Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - JAV priešraketinę gynybą perkelia į Europą

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Šiuolaikinių karų, įtvirtinimų, ginklų istorija (nuo WW2 laikų)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

JAV priešraketinę gynybą perkelia į Europą

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: JAV priešraketinę gynybą perkelia į Europą

Parašytas: 09 Sau 2007 14:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

JAV priešraketinę gynybą perkelia į Europą

2007 sausio mėn. 8 d., Česlovas Iškauskas, „Žinių radijas“

Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujas 110-ojo šaukimo demokratų kontroliuojamas Jungtinių Valstijų Kongresas. Tarp kitų klausimų, netrukus jis svarstys Priešraketinės gynybos sistemos plėtros planus.

Šiaip jau jie europiečių nejaudintų, jei ne vienas niuansas: Amerika dar vieną priešraketinės gynybos bazę ketina kurti Europoje. Dar daugiau: Kongreso Užsienio reikalų komiteto pranešime tvirtinama, kad šiuo metu vyksta konsultacijos su naujomis NATO narėmis Lenkija ir Čekija dėl priešo raketų perėmimo sistemos kūrimo šių šalių teritorijoje.

JAV gynybos ministerijos Priešraketinės gynybos valdybos direktorius Henry Beringas vienam čekų laikraščiui patvirtino, kad, neturėdama naujų savo bazių Europoje, Amerika negali garantuoti sąjungininkų ir žemyne esančių amerikiečių saugumo. Jis teigė, kad tokia sistema padės apsaugoti Europą ir nuo galimo Irano raketų smūgio.

Naujos bazės Europoje statyba, preliminariais apskaičiavimais, kainuos apie 10 mlrd. dolerių. Jai skiriamas lėšas JAV Kongresas pradės svarstyti jau artimiausiomis dienomis.

Šiuo metu veikia dvi šios priešraketinės gynybos bazės. Abi Amerikos teritorijoje – Aliaskoje ir Kalifornijoje.

1998 m. JAV pasitraukė iš priešraketinės gynybos sutarties su Rusija, ir po metų Billas Clintonas pasirašė Kongreso aprobuotą įstatymo projektą dėl Nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos kūrimo.

Juo Pentagonas įpareigotas garantuoti Amerikos teritorijos apsaugą nuo galimo balistinių priešo raketų smūgio. Tuomet Vašingtonas teisinosi, kad tokia būtinybė kilo dėl padidėjusios grėsmės tų šalių, kurios turi pasigaminusios ir jau išbandžiusios branduolinį ginklą.

1999 m. spalio 2 d. JAV pirmą kartą išbandė tą sistemą, kai virš Ramiojo vandenyno buvo numušta balistinė raketa „Minuteman“ su mokomąja galvute.

2001-aisiais į valdžią atėjęs George’as W. Bushas jaunesnysis šiems planams suteikė naujų spalvų: jis pareiškė, kad priešraketinės gynybos sistema bus plečiama ne tik Amerikos teritorijoje, bet ir į kitus žemynus ir šalis. Kai kurios Rytų Europos valstybės, kaip pranešė spauda, pirmiausia Lenkija, Čekija ir Vengrija, jau tuomet buvo sutikusios dislokuoti tokią amerikietišką bazę savo žemėje. Joms tapus NATO narėmis, derybos paspartėjo, ir per praėjusių metų gegužę–rugpjūtį Pentagono ekspertai, viešėję jose, sudėjo visus taškus.

Pavyzdžiui, Čekijoje svarstomi trys bazės dislokavimo variantai – Boleticės, Jincės ir Libavo apylinkėse, kurios yra pietiniuose ar vakariniuose šalies rajonuose. Laikraščio „The Washington Post“ pranešimais, mažiausios vienos tokios bazės statybos išlaidos gali sudaryti apie pusantro milijardo dolerių, o su visa infrastruktūra ir radiolokacinėmis stotimis – keletą kartų daugiau.

Reikia turėti omenyje, kad balistinių priešo raketų perėmimas susijęs su kosminių palydovų darbu. Todėl pagal antrąjį šios sistemos plėtros etapą iki 2010 m. Pentagonas planuoja artimesnėje Žemės orbitoje paleisti 24 savo palydovus, o tai kainuotų dar apie 20 mlrd. dolerių.

Žinoma, didžiausią nerimą JAV kelia Iranas. 2004-ųjų spalį Vašingtoną pasiekė informacija, kad Teheranas jau turi keletą branduolinių vidutinio nuotolio raketų, galinčių nuskrieti apie 2 tūkst. km. Tai baugina ne tik Izraelį, kurio laikraštis „Ma‘ariv“ antai skelbia, kad Teheranui priešraketinės gynybos sistemas parduoda Rusija.

Vis dėlto Rusijai Pentagono ketinimai ypač nepatinka. Tuo metu, kai branduolinė Rusijos galia dėl finansinių ir kitų priežasčių nuolat mažėja (po 10 m. ji teturės tik apie 100 branduolinių užtaisų), JAV, pasinaudodamos pakitusia gynybine NATO koncepcija, prie pat rytinių sienų dislokuoja savo karines sistemas.

Gruodžio mėnesį tokį Kremliaus nerimą išreiškė Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Jurijus Balujevskis, agentūrai „RIA-Novosti“ pareiškęs, kad „JAV žengia klaidingą žingsnį, kuris gali sukelti kraštutinai negatyvius tarptautinio saugumo padarinius“. Maskvai ypač nerimą kelia Pentagono planai priešraketinės gynybos bazę kurti pietinėje ar vakarinėje Lenkijos dalyje. Jos neguodžia ir tai, kad Vašingtonas šiuos planus sieja su bendros tarptautinės koalicijos siekiais pasipriešinti terorizmui.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Miuncheno dvasia sklando virš Europos

2007 vasario mėn. 27 d., Česlovas Iškauskas, „Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“

Iš fizikos žinome, kad paprastai veiksmas lygus atoveiksmiui. Politikoje šis dėsnis taip pat galioja: kai tik viena šalis žengia ryžtingą žingsnį, kita atsako tuo pačiu arba dar griežtesniu veiksmu. Dažniausia ši priešprieša nesiliauja…

Taip atsitiko ir šių metų pradžioje, kai Jungtinės Valstijos paskelbė planus Rytų Europoje dislokuoti priešraketines sistemas: Lenkijoje – 10 priešraketinės gynybos kompleksų, o Čekijoje – radarų bazę.

Vasario 10 d. Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje Vladimiras Putinas atsikirto: jis Vašingtoną apkaltino primetant „vienapolio pasaulio koncepciją“, provokuojant ginklavimosi varžybas ir konfrontaciją.

Beje, Rusijos prezidento užuomina į Miuncheną nuskambėjo be V. Putinui būdingo aitraus humoro. Ne vienam Rusijos vadovo akibrokštas Bavarijos sostinėje priminė 1938 m., kai keturių šalių suokalbiu Vokietija nuo Čekoslovakijos atplėšė Sudetus.

Dar po metų, likus dviem savaitėms iki Lenkijos užpuolimo, Sovietų Sąjunga pasikvietė fašistinės Vokietijos delegaciją ir su ja sudarė kitą tragiškas pasekmes sukėlusį suokalbį…

Asociacijos su tais laikais apžvalgininkams davė progą prognozuoti, ar praėjus beveik 70 m. Miunchene nuskambėjęs griežtas V. Putino atsakymas Vašingtonui neatgaivins didžiausio praėjusio amžiaus košmaro. V. Putino užuominas netrukus išplėtojo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Jurijus Balujevskis, ne tik reikšmingai Čekiją pavadinęs Čekoslovakija, bet ir pagrasinęs, kad Rusija pasitrauks iš vidutinio ir mažo nuotolio raketų likvidavimo sutarties, kurią 1987 m. gruodį pasirašė Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas.

Pasitraukimas reikštų, kad Rusija atriša sau rankas gaminti ir dislokuoti tokias raketas ne tik pačioje Rusijoje, bet ir jos prieigose. Antai Lenkijos spaudoje pasirodė pranešimų, kad tokios raketos vėl bus atvežtos į Kaliningrado sritį.

Baltijos laivyno vadai paneigė, kad 2001 m. sunaikintos raketos bus grąžintos į Kaliningradą, tačiau šios srities Federacijos tarybos narys Nikolajus Tulajevas laikraščiui „Kaliningradskaja pravda“ sakė, esą „viskas priklauso nuo tarptautinės padėties, kuri pastaruoju metu keičiasi labai greitai“. Šios vidutinio nuotolio raketos, kurių skrydžio nuotolis – nuo 500 iki 5500 km, pasiektų bet kurį Europos tašką.

Kartu Maskva tvirtina, kad ji tobulins kosminį lazerinį ginklą ir turės kuo atsakyti į Amerikos eskaluojamus „žvaigždžių karus“.

Prancūzų „Les Echos“ tvirtina, kad amerikiečiai dabar turi 110 karinių palydovų. Be to, Pentagonas kuria vadinamo „teisingo karo“ planus.

Ateityje, pasak Amerikos strategų, karas bus humaniškas. Pavyzdžiui, Amerikos nemirtino ginklo kūrimo agentūra ruošiasi pagaminti dirbtinį „juodąjį ledą“, kuris trukdys priešo kariuomenei judėti, dislokuoti savo pajėgas ir taip stabdys kovinius jos veiksmus.

Kitas ginklas – vadinamas „deginantis spindulys“, kuris priešininko nepražudo, o tik degina epidermį – odos sluoksnį, tai yra paralyžiuoja priešo kariuomenę maždaug 500 m spinduliu.

Visi šie tariamai humaniški ginklai tinkami nedidelėse teritorijose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose arba Irake, Irane. Aišku, jie nieko bendra neturi su balistinėmis raketomis arba priešraketinės gynybos sistemomis, bet įtemptos naujo ginklo paieškos parodo, kad didžiosios valstybės vėl atgauna ginklavimosi dvasią.

Vašingtonas teigia, kad raketos ir radarai Rytų Europoje skirti visai ne Rusijai, o Iranui arba Šiaurės Korėjai. Šios šalys kelia naują grėsmę visam pasauliui.

Maskva teigia, kad amerikietiškos raketos Lenkijoje toli gražu neapima galimų Rusijos raketų skrydžių trajektorijos – per Šiaurės ašigalį į Šiaurės Ameriką. Vašingtonas ramina savo oponentus, kad priešraketinės gynybos sistemos nenukreiptos prieš Rusiją, kurios strateginės branduolinės ginkluotės negali kontroliuoti ir perimti jokios gaudyklės.

Pastarosiomis dienomis, kaip rašo žurnalas „Time“, vieni ir kiti ėmė raminti, kad jų grasinimuose nedera įžvelgti ko nors pavojingo. Bet dvikova jau paskelbta. Istorinė Miuncheno dvasia persmelkė visą Senąjį žemyną. Veiksmas gimdo atoveiksmį, ir konfrontacija tęsiasi…

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Č.Iškauskas. Raketos „Iskander“ skaldo Vakarų vienybę

„Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“
2007 lapkričio mėn. 20 d.

Rusija teigia, kad dabar jai atrištos rankos iš naujo forsuoti ginklavimosi varžybas. Visa ši kampanija prasidėjo po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie Priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo planus Rytų Europoje. Maskva neslepia, kad ji imasi „visai pateisinamų asimetriškų veiksmų“, reaguodama į Vašingtono ketinimus. Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad ta reakcija nėra adekvati.

Rusija jau oficialiai patvirtino, kad gruodžio 12 d. – Rusijos Konstitucijos dieną – ji pasitrauks iš Įprastinės ginkluotės mažinimo Europoje sutarties. Prezidentas Vladimiras Putinas, prieš keletą mėnesių paskelbęs moratoriumą šiai sutarčiai, tvirtina, kad NATO šalys neratifikuoja atnaujinto jos varianto. Aljansas atsikerta, kad įsigalioti sutarčiai trukdo Maskvos kariniai pajėgumai nepriklausomomis pasiskelbusiose teritorijose – Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Padniestrėje. Vadinasi, Rusija bus laisva nuo įsipareigojimų nedidinti ir neperdislokuoti savo įprastinės ginkluotės – tankų, aviacijos, sunkiosios nebranduolinės artilerijos.

Maskva pasiryžusi ignoruoti ir kitą svarbų susitarimą. Spalio pabaigoje Rusijos karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Solovcovas pareiškė, kad artimiausiu metu bus atnaujinta mažo ir vidutinio nuotolio raketų gamyba. Jis teigė, kad tuometinė Sovietų Sąjunga sutartį įvykdė iki 1991 m. birželio, sunaikinusi 1846 raketų kompleksus, bet dabar atsirado būtinybė vėl pradėti jų gamybą. JAV ir SSRS mažo ir vidutinio nuotolio raketų likvidavimo sutartis buvo pasirašyta 1987 m. gruodžio 8 d., taigi prieš 20 m. šalys įsipareigojo negaminti, nebandyti ir nedislokuoti antžeminio tipo balistinių ir sparnuotųjų raketų, o jau esamas sunaikinti per 3 m. Generolas pasakė, kad JAV sunaikino daugiau nei dvigubai mažiau šių raketų, nors turėjo beveik tiek, kiek ir Sovietų Sąjunga.

Naujas Rusijos iššūkis Vakarams – būtent šia sutartimi ribojamų taktinių raketų kompleksų „Iskander-E“ dislokavimo Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir prie Sankt Peterburgo planai. Tokią raketų brigadą sudarys 27 paleidimo įrenginiai ir 100 raketų, galinčių skrieti nuo 500 iki 1000 km. Kai Rusija pasitrauks iš minėtų sutarčių, šį veikimo nuotolį ji galės padidinti nors ir iki 5000 km. Vis dėlto dislokavusi raketas prie rytinių NATO sienų, Rusija ir dabar gali pasiekti Amerikos karines bazes Rumunijoje ir Bulgarijoje bei branduolines saugyklas Vokietijoje, o ką jau kalbėti apie Baltijos šalis.

Kompleksas „Iskander“ – tai galingas vilkikas, ant kurio telpa 2 balistinės raketos ir 4 sparnuotosios viršgarsinės apie 500 km nuotolio raketos. Į kiekvieną raketą gali būti įmontuota įprastinio užtaiso galvutė arba 54 elementų kasetė, kurios tikslumas – 2 m. Ji taikinį pasiekia ir po žeme, ir judantį, ir mažų matmenų, ir naktį, kai nėra gamtinio apšvietimo. Tokia raketa gali sunaikinti tiek priešlėktuvines, tiek priešraketines sistemas, ji nepastebima radarų...

Tai štai toks ginklas iki 2020 m. gali atsirasti netoli Mogiliavo. Formaliai jį Baltarusijos kariuomenė iš Rusijos pirks sutartine vietine kaina pagal abiejų valstybių kolektyvinio saugumo sutartį. Problemų tai nesukels, nes Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas net nebuvo nutrūkęs iširus SSRS. Rusija naudojasi Baranovičiuose pastatyta tolimojo raketų sekimo stotimi, strateginių bombonešių pakilimo oro uostu, tolimojo ryšio su kariniu jūrų laivynu punktu ir t. t. Baltarusija gamina vilkikus rusiškiems strateginiams kompleksams „Topol-M“, o Rusijos priešlėktuvinės sistemos „S-300“ saugo Baltarusijos padangę.

Naujų raketų dislokavimas šalia rytinių NATO sienų – tai ne tik suprantama Maskvos reakcija į amerikiečių raketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje. Laikraštis „The Daily Telegraph“ pastebi, kad taip Rusija daro spaudimą ES, norėdama europiečius pagąsdinti jiems kylančia grėsme. Maskvos neįtikino Vašingtono tvirtinimai, kad jų priešraketinės sistemos nukreiptos prieš tokias „blogio ašies“ šalis, kaip Iranas ar Šiaurės Korėja.

Darydama spaudimą Europai, Rusija nori įrodyti, kad būtent Amerika bus kalta, jei Senajam žemynui iškils branduolinis pavojus. Tai nuo Šaltojo karo laikų žinomas mėginimas skaldyti Vakarų vienybę, kurios buvimu iš tiesų galima abejoti.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

aha, 2007 11 20 11:03

ir vel rusai nepasimoke,per pirma kara bankrutavo nuo ginklavimosi varzybu su Vokietija+Austrija-Vengrija, pries antra kara galvojo su asies valstybem Did.Britanija sunaikinti, per ta vos Maskvos i kazkoki Kuibiseva nereikejo evakuoti, per salta kara galutinai USA pralose, dabar vel ginkluosis, kol ėsti ko nebus...sekmes raketas gaminant

Autoriui apie nuotoli, 2007 11 20 11:07

* Iskander-M – version for Russian government forces. Range: ~400 km.
* Iskander-E – export version, specially designed to meet MTCR restrictions. Range: ~280 km.

kkk, 2007 11 20 13:58

Vakarai labai keistai elgiasi Rusijos atžvilgiu. Suskilus TSRS pasaulio bankas skolino rusams milijardus dolerių, kuriuos po to nurašė. Rusai aišku juos naudojo ne pagal paskirtį, sustiprinti rublį, bet investavo į savo karinę pramonę. Vakarai šito atseit nepastebėjo. Dabar, kai Rusijos karinė pramonė vėl aukštam lygyje.

Kaip senais gerais laikais pavojus pasauliui reikalingas, dideli itin dideli pinigai ginklavimosi varžybose. Kad taip mums lietuviams bent porą milijardų nurašytų pasaulio bankas. Juokas pro ašaras, didieji tyčiojasi iš viso pasaulio.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 27 Sau 2010 16:41. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Sau 2010 16:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Raketinis ažiotažas prie Lietuvos sienų

http://www.balsas.lt/naujiena/371949/ra ... uvos-sienu

2010.01.27 09:09

http://www.balsas.lt/01/27/patriot_px600.jpg

Vašingtonas, atrodo, nenori prarasti gerų santykių su Lenkija – didžiausia buvusio Rytų bloko šalimi Europos Sąjungos struktūrose. Šie santykiai pastebimai pablogėjo, kai Varšuva nusivylė, kad jos teritorijoje buvo nutarta nedislokuoti amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų. Dėl viso to, anot lenkų, kaltas Barackas Obama: prieš metus jis paskelbė santykiuose su Rusija paspaudęs „perkrovimo“ mygtuką. Tai reiškė net tik naują branduolinio nusiginklavimo etapą sudarant atnaujintą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START-1; Strategic Arms Reduction Treaty), bet ir atsisakymą Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinio skydo dalis – radarą ir 10 antiraketų (raketų gaudyklių).

Pasirašytame su Varšuva susitarime viskas tarsi buvo ir nuspręsta. Tačiau įjungtas „perkrovimo“ mygtukas nupūtė lenkų viltis netoli Gdansko turėti didelę priešraketinę amerikiečių bazę. Gyventojai tokiais planais nebuvo patenkinti. Todėl dar 2008 m. pabaigoje Lenkija gavo garantijas, kad tiesiog jos sostinėje, 2002 m. pastatytame Vesolo mikrorajone, atsiras didelė amerikietiškų „Patriot“ raketų baterija, saugosianti Varšuvą nuo galimų smūgių. Be to, JAV pažadėjo visaip padėti stiprinti šios šalies ginkluotąsias pajėgas ir ypač oro erdvės gynybą.

Nepaisant staigių B. Obamos užsienio politikos posūkių, lenkai gauna, ko norėjo: JAV „Patriot“ raketos bus dislokuotos, tiesa, ne Varšuvos priemiestyje, kaip buvo planuojama anksčiau, o Morange (lenk. Morągas, vok. Morungenas), šiaurės vakarinėje šalies dalyje, Mozūruose. Šis vos 15 tūkstančių gyventojų turintis miestelis kadaise įėjo į prūsų žemes ir yra maždaug per 50 km nutolęs nuo Olštyno ir Elblongo. Kaip rašo „Gazeta Wyborcza“, jame tėra keletas mokyklų, vienas kino teatras, keturios parduotuvės, keturios aludės ir net 20 proc. siekiantis nedarbas... Todėl vietos gyventojai džiaugiasi, kad čia bus amerikiečių bazė, rašo laikraštis.

Kitados čia buvo trys kariniai daliniai – raketų, artilerijos ir mechanizuotas pėstininkų. Išėjus iš sovietų bloko, miestelio pakraštyje teliko 200 kareivių mechanizuotas pėstininkų batalionas, priklausantis pėstininkų brigadai Bartošicuose. Karinis dalinys užima 230 ha teritoriją (poligonas, šaudykla, kareivinės, gimnastikos salė, sporto aikštelės, garažai ir t. t.). Armija kasmet už tai į miestelio iždą mokėdavo apie 400 tūkstančių zlotų mokestį. Dabar miestelio meras Tadeuczas Sobierajskis svajoja, kad amerikiečiai atgaivins ir Morango gyvenimą. Netgi vietos bažnyčia pasirengusi pamaldas laikyti anglų kalba. Meras svajoja, kad padaugės santuokų: net jeigu svečiai bus juodaodžiai, jie susiras simpatiškų lenkaičių, ir netrukus Morange išvysime mažųjų mulatų...

Bet tai iš fantazijų srities. Kariniams strategams ir politikams svarbiausia kitkas: palankioje vietoje esanti gyvenvietė tėra tik už 56 km (35 mylių) nuo Kaliningrado srities, t. y. Rusijos, sienos, o beveik už 100 km – Kaliningradas, dar arčiau yra Baltijsko karinė jūrų bazė. Amerikiečiai padarė nedidelę paklaidą: Gdanskas, šalia kurio jie ketino įkurdinti 10 antiraketų, taip pat maždaug už 100 km, o netoliese krantus skalauja strategiškai svarbi Gdansko įlanka.

Raketos į Lenkiją bus atgabentos balandžio mėnesį. Laikraštis „The Washington Times“ rašo, kad tai įvyks kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas teigia, kad šis miestelis „Patriot“ raketoms dislokuoti pasirinktas dėl to, kad jame yra geros sąlygos įkurdinti kareivines ir techniką. Tačiau svarbiausios yra ne strateginės, o logistinės ir techninės priežastys.

Pagrindinė JAV ir Lenkijos strateginio bendradarbiavimo deklaracija (DSC) buvo pasirašyta 2008-ųjų rugpjūtį, lyg tyčia per pačią Rusijos agresiją prieš Gruziją. Pagal pernai rudenį suderintą susitarimą dėl karinių pajėgų statuso (SOFA) Lenkijoje bus įkurdinta nuo keturių iki aštuonių „Patriot“ raketų paleidimo įrenginių po 4 raketas kiekviename. Juos aptarnaus 100 JAV karių, į Lenkiją persikelsiančių iš NATO bazės Vokietijoje. Pirmuosius dvejus metus jie čia bus laikinai, o paskui – nuolat. Sutartis pradėta rengti spalį, kai Lenkijoje viešėjo JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Mėnesiu anksčiau JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas sakė, kad Vašingtonas iki 2015 m. siekia Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti naują priešraketinę sistemą SM-3.

Be to, papildomai JAV numatė atgabenti raketų „Patriot PAC-2“ ir „Patriot PAC-3“ (PAC – Patriot Advanced Capability; modeliai MIM-104C ir 104F). Jas dar 1976 m. pradėjo gaminti „Raytheon” kompanija, ir dabar JAV abiejų modifikacijų raketų turi apie 200 vienetų. Maždaug 700 kg sveriančios ir iki 160 km galinčios skrieti „žemė–oras“ klasės raketos pirmą kartą buvo panaudotos Persijos įlankos kare 1990 m. (išsamiau žr. http://en.wikipedia.org/wiki/MIM-104_Patriot#PAC-2). Tačiau „Patriot“ raketų yra parduota daugeliui šalių, o 2006 m. panašaus tipo savo raketas išbandė ir Šiaurės Korėja.

Laikraštis „The New York Times“ rašo, kad naujos raketos prie Rusijos sienų Maskvos lyg ir neišgąsdino. Tačiau Rusijos analitikas Pavelas Felgenhaueris teigia, kad Maskva šį gestą veikiausiai supras kaip nedraugišką. Jo teigimu, galima laukti aštrių Kremliaus pasisakymų šia tema. „Amerikos karių pasirodymas netoli Rusijos sienos bus vinis į JAV ir Rusijos santykių karstą“, – teigia analitikas. Baltijos jūrų laivyno vadovybė pareiškė, kad apie tokius JAV planus ji žinojusi jau prieš dvejus metus. Buvęs Rusijos karinių oro pajėgų vadas generolas Anatolijus Kornukovas agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad „amerikiečių raketos atsidurs mūsų taktinių raketų pasiekiamumo zonoje, todėl jaudintis neverta“.

Rusija turi kuo atsakyti. Pasirodo, iš Kaliningrado srities neišgabenti panašūs į „Patriot“ rusų zenitinių raketų kompleksai C-300, dėl kurių pardavimo Iranui neseniai kilo tarptautinis skandalas. Tiek amerikiečių, tiek rusų ginklai gali būti panaudoti ir balistinėms raketoms, ir aviacijai numušti, žinoma, jeigu bus vykdoma agresija.

2008 m. Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kaliningrado srityje gali būti dislokuoti raketų kompleksai „Iskander“, tačiau kai B. Obama atsisakė planų dislokuoti PRGS Rytų Europoje, savo sumanymą atšaukė ir Maskva. Dar nežinia, kokia Rusijos reakcija bus dabar: aukšti Gynybos ministerijos pareigūnai jau grasina, kad bus sustiprinta Baltijos jūros antvandeninė, povandeninė ir aviacinė ginkluotė. Pavyzdžiui, laivyną ketinama papildyti korvečių klasės laivais su tolimojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis, bus įsigyta šiuo metu statomų „Lada“ tipo povandeninių laivų ir t. t.

Nors rusai ramina, esą JAV raketų priartinimas prie Rusijos sienų tėra „uodo įkandimas“, Maskvos „vanagams“ tai dar viena dingstis krizės sąlygomis skirti milijardus ginklavimuisi. Pavojinga, kad šis raketinis ažiotažas vyksta geopolitiniu požiūriu ypač jautriame Baltijos jūros regione ir prie Lietuvos sienų.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas

geopolitika.lt

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/371949/ ... uvos-sienu

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Sau 2010 16:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

„Patriot“ žaidimai

http://www.balsas.lt/naujiena/372382/patriot-zaidimai

2010.01.29 10:01

http://www.balsas.lt/01/29/s300_px600.jpg

S-300 raketinės sistemos (Scanpix nuotr.)

Rusijos reakcija į JAV sprendimą Lenkijoje, netoli sienos su Kaliningradu, dislokuoti „Patriot“ raketas, kurias aptarnaus ir iš Vokietijos persikelsiantys 100 karių, mažų mažiausiai yra keista. Pradžioje Rusija puolė grasinti, kad, atsakydama į šį JAV žingsnį, stiprins savo Baltijos jūros karinį laivyną. Tačiau vėliau Gynybos ministerija netikėtai atsitraukė ir pareiškė neturinti jokių planų stiprinti minėta laivyną.

Netrukus Rusijos karinių oro pajėgų vadas generolas Anatolijus Korniukovas pareiškė, kad „Patriot“ raketos nekelia jokios grėsmės Rusijai.

„JAV vyriausybei sprendimas dislokuoti Lenkijoje „Patriot“ raketas reiškia bandymą išsaugoti savo reputaciją bei prestižą po to, kai Baracko Obamos administracija pareiškė atsisakanti savo planų šioje šalyje dislokuoti raketas perėmėjas. Nemanau, kad Vašingtonas duos Lenkijai modernizuotas sistemas, kurias dabar naudoja JAV kariuomenė. Manau, kad jie Lenkijoje dislokuos senas, atgyvenusias „Patriot“ raketas, kurios nebus pajėgios nieko išspręsti. Manau, kad mums nereikia dėl to jaudintis“ - teigė jis.

Netrukus prabilo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Sausio 22 dieną jis pareiškė, kad Rusijai toks JAV sprendimas yra nesuvokiamas ir Kremlius jį dar vertina: „Nėra jokios priežasties, kodėl šios raketos bus dislokuotos ten, kur jas planuojama dislokuoti. Be to, aš neturiu pilnos informacijos apie tai, tačiau, jei pranešimai yra teisingi, tai mes turime klausti, kodėl jie turi daryti tą, kas sukelia įspūdį, kad Lenkija yra stiprinama prieš Rusiją. Štai to aš nesuprantu. Pabaigai galiu tik pakartoti, kad mes laukiame paaiškinimo ir tuomet mes analizuosime situaciją“.

„Laisvosios Europos radijo“ ekspertas Brianas Whitmore'as stebisi tokia Rusijos reakcija. Lenkija per kelis mėnesius už 60 kilometrų nuo sienos su Kaliningradu planuoja įkurdinti „Patriot“ raketas, kurias aptarnaus 100 JAV karių, o Maskva teigia tik tiek, kad ji analizuoja situaciją. Kažkas keisto.

B. Whitmore'as apie šią situaciją pasikalbėjo su Maskvoje veikiančiu gynybos analitiku Pavelu Felgenhaueriu. „Šalies lyderiai nepriėmė sprendimo, kaip į tai reaguoti. Pirminė reakcija buvo tokia, kad mes stiprinsime savo pajėgas. Apie tai prabilo Kaliningrade įsikūręs laivynas, kuris yra atsakingas už visą kariuomenę regione... Gynybos ministerija pasakė, kad taip nebus, nes joks sprendimas dar nepriimtas. Politinis sprendimas, kaip reaguoti, dar nepriimtas, tačiau reakcija neabejotinai bus negatyvi“ - teigia ekspertas.

P. Felgenhaueris teigia, kad Maskva į visą šį reikalą žvelgia kylančios NATO strategijos ginti savo rytines nares nuo potencialios Rusijos atakos kontekste. Tiek Lenkijoje, tiek Baltijos šalyse pastaruoju metu augo nerimas, kad rytinės NATO sienos yra neapsaugotos. Aljansas, reaguodamas į šiuos nuogąstavimus, šią problemą įtraukė į savo nauj strateginę koncepciją.

„Kaip suprantu, tai tėra tik pirmasis žingsnis. NATO dirba kurdama planus, kaip ginti Baltijos šalis. Jie neturėjo jokių planų, kaip ginti Baltijos šalis nuo Rusijos invazijos“ - teigia P. Felgenhaueris.

Tačiau P. Felgenhaueris teigia, kad Rusijos atsakymas gali būti kitoks nei kad laukta. Ketvirtadienį Rusijos valstybinis ginklų eksportuotojas „Rosoboroneksport“ pareiškė neatmetantis galimybės parduoti Iranui raketinės gynybos sistemas S-300. „Aš tiesiog nesuprantu, kodėl S-300 sistemų perdavimas Iranui jus taip neramina. Tai grynai gynybinis, o ne puolamasis ginklas. Šis ginklas negali kelti jokios grėsmės nei artimiems, nei tolimiems kaimynams“ - kalbėjo kompanijos atstovas Anatolijus Isaikinas.

Ekspertai teigia, kad Iranas, turėdamas savo arsenale S-300 raketines sistemas, būtų pajėgus atremti bet kokią iš oro rengiamą JAV ar Izraelio karinę ataką prieš savo branduolinius objektus. Galbūt tokie „Rosoboroneksport“ eksperto žodžiai ir nėra tiesiogiai susiję su JAV sprendimu dislokuoti „Patriot“ raketas Lenkijoje, tačiau šis sutapimas tikrai vertas dėmesio.

Laisvosios Europos radijas ir Balsas.lt

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/372382/patriot-zaidimai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: