Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 23:31

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 28 Gru 2007 21:19 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Kauno žygeivių-folkloro klubas "Gilė"


http://www.gile.lt/

http://sutartine.lt/content/gil%C4%97-0

Klubo istorija
http://www.gile.lt/?gile=hist_ltu&kl=ltu

     Įkūrėjas: 1994 m. pavasarį fizikas Dobilas Juška pradėjo dirbti Kauno "Ąžuolo" vid. m-kloje, jis ir įkūrė "Gilės" klubą.

     Įkūrimo istorija: D. Juška turėjo jauną šunį taksą - Metrą, kurį kas rytą tekdavo vesti į lauką. Kadangi vienam tai daryti buvo pakankamai nuobodu, jis rytiniam krosiukui pasikvietė keletą savo moksleivių. Bėgiotojų ratas vis augo, jaunimas pradėjo vaikščioti į žygius. Sužinoti kada bus rengiamas artimiausias žygis moksleiviai galėdavo tik rytinio krosiuko metu.
 
    Kadangi tais laikais mažai kas turėjo žyginį inventorių (kuprines, palapines), žygeivių skaičius buvo ribojamas, kitaip tariant, kas pirmesnis užsirašydavo, tas ir eidavo į žygį. Beje, pradžioje kuprines, palapines ir visokį kitokį žyginį inventorių siūdavome patys, nes ir nusipirkti nebuvo kur.

    Laikui bėgant atsirado ir klubas, augo tiek žygių, tiek norinčiųjų į juos eiti skaičius. Jaunimas žygiuose pritardami gitaromis dainuodavo įvairiausias dainas, vėliau pradėjome mokintis folklorinių liaudies dainų.

    Dažnai važiuodavome į LŽŪA rengiamas vakarones, ten mokinomės liaudies šokių. Taip prasidėjo mūsų, kaip ansamblio istorija, koncertuodavome ne tik mokyklos, bet ir miesto renginiuose. Vaikinai išmoko pasigaminti muzikos instrumentus, pvz.: kankles, merginos siuvo tautinius drabužius, audė juostas.

     Esame aktyvūs žygeiviai, tad teko pabūvoti įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Paprastai per metus surengiame ~ 12 žygių (tiesa, atskiri žmonės keliauja ir dažniau), jau tradicija tapo kasmetiniai rudens, vasaros, žiemos, pavasario žygiai, kūrybinės stovyklos, sąskrydžiai. Mes keliaujame ne tik pėsčiomis, ne kartą teko plaukti ir plaustais.

     1995 m. pirmą kartą išėjome į žiemos žygį, jis buvo pilnas naujovių ir dar nepatirtų įspūdžių.

     1998 m. klubo atstovai kartu su ansambliu "Lokysta" išvyko koncertuoti į Portugaliją.

     1999 m. koncertuoti važiavome į Vokietiją, Leipcigo gatvės muzikantų festivalį, vėliau čia vykome kiekvienais metais.

     Klubo ansamblis labai įvairus, čia mes ne tik dainuojame, šokame, bet ir grojame netradiciniais savos gamybos muzikos instrumentais, turime armonikų, smuikų, ragų, birbynių, skudučių, dambrelių, kanklių, lumzdelių, basedlę, manikarką. Klubo daugumą sudaro “Ąžuolo” vid. m- klos mokiniai, yra ir tokių, kurie baigę mokyklą ir toliau aktyviai dalyvauja " Gilės" veikloje, kai kuriems "Gilė" jau tapo gyvenimo būdu. Šiuo metu klubą sudaro apie 30 narių. Visi jie vienaip ar kitaip svarbūs, vieni groja, kiti šoka, dainuoja, treti tiesiog keliauja.

     1998 m. klubo vadovas D. Juška nusipirko sodybą Pašventupyje, kur kiekvienais metais švenčiame visas kalendorines šventes: Kalėdas, Lygiadienius, Rasas, Jorę, Ilges ir kt. Sodyboje įrengta paleastronominė stebykla iš akmenų, joje atliekamos švenčių apeigos. Kasmet daugėja kelionių, koncertų vakaronių, kartais per mėnesį tenka atlaikyti dešimties ir daugiau koncertų maratonus, tad gale mokslo metų ne tik vadovai, bet ir klubo nariai būna išsekę ir nieko nebenori, nebent vasaros žygio.

Taigi, susitiksime ŽYGYJE!

"Gilės" klubo siekiai:
http://www.gile.lt/?gile=club_ltu&kl=ltu

  1. Nematerialiosios kultūros paveldo išsaugojimas.
  2. Kraštotyrinė veikla.
  3. Moksleivių pilietinis ugdymas.
  4. Kūrybinė veikla.
  5. Ekologinė veikla.
  6. Pažintinė veikla.
  7. Sportinė - turistinė veikla.
  8. Prevencinė veikla.
  9. Socializacijos stovyklos.

Veiklos metodai tikslams pasiekti:


  1. Nematerialiosios kultūros paveldo išsaugojimas. Tam geriausiai pasitarnauja etninių vertybių pavertimas jaunuolio gyvenimo savastimi, kas pasiekiama gyvai muzikuojant, dainuojant, šokant, rengiant vakarones, kalendorines šventes, savo rankomis gaminant instrumentus, siuvant rūbus , audžiant juostas, dalyvaujant ekspedicijose.

  2. Piliečio ugdymas. Demokratinis klubo valdymas ir bendruomeninis veiklos principas padeda ugdyti sąmoningą pilietį, suvokiantį šiuolaikinės demokratinės visuomenės egzistavimo esmę, suprantantį savo atsakomybę klubo bendruomenei, o tuo pačiu visai visuomenei.

  3. Laisvalaikio užimtumas. Moksleiviai bus užimti žygiuose,ekskursijose, koncertinėje veikloje, repeticijose, instrumentų gamyboje, rūbų siuvime, papuošalų gamyboje. Taip pat didesnė žygeivių dalis bus įtraukta į parengiamąją veiklą: maršruto juostos ruošimą, medžiagos apie maršrutą rinkimą, žygio knygelės leidimą, inventoriaus gamybą ir remontą.

  4. Kūrybinis tikslas bus realizuotas toliau kuriant klubo etnografinę - folklorinę programą, t.y. tęsiant mokslo metais vykdytą veiklą. Bus išlaikomas 1996 m. vasaros ir rudens kūrybinių stovyklų tradicijų tęstinumas.

  5. Kraštotyrinę veiklą sudarys dainų ir pasakojamosios tautosakos, papročių, liaudies gamtamokslinių žinių užrašymas, medžiagos apie pokario pasipriešinimo kovas rinkimas.

  6. Ekologinę veiklą sudaro stovyklaviečių, kuriose nakvojame, tvarkymas. Pavyzdžiui poilsiavietėje prie Avirio ežero rudens stovyklos metu surinkome apie keturis konteinerius įvairių šiukšlių. Kiekis, darantis neišdildomą įspūdį. Klubo veikloje skiriam daug dėmesio civilizuotų stovyklavimo būdų mokymuisi.

  7. Pažintinė veikla - susitikimai su žymiais žmonėmis, muziejų, istorijos, gamtos, geografijos, kultūros paminklų lankymas.

  8. Sportinė - turistinė veikla - tai pats žygiavimas, turistinė buitis, įgūdžiai, nakvynės lauko sąlygomis, taip pat ir žiemos metu.

  9. Bus siekiama vaikų socialinės integracijos. Žygeivių amžius - nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų. Tai gera sąlyga formuotis bendruomeniniam tarpusavio santykių pobūdžiui. Bendruomeniniais santykiais grįsta "Gilės" klubo veikla ne tik žygiuose, bet ir "namuose". Nusistovėję ir geri žygeivių tarpusavio santykiai teigiamai veikia vaikų elgesį ir nuostatas.

"Gilės" veiklą galima suskirstyti į dvi dalis - žygeiviškąją ir folklorinę.

Pirma - žygeiviškoji veiklos sritis

    Žygių atliekama daug: per mėnesį bent vieną dvidienį, per rudens, žiemos, pavasario atostogas - po daugiadienį, ir vasarą - kategorinį, dviejų savaičių trukmės,bei prieš pat mokslo metus - keturių - penkių dienų žygį. Nei vieno žygio nebūna be tikslo. (žr. - žygeivio priesaika) Dažnai į žygius įtraukiami naktiniai etapai. Turime pasigaminę krosnelę dėl to žiemos sąlygomis nakvojame palapinėje, vykdome daugiadienius slidžių žygius. Klubas turi vėliavą, emblemą, metraštį.

    Egzistuoja trijų pakopų žygeiviško tobulumo sistema:

   * Pirma - 300 km pėsčiomis, turizmo įgūdžių egzaminas ir priesaika prie aukuro.

   * Antra - 600 km, savarankiškai pravestas vienas žygis ir vienas kultūrinis renginys, savo rankomis klubui pagamintas daiktas: kanklės, juosta, marškiniai ir t.t.

   * Trečia - 900 km pėsčiomis ir įkurtas jaunesniųjų tarpe klubo sektorius.

    Įvykdę kvalifikacinius reikalavimus žygeiviai apdovanojami atitinkamai medine, geležine ir akmenine klubo emblema.
Savo rankomis gaminame turistinį inventorių: kuprines, palapines, krosneles, kilimėlius. O savo kojomis - keliaujame!

Antra veiklos sritis - folkloras.


     Visu būriu dainuojame bendras dainas: darbo, šeimos, meilės, karines - istorines. Tai ne tik dainavimas, tai - bendravimas. Dainuojame ir atskirai: bernų grupelė - šienapjūtės, karines. Mergaitės - senovines aukštaitiškas sutartines. Kai kas išdrįsta ir solo užtraukti. Muzikuojame dviem sąstatais: kapelija - armonika, basedla, du smuikai, dūdelės, būgnas, tarškučiai ir mažoji kapelija - kanklės, pūslainis, dūdelės, smuikas.Į programą jungiame ir grojimą skudučiais. Šokame liaudies šokius. Koncertuojame, nors koncertai nėra mūsų klubo pagrindinis tikslas.

      Dažnai rengiame vakarones kitose Kauno ir ne tik Kauno mokyklose, užsienio svečiams. Švenčiame kalendorines šventes. Tai Ilgės, Lygiadieniai, Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Jorė, Rasos. Šventes rengiame gamtoje: prie piliakalnių, alkakalnių, kitų senovės paminklų. Neapsiribojame vien tik liaudišku muzikavimu ir dainavimu. Nemažai žygeivių pramokę groti gitaromis - tai retsykiais surengiame vadinamuosius laužo dainų vakarus. Atvykite - paklausysite, padainuosite, pas mus būna labai linksma.

     Daug instrumentų pagaminti pačių žygeivių. Tai kanklės, lumzdeliai, būgnai, tarškynės, boselis. Taip pat gaminami žalvariniai papuošalai audžiamos juostos, staklės juostom austi. Liaudiški drabužiai siūti irgi savo rankomis.

     Palaikome ryšius su Panevėžio žygeiviais, taip pat Kauno 42 vid. m - los, "Saulės" gimn., KTU gimn. žygeiviais. Draugaujame su folkloro ansambliu "Kaukutis", Apeiginio folkloro grupe iš Vilniaus "Kūlgrinda", Kelmės Graičiūno v. m. žygeiviais, su Čekiškės skautais.

     Rengiame bendras vakarones, žygius, šventes. Vakaronių rengti vykstame ir į kitas Kauno miesto mokyklas. Prisidedame prie miesto švenčių muzikinio apipavidalinimo( Žemės diena, Pasaulinė turizmo diena, Draugijos Lietuvai gražinti steigiamoji konferencija, Spaudos atgavimo diena ir t. t.), vedame vakarones respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose. Rengiame labdaros koncertus klinikose, senelių prieglaudoje.

"GILĖS" jaunojo žygeivio priesaika


    Aš "GILĖS" klubo narys, norėdamas vadintis jaunuoju žygeiviu ir nešioti medinį klubo simbolį, aukuro ugnies, senojo ąžuolo ir vyresniųjų žygeivių akivaizdoje prisiekiu:

   * Eiti į žygius tik su tikslu. Su tikslu pamatyti, sužinoti, ieškoti, tirti.

   * Palikti tik tvarkingas stovyklavietes; mylėti ir saugoti miškus, upes, visus gamtos paminklus ir visą gamtą - savo antruosius namus.

   * Nevartoti žygiuose jokių svaiginamųjų gėrimų.

   * Gerbti žygio vadovą. Žygyje jo žodis paskutinis.

   * Nevartoti svetimybių, barbarizmų; tausoti tautos turtą - kalbą.

   * Gerbti kelyje sutiktą žmogų; už gerą atsidėkoti geru.

   * Pažinti ir kiek jėgos leis, saugoti, prižiūrėti kultūros paminklus, kovoti su jų niokotojais.

   * Stengtis kuo giliau pažinti ir įsisavinti tautos kultūrą, papročius.

   * Pirmiausia gerai pažinti gimtinę, tik po to keliauti svetur.

   * Visur ir visada prisiminti, kad atstovauju "GILĖS" klubui, visai žygeivių šeimai, LIETUVAI.

"GILĖS" KLUBO ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO SISTEMA

O. KANDIDATAS.

    Kandidatu į klubo narius gali būti bet kas, kas nedūsta gulėdamas, ir moka parašyti prašymą.

I. PIRMA ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO PAKOPA.

     Norint gauti pirmą pakopą liudijantį pakabinamą klubo medinį simbolį, reikia:

· aktyviuoju būdu nukeliauti 300 km;
· išlaikyti turistinės technikos įskaitėlę;
· prisiekti prie aukuro ir ąžuolo(žr. "Gilės" jaunojo žygeivio priesaiką)

II. ANTRA ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO PAKOPA.

    Norint gauti antrą pakopą liudijantį pakabinamą klubo metalinį simbolį, reikia:

· aktyviuoju būdu nukeliauti 600 km;
· savo rankomis klubui pagaminti gerą dalyką: kankles, juostą, staklytes, drabužį, patalpų apipavidalinimo elementą….
· savarankiškai pravesti žygį;
· savarankiškai pravesti kultūrinį renginį;

III. TREČIA ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO PAKOPA

    Norint gauti trečią pakopą liudijantį pakabinamą klubo akmeninį simbolį, reikia:

· aktyviuoju būdu nukeliauti 900 km;
· vadovauti jaunesniųjų "giliukų" grandžiai;

Adresas korespondencijai:
Kauno žygeivių-folkloro klubas "Gilė"
Baltų pr. 103, LT-48211, Kaunas, Lietuva.

Klubo vadovai:
Artūras Sinkevičius, Kaunas, tel. +37068393786, el. paštas arturas@gile.lt,
Dobilas Juška, Kaunas, tel. +37068393749, el. paštas dobilas@gile.lt.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Gru 2011 17:31 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Gilė - Sutartinė


http://sutartine.lt/content/gil%C4%97-0

http://frype.lt/gile/biography/

Vadovai : Artūras Sinkevičius ir Dobilas Juška

      Vadovų kredo: Kas paeina – gali šokti, kas kalba – gali dainuoti, kas nedūsta gulėdamas – gali eiti į žygį.

      „Gilė“ įkurta 1994 m. kaip žygeivių klubas, skirtas moksleivių laisvalaikio užimtumo problemom spręsti. Žygiuose buvo dainuojamos laužo dainos pritariant gitarom. Ilgainiui laužo repertuare atsirado ir liaudies dainų, po jų šokio, muzikavimo, prireikė scenos, rūbų, instrumentų. Taip ir prasidėjo tai, ką šiandien matote scenoje.

       Šiandien „Gilė“ tvirtas žygeivių – folkloro klubas. Ansamblyje yra virš 100 dalyvių nuo penktų klasių ir jau baigusių mokyklą žmonių. Prasmę „giliečiai“ įžvelgia ne vien koncertuose bet ir savo gebėjimų taikyme „gyvuose“ dalykuose – kalendorinėse, šeimos šventėse. Dainuota ir muzikuota krikštynose, vestuvėse, giedota laidotuvėse, gausybę kartų švęstos įvairios kalendorinės šventės „Gilės“ poilsio bazėje – Pašventusio etnografinėje sodyboje Dubysos regioniniame parke.

      „Gilė“ įrašė tris kompaktines plokšteles.

      Klubo veiką įvertino Lietuvos Liaudies kultūros centras skirdamas 2003 m. Aukso Paukštę „Gilei“. Padedama Paukštės sparnų „Gilė“ stengiasi neprarasti skrydžio aukščio, iš kurio taip graži LIETUVA...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 31 Gru 2011 17:40. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Gru 2011 17:38 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Liaudies muzikantai pūsles prisitrina žygiuose


http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/l ... uose-17519

Paskelbta 2004-03-19, 00:00

Geriausiu pripažintas kauniečių folkloro klubas po Lietuvą pėsčiomis keliauja net ir žiemą


      Ne vienas Kauno “Ąžuolo” vidurinės mokyklos moksleivis yra miegojęs palapinėje, kai lauke 10 laipsnių šalčio.

      Folkloro bei žygeivių klubo “Gilė” nariai nemažai laiko praleidžia ne tik keliaudami, bet ir koncertuodami.

      Praėjusį sekmadienį jie gavo geriausio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio apdovanojimą - “Aukso paukštės” statulėlę.  

Sudrebino sostinės Rotušę
 

      “Mane pritrenkė “Gilės” nuoširdumas. Žiūrint į juos dainuojančius scenoje, akivaizdu, jog vaikai tai daro iš širdies”, - pristatė kauniečius “Aukso paukštės” atrankos komisijos narė Veronika Povilionienė. Į įteikimo ceremoniją Vilniaus Rotušėje atvyko per 50 “Gilės” narių, mokyklos vadovai.

       “Gilė” su “Aukso paukšte” rankose surengė įspūdingą pasirodymą: pūtė ragus ir skudučius, šoko liaudišką ratelį, šokį “Viens velnis”, dainavo keletą dainų.

       Paklausta, kokį įspūdį paliko “Gilė”, V.Povilionienė pateikė neįprastą palyginimą. “Giliukai man primena tikrai skaniai valgantį žmogų ir tuo labai patenkintą. Tuo man jie yra nuostabūs ir nepakartojami”, - sakė folkloro žinovė.

       Geriausiu kaimo folkloro ansambliu pripažinta “Ievužė” iš Molėtų, geriausiu miesto folkloro ansambliu - “Verpeta” iš Kaišiadorių, geriausiu tradicinės instrumentinės muzikos atlikėjais - “Sutaras” iš Vilniaus.  

Kauniečiai nugali antrą kartą
 

       Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas prieš metus įsteigė meno kolektyvų ir jų vadovų metų nominacijas. Garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas yra “Aukso paukštės” statulėlės.

       Pernai geriausiu vaikų ir jaunimo folkloro ansambliu taip pat tapo kauniečiai - Domeikavos vidurinės mokyklos folkloro kolektyvas “Serbentėlė”.

Klubą įkūrė fizikai
 

       “Vakarus leisdavom prie laužo: skambindavom gitara, dainuodavom. Būtent laužo dainos mus ir paskatino išbandyti folklorinį dainavimą”, - sako ansamblio vadovas bei įkūrėjas fizikos mokytojas Dobilas Juška. Jam klubo gyvavimo pradžioje talkino kita fizikė - mokytoja Asta Račinskaitė.

       Dabar D.Juškai padeda etninės kultūros mokytojas Artūras Sinkevičius. Jis yra vienas pirmųjų “giliečių”. “Pirmą kartą su Dobilu į žygį išėjau būdamas devintoje klasėje. Puikiai pamenu, kai grįžęs pasakiau: “Niekada gyvenime daugiau neisiu į žygį!” - prisimena jaunasis klubo vadovas. Dvidešimt trejų metų vaikinas studijuoja Vilniaus pedagoginiame universitete socialinę pedagogiką.  

Repetuoja stovyklaudami
 

       Tada, lygiai prieš 10 metų, kai tik įsikūrė “Gilė”, klube buvo vos per dešimtį narių. Dabar jų daugiau nei pusšimtis. “Mums “Gilė” - geriausias klubas, nes čia mes mokomės dainuoti, daug koncertuojame, einame į turistinius žygius”, - aiškino penktokų būrelis.

       Giliukai repetuoja kartą per savaitę, tačiau jau moka tiek dainų, kad visų nebesuskaičiuoja. Moksleiviai dainuoti ir šokti mokosi ne vien repeticijų metu. “Per pavasario ir rudens atostogas važiuojame į mokytojo Dobilo etnografinę sodybą Raseinių rajone. Ten mes ne tik pailsime nuo mokslų, bet taip pat noriai mokomės naujų dainų, vakarais linksminamės šokdami liaudiškus šokius”, - pasakojo dešimtokė Lina Meškeliūnaitė.

       Jau tradicija yra tapę naktiniai žygiai. Jie trunka kelias valandas. “Vienas žmogus, kol kas tai būna Artūras, dieną išeina į sodybos apylinkes su žemėlapiu ir sukabina (dažniausiai ant medžių
) naktį šviečiančius ženklus”, - kalbėjo studentas Tomas Kazlauskas. Kai sutemsta, belieka susiskirstyti į grupeles, pasiimti po žibintuvėlį ir su žemėlapiu leistis ieškoti ženklų.  

Patys gamina liaudiškus instrumentus
 
 
       “Aš “Gilėje” jau penkti metai. Per šį laiką išmokau skambinti kanklėmis, groti fleita”, - pasakoja L.Meškeliūnaitė. Dabar mergina pati to moko jaunėlius. “Gilėje” moksleiviai mokosi ne tik dainuoti, šokti liaudiškus šokius ir groti, bet ir gaminti instrumentus, austi juostas ir siūtis drabužius.

       “Pernai nusiaudžiau tris juostas, pasiuvau ir išsiuvinėjau visą tautinių drabužių kostiumą”, - sakė dvyliktokė Aušra Pociūtė. T.Kazlauskas su kitais giliukais yra pagaminęs kelias kankles. “Instrumentų gaminimo tradicija buvo susižavėjęs ne vienas”, - pasakojo A.Sinkevičius. Jis savo pirmosiomis pasigamintomis kanklėmis iki šiol skambina repeticijose ir didžiausiuose klubo koncertuose.  

Plaustais iš Vilniaus į Kauną
 

       Giliečiai kas mėnesį organizuoja bent po vieną kelių dienų žygį, o kiekvieną vasarą - dviejų savaičių. “Mes labai laukiam vasaros, nes tada mes eisim į dvylikos dienų žygį!” - išpoškina “Gilės” jauniausieji - penktokai.

       “Pamenu, buvo nežmoniškas karštis, kojų padus tiesiog dengė pritrintos pūslės, nes keliavom pėsti penkias dienas. Kitas penkias dienas mūsų laukė plaustai, upė ir karšta saulė. Vilniuje sulipę į plaustus tikėjomės pagaliau pailsėti, patinginiauti nors truputį. Bet niekas nesitikėjo, jog ta diena bus bjauriausia, kokia tik gali būti. Mus užklupo audra! Su perkūnu ir žaibais. Plaustuose sėdėjom tiesiog vandeny, nes išsemt nespėdavom - vis prilydavo”, - atsiminė dabar jau studijuojanti Vytauto Didžiojo universitete Rima Meškeliūnaitė.  

Nebaugina šaltukas
 

       Žygis žiemą - jokia naujiena “Gilės” nariams. “Mes žinome, kaip reikia miegoti, kad nesušaltume, todėl be problemų keliaujame ir žiemą”, - pasakojo dvyliktokė Milda Petraitytė. Žinoma, ne visi tėvai išleidžia vaikus kelioms dienoms į mišką spaudžiant šaltukui.

       “Kartą su plaustu plaukėm gruodžio mėnesį. Buvo tikrai smagu, nors kitiems gali atrodyti, jog plaukti Dubysa žiemą yra kvaila. Bet mums patinka tokie iššūkiai, todėl mes tai ir darom!” - linksmai pridūrė M.Petraitytė.

        Pasitaiko, kad naujokai neklauso ar pažeidžia “Gilės” žygeivio taisykles. “Tai yra mūsų pačių sukurtos taisyklės, kaip privalo elgtis kiekvienas, išėjęs į žygį su mumis”, - pasakojo patyręs žygeivis T.Kazlauskas.

        Jaunesnieji keliautojai kartais neleidžia naktį miegoti, ilgai ir garsiai triukšmaudami stovyklavietėje, arba šiukšlina gamtoje. “Tokiais atvejais mes taikome baudas. Žinoma, pirmą kartą įspėjame, o jei nepaklūsta, tenka visą dieną virti valgį ir plauti visų indus”, - aiškino vaikinas.

        Kai kurie baigusieji mokyklą giliečiai klubo veikloje dalyvauja toliau. “Nenoriu palikti “Gilės”. Čia beveik visi mano draugai”, - pasakoja Rima. Su jais mergina pėstute apkeliavo didelę dalį Lietuvos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Gru 2011 17:50 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Pašėlęs mokytojas

(Artūras Sinkevičius)

http://alkas.lt/2011/11/22/paseles-mokytojas/

Eglė Leonovienė, „Šeimininkė“
2011 11 22 19:31

Ištrauka (visą tekstą žiūr. http://alkas.lt/2011/11/22/paseles-mokytojas/)

       Sakoma, jei susirasi gerą darbą – niekada nereikės dirbti. Taip ir padariau“, – juokiasi jaunas, charizmatiškas mokytojas Artūras Sinkevičius. Dėsto jis ne fiziką ir ne fizinį, o muziką, choreografiją ir vyriškajai pedagogų giminei gana netradicinę discipliną – etnokultūrą.

„Lipk ant sienų“


       Savo specialybę Artūras laiko idealia. Ar verta ko ieškoti, dar daugiau norėti, jei visas jo gyvenimas – etnokultūra: darbas, laisvalaikis, pomėgis, net žmona Rimgailė, viena iš keturių Lietuvos Romuvos vadovų Jono ir Inijos Trinkūnų dukterų.

Paveikslėlis

       Linksmas, guvus, trykštantis energija, atviras ir mokantis bendrauti – toks man iš karto pasirodė pašnekovas. Jei ką daro, tai ne dėl akių, o iš širdies, su visu atsidavimu. Artūras juokiasi, kad lig šiol į visus dažniausiai užduodamus klausimus vis dar neturi tikslių ir protingų atsakymų. Viskas jo gyvenime klostosi savaime, be išankstinių planų, todėl jokių paaiškinimų jis net nebando ieškoti – džiaugiasi tuo, ką jam dovanoja gyvenimas.

Paveikslėlis

Artūras Sinkevičius | Asmeninio albumo nuotr.

       Jaunas vyras vos spėja suktis: žmona ir du mažyliai, su etnokultūra susiję projektai, kapela, klubas, darbas dviejose Kauno mokyklose. „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje, kurią pats baigė, joje lankė žygeivių ir folkloro ansamblį „Gilė“, o šiandien yra vienas iš klubo vadovų, Artūras jaunesnėms klasėms dėsto muziką ir choreografiją. J. Grušo meno vidurinėje mokykloje veda etnokultūros pamokas, vadovauja gitarų būreliui ir pradinukų folkloro ansambliui. Ir dar: kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį „Purienų“ vidurinėje mokykloje kartu su savo kolegomis iš kapelos „Lipk ant sienų“ dvi valandas gyvai groja šokiams.

      „Ne, tai ne populiari klubinė muzika, nors garsas apie mūsų pasilinksminimus sklinda toli už Kauno – atvažiuoja net iš Šiaulių, Kelmės. Susirenka arti 200–300 žmonių, kurie smaginasi šokdami tradicinius lietuviškus šokius: „Kiaulė grikiuos“, „Ciceliukė Marceliukė“, „Transveras“ ir kt.“ – pasakoja ir džiaugiasi, kad panašios „atrakcijos“ jų pavyzdžiu jau vyksta kituose Lietuvos miestuose.

Paskatino mokytojai


       Tapti mokytoju A. Sinkevičius nei svajojo, nei, sekdamas tėvų pavyzdžiu, šio tikslo siekė. Viską nulėmė susiklosčiusios aplinkybės.

       Augęs problemiškoje šeimoje, Artūras, kaip ir daugelis jo amžiaus paauglių, susidėjo su ne itin geromis kompanijomis. „Bet iš esmės nebuvau blogas vaikas“, – užtikrina. Matyt, tai jautė ir jo auklėtoja Eglė Černiavičienė, kuri tapo savotiška vaikino globėja.

       „Primindavo, kad turiu pasiruošti sunkiai pamokai ar dalyvauti kokiame renginyje; kai matydavo, kad kažko nerimstu, turiu problemų, kviesdavo draugiškai pasikalbėti, pasitarti“, – prisimena Artūras.

Paveikslėlis

Skomantas ir Artūras Sinkevičiai | Asmeninio albumo nuotr.

       Devintoje klasėje berniukas įstojo į „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje veikusį žygeivių klubą „Gilė“. Tiesa, po pirmo žygio pareiškė, kad kojos ten daugiau nekels, bet… „Sutikau puikų žmogų, šio klubo įkūrėją, fizikos mokytoją Dobilą Jušką. Jį pelnytai galiu vadinti savo gyvenimo mokytoju, dabar dar ir draugu, kolega – jau dešimt metų kartu vadovaujame didžiausiam Lietuvoje žygeivių ir folkloro klubui „Gilė“.

       Bręstant atsiskleidė puikūs organizaciniai gabumai, o noras realizuoti save, padėti kitiems vaikams Artūrą atvedė į „Senamiesčio vaikų dienos centrą“, kur mokė vaikus dainuoti, groti kanklėmis, gitara. Tad nors po vidurinės Artūras baigė Maisto pramonės kolegiją ir įgijo Įmonių ūkio ir paslaugų valdymo specialybę, nė dienos pagal ją nedirbo.

Komentarai
http://alkas.lt/2011/11/22/paseles-mokytojas/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007