|
10
ROMANTIKŲ DAINA
(DABARTINIS VUŽK HIMNAS)
Dm A7 Dm
Mes jūras perplauksim po tris kartus, A7
Mes miegam miegmaišiuos tiktai po du.
Visur keliaujame, visur drauge,
Dm
Uodų sukandžiota linksma gauja.
D7 Gm
Ir po velnių visi tegul eina,
Dm
Kurie dainas į miegą išmaino, A7
Kurie nemėgsta košės Dm
Su dūmais ir su uodais. A7 Dm
Lai eina po velniais.
Nemėgstam rūkstančių mes kaminų,
Dulkėtų miestų ir troleibusų.
Yra gamta - mūs namas, o jame -
Keliauja mūs išalkusi gauja.
Mums nesvarbu, ar sniegas, ar lietus,
Ar šaltas vanduo siekia net kelius.
Ir jei kontrolė traukiny yra – ura ura,
Mes ją sutinkam su linksma daina.
Pried. (...kurie kontrolę į bilietą išmaino...)
Visi šaunuoliai šiam linksmam būry,
Prie laužo šoksim, veršimės pirmyn,
Su musėm kausimės ir su uodais,
Mums žygio šito niekas nepakeis.
Mes keliauninkai esam neblogi,
Visad su šypsena, visad linksmi,
Na ir tai kas, kad mes nuogi, basi,
N-toji sesija mums nebaisi.
11
MANO TĖVAS AKMUO
Am Em Am
Mano tėvas akmuo
Motina upė rami
O aš kaip ir tu
Tik ratilai Am Em Am
Šitame giliame vandeny (×n)
A. Mamontovo dainos “Ratilai” priedainis. Dainuojama lėtai, ritmiškai,
liūdnai, kaip paskutinė daina, atėjus metui išsiskirstyti miegui.
Tradicija kilo paryčiais per Kalėdas žygeiviui Simui dainuojant ir
visiems pradėjus skirstytis nuo laužo.
VOKIEČIAI ATĖJO
C G
Vokiečiai atėjo, Karas prasidėjo,
F C Vokečiai atėjo.
Karas prasidėjo. Ruksum fuksum,
F Ruksum fuksum,
Ruksum fuksum, Vokiečiai atėjo. C
Ruksum fuksum, G C
Karas prasidėjo.
Dainuojama sąskrydžių metu paryčiais, pažadinant miegančius.
Pritariama metaliniais samčiais ir puodais, armonika. Tradiciją
ypač palaikė žygeiviai Marko ir Justas.
12
KAIP YRA TOJ KELIONĖJ
Am F
Mes keliaujam, stovyklaujam Em Am
Ir dainuojam į taktą, F C
Kuriam laužus, verdam košę, G Am
Kartais žaidžiam „kontaktą“. Am Dm
Nors mes nesame turtingi, F Am
Bet mes turim daug draugų – F Am
Susirandam dar daugiau, E
Kai tranzuojam be pinigų...
Po miškus vaikštom ir kalnus,
Kopinėjam po uolas,
Čiuožinėjame ant ledo,
Šokinėjam per balas.
O jei kartais pasiklysti,
Pamatai tu dar daugiau... –
Bet sunki ta kuprinė, E Am C
Ir skaudančios kojos nepaneša, Am F E
– Neisiu daugiau! – Einam toliau! – Pavargau...
Am G Am
– Nenusiminki, nedaug jau liko!
Kelią surasim, ir grįšim namo.
C G
Pailsėk ir užkąski,
Jėgas tu atgauk, C Em
Su nauju smalsumu Am
Vėl į kelią patrauk! Am G
Nei lietus, nei pūga C F
Jau tavęs nestabdys Am Dm
Ir daugiau nebijosi E Am
Tu vėl pasiklyst!
Am F C G
Gerai yra keliauti Dm Am E Am
Kojų kai jau nejauti! Am F
Apsidairyk, kaip čia gražu! C G
Gamtoje vėl atbuski! Dm Am E Am
Žygio dvasią pajuski.
Sukūrė Daumilas Ardickas 2017 m. VUŽK dainų vakarui.
Dainuojama pagal “Karibų piratų” teminę melodiją.
13
BUVO TRYS NUOTAIKINGI ŽYGEIVIAI
E Am
Buvo trys nuotaikingi žygeiviai
Ir sutiko ketvirtą miške.
Jie nusprendė išeit pasivaikščiot - Dm Am E Am
Taip atsirado VUŽK. (×2)
Jie sedėjo prie lauzo sušalę,
O Kaukazas baltavo fone.
Kaip užlipti svajojo į viršų!
Taip atsirado VUŽK. (×2)
Kita kartą, laikydami irklus,
Leidos jie sraunia Vilnele.
Nuo Belmonto krioklio nušoko -
Taip atsirado VUŽK. (×2)
Sapne Sapnas sapnavo, kaip mynė,
Kaip vijurkas jis lėkė gatve,
Ir sutiko žygeivę kaimynę -
Taip atsirado VUŽK. (×2)
Po Naujų vieną kartą pasnigo,
Tepė slides žygeiviai drauge
Ir į trasą linksmai pasileido -
Taip atsirado VUŽK. (×2)
Sukūrė žygeiviai Jogilė, Evaldas, Lukas 2016 m. vakarojant.
Dainuojama pagal A. Mamontovo “Jūreivio dainos” melodiją.
CIKU CAKU
Ciku caku, ciku caku, ciku caku
Hei hei hei
Kumpis dešra, kumpis dešra, lašiniai.
Mūsų dainos skamba
Pabučiuok į bambą
Vi-soge-ro, vi-so ge-ro
I-ki pa-si-ma-ty-mo!
Dainuojama žygio pabaigoje, sustojus ratu ir laikantis už nykščių.
Originali pabaiga: mūsų dainos skama ir skambės, mūsų žygiai
klesti ir klestės.
14
Ir štai visi kartu vėl su-si-tikęęę
Patraukėme mes ankstų rytą į žyg-gį,
Ir ėjome pamiškėm,
Su kuprinėm di-de-lėėėėėm.
Nesvarbu mums, ar lyja, ar pūga užklupo,
Jei miesto mūrai tau jau nebekelia ūpo -
Eime kartu su mumis,
Jau bus greitai žyyy –gis
Nes mes kar-tu die-nas sma-giau praleisime,
Nuėję į žygį.
Dai-nas dai-nuo-da-mi ir šo-kius šokdami,
Veršimės pirmyyyn.
Ir Tadas sakė „Sveiki visi, kur buvę“,
Ir šokom aplink laužą mes “meškutę”,
Ir gera buvo mums tąkart,
Žygyje VUŽK‘aaaa.
2017 m. dainų vakarui sukūrė Lina ir Tomas.
NAKTIS STOTYJE
H7 Em
Naktis stotyje, Am H7
Kai žmonės miega pataluos. H7
Naktis stotyje - Em
Ir be pradžios, be pabaigos. (×2)
Ir vėl stipendijos negausiu, Ir vaikštinėja mergos basos,
Ir vėl reiks būti alkanam . Ir ieško vyrų su namais.
Ir vėl bendrabučio negausiu - O jų studentai nebetraukia,
Sakykit - ką daryti man. Nes jas vilioja pinigai.
Sukurta Marcinkonių gelž.s., pavėlavus į paskutinį traukinį.
15
GREIT PRABĖGO DIENOS
Am Dm G C
Greit prabėgo dienos, tarsi baltos paukštės, C G Em C
Vėjo nučaižyti grįžom namo. Dm G C
Gera mums šiandieną po ilgos kelionės, Am Dm E Am
Gera padainuoti, ryt į žygį vėl. (×2)
Nebėra mums laiko lankyti teatrus.
Aptrinta kuprinė visas turtas mūs.
Patikėkit širdžiai, kad visų gražiausiai
Mums Čiurlionį groja pievos ir miškai. (×2)
Neliūdėk, žygeivi, jei nelauks mergelė.
Neverta ji meilės - patikėki man.
Kas laukų nematė, kas nemyli sodžiaus,
Nesuras tas laimės mūruos nuobodžiuos. (×2)
Ar meni tą žygį šaltą rudens naktį?
Kilometrai skyrė pievas ir miškus,
Vietoj minkšto pūko - sniegas baltas baltas,
Vietoj troleibuso - nutrinti kulnai. (×2)
Sukūrė VU turistas Edmundas Stankevičius 1976 m.
KALNAI, KALNAI
Am A7 Dm
Seniai seniai Kalnai, kalnai, Dm Am
Mus sužavėjo kalnai. Kas jūsų grožį apsakyti gali, E7 E7
Ir žiemą, vasarą Šaukia toliai mėlyni kalnų
Am Am
Keliaujam mes tenai. Palypėt virš debesų. (×2)
Greičiau, greičiau Seniai, seniai
Ateitų ta diena, Mintyse tie kalnai.
Kada kalnai Taiga, meškų takai
Atsiduria greta. Sapnuojasi dažnai.
Sukūrė VU GF turistė Elena Petrošiūtė (dabar Kubilienė), žygyje į
Uralą.
16
IR ŠITAIP EISIM PER LIETUVĄ
G Am
Ir šitaip eisim per Lietuvą,
D G
Matysim žalius upių slėnius, Em Am
Gėrėsimės skaisčiąja saule D H7
Ir džiaugsimės žydru dangum.
Em H7
Nei lietūs, nei sniegas nebaisūs, Em
Net šalnos mūsų negąsdina,
Kai gimti iš naujo norisi,
Kai noris pavirsti žole.
Degs laužas, ir liepsnoj jo
Sudegs visos negandos mūsų,
Degs laužas, ir liepsnoj jo
Vėl naujos viltys užgims.
Išmoksim girdėt paukščių čiulbesį,
Tikėti vandens čiurlenimu,
Suprasti, ką medžiai šneka,
Ir jausti, ką jaučia žolė.
Į kalną kopdami nepavargstame,
Į pilį eidami lenksime galvas.
Prieš Vytautą didį atsiklaupę,
Kalbėsim jam savo kalbas.
Sukūrė VU IF turistė Virginija Tiškevičiūtė, 1981 m.
17
KAS KELIONĖN VILIOJA
C
Kas kelionėn vilioja, G
Kas į tolį mus šaukia?
Miško dainos, svajonės C
Mus į tolumą traukia.
Dainava mūsų kraštas,
Ūlos vingiais nupintas,
Žemaitijos kalvelės
Mūsų irgi numintos.
Mylim tėviškės grožį,
Dangų, žemę ir saulę,
Mylim savo svajones,
Kaip sesutės darželį.
Mes išėjom į gamtą,
Kad gyventi, svajoti!
Mes išėjom į žygį,
Kad niekad nesustoti.
Mes keliaujam, keliaujam,
Mūsų kelias be galo,
Ten, kur Nemuno juosta
Jūron vandenis varo. (×2)
Sukūrė VU turistas Gediminas Ilgūnas.
MIESTO MŪRAI NUSIBODO
Am Dm G C
Laisvas, laisvas, vėl aš laisvas vėlei aš laukuos, Dm Am E Am
Tarsi po ilgos kelionės vėlei aš miškuos.
Miesto mūrai nusibodo per savaitę man.
Noriu tyro gryno oro, traukia mane ten.
Man brangesnis žilas sodžius, negu mūrai dideli.
Neapsakoma tai žodžiais, visa tai širdy.
Ar lietus, ar sninga sniegas, skamba mūs daina.
Kas į žygį sykį ėjo, eis tas visada.
Jei sutiksi kartą žmogų su kuprine ant pečių,
Mesk visus "draugus" į šalį, eik su juo kartu.
Sukūrė VU turistas Edmundas Stankevičius.
MARIJA – MAGDALENA
A7 Dm
Ei tumba tumba rasa (×2) Kas su mumis nekeliauja,
D7 Gm Dm Ilgesys tam širdį graužia.
O – o – o – o – o – o Sunku naktį, sunku dieną,
A7 Dm O Marija - Magdalena.
O – o – o – o – o – o (×2)
Dm Iš kuprinių imam maistą,
Esam šaunūs keliauninkai, O ant kojų tepam vaistą.
Gm Dm Verdam košę ir arbatą.
Savo kojų šeimininkai, Ir lauže džiovinam batą.
C Dm
Lietuvos keliais mes einam, Ar mes šalame Urale,
A7 Dm Ar mes maudomės Baikale
Traukiam dainą, linksmą dainą Ar Pamyre geriam pieną -
Vis dainuojam Magdaleną.
Štai žygeiviai atkeliauja,
O daina su jais draugauja
Sunku naktį, sunku dieną,
O Marija - Magdalena.
Sukūrė VU GF turistas Tadas Šidiškis.
ČIURLIONIO GATVE
C G
Per Vilniaus miestą su linksma daina C
Žengia studentai Čiurlionio gatve.
Kai jie užtraukia savo daineles,
Visi faraonai kelia kepures.
F C Am G
Ramtadrylia oilia oi lylia lia
G7 C
Ramtadrylia oilia oi lylia lia. (×2)
Sausis, vasaris, kovas, balandis,
Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis,
Rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis,
Sausis, vasaris, kovas, balandis.
Trauk šią dainelę eidamas darban,
Trauk šią dainelę guldamas graban,
Nes, kaip sako tūlo išmintis –
Gyvenimo tikslas tai yra PIRTIS!
19
O SENA ŽEMAITIJA
Em
O sena Žemaitija,
G D
Lietuvos tu dalis,
Am
Tu miškų viešpatija,
H7 Em
Tavim džiaugias širdis. (×2)
Čia Kęstutis gyveno, Te visad tave myli
Mušdams priešus piktus, Taip kaip bočiai, karštai.
Myli laisvę nuo seno Juk šį kraštą mažytį
Žemaitijos žmogus. Apdainavo dainiai.
Čia upeliai srovena – Ten Maironis kankinos
Jūra ir Minija, Ties Birutės kalva,
Žilą praeitį mena Jūra ošė, putojo,
Čia kiekviena kalva. Plovė smėlį banga.
Tu bajorų tėvyne, Šičia Daukantas žilas
Žeme mūsų šventa. Mokė mus išminties.
Krauju laisvę apgynė Kolei plaka mūs širdys,
Tau žemaičio ranka. Žemaitija klestės
1970m. sukūrė VU turistai: Tadas Šidiškis, Edmundas
Stankevičius, Valdas Valenta, Kaziukas Mackevičius. 6 st. 1979
m. sukūrė VVPI Istorijos fak. studentas Antanas Kakanauskas.
20
O AŠ LIETUVIS ARTOJAS
C F C
Jau nuo seno žmonės sako, O aš, lietuvis artojas,
G C G C
Lenkai šoka krakoviaką. Sau dainuoju atsistojęs.
(×2) (×2)
Maskoliukas savo vaiką Užsipylęs sau akis,
Moko groti balalaika. Rusas geria per naktis.
O prancūzas su prancūze Čekai geria alų, vyną,
Geria savo makalūzę. Paskui sminga į purvyną.
Anglas šoka rokenrolą, O kirgizas su kalpaku
Užsigerdams koka-kola. Joja ant savo išako.
Indas garbin dievo būdą, Mongoliukas turi hobi,
Apkabinęs karvės šūdą. Jodinėt po savo Gobi.
Negras groja balalaika, Pas kinietį daug vaikų,
Užsikąsdams savo vaiku. Net nežino jų vardų.
O gruzinas prie namų O italas karštakošis,
Šoka ant pirštų galų. Užtat jis ir mafijozis.
O mažyliai japoniukai O ispanas vaiko bulių,
Valgo ryžius pagaliukais. Užsikąsdamas kukuliu.
O prancūzas po langu Jankis turi pinigų,
Naktį čirpina smuiku. Bet nežino, kiek maišų.
Nuo vaikystės kaip debilas O eskimas ant ledų
Spardo kamuolį brazilas. Guli ant savo šunų.
O prancūzas per naktelę Švedas šaltas ir ramus,
Gundė paną su smuikele. Girtas grįžta į namus.
O čigonas be gitaros, Čiukčius ėda žalią žuvį -
Kaip arabas be Sacharos. Vitaminų daug ji turi.
O eskimas visados O norvegas gaudo silkę,
Maudos savo prakaituos. Nes nežino, kas yr kilkė.
Maskatuodamas dalyku, O bulgaras yra plonas,
Negras muša būgna plikas. Nes jisai yra Nestoras.
Vokietis nevalgo faršo,
Užtat moka groti maršą.
Dvi posmelio eilutes padainuoja vedantysis, kartojant dainuoja visi.
Dainuojant priedainį energingai atsistojama.
Kita priedainio versija: Alus, alus labai buvo geras (×2).
Sukūrė GF turistas Fredis Radvila ir kiti, vis papildoma klubo
veikloje dalyvaujant mainų studentams (paskutinis posmelis
skirtas Erasmus mainų studentui, fizikui bulgarui Nestor).
21
SAKYK, KODĖL GĖLĖ NUVYTO
Dm A7 D7 Gm C
Sakyk, kodėl gėlė nuvyto? Kur tu eini man pasakyk,
Dm F Dm
Kodėl nuo medžių lapai krito? Ką tu veiki man pasakyk,
Kodėl saulutė nebešildo Gm A7
Ir vėjas dainą greit nutildo ? Ką tu myli man pasakyk,
Dm
O kai pavasaris ateina, O ryto saule. (×2)
Širdis dainuoja meilės dainą.
O kai - žiemužė balta balta,
Jausmams ir širdžiai būna šalta.
Sukūrė Šurikas ir Juzė, GF studentai žygeiviai, 1973-74m
KAI AŠ NUMIRSIU
G C
Mieli draugai, kai aš numirsiu,
O žmonės sako, kad jau greit, F C
Kuprinę, kirvį jums paliksiu,
G C
Ir juodą katilą dykai. (×2)
Jūs man varpais neskambaliuokit,
Aš jūsų šito neprašau,
Geriau „Laurenciją“ sušokit -
Tai šimtą kartų bus geriau. (×2)
Jūs man parinkit kapui vietą,
Ant aukšto kalno, po egle,
Kad aš matyčiau laužo liepsną,
Ir košę verdant katile. (×2)
Jūs ant paminklo nerašykit,
Kelintais metais aš gimiau,
Tiktai tris žodžius užrašykit,
Kad bekeliaudamas žuvau. (×2)
22
VIRŠ UPĖS CHUANCHĖ
C G
Kai saulė pakyla virš upės Chuanchė, C G C
Kinietis į darbą sau eina. C7 F
Vienoj rankoj laiko jisai tris ryžius, G7 C G C
Kitoje - Mao portretą.
C F
Ni niau niau ni niau niau
G7 C
Ni niau niau ni (niau niau niau) (×2)
Kai saulė jau leidžias virš upės Chuanchė,
Kinietis iš darbo pareina.
Ryžius jis suvalgė ir Mao nebėra,
Beliko tik jojo portretas.
NUŠLAVĖ LIETUTIS, MALONUS IR ŠILTAS
Nušlavė lietutis, malonus ir šiltas,
Tankia šluota pievą, mišką ir laukus,
Eisiu savo gatvėm, eisiu savo tiltais,
Eisiu pasirinkti aukso į laukus. (×2)
Aš mačiau daug aukso, žėrinčio kaip saulė,
Daugelį išmyniau žemėj aš takų,
Bet į jokį auksą niekados pasauly
Nemainyčiau savo tėviškės gėlių. (×2)
Laukuose pamatęs dirbantį artoją,
Aš iš jo paimsiu plūgą į rankas,
Tiesime rankoves sau pasiraitoję
Į padangių mėlį smingančias vagas. (×2)
Sukūrė IF turistas E. Stankevičius.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
