Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Kitų pasaulio genčių, tautų bei kalbų istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Tibetas ir tibetiečiai

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Tibetas ir tibetiečiai

Parašytas: 10 Gru 2006 13:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Tibetas ir tibetiečiai

********************************************************************************************

Kas mūsų laukia?

Labai gali būti, kad ne tokioje jau tolimoje ateityje kažkas skaitys tokius straipsnius, kaip žemiau pateikiamas, tik jame jau bus minimi ne tibetiečiai, o lietuviai....

Šaltinis - http://www.lsdp.lt/index.php?1854384405

Tibeto tragedija, Europarlamentas ir Mao Dzedungo dvasia Lietuvoje.

2006-03-09, Sakalas A.

Š.m. vasario 27–kovo 4 d. Europarlamento intergrupės Tibetui remti narių delegacija lankėsi Indijoje. Visi delegacijos nariai nors ir turėjo pakankamai daug informacijos apie padėtį Tibete, tačiau nepagailėjo asmeninių lėšų kelionės išlaidoms, nes vizito tikslas buvo patikrinti turimą informaciją vietoje, remiantis autentiškais šaltiniais, ir politiškai paremti Tibeto vadovą Dalai Lamą, Tibeto vyriausybę tremtyje ir parlamentą.

Pakeliui į Dalai Lamos rezidenciją Dharamsaloje delegacija aplankė tibetiečių gyvenvietę ir jų vienuolynus Dehraduno mieste, dalyvavo Naujųjų metų, kurie ten prasideda vasario 28 d., sutikimo iškilmėse. Dharamsaloje susitiko su Tibeto vyriausybės bei parlamento tremtyje nariais ir buvo priimti Dalai Lamos. Po to aplankė tibetiečių vaikų centrą, jų medicinos institutą, pabėgėlių iš Kinijos okupuoto Tibeto centrą. Grįžimo į Europą dieną Delio mieste susitiko su Indijos parlamentarais bei tibetiečių atstovais ir apsikeitė nuomonėmis, kaip gelbėti Tibetą nuo jo žmonių visiško išnaikinimo. To, kas dabar vyksta Kinijos okupuotame Tibete, kitaip nei tibetiečių tautos genocidu nepavadinsi. Bet apie tai vėliau.

O dabar žiupsnelis informacijos apie Tibetą ir įvykius ten. Tibetas įsikūręs Himalajų kalnuose ir susideda iš trijų provincijų, bendras jų plotas - 2,5 mln. kv. km, o vidutinis aukštis - 4 km. virš jūros lygio. Gyventojų apie 6 mln., iš jų raštingų 25 proc. Kas trečias Tibeto gyventojas – vienuolis. Pagrindinė religija ar filosofija – budizmas, kurio yra keturios skirtingos mokyklos. Visų jų dvasinis, o dabar ir Tibeto administracijos tremtyje vadovas yra Dalai Lama. 1949 m. Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) armija pradėjo Tibeto okupaciją, kuri galutinai buvo baigta po 1959 m. tibetiečių sukilimo sostinėje Lhasoje. Per sukilimą buvo išžudyta 87 tūkst. tibetiečių. Dalai Lama su 80 tūkst. tibetiečių pabėgo į Indiją, kurioje jie buvo svetingai sutikti. Dalai Lamai buvo leista reziduoti, o vyriausybei ir parlamentui veikti Dharamsaloje.

Kiekvienais metais iš Tibeto pabėga apie 3000 jaunų žmonių, verčiamų eiti į mokyklas, kuriose viskas dabar dėstoma tik kinų kalba, nes tibetietiškos mokyklos uždarytos. Bėgti per kinų karių stropiai saugomą sieną labai rizikinga.

Pirmiausia vedlys už tam tikrą mokestį perveda juos per Himalajų kalnų sniegynus į Nepalą. Kelionė trunka apie 10 dienų. Tada pabėgėliai savo jėgomis dar apie dvi savaites keliauja į Nepalo sostinės Katmandu pabėgėlių iš Tibeto stovyklą, kurioje dar apie du mėnesius laukia Nepalo valdžios leidimo išvykti į Indiją. Ten pagaliau atsiduria pabėgėlių centre, kuriame Dalai Lamos pareigūnai per dvi tris dienas juos paskirsto į mokyklas ar darbovietes bei vienuolynus.

Tibetiečių moterims draudžiama turėti daugiau nei vieną vaiką, nepaklusnios sterilizuojamos, joms daromi abortai net ir aštuntą nėštumo mėnesį. Visoje Kinijoje, išskyrus Tibetą, prostitucija draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu į Tibetą siunčiama daug jaunų kinų, kuriems sudaromos sąlygos gyventi ir užsiimti verslu, o baudžiamoji atsakomybė už prostituciją netaikoma.

Už kompartijos kritiką – baudžiamoji atsakomybė. Už Dalai Lamos nepasmerkimą – taip pat.

Mums tapo aišku, kad Kinija sąmoningai ir profesionaliai naikina tibetiečių tautą. O tai jau genocidas.

Europarlamentas reguliariai priima rezoliucijas, smerkiančias žmogaus teisių pažeidimus Tibete. Tačiau kinai jų nepaiso arba kažką daro tik dėl akių. Štai pavyzdys: Europarlamento spaudžiama Kinija sutiko pradėti derybas su Dalai Lama dėl Tibeto autonomijos.

Atrodo, puiku. Bet kai sužinai, kad derybininkai - ne KLR aukščiausieji pareigūnai, kartu su Dalai Lama ar jo vyriausybės premjeru galintys išspręsti principinius klausimus, kuriuos vėliau klerkai detalizuotų, tada pasidaro aišku, kad derybos tėra širma, po kuria tibetiečių genocidą galima tęsti iki pergalingo galo.

Štai Europarlamento vadovai vyksta į Kiniją susitikti su jos vadovais, bet nenori susitikti su jau į Europarlamentą pakviestu Dalai Lama. Bet ar tik Europarlamentas lankstosi Kinijai?

Net ir Jungtinės Tautos nepanoro išmesti Kinijos iš savo narių jai tapus agresore. Ar manote, kad Lietuvai, pvz., užpuolus Latviją ar pradėjus naikinti vieną iš tautinių mažumų, nekiltų grėsmė netekti JT mandato ar ES narės statuso. Taigi dvigubi standartai taikomi net ir nūdien, nes yra galingos tautos ir ne. Rusija ir Baltarusija yra kitas akivaizdus pavyzdys.

Bet kuo čia dėta Lietuva? Ogi tuo, kad neseniai pati ieškojusi užtarimo nepriklausomybės aušroje, dabar nemato kitos naikinamos tautos, Seimas nepriima rezoliucijų, draudžia visus kontaktus, kurie nepriimtini Kinijai. Ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, ir Seimo valdyboje Mao Dzedungo dvasia tebegyva. Ir nesvarbu, kad kažkur žūva žmonės ir verkia sterilizuojamos moterys.

"Tibeto tragedija, Europarlamentas ir Mao Dzedungo dvasia Lietuvoje", EP nario A.Sakalo komentaras savaitraštyje "Veidas" (2005 m. kovo 9 d., nr. 10)

********************************************************************************************
Šaltinis - Kinijos spauda ragina traiškyti tibetiečius
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... 2463&com=1

angelas, to ufo, 2008 03 23 21:30

Padėtis toliau blogėja. Tūkstančiai religinių ir politinių kalinių laikomi ir kankinami kalėjimuose bei priverstinio darbo stovyklose. Įprasta kinų valdžios priemonė gimstamumui reguliuoti - tai priverstinė tibetiečių moterų sterilizacija ir abortai.

Daugybė kalinami kalėjimuose dešimtmečius, kiti periodiškai tardomi, kankinami ir žeminami dėl religinių ar politinių pažiūrų, vaikai, vyresni nei ketverių metų, areštuojami ir kankinami (dėl to apie 1000 vaikų kasmet išgabenama į Indiją), daugelis gyvena skurde ir nepritekliuje. Be to, Kinija pradėjo spausti Indijos Vyriausybę, reikalaudama nepriimti pabėgėlių iš Tibeto.

Išmontuotų religinių pastatų rąstai ir akmenys naudojami kinų namų, įstaigų ar armijos barakų statybai. „Reakcingi” Tibeto papročiai ir tradicijos keičiami „socialistiniais”.

1950-1976 metų invazijos ir okupacijos Tibete rezultatus galima apibūdinti šiais skaičiais: 173221 tibetietis mirė kalėjimuose ir darbo stovyklose, 156758 – egzekucijose; 342970 – nuo bado; 432705 – kovose ir sukilimuose; 92731 – nukankinti, 9002 – nusižudė.

Apie 2500 vienuolynų uždaryti, 93 proc. vienuolių išvaikyti. Rytų Tibete 98-99 proc. vienuolynų uždaryta.

Ištremti 11409 vienuoliai (nuo 1996 iki 1999 metų).
Tibetas: 45-eri metai po sukilimo

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/0 ... ng_01.html

Ant mūsų pečių ir sąžinės guli Tibetas – šeši milijonai žmonių. Bet kodėl? Ar keturiolika mūsų nepriklausomos valstybės gyvavimo metų neatitolino amžinai nuo mūsų tos kartybių taurės: žmogaus teisių pažeidinėjimo, jėga brukamos ideologijos, kalinimų, kankinimų, visokių okupuotos valstybės nelaimių? Ne, deja, tikrai ne.

Kol bent kur nors pasaulyje bus okupuota ir engiama tauta, tol ir mes, lietuviai, mokėsime savo tautos - daugelį metų engtos ir okupuotos - praeities skolą, pirmiausia dėl moralinio imperatyvo ir krikščioniškos - artimo meilės - pareigos padėti kenčiančiajam.

Štai ką apie padėtį Tibete savo autobiografijoje rašo Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama: Tibete kovos už laisvę sąlygos nuolat sunkėja. Blogėja žmogaus teisių padėtis.Vien 1999 metais užregistruoti šeši mirties ir žiaurumų bei prievartos atvejai. Kinų valdininkai išvijo iš vienuolynų 1432 vienuolius, nes šie atsisakė pasmerkti Tibeto išsivadavimo siekius arba Dalai Lamą, kaip dvasinį bei politinį vadovą. Iš savo gyvenamųjų vietų bei mokyklų ištremti 11409 vienuoliai (nuo 1996 iki 1999 metų).

Didžiulė iškilusi grėsmė Tibetui - nenutrūkstantis atvykstančių kinų persikėlėlių srautas. Dėl to keičiasi Tibeto visuomenės struktūra. Ji artėja prie svetimo tibetui modelio, būdingo rinkos kapitalizmui. Kartu į šalį plūsta prostitucija, azartiniai žaidimai, alkoholizmas. Šiuos reiškinius remia kinų valdžia, tuo griaudama tradicinę socialinę sanklodą ir moralines Tibetiečių vertybes. Tai net blogiau už bet kokią fizinę prievartą, nes tibetiečiai savo šalyje virsta tautine mažuma, tolsta nuo tradicinio tikėjimo ir kultūros.

Kinijos vadovai tibetiečių tautos kultūrinėse ir religinėse ypatybėse įžvelgia pagrindinį atsiskyrimo motyvą, todėl stengiasi sugriauti kūrybingąjį Tibeto civilizacijos ir tautinio identiteto pradą. Nauji kultūros, religijos ir švietimo sistemos apribojimai byloja apie kultūrinio genocido politiką.

Tikroji ir pagrindinė Tibeto pasipriešinimo ir kovos už laisvę priežastis glūdi jo ilgoje istorijoje, senoje ir savitoje kultūroje. Tibeto problema daug sudėtingesnė už tą supaprastintą jos versiją, kurią pateikia Pekinas.

Kinai Tibete nesiekia suprasti ir gerbti unikalią jo kultūrą. Jėgos, kaip pagrindinės valdymo priemonės , naudojimas verčia tibetiečius meluoti, o vietinę administraciją - slėpti tiesą ir iškreipti faktus, norint įtikti kinų valdžiai, todėl Tibete vykdoma politika remiasi klaidingu vietinių realijų supratimu.

1949-aisiais kinų vadovai nė pagalvoti negalėjo, kad 2000-aisiais Kiniją vis dar kamuos „Tibeto problema”. Per tą laiką į pasaulį atėjo dvi naujos tibetiečių kartos.

Nors tibetiečiai iš prigimties gana agresyvūs ir karingi, jų susidomėjimas budistine praktika iš esmės nulėmė šalies izoliaciją. Prieš tai Tibetas buvo didžiulė imperija, viešpatavusi Centrinėje Azijoje, šiaurės Indijoje, Nepale ir Butane, į jos sudėtį įėjo daug kinų žemių. („Laisvas tremtinys”).

1955 metais Mao nusprendė įtraukti Khamo ir Amdo provincijas į „Socialistinių pakeitimų programą”. Kai į „demokratines reformas” buvo įtrauktas viešas gerbiamų Tibeto lyderių ir lamų pasmerkimas, abiejuose rajonuose prasidėjo maištai. Atsakydami į tai kinai įvedė papildomus kareivių būrius.

Slopinant maištą rytinis Tibetas buvo kolektyvizuotas 1958 metais pagal „Didžiojo šuolio į priekį” planą. 1959 metų kovą daugybė tibetiečių susirinko Lhasoje aplink Dalai Lamos vasaros rezidenciją, išgirdę gandus, kad kinai planuoja jį pagrobti. Išžudyta tūkstančiai žmonių. Tibetiečių sukilimas buvo numalšintas. Paskelbtas karo stovis. Dalai Lama kartu su 80 tūkst. tibetiečių pasitraukė į Indiją. Prieš kirsdama sieną Tibeto Vyriausybė atsižadėjo 17 punktų sutarties su Kinija, kurią buvo priversta pasirašyti, kaip pripažino JTO - „įrėmus į smilkinį pistoletą”. Kinija tučtuojau pradėjo vykdyti Tibete „demokratines reformas”. Tomis reformomis Kinijos komunistų partija atleido tibetiečius vadovus ir visus, kurie priešinosi Kinijos taisyklėms. Lamos buvo areštuoti, vienuoliai išvaikyti iš vienuolynų ir šie palaipsniui grobstomi: apie 2500 vienuolynų uždaryti, 93 proc. vienuolių išvaikyti. Rytų Tibete 98-99 proc. vienuolynų uždaryta.

1950-1976 metų invazijos ir okupacijos Tibete rezultatus galima apibūdinti šiais skaičiais: 173221 tibetietis mirė kalėjimuose ir darbo stovyklose, 156758 – egzekucijose; 342970 –nuo bado; 432705 – kovose ir sukilimuose; 92731 – nukankinti, 9002 –nusižudė.

Kultūrinė revoliucija

1966 metų birželį Mao užleido raudonuosius gvardiečius griauti ir naikinti „keturias atgyvenas” : „pasenusias” idėjas, seną kultūrą, senas tradicijas ir senus papročius. Kultūrinė revoliucija Tibete oficialiai pradėta 1966 m. rugpjūčio 25 d. ir Tibeto kultūra „pertvarkoma” visais aspektais.

Vienuolynai pradėti plėšti, religiniais tekstais buvo valomi batai ar jie naudojami kaip tualetinis popierius, trypiami tiesiog šiaip sau - be jokių religinių sentimentų. Privatūs religiniai statiniai jėga atiduoti Kinijos valdžiai. Išmontuotų religinių pastatų rąstai ir akmenys naudojami kinų namų, įstaigų ar armijos barakų statybai. „Reakcingi” Tibeto papročiai ir tradicijos keičiami „socialistiniais”.

Liaudies išlaisvinimo armija jėga steigė komunas. 1974 metais komunų pristeigta 90 proc. Tibeto vietovių. Nuo 1968 iki 1973 metų dėl netinkamos žemės ūkio politikos ir grūdų konfiskavimo kinų poreikiams tibetiečiai badavo. Dėl komunizacijos išaugo kinų kontrolė visuose Tibeto gyvenimo aspektuose.

Pomaoistinė politika

1979 metais Den Siaopinas paskelbė visuotinę liberalizaciją, ir Kinijos komunistų partija nusprendė vykdyti liberalesnę politiką Tibete. Nuo 1959 metų įkalintieji tibetiečiai buvo paleisti. Tremtyje esantys tibetiečiai, tarp jų ir Dalai Lama, buvo kviečiami grįžti į Tibetą „dalyvauti socializmo statyboje”.

Tibeto Vyriausybės tremtyje delegacija, lankydamasi Tibete 1979 ir 1980 metais, buvo sutinkama džiaugsmingai – priešingai kinų lūkesčiams, kurie tikėjosi priešiškumo. Antrasis delegacijos vizitas Lhasoje 1980-aisiais buvo sutrumpintas dėl nekontroliuojamo džiaugsmingo sutikimo.

Komunistų partijos lyderiai turėjo sutikti, kad padėtis Tibete ne tokia, kokios jie tikėjosi iš savo kadrų Tibete. Pirmajame Darbo Susirinkime 1980 metų pavasarį nuspręsta siųsti delegaciją į Tibetą, vadovaujamą KKP generalinio sekretoriaus Hu Yaobang, įvertinti situacijos. Jis buvo pritrenktas to, ką pastebėjo, ypač tibetiečių skurdo. Grįžęs į Pekiną Hu pasiūlė radikalių reformų programą: mokesčių mažinimą, žemės ūkio dekolektyvizaciją, žemės ir turto privatizavimą, didesnę autonomiją bei administracijos sudarymą iš pačių tibetiečių. Kinų kadrai, išskyrus armiją, turi būti sumažinti 85 procentais ir atgaivinta Tibeto kultūra. Socialinių apribojimų sumažinimas leido atsigauti pilietiniam, kultūriniam ir religiniam gyvenimui. Ryšiai su tibetiečiais tremtyje ir net turistai atskleidė tibetiečiams naujas realijas.

Reaguodamas į agresyvėjančią Pekino politiką Tibete Dalai Lama nutarė vėl iškelti Tibeto klausimą į tarptautinį lygį, siekti paramos Vakaruose. 1987-ųjų rudenį jis paskelbė „Penkių punktų taikos planą” Tibetui. Jo kalba sukėlė paramos demonstracijų bangą Lhasoje, kuri virto maištu. Maištai pasikartojo 1988 metų gruodį ir 1989-ųjų kovą. Po jų liko daug mirusių ir šimtai sulaikytų tibetiečių.

1988 metų birželį, kreipdamasis į Europos Parlamentą Strasbūre, Dalai Lama pasiūlė kaip realybę priimti Kinijos suverenumą Tibeto atžvilgiu mainais suteikiant tikras ir gerai apibrėžtas autonomijos teises: visas Tibetas taptų savivaldžiu demokratiniu vienetu sąjungoje su KLR. KLR būtų atsakinga už Tibeto užsienio politiką, bet tibetiečiai palaikytų ryšius per savo Užsienio reikalų biurą religijos, verslo, švietimo, kultūros, turizmo ir kitose nepolitinėse srityse. Tibeto Vyriausybė turėtų teisę spręsti visus Tibeto ir tibetiečių reikalus. Panašus įstatymas veikia Honkonge po 1997 metų. Dėl Tibeto autonomijos tibetiečiai pasisakytų referendume.

Tačiau Pekinas nesileido į tokias derybas – tibetiečių padėtis ir toliau blogėja. Tūkstančiai religinių ir politinių kalinių laikomi ir kankinami kalėjimuose bei priverstinio darbo stovyklose. Įprasta kinų valdžios priemonė gimstamumui reguliuoti - tai priverstinė tibetiečių moterų sterilizacija ir abortai. Daugybė kalinami kalėjimuose dešimtmečius, kiti periodiškai tardomi, kankinami ir žeminami dėl religinių ar politinių pažiūrų, vaikai, vyresni nei ketverių metų, areštuojami ir kankinami (dėl to apie 1000 vaikų kasmet išgabenama į Indiją), daugelis gyvena skurde ir nepritekliuje. Be to, Kinija pradėjo spausti Indijos Vyriausybę, reikalaudama nepriimti pabėgėlių iš Tibeto.

© 2004 "XXI amžius"

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Kov 2008 00:35. Iš viso redaguota 6 kartus.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Gru 2006 20:25

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Šaunu, kad susidomėta ir kitų tautų kova už savo laisvę.

Dar vertėtų įrašyti čečėnus, kurdus, indėnų tautas: kiek žinau, kai kuriose iš jų t.p. bręsta tautiniai sąjūdžiai - ypač tarp mohaukų (Kanada), mapučių (Čilė), majų (Meksika).

Gal ir mūsų baltiškuosius brolius gudus reiktų pagerbti: šiandien tai - faktiškai, pavergta tauta.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Kov 2008 15:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Č.Iškauskas. Kodėl Kinija vėl šturmuoja Tibetą?

Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas, http://www.DELFI.lt
2008 kovo mėn. 15 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=16330229

Tibete vėl plykstelėjo „vienuolių revoliucija“. Neramumai prasidėjo, kai budistų vienuoliai administraciniame centre Lasoje surengė eitynes, kurių dalyviai reikalavo laisvės ir sugražinti į Tibetą Dalai Lamą.

Kilo susidūrimai su kinų policija. Lasos gatvėse aidi šūviai, liepsnoja parduotuvės, automobiliai, turgavietės pastatai. Kai kuriais pranešimais, yra 10 žuvusių, keliolika nukentėjo nuo gaisrų. Kariškiai apsupo tris didžiausius budistų vienuolynus, uždarė Lasos oro uostą, Pekinas nutraukė CNN ir BBC televizijos transliacijas į Tibetą. Vienuolynuose užsidariusiems demonstracijų organizatoriams įsakyta pasiduoti iki pirmadienio vidurnakčio.

Tai didžiausi neramumai Tibete per 20 pastarųjų metų. Jų organizavimu Pekinas apkaltino Tibeto vyriausybės tremtyje vadovą Dalai Lamą, kuris jau 49 metus su maždaug 150 tūkstančių savo šalininkų gyvena Indijoje, Daramšaloje. 72 metų 14-asis Tibeto dvasinis vadovas, nors ir ligotas, aktyviai keliauja po pasaulį, skleisdamas susitaikymo, tikėjimo ir savo krašto laisvės idėjas. 1991 ir 2001 m. jis lankėsi ir Lietuvoje. Dalai Lamos veikla – didelis Pekino galvos skausmas.

Jo Didenybė Tengizas Gyatzo (arba Lhamo Thondupas) keturioliktuoju nuo 15-ojo amžiaus dvasiniu vadovu parinktas būdamas dviejų metų. Pagal Tibeto tradiciją Dalai Lama po mirties reinkarnuoja į vaiką, grupė vienuolių jo ieško ir turi jį atpažinti. Savo įpėdinį jau turi ir dabartinis dvasinis vadovas. Tačiau jis pareiškė, kad jo pasekėjas gali gimti ir ne okupuoto Tibeto teritorijoje. Manoma, kad tai sukels budistų susipriešinimą, o Pekinas juo pasinaudos. Kaip rašė italų „La Stampa“, Kinija, pasinaudodama daugybe komunikacijos kanalų ir ribodama pasaulietinius informacijos šaltinius, skleidžia tradicinės dvasinio vadovo atrankos idėjas, norėdamas pelnyti kuo didesnės tibetiečių dalies pasitikėjimą.

Kai kurių rezultatų jau yra. Jeigu anksčiau Dalai Lama reikalavo besąlygiško Kinijos pasitraukimo iš 1950 m. okupuotos teritorijos, tai dabar reikalavimai sušvelnėjo. Jis nori, kad Tibetui būtų suteikta plati autonomija ir išvesta Kinijos kariuomenė.

Bet formaliai Tibetas ir dabar yra Kinijos autonominis rajonas. Tiesa, Dalai Lamai pasitraukus iš krašto, 1959 m. Kinija panaikino paskutinius politinius ir ekonominius Tibeto savarankiškumo ženklus.

Vakarų spauda rašo, kad pastaraisiais metais, reaguodamas į egzilinės Tibeto vyriausybės ir tarptautinės visuomenės reikalavimus, Pekinas Lasos atžvilgiu vykdo krašto plėtros politiką. Jei 1994-2005 m. Kinijos valdžia Tibeto infrastruktūrai gerinti skyrė 6,3 mlrd. eurų, tai užpernai penkerių metų laikotarpiui – net apie 10 milijardų eurų dotacijas. Ši suma skiriama 180 projektų įgyvendinimui iki 2010 metų. Vienas iš grandiozinių projektų – geležinkelio atkarpa, jungianti Pekiną ir 4000 m. Himalajų kalnų aukštyje esantį administracinį centrą Lasą. Kiti projektai skirti elektros, vandentiekio, telefono linijų tiesimui į skurdžiausias kalnų gyvenvietes.

Didžioji tibetiečių dalis verčiasi gyvulininkyste – gano gyvulius kalnų ganyklose ir kaimenes pervaro iš vienos vietos į kitą. Todėl piemenis sunku kontroliuoti. Vystydami infrastruktūrą šiuose rajonuose, kinai tikisi palenkti į savo pusę varginguosius tibetiečius ir taip sumažinti budistų vienuolių ir Dalai Lamos įtaką.

Kita vertus, Pekinas naudoja visame pasaulyje pagarsėjusius okupacinius metodus. Beveik visus komercinius projektus Tibete pavesta įgyvendinti darbininkams ir specialistams iš hanų etninės grupės, kuri sudaro Kinijos gyventojų daugumą. Apgyvendindamas Tibete vis daugiau etninių kinų, Pekinas tikisi asimiliuoti tibetiečius ir taip sujungti Kiniją su Tibetu.

Bet budistų vienuoliai šiems metodams nepasiduoda. Kai Kinija bandė riboti religinių švenčių skaičių, tibetiečiai paprasčiausiai jas švęsdavo namuose ir vienuolynuose, į kuriuos kinų kariškiai kol kas veržtis nedrįsta. Atvykėliams trukdo ir išretintas aukštikalnių oras: dėl deguonies trūkumo jie dažniau serga širdies ir plaučių ligomis.

Aukštas barjeras Kinijai – ir gerai sureguliuota budizmo organizacinė struktūra, kuri savo tvirtumu prilygsta nebent katalikų Bažnyčiai. Aukšti valdžios pareigūnai vengia kėsintis į šventojo Budos karaliją. Todėl neatsitiktinai pasipriešinimas Pekinui rusena tarp religinių sluoksnių.

Visos Kinijos ekonominės priemonės, gausios investicijos ir socialiniai projektai atsimuša į tibetiečių dvasinius reikalavimus – išsaugoti Tibeto kultūrą, kuri yra unikali visame pasaulyje. Laisvės trokštantys tibetiečiai siekia ne tik politinės laisvės nuo didžiosios imperijos, bet šiame globalizacijos amžiuje nori išsaugoti savitą kultūrą, garsią Tibeto mediciną, raštą, architektūrą, tradicijas.

Daugiau komentarų http://www.iskauskas.lt

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Mopsas, 2008 03 15 15:14

Visos imperinės valstybės elgiasi vienodai - okupacija, laisvių apribojimai... Kinija - ne išimtis.

LAISVĘ TIBETUI!

Žygeivis, 2008 03 15 16:53

Kinijos imperija žlugs - bet, deja, dar negreit.

uz laisve, 2008 03 15 18:06

komunizmas yra daug kartu baisesnis reiskinys nei fasizmas, bliaudami-MES UZ TAIKA, jie tyliai nukankina ir sunaikina milijonus

Valdas, 2008 03 15 18:11

Okupacija manau turėtų ir būti vadinama okupacijos vardu. Nesvarbu kad tai nepatinka okupantui.

senas komunistų šūkis, 2008 03 15 20:31[/size][/color]

mes kovojame už taiką, ir vardan tos taikos nepaliksime akmens ant akmens...

R.Tučas, tucas.r@gmail.com, 2008 03 16 14:01

to kiras, kiras.krapaviuckas@gmail.com

Labai Jums ačių už informaciją. Aš būtinai dalyvausiu. Atsivesiu ir vaikus. Žinutes išsiuntinėsiu ir savo pažįstamiems. Nesu tikras, ar jie dalyvaus. Tibeto laisvę palaiko visi. Tačiau rytoj juk darbo diena. Geriausia buvo šią akciją surengti šindien. Na, bus gerai ir rytoj.

Gaila, kad mūsų tarpe nebėra veiklios Tibeto laisvės rėmėjos, gerb. J.Ivanauskaitės.

Ne kartą man teko su Ja dalyvauti panašiose akcijose. Tikrai tokia akcija jau būtų įvykusi. Gal net ir ne viena. Yra LR Seime Tibeto rėmimo grupė, tačiau veikia gana pasyviai.

Manau, kad pats laikas reikalauti mūsų salies sportininkų nedalyvavimo 2008 m. olimpinėse žaidynėse Pekine. Būtų nuostabu, kad ir kitos demokratinės šalys atšauktų dalyvavimą šiose olimpinėse žaidynėse. Kaip alternatyva, galėtų būti surengtos žaidynės kitoje šalyje. Tai būtų geras antausis komunistinei autoritarinei Kinijos "Liaudies Respublikai" (o tiksliau - Komunistinei Imperijai).

R.Tučas

Žygeivis, 2008 03 16 14:35

------------------------------- ----------------------
to Žygeivis, 2008 03 16 12:26
Kinijos Imperija gali žlugti dėl dviejų priežasčių:
1. Taivanio okupacija.
2. Pasaulinės ekonomikos krizė dėl dolerio devalvacijos, kuomet Pietų Kinijoje visos jankių gamyklos ekonomiškai nusprogs, o ir šiaip...
------------------------------- -----------------------

Ne, dėl šių priežasčių Kinijos imperija nežlugs. Nebent dėl Taivanio Kinija pradėtų karą su JAV. Bet tai nerealu.

Reali priežastis, kuri sunaikins Kinijos ekonomiką, o po to kaip pasekmė įvyks ir imperijos suirimas, tai artėjanti milžiniška demografinė krizė.

Ne gyventojų skaičiaus augimo, o gyventojų amžiaus grupių netolygumas - artėja metas, kada dėl dirbtinai stabdyto gimstamumo, Kinijoje pusė žmonių bus senukai, o darbingo jaunimo bus mažiau kaip pusė.

Žinoma, Kinija nėra normali valstybė, ir šią problemą gali pabandyti išspręsti Stalino, Mao Cze Duno, Kim Ir Seno ir Pol Poto metodais.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Kov 2008 18:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - M.Žolytė. Padėtis Tibete – iššūkis pasaulio sąžinei
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=2

Žygeivis, 2008 03 23 17:03

Esminė problema yra ne Tibetas, o visa Kinijos imperija ir jos siekis plėstis, naikinant ir nutautinant visas užgrobtas tautas.

Juk Kinijoje yra engiamos beveik 200 nukariautų tautų.

Deja, mes mūsų žiniasklaidoje skaitome tik apie Tibetą ir šiek tiek apie uigurus (Sinczianą - Rytų Turkestaną).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2008 20:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

A.Spraunius. Olimpinė dvasia, pinigai ir žmogaus teisės

„Žinių radijas“
2008 balandžio mėn. 8 d.

Pamenate 1989-uosius? Siaubą Pekino Tianmenio aikštėje? Pasaulis tada loštelėjo, lyg ir mėgino skelbti sankcijas, bet gana greitai viskas užgeso informacinėje tyloje. Apžvalgininkams beliko spėti, kad komunistinio režimo ant demonstrantų užsiundyti kinų kariškiai užmušė galbūt net 3 tūkst. žmonių.

Net ir dabar „Google“ paieškos sistemoje surinkę nuorodą „Tianmenio aikštė“, gausite vos keletą pozicijų (daugiausia – turistinės informacijos) ir beveik nė žodžio apie tuos tragiškus įvykius. Pasak Kolumbijos teisės mokyklos profesoriaus ir knygos „Kas valdo internetą?” autoriaus Timo Wu, Kinijoje yra maždaug 30 tūkst. interneto policininkų.

Šiandien padėtis lyg ir kita. Po neramumų minint Tibeto okupacijos 49-tąsias metines Kinijos valdžia pažadėjo mokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms ir net leidosi į neakivaizdinę diskusiją (tiesa, labiau primenančią barnį) su Dalai Lama ir jo atstovais. Kalbėdamas Amerikos kongrese Vašingtone, Dalai Lamos pasiuntinys Lodi Gyari ragino Kiniją atšaukti olimpinės ugnies estafetę per Tibetą, mat po to, kas vyko kovą, nešti deglą per Himalajų regioną būtų provokacija ir įžeidimas. Olimpiados organizatoriai šį reikalavimą atmetė.

„Amnesty International“ organizacija žmogaus teisių padėtį Kinijoje pavadino gėdinga ir pareikalavo nepriklausomo saugumo pajėgų veiksmų Tibete tyrimo. Kinijos užsienio reikalų ministerija atsakydama pareiškė, kad žmogaus teisių gynėjai kuria išankstinę neigiamą nuomonę apie Kiniją. Bet balandį prieš teismą stos daugiau kaip tūkstantis asmenų, kurie buvo areštuoti arba pasidavė patys. Gali būti, kad skubindamas teismo procesus Pekinas nori kuo greičiau užbaigti Tibeto temą.

Žodžiu, nors įprasti propagandiniai atributai (propagandos kampanija, užsienio žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų puolimas ir t. t.) naudojami, judėjimas vis dėlto vyksta dviem kryptimis, kas prieš porą dešimtmečių atrodė beveik neįmanoma. Tarkime, Dalai Lama ne sykį kartojo, kad norėtų atviro dialogo su Kinijos valdžia, ir ši žinia buvo gana plačiai skelbiama. Be to, Vakaruose jau prasidėjo Pekinui veikiausiai nemaloni diskusija, kaip elgtis su Kinija.

Bet esama pozicijos, kur viskas kebliau ar net labai keblu. Žiniasklaidoje ne kartą skelbta, kad Pekino olimpiadai rengti mestos milžiniškos lėšos, nemažai jų mainais už galimybę reklamuotis žaidynėse skyrė privatūs rėmėjai, tarp kurių – nemažai pasaulyje garsių kompanijų. Taigi dėl žodžių tvarkos frazėje „Olimpinė dvasia, pinigai ir žmogaus teisės“ kiekvienam veikiausiai lemta apsispręsti asmeniškai, remiantis savo prioritetais.

Pirmoji pusė – straipsnis „Nepaisant Tibeto problemų, olimpiadai skirta 120 milijonų dolerių“ iš „Der Tagesspiegel“

„Nepaisydamos kruvinų neramumų Tibete, užsienio kompanijos iki šiol laikėsi savo sprendimo remti žaidynes. Vis dėlto didėja spaudimas koncernams, kurie, ekspertų vertinimu, jau sumokėjo 120 mln. dolerių už galimybę reklamuotis Pekino olimpiadoje. Žmogaus teisių organizacija „Tarptautinis susivienijimas Tibetui remti“ kreipėsi į koncerną „Volkswagen“, ragindama neskirti savo automobilių olimpinės ugnies estafetės palydai, juo labiau kad pagal Pekino planą ji eis ir per Tibetą. Laiške koncerno vadovui Martinui Winterkornui teigiama, kad spalvingi „Volkswagen“ automobiliai gatvėse, kur neseniai vyko kruvina drama, vokiečių visuomenei – neįmanomas vaizdas. „Volkswagen“ atstovo spaudai teigimu, įvykiai Tibete kelia nerimą, vis dėlto sprendimo paieška yra politikų reikalas, o Vokietijos koncernas linkęs laikytis savo olimpinių įsipareigojimų, nes olimpinės žaidynės skirtos tautų tarpusavio supratimui skatinti.

Kiti didieji rėmėjai reaguoja panašiai. Pasak nuolatinės olimpiadų rėmėjos kompanijos „Adidas“ atstovų, padėtis Tibete kelia nerimą, tačiau olimpinės žaidynės – pirmiausia yra sporto šventė. „Mcdonald‘s“ teigia, kad politinius klausimus geriausiai išspręs vyriausybės ir tokios organizacijos kaip Jungtinės Tautos. „General Electric“ spaudos atstovo teigimu, ši Amerikos kompanija olimpiadą suvokia kaip „gėrio šventę“.

Koncernai jaučia ne tik pasaulio bendruomenės, bet ir Kinijos spaudimą. Ši šalis daugeliui kompanijų yra pagrindinė rinka, Pekino veikėjai yra įpratę skaityti tarp eilučių, todėl bet kokia Kinijos kritika veikiausiai lemtų rimtus finansinius praradimus. Pasak Pekino olimpiados organizacinio komiteto, iki šiol nė vienas iš 63 rėmėjų neapribojo savo bendradarbiavimo. Komiteto rinkodaros direktoriaus Yaunio Bino teigimu, sieti olimpiadą ir politines temas nekorektiška.

Su olimpiadomis susiję protestai nėra kažkas nauja. 1996 m. prieš žaidynes Atlantoje kritikos objektu buvo tapusi homofobija, o po 4 m. olimpiadą rengęs Sidnėjus buvo kritikuojamas dėl Australijos elgesio su tikraisiais šio žemyno gyventojais. Vis dėlto Pekino olimpiada gali sulaukti nepalyginamai daugiau protestų. Pasak vieno Europos diplomato, tai bus labiausiai politizuotos žaidynės nuo Šaltojo karo pabaigos.

Taigi savo vidiniuose susirinkimuose kompanijos rėmėjos jau rengia prieš krizę nukreiptų veiksmų planus. Jei protestai Tibete tęsis, jos gali nutraukti savo reklamos kampanijas olimpiadoje ir apsiriboti vien Kinija. Vis dėlto atvirą atsisakymą remti Pekino olimpiadą ekspertai mano esant beveik neįmanomą dėl nenoro laužyti sutartinius įsipareigojimus“.

Antroji pusė – straipsnis „Olimpiados rėmėjai atsidūrė tarp dviejų ugnių“ iš „The Wall Street Journal“

„Dėl neramumų Tibete investicijos gali neatsipirkti, bet kompanijos bijo supykdyti Kinijos vyriausybę. „Coca Cola“, „Mcdonald‘s“, Volkswagen“ ir kitos bendrovės sumokėjo milžiniškas sumas, kad taptų 2008 m. olimpiados rėmėjomis. Pekino olimpiada joms yra unikali galimybė pasireikšti greitai augančioje Kinijos rinkoje ir užmegzti labai svarbius ryšius su asmenimis, kurie priima svarbiausius sprendimus šioje šalyje. Vis dėlto didėja nerimas, jog augantys protestai dėl Tibeto statuso ir faktas, kad Kinija remia genocidą prieš Darfūro gyventojus vykdančią Sudano vyriausybę, gali pakenkti komerciniam žaidynių rezultatui.

Kai kurių vadybininkų ir konsultantų teigimu, nepaisant oficialių pareiškimų, kad olimpiada pirmiausia yra sporto šventė, kuluaruose svarstoma, ką daryti. Pasak informuotų šaltinių, kai kurių Amerikos kompanijų olimpiados rėmėjų pagrindiniai vadybininkai buvo sutarę dėl susitikimo kovo pabaigoje Niujorke. Tai reakcija į prieš Pekino olimpiadą nukreiptą visuomenės kampaniją. Aktorės Mios Farrow vadovaujama prieš Sudano vyriausybę protestuojanti visuomeninė organizacija neseniai pasiekė garsią reklaminę pergalę, įkalbėjusi režisierių Steveną Spielbergą atsisakyti olimpiados patarėjo meno klausimais pareigų.

Skirtingai nuo Darfūro, Tibetas daug akivaizdžiau siejamas su Kinija, todėl tikėtina, kad jos reakcija į priekaištus dėl įvykių Lasoje būtų labai audringa. Pasak kai kurių ekspertų, dalis kompanijų gali pareikšti su Tibetu neturinčios nieko bendra, kita vertus, jos taip pat suinteresuotos, kad Pekino olimpiadai nebūtų priekaištaujama, mat tokiu atveju jos pačios atsidurtų tarp dviejų ugnių.

Rinkodaros agentūros „IMG Worldwide“ direktoriaus Kinijos klausimais Marco Johno teigimu, ginčai dėl Darfūro ir Tibeto privers savo reklamos kampanijas planuojančius olimpiados rėmėjus susidurti su sudėtingais ir jautriais klausimais. Tarkime, olimpinės ugnies nešimo estafetės rėmimas atskirtas nuo olimpiados rėmimo ir paprastai kainuoja 15–20 mln. dolerių. Estafetės rėmėjos gali panaudoti šią sumą savo reklamai. Šeštą kartą estafetę remianti „Coca Cola“ šįkart sumanė kampaniją, skelbiančią apie daugelio estafetės dalyvių indėlį į aplinkosaugą. Beveik visos kompanijos olimpiados rėmėjos pareiškė, kad dalyti Kinijai patarimus politiniais klausimais yra ne jų reikalas, taip pat pabrėžė svarbų žaidynių vaidmenį, propaguojant taikų bendrabūvį. Kompanija „Adidas“ pranešė esanti sunerimusi dėl prievartos Tibete ir atidžiai sekanti įvykius Darfūre bei Tibete, bet pabrėžė, kad nereikia išleisti iš akių fakto, kad olimpiada rengiama sporto vardan. Pasak „General Electric“ atstovų, visus su olimpiada susijusius klausimus turi spręsti vyriausybė, o olimpinis judėjimas – „tai jėga, esanti gėrio pusėje“.

Beveik nesitikima, kad ilgą laiką Kinijoje verslą plėtojantys olimpiados rėmėjai šiame etape nutrauktų su ja ryšius. Kita vertus, kai kurie šaltiniai informuoja, kad dalis kompanijų gali sumažinti savo reklamos kiekį ir taip atsiriboti nuo Kinijos. Kai kurių kompanijų rėmėjų vadovybė įtikinėja Kinijos valdžią gerinti padėtį žmogaus teisių srityje. Tuo metu visuomeninės organizacijos vis aktyviau pabrėžia ryšį tarp olimpiados ir jos rėmėjų. Pasak Niujorko organizacijos „Studentai už Tibeto laisvę“ prezidentės Lhadon Tehong, nors ir nepuoselėdamos ypatingų vilčių, žmogaus teisių gynimo organizacijos neleis Kinijos valdžiai likti nenubaustai. Jos naudojasi šiuo tiesos momentu, kad atkreiptų dėmesį į gėdingą Tibeto okupaciją“.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Sau 2011 19:25

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Tiesiog net nežinau kur dėt geriausia. Jei ką, Žygeivis perkels. Kelios įdomios Dalai Lamos citatos:

Cituoti:

As for the failure of the Marxist regimes, first of all I do not consider the former USSR, or China, or even Vietnam, to have been true Marxist regimes

Cituoti:

I am humanitarian Marxist, I am Buddhist Marxist, I am not nationalistic Marxist, I am also a socialist. Marxist economic theory is for all,' the Dalai Lama said. 'It propagates for equal distribution and Marxism and Buddhism are working in a similar line. I am totally against totalitarian system and using force

http://hhdl.dharmakara.net/hhdlquotes1.html

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Kitų pasaulio genčių, tautų bei kalbų istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: