Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Zigmo Zinkevičiaus studija „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos žemė, sritis, vardo kilmė

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Zigmo Zinkevičiaus studija „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Zigmo Zinkevičiaus studija „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“

Parašytas: 19 Lap 2020 21:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Lietuvos vardas

https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-vardas/

Autorius Zigmas Zinkevičius

Lietuvõs vardas (Lituae, vardininkas Litua) pirmą kartą neabejotinai paminėtas 11 a. lotynų kalba parašytuose Kvedlinburgo analuose
https://www.vle.lt/Straipsnis/Kvedlinburgo-analai-24602

Rusios metraščiuose užfiksuoti ankstyviausi pavadinimai Литъва, Литва veikiausiai rytų slavų gauti iš lietuvių, K. Būgos nuomone, dar tada, kai rytų baltai vietoj vėlesnio ie tebeturėjo , nes tik iš *Ltuv galėjo rastis slavų Литъва (plg. giminiškų žodžių atitikmenis žiema – zima).

Nuo 12 a. pabaigos vokiečių dokumentuose randama forma Lettowen (raide e žymimas lietuviškas dvibalsis ie, priesaga -owen- žymima -uva arba -ava), lotynų kalba rašytuose šaltiniuose – Lethovia. Lietuvos vardu tada galbūt buvo vadinama ne visa etninė Lietuva, o tik jos dalis, greičiausiai tarp Neries, Nemuno ir Merkio upių; čia buvo ankstyvojo laikotarpio Lietuvos valstybės feodaliniai ir administraciniai centrai – Kernavė, Trakai, Vilnius. Jungiant žemes ilgainiui Lietuvos vardu buvo vadinamas vis didesnis plotas.

Istoriniuose šaltiniuose ir kitose kalbose yra Lietuvos vardo 3 atmainos: su šaknimis liet- (lietuvių), lit- (slavų) ir leit- (latvių tradicija).

Lietuvių šaknį liet- rodo vokiečių (Lettowen) ir lotynų (Lethovia, variantai Lettovia, Lettavia ir kiti) kalbomis rašytų šaltinių formos. Greičiausiai šiai tradicijai priklauso ir estų vartojamas Lietuvos pavadinimas Leedu arba Leedumaa (maa ‘kraštas, šalis’); estai, kaip ir vokiečiai, Lietuvos vardą turėjo išgirsti iš lietuvių.

Lietuviškosios tradicijos formoms pradžią davė senesnė lietuviška forma *Lietuv < *Ltuv, jos slaviškas atliepinys su i vietoj ie <  (iš baltų ei) rodo labai seną etnonimo kilmę. Slavų tradicijos formos vėliau įsigalėjo vokiškuose (Litauen) ir lotyniškuose (Lituania) šaltiniuose.

Latvių forma su dvibalsiu ei (leitis ‘lietuvis’, bet Lietava), J. Endzelīno nuomone, gauta iš kuršių.

Visų 3 atmainų (su ie, i, ei) pirminis šaltinis – lietuvių forma *Lietuv < *Ltuv.

Dėl jos etimologijos mokslininkai seniai ginčijasi.

15–16 a. lietuvių kilmės iš romėnų teorijos šalininkai (J. Długoszas, M. Strijkovskis ir kt.) žodį Lietuva kildino iš žodžio L’Italia. Vėliau Lietuvos vardą imta sieti su lotynų kalbos žodžiu lītus ‘jūros krantas’. Tokiai etimologijai buvo linkę pritarti kalbininkai E. Fraenkelis, M. Vasmeris ir kiti.

Vardas Lietuva sietas su keltų (airių) Letha (vakarinis buvusios Galijos pakraštys prie Atlanto, dabartinė Bretanė; kalbininkai keltų vardą kildina iš kitos šaknies *pta-), A. Šachmatovas (ir jo sekėjai) kildino iš rekonstruoto keltų vardo *Litavia ‘pakrančių šalis’.

Nusivylus šiomis etimologijomis Lietuvos vardą imta sieti su lietuvių kalbos žodžiais. Bandyta kildinti iš žodžio lietus – esą Lietuva yra lietingas kraštas.

S. Karaliūno teigimu, žodžiui Lietuva pradžią davė šaknies liet- bendrinis žodis, reiškęs ‘kariauną’.

Žodis Lietuva turi priesagą -uva, todėl turėjo būti išvestas iš nepriesaginės formos, greičiausiai iš *Lietā (šios formos buvimą rodo ir latvių leitis ‘lietuvis’, vestinas iš *Leitā, plg. lietuviškai latvis < *Latvā).

Nepriesaginėms formoms *Lietā < *Leitā artimi upėvardžiai Leità (Graumenos intakas, Švėkšna), Letė (Rusnės intakas), Leitãlė (Leitės intakas; visi upėvardžiai gali turėti kuršių ei), t. p. plg. Léic-iškių (= Leit-iškiai) ežero (Marijampolės savivaldybė) vardą (gali būti jotvingių kalbos palikimas).

Lietuvos vardas anksti (daugiausia nuo 20 a. 7 dešimtmečio) imtas sieti ir su vandenvardžiais.

Pradžią jam galėjo duoti liet- šaknies vandenvardis, buvęs tame krašte, kur pradėjo kurtis Lietuvos valstybė.

K. Kuzavinio nuomone, tokia upelė galėjo būti Neries dešinysis intakas Lietauka (~30 km nuo Kernavės), ištekantis iš Lietaukos raisto. Upėvardis Lietáuka (Lietãvka, Letáuka, Letãvka, Litavka) yra su slavų priesaga -ka suslavinta lietuviško vandenvardžio forma Lietava (ši forma girdėta iš senų žmonių, fiksuota ir raštuose).

Lietavà ir Lietuvà yra dvi gretiminės to paties vardo formos.

Lietuvos vardo senesnę atmainą Lietava su priesaga -ava išlaikė latviai, Zietelos (Baltarusija) lietuviai, ji aptinkama senuosiuose tekstuose lotynų ir slavų kalbomis.

Formos Lietava / Lietuva galėjo būti išvestos iš *Lietā (gal būta ir bendrinio žodžio *lietā). Pamatinis žodis laikytinas priesagos -t- vediniu, kurio ta pati šaknis kaip ir veiksmažodžio lie-ti ‘pilti’ (plg. latvių liet ‘pilti’, prūsų pralieiton ‘pralieta’, senovės slavų li-jati ‘pilti’, lotynų lītus ‘jūros krantas’, tocharų A lyäm ‘ežeras’).

Lietavos / Lietaukos pirminę reikšmę galėtų rodyti ir kraštovaizdžio ypatumai: Liet- (Leit-) šaknies vardus turinčios upės teka dažniausia žemose vietose, turi neaukštus krantus ir plačius klonius, todėl lengvai išsilieja iš krantų.

Zigmas Zinkevičius

Ir čia analogiškas Z. Zinkevičiaus straipsnis yra:

http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesa ... t_id=16503

http://lituanistusamburis.lt/zigmas-zin ... tantmetis/

Zigmas Zinkevičius. Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. – 54 p.

Zigmo Zinkevičiaus studija „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ryba/45694

2010-06-01

Zigmas Zinkevičius. Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. – 54 p.

Lietuvos vardo kilme domimasi seniai. XV–XVII a. paplitus romantiškajai lietuvių kilmės iš romėnų teorijai, buvo manoma, kad žodis Lietuva yra iškraipyta L‛Italia, nes tikėta, kad lietuviai, kaip ir romėnų palikuonys, yra atsikėlę iš Italijos.

Vėliau buvo prisigalvota visokių fantastiškų Lietuvos vardo kilmės aiškinimų: esą jis kilęs iš legendinio Vaidevučio sūnaus vardo Litalanus.

Lietuvos vardą imta sieti ir su lotynų kalbos žodžiu lītus ‛jūros pakraštys‛.

Nusivylus ieškojimu svetimose kalbose imta žodį Lietuva kildinti iš lietuvių kalbos žodžio lietus.

Tai vis liaudiški Lietuvos vardo kilmės aiškinimai.

Akademikas Zigmas Zinkevičius knygelėje apibendrina ir mokslines Lietuvos vardo kilmės teorijas, svarsto jų pagrįstumą, kelia savas: Vedinys „Lietuva“ atsirado greičiausiai Rytų baltų epochoje. Kokia buvo pirmykštė priesagos -uva reikšmė irgi neaišku. Galbūt artima -ava reikšmei, rodančiai „ko nors sankaupą“ – palyginkime broliava – „brolija“. Pradžioje Lietuva buvo tik sritinis, vienos lietuvių gyvenamos „žemės“ pavadinimas. Jungiantis lietuvių gentims į vieną valstybę jis vis plito. Pagaliau tapo didelės įvairiatautės valstybės pavadinimu.

Bernardinai.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Zigmo Zinkevičiaus studija „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“

Parašytas: 31 Sau 2024 22:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Lietuvos vardas

https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-vardas/

Lietuvõs vardas (Lituae, vardininkas Litua) pirmą kartą neabejotinai paminėtas 1009 lotynų kalba parašytuose Kvedlinburgo analuose.

Istoriniuose šaltiniuose ir kitose kalbose yra Lietuvos vardo 3 atmainos: su šaknimis liet- (lietuvių), lit- (slavų) ir leit- (latvių tradicija).

Lietuvių šaknį liet- rodo vokiečių (Lettowen) ir lotynų (Lethovia, variantai Lettovia, Lettavia ir kiti) kalbomis rašytų šaltinių formos.

Greičiausiai šiai tradicijai priklauso ir estų vartojamas Lietuvos pavadinimas Leedu arba Leedumaa (maa ‘kraštas, šalis’); estai, kaip ir vokiečiai, Lietuvos vardą turėjo išgirsti iš lietuvių.

Alvydas Butkus:

"Jei lietuviai būtų tik nuo XI a., Lietuvos vardas, Kvedlinburgo analuose gautas per slavus, būtų parašytas "Letuae", t.y. kai slavai bendrą dvibalsį "ei" (per siaurąjį "ė") jau būtų seniai pakeitę į "i" (žiema - zima, eiti - idti, veidas - vid).

XI a. sužinoję "Lietuvos" vardą, slavai jį ir tartų "Letuva" arba "Letva", nes "ei>ė>i" virtimo dėsnis būtų seniai pasibaigęs, tad naujai gautų žodžių "ie" jau nebūtų keičiamas slaviškuoju "i".

"Litua / Litva" rodo, kad Lietuvos ir lietuvių vardas slavams buvo žinomas gerokai iki XI a., t.y. kai žodžius "žiema, eiti, lieti" baltai ir slavai dar tarė vienodai.

Nes baltų "ei/ie" atliepia slavų "i", kuris yra kilęs iš senovinio "ei" per tarpinį "ė".

Tokie yra bendri baltų ir slavų žodžiai eiti / iet - idti, veidas - vid, dievas - divo, lieti - litj ir t.t.

Tad ir žodį "Litva" slavai turėjo iš mūsų gauti dar tada, kai su baltais bendruose žodžiuose tebetarė tarpinį "ė" - Lėtuva, o tai galėjo būti 5-6 a.

Vėliau šį skolinį kartu su savais žodžiais pavertė į Lit(u)va.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos žemė, sritis, vardo kilmė

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: