Bet jau iš antro žvilgsnio matyti, kad Rusijos pozicija dar ir kokia dviprasmiška.

Taip, Maskva parduoda raketas, kurias Iranas pompastiškai išbandė ir pagrasino nukreipti prieš taikinius „amerikiečių interesų sferoje“. Bet... raketos pakilo į 6 km aukštį ir nuskriejo tik 12 km į tolį – rimta gynyba nuo amerikiečių raketų to nepavadinsi. O štai šiuolaikinių „S300“ raketų, kurios galėtų atakuoti skraidančius amerikiečių naikintuvus, Maskva neparduoda, kad ir kaip prašoma.

Vladimiras Putinas vasario viduryje paskelbė pardavęs Teheranui kelias priešraketinės gynybos sistemas, bet ir vėl kalbėta apie pasenusias „Kvadrato“ technologijas. O kai V. Putinas lankėsi Saudo Arabijoje, jį lydėjęs Rusijos ginkluotės eksporto agentūros vadovas būtent šiai šaliai – dėl lyderystės regione kovojančiai Teherano varžovei! – pasiūlė įsigyti 150 šiuolaikiškų tankų.

Netrukus V. Putinas bendravo su Irano pasiuntiniu Ali Atbaru Velayati, kuris vėl siūlė Maskvai strateginę partnerystę prieš Vašingtoną ir bendradarbiavimą Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje. Tačiau čia ir vėl buvo tik dar vienas nesėkmingas Irano bandymas patraukti Rusiją į savo pusę, ir Teheranas čia vėl nieko nepešė.

Į OPEC panašus dujų kartelis, kurį Islamo Respublika seniai perša Maskvai, taip ir lieka teorija, o ir branduolinė Maskvos ir Teherano kooperacija taip pat gali nunykti. Rusijos kompanija „Atomstrojprojekt“, statanti iraniečiams elektrinę, neseniai pasipiktino, kad Iranas vėluoja apmokėti sąskaitas.

Dėl to gali būti nukeltas branduolinio kuro Teheranui tiekimas ir anksčiau 2007 m. rugsėjį planuota elektrinės darbo pradžia. Rusijos analitikai čia įžvelgia tik viena: faktiškai Maskva ruošiasi nutraukti bendradarbiavimą su Iranu atominės energetikos srityje“.

Pabaigoje pateiksiu kai kurias mintis iš italų laikraščio „La Stampa“. Abiem pagrindiniams priešpriešos dėl branduolinės programos dalyviams – Iranui ir JAV – išgyvenant ne per geriausius laikus, karinio susidūrimo tikriausiai bus atsisakyta. Vilčių, kad konfliktą pavyks išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, dar lieka, bet taip pat mažai.

Yra dar ir galimybė, kad stiprėjant Irano opozicijai Vašingtonas gali paremti M. Ahmadinejadui priešiškas jėgas ir surengti Irane revoliuciją, kaip buvo Ukrainoje ar Gruzijoje. Bet jeigu Teheranas išties kuria atominę bombą, kyla skaudus klausimas, ar jis jos nepagamins greičiau, nei šalį užtvindys spalvotas maištas.

Pasak italų laikraščio, tikriausiai G. W. Busho administracija pasirinks greitąjį rūmų perversmą. Tokią akimirkos operaciją amerikiečiai Irane jau buvo surengę prieš 50 m., kai nušalino neutralų šalies vadovą ir sukūrė proamerikietišką režimą. Jeigu šis metodas būtų panaudotas ir šįkart, tai būtų geriausiai Šaltojo karo dvasią atitinkantis, bet labai realus Vašingtono žingsnis.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Lie 2011 16:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

«Израиль» атакует Иран в сентябре?

http://www.kavkazcenter.com/russ/conten ... 3518.shtml

Время публикации: 16 июля 2011 г., 22:08

Сионистские источники в очередной раз распространили информацию о возможном начале войны против Ирана в ближайшее время. На этот раз «утечка» сделана через бывшего агента ЦРУ.

Роберт Бар, 27 лет прослуживший на Ближнем Востоке, заявил в интервью радиостанции Лос Анджелеса, что «Израиль» нанесет военный удар по Ирану уже в сентябре.

По словам Бара, это вынудит Соединенные Штаты вступить в еще одну войну на Ближнем Востоке.

«Я почти уверен, что глава «израильского» правительства Биньямин Нетаниягу намерен атаковать Иран. Это случится, по-видимому, в сентябре, — до того, как должно будет состояться голосование в ООН по поводу палестинского государства. Нетаниягу втянет в этот конфликт также и Соединенные Штаты», — сказал Бар в своем интервью.

Роберт Бар дает такой сценарий израильских военных действий: сначала израильские ВВС атакуют ядерные объекты в Иране. В ответ Иран начнет ракетный обстрел везде, где только смогут: по Басре, Багдаду, даже по Афганистану.

Тогда Соединенным Штатам придется начать атаку по иранским целям.

«Наши спецподразделения уже выбирают иранские цели и проходят учения, — отметил бывший агент ЦРУ. – Воцарится ужас, так как у Соединенных Штатов нет достаточного контингента войск на Ближнем Востоке».

Роберт Бар сказал, что бывший министр обороны США Роберт Гейтс пытался воспрепятствовать нападению «Израиля» на Иран, но сейчас, после того, как пришел новый министр обороны, Пентагон получил приказ готовиться к войне.

Напомним, что ранее американские и «израильские» источники неоднократно выступали с утечками информации о неизбежном ударе по Ирану. В публикациях назывались различные сроки, однако до сих пор все эти утечки не были подтверждены.

Отдел мониторинга
КЦ

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Pranešimo tema: Izraelio televizija: sprendimas pulti IRANĄ priimtas

Parašytas: 06 Kov 2012 16:57

Užsiregistravo: 07 Rgs 2011 14:16
Pranešimai: 26

Izraelio televizija: sprendimas pulti IRANĄ priimtas

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pa ... z1oLQlXBiB

Cituodamas aukštą JAV pareigūną, Izraelio 2-asis televizijos kanalas pranešė, kad šalies valdžia jau priėmė sprendimą smogti branduoliniams Irano objektams.

„Visi JAV žvalgybos pareigūnai yra įsitikinę, kad Izraelio valdžia jau priėmė sprendimą smogti Iranui, nebent per ateinančias savaites ar mėnesius Irano branduolinė programa būtų smarkiai pakeista“, – pranešė 2-asis Izraelio kanalas.

Šis pranešimas pasirodė likus vos kelioms valandoms iki pirmadienį įvykusio Izraelio premjero Benjamino Netanjahu kreipimosi į Amerikos ir Izraelio viešųjų reikalų komiteto (AIPAC) delegatus Vašingtone. AIPAC laikoma įtakingiausia Izraelio lobistų grupe Jungtinėse Valstijose.

„Aukštas pareigūnas pokalbyje su 2-ojo kanalo „Žinių“ laida pabrėžė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos nesutaria dėl to, kas bus „dieną po“. T.y. kokia bus smūgio Irano branduoliniams objektams kaina“, – sakoma 2-ojo kanalo pranešime.

Amerikos pareigūnai įspėjo kolegas iš Izraelio, kad šis išpuolis regione sukeltų karą, sužlugdytų Izraelio akcijų rinką ir paskatintų ginklavimosi varžybas Artimuosiuose Rytuose.

JAV žvalgybos pareigūnai įsitikinę, kad Izraelio valdžia jau priėmė sprendimą smogti Iranui, nebent per ateinančias savaites ar mėnesius Irano branduolinė programa būtų smarkiai pakeista.

Atsakydami į Amerikos pareigūno pareiškimus 2-ajam kanalui, B.Netanjahu „artimi šaltiniai“ sakė, kad JAV daro viską, kad „surištų Izraelio rankas“ ir „įbaugintų Izraelio visuomenę“.

„Laikas senka“

Kreipdamasis į AIPAC delegatus, B.Netanjahu pareiškė, kad laikas, per kurį galima užkirsti kelią Irano branduolinei programai, senka. Kalbėdamas konferencijoje Jungtinėse Valstijose, B.Netanjahu taip pat pabrėžė negalįs leisti, kad jo žmonės „gyventų sunaikinimo šešėlyje“, praneša BBC.

Izraelis baiminasi, kad Iranas siekia pasigaminti branduolinius ginklus. Pastaruoju metu padaugėjo spekuliacijų apie galimą Jeruzalės prevencinį smūgį Iranui.

JAV prezidentas Barackas Obama pažymėjo, kad diplomatijai laiko dar yra, tačiau taip pat sakė, kad visi variantai išlieka galimi. Teheranas tikina, kad jo branduolinės ambicijos yra taikios.

Pirmadienio vakarą kreipdamasis į maždaug 13 tūkst. AIPAC delegatų, B.Netanjahu akcentavo, kad Izraelis yra „pasiryžęs neleisti Iranui pasigaminti branduolinių ginklų“.

„Deja, Irano branduolinė programa ir toliau žingsniuoja pirmyn, – kalbėjo jis. – Izraelis laukė, kol diplomatija ims veikti, laukėme, kol sankcijos ims veikti. Nė vienas iš mūsų negali sau leisti laukti ilgiau. Kaip Izraelio premjeras niekada neleisiu savo žmonėms gyventi sunaikinimo šešėlyje“.

Jis pabrėžė, kad visos galimybės yra svarstomos, tačiau leidimas Iranui vystyti savo branduolinę programą stebint tarptautiniams stebėtojams – „nėra galimybė“.

„Žydų valstybė neleis tiems, kurie nori mus sunaikinti, įsigyti priemones šiam tikslui pasiekti. Branduoliniam Iranui turi būti užkirstas kelias“, – kreipdamasis į AIPAC delegatus kalbėjo B.Netanjahu.

Per pirmadienį įvykusį susitikimą Baltuosiuose rūmuose, B.Obama sakė, kad Izraelio ir JAV valstybių ryšys yra „nesulaužomas“. Jis taip pat pažymėjo, kad JAV tiki, jog „vis dar egzistuoja diplomatinio sprendimo galimybė“ Irano atžvilgiu, tačiau pridūrė, kad JAV svarstytų „visas galimybes“.

„Žinau, kad mes abu – premjeras ir aš – pirmenybę teikiame diplomatiniam šio klausimo sprendimui, – kalbėjo B.Obama. – Mes suvokiame bet kokių karinių veiksmų kainą.“

Atsakydamas į tai B.Netanjahu sakė: „Tikiu, kad būtent todėl, prezidente, suprantate, jog Izraelis privalo pasilikti teisę gintis“. Jis taip pat pridūrė, kad Izraelis turi išlikti „savo likimo šeimininku“.

Manoma, kad šių lyderių tarpusavio santykiai yra gan šalti. Per 2011 metų B.Netanjahu vizitą Vašingtone korespondentai atkreipė dėmesį į šaltą abiejų lyderių kūno kalbą.

Savo kreipimesi į AIPAC sekmadienį B.Obama sakė, kad buvo pernely daug „palaidų kalbų“ apie karą su Iranu, teikusių naudą Teheranui – naudodamasis šiomis kalbomis jis kėlė naftos kainas. Branduolinė šalies programa yra finansuojama iš už naftą gaunamų pinigų.

B.Obama taip pat pažymėjo, kad Iranas yra izoliuotas ir kad yra galimybė, jog „diplomatija, palaikoma spaudimo, gali pavykti“.

„Irano lyderiai turėtų žinoti, kad neplanuoju sulaikymo politikos – planuoju neleisti Iranui įsigyti branduolinių ginklų, – sakė jis. – Ir kaip jau ne sykį sakiau per savo prezidentavimą, nedvejosiu naudoti jėgą, kai ji bus būtina Jungtinėms Valstijoms ir jos interesams apginti.“

Po ilgų metų tarptautinio spaudimo ir vis nepavykdavusių derybų bei pasiūlymų Teheranui tartis, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo kalbų apie galimą prevencinį smūgį prieš Irano branduolinius objektus.

Jungtinės Valstijos siekė įgyvendinti kaip niekada iki šiol griežtas sankcijas prieš Iraną, tarp kurių – neseniai įvesti apribojimai šalies Centriniam bankui ir naftos eksportui į Vakarus.

Tačiau nepaisant šių žingsnių, vis daugėja spekuliacijų, kad 2012-aisiais Izraelis visgi smogs Iranui.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Izraelio televizija: sprendimas pulti IRANĄ priimtas

Parašytas: 07 Kov 2012 14:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kas nutiks, jei Izraelis iš tikrųjų smogs Iranui?

http://www.delfi.lt/news/daily/world/ka ... d=56399287

www.DELFI.lt
2012 m. kovo 7 d. 11:02

Nuo tada, kai 1948 metais buvo įkurta Izraelio valstybė, šalis ne kartą smogė savo priešams. 1981 ir 2007 metais Izraelis sunaikino branduolinius reaktorius Irake ir Sirijoje, tačiau šios operacijos karo ugnies taip ir neįžiebė. Tačiau dabar Izraelio valdžia rimtai svarsto galimybę vykdyti dar vieną prevencinę karinę misiją – šį kartą prieš Iraną.

Ekspertai neabejoja – jeigu Izraelis smogs Teheranui, pasaulis neabejotinai sulauks labai rimto karinio konflikto, skelbia leidinys „Foreign Affairs“.

Izraelyje netylančios viešos diskusijos, ar Jeruzalei derėtų organizuoti smūgį Irano branduolinei programai, stebėtinai atviros.

Politikai dažnai tiesiog viešumoje aptarinėja galimo antpuolio detales. Per praėjusius metus, pavyzdžiui, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir gynybos ministras Ehudas Barakas nuolat ginčijosi su šalies žvalgybos „Mossad“ vadovu Meiru Daganu – pačiu įtakingiausiu Izraelio operacijos Irane priešininku. Tačiau dauguma tokių pokalbių sukasi apie paprastą klausimą, ar turėtų Izraelis smogti Iranui pirmas, o ne bandoma nuspėti, kas lauktų pačios Jeruzalės ir viso pasaulio, jeigu taip vis dėl to nutiktų – kitaip tariant, niekas per daug negalvoja, apie tai, kas nutiks „kitą dieną“.

Iš tikrųjų Izraelyje galimos Irano puolimo pasekmės aptarinėjamos tik labai siaurame rate – šiuo klausimu daugiausia diskutuoja išrinktasis elitas: daugiausia valdžios sluoksniuose ir būtinai už uždarų durų. Tai visai nenuostabu, turint omenyje, jog Izraelis visų pirma turėtų galvoti apie tai, jog Iranas neabejotinai surengs kontrataką.

Tačiau net ir galvodami apie tai, Izraelio valdžios vyrai užsimerkia prieš realias ilgalaikes karinės operacijos pasekmes: būtinybę įkurti Izraelio frontą, aiškiai nubrėžti Izraelio pasitraukimo strategijos kontūrus, įvertinti antpuolio įtaką JAV ir Izraelio dvišaliams santykiams, viso pasaulio diplomatijai, energijos rinkoms ir pagalvoti, kaip tai paveiks patį Iraną. Jeigu Izraelis, prieš stačia galva puldamas Iraną, tinkamai neapgalvos ką tik išvardytų itin svarbių klausimų, viskas gali baigtis strategine nesėkme – net jeigu ir pavyks pasiekti mažyčių karinių tikslų.

Izraelio valdžios pareigūnai turėjo pakankamai laiko gerai apgalvoti, kaip turėtų atrodyti pirmieji karinio Jeruzalės ir Teherano konflikto žingsniai. Buvęs Izraelio karinės žvalgybos pareigūnas ir Izraelio nacionalinio saugumo studijų instituto vadovo pavaduotojas Ephraimas Kamas 2010 metais parengė strateginę ataskaitą, kurioje tvirtino, jog Iranas į Izraelio karinius veiksmus gali atsakyti dvejopai: surengti raketinę Izraelio ataką (tiesiogiai arba per sąjungininkus – pavyzdžiui, „Hezbollah“ ar „Hamas“) arba griebtis terorizmo.

Tiesioginis Irano atsakas greičiausiai pasireikštų per raketines Izraelio teritorijų atakas – įvykiai turėtų bent iš dalies priminti Irano veiksmus Izraelio atžvilgiu pirmojo Persijos įlankos karo metais. Tuomet žuvo tik vienas Izraelio gyventojas. Atrodo, jog, Izraelio pareigūnų skaičiavimais, šį kartą aukų skaičius būtų daug didesnis, tačiau vis tiek ribotas. 2011 metų lapkritį E. Barakas, užsiminęs apie galimą tiesioginį ar per tarpininkus organizuotą Irano atsaką, sakė: „Nėra scenarijaus, kuriame būtų numatyta 50 tūkst. ar 5 tūkst. žuvusiųjų – jeigu visi liks savo namuose, galbūt aukų skaičius neperkops ir 500“.

Izraelio gynybos ministro ramybė paremta ankstesne Izraelio patirtimi susidorojant su galimomis branduolinėmis grėsmėmis. Kai 1981 metais Izraelis sunaikino Irako branduolinį objektą, Bagdadas nesiėmė jokių veiksmų. Tylėjo ir Sirija, kai Izraelis 2007 metais subombardavo šalies branduolinį reaktorių. Šiais abiem atvejais skeptikų dar prieš atakas reikštos abejonės operacijų sėkme ir kone pasaulio pabaigos prognozės taip ir nepasitvirtino.

Izraelio valdžios vyrai taip pat neatrodo nerimaujantys dėl Irano atsako per tarpininkus. Jie puikiai supranta, jog „Hezbollah“, kaip ir 2006 metais, gali paleisti į Izraelį nemažai raketų. Per interviu su Ronenu Bergmanu iš „New York Times“ vasarį keli Izraelio ekspertai tvirtino, jog, nepaisant galimo karinio konflikto su Iranu, didesnio masto konflikto su „Hezbollah“ tikimybė jau dabar žymiai didesnė.

Remiantis tokia logika, galima teigti, jog karinis smūgis Iranui tiesiog paspartintų tai, kas bet kokiu atveju neišvengiama. Be to, galbūt atakos atveju Iraną įveikti būtų paprasčiau nei vėliau, kai Teheranas tikrai turės masinio naikinimo ginklą. Be to, „Hezbollah“ šiuo metu turi ir kitų jos veiksmus ribojančių problemų – neramumai Sirijoje turbūt didžiausia jų, todėl Izraeliui didelės žalos galbūt ir nepadarytų. Tiesą sakant, per pastaruosius kelis mėnesius „Hezbollah“ generalinis sekretorius Sheikhas Hassanas Nasrallah ne kartą akcentavo organizacijos nepriklausomybę. Vasario 7 dieną jis tvirtino, jog „Irano valdžia „Hezbollah“ nieko neprašys. Tą dieną (Kai Izraelis puls Iraną) mes susėsime, pagalvosime ir nuspręsime, ką ketiname daryti“.

Tuo tarpu Izraelio saugumo aparatas ir toliau tvirtai tiki, jog Iranas ir jo sąjungininkai nesugebės suorganizuoti plataus masto Izraelio atakų ar išpuolių prieš žydų valstybės objektus užsienyje. Iranui ir „Hezbollah“ praeityje ne kartą pavyko tai padaryti, ko vertas vien atsakas į įvykius 1992 metais, kai Izraelis nužudė pirmąjį „Hezbollah“ generalinį sekretorių – „Hezbollah“ ir Iranas įtariami surengę savižudžio išpuolį prie Izraelio ambasados Buenos Airėse 1992 metais ir bandymą 1994 metais susprogdinti tame pačiame mieste esantį Žydų bendruomenės centrą.

Tokie ekspertai kaip minėtasis E. Kamas sutinka, jog kažką panašaus „Hezbollah“ galėtų surengti ir iš karto po smūgio Iranui, tačiau mano, jog paties Teherano potencialas reaguoti į Izraelio karines provokacijas šiuo metu yra gana ribotas – taip yra dėl paties Irano vidinių problemų ir po 2001 metų Rugsėjo 11-osios pasaulyje suintensyvėjusios kovos su terorizmu.

Įsitikinti savo teorijos patikimumu ekspertai galėjo vasario viduryje, kai, kaip įtariama, Irano agentai surengė ne vieną negrabų išpuolį prieš Izraelio objektus Gruzijoje, Indijoje ir Tailande. Viskas baigėsi tuo, jog Naujajame Delyje buvo sužeistas vienas žmogus, o išpuolį Bankoke galima drąsiai vadinti Irano žvalgybos fiasko – vienas agentas netyčia susisprogdino ir neteko abiejų kojų.

Taigi, atrodo, jog Izraelio planuojama Irano ataka galbūt atneštų realios naudos. Kaip teigia R.Bergmanas, Izraelio gynybos specialistai skaičiuoja, jog savo veiksmais galėtų maždaug nuo trejų iki penkerių metų užvilkinti Irano branduolinę programą. Tačiau optimistinės viltys, jog Izraeliui pavyks parklupdyti Iraną ir išvengti galimo Teherano atsako, Izraelio valdžios vyrų galvose užgimė neįvertinus kelių labai svarbių aspektų – bent jau viešojoje erdvėje.

Kaip skelbiama, ketvirtadalis Izraelio gyventojų neturi elementarių slėptuvių apsisaugoti nuo ilgalaikės raketų atakos. Pagrindinės apaugos nuo cheminės atakos elementas - dujokaukės – prieinamos tik 60 proc. gyventojų. Tuo besirūpinančiai ministerijai trūksta biurokratinių galių išsireikalauti reikiamų finansų pagerinti situaciją.

www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį ir šantažuoja JAV

Parašytas: 01 Bal 2012 19:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Balsas.lt balandžio 1-osios "bajeris" - Rusija mobilizuoja kariuomenę, ruošiasi ginti Iraną

http://www.balsas.lt/naujiena/589940/ru ... na-pildoma

2012.04.01 11:34

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/589940/ ... i-apacioje

Žygeivis
2012-04-01 18:37:45

Šis straipsnis, be abejo, yra gana kvailas balandžio 1-osios "bajeris", bet tiesos "kruopelė" jame yra.

Ne taip seniai - prieš kokias dvi savaites, Rusija pradėjo aktyviai permetinėti įvairius savo karinius dalinius į Dagestaną ir į pasienį su Kazachstanu.

Pvz., į Dagestaną jau permesta apie 25 000 karių su sunkiąja technika ir karo aviacija.

Oficialiai aiškinama, jog jie skirti kovai su musulmonų partizanais, tačiau panašu, kad Rusija ruošiasi rimtam karui su Azerbaidžanu, kuris savo ruožtu, padedamas Izraelio, planuoja pulti Kalnų Karabachą (Arcachą), Armėniją ir Šiaurės Iraną (ten gyvena keli milijonai azerbaidžaniečių), kada Iraną subombarduos Izraelio ir JAV pajėgos.

Tarp Azerbaidžano ir Izraelio bei JAV yra sudarytas slaptas susitarimas dėl leidimo Izraeliui ir JAV panaudoti Azerbaidžano aerodromus bei teritoriją, kada bus vykdomas Irano puolimas.

Rusija tam labai stengiasi sutrukdyti ir jau dabar, koncentruodama Azerbaidžano pasienyje savo armiją, atvirai grasina Azerbaidžanui.

Apskritai, panašu, kad tikrai sparčiai artėja plataus masto karas, į kurį bus įtrauktos ne tik JAV ir Izraelis su Iranu, bet ir NATO, Rusija, matyt, ir Kinija, kuri jau yra pareiškusi, kad jos armija gins Iraną, jei jis bus užpultas (Kinija iš Irano gauna nemažą dalį jai gyvybiškai būtinos naftos ir kitų žaliavų).

Taip, kad kvailai "bajeruoti" nevertėtų...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį ir šantažuoja JAV

Parašytas: 16 Spa 2012 15:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

K.Girnius. Mušant karo būgnams, tyli Lietuva

http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=59737691

Kęstutis Girnius,
www.DELFI.lt
2012 m. spalio 16 d. 09:15

Beveik metus Izraelio vadovas Benjaminas Netanjahu grasina smogti Iranui ir sunaikinti jo branduolinius įrengimus. Esą Iranas sodrino uraną, ketindamas pagaminti branduolinį ginklą. Branduolinis Iranas sukeltų grėsmę pačiam žydų valstybės egzistavimui, tad rengiamasi užkirsti kelią ginklo pagaminimui.

Smogimas į Irano branduolinius įrengimus reikštų Irano užpuolimą, taigi karą prieš Iraną. Antpuolis pažeistų tarptautinę teisę. Šiuo metu pateisinamas tik gynybinis karas, kai reaguojama į kitos šalies agresiją arba kai kariniams veiksmams pritaria Jungtinių tautų organizacijos (JTO) Saugumo taryba.

Pritarimo nėra ir nebus, o Iranas nesiima karinių veiksmų prieš Izraelį ir veikiausiai neketina jų imtis ateityje.

Netanjahu grasinimų akivaizdoje tyli pasaulis, net Vakarų Europos šalys, kurios didžiuojasi savo moralia politika. Tyli ir Lietuva, nors ir ji kartą skelbėsi esanti doros politikos šalininkė.

Europos šalių abejingumas šiek tiek stebina.

2002-2003 m. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos šalys viešai priešinosi vadinamajai Busho doktrinai – esą JAV turi teisę smogti šalims atskalūnėms – neslėpė savo būgštavimų dėl vienašalės ir arogantiškos Vašingtono politikos. Jos nepalaikė JAV puolimo.

Istorija jas pateisino, nes Irakas nei mėgino gaminti branduolinį ginklą, nei palaikė ryšių su „Al-Qaeda“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis.

Prezidentas Obama kol kas priešinasi Izraelio reikalavimui nubrėžti aiškią „raudoną“ liniją, kurios Iranas negalėtų peržengti, neišprovokuodamas karinio atsako. Bet Obama ne kartą pareiškė, kad JAV darys viską, ką privalo, kad Iranas nepasigamintų branduolinio ginklo, taigi grasinama antpuoliu, nors gerokai nuosaikiau negu Netanjahu.

Pasaulis taptų mažiau saugus, jei Iranas turėtų branduolinę ginkluotę. Bet jis tapo mažiau saugus, kai Izraelis, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja sukūrė savo branduolinius arsenalus. Šioms šalims dėl to nebuvo grasinama karu, nors Šiaurės Korėja yra neprognozuojama, o Pakistanas yra ganėtinai nestabili šalis, jau tris kartus kovojusi su savo kaimyne Indija.

Kartais teigiama, jog Izraelio antpuolis būtų prevencinis karas, taigi, kažkokia prasme pateisinamas. Bet prevencinio karo samprata yra gana slidi, ir dauguma filosofų mano, kad prevencinis karas, kuriuo esą siekiama neutralizuoti potencialią karinę grėsmę, nesidera su teisingo karo teorijomis ir yra doroviškai smerktinas.

Jei šalims būtų leidžiama pirmosioms pulti, kol priešas dar nėra sustiprėjęs ar sukūręs galingesnio arsenalo, pasaulis taptų gerokai pavojingesnis. Indijai būtų leistina pulti Pakistaną, ir atvirkščiai.

JAV galėtų smogti Kinijai, nes jos ūkinis, taigi ir karinis potencialas ateityje tik augs.

Tarptautinė santvarka, įteisinanti prevencinį karą, būtų nestabili, nes varžovai, negebėdami tiksliai numatyti savo oponentų kėsinimųsi, jaustųsi nesaugūs. Kadangi baimės akys yra didelės, gerokai padidėtų karo tikimybė.

JAV antpuolis prieš Iraką rodo, kad net galingiausia šalis gali įžiūrėti grėsmes, kurių nėra.

Kartais siūloma daryti išimtį chuliganiškoms valstybėms (rogue states), kurios turi agresijos istoriją ir aktyviai rengiasi puolimui. Bet Iranas nėra tokia valstybė. Jos vadovų kalbos yra atgrasios ir provokuojančios. Prezidentas Ahmadinejadas neigia Holokaustą, dažnai prabyla apie Izraelio išnykimą, užuot vadinęs Izraelį Izraeliu, kalba apie sionistinį režimą, sionistinį vienetą, ir tt.

Bet šiurkšti retorika nepateisina karo. JAV negali pulti Kubos ir Venesuelos vien dėlto, kad jų vadovai dažnai prakeikia piktuosius „jankius“. Saddamo Huseino Irakas buvo agresyvi šalis, puolusi ir Iraną ir Kuveitą.

Iranas nėra tokia šalis. Jei neklystu, Iranas nėra puolęs kaimyno keletą šimtų metų.

Izraelis kaltina Iraną terorizmo palaikymu, nes remia „Hamas“ ir „Hezbollah“. Abi organizacijos yra priešiškai nusistačiusios Izraelio atžvilgiu, džiaugtųsi jo išnykimu, bet jos nesukelia pavojaus Izraeliui, negebėtų kariauti agresinio karo prieš žydų valstybę, nors 2006 m. „Hezbollah“ parodė gebanti atsispirti Izraelio puolimui.

Šaltojo karo metais JAV ir SSSR palaikydavo pusiauteroristines, „išsivadavimą“ žadančias grupuotes, ir laikė tai visiškai suprantamu dalyku.

Daugelis netiki Teherano aiškinimais, kad jis nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo, bet nėra ženklų, kad Iranas rengiasi agresijai. Netikiu aiškinimais, kad Irano mulos ir teokratai, kitaip nei kiti branduolinių šalių vadovai, rizikuotų branduoliniu karu, kad jų neatbaidytų ir nesutramdytų žinojimas, kad per Vakarų kontrapuolimą galėtų žūti milijonai jų piliečių.

Tarptautiniai džihadistai, kaip Osama bin Ladenas, neturintys nei tėvynės, nei atsakomybės dėl žmonių gyvybių, gal ir ryžtųsi smogti branduoliniu ginklu, bet Irano vadovai nėra abejingi savo žmonių ir šalies likimui.

Būtų gerai, kad ekonominės ir kitos sankcijos įtikintų Iraną nesiekti atominės bombos. Neatmetu galimybės, kad savo atgrasia retorika Netanjahu mėgina priversti Vakarų šalis taikyti vis griežtesnes sankcijas Iranui, ir įspėti Teheraną, kad žengiama labai pavojinga linkme. Grasinti gal ir leistina, bet puolimas būtų doroviškai smerktinas.

Kalbama apie taiklų, chirurginį antpuolį, kuriuo būtų sunaikinami tik branduoliniai įrengimai. Bet tokių chirurginių antpuolių mažai. Bent vienas mokslininkas nuogąstauja, jog puolus reaktorius galėtų žūti nuo 5 iki 80 tūkstančių žmonių, nes į orą patektų dideli kiekiai urano heksafluorido ir kitų nuodingų medžiagų.

Ką turėtų daryti Lietuva ir jos diplomatai?

Toliau tylėti ar kaip nors priešintis karo šaukliams? Laukiama, kad mažos ES šalys tylėtų ir laikytųsi bendros linijos. Esą ES bus įtakinga tik tada, kai ji kalba vienu balsu. Galimo antpuolio klausimu vienybės ES nėra, kaip nėra vieningos nuomonės dėl Izraelio politikos palestiniečių atžvilgiu.

Kai pernai rudenį buvo balsuojama dėl rezoliucijos suteikti Palestinai narystę UNESCO, žlugo ES pastangos susitarti dėl vieningos pozicijos.

Atmetus užsienio politikos vadovės Catherine Ashton siūlymą visoms šalims susilaikyti, 11 šalių susilaikė, 11 balsavo už, 5 prieš.

Iš didžiųjų ES šalių Prancūzija balsavo už, Anglija ir Italija susilaikė, Vokietija buvo prieš. Net Skandinavų šalių, kurios dažniai susitaria, nuomonės išsiskyrė. Švedija balsavo prieš, Norvegija ir Suomija už, Danija susilaikė.

Lietuva buvo viena iš tik 14 pasaulio šalių, kurios balsavo prieš. Dabartinė valdžia uoliai palaiko Izraelį, daug reikšmės skiria santykių gerinimui.

Neįsivaizduojama, kad ji ragintų Izraelį liautis grasinus karu, kaip neįsivaizduojama, jog ji ragintų kitas ES šalis elgtis panašiai.

Bet Lietuvos valstybininkai galėtų pamąstyti, ar nežengiama atgal į tamsesnius laikus, kai ne tik nereaguojama į atvirus grasinimus pulti, bet kad ir Vakarų šalys labiausiai kalba karo kalba.

Reikėtų ir pergalvoti, ar Lietuva vykdo moralią politiką ar pritaria savo sąjungininkų realpolitik. Ir ar ji turi teisę kritikuoti kitas šalis, kurios panašiai užmerkia akis į nemalonius reiškinius.

www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį ir šantažuoja JAV

Parašytas: 27 Sau 2013 14:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Взрывом уничтожен подземный ядерный завод в Иране. 240 человек похоронены под землей

http://www.kavkazcenter.info/russ/conte ... 5804.shtml

Время публикации: 26 января 2013 г., 22:22

На одном из подземных ядерных заводов произошла диверсия, пишут западные СМИ. Мощный взрыв, произошедший на объекте в Форду, практически полностью уничтожил всю инфраструктуру.

240 работников ядерного центра остались под землей, отрезанные от внешнего мира — спасательным бригадам так и не удалось до них добраться. Об этом сообщил американский новостной сайт WND http://www.wnd.com/2013/01/sabotage-key ... ility-hit/ со ссылкой на бывшего сотрудника иранской разведки.

Источник получил эти сведения от одного из охранников объекта, на котором производилось обогащение урана до степени 20%. По его словам, взрыв, произошедший в понедельник утром, был настолько сильным, что рухнули все здания в радиусе 5 км.

Иранские власти немедленно закрытой военной зоной всю территорию в радиусе 24 км от места взрыва. В течение нескольких часов была перекрыта скоростная трасса, ведущая из Тегерана в священный шиитский город Кум.

Объект находится на глубине 90 м под землей, чтобы защитить его от возможной атаки. Подземные корпуса с внешним миром связывали лишь два подъемника, которые полностью разрушены. Первый подъемник доставлял работников в отсек центрифуг.

В момент взрыва он находился на глубине 73 м. Второй подъемник находился в нижней точке, в момент взрыва он был гружен тяжелым оборудованием и баллонами с газообразным гексафлуоридом урана.

На объекте были предусмотрены два аварийных выхода и две аварийные лестницы. Но одна из аварийных лестниц не была достроена, а вторую разрушило взрывом. Да и аварийный выход тоже практически полностью блокирован обломками, сообщает сионистский сайт «Курсор».

Иранские власти уверены, что речь идет об умышленной диверсии. По данным следствия, взрывчатку завозили на объект постепенно, под видом тяжелого оборудования и гексафлуорида урана. Эпицентр взрыва находился в третьем отсеке центрифуг, который расположен прямо над хранилищем обогащенного урана.

Авторы сайта WND передали всю эту информацию перед публикацией представителям администрации США, но те предпочли не публиковать никакой реакции по этому поводу. Да и сам факт взрыва, о котором идет речь, не получил подтверждения из официальных источников.

Авторы сайта отмечают, что по информации из других источников, стратегия диверсий и тайных операций призвана заменить необходимость в крупномасштабной военной операции против иранских ядерных объектов.

Отмечается также, что президент Ирана Махмуд Ахмадинеджад во вторник созвал срочное заседание с участием глав иранских разведслужб и руководителей иранской ядерной программы.

Реактор в Форду долгое время был засекречен. Это главный объект по обогащению урана, где работает 2700 центрифуг. По мнению специалистов, 20-процентный уран, который получают в Фордо, можно превратить в ядерное топливо для бомбы в течение считанных недель.

На этой неделе иранские официальные представители сообщили о срыве очередного раунда переговоров с МАГАТЭ. Тем не менее, по их словам, обогащение урана не будет прекращено ни на минуту.

В настоящее время в отношении Ирана действуют четыре санкционные резолюции Совета Безопасности ООН, запрещающие экспорт в Иран атомной, ракетной и значительной части военной продукции, иностранные инвестиции в нефтегазовую промышленность.

Отдел мониторинга
Кавказ-Центр

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Izraelis rengiasi smogti Iranui branduolinį smūgį ir šantažuoja JAV

Parašytas: 04 Bal 2013 16:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šiaurės Korėja: žmonės skursta, o valstybė ruošiasi branduoliniam karui?

http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=5964

Regina Barbšytė
2013 04 02

Ankstyvą kovo 29 d. rytą Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas grėsmingai pareiškė, kad Šiaurės Korėja yra pasiruošusi pulti JAV.

Jis tvirtino, esą raketos yra nutaikytos į Havajus ir žemyninę JAV dalį, nes atėjo laikas suvesti sąskaitas su JAV imperialistais.

Šis pareiškimas buvo paviešintas po JAV bombonešių įvykdytos simuliacijos skrendant iš bazės Misūryje, per kurią buvo imituojamas bombų mėtymas į taikinius, esančius Šiaurės Korėjos teritorijoje.

Šiaurės Korėjos pareiškimai tapo vis grėsmingesni po Jungtinių Tautų (JT) sankcijų. JT Saugumo Taryba kovo 7 d. paskelbė rezoliuciją, kuria Šiaurės Korėjai dėl trijų jos įvykdytų branduolinių bandymų įvedamos sankcijos. Į sankcijas įeina apribojimai valiutinėms operacijoms ir draudimas į šalį įvežti ginklus. Įdomu tai, kad rezoliucijoje tiksliai nurodyta, jog negalima įvežti tam tikrų prabangos prekių: lenktyninių automobilių, jachtų, tam tikros rūšies papuošalų.

O JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Siuzana Rice teigė, kad „Šiaurės Korėja nieko nepasieks grasindama ir provokuodama. Tai tik dar labiau izoliuos valstybę ir jos žmones“ < http://www.reuters.com/article/2013/03/ ... TK20130307 >.

Šiaurės Korėja JT sankcijas pavadino nusikaltimu ir aiškiu įrodymu, kad Jungtinės Tautos buvo priverstos vykdyti JAV primestą sprendimą. Dėl šios priežasties Šiaurės Korėja pažadėjo imtis griežtesnių priemonių prieš jai taikomas sankcijas ir yra pasiruošusi karui su JAV – „kovoti ir pasiekti šlovingą pergalę“.

Konflikto užuomazgos

Dar kovo 12 d. JAV prezidentas Barackas Obama pavadino Šiaurės Korėjos išsišokimus provokacija ir teigė, kad JAV nusprendė stiprinti savo antžeminę priešraketinę gynybos sistemą.

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis kovo 15 d. patvirtino, jog, reaguodamos į Šiaurės Korėjos provokacijas, JAV planuoja plėsti savo raketinę gynybą Azijos regione.

„Atsakydamos į atsinaujinusius Šiaurės Korėjos ir Irano grasinimus, JAV ketina papildomai integruoti 14 naujų antžeminių raketų perėmėjų Aliaskoje“, – teigė JAV gynybos sekretorius. Jas planuojama pastatyti iki 2017 metų.

Antžeminio bazavimo tolimojo nuotolio raketų perėmėjų skaičių JAV padidins nuo 30 iki 44 (iki šiol Kalifornijoje buvo 4, o Aliaskoje – 26 raketos), o tai JAV pajėgumą pakels 50 procentų.

Ar tikrai Šiaurės Korėja pajėgi pulti?

Šiaurės Korėjos grasinimai dažnai nepriimami rimtai, ypač kai kasdien pasigirsta vis naujas grasinimas JAV atžvilgiu.

JAV teigia, kad priešraketinės gynybos sistemų diegimas Europoje, Azijoje ir Vidurio Rytuose yra atsakas į Irano ir Šiaurės Korėjos grasinimus ir kad tai – tik gynyba.

Nors, žiūrint iš technologinės perspektyvos, yra tik kelios valstybės, kurios teoriškai ar realiai galėtų JAV užpulti naudodamos tarpžemynines balistines raketas: tai Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija.

Kitos valstybės yra nepajėgios konkuruoti su JAV pasirengimu gynybai.

Dėl šios priežasties yra rimtai abejojama, ar tikrai Šiaurės Korėja yra pajėgi užpulti JAV ar bent jau pasiekti žemyninę jų dalį. Be to, Šiaurės Korėja praėjusių metų gruodžio 12-ąją nesėkmingai bandė paleisti dirbtinį žemės palydovą, o tai įrodo, kad šios šalies technologinė pažanga ir kovinės galimybės yra pervertinamos.

Reiktų prisiminti, kad Šiaurės Korėjoje vis dar veikia planinė ekonomika ir šalis yra izoliavusis nuo viso pasaulio. 2013 m. pagal ekonominės laisvės indeksą šiai šaliai teko „garbinga“ paskutinė, 177-oji sąrašo vieta < http://www.heritage.org/index/country/northkorea >.

Spėjama, kad valstybėje šiuo metu kali apie 200 tūkst. politinių kalinių. Gyventojai yra priklausomi nuo valstybės subsidijų, o valstybės politiką galimą būtų apibrėžti dviem žodžiais: „kariuomenė svarbiau“.

Pagrindinės ir praktiškai vienintelės prekybos partnerės yra Kinija ir Pietų Korėja.

2011 m. eksportas į Kiniją sudarė apie 67 proc., o į Pietų Korėją – kiek daugiau kaip 19 proc. viso šalies eksporto.

Dėl šios priežasties JT skirtų ekonominių sankcijų taikymas labiausiai priklauso nuo Kinijos veiksmų.

1995 m. Šiaurės Korėja patyrė kelis didelių nuostolių atnešusius potvynius.

JT Pasaulinė maisto programa suteikė maisto ir atsargų, kurios šaliai padėjo išvengti masinio bado (diduma pagalbos atkeliavo iš JAV). 2005 m. Šiaurės Korėja pagalbos atsisakė, o 2011 m. vėl pageidavo gauti maisto, siekdama gelbėti apie 3,5 milijono badaujančių savo piliečių.

2011 m. rugsėjį JAV valdžia suteikė Šiaurės Korėjai 900 tūkst. dolerių vertės pagalbą didelių nuostolių atnešusių potvynių Kangwono ir Hwanghae provincijose padariniams likviduoti. Visais atvejais didžiąją dalį teikiamų atsargų sudarė JAV pagalba, todėl nenuostabu, kad B. Obamos administracija rimtai nevertino Šiaurės Korėjos grėsmės ir galimybės pulti JAV.

Šiaurės Korėjos veiksmai – tik pretekstas JAV įtakos plėtrai?

Aukšto rango JAV gynybos pareigūnas laikraščiui „Washington Post“ tvirtino, kad JAV gynybos plėtra Azijos regione buvo planuojama jau apie šešis mėnesius, o Šiaurės Korėja tik suteikė pranešimui patogų pateisinimą < https://www.wsws.org/en/articles/2013/0 ... e-m16.html >.

Žinant Šiaurės Korėjos karinius pajėgumus, tokios žinios kelia daug klausimų dėl JAV veiksmų ir tikslų: kodėl JAV, dar prieš Šiaurės Korėjai „išsišokant“ su branduoliniais bandymais, planavo priešraketinės gynybos plėtrą Azijos regione?

Ne veltui Kinija pasipiktino ir teigė, kad JAV ketinimai stiprinti priešraketinę gynybą Azijoje tik padidintų įtampą regione, ir patarė JAV rimtai nereaguoti į Šiaurės Korėjos provokacijas.

Kinijos užsienio reikalų ministro atstovas Hong Lei prasitarė, jog bet koks JAV antžeminės raketinės gynybos stiprinimas Azijoje atsilieps regiono stabilumui ir pablogins strateginių interesų plėtrą tarp valstybių.

Taip pat jis tvirtino, kad geriausias problemų sprendimo būdas yra ne branduolinis apsiginklavimas, o derybos ir diplomatinių santykių stiprinimas. Tokia Kinijos pozicija JAV atžvilgiu nestebina.

Kinija ir Šiaurės Korėja yra tokioje strateginėje vietoje, kad jei JAV rengiasi gintis nuo Šiaurės Korėjos, kartu jos rengiasi gintis ir nuo Kinijos.

Apsvarsčius visus faktus būtų klaidinga teigti, jog JAV išleidžia dešimtis milijardų dolerių priešraketinei gynybai Azijoje apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos, o kitu atveju – statydamos priešraketinį skydą Europoje – apsisaugoti nuo Irano.

Priešraketinės gynybos sistema pirmiausiai yra nutaikyta prieš Kiniją ir Rusiją, kurios iš tiesų turi galimybę užpulti JAV branduolinėmis raketomis.

Ar galima JAV kaltinti dėl gynybos stiprinimo? Manau, kad ne. Ypač kai kiekviena kylanti ekonomika pirmiausia taikosi užimti Jungtinių Valstijų vietą.

Komentarai
http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=5964&c=1

Leviatanas, 2013 04 03 23:26

"Nors, žiūrint iš technologinės perspektyvos, yra tik kelios valstybės, kurios teoriškai ar realiai galėtų JAV užpulti naudodamos tarpžemynines balistines raketas: tai Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija. Kitos valstybės yra nepajėgios konkuruoti su JAV pasirengimu gynybai".
---------------------------------------------------------------------------------------

Čia yra absurdiškas teiginys. Čia net ne teiginys, nes jis negali būti nei teisingas, nei klaidingas. Čia yra prielaida.

Kodėl prielaidoje daroma objektyvi išvada?

Straipsnis, manau, vertas stipraus penketo.

Miela Regina, iš kur Jūs žinote, kad priešraketinė gynybos sistema yra nutaikyta būtent prieš Kiniją ir Rusiją? (Aš suprantu, jog tai akivaizdu, bet objektyvumas jau yra iškreipta informacija)

Inter alia, kodėl tik Jūsų paminėtos valstybės yra pajėgios užpulti JAV? Kodėl nepajėgi Indija, Pakistanas, Iranas ar ta pati Šiaurės Korėja?

Visiems. Užsienio medijai labai lengva įtikinti paprastus žmones, o ypatingai marginalinių naujienų portalus ir šių portalų straipsnių autorius.

Greičiausiai Jūs visi jau skaitėte BBC, CNN, The Telegraph ir kitas naujienų agentūras ir jų straipsnius apie Šiaurės Korėją.

Tikriausiai visi matėte lentelę, kurioje nurodyti atstumai, kuriuos gali nuskrieti Šiaurės Korėjos balistinės raketos: Taepodong, Rodong, Musudan ir kitos.

Greičiausiai visi pasitikrinote Vikipedijoje. Tikriausiai visi pamatėte skirtumus tarp sąjungininkų kariuomenės pajėgumų ir Šiaurės Korėjos pajėgumų.

Be jokios abejonės visi žinote, jog Šiaurės Korėjos artilerijos sviediniai gali būti užpildomi cheminiu ginklu (SARIN ir kitais).

Užduosiu jums kelis klausimus. Tik nepamanykite, kad aš esu konspiracijos teorijų autorius. Galbūt tai yra tiesa, ką rašo žiniasklaida.

Pirmas klausimas, ar ta žiniasklaida yra aplankiusi visą Šiaurės Korėją, visus jos karinius dalinius ir slaptus karinės reikšmės objektus?

Kodėl yra teigiama, jog Šiaurės Korėjos raketos yra nemodernios ir pasenusios?

Kaip valstybė, sugebanti surengti didžiulio mąsto kibernetines atakas, turėdama prieigą prie interneto ir informacijos, negali pasigaminti modernių raketų?

Aš net neabejoju, kad ji nuolat gamina raketas, jas tobulina, tik vengia jas dažnai išbandyti.

Šiaurės Korėja yra labai paslaptinga valstybė. Atrodo paskelbė karą, bet pati jo nepradeda.

Be kita ko, reikia nepamiršti, jog Šiaurės Korėja turi sieną su Kinija ir Rusija (Primorės kraštas, Tumangano perėja).

Šiaurės Korėja su Kinija jungia tokia Sineidžu perėja. Tai yra geležinkelio tiltas, kuriuo nuolatos kursuoja prekiniai traukiniai.

Netoli šio tilto yra Šiaurės Korėjos Uiju karinė oro bazė, kurioje yra dislokuota bombonešių eskadrilė. Tie bombonešiai tikriausiai yra Kinų Harbin H-5, nes forma labai panaši.

Kitoje sienos pusėje labai arti yra Kinijos karinė oro pajėgų bazė, kurioje irgi yra tų pačių bombonešių. Taip pat joje pastebimi ir kiti atakos lėktuvai, kuriuos taip pat turi Šiaurės Korėja.

Kinijos pozicija dėl Šiaurės Korėjos irgi gali būti apsimestinė. Negalima aklai pasitikėti Kinijos pranešimais, neva ji netiekia jokios karinės įrangos Šiaurės Korėjai.

Reikia nepamiršti, jog joms abejoms būdingas panašus valstybės valdymo modelis.

Dar vienas įdomus reiškinys. Padidėjus įtampai tarp Šiaurės Korėjos ir JAV, Kinijai staiga prisiminė, jog ji turi seną sutartį su Rusija dėl naikintuvų Su-35 ir kelių povandeninių laivų.

Kinijai, neseniai sukūrusiai savo naujausius naikintuvus J-20 ir J-21, pradėjus juos gaminti, staiga prireikė rusiškų naikintuvų.

Savo ruožtu Rusija nusprendė, jog Vladivostoke reikia papildomai dislokuoti kelis raketų kompleksus.

Taigi iš šių reiškinių susidaro toks vaizdas, kad Šiaurės Korėjos nugara yra apsaugota.

Kas ją saugo - atrodo panašus fenotipas "komunizmo šmėkla".

Post scriptum. Nenustebčiau, jei įvykus naujam Korėjos pusiasalio kariniam konfliktui, Šiaurės Korėjos padangėse skraidytų draugai socialistai (Rusijos ir Kinijos lėktuvai).

Mielai kviečiu prisijungti prie tarptautinių santykių analizės. Rašykite į email.

Žygeivis, 2013 04 04 15:49

Manau, kad Šiaurės Korėjos "suaktyvėjimas" yra tiesiogiai susijęs su sparčiai artėjančiu JAV karu prieš Iraną.

Dabar JAV yra priversta stiprinti priešraketinę (ir ne tik) gynybą savo vakarų pakrantėje, Havajuose ir Aliaskoje.

O tai atitraukia nemažai resursų, kurie būtų panaudoti prieš Iraną.

Vis tik šie "operatyviniai žaidimai" ilgai nesitęs, kadangi Irano atominė programa palengva artėja link realaus atominio ginklo sukūrimo.

O to nei JAV, nei Izraelis neleis.

Įdomiausia, kaip į tai reaguos kiti "didieji žaidėjai" - visų pirma Kinijos ir Rusijos imperijos.

Pvz., Kinija yra labai stipriai priklausoma nuo iš Irano gaunamos naftos ir kitų žaliavų - ir jų praradimas labai neigiamai paveiktų Kinijos ekonomiką ir jos tolimesnį vystymąsi.

Matyt, būtent todėl Kinija ir "paspaudė" Šiaurės Korėją, kad ta "patriukšmautų"...

Tik ar "neperlenks lazdos"?

Rusija taip pat klaikiai bijo, jog Iranas žlugs po masinio JAV puolimo.

Ir tada 20 milijonų azerų Pietų Azerbaidžane, kuris šiuo metu valdomas Irano, susijungs su "Šiaurės" Azerbaidžanu.

Kartu su Turkija (o turkai yra iš esmės tie patys "azerai") tai būtų labai galinga regioninė jėga, kuri įtakotų geopolitinę padėtį ir visame Kaukaze, ir tiurkiškoje Vidurinėje Azijoje, bei Rusijos imperijos okupuotame tiurkiškame ir islamiškame Pavolgyje, nustumdama Rusiją link jos senųjų istorinių sienų, buvusių Ivano Rūsčiojo laikais - iki jam užgrobiant Kazanę.

Tokia įvykių seka labai neramina Putiną, todėl jau keli mėnesiai pietinėse Rusijos imperijos pasieniuose - visų pirma Dagestane ir ties Kazachstanu yra telkiami vis nauji kariniai daliniai ir technika, vykdomi mokymai, tame tarpe ir imituojant branduolinių ginklų panaudojimą.

Apskritai, panašu, kad Rusija ruošiasi pulti Azerbaidžaną, kada šis savo ruožtu užpuls Kalnų Karabachą (Arcachą).

Tik kaip į tai sureaguos NATO narė Turkija?

Turkija juk irgi labai aktyviai - ir kariškai, ir diplomatiškai - pastaruoju metu ruošiasi šiai artėjančiai geopolitinei krizei bei būsimam rimtam karui.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 14 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: