Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Gediminas Ilgūnas - žygių organizatorius, dainų kūrėjas, knygų ir straipsnių rašytojas...

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Gediminas Ilgūnas - žygių organizatorius, dainų kūrėjas, knygų ir straipsnių rašytojas...

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Gediminas Ilgūnas - žygių organizatorius, dainų kūrėjas, knygų ir straipsnių rašytojas...

Parašytas: 15 Geg 2011 22:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Minint Gedimino Ilgūno 75-ąsias gimimo metines

http://www.lsdp.lt/lt/nuomones/675-mini ... tines.html

2011-03-30 Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Gediminui Ilgūnui būtų sukakę 75-eri.

VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO KALBA, PASAKYTA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARO STANISLOVO GEDIMINO ILGŪNO 75 – ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIME

1971- ais metais, vienoje studentiškoje Kauno žygeivių vakaronėje suskambo paprastais žodžiais nutapytas posmas:

„Dainava – mūsų kraštas,
Ūlos vingiais nupintas,
Žemaitijos kalneliai
Mūsų irgi praminti...
Mes keliaujam, keliaujam,
Mūsų kelias be galo
Ten kur Nemuno juosta
Jūron vandenis varo.“

Iš smalsumo paklausinėjau vieno kito draugo, kieno tai žodžiai, kas - melodijos autorius. Vienas iš bičiulių tarstelėjo, kad tai lyg ir „nelegalus“ žygeivių himnas, sukurtas vieno Marijampolėje buvusio turistų klubo entuziasto. Tas klubas dėl kažko tai „išvaikytas“, o entuziastas persikėlė į Jonavą, jo pavardė, berods, Ilgūnas. Žmonės sako, kad jis vis tiek liko aktyvus, mat praėjęs sibirų mokyklą. Man, dvidešimtmečiui studentui, irgi šiek tiek žinančiam tų mokyklų pamokas, pasidarė įdomu, kas tas aktyvus žygeivis, jau dabar jonaviškis, ir kodėl jam rūpėjo sudėlioti tą žygio dainelę, tokią ritmiškai paprastą ir tokią ilgesingą.

Po kiek laiko pasitaikė proga aplankyti vieną kraštotyrininkų sueigą, kurioje buvo aptarinėjama galimybė paminėti artėjantį 1863 metų sukilimo 110 – ąjį jubiliejų. Toje sueigoje ir pamačiau paslaptingąjį jonaviškį Stanislovą Gediminą Ilgūną.

Jis pristatė galimą A. Mackevičiaus sukilėlių žygio maršrutą, visas ekspedicijos detales, o taip pat pasiūlė visiems norintiems prisijungti prie jo vadovaujamos grupės ir padėti „paruošti“ namų darbus, kad kelionė būtų įsimintina. Ir lyg tarp kitko tarstelėjo, kad maršrutą geriausiai būtų pradėti nuo Paberžės. Tėvas Stanislovas ir Paberžė man jau buvo gerai pažįstamos koordinatės, lyg koks slaptažodis, leidžiantis atpažinti bendraminčius. Po sueigos priėjau prie Gedimino, pristačiau ir pasiūliau ekspedicijai suorganizuoti dainininkų būrelį, kad galėtume geriau įsijausti į maršruto giluminę prasmę. Gediminas ilgai nesvarstė, sutarėme, jog pamėginsim apjungti jėgas, kad minėjimas būtų kuo prasmingesnis.

Taip Gedimino Ilgūno siūlymu 1973 m. rudenį pačiame Lietuvos viduryje, Paberžėje, suskambo šventi žodžiai: „Už mūsų ir jūsų laisvę!” Tėvas Stanislovas sukalbėjo maldą, lyg iš šventoriaus į mus žvelgė kunigo Antano Mackevičiaus portretas, laikomas tvirtų Gedimino Ilgūno rankų. Ir kaip atsakas į tuos šventus žodžius nuaidėjo Gedimino Ilgūno ir mūsų lūpomis pakartotas žodis:“Už!” Tik dabar suprantu, kad tai buvo pirmasis Gedimino Ilgūno suorganizuotas balsavimas „Už mūsų ir jūsų laisvę!“

Iš Paberžės šventoriaus po visą Lietuvą sklido šie trumpi, gilūs, įkvepiantys žodžiai. Nedaugelis žinojo, kad klebonijos palėpėje buvo laikoma ir Lietuvos trispalvė. Gediminas – žinojo. Žinojo, ir keliaudamas Antano Mackevičiau sukilėlių maršrutu, Gediminas vedė mus tolyn nuo Paberžės, bet artyn prie Nepriklausomos Lietuvos.

„Lietuva su pagonybės mitais, Lietuva su šimtmečių lažu, Lietuva - grėsmingas dinamitas tūkstančiuos sukilėlių laužų“ (J.Strielkūnas) – toks leitmotyvas labai tiko ekspedicijai. Grėsmingas laisvės dinamitas tironijai, laisvės, kurios kainą Gediminas jau kartą buvo sumokėjęs.

Tai atsitiko 1953 metais gruodžio 15 dieną, kai Vilniuje Karinis tribunolas nuteisė Gediminą dvidešimt penkerių metų kalėjimo kančioms.

„Šiandien sukanka metai kaip aš nuteistas. Štai metai! Per šiuos metus aš tiek daug iškenčiau, tiek patyriau vargo ir skriaudų, kad net aprašyti neįmanoma.“ – 1954 m. gruodžio 15 dieną savo dienoraštyje rašys Gediminas. – „Paėmęs kampą duonos, einu į valgyklą. Pusė dubenėlio sušalusių kopūstų, 2-3 šaukštai košės. Tai mano pusryčiai. O vos papusryčiavus, reikia skubiai rengtis ir eiti prie vartų, darban. Kaukia vėjas, žvangindami retežiais amsi šunes...“

O 1955 m. kovo 29 – ąją parašys: „Man jau devyniolika metų! Šiandien mano gimimo diena. Jau antras metines švenčiu už spygliuotų vielų. Devyniolika metų! Pats gyvenimo smagumas, pats jaunystės dienų karštis. Gražiausius metus esu priverstas praleisti už grotų, už spygliuotų vielų. Žus krūtinėje kunkuliuojanti energija, žus noras mokytis, siekti tobulumo, kovoti už geresnę ateitį... Dėl to, kad supratau tai, ko nesuprato kiti, esu pasmerktas ir priešų, ir kvailų tautiečių... esu niekinamas, nes niekas nesupranta mano svaičiojimų apie jiems nepažįstamą laisvę, idealizmą, laisvas tautas... Esu sunaikintas ir sutryptas, ir tie, dėl kurių viską aukojau, iš manęs juokiasi.“

Ne, tai tik kartėlio žodžiai iš pirmųjų nelaisvės metų. Dabar, Paberžėje ištarus „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ viskas vėl sugrįžta į savo vietas – laisvė, idealizmas ir laisvos tautos! Tam reikia, kaip mums sakė Tėvas Stanislovas, ne tik sukilusių, bet ir pakilusių žmonių. Savo dvasia kylančių ir kitus keliančių žmonių. Kaip čia nepacituoti ir Povilo Višinskio credo „Kilk ir kelk“, kaip čia nesugrįžti prie Gedimino Ilgūno biografijos ir jo atliktų darbų, kad dar ir dar kartą įsitikintume Gedimino sugebėjimu vėl ir vėl prakalbinti tautiečių širdis.

Prakalbinti juos ekspedicijomis, knygomis, straipsniais, nuotraukomis, paskaitomis. Ir prakalbinti tautiečiai jam atsidėkos. Jie suteiks Gediminui Ilgūnui teisę balsuoti antrą kartą „Už!“ Tai bus kovo 11-ąją, kai pratęsdamas Paberžėje duotą priesaiką „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Gediminas Ilgūnas balsuos už vėl atstatomą demokratinę Lietuvos Respubliką.

Bet sugrįžkime prie biografijos faktų:

1936 – ųjų metų kovo 29 dieną Marijampolės apskritis, Sasnavos valsčius, Kantališkių kaimas, valstiečių šeima – tai gimtinė. Surgučių kaimo pradžios mokykla, Marijampolės vidurinė, 1951 m. - pirmasis suėmimas už pagalbą partizanam. Bet dar nepilnametis – taigi, paleidžiamas.

1953 m. - antrasis suėmimas – ir jau dvidešimt penkeri metai kalėjimo. 1953 – 1957 m. Viatkos lageriuose Gediminas kerta mišką. Ištraukos iš dienoraščio paliudija tai, ką tenka iškentėti. 1957 m. – Nikitos Chruščiovo amnestija – ir vėl laisvė! Kelionė atgal, jau į Kapsuką , čia įsidarbinama cukraus fabrike, vėliau maisto pramonės automatų gamykloje – sąskaitininku, techniku, inžinieriumi, neakivaizdžiai studijuojama Kauno ekonomikos technikume, kurį Gediminas baigia 1967 metais.

Tuo pačiu jau nuo 1959 m. jis laisvalaikį skiria kelionėms dviračiu, motociklu, pėsčiomis, fotografuoja, rašo, fiksuoja. Įkuria Kapsuko turistų klubą, bet per daug aktyvi veikla nepatinka KGB, dėl to tenka veiklą nutraukti. 1966 m. persikelia į Jonavą, čia tęsia gamybininko karjerą, statybos tresto skyriaus viršininko pareigose. 1967 -1976 neakivaizdinės studijos Vilniaus universiteto filologijos ir istorijos fakultete, įgyjama žurnalistikos specialybė.

1966 m. Gediminas vėl įsitraukia į kraštotyrinį judėjimą jau Jonavoje. Ima rašyti straipsnius, knygas. Sugrąžina Lietuvai Joną Čerskį, Karolį Chodzką, Vincą Pietarį, Antaną Mackevičių, knygnešius. Organizuoja ekspedicijas aplink Tarybų Lietuvą ir po visą Tarybų Sąjungą.

Mano rankose – keli Gedimino Ilgūno laiškai man rašyti 1987 metų vasarą iš ekspedicijos į Jakutiją. Popieriaus lapai papuošti ekspedicijos ex libriu. Štai trumpa citata: „Taigi mes – atkampiausiame Sibiro užkampyje prie „Rūsčiosios upės“.

Kelionės tema „Kovotojų prieš carizmą iš Lietuvos tremties vietos Sibire“. Jau nukeliavome apie 7000 km. Mūsų palapinė stovėjo ant Irtyšiaus, Angaros, Lenos, Tunguskos upių krantų...“
Taip kruopščiai atgaivinti istoriją gali tik kilni ir mylinti širdis. Ir tai išliejama knygose, tai kelia gilius patriotinius jausmus.

Neatsitiktinai KGB pareigūnai rašo:

„Grįžęs iš įkalinimo vietos, priešiškiems tikslams pradėjo naudoti legalias galimybes – turizmą ir straipsnius spaudoje“. Tiksli charakteristika. Gediminas ir pats parašys: „O aš visą laiką balansavau ant tos, pasak KGB ataskaitų, ribos, už kurios jau vėl grėsė suėmimas, įkalinimas.

KGB nepalieka šios Gedimino veiklos be dėmesio, po sėkmingų patriotinių ekspedicijų laukdavo ilgos apklausos KGB „rūmuose“. Bet Gedimino tai nesustabdydavo, jo išradingumas įkvėpdavo ir draugus. Vienam KGB tardytojui Gedimino veiklą pavadinus avantiūristine, šis ramiai atsakė, jog savo veiklą, vadinąs avantiūristine, avangardo (pažangaus) turistine veikla. O juk ir vėl pabuvoti lageriuose tuo metu buvo ne taip sudėtinga.

Didele atrama jam toje veikloje tampa žmona Birutė, lituanistė, puiki pedagogė, įkvėpimo teikia ir vaikai – Stasys, Rasa, Ugnė ir Milda. O draugų būta visoje Lietuvoje, ir pačių įvairiausių – nuo disidentų iki tarybinių akademikų.

Gediminas palaikė dalykinius ryšius ir su Tėvu Stanislovu, su prof. Česlovu Kudaba, ir su disidentu A.Terlecku ir su prof. Klemensu Čerbulėnu, Pauliumi Galaune ir kitomis asmenybėmis.

Būtent Gedimino pastangomis buvo išaiškinta ir įamžinta kunigo Antano Mackevičiaus suėmimo vieta, ją ženklina Gedimino dėka pastatytas stogastulpis Ringovės kaime prie Nemuno.

Lietuvos antrąjį Atgimimą Gediminas Ilgūnas pasitinka labai energingai.

1988 m. jis tampa vienu iš Jonavos Sąjūdžio grupių kūrėju, išrenkamas Sąjūdžio rajono tarybos pirmininku, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariu, dalyvauja programinių dokumentų rengime, gausiuose mitinguose ir įvairiose Sąjūdžio iniciatyvose, o 1990 m. Rimkų rinkiminėje apygardoje Nr. 120 ( Jonavos rajonas) išrenkamas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, tampa Kovo 11-osios Akto signataru. Taip prasideda Gedimino politinis kelias.

LTSR AT jis išrenkamas Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku, jo teikimu priimami nutarimai dėl Lietuvos Respublikos herbo etalono, Lietuvos valstybinio himno naudojimo reglamento, priimama Lietuvos mokslo koncepcija, švietimo reformos įstatymas, spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių įstatymas ir kt.

Jis tampa Sąjūdžio Centro frakcijos nariu ir seniūno pavaduotoju, kalba mokslo, švietimo, kultūros, istorijos klausimais, aktyviai dalyvauja parlamentinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengime, ruošia pranešimus apie iškilius Lietuvos diplomatus ir Lietuvos Respublikos Prezidentą Kazį Grinių.

Gediminas Ilgūnas atskleidžia savo kaip kairiųjų pažiūrų politiko demokrato savybes visais problematiškiausiais klausimais, svarstant ir balsuojant dėl jų, niekada nesidangsto autoritetais. Jau minėjau jo lemtingus balsavimus „už“, bet noriu pabrėžti ir vieną ryškų balsavimą „prieš“. Jis vienintelis balsuoja prieš nuosavybės santykių atstatymo įstatymą, motyvuodamas tuo, kad po sudėtingų penkiasdešimties gyvenimo tarybinėje santvarkoje metų, toks sprendimas atneš labai daug neigiamų pasekmių ir suskaldys visuomenę. Jis nebijo nei gąsdinimų, nei raganų medžioklės, nei jam lipdomos komunisto etiketės. Jis pasipriešina ir pirminio privatizavimo įstatymo priėmimui, vadindamas tai liaudies apiplėšimu, o taip pat ir Lietuvą skaldančiai desovietizacijai bei „KGB voratinklių“ rezgėjams.

Jo idėjine vėliava tampa šūkiai: „Atgimusiai Lietuvai – nepriklausomybę! Nepriklausomai Lietuvai – demokratiją!“ Demokratinei Lietuvai – žmonišką gyvenimą!“ Tokios tvirtos pažiūros atveda jį į socialdemokratų gretas: nuo 1997 m. – LSDP Tarybos narys, nuo 2006 m. – LSDP Garbės narys.

1993–1997 m. Stanislovas Gediminas Ilgūnas dirba Lietuvos archyvų direkcijos, vėliau – departamento generaliniu direktoriumi, 1997 – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju, nuo 1998 m. vadovauja Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidento. 1993–1996 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos (vėliau – tarybos ) pirmininku, o nuo 2005 – šios tarybos narys ir pirmininkas. Nuo 2004 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto tarybos narys, lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys.

Per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius Gediminas parašė monografijas apie Lietuvos Respublikos Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską (1998), Vasario 16-osios Akto signatarą Steponą Kairį (2003), Respublikos Prezidentą Kazį Grinių (2000), išleido knygas apie Lietuvos knygnešius, apie Sasnavos kraštą, Sąjūdį Jonavoje, nagrinėjo ir parašė knygas apie pirmąją bei kitas Lietuvos vyriausybes, paskelbė per 400 straipsnių istorijos, politikos, kultūros ir mokslo klausimais.

Už nuopelnus Lietuvai Stanislovas Gediminas Ilgūnas 1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-jo laipsnio ordinu, 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, jam suteiktas Jonavos miesto Garbės piliečio vardas.

Jo žmoniškumą liudijo jo darbai, jis mėgo kartoti ir tai, kad viskas, kas žmogiška (dorybės ir klaidos), jam nėra svetima. Jis žinojo ir savo silpnybes, (o kas gi be jų!) ir savo pasaulėžiūros horizontus. Šalia jo, tokio nestandartinio žmogaus, nebuvo lengva ir jo artimiesiems. Bet tie gyvenimo klodai persmelkiami humaniškumo paieškomis, nebijant suklupti, atsiprašyti ir vėl ieškoti.

Labai ryškiu žmoniškumo patvirtinimu tapo toks epizodas. Gyvenime ir jam, ir man teko būti tardytiems LTSR VSK (KGB) to paties tardytojo J.Kontrimo. Ir štai 15-aisiais Nepriklausomybės metais Gediminas pasiūlė susitikti su buvusiu mūsų tardytoju, kuris gyvena Vilniuje, ir po daugelio metų pakalbėti apie tai, kaip pasikeitė laikai ir požiūriai. Ir toks susitikimas įvyko – mes trise nusifotografavome, o Gediminas parašė po nuotrauka – „Už demokratijos pergalę“. Ne už kerštą, sąskaitų suvedimą! O už žmogaus teises ir orumą!

Tėvynė įvertino jo darbą, bet Tėvynei jo dar reikėjo dirbančio ir kuriančio. Deja, jo paties eilėraščio žodžiais tariant „ mes keliaujam, keliaujam, mūsų kelias – be galo...“. Tas kelias nenutrūksta, lieka Lietuvos kalneliai – atsisėsti, Lietuvos vakarai – pasikalbėti. O Nepriklausomybės Akto signataras, istorikas, žurnalistas, kraštotyrininkas, inžinierius, politikas, socialdemokratas Stanislovas Gediminas Ilgūnas ir toliau kalbės į mus savo gražiais darbais Lietuvai.

Dabar jau mes privalome įprasminti Stanislovo Gedimino Ilgūno kelią, išleisdami monografiją apie jo veiklą.

*********************************************************

http://www.zygis.vu.lt/index.php?language=lt&page=89

Kas kelionėn vilioja

(sukūrė žygeivis Gediminas Ilgūnas)

1) Kas kelionėn vilioja,
Kas į tolį mus šaukia ?
Miško dainos, svajonės
Mus į tolumą traukia.

Pried.:

Mes keliaujam, keliaujam,
Mūsų kelias be galo,
Ten, kur Nemuno juosta
Jūron vandenis varo.

2) Dainava mūsų kraštas,
Ūlos vingiais nupintas,
Žemaitijos kalvelės
Mūsų irgi numintos.

3) Mylim tėviškės grožį,
Dangų, žemę ir saulę,
Mylim savo svajones,
Kaip sesutės darželį.

4) Mes išėjom į gamtą,
Kad gyventi, svajoti !
Mes išėjom į žygį,
Kad niekad nesustoti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Geg 2011 22:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Stanislovas Gediminas Ilgūnas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislova ... g%C5%ABnas

Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936 m. kovo 29 d. Kantališkėse, Marijampolės raj. – 2010 m. gegužės 8 d.) – Lietuvos rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
[taisyti] Biografija

1943–1946 m. mokėsi Surgučių pradžios, 1946–1950 m. – Sasnavos septynmetėje mokyklose. 1960–1968 m. neakivaizdiniu būdu mokėsi Kauno ekonomikos technikume, 1968–1976 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, žurnalistas.

Nuo 1951 m. - rezistencijos dalyvis, suimtas kartu su tėvu už antitarybinės literatūros saugojimą, platinimą, pagalbą partizanams. Dėl nepilnametystės iš kalėjimo paleistas. Tačiau suorganizavo pogrindinę antitarybinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už tai nuteistas 25 m. kalėjimo. 1953–1957 m. kalėjo sovietiniuose lageriuose, vėliau paleistas. Nuo 1957 m. Marijampolės cukraus fabriko sąskaitininkas, nuo 1962 m. - Maisto pramonės automatų gamyklos inžinierius, nuo 1966 m. Jonavos Statybos valdybos inžinierius. Tais pat metais įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą. Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Platino antitarybinę spaudą, dėl to buvo nuolat persekiojamas KGB. 1968–1990 m. Jonavos Statybos tresto skyriaus viršininkas. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos sąjūdžio tarybos pirmininkas. Nuo 1990 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys (nuo 2001 m. – LSDP tarybos narys). 1991 m. – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas.

Nuo 1990 m. iki 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas. 1993–1997 m. Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos archyvų departamento direktorius. 1993–1996 m. Lietuvos Radijo ir Televizijos valdybos, vėliau – Tarybos pirmininkas. 1997–1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas. Nuo 1998 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktorius.

Įvertinimas

1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas
2000 m. Jonavos miesto Garbės pilietis.

Knygos

1983 m. – „Jonas Čerskis“,
1987 m. – „Vincas Pietaris“,
1995 m. – „Prie Sasnos ir Šešupės“,
2000 m. – „Kazys Grinius“.
2000 m. - „Šaknys",
2003 m. - "Steponas Kairys"
2003 m. - "Česlovas Kudaba"
2004 m. - "Sąjūdis Jonavoje 1988–1990"

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Geg 2011 22:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Stanislovas Gediminas ILGŪNAS (1936 03 29 – 2010-05-08)

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r= ... &p_t=83440

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Stanislovas Gediminas Ilgūnas
Apie 2009 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvas

Gimė 1936 m. kovo 29 d. – Kantališkių kaime, Marijampolės rajone.

1967 m. – baigė Kauno ekonomikos technikumą, įgijo techniko-planuotojo specialybę.

1976 m. – baigė studijas Vilniaus valstybiniame universitete, įgijo žurnalisto specialybę.

1950–1953 m. – dalyvavo Lietuvos rezistencijos kovose. Už tai 1953 m. suimtas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo, 1957 m. iš įkalinimo vietos paleistas.

1957–1966 m. – dirbo Marijampolės cukraus fabrike normuotoju, Marijampolės autotransporto kontoroje Nr.2 techniku normuotoju, Marijampolės maisto pramonės automatų gamyklos inžinieriumi normuotoju.

1966–1990 m. – dirbo Jonavos statybos valdyboje meistru, inžinieriumi, statybos tresto sutarčių ir sąmatų skyriaus viršininku.

1988 m. – vienas Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje.

1988 m. spalio 22–23 d. – Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos rajono Sąjūdžio tarybos pirmininkas.

1990 m. kovo 7 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Rimkų rinkiminėje apygardoje Nr. 120 (Jonavos r.).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku.

1992 m. ir 2000 m. – kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

Nuo 1993 m. – Lietuvos radijo ir televizijos valdybos (vėliau – tarybos) narys, pirmininkas (1993–1996 m.).

1993–1997 m. – Lietuvos archyvų direkcijos, vėliau – departamento generalinis direktorius.

1997–1998 m. – Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas.

Nuo 1997 m. – LSDP tarybos narys. 1997–2001 m. – LSDP Vilniaus rajono skyriaus tarybos pirmininkas. 2001 m. – vėl išrinktas LSDP tarybos nariu. Buvo Vilniaus miesto skyriaus tarybos narys, Baltupių grupės pirmininkas. Vadovavo Vilniaus miesto Šviesos grupei. Buvo LSDP garbės narys.

Nuo 1998 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktorius. Nuo 2004 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys. Buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo valdybos narys.

Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė apie 500 straipsnių istorijos, kultūros, politikos ir visuomenės gyvenimo klausimais. Išleido knygas: „Jonas Čerskis“ (1983 m.), „Vincas Pietaris“ (1987 m.), „Prie Sasnos ir Šešupės“ (1995 m.), „Kazys Grinius“ (2000 m.), „Šaknys“ (2000 m.), „Steponas Kairys“ (2003 m.), „Česlovas Kudaba“ (2003 m.), „Sąjūdis Jonavoje. 1988–1990“ (2004 m.), „Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė“ (2004 m.), „Knygnešių keliais“ (2005 m.), „Sasnava. Kraštas ir žmonės“ (2005 m.). Knygos „Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas“ sudarytojas ir įvado autorius.

1996 m. vasario 6 d. – apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2000 m. – suteiktas Jonavos miesto garbės piliečio vardas.

Žmona Birutė – lituanistė, redaktorė. Vaikai – Stasys, Rasa, Ugnė ir Milda.

2010 m. gegužės 8 d. – mirė Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Geg 2011 23:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Jei būčiau skulptorius, ir statyčiau paminklą Gediminui Ilgūnui, tai manau, kad jam labiausiai tiktų panašus paminklas, kaip Chruščiovui - dvispalvis: iš balto marmuro ir juodo granito.

Gediminas Ilgūnas paliko labai ryškų ir tikrai teigiamą pėdsaką žygeivių judėjime, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo jis - labai netikėtai daugeliui jį pažinojusių - tapo atkakliu komunistų parankiniu jų juoduose darbuose, naikinant Lietuvą ir Lietuvių Tautą, slepiant nuo Tautos KGB, kompartijos ir komjaunimo archyvus bei šlovinant kompartijos "vadus" ir jų "nuopelnus" Lietuvai.

P.S. Tokia mano asmeninė nuomonė, o kitiems gal ir kitaip atrodo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Gediminas Ilgūnas - žygių organizatorius, dainų kūrėjas, knygų ir straipsnių rašytojas...

Parašytas: 08 Bal 2014 22:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Jonava: Stanislovas Gediminas Ilgūnas – vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras

http://www.grazitumano.lt/wiki/index.ph ... signataras

Atgimimo laikotarpiu susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo, gana anksti, lyginant su kitais rajonais, pasiekė ir Jonavos kraštą. Daugelyje rajonų Sąjūdžio grupės, tarybos kūrėsi tik po steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo. Jonavoje atsirado būrelis aktyvių žmonių, kurie rūpinosi Sąjūdžio įkūrimu Jonavos krašte.

Tarp jų bene ryškiausia asmenybė – Gediminas Ilgūnas. Jis tuo metu gyveno ir dirbo Jonavoje. Buvęs rezistencijos dalyvis, Gulago kalinys, aktyvus keliautojas, uolus kraštotyrininkas bei straipsnių autorius su entuziazmu ėmė propaguoti Sąjūdžio idėjas.

Kartu su bendraminčiais sugebėjo sukurti aktyviai besireiškiančią Sąjūdžio Jonavos rajono tarybą ir 1988-1990 metais buvo Sąjūdžio Seimo nariu.
Knyga „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“

Didžiuojuosi mūsų kraštiečiu, džiaugiuosi jo pasiekimais ir noriu pristatyti šį žmogų, jo veiklą, knygas, kurios išliks ir po mūsų, praturtindamos ir atskleisdamos Lietuvos istorijos puslapius. Mes, jonaviečiai, ypatingai esame dėkingi kraštiečiui už 2004 m. išleistą jo knygą „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“, kurioje atskleista Sąjūdžio įsikūrimo istorija mūsų krašte, užfiksuoti svarbiausi įvykiai, renginiai, minimi žmonės, prisidėję prie Sąjūdžio idėjų įgyvendinimo.

Iš knygos „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“ sužinome įdomių faktų iš Gedimino Ilgūno gyvenimo ir galime sugrįžti į tuos laikus, kai laisvai reikšti mintis neturėjome galimybės.

Jaunesnės kartos žmonėms, gimusiems ir užaugusiems nepriklausomoje Lietuvoje, tai kelia nuostabą, pasibaisėjimą ir net sunku patikėti, jog taip galėjo būti, o vyresnieji, patys kažką panašaus išgyvenę, gali lengviau atsikvėpti – gyvename laisvoje Lietuvoje, nebėra buvusios KGB struktūros.

Dirbdamas Lietuvos archyvų departamento direktoriumi, buvusiame KGB archyve, G. Ilgūnas domėjosi šios organizacijos Jonavos skyriaus veikla. Jis minėtoje knygoje rašo: „Jonavoje pradėjus veikti didžiulei strateginę reikšmę turinčiai įmonei – Azoto trąšų gamyklai, mieste buvo įkurta KGB Lietuvos TSR padalinio poskyris, vėliau – skyrius. Kai 1966 m. apsigyvenau Jonavoje, iš karto patekau šio skyriaus „globon“. [...] Į Jonavos rajoną komjaunimo instruktoriumi 1966 m. buvo paskirtas jaunas kaunietis Vytenis Aleksandraitis. Jis domėjosi kelionėmis, ir sužinojęs, kad aš, tuo metu jau atlikęs keletą sudėtingų žygių, gyvenu Jonavoje, nusprendė mane aplankyti, nors jau buvo įspėtas saugotis manęs ir saugoti kitus, kad mano antitarybinės mintys‚ „neužkrėstų jaunimo“. „Bet uždraustas vaisius gardesnis, - prisimena V. Aleksandraitis. – Man, kaip turizmo entuziastui, rūpėjo, dėl ko buvo uždraustas jo [G. Ilgūno] įkurtas rajono turistų klubas. Susipažinti pas G. Ilgūną užėjau vėlai vakare, stengdamasis būti nepastebėtas. Į laiptinę ir iš jos smukau greitai. Bet jau kitą dieną buvau iškviestas „ant kilimo“... Po pažinties su G. Ilgūnu tapau nebetinkamas ideologiniam darbui“ (2004, p. 11-12).

KGB darbuotojai uoliai dirbo, stengdamiesi užverbuoti kuo daugiau žmonių, padedančių jiems rinkti informaciją apie į jų akiratį patekusius žmones. Dažnai būdavo stengiamasi sukiršinti bendradarbius.

G. Ilgūnas prisimena:

„Mane sekti verbavo bendradarbį, Jonavos statybos tresto profsąjungos komiteto pirmininką Stasį Bartkevičių, kuris ruošėsi su manimi vykti į turistinį žygį aplink Lietuvą. Bartkevičius pasakoja: „Prieš kelionę mane telefonu išsikvietė į Jonavos saugumą ir ten pareiškė, kad G. Ilgūnas – pavojingas nacionalistas ir saugumui reikia žinoti, ką jis veikia, kas su juo bendrauja. Aš, kaip tuo metu buvęs komunistų partijos narys, turėčiau padėti saugumui ir keliaudamas su G. Ilgūnu pranešinėti jiems. [...] Saugumui pareiškiau, kad jokių žinių jiems neteiksiu, geriau su G. Ilgūnu į kelionę nevažiuosiu. Taip ir pasielgiau“ (ten pat, p.13).

Pacituosiu kelis sakinius iš KGB Jonavos rajono skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo, pateikto KGB Lietuvos TSR pirmininko pavaduotojui H. Vaigauskui:

„Pagal operatyvinio stebėjimo bylą sekamas Ilgūnas Stanislovas-Gediminas, Prano s., gimęs 1936 m., pagal Rusijos Tarybinės Federatyvinės Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius 58-10, 58-11 nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. Grįžęs iš įkalinimo vietos, priešiškiems tikslams pradėjo naudoti legalias galimybes – turizmą ir straipsnius spaudoje“ (ten pat, p. 14).

G. Ilgūnas, susipažinęs su KGB bylomis, skelbė sekamų Jonavos gyventojų sąrašą. Taip pat paskelbė ir KGB agentų slapyvardžius bei išsilavinimą. Jis neviešino tų žmonių pavardžių, nors pats matė, perskaitė tas bylas, kurių dauguma buvo išvežtos iš Lietuvos į Rusiją.

Galime pasidžiaugti G. Ilgūno tolerancija, jo mokėjimu atleisti.

Jis rašo: „Aš pats KGB archyve esu radęs ir pavardes kai kurių mane sekusių agentų, žinau, kas jie tokie. Su kai kuriais esu susitikęs ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Maniau, gal jie prieis, pasisakys, paaiškins, kodėl taip elgėsi. Gal atsiprašys... Juk buvo ir tokių, kurie, verbuojami sekti mane ar kitus, tai daryti atsisakė.

Tačiau man nė vienas neprisipažino.

Aš taip pat nė vienam nepasakiau, kad žinau apie jų agentūrinę veiklą KGB.

Nė vienam nejaučiu ir neapykantos, juo labiau – nenoriu keršyti. Jau seniai supratau, kad kerštas, neapykanta nepadarys žmogaus laimingo. Priešingai.

Toks buvo laikas.

Kita vertus, gal jie prastai dirbo, jeigu taip ir nenustatė konkrečios mano antitarybinės veiklos, už kurią būtų buvę galima vėl „pasodinti“. Gal kai kurie ir nelabai stengėsi...

O aš visą laiką balansavau ant tos, pasak KGB ataskaitų, ribos, už kurios jau vėl grėsė suėmimas, įkalinimas. Pasodinti visą laiką buvo už ką: iš patikimų žmonių gaudavau vadinamosios antitarybinės literatūros ir duodavau ją skaityti kitiems.

Kaip rašoma KGB ataskaitose, savo veikloje tikrai naudojausi ir vadinamosiomis „legaliomis priemonėmis“. Kasmet organizavau keliones, ekspedicijas ieškoti reikšmingų ir baigiamų užtrinti Lietuvos istorijos puslapių. Su rasta medžiaga įvairiais būdais supažindindavau tuo besidominčius žmones.

Rinkau medžiagą apie žymius, nepelnytai užmirštus mūsų krašto praeities veikėjus. Apie kai kuriuos iš jų – 1863 m. sukilėlį Joną Čerskį, rašytoją Vincą Pietarį – pavyko išleisti knygas. Tos knygos skaitytojus taip pat skatino didžiuotis savo praeitimi, istorija, pasitikėti ateitimi ir neprarasti vilties būti nepriklausomiems, atkurti savo demokratinę valstybę.

Žmones, kurie su manimi bendravo, keliavo, stengiausi sudominti neiškraipyta Lietuvos istorija, visais įmanomais būdais žadinau patriotizmą. Suprantama, visa tai nelabai patiko tuometinei valdžiai, KGB. [...]

Ačiū Dievui, tai jau praeitis, kurios atsikratėme, reikia tikėtis, visiems laikams.

Tokia KGB sistema, negailestingai tvarkiusi žmonių likimus, iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo taip veikė ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje, visoje Tarybų Sąjungoje. Man su ja paskutinį kartą teko susidurti ir susigrumti jau atgimimo metais, 1988-1990-aisiais, kandidatuojant į Sąjūdžio seimą ir Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą“ (ten pat, p. 27-29).

Žmogaus gyvenimas įvairus, pilnas prieštaravimų, pakilimų ir nusivylimų. Kartais tenka patirti nuoskaudų, kartais sunku suprasti kitų žmonių elgesį. Kodėl pasipila kaltinimai, ar pagrįsti jie, ar ne?

Įvairių išpuolių teko išgyventi ir Gediminui Ilgūnui ne tik tarybiniais metais, kai buvo sekamas KGB darbuotojų, bet ir Atgimimo metais, kai rūpinosi Sąjūdžio įkūrimu Jonavos krašte bei kandidatavo į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.

Vėliau, jam dirbant Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi, vertinimų jo atžvilgiu būta įvairių...

Cituodama apie G. Ilgūną išsakytas kitų mintis bei paties G. Ilgūno žodžius, noriu parodyti šio žmogaus patriotiškumą, ištikimybę istorinei tiesai bei jo toleranciją.

Pateikiu kraštiečio biografiją, nes Gediminas Ilgūnas daugiau nei tris dešimtmečius gyveno, dirbo Jonavoje ir paliko ryškų pėdsaką mūsų krašto istorijoje.

Biografija

Stanislovas Gediminas ILGŪNAS – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktorius, LRT tarybos pirmininkas, Jonavos rajono Garbės pilietis, gimė 1936 m. kovo 29 d. Kantališkių kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, valstiečių šeimoje. 1942-1946 m. mokėsi Surgučių kaimo pradžios mokykloje, 1946-1950 m. – Sasnavos progimnazijoje, kuri buvo reorganizuota į septynmetę mokyklą, 1950-1952 m. – Marijampolės vidurinėje mokykloje.

1951 m. su tėvu buvo suimtas už antitarybinės literatūros saugojimą, platinimą, už pagalbą partizanams. Dėl nepilnametystės iš kalėjimo paleistas.

Suorganizavo pogrindinę antitarybinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už šią veiklą 1953 m. suimtas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. 1953–1957 m. kalėjo Gulage. 1953-1957 m. dirbo įvairų fizinį darbą Viatlago (Viatkos lagerių) priverčiamojo darbo stovyklose.

1957 m. paleistas iš konclagerio grįžo į Marijampolę, pradėjo dirbti Marijampolės cukraus fabrike, vėliau - Autotransporto kontoroje, Maisto pramonės automatų gamykloje sąskaitininku, techniku, inžinieriumi.

1966 m. persikėlė į Jonavą, kur dirbo inžinieriumi Azoto trąšų gamyklos statyboje, nuo 1968 m. - Statybos tresto skyriaus viršininkas.

Dirbdamas studijavo neakivaizdiniu būdu, 1967 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą, 1967-1976 m. Vilniaus universitete studijavo Filologijos ir istorijos fakultete, 1976 m. baigė žurnalistikos specialybę.

Nuo 1959 m. laisvalaikiu, atostogų metu pėsčiomis, dviračiu, motociklu, automobiliu keliavo po Lietuvą ir Tarybų Sąjungą, 1966 m. įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą.

Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones.

1960-1966 m. buvo Marijampolės turistinio sąjūdžio organizatorius, rajono turistų klubo pirmininkas, 1991 m. – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas.

Atgimimo metais pasinėrė į Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje (1988 m.), 1988-1990 m. - Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininkas.

Gediminas Ilgūnas iš Jonavos buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu (1990-1992 m.).

Jis buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku, 1993-1997 m. – Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos archyvų departamento generaliniu direktoriumi, 1997-1998 – LR Prezidento patarėju, 1998-2010 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi.

2008-2010 m. – Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas. 1960–2010 m. Lietuvių kultūros ir mokslo istorijos tiriamųjų ir medžiagos rinkimo ekspedicijų organizatorius ir vadovas.

Stanislovas Gediminas Ilgūnas mirė 2010 m. gegužės 8 dieną. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Jam pirmajam buvo lemta atgulti šių kapinių „signatarų kalnelyje“.

Liko neįgyvendinti G. Ilgūno planai – išleisti dar tris knygas: „Kerinti kelio trauka“, „Liudas Vaineikis ir Stasė Vaineikienė“, „NE visi žmonės žvėrys“.

Gediminas Ilgūnas yra šių knygų:

„Jonas Čerskis“ (1983 m.),

„Vincas Pietaris“ (1987 m.),

„Prie Sasnos ir Šešupės“ (1995 m.),

„Šaknys“ (2001 m.),

„Knygnešių keliais“ (2005 m.),

„Sasnava. Kraštas ir žmonės“ (2005 m.),

„Nuo Neries iki Kolymos“ (2008 m.),

„Antanas Mackevičius. Sukilimo žygiai ir kovos“ (2007 m.),

„Česlovas Kudaba“ (2003 m.),

„Sąjūdis Jonavoje. 1988–1990“ (2004 m.),

„Steponas Kairys“ (2002 m.),

„Kazys Grinius“ (2000 m.),

„Lietuvos Respublikos I Vyriausybė“ (2008 m.),

„Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis“ (2008 m.),

„Algirdas Brazauskas“ (2009 m.),

„Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė“ (2004 m.) autorius.

Leidinio

„Jonavos statybos trestas : prospektas“ (1990 m.)

ir albumo „Algirdas Brazauskas“ (1998 m.) sudarytojas.

Knygų:

„Lietuvos respublikos prezidentai“ (1995 m., 1997 m.),

„Akademikas Paulius Slavėnas“ (2001 m.),

„Atgimusi Lietuva, 1990-2000“ (2001 m.),

„Nemunaitis ir jo parapija : Nemunaičio parapijos 380-osioms metinėms : monografija“ (Kn. 1, 2002 m.),

„Antanas Poška“ (2003 m.),

„Ką šiandien pasakytų profesorius Česlovas Kudaba?“ (2003 m.),

„Apsisprendimas, 1988-1991“ (2004 m.),

„2004-ieji: Lietuva : antrosios Respublikos pabaiga“ (2005 m.)

„Lietuvių raštijos istorijos studijos“ (T. 1, 2005 m.),

„Socialdemokratai Lietuvos Respublikos seimuose“ (2006 m.),

„Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas“ (2006 m.),

„Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas“ (2007 m.),

„Kovo 11-oji - Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena“ (2008 m.),

„Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ (T. 1, 2008 m.),

„Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse“ (2009 m.),

„Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988-1993 m.)“ (2009 m.),

taip pat fotoalbumo „Raitelis saugo Lietuvą“ (2010 m.) bendraautoris.

Gediminas Ilgūnas paskelbė apie 500 straipsnių lietuvių istorijos, kultūros, mokslo ir politikos temomis.

Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

2000 m. literatui, kraštotyrininkui-istorikui, Jonavos rajono persitvarkymo Sąjūdžio organizatoriui, pirmajam jo tarybos pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarui, Jonavos rajono Garbės kraštotyrininkui, surinkusiam vertingą kraštotyrinę medžiagą apie Jonavos kraštą, jo žmones, istorijos ir kultūros paminklus ir šią medžiagą padovanojusiam Krašto muziejui, parengusiam nemažai kraštotyrinių ir mokslinių straipsnių apie Jonavos kraštą suteiktas Jonavos rajono Garbės piliečio vardas.

2009 m. G. Ilgūnas apdovanotas Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu, o 2010 m. - Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medaliu.

Sąjūdžio judėjimas Jonavos krašte neatskiriamas nuo šio mūsų kraštiečio veiklos. Sąjūdžio veiklos koordinavime Jonavos krašte, renginių organizavime, paminklų statymo darbuose yra nemažas Gedimino Ilgūno indėlis.

Gedimino Ilgūno knygų bibliografinis sąrašas:

Jonas Čerskis / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Mokslas, 1983. - 144 p., [8] iliustr. lap. : žml. - Bibliogr.: p. 143.

Vincas Pietaris / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Mokslas, 1987. - 184, [2] p., [8] iliustr. lap. - Virš. aut. nenurodytas. - Bibliogr.: p. 172-[185].

Prie Sasnos ir Šešupės : [Surgučių, Sasnavos ir Kantališkių kaimų istorijos ir etnografijos bruožai] / Gediminas Ilgūnas ; redaktoriai Antanas Šulga, Jolita Dimbelytė ; dailininkės Vida Kuraitė ; Birutė Grabauskienė. - Vilnius : Lietuvos archyvų departamentas, 1995. - 335 p., [12] iliustr. lap. - Bibliogr. : p. 317-334.

Kazys Grinius / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Pradai, 2000. - 627, [1] p. : iliustr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: p. 591-597. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 603-625.

Šaknys : tėvų ir protėvių pėdsakai / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Pradai, 2000. - 217, [1] p., [20] iliustr. lap. : faks., schem. - Pavardžių r-klė: p. 207-216.

Steponas Kairys / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Vaga, 2002. - 454, [1] p., [32] iliustr. lap. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: p. 421-430 (220 pavad.). - Asmenvardžių r-klė: p. 437-454.

Česlovas Kudaba / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Valstybės žinios, 2003. - 184, [2] p. : iliustr. - Bibliogr.: p. 180. - Pavardžių r-klė: p. 181-184.

Sąjūdis Jonavoje, 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. - Kaunas : AB spaustuvė „Aušra“. - 266, [2] p. : iliustr., faks. - Bibliogr. išnašose. - Pavardžių r-klė: p. 254-264. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 265.

Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė, 2001-2004 / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Lodvila, 2004. - 293, [1] p. : iliustr., portr. - Santr. angl., rus. - Pilna antr.: Lietuvos Respublikos dvyliktoji Vyriausybė, 2001-2004. - Bibliogr.: p. 273-274. - Pavardžių r-klė: p. 288-291.

Knygnešių keliais : 1983 m. ekspedicija minint „Aušros“ 100-ąsias metines / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Vaga, [2005]. - 159, [1] p. : iliustr., portr., žml. - Bibliogr.: p. 150. - Vietovardžių ir pavardžių r-klės: p. 151-155.- Kn. taip pat: Apie autorių: p. 158-159.

Sasnava : kraštas ir žmonės / Gediminas Ilgūnas. - Marijampolė : Piko valanda, 2005. - 438, [2] p. : iliustr., portr., faks. - Bibliogr.: p. 404-408. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 410-436. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 437-438.

Kazimieras Brazauskas (1906-1997) / Gediminas Ilgūnas, Jonas Laurinavičius. - Vilnius : Versus aureus, [2006]. - 107, [1] p. : iliustr., faks., portr. - Pavardžių r-klė: p. 103-106.

Antanas Mackevičius : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, 2007. - 303, [1] p. : iliustr., portr. - Santr. angl., lenk., rus. - Bibliogr.: p. 276-281. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 290-301.- Kn. taip pat: Apie autorių: p. 302.

Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis : 1991 m. sausio 10-13 d. / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, [2008]. - 221, [2] p. : iliustr., faks. - Santr. angl., rus. - Bibliogr., p. 205-211, ir išnašose. - Pavardžių r-klė: p. 213-218. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 219-220.

Lietuvos Respublikos I Vyriausybė, 1990-1991 m. / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Petro ofsetas, 2008. - 460 p. : iliustr., portr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: p. 431-437. - Pavardžių r-klė: p. 439-450. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 456.

Nuo Neries iki Kolymos : Jonas Čerskis, Vilnius-Sibiras / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, [2008]. - 278, [2] p. : iliustr., portr., faks., žml. - Santr. angl. - Bibliogr.: p. 255-260. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 261-274. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 278.

Algirdas Brazauskas : [politinė biografija] / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, 2009. - 542, [2] p. : iliustr., faks., portr. - Santr. angl., rus., vok. - Bibliogr.: p. 509-517. - Pavardžių ir vietovardžių r-klės: p. 519-530. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 540-541.

Garso įrašai:

Antanas Mackevičius [Garso įrašas] : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas ; skaito Algimantas Bružas. - Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 2008. - 1 garso diskas (12 val. 8 min.) : (MP3). - Antr. įd. lape taip pat Brailio raštu. - Įgarsinta iš to paties pavad. knygos, išleistos: Vilnius : Versus aureus, 2007.

Antanas Mackevičius [Garso įrašas] : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas ; skaito Algimantas Bružas. - Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 2008. - 3 garso diskai (12 val. 8 min.) : (WAV). - Antr. įd. lape taip pat Brailio raštu. - Įgarsinta iš to paties pavad. knygos, išleistos: Vilnius : Versus aureus, 2007. - [Originalas].

Parengė Rimantė TARASEVIČIENĖ

P.S. 2010 m. balandžio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojos gavo G. Ilgūno užpildytą Kraštiečio anketą su nuotrauka.

Paruošiau biografiją į mūsų bibliotekos puslapį, ruošiau straipsnį Atgimimo istorijai, kurį įkėliau balandžio 29 dieną, 2010 m. gegužės 8 d. signataras mirė. Suspėjome pasakyti ačiū Jam gyvam.

Norime, jog atminimas apie Jį išliktų visų mūsų atmintyje. Dukros Ugnės išsakyti žodžiai: „pats visuomet sakė, kad žmogus išlieka tiek, kiek lieka jo darbai ir atmintis kituose. Todėl ir norim, kad daugiau tos atminties išliktų – apie Jo drąsą būti savimi, ištikimybę sunkiuosiuose gyvenimo universitetuose išugdytiems principams, darbštumą, pagarbą asmens Laisvei...“

Naudotos literatūros sąrašas:

1. BARTKEVIČIUS, S. Mane verbavo šnipinėti Gediminą Ilgūną // Taurosta. – 1990, vas. 20.

2. DAUKŠIENĖ, A. Dešimtmetį skambantis laisvės varpas // Naujienos. – 1998, liep. 28.

3. FEDARAVIČIUS, K. Pertvarka. Savarankiškumas. Realybė // Jonavos balsas. – 1989, lapkr. 25.

4. ILGŪNAS, G. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Jonavos rajone: 1988-1990: [rankraštis]. – [Vilnius, 1998]. – Su autoriaus prierašu: Jonavos viešajai bibliotekai – G. Ilgūnas. 1998.07.25.

5. ILGŪNAS, G. // Jonavos krašto žmonės. – Jonava : Linotipas, 2000. – P. 62-63.

6. ILGŪNAS, G. // Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Jonava / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. – Kaunas : Neolitas, [2009]. – P. 130.

7. ILGŪNAS, G. Sąjūdis Jonavoje, 1988-1990. – Kaunas : AB spaustuvė „Aušra“, 2004. - 266, [2] p.

8. ILGŪNAS STANISLOVAS GEDIMINAS. [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą:

http://jonbiblioteka.lt/index.php/lt/kr ... -gediminas

9. JANKAUSKAS, V. Prisimename nukentėjusius, prisimename negrįžusius... // Jonavos balsas. – 1989, saus. 17.

10. JANKAUSKAS, V. Situacija pasikeitė // Taurosta. – 1989, rugs. 22.

11. JAUNIUS, J. Iniciatyvinė grupė pradeda veiklą // Jonavos balsas. – 1988, rugs.

12. Jonaviečių atstovai : Sąjūdžio veikla // Jonavos balsas. – 1988, spal. 18.

13. JUKNELIS, V. Sąjūdžio priešaušris Jonavoje // Naujienos. – 1998, liep. 9.

14. JUKNELIS, V. Sąjūdžio veikla // Jonavos balsas. – 1988, spal. 4.

15. JUKNELIS, V., JANKAUSKAS, V. Jonavietiškas „N. A.“ variantas? // Jonavos balsas. – 1988, rugpj. 25.

16. Laikraštyje „Jonavos balsas“ spausdinti straipsniai apie sąjūdį Jonavoje 1988-1989 m. (iš Gedimino Ilgūno asmeninio archyvo).

17. Lietuvos respublikos aukščiausiosios tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Stanislovas Gediminas Ilgūnas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatar ... id=206.htm

18. MARCIUKAS, E. Istorikai ieško teisingo atsakymo // Jonavos balsas. – 1988, gruodž. 15.

19. MARCIUKAS, E. Apsispręsti turime visi // Jonavos balsas. 1989, lapkr. 23.

20. SKAISGIRYTĖ A., PEKARSKAITĖ, J. Eina galvą pakėlus tauta... // Jonavos balsas. – 1988, spal. 29.

21. Stanislovas Gediminas Ilgūnas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislova ... g%C5%ABnas

22. SVIRSKIENĖ, N. Nepasitikėjimas deputatu // Jonavos balsas. – 1989, gruodž. 14.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Gediminas Ilgūnas - žygių organizatorius, dainų kūrėjas, knygų ir straipsnių rašytojas...

Parašytas: 06 Gru 2021 18:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Edmundas Ganusauskas. Išėjęs į žygį, 2013, 528 p.

Autorius: Edmundas Ganusauskas
Leidėjas: Edmundas Ganusauskas
Išleidimo metai: 2013
Knygos puslapių skaičius: 528
Formatas: kieti viršeliai
ISBN ar kodas: 9789955866039

Knygos „Išėjęs į žygį“ autorius Edmundas Ganusauskas: „Nepriklausomybės akto signataras Gediminas Ilgūnas net ir gulage ieškojo šviesos“

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/i ... 333?copied

Autorius: Juras Lengvenis
Šaltinis: 15min
Publikuota: 2013 spalio 16 d. 06:32

Kas buvo Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Gediminas Ilgūnas?

Ketvirtajame knygos viršelyje, pristatydamas skaitytojui savo herojų, žurnalistas Edmundas Ganusauskas tarsi pats savęs klausia:

„Kas jis iš tikrųjų buvo, ko jame daugiausia? Karštas tėvynės patriotas, nenuilstantis lietuvybės pėdsekys, visą gyvenimą traukęs iš užmaršties žmones, kultūros paminklus, įvykius, istorijos faktus. Nepalenkiamas kovotojas už teisybę, drąsiausių iššūkių meistras. Taigi kas jis, Gediminas Ilgūnas, buvo?

Pokalbis su knygos autoriumi Edmundu Ganusausku.

– Taigi kas buvo G.Ilgūnas?

– Rašydamas kaip tik ir bandžiau atsakyti į tą klausimą, nors iš tikrųjų kuo daugiau gilinausi į savo herojaus gyvenimą, tuo sunkiau buvo jį aprėpti. Tiksliau būtų pasakyti: nelabai gali suvokti, kad tai vieno žmogaus gyvenimas – tiek daug jis suspėjo nuveikti. Užtat ne kartą, užsiminus apie Ilgūną, buvo apmaudu net iš pamokytų, kaip sakydavo mūsų kaime, žmonių išgirsti klausimą: palauk, kas jis toks buvo, lyg signataras?

– Tai ir paskatino parašyti knygą?

– Man apskritai labai gaila, kad daug puikių žmonių praeina tarsi nepastebėti, juolab užmirštami, kai jų nebėra, nors savo gyvenimo, darbais yra užsitarnavę didelį atminimą. Viliuosi, kad knyga bent šiek tiek pasitarnaus Gedimino atminimui.

– Vadinate vardu, vadinasi, buvote artimai pažįstami?

– Susipažinome Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos laikais, paskui keletą metų mus siejo jo vadovaujama LRT taryba.

2009-aisiais Gediminas pakvietė mane keliauti aplink Vytauto Lietuvą, tai yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribiu.

Už šį, vieną įdomiausių gyvenimo nuotykių esu jam be galo dėkingas. Tai buvo paskutinis jo žygis. Beje, žygiuose Gediminas net ir jauniems žmonėms primindavo, kad vadintų vardu, o mudviejų metrikai panašiai apsitrynę, tad ir knygoje jis liko Gediminas, o ne G.Ilgūnas.

– Sklaidant knygą, nesunku pajusti autoriaus simpatiją jos herojui. Kas šioje asmenybėje jus ypač patraukė?

– Pradėčiau iš toliau. Nors atrodė, kad Gediminą neblogai pažįstu, iš tikrųjų daug daugiau apie jį sužinojau, kai jo jau nebebuvo. Esu dėkingas poniai Birutei Ilgūnienei, jų dukrai Ugnei, atvėrusioms man iki tol nematytus Gedimino lobius – dienoraščius, laiškus, aplankus su straipsniais, užrašais, žygių albumus su šimtais kruopščiai aprašytų nuotraukų.

Tik tada pajutau tikrąjį asmenybės mastą, pamačiau jo horizontus. Kiti žmonės padėjo suvokti nepalenkiamą jo, kaip politiko, principingumą, socialinio teisingumo jausmą, treti atskleidė gilų, subtilų jo dvasios pasaulį. Tokie dalykai negali nepatraukti, kaip, beje, ir Gedimino biografija.

Septyniolikos – jau lageryje, 25 metai už ryšius su partizanais. Po Stalino mirties laikai šiek tiek keitėsi, jis sugrįžo į Lietuvą, bet buvo nuolat KGB stebimas ir tardomas.

Dabar dėl jo rengiamų kelionių, kurias iš tikrųjų reikia vadinti ekspedicijomis, nes iš kiekvienos jis grįždavo su kraštotyros, istorijos turtais.

KGB ir čia įžvelgdavo klastą: keliauji neva caro Rusijos tremtinių pėdsakais, o kurstai prieš sovietų valdžią. Taip ant peilio ašmenų iki pat Atgimimo.

Pasiaukojanti kova už laisvą Lietuvą neabejotinai buvo ir jo, Kovo 11-osios akto signataro, darbas Aukščiausiojoje Taryboje.

Nuostabu jau vien tai, kad Mokslo, švietimo ir kultūros komisija, kurioje buvo keli rašytojai, keli profesoriai ir net akademikas, pirmininku išsirinko jį, atrodytų, nelabai kam žinomą Jonavos statybos tresto Sąmatų skyriaus viršininką. Platus akiratis, gyvenimo mokykla leido jam puikiai tvarkytis ne tik šiose pareigose, bet ir vėliau vadovaujant archyvams, Lietuvos vardo tūkstantmečio direkcijai, LRT tarybai.

– Kokį jį prisimenate, kaip LRT tarybos pirmininką?

– Galėčiau atsakyti beveik knygos žodžiais. Lietuvos radijas ir televizija, arba nacionalinis transliuotojas, visoms valdžioms būdavo ir tebėra didelis masalas. Regis, taip nebuvo, kad valdančioji dauguma nebūtų mėginusi savo naudai taip tobulinti Lietuvos radijo ir televizijos įstatymą, kad jis leistų atiduoti visuomeninį transliuotoją į reikiamas rankas.

Gediminas labai tvirtai laikėsi principo, kad LRT negali tarnauti kuriai nors politinei jėgai. Iškalbingas faktas, kad jis nepakluso net daug jam padėjusiam prezidentui Algirdui Brazauskui, kuris, 1996-aisiais konservatoriams sugrįžus į valdžią, buvo susitaikęs su naujosios daugumos nusiteikimu perimti LRT.

– Knygoje nemažai vietos skiriate G.Ilgūno dienoraščiams.

– Rašymas, kaip ir kelionės, buvo didžioji Gedimino gyvenimo aistra. Dar lageryje dienoraščių puslapiuose jis išliedavo savo išgyvenimus, aprašė, kaip pakliuvo ir ką patyrė saugumo kalėjime. Dalį tų sąsiuvinių jis sugebėjo pats arba per kitus likimo bendrakeleivius pargabenti į Lietuvą. Dienoraščiai, kaip joks kitas žanras, atskleidžia asmenybę. Bijau, kad vargu jie kada nors bus išleisti atskirai, todėl iš tikrųjų nemažai jų panaudojau knygoje.

Be lagerių užrašų, yra žygių dienoraščiai – kiekviena iš pusės šimto ekspedicijų liko sąsiuviniuose.

Kaip atrodo, būta ir labai drastiškų kelionių. Susidaro įspūdis, kad knygos herojus mėgo riziką ar net avantiūras. Tikrai taip. Kas kita, kad tiems akiplėšiškai drąsiems žygiams jis labai kruopščiai rengdavosi.

Vis dėlto galva neišneša, kaip buvo galima ryžtis 450 km maršui per Rytų Sibiro dykvietes su kalnais, ledynais, upėmis ir pelkėmis mūsų kraštiečio, žymaus tų begalinių plotų tyrinėtojo Jono Čerskio pėdomis.

1891 m. vasarą J. Čerskį šiame maršrute lydėjo tuose kraštuose užaugę palydovai ir 40 arklių, o Gediminas 1968-aisiais į starto poziciją stojo su aštuoniais, juo beatodairiškai pasitikinčiais žygeiviais iš Vilniaus, Jonavos, tuomečio Kapsuko (dabar – Marijampolė) ir Kauno.

Ant nugarų – 40 kilogramų sveriančios kuprinės, prieš akis – nežinomybės kilometrai. Žinoma tik tiek, kad ten negyvena žmonės.

Arba kitais metais, kai jis vienas su savo perkaitusiu motociklu liko svilinančioje Vidurinės Azijos dykumoje. Benzino – pusė bako, vandens – pusantro litro. Kurlink per smėlynus judėti, rodo tik saulė.

Stebėtina, kad visi jo nuotykiai baigdavosi laimingai. Matyt, iš tikrųjų drąsiuosius pats Dangus globoja.

– Dar viena G. Ilgūno veiklos sfera – kūryba, knygos. Sąraše, kurį pateikiate, net šešiolika knygų. Tarp jų – kelios didžiulės monografijos. Kaip matyti, liko ir nebaigta knyga „Kerinti kelio trauka“.

– Ne tik ši. Jau gulėdamas ligoninės palatoje Gediminas sudėliojo knygos apie lagerius „Ne visi žmonės – žvėrys“ skyrius. Tai galėjo būti viena įdomiausių jo knygų. Net ir lageriuose, toje žmogų naikinančioje realybėje, jis ieškojo šviesos. Ne veltui yra sakęs, jog į Lietuvą sugrįžo su didesne negu iki tol meile žmonėms ir didžiuliu troškimu daryti gera.

Savo knygose Gediminas įamžino tokias asmenybes kaip Vilniaus universiteto auklėtinis, pasaulinio garso Rytų Sibiro tyrinėtojas Jonas Čerskis, rašytojas Vincas Pietaris, kunigas, vienas 1863 m. sukilimo vadovų Antanas Mackevičius, profesorius Česlovas Kudaba, Vasario 16-osios akto signataras Steponas Kairys, prezidentai Kazys Grinius ir Algirdas Brazauskas.

Vis dėlto, manau, pasitaikė ir tokių knygų, kurias galėjo parašyti kiti. Dabar nereikėtų apgailestauti dėl tų veikalų, kurie nepasirodė ir jų niekas neparašys.

– Vieną knygos skyrių skyrėte G.Ilgūno poezijai. Matyt, nedaug kam žinoma, kad jis rašė ir eiles.

– Poezija iš tikrųjų mažiausiai žinoma jo esybės dalis, giliai asmeniškas, sakytum, sakralus sielos kampelis. Knygoje bandžiau jį vos vos praverti, tačiau nenorėčiau jo liesti šiame pokalbyje, palikime tai skaitytojui.

– Kokį įsivaizduojate šios knygos skaitytoją?

Galima būtų pajuokauti, kad rasti skaitytoją – sunkiausia proceso, prasidedančio knygos rašymu, dalis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: