Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Semitų-chamitų (žydų, arabų, koptų, berberų, etiopų ir kitų) genčių, tautų ir jų kalbų istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Mokykimės iš žydų...

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Mokykimės iš žydų...

Parašytas: 06 Geg 2011 21:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Daug kartų sakiau ir dar kartą pakartosiu - mes, lietuviai, turime mokytis iš žydų, kaip reikia tvarkytis savoje Valstybėje ir kelti savo Tautą:

(šaltinis - Arūno Visocko straipsnis: Ką lietuviams patartų Izraelio analitikai viewtopic.php?t=6442 ir Slaptai.lt).

„Padėkite vienas kitam kuo galite, net ir tuo atveju, jeigu vienas kito nekenčiate.

Mūsų jėga – vienybėje. Tai sėkmės garantas.

Vienybė – pagrindinis mūsų tikslas, o kartu ir priemonė visiems kitiems tikslams pasiekti.

Nėra amoralių dalykų, jeigu jie padeda mūsų tautos gerovei.

Tik saviškius kelkime į vadovaujančius postus, nes tas, kuris valdo, yra ir protingas, ir teisus.

Į visus reiškinius žiūrėkite per mūsų interesų prizmę, būtinai atkreipkite dėmesį, kokią naudą tai atneš mums.

Informuokite vienas kitą apie viską, ką sužinote. Informacija – pats švenčiausias reikalas.

Pinigai, kadrai ir informacija – tai trys banginiai, ant kurių laikosi mūsų gerovė.

Iškelkite menkas problemas į viešumą ir visuomeninę nuomonę formuokite taip, kad būtų ginami mūsų nacionaliniai interesai. Iš smulkmenos galima padaryti problemą, o iš problemos – smulkmeną.

Visose srityse stenkitės būti lyderiais. Administracinį ir kūrybinį darbą turime dirbti mes. Tegul juodą darbą dirba kiti.

Jeigu jūs turite laisvą vietą į viršininko postą, imkite tik savą, jeigu to padaryti negalite, naikinkite pareigybę. Arba mūsų tvarka, arba visiška netvarka.

Ten, kur norima apsieiti be mūsų, turi tvyroti chaosas.

Pastovus šalių pakeitimas ieškant sau palankesnių sąlygų – mūsų strategijos dalis. Bet išeiti, jeigu to prireiks, mes turime ne vargšai ir ligoti, bet turtingi ir sveiki.

Pinigai – mūsų turtas. Mes savo centrą keliame ten, kur prieš tai pervedame savo pinigus ir kapitalą.

Sustiprėję tose šalyse, kur apsigyvename, surinkę iš tų valstybių duoklę, laikas nuo laiko susirenkame į mūsų protėvių žemę, kad sustiprintumėme mūsų vienybę, mūsų tikėjimą ir dvasią.

Ne mūsų reikalas rūpintis svetimtaučiais. Pastoviai kontroliuokite kiekvieną įtakingų ir perspektyvių svetimtaučių žingsnį. Ten, kur du gabūs kitataučiai, privalo būti bent vienas mūsiškis…“.

***************************************************************

Įžvalgos ir nuomonės

Septynios žydų sėkmės paslaptys

http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-i ... laptys.htm

Viktorija Vosyliūtė
2012-10-04 23:35

„Dabar kiekvienas galite tapti žydu” – paskaitą apie žydų sėkmės principus pradeda Giedrius Drukteinis. Žydai nuo seno garsėja sėkmingomis verslo tradicijomis. Vieni to pavydi, o kiti randa ko iš jų pasimokyti. Finansinę sėkmę išrinktosios tautos versle suformavo istorinės aplinkybės, vaikų auklėjimo filosofija ir net religija. Žydai laikosi principo, kad didžiausias turtas yra mobilus – pinigai.

Galbūt dėl to trečdalis pasaulio milijonierių yra išrinktosios tautos atstovai. Beveik tiek pat Nobelio premijos laureatų, profesorių ir teisininkų irgi turi žydiško kraujo. Garsiausi prekiniai ženklai „Calvin Klein”, „Mark and Spencer”, „Bloomberg” taip pat valdomi žydų. Kas lemia tokią šios tautos atstovų sėkmę?

Žurnalistas Giedrius Drukteinis 2005 m. išleido knygą „Izraelis – žydų valstybė”. Šioje knygoje surinkta medžiaga atskleidžia žydų tautos istoriją ir jos santykį su aplinka. Kariniai konfliktai, pogromai, nepriklausomos valstybės formavimasis, santykis su kitomis tautomis – visa tai tampa raktu į žydų sėkmės paslaptis.

Žydai auklėja savo vaikus kaip pasaulio valdovus. Lietuvoje yra įprasta, kad aplinka jauną žmogų niekina ir laužo. Kartais mokytojai ir net tėvai nesibodi pašiepti prastai besimokančio aštuntoko ir skuba jį nuvertinti. Tėvai nuolat stengiasi, kad jų vaikas užaugtų geras ir teisingai besielgiantis žmogus. Skatinama slopinti nereikalingas emocijas ir susitaikyti su skaudžia realybe.

Tuo tarpu, žydai neaugina savo vaikų gerais žmonėmis, jie augina juos asmenybėmis. Jei mergaitei net labai nesiseka piešimo pamokos, žydai nenustos jos aukštinti ir girti. Be to, žydų namuose daugiau triukšmo, netvarkos, bet žydaitės dėl to nesirūpina, nes jos žino, kad taip bręsta asmenybės. Vaikai užauga arogantiškais ir pasitikinčiais savimi.

Žydai laikosi ir kito sėkmės principo – niekada nesek paskui minią. Tai nereiškia, kad neturite dalyvauti mitinge ar palaikyti Jums priimtinų idėjų. Tai reiškia, kad turite mokėti subtiliai išsiskirti.

Pavyzdžiui, jei pietaujate su verslo partneriais prabangiame restorane užsisakykite kokį ypač neįprastą patiekalą ir tai darykite su didžiausiu pasitikėjimu savimi, lyg įdaryta ryklio galva visada puikuojasi ant Jūsų pusryčių stalo. Tai garantuotai atkreips kartu pietaujančiųjų dėmesį ir tapsite įdomiausiu žmogumi prie stalo.

Didžiausio turto pergabenimui nereikia automobilio. Galima juokauti, kad didžiausias turtas telpa į švarko kišenę ir tai yra pinigai, bet vis gi žydai labiausiai vertina žinias.

Galbūt dėl šio principo žydų tarpe nėra daug profesionalių olimpiadose laurus skinančių sportininkų.

Jie puikiai suvokia, kad tokia profesija greit išvarginanti, trumpalaikė, o sėkmės tikimybė labai nedidelė.

Žydai renkasi universalias profesijas, kurios gali padėti uždirbti pinigus būnant bet kokio amžiaus ir bet kurioje šalyje. Jie tampa medikais, teisininkais, verslininkais.

Turbūt teko girdėti, kad žydai labai palaiko vieni kitus. Šis principas skamba taip – pasirūpink kitais ir jie pasirūpins tavimi. Tai reiškia, kad turi remti savųjų verslą ir aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime.

Taip pat tarp žydų yra paplitęs etniškas vartojimas. Išrinktosios tautos atstovai yra linkę pasidomėti, kur nukeliaus jų pinigai ir tik tada investuoti arba įsigyti prekę. Pavyzdžiui, jei žydai žino, kad Lietuva palaiko Izraelį ir jų bendruomenę, tuomet jie mielai nuo lentynų šluos būtent lietuviškus produktus.

Sėkmė lydi profesionalus, arba dirbk galva, o ne rankomis. Žydai nuo mažų dienų auklėja savo vaikus duodami jiems ne futbolo kamuolį, o šachmatų lentą. Mokėdami ne už krepšinio treniruotes, o už smuiko pamokas. Kadangi vaikai auginami kaip pasaulio valdovai, o jų talentai artimųjų labai vertinami, jie jaučiasi labai gerai, eidami su šaškių lenta po pažastimi pro pievoje kamuolį bespardančius bendraamžius. Darbas galva taip pat reiškia ir tai, kad tikras žydas turi uždirbti pinigus net tada, kai miega. Jei to nėra – vadinasi, vis dar dirbi rankomis.

Norėk įrodyti – taip skamba dar vienas sėkmės principas. Turbūt ne vienas vaikystėje esate girdėjęs, kad su tokia išvaizda modeliu nebūsite, o su tokiais matematikos pažymiais apie lakūno darbą galite net nesvajoti. Žydai jeigu nori – tai gali. Bet visų pirma jie stengiasi įrodyti sau, o tik po to kitiems.

Prie šios taisyklės dar būtų galima pridėti ir pamokymą apie kerštą – pats didžiausias kerštas yra gyventi geriau. Kai jau pavyksta įrodyti tai, ką norėjote, nereikia susirasti tų žmonių, kurie sakė, kad Jums nesiseks ir jiems parodyti pirštu. Jie patys tai sužinos ir tai padarys dar didesnį įspūdį.

Didžiuokis individualumu ir skatink kūrybiškumą. Prie šio principo daug paaiškinimų nereikia. Tiesiog reikia savimi pasitikėti net beprotiškiausiose idėjose ir didžiuotis pačiu savimi. Tokiu būdu tave ims vertinti ir aplinka. Nors būtent to didžiavimosi savimi lietuviai ir nemėgsta matydami žydą, tačiau pravartu patiems būtų to pasimokyti.

Žydų sėkmei versle ir finansuose įtakos turi ir religija. Pavyzdžiui, Naujajame testamente apie pinigus parašyta - „ Meilė pinigams yra visų velnio darbų priežastis (Timotiejaus 6:10) ”. Tuo tarpu Talmude yra visai kitokios eilutės – „Skurdas namuose yra blogiau nei penkiasdešimt maro epidemijų”. Todėl, jei norite sukurti sėkmingą verslą – derėtų pasinaudoti bent keliais išbandytais sėkmės principais.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13493568121349112754&view=6

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Geg 2011 23:46

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Geriau iš Teutonų (Vokiečių) ordino.

Visose pareigybėse - vienuoliai. Nėra partijų, klanų, giminių, korupcijos. Moralinės ir įstatymų normos griežtai reglamentuojamos religijos ir absoliučiai sutampa.

Skiriama ir renkama tik pagal nuopelnus. Yra tik pareigybiniai laipsniai, giminystės ryšiai vienuolių valstybėje nieko nereiškia. Piliečiai - tik vokiečiai, kiti - vergai.

Tokia santvarka - viena priežasčių, dėl ko vokiečių Ordinas, sudaręs gal 10 procentų Vokietijos potencialo, 200 metų laiminėjo prieš žymiai daugiau resursų ir gyventojų turinčias Lietuvą ir Lenkiją.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Lie 2011 23:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Žydiška verslo filosofija: svarbiausia – išdrįsti

http://www.balsas.lt/News/print/545149

http://www.balsas.lt/naujiena/545149/zy ... a-isdristi

2011.07.03 18:50

Izraelio prezidentas Shimonas Peresas kadaise ištarė toliaregišką frazę:

„Meskite senąją pramonę. Bus penkios naujos pramonės šakos. Jos bus milžiniškos – tai novatoriškos energijos formos, vanduo, biotechnologijos, mokymo metodai ir įrankiai bei šalies saugumas.“

Būtent tokiu keliu žengė Izraelio ekonomika, kurios sėkmės istorija aprašoma ką tik leidyklos „Tyto alba“ išleistoje Dano Senoro ir Saulo Singerio knygoje „Idėjų šalis“ (originalus pavadinimas „Start-Up Nation“).

Milijardo vertas klausimas

Milijardo dolerių vertės klausimas: kodėl Izraelis – tik šešiasdešimt metų gyvuojanti valstybė, turinti tik 7 milijonus gyventojų, apsupta priešų, nuo pat įkūrimo visuomet pasirengusi karui, be jokių gamtos išteklių – įkuria daugiau aukštųjų technologijų bendrovių negu didelės, ramios ir stabilios šalys kaip Japonija, Kinija, Indija, Korėja, Kanada ir Jungtinė Karalystė?

Remdamiesi žymiausių Izraelio novatorių ir investuotojų pavyzdžiais, geopolitikos ekspertai D. Senoras ir S. Singeris aptaria, kaip nepalankioje padėtyje esanti šalies kultūra skatina unikalų ir veiksmingą išradingumo ir verslumo derinį.

Tinkamos pamokos

Kaip apibūdino vienas analitikas, „jei žydų verslininkui kyla verslo idėja, jis pradeda ją įgyvendinti tą pačią savaitę“.

D. Senoras ir S. Singeris, remdamiesi gilesnėmis geopolitinėmis įžvalgomis, bando paaiškinti, kodėl Izraelio imigracijos, karinės tarnybos, mokslo tyrimų ir plėtros politika buvo ir yra pagrindinis visos valstybės ekonomikos kilimo veiksnys, kodėl Izraelis turi daugiau NASDAQ akcijų biržoje kotiruojamų bendrovių negu visa Europa, Korėja, Japonija, Singapūras, Kinija ir Indija kartu.

Kaip teigiama knygoje, Izraelio pamokos tinka ne tik kitoms valstybėms, bet ir žmonėms, siekiantiems kurti klestinčią organizaciją. Dabar, kai bandoma iš naujo atrasti optimistišką, energingą dvasią „aš galiu tai padaryti“, geriausias metas pasigilinti į įspūdingus, nuostabą keliančius būdus, kaip viena įstabi ir atspari šalis sprendžia problemas.

Izraeliečiui svarbiausia chutzpah

Pasak knygos autorių, viena iš izraelietiško bendravimo būdo ir neformalumo priežasčių – kultūrinė tolerancija nesėkmei, kaip žydai sako, „konstruktyviai nesėkmei“ arba „protingai nesėkmei“. Daugelis vietos investuototjų įsitikinę, kad baiminantis nesėkmių neįmanoma sukurti ko nors naujo.

Pagal 2006 metais Harvardo universiteto atliktus tyrimus, vienam iš penkių šios šalies verslininkų, kurių pirmoji įmonė bankrutavo, puikiai pavyksta įkūrus kitą.

Kas lemia jų atkaklumą ir užsispyrimą? Anot autorių, Izraelis yra ne tik šalis, bet ir visa apimantis mąstymo būdas. Amerikiečiai daug dėmesio skiria išoriniam vaizdui ir kruopščiam pasirengimui, o izraeliečiui svarbiausia chutzpah.

Žydų mokslininkas Leo Rostenas taip apibrėžė šį jidiš žodį: „Tai įžūlumas, akiplėšiška drąsa, neįtikėtina valios stiprybė, ypatingas pasitikėjimas savimi ir arogancija, tai sąvoka, kurios neatitinka nė vienas jokios kalbos žodis.

Pašalietis Izraelyje visur susiduria su chutzpah – taip universitetų studentai kalba su profesoriais, darbuotojai meta iššūkį viršininkams, seržantai ginčija generolų nurodymus, tarnautojai kritikuoja ministrus.

Bet Izraelio žmonėms toks bendravimo būdas visai ne chutzpah, o normalus elgesys.

Tam tikru savo gyvenimo etapu – gal šeimoje, mokykloje ar kariuomenėje – žydai išmoksta, kad drąsiai pasitikėti savimi yra norma, o santūrus nutylėjmas gali palikti tave toli už kitų nugarų.“

Pabaigoje – smagus ir daug pasakantis perliukas iš šios knygos:

Gatvėje šnekasi keturi vyrukai – amerikietis, rusas, kinas ir žydas... Prie jų prieina žurnalistas ir pasiteirauja: „Atsiprašau, kokia jūsų nuomonė apie mėsos trūkumą?“

Amerikietis klausia: „Ką reiškia trūkumas?“
Rusas klausia: „Ką reiškia mėsa?“
Kinas klausia: „Ką reiškia nuomonė?“
Žydas klausia: „Ką reiškia atsiprašau?“

Šaltinis: „Ekonomika.lt“

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/545149/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: