Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - "Atgaja" - Bendrija "Atgaja" ir Lietuvos žaliųjų judėjimas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir ramuviečių sukurtos organizacijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

"Atgaja" - Bendrija "Atgaja" ir Lietuvos žaliųjų judėjimas

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: "Atgaja" - Bendrija "Atgaja" ir Lietuvos žaliųjų judėjimas

Parašytas: 16 Vas 2007 22:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.atgaja.lt/index.php?id=0-2-32

Bendrija "Atgaja" - aplinkosauginio judėjimo senbuviai
"Atgajos" dešimtmetis 1997 m.

BENDRIJA "ATGAJA" - APLINKOSAUGINIO JUDĖJIMO SENBUVIAI

...niekas negali atstoti žuvusio draugo... A. de Sent-Egziuperi

Istorijoje buvo nemažai įvykių, kurie įvedė naujas laiko atskaitos sąvokas. Gan dažnai girdime būtojo laiko įvardijimus - tarpukaris, sovietmetis, dainuojanti revoliucija…

“Atgajos” istorija, ne dėl fatališkų paralelių, o dėl objektyvaus įvykių vertinimo, taip pat skaičiuojama ne pagal Grigaliaus kalendorių.

1991-tais po Kristaus gimimo laikas atgajiečiams trumpam sustojo - iš gyvenimo pasitraukė jų siela - Saulius Gricius. Vėliau šis lūžis natūraliai padalino “Atgajos” istoriją į du etapus: su Sauliumi (1987 - 1991) ir po jo mirties (1991 - 1998).

Niekas neatsiranda tuščioje vietoje. Susiformavus palankioms sąlygoms, vienos idėjos generuoja kitas, sukurdamos naują kultūrinį reiškinį.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje žygeiviškos idėjos, paveiktos politinio “atšilimo”, peraugo į naują kokybę - sąlygojo visuomeninių organizacijų kūrimosi laviną.

Taip “Atgajos” atsiradimą nulėmė du kultūriniai reiškiniai: tautiškumu grįsta žygeiviška dvasia, suformavusi idėjinį pagrindą, ir roko bei džiazo muzikos išugdyta netradicinė saviraiška, sukūrusi labai palankią bendravimo terpę.

Trečioji būtina sąlyga, nulėmusi sėkmingą organizacijos startą ir ilgą aukso amžių, buvo asmeninės Sauliaus Griciaus savybės - drąsa, veržlumas, gebėjimas “uždegti” minią, tobulas idėjų “generavimas”. Beje, pastarosios dėka ir gimė geriausios “Atgajos” akcijos.

Oficialiai organizacija buvo įteisinta 1987 m. liepos 16 d. kaip Kauno Paminklosaugos klubas. Ir pradžioje buvo žodis, ištartas Sauliaus, susirinkusiems į steigiamąjį klubo susirinkimą, kuris nedelsiant virto darbu - talkomis tvarkant Kauno senamiestį, renginiais, skatinusiais kultūrinį pakilimą, kalendorinėmis šventėmis, gaivinusiomis tautines tradicijas. Tai atgajiečių Pradžios knyga. Tokie renginiai tuomet buvo patrauklūs tiek pagyvenusiems intelektualams, tiek naujosios bangos jaunimui, nes šalia kultūrinio prado derėjo subtili protesto bei saviraiškos forma. Tais laikais Kauno senamiesčio praeivio akį gan dažnai patraukdavo darbiniais rūbais pasidabinusi kompanija su kastuvais ant pečių, traukianti talkinti archeologiniuose kasinėjimuose, ar įžūlūs nesankcionuoti mitingai, skirti kokiai nors draudžiamai datai atminti. Tačiau tai tik preliudija vėlesniems įvykiams.

Pirmasis “Atgajos” susirinkimas įvyko ant pievos prie Kauno pilies, vėlesni - Architektų namuose, Literatūros muziejaus kiemelyje ar rūsiuose, skverelyje prie Maironio paminklo. Beje, ši vieta tapo tradicine, įgavusia bendrinį įvardijimą “po liepomis”. Turbūt čia ir užgimė jaunimui derančios idėjos tobulinti pasaulį, praskaidrinti sovietmečiu užterštą žmonių sąmonę, valyti aplinką nuo šiukšlių. Šių idėjų pirmieji realizacijos žingsniai atgajiečiams buvo visiškai aiškūs (viešas informacijos skelbimas, visuomenės dėmesio patraukimas) ir turėjo bene didžiausią įtaką tuometinei politikai - tik tam reikėjo drąsos. Saulius, supratęs, kokią reikšmę tuometinei valdžiai galėjo padaryti masinė protesto forma, uždegė savo draugus istoriniam įvykiui - Ekologiniam Protesto žygiui. 1988-jų metų vasarą “Atgajos” protesto balsą išgirdo net toliausiuose Lietuvos užkampiuose. Jis skelbė - sovietinė administracija vykdo ekologinį genocidą, pramonė ir žemės ūkis daro nepataisomą žalą aplinkai, sovietinės karinės bazės vykdo neleistinus nusikaltimus gamtai. Šalia aplinkosauginių idėjų Žygis turėjo aiškią politinę kryptį - tarytum Sąjūdžio avangardas, lietuvišką trispalvę pernešęs per visą respubliką.

1989-jų vasarą Saulius Gricius, talkinamas atgajiečių, surengia kitą istorinę akciją - Taikos Žygį. Už pasiūlymą sovietinei armijai apleisti Lietuvą tuometinė valdžia ir net Sąjūdžio vadovybė Taikos Žygį pavadino provokacija. Tačiau ne politinis Žygio aspektas buvo “Atgajos” taikiniu - daug svarbiau buvo propaguoti antikarines idėjas, pademonstruoti, kad veiksmingiausia priemonė prieš prievartą yra neprievartinis pasipriešinimas, kad militarizmas tik tariamai stiprus.

Jau savo gyvavimo pradžioje “Atgaja”, vedina racionalizmo ir netradicinio mąstymo idėjų, tapo Lietuvos ekologinio judėjimo lyderiu, o vėliau ir vienu iš Lietuvos Žaliųjų Judėjimo iniciatorių. Tuomet “Atgajos” veikla neapsiribojo vien tik Žygiais. Kaupiantis žinioms ir patirčiai, atgajiečiai ėmėsi konkrečių aplinkos ar kultūros paveldo problemų bei daugelį jų realizavo. Konceptualiame lygmenyje, balansuojant tarp intelektualiojo ir pankiškojo pradų, atgajiečiai veikė, “spausdami” valstybines institucijas ir radikaliais protestais, ir diplomatinėmis derybomis. Beje, tokiais metodais ir buvo pasiekti didžiausi “Atgajos” laimėjimai. Bado streiku ir paralelinėmis derybomis buvo nutraukti politiniai ginčai dėl Kauno vandenvalos įmonės vietos parinkimo bei pradėta “amžiaus” statyba. Aktyviu spaudimu, blokuojant turbinų transportavimą ir vykdant derybas aukščiausiame lygyje, pasiektas palankus sprendimas dėl Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės tolesnio likimo. “Nerimo dūžių” akcijomis prie įmonių-teršėjų ir dialogu su administracija apribota teršalų emisija ir pagerintas valymo įrenginių funkcionavimas. Pieno produktų boikotu ir “Nitratų” akcijomis pasiektas bent laikinas žemės ūkio produkcijos kokybės pagerėjimas.

Nors nuo 1988-tųjų metų pagrindine “Atgajos” veiklos sritim tapo aplinkos apsauga, atgajiečiai nuolat “globojo” keletą piliakalnių Kauno regione ir toliau sėkmingai propagavo antikarines, neprievartinio pasipriešinimo ir jaunimo laisvės idėjas. Taip kraujo ištroškę Lietuvos medžiotojai išgirdo atgajiečių pasiūlymą žudymo instinktą malšinti ne medžiojant nekaltus gyvūnus, o mėsos apdirbimo kombinatuose. Tomis pat mintimis vedini atgajiečiai užblokavo slapto karinio objekto statybą, ir ši sovietinė invazija Kauno marių apylinkėse buvo nutraukta visiems laikams.

Nors po Sauliaus mirties gyvenimas net daugelį pačių aktyviausių atgajiečių nubloškė į verslą, politiką ar mokslą, išliko atsispyrusių negandoms, kurie vis dar nori keisti pasaulį. Tačiau per pastaruosius penketą metų “Atgajos” veikla smarkiai pasikeitė. Lyderiai, jau anais laikais tapę profesionaliais aplinkosaugininkais, įniko į ekologinių, energetinių ar kitokių problemų nagrinėjimą tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniame lygmenyje. Kiti vis dar organizuoja talkas, Žemės Dienos šventes, seminarus ar konkrečias akcijas.

Taip nuo 1994-jųjų buvo surengti bent trys aplinkosauginiai dviračių žygiai, lyg ir formuojantys alternatyvią keliavimo tradiciją. Šiuo metu “Atgajoje” yra apie 30 daugiau ar amžiau aktyvesnių žmonių, užsiimančių energetika ir aplinkosauga, antibranduoline kampanija, populiarinančių dviračių transportą, skleidžiančių ekologinio švietimo idėjas.

1991-jieji politinių bei ekonominių permainų metai daugelį atgajiečių išblaškė po gyvenimą. Tačiau “Atgajos” “aukso amžiaus” pasekmės kiek kitokia forma raiškios ir šiandien. “Atgajos” sėkmė slypėjo harmonijoje tarp veiklos ir bendravimo, buvimo kartu tiek akcijose, tiek gyvenime ir asmenybių dvasios stiprybėje. Dabar daugelis skeptikų mano, jog Griciaus laikų kampanijos, drebinusios Lietuvą ryžtu ir drąsa, išsisėmė. Tačiau kiekvienam visuomeniniam reiškiniui (kaip, beje, ir žmogui) yra laikas gyventi ir laikas mirti. Nedrįsčiau teigti, kad “Atgaja” mirė, nors jau ne vienas atgajietis yra išėjęs Anapilin. Taip pat nesiimčiau suskaičiuoti žmonių, susitikusių ir sukūrusių šeimas “Atgajos” dėka. Šiandien, susitikus seniems atgajiečiams banalia proga, ateinanti karta dažnai skaitlingumu viršija prarastąją...

Saulius Pikšrys, bendrijos „Atgaja“ pirmininkas

*************************************************************************************

Lietuvos žaliųjų judėjimas
http://www.zalieji.lt/apie
http://www.zalieji.lt/zl/192/zalieji_zajudis
http://www.zalieji.lt/nuorodos

*************************************************************************************

Bendrija Atgaja - aplinkosauginis judėjimas

KONTAKTAI

Bendrija "Atgaja"
Biuras: Maironio g.14-6, Kaunas
Paštui: ACP p.d. 156, Kaunas LT-44002
Tel. (37) 425566, 407155
Faksas: (37) 425207
El. paštas: info@atgaja.lt

Pirmininkas
Saulius Vytas Pikšrys

Projektų vadybininkas
Linas Vainius

Projektų koordinatorė
Gedrimė Kušlienė

Pradžia
http://www.atgaja.lt/index.php?id=0-1-0

Apie mus
http://www.atgaja.lt/index.php?id=0-2-0

BENDRIJA ATGAJA - APLINKOSAUGINIO JUDĖJIMO SENBUVIAI
http://www.atgaja.lt/index.php?id=0-2-32

"ATGAJOS" DEŠIMTMETIS 1997 M.
http://www.atgaja.lt/index.php?id=0-2-33

Veikla http://www.atgaja.lt/index.php?id=0-3-0 :

Dviračių transportas ir turizmas
- Žygis dviračiais po Šešupės kraštą
- Informacinė apklausa apie dviračių trasas ir maršrutus
- Naujo maršruto dviratininkams Lietuvos-Lenkijos pasienyje atidarymas
- Patarimai keliaujantiems dviratininkams
- Pasakojimas apie žygį dviračiais po Suvalkiją. Ko laukti ir tikėtis. Vilionės. Su lyriniais nukrypimais.

Europos Sąjunga ir aplinkosauga
- NVO rekomendacijos dėl ES Sanglaudos politikos ir struktūrinių fondų reguliavimo 2007-13 m. laikotarpiu
- NVO dalyvavimas dėl ES struktūrinių fondų planavimo ir panaudojimo
- Kazokiškių sąvartyno grėsmė Kernavei perdėta
- Dėl Europos regioninės politikos po 2006 metų

Aplinkosauga Lietuvoje
- Rimkų gyventojai prieš PET gamyklą
- Paaiškėjo galutiniai pretendentai į Oskarą 'Klimato žudikas"
- Pavojingų cheminių medžiagų problematika Lietuvoje
- Oskarai klimato žudikams įteikti Vilniuje
- Žemės draugų peticija dėl klimato kaitos
- Klimato Dinozauras Lietuvoje
- Klimato kaitos padariniai
- Armėnų radijas apie gamtą
- Jei norime išvengti didelių gaisrų Kuršių nerijoje – atsisakykime kalninių pušų brūzgynų

Naftos gavyba D6 telkinyje, Lukoil ir aplinka
Energetika ir aplinka
Atominė energetika
Atsinaujinantys energijos šaltiniai
- Atsinaujinančiai energetikai Lietuvoje reikia paramos

Vanduo ir aplinka
- Lietuvos paplūdimių tvarkymas: realybė ir perspektyvos

Nuorodos http://www.atgaja.lt/index.php?id=0-7-0

APLINKOSAUGINĖ INFORMACIJA INTERNETE:

Lietuvoje:

LR Aplinkos ministerija
Lietuvos gamtos fondas
Lietuvos ornitologų draugija
Regioninio aplinkos centro Lietuvos biuras
Aplinkos apsaugos politikos centras
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Laikraštis "Žaliasis pasaulis"
ECAT-Lietuva
Lietuvos dviratininkų bendrija
Baltijos aplinkos forumas

Užsienyje:

CEE Bankwatch Network
The NGO Coalition for Sustainable EU Funds
Friends of the Earth Europe
Friends of the Earth International
Greenpeace International
Planet Ark (Reuters informacija apie aplinką iš viso pasaulio)
Regional environmental Center, Budapest
European Commission - DG Environment
European Environment Agency
European Environmental Bureau

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Gru 2007 23:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.forest.lt/lit/_Sauliaus_Gric ... es_min/937

Saulius Gricius

2006-05-27 Sauliaus Griciaus 15 žūties metines minint

Apie idealisto ir patrioto, žaliųjų judėjimo pradininko ir lyderio Sauliaus Griciaus gyvenimą 2006-05-27 rašo "Kauno diena" Žilvinės PETRAUSKAITĖS straipsnyje "Žaliojo vicemero idealus nublukino lemtis ir laikas".

Praėjus 15 metų po kadaise populiaraus judėjimo lyderio Sauliaus Griciaus žūties, ryškią asmenybę teprisimena bendražygiai, o ekologinės idėjos visuomenėje - nemadingos

Žaliųjų lyderis, Kauno miesto vicemeras Saulius Gricius, jau penkiolika metų šypsosi tik iš nuotraukų, kalba ar groja gitara tik filmuotoje kronikoje. 1991 m. gegužės 19-osios rytą S.Gricius rastas negyvas po savo buto langais Neries krantinėje. Tuomet visai Lietuvai žinomo žmogaus bendraminčių karta - dar gausi, įvairi ir pilna jėgų. Tačiau jau ne idealistinei kovai už žaliąją Lietuvą.

http://www.forest.lt/forest/m/m_images/ ... ett786.jpg

Nuotraukos pažadino emocijas

Minint žaliųjų judėjimo sielos S.Griciaus išėjimo Anapilin 15-ąsias metines, Mėsos kombinato teritorijoje įsikūręs baras “Potiomkinas”, priklausantis verslininku tapusiam žaliųjų judėjimo atstovui, buvo pilnas žmonių. Buvo matyti, kad susirinkusieji vieni kitus labai gerai pažįsta.

“Kas jie - draugai, bendražygiai ar tiesiog esami ir buvę “Atgajos” bendrijos nariai?” - paklausiau Sauliaus Pikšrio, vieno S.Griciaus atminimo vakarėlio iniciatorių. “Pati žinai, kaip būna jaunystėje - susipina draugystė, bendros idėjos ir kova už jas, - atsakė šis. - Su vienais iš čia esančių žmonių lig šiol kas savaitgalį išsirengiame į turistinius žygius, su kitais bendraujame rečiau”.

Netrukus pakilęs į sceną “Atgajos” bendrijos pirmininkas S.Pikšrys tarsi reziumavo Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu šlovingos žaliųjų organizacijos dabartį: “Matau seniai matytus veidus. Linas (Vainius - kitas “Atgajos” lyderis - Ž.P. past.) šiandien pabumbėjo, kad “Atgaja” dabar susirenka tik prisiminti senus laikus. Ką darysi, gyvenimas keičiasi ir diktuoja savo. Gal jau ir nebeaktualu tai, kas buvo Sauliaus Griciaus laikais. O šiandien ekspromtu sukvietėme jus į vakarėlį be išankstinio scenarijaus. Prisiminti Saulių, kiekvieno mūsų smegenyse įbrėžusio gilią vagą”.

Didžiuliame ekrane viena kitą keitė nuotraukos. Dominavo S.Griciaus portretai, daryti įvairių žaliųjų žygių, akcijų, mitingų metu. Minios žmonių, pakili nuotaika, jaudulys. Šios kadaise patirtos emocijos, žiūrint nuotraukas, vėl atgijo.

Būtų “kietas” gamtosaugininkas

“Sugrįžo prisiminimai, - baigęs žiūrėti nuotraukas prisipažino Vytautas Gricius, Sauliaus tėvas. - Šis vakaras man primena lemtingąjį 1991-ųjų vakarą. Tada, kaip ir šiandien, remontavau jachtą, grįžęs namo žiūrėjau kažkokį TV filmą, anksti ryte teko keltis pažadintam baisios žinios”.

Po sūnaus žūties V.Gricius toliau dirbo Vidaus vandens kelių direkcijoje. “Dabar jau treji metai pensijoje ir vis vien laiko neturiu, - nusijuokė vyras. - Plaukioju jachta, dirbu vienoje bendrovėje, valančioje vandens telkinius”.

V.Griciaus nuomone, jei prieš 15 metų Kauno vicemero pareigas ėjęs jo sūnus nebūtų padėjęs taško savo žemiškoje biografijoje, dabar politiku vis vien nebūtų. “Jau tada jo neįkalbėjo tapti ministru. Saulius atsisakė ir dalyvauti rinkimuose į Seimą. Sutiko dirbti tik Kaune. Dabar nei Kaunas, nei Lietuva Sauliaus neprisimena, o juk jis buvo pirmasis V.Adamkaus premijos laureatas”, - primirštus faktus vardijo V.Gricius.

Pirmojoje po nepriklausomybės atkūrimo Kauno miesto valdyboje, daugelio paskui vadintoje idealistų, romantikų valdžia, S.Gricius kuravo labai daug sričių: sveikatos, aplinkos apsaugą, visą miesto ūkį. Geras S.Griciaus draugas S.Pikšrys nemano, kad politikoje Saulius būtų užstrigęs ilgam. Dabar, ko gero, būtų gamtosaugininkas. Kietas”, - paskutinį žodį pabrėžė S.Pikšrys.

Paskutinės darbo dienos tarsi nebuvo

Vicemero S.Griciaus sekretore dirbusi Giedrė Aleksandravičiūtė nepamena paskutinės Sauliaus darbo dienos, nes jos tarsi ir nebuvo. Iki S.Griciaus mirties likus 10 dienų, įvyko Tarybos posėdis, kuriame beveik visų skyrių darbas buvo įvertintas nepatenkinamai. Valdyba in corpore po metų darbo atsistatydino.

Tą dieną galima būtų laikyti paskutine žaliojo vicemero darbo diena, tačiau G.Aleksandravičiūtė pasakojo, kad S.Gricius gerokai anksčiau ėmė nesirodyti darbe, praleidinėti posėdžius. Idealistiniai siekiai susidūrė su vis dar sovietine valdžios mašinerija? “Nuotaikos buvo baisios, visi Valdyboje jautėme, kad netrukus kažkas turi įvykti”, - apie tiesiog ore tvyrojusią įtampą liudijo buvusi S.Griciaus sekretorė.

Tuometinis Kauno meras Vidmantas Adomonis tuomet sklandžiusioms nuotaikoms iš laiko atstumo rado logišką paaiškinimą: “Iš tikrųjų tada į valdžią atėjo idealistai, manantys, kad, nuvertus seną sovietinį vykdomąjį komitetą, o į postus pasodinus nepriklausomybės patriotus, miesto reikalai iš karto pasitaisys. O kai daugybė problemų akimirksniu nedingo, imta ieškoti kaltų. Prasidėjo galvų kapojimas. Per visą Lietuvą nuvilnijo merų atstatydinimo banga”.

Apie mirties priežastį spėliojo visaip

Spėlionės, kodėl S.Gricius - 28 metų gyvybingas vyras - pasitraukė iš gyvenimo, dabar jau nurimusios. Tačiau prieš keletą metų jų dar buvo girdėti. “Man paskyrimas į mero postą sukėlė šoką. Manau, kad jam, daug jaunesniam nei aš, turėjo būti dar sunkiau. Daugybė darbo, staigūs pasikeitimai (valdžios įgijimas, valdžios praradimas) galėjo lemti, kad S.Gricius pasitraukė”, - vieną anksčiau sklandžiusių versijų vėl priminė Kauno meru 1990-1991 m. dirbęs V.Adomonis, dabar dirbantis Aplinkos ministerijoje.

V.Adomonio pavaduotoju tuomet buvęs Henrikas Žukauskas, dabartinis Seimo narys, po S.Griciaus žūties užsiminė, kad ši savižudybė galėjo būti inscenizuota. “Aš neturiu faktų, bet, mano įsitikinimu, Saulius kažkam buvo neparankus ir jį pašalino. Kas? Maža kas, saugumas, KGB. Žaliasis vicemeras turėjo duomenų ateityje tapti politiniu lyderiu, jis jau tada buvo pakrikštytas lyderis, vadovavęs nemažai jėgai. Žiūrėkit, po S.Griciaus mirties ir “Atgajos” bendrija, ir žalieji sunyko. Sunaikintas lyderis - šaknis išrauta ir neatauga lig šiol”, - po keleto metų vėl savo nuomonę pakartojo H.Žukauskas.

Tiltas į gyvenimą

S.Griciaus našlė Angelė niekada netikėjo, kad jos vyras iš gyvenimo pasitraukė ne pats. “Kartais pagalvodavau, gal kas mane kaltina: buvau šalia, padariau ką ne taip. Nors pati nejaučiau, kad dėl manęs taip pasielgė”, - juodas savo mintis, jau tapusias praeitimi, prisiminė A.Gricienė.

Ar laikas iš tiesų išgydo visas žaizdas? “Žaizda dabar užsitraukusi, likusi kažkur kampe. Gyvenimas eina, nemažai laiko praėjo. Pasikeičiau ir aš, daugelį dalykų jau kitaip vertinu”, - buvo atvira A.Gricienė. Antrą kartą prieš 8 metus ištekėjusi, bet pavardės nepakeitusi moteris kartais nejučia lygina dabartį su praeitimi. “Aš auginau vaikus, o Saulius gyveno. Dabar pagalvočiau: gal eikime kur nors visi kartu. O tada nekilo mintis, kad Saulius neitų kur nors, jei aš negaliu kartu. Tada nejutau, kad esu tarsi šone. Dabar - pagalvočiau. Net antrojoje santuokoje gimusį Kristijoną auginau jau kitaip: labiau saugojau, globojau”, - tokį savo požiūrio į gyvenimą pasikeitimą A.Gricienė pavadino natūraliu, ateinančiu su amžiumi.

Asmeniniuose Angelės prisiminimuose S.Gricius likęs kaip tvirto būdo, puikų humoro jausmą turintis vyras, abejingas buičiai. “Namuose vinį įkaldavo diedukas - Sauliaus tėvas, - šypsodamasi prisiminė A.Gricienė. - Bet buitis nebuvo mums svarbi. Buvome jauni, kuprines ant pečių - ir išeidavome”.

A.Gricienė prisiminė, kad, po vyro netekties praėjus ketveriems metams, draugai pasakę: tavo akys vėl žiba, jau gali gyventi. Pati tai pajuto dar po metų.

Auga du tėčio mylėti “griciukai”

Kaune auga du tėčio labai mylėti “griciukai”. VDU trečiakursis, būsimasis politologas Gailius Gricius ir Kauno dailės gimnazijos abiturientė Laimutė Griciūtė. Pastaroji buvo ketverių, kai mirė S.Gricius. Laimutės atmintyje iškyla trys ryškiausi gyvenimo epizodai, kai kalbama apie tėtį.

“Ėjome į Dramos teatro spektaklį. Stabtelėjome Muzikinio teatro sodelyje, tėtis atsitūpė prieš mane ir kažką tarėmės”, - taip Laimutė papasakojo apie pirmąjį, paremtą labiau tėčio artumo pajautimu nei vaizdais. “Dar prisimenu, kaip mūsų senajame bute buvusioje Neries krantinėje tėtis valgė virtus lašinius su pomidoru. Pamaniau, na ir bjauru”, - tai pasakodama Laimutė juokiasi. Paskui surimtėjusi prisimena, kaip per Sausio įvykius Savivaldybės duris tėtis barikadavo smėlio maišais. “Buvau kartu su juo viduje, buvo neramu”, - žodžiais virsta praeities emocijos.

Angelės Gricienės žodžiais, Gailius savo būdu panašus į Saulių. Lengvai bendrauja su žmonėmis, turi panašų humoro jausmą, pirmame kurse buvo seniūnas, bet paskui šių pareigų atsisakė. “Ne ten buvau įlindęs, gal man dar per anksti”, - aiškino Gailius.

Ryškiausi Gailiaus pirmųjų šešerių metų, kol buvo gyvas tėtis, prisiminimai - iš žygių baidarėmis. “Visa jų “chebra” kartu keliaudavo. Ekspromtu kildavo “jūrų mūšiai”: taškydavome vandenį irklais, o mes su tėčiu viską darydavome kartu: statydavome palapinę, kurdavome laužą. Prisimenu, ypač mėgdavau skaldyti malkas. Nors kirvis tada už mane buvo didesnis”, - subtilia autoironija blyksteli Gailius ir čia pat priduria, kad dabar nei su “jų chebra”, nei su jų vaikais nebendrauja, tik - mama.

Gailiui - ne naujiena, kad jis - tėčio kopija. “Diedukas, su kuriuo dabar kartu negyvename, bet dažnai susitinkame, daug visko yra pripasakojęs. Jis lig šiol dažnai į mane kreipiasi ne Gailiau, o - Sauliau”, - pasakojo G.Gricius.

Galima sakyti, kad politika iš sūnaus atėmė tėvą, tačiau Gailius vėl brenda į tą pačią sritį - studijuoja politologiją. “Niekada apie tai nepagalvojau, tikrai. Bet dar nežinau, ar iš tiesų būsiu politologu. Gal pasuksiu į verslą”, - svarstė Gailius.

Buvo iki sielos gelmių žaliasis

S.Gricius buvo žmogus, paskui kurį į protesto žygius ėjo tūkstantinės minios. Tačiau tai nebuvo iš sakyklos prabilęs šventasis.

“Turėjo ypatingą, žodžiais neapibūdinamą humoro jausmą”, - šypsodamasi apie S.Gricių kalbėjo buvusi laikraščio “Žalioji Lietuva” redaktorė Daina Karlonaitė, dabar dirbanti Trakų rajono savivaldybėje. G.Aleksandravičiūtė pridūrė S.Gricių buvus iki sielos gelmių žaliuoju. “Kaip ypatingą civilizacijos šiukšlę juokdamasis visiems demonstruodavo kiaušinio pjaustyklę. Sakydavo: kiek metalo, plastmasės nereikalingai sunaudota įrankiui, kurį puikiai gali pakeisti peilis ir kuris po kokių penkių panaudojimų vis vien sugenda”, - pasakojo G.Aleksandravičiūtė.

“Jis išsiskyrė iš kitų - turėjo ne tik romantizmo, bet ir racionalumo”, - buvusį kolegą prisiminė H.Žukauskas.

“S.Gricius - ilgaplaukis vaikinukas storais akinių stiklais, beveik visuomet vilkėjęs megztinį. Gal tik keletą kartų mačiau jį kostiumuotą. Vienas kartas - kai buvo išrinkta vieta Kauno vandenvalos įmonei. Tai iš tikrųjų jam buvo šventė”, - tokį žaliojo vicemero portretą nupiešė V.Adomonis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: