Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Teresė Birutė Burauskaitė - žygeivė ir ramuvietė, antisovietinė pogrindininkė

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Teresė Birutė Burauskaitė - žygeivė ir ramuvietė, antisovietinė pogrindininkė

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žygeivių ir Ramuvos judėjimų aktyvi dalyvė ir vadovė Teresė Birutė Burauskaitė

Parašytas: 03 Bal 2010 16:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Teresė Birutė Burauskaitė

http://www.genocid.lt/centras/lt/367/c/

Gimė 1943 m. sausio 13 d. tarnautojo šeimoje Kaune.

1960 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, 1965 m. – Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. Dirbo Anykščių drenažo vamzdžių gamykloje inžiniere, Raseinių plytinės gamybos viršininke, 1967–1979 m. – mokslinių tyrimų instituto „Termoizoliacija“ mokslo darbuotoja.

Su bendradarbiais – J. Prapiesčiu, L. Dambrausku, V. Vosyliūte ir kitais – instituto kopijavimo aparatu „Era“ daugino lietuvių emigracijoje išleistas knygas (B. Kviklio „Mūsų Lietuva“, S. Ylos „Žmonės ir žvėrys dievų miške“, A. Maceinos, J. Girniaus ir kitų filosofų veikalus), iš kun. M. Dobrovolskio, kun. P. Račiūno pasiskolintus prieškario istorijos ir filosofijos leidinius, rusų emigrantų žurnalų straipsnius („Вестник христянского студенческого движения“, „Континент“, „Из под глыб“, „Память“) ir platino kopijas.

1968 m. įsitraukė į besiplečiantį kraštotyros judėjimą, žygeivių renginius.

1969 m. oficialiai įsikūrus kraštotyros klubui „Ramuva“, tapo aktyvia jo nare, o nuo 1971 m. pradžios iki likvidavimo tų pačių metų vasaros pabaigoje buvo šio klubo pirmininkė.

1971 m. rudenį kartu su R. Matuliu įkūrė „Liaudies dainų klubą“ prie Respublikinių profesinių sąjungų rūmų.

Šis klubas (iki šiol gyvuojantis „Raskilos“ vardu) ilgainiui tapo ne tik senųjų lietuvių liaudies dainų, tradicijų, bet ir pogrindinės literatūros platinimo, įvairių akcijų dalyvių susitikimo vieta.

Dėl šios veiklos 1973–1974 ir 1976 m. buvo tardoma KGB. Tačiau toliau tęsė veiklą: lankė Baltarusijoje, Karaliaučiaus, Smolensko srityse gyvenančius lietuvius, jiems veždavo religinės ir kitokios literatūros.

Nuo 1974 m. bendradarbiavo su žinomais žmogaus teisių gynėjais A. Terlecku, A. Žilinsku ir J. Sasnausku, spausdino pogrindžio leidinius bei straipsnius („Laisvės šauklys“ Nr. 2–3), kartu A. Žilinsku ir D. Keršiūte-Pečeliūniene parengė ir atspausdino paskutinį „Perspektyvų“ numerį (Nr. 22), kartu su Z. Vanagaite parašė straipsnį apie kraštotyros žlugdymą ir kraštotyrininkų persekiojimus („Aušra“, 1978 m., Nr. 9(49), p. 10–21).

Palaikė ryšius su Maskvos disidentais (T. Velikanova, A. Lavutu, vėliau – S. Kovaliovu ir kitais), jiems teikdavo informacijos apie įvykius Lietuvoje. Talkino politinių kalinių šeimoms teikiant paramą iš A Solženicyno šalpos fondo. Rinko parašus ir pati pasirašė keletą protestų ir laiškų SSRS valdžiai dėl žmogaus teisių pažeidimų, tarp jų 1981 m. spalio 10 d. pareiškimą (kartu su Latvijos ir Estijos žmogaus teisių gynėjais) SSRS ir Šiaurės valstybių vadovams. Šiame pareiškime buvo reikalaujama įsteigti Šiaurės Europoje ir Baltijos valstybėse neatominio ginklo zoną, išvesti SSRS kariuomenę iš Baltijos kraštų, šiuose kraštuose leisti atkurti nepriklausomas valstybes.

Priglaudusi savo bute netekusią gyvenamojo būsto įkalinto disidento R. Ragaišio žmoną ir dukrą, 1979 m. buvo priversta išeiti iš mokslinių tyrimų instituto „Termoizoliacija“. Įsidarbino Respublikiniame statybos remonto treste, tačiau, tęsiantis persekiojimams, 1985 m. perėjo dirbti į Melioracijos statybos technologinį trestą, ten dirbo iki 1991 m.

Sustiprėjus lietuvių kalbos vartojimo suvaržymams švietimo sistemoje ir viešajame gyvenime, rinko ir skleidė informaciją apie sovietų valdžios ketinimus, kartu su kitais parengė kreipimąsi į LSSR Aukščiausiąją Tarybą dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo lietuvių kalbai, rinko jam pritariančiųjų parašus.

1988 m. įsikūrus Sąjūdžio komisijai Stalinizmo nusikaltimams tirti, įsitraukė į jos darbą. Tų pačių metų pabaigoje kartu su P. Pečeliūnu, J. Bieliauskiene ir Z.Vanagaite įkūrė Politinių kalinių ir tremtinių globos grupę, kurios tikslas buvo panaudojant minėtos Sąjūdžio komisijos surinktus duomenis teikti materialinę paramą žmonėms, nukentėjusiems nuo sovietinių represijų. Kartu su komisijos pirmininku prof. J. Juzeliūnu inicijavo pirmuosius įstatymų projektus dėl tremtinių teisių atkūrimo, kompensacijų už tremties metus skyrimo.

1991 m. šiai komisijai tapus Represijų Lietuvoje tyrimo centru (toliau – RLTC), nuo 1992 m. liepos mėn. iki 1997 m. buvo jo vadovė. Kartu su RLTC darbuotojais ir pagalbininkais susistemino iš žmonių laiškais ir anketomis gautą informaciją, sukūrė jai katalogą, suformavo kompiuterinį duomenų banką, kuris tapo pagrindu rengiant nuo sovietų valdžios nukentėjusių asmenų vardynus. 1992 m. RLTC išleido pirmąjį tomą „Lietuvos gyventojų genocidas. l939–1941.“

Nuo 1997 m. balandžio mėn. RLTC prisijungus prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dirbo Archyvinio vardynų skyriaus vadove.

Jai vadovaujant išleistas pataisytas ir papildytas „Lietuvos gyventojų genocidas. l939–1941“ I tomo leidimas (30,5 tūkst. represuotų asmenų). Iki šių dienų parengtos ir išleistos penkios „Lietuvos gyventojų genocido“ knygos, trys iš jų apima 1944–1947 m. (85,4 tūkst. represuotų asmenų), viena –1948 m. (33 tūkst. represuotų asmenų, pavardės A–M).

Dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus, skelbia straipsnius LGGRTC žurnale „Genocidas ir rezistencija“ ir kitų šalių leidiniuose.

Yra viena iš Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondo steigėjų.

Nuo 1998 m. tarptautinio projekto „Rytų Europa – bendras likimas“ koordinatorė Lietuvoje.

2000–2007 m. dirbo Liustracijos komisijoje.

2003 m apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi.

2007 m. jai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

Kartu su A. Anušausku parengė knygą „Baltijos laisvė – Europos atsakomybė“,Vilnius, 2003 m.

Svarbesnės publikacijos ir pranešimai tarptautinėse konferencijose

1. Pranešimas ir straipsnis „Mirties nuosprendžiai ir jų vykdymas 1941–1944 m.: teisinis-politinis aspektas“ leidinyje „Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas“, 2000 m.
2. Pranešimas „Disidentinio judėjimo ištakos Lietuvoje 1945–1956 m.“ Varšuvos universitete, 2001 m.
3. Pranešimas „Neginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje. 1954–1989 m. apžvalga“ Viadrinos universitete (Vokietijoje), 2001 m.
4. Straipsnis „The Unarmed Resistance (1954–1990)“ leidinyje „Resistance To The Occupation of Lithuania: 1944–1990“ leidinyje „Organisation Committee Frankfurt“, 2002 m.
5. Pranešimas „Ribentropo-Molotovo pakto išviešinimas pogrindinėje spaudoje“ tarptautinėje konferencijoje „Baltijos laisvė – Europos atsakomybė“ Lietuvos Respublikos Seime, 2003 m.
6. Pranešimas „A. Poška GULAG’o kalinys ir tremtinys“, Antano Poškos gimimo 100-čiui pažymėti, 2003 m.
7. Pranešimas konferencijoje, skirtoje Lietuvos inteligentams – nacių įkaitams Kaune, Balio Sruogos muziejuje, 2003 m.
8. Pranešimas „LGGRTC darbai tiriant 1939–1944 m. įvykius Lietuvoje“ Bialystoko universiteto Istorijos institute, 2004 m.
9. Straipsnis „La resistance a l’occupation sovietique: l’affaire Romas Kalanta (1972)“ (Pasipriešinimas sovietinei okupacijai: Romo Kalantos auka (1972) Strasbūre leidžiamam žurnalui „Cahiers Lituaniens“, 2004 m., Nr. 5.
10. Pranešimas „Liustracijos proceso Lietuvoje ypatumai“ tarptautinėje konferencijoje Varšuvos universitete, 2006 m.
11. Pranešimas „Lietuvių tautos represijos 1944–1956 m. statistinė apžvalga“ konferencijoje Šv. Kryžiaus akademijoje ir straipsnis knygoje „Represje sowieckie wobec narodow Europy 1944–1956“, ATENA, Zelow, 2006 m.
12. Straipsnis „Vaikų drama“ ir istorinė medžiaga apie 1941 m. birželio 22 d. evakuotų Palangos pionierių stovyklos vaikų likimus; konsultacijos kuriant TV filmą „Vaikai debesyse“, aut. Studija-JU.
13. Apžvalginis straipsnis ir 27 Lietuvos disidentų biografijos leidinyje „Slownik dysydentow“, T. 2, Warszawa, 2007 m.
14. Pranešimas „Vaikai – 1948-ųjų tremtiniai“ konferencijoje „Trėmimai – nusikaltimai žmoniškumui. Istorija ir atmintis“ Lietuvos Respublikos Seime, 2008 m.
15. Pranešimas „Nukentėjusieji dėl kilmės. Lietuvos vokiečių ir Vokietijos piliečių tremtis 1945 m.“ tarptautinėje konferencijoje Klaipėdos universitete, 2008 m.

**********************************************************

Zita Vanagaitė kartu su Terse Birute Burauskaite (slapyvardžiu V. Karalius) 1978 m. parašė straipsnį apie kraštotyros žlugdymą ir kraštotyrininkų persekiojimus („Aušra“, 1978 m., Nr. 9(49), p. 10–21).

AUŠRA NR. 9 [49], 1978.1. - Iš Lietuvos jaunimo sąjūdžių istorijos (1960 - 1978)

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
http://www.lkbkronika.lt/index.php?opti ... Itemid=222

viewtopic.php?t=4422

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Teresė Birutė Burauskaitė - žygeivė ir ramuvietė, antisovietinė pogrindininkė

Parašytas: 14 Sau 2013 20:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Teresė Birutė Burauskaitė - žygeivė ir ramuvietė, antisovietinė pogrindininkė

Šaltinis - http://www.alfa.lt/straipsnis/15074906/ ... -13_13-27/

2013-01-13 13:27 Rimantas Varnauskas | Alfa.lt

„Labai sunku istorikui pasakyti, „kas būtų, jeigu...“ Bet aišku, kad nieko gero nebūtų buvę. Sąrašai (represuotinų asmenų) buvo sudaryti ir tam tikri juodraštiniai variantai yra išlikę“, - tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kurios likimas dėl daugelio priežasčių susijęs su sausio 13-ąją.

Veik visą savo gyvenimą skyrėte kovai prieš sovietinę sistemą, Jums suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, ir 1991 m. sausio 13-ąją likimas Jums iškrėtė tam tikrą akibrokštą – kruvinus įvykius per Jūsų gimtadienį. Gal prisimintumėte, kur buvote tuo metu ir kaip tą savo gimtadienį, jeigu galima būtų sakyti, „atšventėte“?

Pirmiausia norėčiau jus pataisyti, kad nebuvau jau tokia kovotoja. Buvo du etapai mūsų veikloje. Iš pradžių buvome kraštotyrininkai, tikrai nematėme Lietuvos nepriklausomybės galimybių, tačiau tikėjomės išlikti lietuviais, tokiais, kokiais ir norime būti, tad susibūrėme į bendraminčių kompaniją. Kai mus pradėjo įvairiausiais būdais persekioti, tai nori nenori pradėjome su tuo persekiojimu kovoti. Kitaip sakant, persekiotojai padarė mus kovotojais.

<...>

Teresė Birutė Burauskaitė:

gimė 1943 m. sausio 13 d. tarnautojo šeimoje Kaune.1965 m. baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą.

Dirbo Anykščių drenažo vamzdžių gamykloje, Raseinių plytinės gamybos viršininke, 1967–1979 m. – mokslinių tyrimų instituto „Termoizoliacija“ mokslo darbuotoja.

1968 m. įsitraukė į besiplečiantį kraštotyros judėjimą, 1971 m. su kitais kraštotyrininkais įkūrė „Liaudies dainų klubą“ prie Profesinių sąjungų rūmų, (kuris gyvuoja iki šiol „Raskilos“ vardu), ilgainiui tapusį ne tik liaudies dainų, tradicijų, puoselėjimo klubu, bet ir pogrindinės literatūros platinimo, įvairių akcijų dalyvių susitikimo vieta.

Veikė kartu su žinomais žmogaus teisių gynėjais A. Terlecku, A. Žilinsku ir J. Sasnausku, talkino pogrindžio spaudos leidėjams. Dėl veiklos buvo tardoma KGB.

1979 m. buvo priversta išeiti iš MTI „Termoizoliacija“, dirbo Respublikiniame statybos remonto treste, tęsiantis persekiojimams, 1985 m. perėjo dirbti į Melioracijos statybos technologinį trestą, ten dirbo iki 1991 m.

Nuo 1988 m. Sąjūdžio komisijos Stalinizmo nusikaltimams tirti narė. Kartu su komisijos pirmininku prof. J. Juzeliūnu inicijavo pirmuosius įstatymų projektus dėl tremtinių pilietinių teisių atkūrimo, kompensacijų už tremties metus skyrimo.

1991 m. šiai komisijai tapus Represijų Lietuvoje tyrimo centru (toliau – RLTC), nuo 1992 m. iki 1997 m. buvo jo vadovė. RLT centras susistemino iš žmonių laiškais ir anketomis gautą informaciją, sukūrė katalogą, suformavo skaitmeninį duomenų banką, kuris tapo pagrindu rengiant nuo sovietų valdžios nukentėjusių asmenų vardynus. 1992 m. RLTC išleido pirmąjį tomą „Lietuvos gyventojų genocidas. l939–1941.“

Nuo 1997 m. balandžio mėn. RLTC prisijungus prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dirbo Archyvinio vardynų skyriaus vadove. Jai vadovaujant išleistas pataisytas ir papildytas „Lietuvos gyventojų genocidas. l939–1941“ I tomo leidimas (30,5 tūkst. represuotų asmenų). Iki šių dienų parengtos ir išleistos šešios „Lietuvos gyventojų genocido“ knygos, trys iš jų apima 1944–1947 m. (85,4 tūkst. asmenų), dvi –1948 m. (53,2 tūkst. asmenų).

Nuo 1998 m. tarptautinio projekto „Rytų Europa – bendras likimas“ koordinatorė Lietuvoje.

2000–2007 m. dirbo Liustracijos komisijoje. Yra viena iš Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondo steigėjų. Dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus, skelbia straipsnius LGGRTC žurnale „Genocidas ir rezistencija“ ir kitų šalių leidiniuose. Kartu su A. Anušausku parengė knygą „Baltijos laisvė – Europos atsakomybė“, Vilnius, 2003 m.

2003 m apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi.2007 m. suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Teresė Birutė Burauskaitė - žygeivė ir ramuvietė, antisovietinė pogrindininkė

Parašytas: 18 Vas 2020 00:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė
Neformalių sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra

NSV22 Birutė Burauskaitė

http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... rauskaite/

2019-01-05 Zilvinas

Mini neformalias saviugdos grupes, kuriose teko dalyvauti ir trumpai apibūdina jų veiklą: Kauno politechnikos instituto filosofijos studijų būrelį, lingvistų būrelį Vilniuje. Pasakoja apie įsitraukimą į etnokultūrinį judėjimą, dalyvavimą „Ramuvos“, vėliau Liaudies dainų klubo („Raskila“) veikloje, etnografinėse ekspedicijose ir žygeivių veikloje. Išsamiai apibūdina Rasas ir kitas etnografines šventes, lygina Rasas su Joninėmis. Pasakoja apie bendravimą su rusų disidentais ir keliones į Maskvą, ryšius su įvairių savilaidos leidinių rengėjais. Apibūdina informacijos perdavimo būdus. Lygina Vilniaus ir Kauno etnokultūrinius judėjimus.

Interviu minimi asmenys: Algirdas Patackas, Julius Beinortas, Arvydas Šliogeris, Nijolė Paulaitytė, Jonas Trinkūnas, Zita Vanagaitė, Stasys Venckevičius, Ričardas Daunoras, Rimantas Matulis, Sergejus Kovaliovas, Antanas Terleckas, Jūratė Eitminavičiūtė

Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. rugsėjis 26 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra

1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, pogrindis ir savilaida, Vilnius kraštotyros ekspedicijos, Liaudies dainos klubas („Raskila“), Rasos ir kitos kalendorinės šventės, ryšiai su kitomis šalimis, savilaida, Vilniaus miesto „Ramuva“, žygeiviai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: