Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Kitų pasaulio genčių, tautų bei kalbų istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Grenlandija ir eskimai (inuitai)

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Grenlandija ir eskimai (inuitai)

Parašytas: 06 Bal 2008 18:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Nuomonė. Grenlandija skuba į nepriklausomybę

Česlovas Iškauskas, „Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“
2008 balandžio mėn. 4 d.

Ką mes žinome apie Grenlandiją? Iš tiesų mūsų žinios apsiriboja keletu faktų. Tai didžiausia sala Žemėje, užimanti daugiau kaip 2 mln. kv. km plotą. Daugiau kaip 80 proc. šios žemės dengia ledynai, bet jie pastaraisiais metais irgi tirpsta. Čia gyvena tik apie 60 tūkst. gyventojų, kurie daugiausia verčiasi žvejyba, medžiokle, kailių ir odų išdirbimu.

Kad paaiškėtų, kur suku, pridursiu keletą istorijos faktų. Nuo 1721 m. Grenlandija buvo Danijos kolonija. Tik po pustrečio šimto metų, 1979-aisiais, po referendumo Danijos Karalystė pripažino jos dalinę autonomiją. Danija kontroliuoja šios autonomijos gynybą, užsienio politiką, policiją, teismus ir konstitucinius klausimus. Čia veikia keletas NATO karinių bazių. Tačiau paskelbus autonomiją, Grenlandijoje sustiprėjo euroskeptiškos nuotaikos. Kaip lygiateisė Danijos dalis ES nare ji tapo 1973 m., nors net 70 proc. referendume balsavusių grenlandiečių pasisakė prieš narystę. Dar po 12 m. Grenlandija paliko Bendriją ir tapo pirmąja tai padariusia teritorija. Priežastis – nepriimtina žvejybos politika.

Tai štai ši nepaklusni Europos pakraščio autonomija vėl priminė apie save. Grenlandija šių metų pabaigoje ketina surengti referendumą dėl platesnės salos autonomijos. Vietinės vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas žurnalistams Kopenhagoje pareiškė, kad tai bus pirmas žingsnis į tikrąją nepriklausomybę. Referendumas įvyks lapkričio 25 d. O kol kas Grenlandijos valdžia Danijos vadovams ir karalienei nusiuntė dokumentą, reikalaujantį perduoti grenlandiečiams visus salos gamtos išteklius ir jų gavybą. Speciali savivaldos komisija pareiškė, kad salos gyventojai turi teisę patys tvarkyti savo gamtos išteklius, tarp jų – ir naftą.

Kopenhagoje sukluso: prieš keletą metų Grenlandijos šiaurės rytuose rasti gausūs šios žaliavos ištekliai, vertinami net 31 mlrd. barelių. Tai 80 kartų daugiau negu išgaunama visoje Karalystėje Šiaurės jūroje. Minėta prieš 4 m. sudaryta komisija reikalauja, kad salos gyventojai patys valdytų visus išteklius, taip pat juos pardavę tvarkytų gautas pajamas. Kol Nuukas (tai Grenlandijos sostinės pavadinimas) gaus pirmąjį pelną, Kopenhaga turi kasmet mokėti 400 mln. eurų dotacijas. Kai pajamos iš iškasenų eksploatacijos pasieks 800 mln. eurų per metus, dotacijos bus pamažu grąžinamos į Danijos Karalystės iždą.

Danijos liaudies partijos atstovas Sorenas Espersenas neslepia, kad šis planas – tai „švelnaus Grenlandijos perėjimo į nepriklausomybę“ variantas. Metropolijoje atsiskyrimui lyg ir neprieštaravo, kol pagrindiniu jo motyvu nebuvo tapusi nafta, dėl kurios pešasi ir kyla konfliktų visame pasaulyje. Nuuke teigiama, kad atėjo labai palankus metas didinti juodojo aukso gavybą. Artėja visuotinis atšilimas, ir jo ženklus grenlandiečiai pastebi patys pirmieji. Anksčiau visos naftos gausios teritorijos buvo padengtos ledu beveik ištisus metus, o dabar – tik tris ar keturis mėnesius. Pietvakarinė salos dalis savo žaluma traukia turistus iš viso pasaulio. Vos keli kilometrai gilyn – ir ten prasideda ledynmečio epocha, viliojanti tyrinėtojus. Naftos kortą Nuukas išnaudoja jau seniai. Jau išduotos dešimtys naftos gavybos Grenlandijos šelfe licencijų Kanados ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoms. Žvalgyti ir išgauti šiuos išteklius jos galės 10 m. Dabar tetrūksta oficialaus Danijos Karalystės pritarimo šiems savivaldos planams.

Kopenhagoje valdininkai laužo galvas, kaip čia pasielgti. Danija tebesikremta, 1992 m. sudariusi panašų susitarimą su Farerų salomis, kurios irgi yra autonominė Karalystės sritis. Tuo metu autonomijoje buvo gili ekonominė krizė, bet kai Farerai gavo platų savarankiškumą ir kai salose buvo rasta didelių naftos išteklių, Kopenhagoje kilo skandalas. Tai buvo gera pamoka Danijai neskubėti teikti privilegijų autonomijoms.

Skeptikai tvirtina, kad problemos neišspręs ir artėjantis referendumas dėl visiško atsiskyrimo. Grenlandija Danijos parlamente turi tik du deputatus, todėl apginti grenlandiečių valią po pusmečio bus be galo sunku. Tuo labiau, kad politiniams sprendimams lemiamą įtaką gali daryti juodasis auksas – visų nesutarimų šaltinis šiuolaikiniame pasaulyje.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Lap 2008 19:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Grenlandijos gyventojai balsuoja referendume dėl didesnės autonomijos

BNS
2008 lapkričio mėn. 25 d.

Apie 39 000 Grenlandijos gyventojų antradienį balsuoja referendume dėl didesnės autonomijos, kuris gali atverti kelią į šios Danijos užjūrio teritorijos visišką nepriklausomybę.

Prieš referendumą surengtos gyventojų apklausos rodė, jog dauguma jų ketina balsuoti už didesnę Grenlandijos autonomiją. 1979 metais Danija sala suteikė dalinę autonomiją.

Balsavimo apylinkės atsidarė 9 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 20 val. (trečiadienį 1 val. Lietuvos laiku). Tikimasi, kad referendumo rezultatai paaiškės apie vidurnaktį (trečiadienį 5 val. Lietuvos laiku).

Referendumo išvakarėse surengtos apklausos rezultatai rodo, kad 61 proc. gyventojų ketina pritarti didesnei autonomijai, o 15 proc. žada balsuoti prieš.

19 proc. pareiškė dar neapsisprendę, o 5 proc. visai neketina balsuoti. Šios apklausos rezultatai buvo didžiausio salos dienraščio "Sermitsiaq" tinklalapyje.

Jeigu nugalėtų didesnės autonomijos šalininkai, Grenlandijos vyriausybė galėtų perimti į savo rankas daugiau salos gyvenimo sričių - pavyzdžiui, gamtinių išteklių naudojimą, teisėtvarką ir policijos darbą ir tam tikrus užsienio politikos klausimus.

Grenlandija tikisi gauti daug pajamų iš gamtinių išteklių. Pasak tarptautinių ekspertų, netoli salos krantų slypi dideli naftos telkiniai.

Taip pat ketinama oficialia salos kalba pripažinti grenlandų kalbą.

Šis referendumas formaliai yra patariamojo pobūdžio, tačiau vietos vyriausybė pažadėjo atsižvelgti į jo rezultatus, net jeigu didesnei Grenlandijos autonomijai nebūtų pritarta.

Jeigu laimėtų autonomijos šalininkai, naujasis salos statusas įsigaliotų 2009 metų birželio 21 dieną.

Vietos vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas paskutinėmis dienomis prieš balsavimą duodamas interviu radijui pabrėžė, kad referendumas rengiamas "ne dėl nepriklausomybės".

"Susitarimas dėl savivaldos - vienintelis kelias į priekį", - sakė jis, tačiau taip pat išreiškė viltį, jog Grenlandijos nepriklausomybė nėra pernelyg tolima ateitis.

Dauguma vietinio parlamento partijų, Grenlandijos žiniasklaida ir socialdemokratas premjeras ragino balsuotojus "pasinaudoti šia galimybe".

Vienas iš dviejų Grenlandijos atstovų Danijos parlamente Larsas-Emilis Johansenas pareiškė svajojantis, kad sala visišką nepriklausomybę įgytų 2021 metais, kai sukaks 300 metų nuo Danijos kolonizacijos pradžios.

"Be abejo, galime būti savo likimo kalviai ir skraidyti savais sparnais", - L.-E.Johansenas sakė naujienų agentūrai AFP.

Tačiau ne visi Grenlandijos gyventojai svajoja apie atsiskyrimą nuo Danijos. Tokį pasiūlymą kritikuoja negausus judėjimas, kurį remia Demokratų partija.

"Grenlandija niekada nebus nepriklausoma šalis", - neseniai sakė Finnas Lynge (Finas Liungė). Šis pareiškimas suglumino jo vadovaujamą partiją "Siumut", kuri yra pagrindinė valdančiosios koalicijos narė ir aktyviai ragino gyventojus referendume pritarti autonomijai.

"Mūsų yra tik 50-60 tūkstančių. Gyvename geografijos ir klimato atžvilgiu labai nepalankiomis sąlygomis. Tokia mažytė bendruomenė negali sukurti žmogiškųjų išteklių, kurie reikalingi, kad Grenlandija taptų moderni nepriklausoma valstybė", - aiškino F.Lynge.

Grenlandija, kurios plotas - 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, yra didžiausia sala pasaulyje, tačiau 80 proc. jos paviršiaus dengia ledynai. Saloje gyvena 57 000 žmonių, iš jų apie 50 000 čiabuvių inuitų.

2007 metais Grenlandija iš Danijos gavo 3,2 mlrd. kronų (apie 1,5 mlrd. litų) subsidijų, kurios sudaro apie 30 proc. salos bendrojo vidaus produkto.

1982 metais Grenlandija referendume balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, tačiau Danija yra Bendrijos narė.

BNS

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

Grenlandijos eskimai taip pat trokšta atsiskirti

Česlovas Iškauskas, „Užsienio įvykių komentaras“, „Žinių radijas“
2008 lapkričio mėn. 27 d.

Daugiau kaip 75 proc. Grenlandijos gyventojų antradienį vykusiame referendume pasisakė už platesnę savivaldą, ir jau kitais metais ši Danijos Karalystės teritorija galės savarankiškai tvarkyti savo gamtos išteklius. Speciali 2004 m. sukurta Danijos ir Grenlandijos komisija nusprendė, kad pagal referendumo rezultatus nuo kitų metų birželio 21 d. – nacionalinės didžiausios pasaulyje „žaliosios žemės“ šventės – iš pradžių visos pajamos už gamtos išteklius, o vėliau pusė jų pateks į autonomijos iždą.

Tiesą sakant, šios didžiulės salos, į kurią tilptų šešios Vokietijos, gelmių turtai tik numanomi ir pramoniniu būdu neeksploatuojami. Autonomija beveik pusę pajamų gauna iš žvejybos, kitą dalį – iš turizmo. Atvykusiems romantikos mėgėjams labai jau norisi praleisti laiką karštų geizerių ir amžinų ledynų apsuptyje.

Nepriklausomybės idėja vėl suvešėjo, kai prieš keletą metų Grenlandijos šiaurės rytuose buvo rasti gausūs naftos ištekliai, vertinami net 31 mlrd. barelių. Tai 80 kartų daugiau negu išgaunama visoje Danijos Karalystėje Šiaurės jūroje. Vis dėlto didžiausi salos turtai esą slypi vakarinės salos dalies vandenyno dugne 1000 m gylyje. Jau ir seismologai patvirtino, kad ten esama didžiulių naftos atsargų. ES ekspertų teigimu, ten gali būti apie 110 mlrd. tonų naftos. Vien dviejuose didžiuliuose telkiniuose į vakarus nuo Grenlandijos sostinės Nuuko yra apie 2 mlrd. tonų naftos, arba tiek, kiek per 40 m. buvo išgauta iš Šiaurės jūros.

Minėta prieš 4 m. sudaryta komisija reikalavo, kad salos gyventojai patys nuspręstų, ar valdyti visus išteklius, o juos pardavus tvarkyti gautas pajamas. Bet, kaip sakoma, kol tas briedis dar girioje, o rankoje – tik mažas paukščiukas, Grenlandijos žmonės turi pasvarstyti, kas geriau: ar Kopenhagos kasmet mokamos 400 mln. eurų dotacijos, ar numatomas pelnas iš dujų, naftos ir aukso. Vien per šiuos metus atidarytos 6 naujos kasyklos, iš kurių kasamas auksas, deimantai, anglis ir cinkas.

Jau susitarta, kad, kai pajamos iš iškasenų eksploatacijos pasieks 800 mln. eurų per metus, dotacijos bus pamažu grąžinamos į Danijos Karalystės iždą. Toks apsisprendimas Nuukui ypač sunkus pasaulinės krizės sąlygomis.

Tačiau traukinys pajudėjo. Danijos liaudies partijos atstovas Sorenas Esperssenas neslepia, kad įvykęs referendumas – tai „švelnaus Grenlandijos perėjimo į nepriklausomybę“ pradžia. Metropolijoje atsiskyrimui lyg ir neprieštaravo, kol pagrindiniu jo motyvu nebuvo tapusi nafta, dėl kurios pešasi ir kyla konfliktų visame pasaulyje. Nuuke teigiama, kad atėjo labai palankus metas didinti juodojo aukso gavybą. Naftos kortą Nuukas išnaudoja jau seniai. Jau išduotos dešimtys naftos gavybos Grenlandijos šelfe licencijų Kanados ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoms. Žvalgyti ir išgauti šiuos išteklius jos galės 10 m. Dabar tetrūksta oficialaus Danijos Karalystės pritarimo šiems savivaldos planams. Po referendumo jo ilgai laukti nereikės.

Juo labiau kad artėja visuotinis atšilimas, ir jo ženklus grenlandiečiai pastebi patys pirmieji. Anksčiau visos naftos gausios teritorijos buvo padengtos ledu beveik ištisus metus, o dabar – tik tris ar keturis mėnesius.

Taigi Grenlandijos eskimai pabandė atkreipti pasaulio dėmesį ne tik įsijungę į siekiančių gauti nepriklausomybę kraštų paradą. „Žalioji sala“ jau yra nustebinusi. Pavyzdžiui, kai Briuselio biurokratai pamėgino nustatyti Grenlandijai žvejybos kvotas, ši išstojo iš ES, į kurią buvo įstojusi kaip Danijos teritorija. Taigi Grenlandija – vienintelė teritorija, išstojusi iš ES.

Kaip taikliai pastebėjo Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“, pasaulis atkreipia dėmesį į šį regioną tik tuomet, kai valstybių vadovai, tokie kaip Angela Merkel, nusifotografuoja ledynų fone, norėdami prastumti savo kovos su klimato kaita programą, arba kai prasideda didysis žūklės sezonas. Dabar šis ledo sukaustytas geizerių kraštas išspjovė karštą politinės nepriklausomybės fontaną.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Kitų pasaulio genčių, tautų bei kalbų istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: