Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir ramuviečių sukurtos organizacijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos žygeivių sąjunga

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos žygeivių sąjunga

Parašytas: 12 Spa 2007 23:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos žygeivių sąjunga

*************************************************************

Trumpas istorinis įvadas

1990 m. vasario 1 d. grupė žygeivių, susirinkusių Vilniuje, Universiteto žygeivių klube Saulėtekio al., nutarė sudaryti iniciatyvinę grupę ir įkurti Lietuvos žygeivių sąjungą.

1990 m. balandžio 7 - 8 d. Ūlos pakrantėje prie Dariaus ir Girėno ąžuolų, netoli Kriokšlio kaimo (Varėnos raj.), įvyko XXX Universiteto žygeivių klubo sąskrydis (kartu ir IX Lietuvos žygeivių susitikimas, ir pirmoji Lietuvos žygeivių sąjungos konferencija). Dalyvavo apie 230 žygeivių.

Lietuvos žygeivių sąjungos rekvizitai:

Oficialus pavadinimas: Lietuvos žygeivių sąjunga.

Pirmininkas Kęstutis Čeponis. Adresas: Budrių g. 35, LT-30128, Ignalina.

Lietuvos žygeivių sąjungos įstatai įregistruoti LR Teisingumo ministerijoje 1990 m. liepos 30 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 33-VO.

1996 10 14 Teisingumo ministerijai pateikėme dokumentus dėl Sąjungos perregistravimo.

Buvo pakeistas tik vienas įstatų punktas: sąjunga iš visuomeninės-politinės organizacijos virto visuomenine, remiantis III Lietuvos žygeivių sąjungos suvažiavimo (krivūlės), įvykusio 1996 m. spalio 12-13 d. Panevėžio raj., Burvelių k. priimtais sprendimais.

LŽS pirmininku perrinktas Kęstutis Čeponis (Ignalina, Budrių g. 35), o pirmininko pavaduotoju išrinktas Dainius Balčiūnas (Panevėžys, Žemaičių g. 44).

Teisingumo ministerija suteikė Lietuvos žygeivių sąjungai rejestro kodą 9064987.

Tačiau vėliau, kada vėl kelis kart buvo keičiami įvairūs įstatymai ir kiti teisės aktai dėl visuomeninių organizacijų registracijos, ir pareikalavo vėl perregistruoti, mes iš naujo įstatų jau neperregistravome - nes pradėjo reikalauti siųsti įvairias finansines ataskaitas, mokėti Registrų centrui ir pan. (oficialiai visus popierius susitvarkė tik Lietuvos žygeivių sąjungos Panevėžio skyrius: Panevėžio m. sav. Panevėžio m. Vasario 16-osios g. 20, kodas 9177647).

Įvairūs Lietuvos žygeivių sąjungos dokumentai, LŽS I, II, ir III suvažiavimų (krivūlių) nutarimai bei kiti su žygeivių judėjimo istorija susiję dokumentai (1966 m. Punios sutartis, Turisto statutas, Atmena Žygeiviui ir kiti) yra paskelbti leidinyje "Traktatas apie Žygeivius", 1997, Panevėžys, o taip pat leidiniuose "Žygeivis" ir "Atbalsis".

Plačiau apie Lietuvos žygeivių judėjimo ištakas skaitykite temą forume:

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ JUDĖJIMO IŠTAKOS IR ISTORIJA
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1592

*************************************************************

Dėmesio - žemiau pateikiamas tekstas dar tvarkomas ir redaguojamas - jis perrašytas iš 5 colių diskelio :img06: , įrašyto dar 1990 metais, naudojant tokią lietuviško šrifto koduotę, kuri jau seniai užmiršta ir niekur nebenaudojama. Deja, ne visus tekstus pavyko nuskaityti. :smile7:

*************************************************************

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ SĄJUNGOS PROGRAMA (IŠTRAUKA)

Pagrindinis Lietuvos žygeivių sąjungos tikslas - sveikas, stiprus, ištvermingas ir dorovingas žmogus, Lietuvos pilietis, pažįstantis savo Tautos istoriją ir savo kraštą, gyvenantis teisinėje, demokratiškai valdomoje, laisvoje nuo užsienio kariuomenės ir nepriklausomoje Lietuvos Valstybėje.

Lietuvos žygeivių sąjunga laiko, kad Valstybė turi tarnauti žmogui ir Tautai, o ne žmogus ir Tauta - Valstybei.

Lietuvos žygeivių sąjunga - sudėtinė Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio dalis, jungianti aktyviausius įvairių organizacijų žygeivius.

Žygeivio priesakai:

- pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;

- saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai;

- tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;

- prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;

- gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo;

- nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui;

- auklėk savo vaikus tautine dvasia;

- padėk išsaugoti lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;

- ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Pagrindinės Lietuvos žygeivių sąjungos veiklos kryptys:

1. Tautinis auklėjimas:

- tautinės, dvasinės ir istorinės savimonės ugdymas,

- tautinių papročių, švenčių ir apeigų atgaivinimas,

- kraštotyrinė veikla,

- Lietuvos, Latvijos, Prūsijos, Gudijos ir Lenkijos, o taip pat lietuvių, latvių, prūsų, jotvingių, galindų, kuršių, sėlių, žiemgalių, latgalių bei jų kaimynų istorijos pažinimas,

- pažintiniai žygiai po Didžiąją ir Mažąją Lietuvą, Latviją, Prūsiją, Galindą ir Jotvą,

- gamtos ir kultūros paminklų pažinimas, tvarkymas ir apsauga.

2. Sveiko gyvenimo būdo skatinimas.

3. Parama etnografinės Lietuvos lietuviams, ypač Vilnijoje, Mažojoje Lietuvoje ir Suvalkų krašte.

4. Bendraminčių subūrimas ir pasikeitimas informacija. Problemų, iškylančių žygeivystės judėjime, išsiaiškinimas, galimų jų sprendimo būdų numatymas ir įgyvendinimas.

5. Ekologinių problemų Lietuvoje išaiškinimas ir pagalba jas sprendžiant.

6. Aktyvus bendradarbiavimas su kitomis žygeiviškos ir tautinės pakraipos organizacijomis. Bendrų akcijų organizavimas.

7. Pagalba Lietuvos tremtinių sąjungai ir Lietuvos partizanijai - žygių į buvusias tremties ir įkalinimo vietas organizavimas.

8. Parama rinkimų metu tiems kandidatams, kurių programinės nuostatos ir pažiūros sutampa su Žygeivių sąjungos tikslais.

9. Ryšių palaikymas su kitomis žygeiviškomis ir turistinėmis organizacijomis už Lietuvos ribų. Žygių organizavimas užsienio šalyse. Pasikeitimas grupėmis.

Adresas laiškams: Lietuva, Ignalina, Budrių g. 35, Kęstučiui Čeponiui.

*************************************************************

Žygeiviškos ir tautinės pakraipos organizacijos,
kurių programiniams tikslams pritaria Lietuvos žygeivių sąjunga

- Vilniaus Universiteto žygeivių klubas

- KPI žygeivių korporacija "Ąžuolas"

- LŽŪA "Pilėnai"

- Kauno jaunimo klubas "Sakalas"

- VISI turistų klubas

- Panevėžio Žygeiviai

- Jurbarko Žygeiviai

- ekologijos klubas "Žemyna"

- klubas "Atgaja"

- bendrija "Talka"

- Gediminaičiai

- Lietuvos skautų sąjunga

- Ateitininkų federacija

- Ramuvos bendrija

- Lietuvos Ramuvos jaunimo sąjunga

- Vilniaus Universiteto kraštotyrininkų ramuva

- Lietuvių etninės kultūros draugija

- Lietuvos kultūros fondas

- Lietuvių kultūros tyrimo bendrija

- "Vilnijos" draugija

- Rytų Lietuvos reikalų taryba

- Mažosios Lietuvos reikalų taryba

- Vydūno draugija

- lietuvininkų draugija "Mažoji Lietuva"

- kraštotyros kultūros palikimo ir kalbos klubas "Prūsa"

- lietuvių jaunimo bendrija "Lituanica"

- dainų klubas "Raskila"

- Gervėčių klubas

- Dieveniškių klubas

- Žiemgaliai

- Lietuvos kraštotyros draugija

- Lietuvių kalbos draugija

- Lietuvos geografų draugija

- Lietuvos vyčių draugija

- latvių Dievturių draugija

- Lietuvių Tautininkų Sąjunga (LTS)

- Lietuvos Žaliųjų partija

- Lietuvos humanistinio jaunimo sąjunga.

*************************************************************

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ SĄJUNGOS

ISTATAI

-----------------------------------------------------------------------------------

Pastaba - skaitytojus prašome atsižvelgti į tai, kad šie įstatai buvo parengti pagal tuometinių, jau įregistruotų, partijų įstatų pavyzdžius, tam, kad Lietuvos Žygeivių Sąjunga be ypatingų teisinių problemų galėtų dalyvauti ne tik visuomeninėje veikloje, bet ir politinėje - tuo metu (1990 metų pavasarį ir vasarą) tai buvo visai realu.

Šiuo metu šie įstatai jau seniai paseno, neatitinka dabartinių Lietuvos įstatymų, ir turi tik istorinę prasmę.

Žygeivis
-----------------------------------------------------------------------------------

Pagrindinis Lietuvos žygeivių sąjungos tikslas - sveikas stiprus ištvermingas ir dorovingas žmogus, Lietuvos pilietis, pažįstantis savo Tautos istoriją ir savo kraštą, gyvenantis teisinėje, demokratiškai valdomoje, laisvoje nuo užsienio kariuomenės ir nepriklausomoje Lietuvos Valstybėje.

I. LIETUVOS ŽYGEIVIŲ SĄJUNGOS TEISINĖ PADĖTIS

1. Lietuvos žygeivių sąjunga (toliau LŽS) - savarankiška visuomeninė-politinė organizacija, turinti Programą ir Įstatus, himną, vėliavą, emblemą, ženklelį ir kitą simboliką.

2. LŽS centrinė būstinė yra Lietuvos sostinėje Vilniuje.

3. LŽS oficialiuose dokumentuose vadinama pilnu pavadinimu: Lietuvos žygeivių sąjunga; spaudoje ir neoficialiuose dokumentuose galima vartoti sutrumpintą pavadinimą - Žygeivių sąjunga.

Verčiant pavadinimą i kitas kalbas žodis "žygeiviai" nėra verčiamas.

Anglų kalboje vartojamas pavadinimas "The Lithuanian Union Žygeiviai".

Rusų kalboje vartojamas pavadinimas: "Литовский Союз Жигяйвяй"

4. LŽS savo tikslus įgyvendina laikydamasi Lietuvos Konstitucijos, veikiančių istatymų ir šių Įstatų, gerbdama žmogaus teises, sąžinės laisvę ir orumą.

5. LŽS renkamieji organai ir pati LŽS yra juridiniai asmenys, turintys savo:

a) antspaudus;

b) atsiskaitomąją bei einamąsias sąskaitas (tarp jų ir užsienio valiutos) bankuose.

6. LŽS neatsako už savo įsteigtų organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, prievoles, o pastarosios neatsako už LŽS prievoles.

7. LŽS, LŽS skyriai, LŽS ir LŽS skyrių renkamieji organai nustatyta tvarka leidžia periodinius tęstinius ir vienkartinius leidinius.

8. LŽS, siekdama savo programinių tikslų, bendradarbiauja su visomis visuomeninėmis ir politinėmis organizacijomis bei judėjimais lygiateisiais pagrindais.

II. LŽS NARYSTĖ

9. LŽS nariu gali būti kiekvienas Lietuvos pilietis sulaukęs 14 metų amžiaus, pripažįstantis LŽS Įstatus ir vykdantis jos Programą.

10. LŽS garbės nariu gali būti kiekvienas žmogus nuo 18 metų amžiaus, nepriklausantis LŽS, tačiau turintis ypatingų nuopelnų, įgyvendinant LŽS Programoje numatytus tikslus.

LŽS garbės narys nėra laikomas LŽS nariu ir neturi jokių įsipareigojimų Lietuvos žygeivių sąjungai.

11. Į LŽS įstojama užpildžius Pareiškimą-anketą (2 egz. - vieną egzempliorių paliekant LŽS skyriaus tarybai o antrą ezempliorių perduodant LŽS Tarybai), rekomendavus vienam LŽS nariui ir patvirtinus įstojimą LŽS Taryboje.

12. Į LŽS priima LŽS skyriaus taryba, o kur jos nėra, LŽS Taryba, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pareiškimo-anketos gavimo dienos.

13. Įstojimą tvirtina ir įregistruoja LŽS Taryba.

Iki įstojimo patvirtinimo stojantysis gali dalyvauti LŽS veikloje.

14. LŽS garbės nariu tampama rekomendavus dviems LŽS Tarybos nariams, patvirtinus LŽS Taryboje, ir gavus būsimo garbės nario sutikimą.

Jeigu LŽS garbės narys įstoja į LŽS, jis automatiškai netenka garbės nario vardo. Jeigu po įstojimo į LŽS buvęs LŽS garbės narys išstoja savo noru iš LŽS, jam automatiškai grąžinamas LŽS garbės nario vardas. Jeigu buvęs LŽS garbės narys yra pašalinamas iš LŽS, garbės vardas jam negrąžinamas.

15. Priimtasis į LŽS sumoka stojamąjį mokestį, turi teisę gauti LŽS nario bilietą ir ženklelį. Nario mokesčio LŽS nariai nemoka, tačiau gali remti LŽS savo aukomis. Stojantysis į LŽS sumoka už nario bilietą ir ženklelį LŽS Tarybos nustatytą kainą.

16. LŽS garbės narys stojamojo mokesčio nemoka, o LŽS ženklelis jam įteikiamas nemokamai. LŽS garbės narys LŽS nario bilieto negauna, jam įteikiamas specialus LŽS garbės nario diplomas.

17. LŽS ženklelį ir LŽS nario bilietą išduoda LŽS Taryba, patvirtinusi naujo LŽS nario įstojimą i LŽS. LŽS nariui bilietą ir ženklelį įteikia LŽS Taryba arba LŽS skyriaus taryba.

LŽS garbės nariui ženklelį ir garbės nario diplomą įteikia LŽS Taryba.

18. Pageidautina, kad LŽS nariai nešiotų LŽS ženklelį, tuo pabrėždami savo priklausomybę LŽS. LŽS garbės nariai nešioja LŽS ženklelį savo nuožiūra. LŽS ženklelį nešioti turi teisę tik LŽS nariai ir LŽS garbės nariai.

19. LŽS narys turi gerbti ir saugoti LŽS nario bilietą ir LŽS ženklelį. Jeigu LŽS narys praranda LŽS ženklelį arba LŽS nario bilietą, jis privalo ne vėliau kaip per mėnesį (ypatingais atvejais - ne vėliau kaip per tris mėnesius) pranešti apie tai LŽS organui, įteikusiam stojimo metu LŽS ženklelį ir bilietą.

Praradęs ženklelį LŽS narys gali jį vėl įsigyti, tačiau turi sumokėti trigubą kainą.

20. LŽS narys, praradęs nario bilietą, gali gauti naują bilietą tik LŽS Tarybos nutarimu, be to privalo sumokėti už naują bilietą trigubą kainą. Kiekvieną konkretų bilieto praradimo atvejį LŽS Taryba svarsto ir priima specialų nutarimą, atsižvelgdama į ivykio aplinkybes.

21. LŽS garbės narys, praradęs LŽS ženklelį arba LŽS garbės nario diplomą, gali juos vėl įsigyti LŽS Taryboje, tačiau privalo sumokėti standartinę ženklelio kainą ir nustatyto dydžio mokestį už diplomą.

22. LŽS narys, išstojęs iš LŽS savo noru arba pašalintas iš LŽS, privalo sugrąžinti LŽS nario bilietą ir LŽS ženklelį tam LŽS organui, kuris šį bilietą ir ženklelį jam išdavė. Tokiu atveju suma, sumokėta stojant į LŽS už ženklelį, yra grąžinama buvusiam LŽS nariui. Suma, sumokėta stojant į LŽS už LŽS nario bilietą, negrąžinama.

23. LŽS garbės narys, iš kurio atimamas šis vardas, privalo sugrąžinti LŽS Tarybai ženklelį ir garbės nario diplomą. Sugrąžinti LŽS narių bilietai ir diplomai, padarius juose atitinkamus įrašus, paliekami amžinam saugojimui LŽS centriniame archyve.

24. LŽS nario teisė ir pareiga dalyvauti savo grupės, skyriaus, kitų LŽS padalinių, į kuriuos jis išrenkamas, veikloje, vykdyti jų nutarimus.

25. LŽS narys privalo gerbti ir saugoti LŽS simboliką, rūpintis LŽS prestižu, gausinti ir saugoti LŽS turtą.

26. LŽS narys turi teisę:

a) viešai reikšti ir ginti savo nuomonę LŽS susirinkimuose ir suvažiavime;

b) rinkti ir būti išrinktas į vadovaujančius LŽS organus;

c) pateikti pareiškimus ir pasiūlymus į visus LŽS organus ir gauti išsamų atsakymą;

d) dalyvauti kitose visuomeninėse ir politinėse organizacijose, judėjimuose ir partijose, kurių veikla neprieštarauja LŽS Įstatams ir Programai;

e) LŽS viduje nariai turi teisę burtis į grupes (frakcijas), turinčias savitą veiklos taktiką, siekiant LŽS Programos įgyvendinimo, tačiau ši taktika turi neprieštarauti LŽS Įstatams; tuo atveju, kai LŽS renkamų organų nutarimas LŽS nariui yra nepriimtinas, jis gali aiškinti savo poziciją LŽS pirminėje organizacijoje (skyriuje) ir nevykdyti šio nutarimo, bet netrukdyti jį vykdyti kitiems LŽS nariams;

f) naudotis LŽS materialine baze ryšiais ir informacijos šaltiniais;

g) dėl objektyvių priežasčių (ilgalaikė komandiruotė, liga, aspirantūra, tarnyba armijoje ir kt.) laikinai nedalyvauti LŽS pirminės organizacijos veikloje;

h) išstoti iš LŽS, pateikiant pareiškimą pirminei organizacijai (skyriui) bei grąžinant nario bilietą ir ženklelį.

27. Kiekvieno LŽS nario pareiga laikytis šių Istatų ir siekti LŽS Programoje numatytų tikslų įgyvendinimo.

28. LŽS narių visuomeninė veikla remiasi:

a) pasiaukojimu ir pirmenybės teikimu tautiniams reikalams;

b) solidarumu ir tarpusavio parama;

c) derama pagarba kitoms nuomonėms, kai ginamos savo tautinės, religinės ir kitos pažiūros bei įsitikinimai.

29. Iš LŽS išstojama, pranešus apie tai raštu skyriaus tarybai arba LŽS Tarybai ir grąžinus nario bilietą ir ženklelį.

30. Žmogus, išstojęs iš LŽS, gali vėl stoti į LŽS tik praėjus vieneriems metams po išstojimo. Jeigu jis vėl priimamas į LŽS jam išduodamas naujas LŽS nario bilietas, už kurį stojantysis sumoka nustatytą kainą. LŽS nario ženklelis irgi išduodamas bendra tvarka.

31. LŽS narys, nesilaikantis šių Įstatų, žeminantis žygeivio garbę, šalinamas iš LŽS, skyriaus tarybos arba LŽS Tarybos nutarimu, priimtu visų Taryboje esančių narių balsų dauguma.

Pašalintas narys ši nutarimą gali apskųsti LŽS Garbės teismui.

Nutarimo neapskundus arba LŽS Tarybai jį patvirtinus, minėtas asmuo nebelaikomas LŽS nariu. Ši sprendimą gali pakeisti tik LŽS suvažiavimas.

32. Žmogus, pašalintas iš LŽS arba, jeigu jam atimtas LŽS garbės nario vardas, gali būti vėl priimtas į LŽS arba jam gali būti suteiktas (grąžintas) LŽS garbės nario vardas tik LŽS suvažiavimo sprendimu.

33. LŽS gina savo narių interesus už savo organizacijos ribų, jei grėsmė šiems interesams iškyla dėl nario veiklos Lietuvos žygeivių sąjungoje.

III. LŽS STRUKTŪRA

34. Miestuose ir rajonuose, kur yra ne mažiau kaip dešimt LŽS narių, steigiami LŽS skyriai. Skyriai steigiami LŽS Tarybos sutikimu teritoriniu principu, atsižvelgiant į Lietuvos teritorinį-administracinį suskirstymą.

Pasikeitus Lietuvos teritoriniam-administraciniam suskirstymui, atitinkamai pertvarkoma ir LŽS struktūra.

35. Skyriaus veikla derinama su aukštesniųjų LŽS padalinių nutarimais bei nurodymais.

36. Aukščiausia skyriaus valdžia - susirinkimas, o tarp susirinkimų - skyriaus taryba. Eiliniai susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai šaukiami kas trys metai. Skyriaus susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai skyriaus narių. Visi skyriaus susirinkimų nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma.

37. Skyriaus veiklai vadovauja ir skyrių atstovauja susirinkimo renkama bent trijų narių taryba. Skyriaus tarybos nariai renkami ne daugiau kaip dviems kadencijoms paeiliui. Po to jie gali būti išrinkti į šio skyriaus tarybą tik praleidę vieną kadenciją.

38. LŽS skyriaus taryba turi teisę kelti kandidatus į deputatus į vietinius valdžios organus.

39. Skyriaus tarybos veiklą bei piniginę atskaitomybę prižiūri skyriaus susirinkimo trims metams renkama bent trijų asmenų Kontrolės komisija. Ji arba jos nariai nuomones bei rekomendacijas dėl skyriaus tarybos veiklos pateikia spręsti skyriaus susirinkimui, gali pranešti LŽS Tarybai ir LŽS suvažiavimui.

40. Skyriaus taryba, esant reikalui, gali įsteigti pirminę LŽS organizaciją - LŽS grupę, susidedančią iš ne mažiau kaip trijų LŽS narių. Grupės veiklai vadovauja jos narių renkamas pirmininkas.

41. Ten, kur negalima įsteigti LŽS skyriaus, LŽS Taryba gali įsteigti tiesiogiai sau pavaldžią LŽS grupę.

42. Aukščiausioji LŽS valdžia - LŽS suvažiavimas (visuotinis susirinkimas), o tarp suvažiavimų - LŽS Taryba. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai išrinktų delegatų (narių). Suvažiavimai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Neeilinius suvažiavimus šaukia LŽS Taryba reikalaujant:

a) arba pačiai LŽS Tarybai

b) arba ne mažiau kaip pusei prieš tai vykusio suvažiavimo

delegatų

c) arba ne mažiau kaip pusei visų LŽS narių.

Apie eilinio suvažiavimo sušaukimą paskelbiama ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki jo pradžios, o apie neeilinio suvažiavimo sušaukimą paskelbiama ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jo pradžios. Suvažiavimas teisėtas jeigu jame atstovaujama ne mažiau kaip dviem trečdaliams LŽS narių.

Suvažiavimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų suvažiavime delegatų balsų dauguma. LŽS Programai arba Įstatams keisti reikia dviejų trečdalių, išrinktų i suvažiavimą delegatų, balsų.

43. Suvažiavimo dienotvarkę ir delegatų atstovavimo normas nustato LŽS Taryba. Dienotvarkę gali papildyti suvažiavimas.

44. LŽS suvažiavimas:

a) išklauso ir tvirtina LŽS Tarybos Kontrolės komisijos ir Garbės teismo ataskaitas;

b) priima ir keičia LŽS Programą ir LŽS Įstatus;

c) numato tolimesnes LŽS veiklos kryptis;

d) išrenka naują LŽS Tarybą, Garbės teismą ir Kontrolės komisiją. šių padalinių nariai renkami slaptu balsavimu pagal suvažiavimo delegatų iškeltų kandidatų sąrašą. LŽS suvažiavimas pats nutaria, kiek narių bus renkama į Tarybą, tačiau jų turi būti ne mažiau kaip penki ir ne daugiau kaip trylika. Centrinių padalinių nariai renkami ne daugiau kaip dviems kadencijoms paeiliui. Po to jie gali būti išrinkti į centrinius padalinius tik praleidę vieną kadenciją. Šių centrinių padalinių nariai, išrinkti į centrinius LŽS padalinius, išskyrus Tarybą, nustoja ėję skyriaus padalinio narių pareigas. Renkamų LŽS organų nariai neturi teisės būti etatiniais apmokamais LŽS darbuotojais.

Iki pirmojo LŽS suvažiavimo LŽS Tarybos funkcijas atlieka LŽS įkūrimo iniciatyvinė grupė, o po to - LŽS steigiamojoje konferencijoje išrinkta taryba, suteikiant jai LŽS Tarybos teises.

e) sprendžia kitus LŽS suvažiavimui priklausančius klausimus.

45. LŽS Tarybos nariai patys pasiskirsto pareigomis (išskyrus pirmininko). LŽS Tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka LŽS Tarybos nariai. Pirmininku tampa surinkęs daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip pusę visų LŽS Taryboje esančių narių balsų. LŽS Taryba renkasi į posėdžius esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

46. LŽS Taryba, laikydamasi Įstatų ir LŽS suvažiavimo nutarimų, tarp suvažiavimų:

a) vadovauja LŽS veiklai;

b) steigia įvairius LŽS organus;

c) priima ir skelbia programinius pareiškimus, nutarimus LŽS vardu (juos pasirašo LŽS Tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas);

d) palaiko ryšius, sutarčių pagrindu bendradarbiauja ir atstovauja LŽS jos santykiuose su įvairiomis visuomeninėmis, valstybinėmis, kooperatinėmis bei privačiomis organizacijomis įstaigomis bei asmenimis Lietuvoje ir už jos ribų;

e) iš LŽS narių tarpo kelia kandidatus į deputatus į Lietuvos valstybinius organus;

f) svarsto ir tvirtina LŽS padalinių pasiūlymus ir nutarimus; spręsdama ypatingai svarbius klausimus LŽS Taryba gali organizuoti visuotinę LŽS narių apklausą arba referendumą (vardinį balsavimą);

g) išrenka naujus centrinių LŽS padalinių narius, jeigu atsiranda neužimtos vietos;

h) esant reikalui (vadovaudamasi šiais Įstatais) šaukia neeilinius LŽS suvažiavimus;

i) svarsto ir tvirtina LŽS simboliką ir dokumentų pavyzdžius;

j) LŽS Taryba, kaip aukščiausia LŽS valdžia, tarp suvažiavimų turi teisę, esant reikalui tobulinti LŽS Įstatus ir Programą, tačiau kiekvienam pakeitimui turi pritarti nemažiau kaip trys ketvirtadaliai visų LŽS Tarybos narių; LŽS suvažiavimas šiuos pakeitimus gali patvirtinti arba atmesti, tačiau iki suvažiavimo jie galioja;

k) užsiima kita LŽS reikalinga veikla.

47. LŽS Garbės teismą sudaro LŽS suvažiavimo išrinkti trys nariai. Daugiausia balsų surinkęs narys tampa Garbės teismo pirmininku. LŽS Garbės teismas renkasi į savo posėdžius esant reikalui.

48. LŽS Garbės teismas sprendžia:

a) LŽS Tarybos ar skyrių tarybų iškeltas bylas;

b) LŽS narių skundus;

c) ginčus tarp LŽS narių, tarp LŽS narių ir LŽS organų, tarp LŽS organų.

49. Spręsdamas bylas Garbės teismas gali bausti įspėjimu, papeikimu arba sustabdydamas LŽS nario veiklą. Pašalinimą iš LŽS gali spręsti tik LŽS Taryba.

50. Garbės teismas privalo jam pateiktas bylas išspręsti per vieną mėnesį nuo pateikimo dienos. Ypatingais atvejais sprendimo laikas gali būti pratęstas, bet tai turi patvirtinti LŽS Taryba.

51. LŽS Kontrolės komisija renkama iš trijų narių. Daugiausia balsų surinkęs narys tampa LŽS Kontrolės komisijos pirmininku. LŽS Kontrolės komisija renkasi į savo posėdžius esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

52. LŽS Kontrolės komisija:

a) prižiūri LŽS Tarybos ir skyriųtarybųveiklą teisėtumo, tikslingumo bei atsiskaitymo atžvilgiais;

b) teikia rekomendacijas LŽS Tarybai;

c) savo išvadas dėl LŽS Tarybos, LŽS skyrių tarybų, kitų LŽS organų ir padalinių veiklos pateikia LŽS suvažiavimui arba LŽS Tarybai.

IV. LŽS NUOSAVYBĖIR FINANSINĖ VEIKLA

53. LŽS gali turėti savo turtą, kuris įsigyjamas ir tvarkomas laikantis galiojančiųLietuvos įstatymų.

54. LŽS lėdsas sudaro:

a) narių stojamieji mokesčiai ir mokesčiai už LŽS nario ženklelį bei nario bilietą (jų dydį ir mokėjimo tvarką nustato LŽS Taryba);

b) privačių asmenų, tame tarpe LŽS narių, kooperatinių, valstybinių ir visuomeninių organizacijų paaukotos, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, lėšos;

c) lėšos gautos už LŽS atliktus darbus ir renginius bei iš kitos ūkinės veiklos;

d) pajamos iš LŽS spaudos leidinių;

e) pajamos iš ūkiskaitinių susivienijimų, centrų bei firmų, įkurtų prie LŽS organizacijų, iš kitų LŽS įmonių bei ūkinių padalinių;

f) lėšos gaunamos iš užsienio firmų bei asmenų.

55. LŽS lėšos naudojamos remiantis LŽS Tarybos nutarimais, o LŽS skyrių lėšos naudojamos, remiantis atitinkamo skyriaus tarybos nutarimais.

56. LŽS narių stojamuosius mokesčius bei kitus piniginius įnašus renka LŽS skyriai ir 30% perduoda LŽS Tarybai, likę 70% pasilieka atitinkamos LŽS skyriaus tarybos žinioje.

57. LŽS lėšos, vadovaujantis Lietuvos įstatymais, naudojamos šiems pagrindiniams tikslams:

a) LŽS ir jos padalinių turtui įsigyti;

b) savo patalpų ir technikos eksploatacijai;

c) leidybinei veiklai;

d) LŽS renginiams organizuoti;

e) įstatymais numatytais atvejais ir nustatyta tvarka įmokoms į biudžetą sumokėti;

f) LŽS samdomų darbuotojų atlyginimams;

g) kitiems reikalams, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos įstatymams.

V. LŽS LIKVIDAVIMAS

58. LŽS likviduojama trijų ketvirtadalių į LŽS suvažiavimą išrinktų delegatų nutarimu.

59. Likviduojant LŽS jos turtas sunaudojamas Lietuvos įstatymais nustatyta tvarka.

Įstatai priimti LŽS steigiamojoje konferencijoje 1990 m. balandžio 8 d.

Lietuvos žygeivių sąjungos Tarybos pirmininkas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos žygeivių sąjunga

Parašytas: 12 Spa 2022 20:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Foto - trys būsimieji Lietuvos Žygeivių Sąjungos įkūrėjai:

iš kairės Tadas Šidiškis, Nerijus Kisielius, Kęstutis Čeponis

(Lietuvos pėsčiųjų maratonas. 1985 gegužė, fotografavo Vytautas Bukauskas).

Prikabinti failai:

Lietuvos pėsčiųjų maratonas. 1985 gegužė (Tadas Šidiškis, Nerijus Kisielius, Kęstutis Čeponis).jpg [ 807.46 KiB | Peržiūrėta 434 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: