Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Ramuvietis ir žygeivis Arūnas Vaicekauskas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ramuvietis ir žygeivis Arūnas Vaicekauskas

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ramuvietis ir žygeivis Arūnas Vaicekauskas

Parašytas: 23 Kov 2007 00:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

D.Skudžinskaitė

Interviu su doc. A.Vaicekausku

Šaltinis - http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... =Printable

--------------------------------------------------------------------------------

Stipendiją Arūnas Vaicekauskas išleisdavo knygoms

Danutė Skudžinskaitė

Šį kartą į studentų taikinį pakliuvo VDU Etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojas doc. Arūnas Vaicekauskas.

Buvo malonu sėdėti studentų pamėgtame bare „Fortas“, gurkšnoti arbatą ir klausytis dėstytojo, kurio paskaitų klausiau dar prieš metus, prisiminimų apie jo studijų metus. Buvo neįtikėtina, kad paskaitų metu atrodęs toks rimtas, jis gali kartu būti ir toks paprastas žmogus.

A.Vaicekauskas apie save:

„Esu kilęs iš Kauno, tiksliau – iš Šančių. Baigiau Kauno 6-tą vidurinę mokyklą, studijavau istoriją Vilniaus universitete. Po studijų du mėnesius padirbėjęs VU Mokslinės bibliotekos rankraščių skyriuje buvau visai įgudęs skaityti senuosius dokumentus ne tik lenkų, bet ir senąja slavų kalba; lotyniškai taip pat galiu skaityti, bet pažodžiui versti nesugebėčiau. Gerai moku lenkų (ji būtina istorikui), rusų kalbas. Kur kas prasčiau anglų...

Vis dar jaučiuosi esąs VU kraštotyrininkų „Ramuvos” nariu, nors oficiali draugijos veikla užgeso beveik prieš dešimtį metų. Priklausau prie tų ramuviškių, kurie negali apsieiti vienas be kito. Progai pasitaikius mes susitinkame, drauge organizuojame vasaros stovyklas savo vaikams, švenčiame kartu šventes.

Mėgstu keliauti. Kelionės subrandino mane kaip žmogų. Bastytis pradėjau nuo 4 klasės. Tolimiausias pasaulio kampelis, kuriame pabuvojau, nešinas kuprine – Kamčiatka. Jei būtų daugiau laiko, vėl mielai leisčiausi į kelią. Ir šiandien didesnę savo laisvalaikio dalį praleidžiu gamtoje”.

Ar prisimenate savo pirmąją dieną universitete? Buvote pažangus studentas?

Studijų pirmoji diena Universitete būdavo oficiali šventė. Turiu prisipažinti, kad per penkerius studijų metus nė karto nedalyvavau tokiose šventėse.

Foto:

http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... 2?src=.PNG

Buvau lyg ir pažangus, bet ne moksliukas.

Ar teko kada nusirašinėti egzaminų metu?

Beveik nepažįstu studentų, kuriems nebūtų tekę nusirašinėti, tačiau turiu prisipažinti, kad pats niekada taip nesielgiau. Nenusirašinėjau net tuomet, kai visi aplinkiniai sakydavo, kad kitaip neįmanoma išlaikyti egzamino. Ir kažkaip pavykdavo. Ir rezultatai geri būdavo. Todėl ir dabar labai pykstu ant studentų, kai jie mėgina gudrauti.

Foto:

http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... 6?src=.PNG

1986 m. po diplomo įteikimo su "kambariokais" (A.Vaicekauskas viduryje)

Na, o studijų metais galvojote, kad teks dirbti dėstytoju?

Gal ne tiek dėstytoju, kiek mokslininku. Apie tai galvojau dar būdamas mokykloje. Vien todėl į universitetą stojau du kartus, nes ką tik baigęs mokyklą pirmą kartą neįstojau – pritrūko vieno, o gal net ir pusės balo. Turėdamas pakankamai gerą atestatą ir stojamųjų egzaminų rezultatus galėjau studijuoti Vilniaus pedagoginiame institute, bet mano tikslas buvo mokslinis darbas. Mokytojo darbas man neatrodė patrauklus.

Po Vilniaus universiteto mandatinės komisijos sprendimo aš ir dar trys draugai susiradome VU Istorijos fakulteto dekaną ir paklausėme, ką jis patartų daryti. Dekanas patarė stoti į technikos mokyklą, kurioje atleidžiama nuo karinės tarnybos, o po metų vėl bandyti stoti į universitetą. Taip ir padarėme. Susitarėme su draugais susitikti kitais metais per stojamuosius egzaminus. Ir susitikome.

Jums teko dirbti studijų metais?

Tuo metu dirbančių studentų buvo labai nedaug. Aš visą savo dėmesį skyriau studijoms.

Sklando gandai, kad jūsų kartos studentai gaudavo gana dideles stipendijas.

Turint gyvenamąjį plotą, gaunamos stipendijos visai užtekdavo prasimaitinti. Tačiau aš didesnę savo stipendijos dalį išleisdavau knygoms antikvariniame knygyne. Gal todėl ji man neatrodė didelė, nors ir gaudavau padidintą stipendiją.

O ar teko pajusti gyvenimo bendrabutyje privalumus?

Nuo pirmų iki paskutinių studijų metų gyvenau bendrabutyje. Mano kambario draugai buvo labai šaunūs. Universitete egzistavo tokia tvarka, kad I–II kursų studentai gyvena po tris kambaryje, o vyresnių kursų studentai galėjo kraustytis į dviviečius, tačiau mums taip patiko gyventi drauge, kad šia privilegija nepasinaudojome.

Kaip leisdavote studentiškus vakarus?

Jau minėjau, kad nuo pirmųjų studijų metų priklausiau universiteto kraštotyrinkų draugijai „Ramuva”. Visą savo laisvalaikį – ne tik vakarus, bet ir savaitgalius, dalį vasaros – praleisdavau su klubo bendraminčiais.

1982–1983 metais Vilniuje labai sustiprėjo folklorinis judėjimas, todėl pasitaikydavo, kad net 4 dienas per savaitę dalyvaudavome vakaronėse. Taigi šokdavome, šokdavome, šokdavome... ir kitaip linksmindavomės. Kaip toj dainoj: „Nuo sesijos lig sesijos gyvenam mes ir linksminamės, o sesijos tik dukart per metus”. Nei prieš studijas, nei po jų negyvenau taip aktyviai kaip tuomet.

Foto:

http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... 4?src=.PNG[/img]

Iškyla Vilnele su "aitvariečiais" 1985 m.

Kadangi studijavote istoriją, tikriausiai teko dalyvauti ir įdomiose ekspedicijose?

Ekspedicijose dalyvavau daugiau ne kaip istorikas, o kaip kraštotyrininkų klubo narys. Aktyvus dalyvavimas šio klubo veikloje galiausiai nulėmė ir šiandieninę mano specialybę bei tyrinėjimų sritį.

Tais laikais studijuojantiems istoriją būdavo privalomos dvi ekspedicijos. Baigę pirmą kursą pusė studentų važiuodavo su profesore P.Dunduliene į etnografijos ekspediciją, o kiti – į archeologinę ekspediciją, į Kernavę. Kadangi visą laiką galvojau būti archeologu, tai išvykau į Kernavę. Tačiau per „Ramuvos” rengiamas ekspedicijas visuomet dirbau etnografų grupėje, kurioms vadovaudavo prof. Vacys Milius.

Kaip jau sakiau, tai nulėmė tolesnį mano pasirinkimą – aspirantūrą etnografijos skyriuje, o vėliau – ir darbą VDU, Etnologijos ir folkloristikos katedroje.

Kaip manote, ar dabartiniai studentai labai skiriasi nuo jūsų laikų studentų?

Jeigu turėsime galvoje studentaujančius, tai jie beveik nesiskiria, – yra tokie pat abejingi dėstomam dalykui, ateinantys į universitetą tik gauti diplomo.

Siekiantys žinių studentai skiriasi ir net gerokai. Mes būdavome suskirstyti į grupes, kuriose bendravimas būdavo labai glaudus, todėl ir studentai buvo daug draugiškesni, vieningesni. Vis dar negaliu priprasti, kad VDU studentas nepažįsta savo „kursiokų”. Akivaizdu, kad šių dienų studentai tampa individualistais. Tas atsispindi ir moksle.

Dalis studijuojančių iš pat pradžių žino, kad nuo to, kaip sieks mokslo, priklausys būsimoji karjera. Mūsų laikais karjera pirmiausiai priklausė nuo politinio lojalumo ir tik po to – nuo pažangumo. Be to, mes visi turėjome dirbti pagal paskyrimus. Paprastai apie juos sužinodavome tik pačioje studijų pabaigoje, tad ir konkurencinės aistros pradėdavo kunkuliuoti tik prieš pat paliekant universitetą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: