Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Norbertas Vėlius (1938-01-01

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Norbertas Vėlius (1938-01-01 – 1996-06-23)

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Norbertas Vėlius (1938-01-01 – 1996-06-23)

Parašytas: 11 Vas 2008 23:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

Norbertas Vėlius (1938-01-01 – 1996-06-23)

Profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausias mokslinis bendradarbis, Lietuvos mokslo tarybos ir Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys. Jis apdovanotas Respublikine ir Jono Basanavičiaus premijomis, kaip etninės kultūros tyrinėtojas pelnė ir pasaulinį pripažinimą.

2008 02 11 Norberto Vėliaus 70 metų gimimo paminėjimas

http://www.vtv.lt/naujienos/kultura/vdu ... as-13.html

Vasario 11 d. VDU rūmuose vyks prof. Norberto Vėliaus 70-ųjų gimimo metinių minėjimas. Žymaus tautosakininko, etnologo, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojo darbus pristatys, prisiminimais apie savo mokytoją ir pirmąjį VDU Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėją dalinsis katedros dėstytojai.

Minėjime bus galima susipažinti su N. Vėliaus parašytais ir parengtais darbais, studentai etnologai skaitys jų ištraukas. Renginį organizuoja VDU Etnologijos ir folkloristikos katedra bei Etnologų klubas.

Norbertas Vėlius (1938-1996) – profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausias mokslinis bendradarbis, Lietuvos mokslo tarybos ir Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys. Jis apdovanotas Respublikine ir Jono Basanavičiaus premijomis, kaip etninės kultūros tyrinėtojas pelnė ir pasaulinį pripažinimą.

Per savo darbo metus N. Vėlius yra užrašęs net 30 tūkstančių lietuvių tautosakos kūrinių.

Jis pirmasis pradėjo rengti kompleksines kraštotyros ir tautosakos ekspedicijas, kurių metu surinkta unikalios medžiagos lietuvių kultūrinio palikimo tyrinėjimams.

N. Vėlius – bene pirmasis Lietuvoje, ėmęsis moksliškai tyrinėti lietuvių mitologiją, senovės baltų pasaulėžiūrą. Yra parašęs monografijas „Mitinės lietuvių sakmių būtybės“, „Senovės baltų pasaulėžiūra“, „Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“.

Parengė keliasdešimt kraštotyros ir tautosakos knygų, tarp jų – 1995 m. išleistą „Lietuvių mitologijos“ pirmąjį tomą, buvo kitų veikalų moksliniu redaktoriumi.

N. Vėlius įsteigė Etninės kultūros draugiją ir jai vadovavo.

Taip pat buvo vienas Kraštotvarkos draugijos įkūrėjų bei aktyviausių narių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Norbertas Vėlius (1938-01-01 – 1996-06-23)

Parašytas: 03 Sau 2013 18:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

Norbertui Vėliui šiandien būtų sukakę 75-eri (video)

http://alkas.lt/2013/01/01/norbertui-ve ... eri-video/

http://www.alkas.lt
2013 01 01 23:44, 14:40 val.
Papildyta G.Songailos mintimis. Laukiame Jūsų minčių visus 2013-uosius metus.

Norbertas Vėlius užrašo tautosaką Mažųjų Pupojų kaime (Vilniaus r.) 1964 m. | K. Vainoro nuotrauka (LTR 3666).

2013-ųjų metų sausio 1 d. garsiajam Lietuvos etnologui, mitologui, religijotyrininkui, vienam žymiausių Lietuvos etnokultūrinio sąjūdžio įkvėpėjui ir kūrėjui Norbertui Vėliui būtų sukakę 75-eri.

Ta proga Alkas.lt prašo Norberto Vėliaus bendražygių, bičiulių, visų kam svarbus šio garbaus Lietuvos Kūrėjo atminimas ir palikimas tarti keletą žodžių:

1. Kokį vaidmenį suvaidino profesorius Norbertas Vėlius ir jo darbai Jūsų gyvenime ir profesinėje veikloje?

2) Kaip įvertintumėte N.Vėliaus asmenybę ir jo indėlį į lituanistikos darbų aruodą?

Savo mintis šiam rašiniui papildyti visus 2013-uosius metus siųskite info@alkas.lt.

Jonas Trinkūnas

http://alkas.lt/wp-content/uploads/2010 ... 00x271.jpg

Etnologas, etnokultūrinio sąjūdžio pradininkas Jonas Trinkūnas:

„Norbertą Vėlių pažinau kraštotyros ekspedicijų metu, maždaug nuo 1969 metų. Tai buvo labai reikšmingas Lietuvai metas. Šimtai kraštotyros entuziastų vidurvasaryje patraukdavo į Rytų Lietuvos kaimus, ten užrašinėjo liaudies dainas, rinko įvairiausią etnokultūros paveldą.

Šitam judėjimui vadovavo keli etnologai, kurių svarbiausias ir ryškiausias buvo Norbertas Vėlius. Pamenu jo ne kartą mums sakytus žodžius: „mūsų ekspedicijos pažadino kaimo žmones, keldamos jų savigarbą ir savo vertės pajautimą. O kraštotyrininkai save gaivino paprastų kaimo žmonių dvasia, tarsi gyvybės vandeniu“.

Aš pats ekspedicijose rinkau medžiagą apie senuosius tikėjimus, kurią apibendrindavau straipsniuose. Dėl tų straipsnių teko bendrauti su Norbertu Vėlium.

Užeidavau į tautosakos institutą, kur mačiau ant Norberto stalo dideles šūsnis rankraščių. Didelį įspūdį darė Norberto Vėliaus skelbiami darbai – straipsniai ir knygos. Asmeniškai patyriau gyvosios tradicijos reikšmę kelyje į lietuvių pasaulėžiūros pažinimą.

Teko apsilankyti Vėliaus namuose tuo metu, kai jis rengė svarbiausią savo gyvenimo darbą „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“. Visas jo darbo kambarys buvo nuklotas rengiamų „Šaltinių“ tekstais. Tai buvo tikrai titano darbas. Netrukus po to jis ir mirė, tarsi prislėgtas nepakeliamos savo darbo naštos.

Jo visos knygos buvo tarsi augalai, suvešėję gimtosios žemės galiomis. Iš esmės jis skyrėsi nuo daugelio kitų lituanistų mitologų, kurių darbų šaltiniai buvo spausdinti tekstai.

Jo gi šaltiniai buvo dažniausiai paties surinkti ir užrašyti iš gyvų pateikėjų. Kiekviena Vėliaus knyga buvo nepakartojama ir atverianti kelius į savitą lietuvių mitinį pasaulį.

Jo knyga „Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“ atvėrė labai turtingą ir paslaptingą ištisą Vėlino/Velnio pasaulį. Ši knyga padeda suprasti, kodėl Velnias buvo toks populiarus mūsų tautosakoje“.

Dainius Razauskas

http://alkas.lt/wp-content/uploads/2011 ... 146931.jpg

Mitologas, religijotyrininkas, dr. Dainius Razauskas:

„Norėčiau pasitelkti seną, kaip pasaulis palyginimą – upės arba srauto, kurį žmogui reikia perbristi, norint pasiekti kitą krantą. Tiek žmogaus gyvenimas, tiek mokslas apskritai gali būti lyginamas su šituo srautu. Taip pat galime vertinti ir bet kokią žmogaus veiklą – kad ir baltų, lietuvių dvasinės kultūros, dvasinės tradicijos tyrimus. Šiuo atveju niekas nesikerta, nes viskas sueina į viena.

Vėliaus gyvenimas ir buvo atiduotas šitos tradicijos tyrimams, šitam mokslui. Tokiu atveju paprasto žmogaus galima būtų klausti – kaip jis perplaukė, perbrido – kaip jis pasiekė tą kitą krantą?

Čia reikėtų kalbėti apie tris Vėliaus monografijas, tris jo atliktus puikius darbus, didelius tyrimus, apie daugybę straipsnių.

Bet Vėlius šia prasme buvo nepaprastas žmogus – jis ne tik pats garbingai perplaukė šitą srautą ir pasiekė kitą krantą. Jis pastatė tiltą, nutiesė per šitą srautą kelią ir visiems kitiems.

Šitas jo kelias yra keturi Baltų religijos ir mitologijos šaltinių tomai ir trys chrestomatijos Lietuvių mitologija tomai.

Galiu pasakyti, kad tiek tyrinėtojai, tiek iš viso žmonės, vienaip ar kitaip susiduriantys su lietuvių, baltų religija ir mitologija po Vėliaus yra jau visiškai kitokioj padėty, negu prieš.

Tarkim, kad ir studentai, kuriems aš jau turiu ką atnešt. Ir atnešu keturis tomus, padedu ant stalo. Sakau: „Štai – čia yra surinkti pagrindiniai baltų religijos mitologijos šaltiniai“.

Gerai – tegul ne visi, tegul ten galima dar kažką pildyti. Ir ačiū Dievui, ir padėk Dieve – bet jau yra ką pildyt. Galima papildytus perleisti. Bet tai yra tiltas, kuriuo kitiems jau galima pereiti per šitą srautą nebesikapstant patiems.

Yra dviejų rūšių žmonės – vieni kurie, duok Dieve, pereina, pasiekia tą kitą krantą, o kiti ne tik pereina, bet dar ir tiltą pastato. Apie tokius žmones nuo vedų laikų buvo sakoma panthakara.

Tai yra žmonės tiesiantys, darantys kelią arba tiltą. Lotyniškai lygiai tas pats terminas yra pontifex. Senasis žynys, vyriausias žynys Romoje buvo vadinamas pontifex maximus, t.y., didysis tiltų statytojas. Šitas terminas perėjo ir popiežiui. Mes jį vadiname pontifiku. Pažodžiui pontifex yra, būtent, tilto arba kelio statytojas, darytojas.

Pagal tai, kokią įtaką jis padarė man kaip asmeniui ir, platesne prasme, mums kaip tyrinėtojams, pagaliau, mums – kaip lietuviams, besidomintiems savo dvasine tradicija, apie Vėlių būtų galima pasakyti – jis pastatė Tiltą. Tai yra pontifikas, didysis pontifikas. Turbūt nieko daugiau prie to pridurti ir nebegalima.“

Jonas Vaiškūnas

http://alkas.lt/wp-content/uploads/2011 ... 97x300.jpg

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas:

„Būtent platus Norberto Vėliaus asmenybės akiratis, dideli ir didingi užmojai mūsų tautos dvasinio paveldo rinkimo, saugojimo, tyrimo ir atgaivinimo baruose, įsuko ir mane, kaip manau, ir daugelį ne profesionalių etninės kultūros mėgėjų į šią veiklą.

Mane užsimojusį savo astronomines žinias ir fiziko išsilavinimą nukreipti į lietuvių liaudies astronomijos tyrimų barus N.Vėlius ne kartą skatino ir palaikė gyvu įkvepiančiu žodžiu, kvietė į ekspedicijas, ragino tirti ir skelbti šios srities etnokultūrinę medžiagą.

N.Vėlius ne vienam net neragavusiam filologijos mokslų įkvėpė mintį, kad tautos kultūros lobiai ir dvasinis paveldas, jo perėmimas, tyrinėjimas ir puoselėjimas turi būti kiekvieno lietuvio rūpesčiu.

N.Vėlius buvo Lietuvos etnografinio kraštotyros sąjūdžio kūrėjas, daugelį paskatinęs atsigręžti į savo tautos kultūrą, jos papročius, tautosaką, mitologiją.

Jis ne tik pirmasis pradėjo rengti taip vadinamas kompleksines kraštotyros ir tautosakos rinkimo ekspedicijas, bet ir pats gyvai jose dalyvavo, užrašydamas per 30 000 lietuvių tautosakos kūrinių.

Man, ir manau visiems mums pažinojusiems Vėlių, darė įspūdį ne tik moksliniai N.Vėliaus darbai, bet ir platūs jo užmojai nuo visuotinio tautosakos rinkimo sąjūdžio įsiūbavimo sovietinio režimo prispaustoje Lietuvoje iki veiklos etnokultūros politikos srityje – pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais kartu su bendraminčiais kuriant Lietuvos etninės kultūros globos pagrindų įstatymą.

N.Vėlius ne tik sugebėjo įkvėpti šviesiausius Lietuvos protus įsijungti į Lietuvių tautosakos rankraštyno aruodų pildymo darbą, bet įrodė, kad sisteminant bei apibendrinant surinktą medžiagą, iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodančių mitologinių vaizdinių, galima atkurti bebaigiantį nugrimzti nebūtin darnų lietuvių mitologijos pasaulį.

Būtent jis pirmasis Lietuvoje, ėmėsi moksliškai tirti lietuvių mitologiją ir senovės baltų pasaulėžiūrą.

Būtent Norbertas Vėlius senosios lietuvių mitologijos tyrimus iš Lietuvoje vyravusios etninės kultūros faktografinių empirinių ieškojimų vagos nukreipė link sisteminių pasaulėžiūrinių studijų siekio atkurti bendrą baltų kosmologinių vaizdinių struktūrą“.

Romualdas Ozolas

http://alkas.lt/wp-content/uploads/2012 ... 20x103.jpg

Filosofas Romualdas Ozolas:

„Su Norbertu Vėlium 1957–1962 metais studijavom.

Jis mane pakvietė Tautosakos institutan kataloguoti liaudies dainų. Paskui – į kompleksines ekspedicijas.

Paskui leidykloje „Mintis“ leidome jo mitologijos studijas.

Per jį aš ir priėjau prie etnikos pačia plačiausia prasme ir nepraradau to ryšio su ja iki šiol.

Norberto Vėliaus indėlis į lituanistiką dar nėra tinkamai įvertintas – pernelyg platūs buvo jo veiklos barai.

Trumpai: tautosaką ir etnografiją jis transformavo į etnologiją ir tautotyrą, buvo tų mūsų mintijimo krypčių vadovas ir autoritetas“.

http://alkas.lt/wp-content/uploads/2011 ... 20x121.jpg

Gintaras Songaila

Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila:

„Etnologo ir mitologo Norberto Vėliaus palikimas – tai ir jo plačiai išarta senosios baltų dvasinės kultūros mokslinio tyrinėjimo vaga, tai ir jo padaryta įtaka Lietuvos atgimimo metu pakėlusiam sparnus visuomeninam etnokultūriniam judėjimui, siekiančiam geriau pažinti, puoselėti ir skleisti lietuvybę, kaip savitą pasaulėžiūros, papročių ir kūrybos versmę.

Man pačiam būtent jis iš tikrųjų atvėrė duris į dvasinį lietuvių pasaulį, kai kiek mažiau kaip prieš trisdešimt metų turėjau progos patekti į VU jo skaitytą paskaitą plačiajai visuomenei apie baltų mitologiją. Tuomet tik ką buvo išleista jo knyga „Senovės baltų pasaulėžiūra“. Ši paskaita – tai buvo pabudimas laisvam mąstymui ir supratimui, kokį paveldą mes, lietuviai, turime.

Aš ir šiandien gyvai prisimenu jį, pasakojantį nuščiuvusiai auditorijai apie keliaujančius ežerus, gyvas upes, pasaulio medžio ar pasaulio centro įvaizdį pasireiškiantį per ypatingą medį, kalną ar net tiltą.

Apie etninius regionus, kuriuose senovės baltų pasaulėžiūra turėjo geografiškai dėsningus skirtumus, apie Prūsiją, kaip žynių ir požemio pasaulio šalį, apie „chtoniškąją“ Žemaitiją – kaip žemdirbių ir pirklių šalį, apie saulėtą Aukštaitiją – kaip karių šalį…

Apie tai, kuo lietuviškais Velnias skiriasi nuo jo krikščioniško įvaizdžio…

Apie senovės baltų pasaulėžiūrą kaip indoeuropiečių kultūros kamieną.

Norbertas Vėlius nemažą būrį jaunimo (ne tik filologus ar istorikus) paskatino giliau domėtis tautosaka, įskaitant mitologines sakmes, taip pat mažąja tautosaka, apeigų ir papročių užrašymais, pagaliau, pačia lietuvių kalba ir jos tarmėmis. Paskatino suprasti, kad tai yra, mūsų, lietuvių, tarsi Šventasis Raštas.

Norbertas Vėlius tuomet įtraukė dalį šio jaunimo į etnografines ekspedicijas Žemaitijoje, Švenčionių krašte, Punske ir Seinuose, Mažojoje Lietuvoje, Pelesoje…

Aš ir pats su pagrindiniais lietuvių mitologijos šaltiniais susipažinau (pirmą kartą apie juos išgirdau) ne iš vėlesnių fundamentalių jo redaguotų ir plačiąją visuomenę pasiekusių leidinių, bet iš jo pasakojimų vienoje iš ekspedicijų, kai jis mokė suprasti, kas svarbu ieškant tautosakos pateikėjų, suprantant, kas ji yra, ją užrašant.

Kai kurie studentai jo įtakoje iš tiksliųjų mokslų net persimetė į humanitarinių mokslų sritį, o daugeliui jų lietuvių tautos kultūra ir istorija tapo viso jų ikišiolinio gyvenimo domėjimosi šaltiniu bei atgaiva. Neatsitiktinai 1989 m. susikūrė Lietuvių etninės kultūros draugija ir Norbertas Vėlius tapo pirmuoju jos pirmininku.

Šiandien, žvelgiant atgal į tuomet išplitusį, vadinamąjį folkloro ar etnografinį judėjimą, akivaizdu, kad jis buvo viena iš jo sielų. Galbūt net pagrindinė. Nes būtent jis buvo vienas iš tų visuomenės bei mokslo veikėjų, kurie paklojo pamatus jaunosios kartos supratimui, kas yra autentiška lietuvių kultūra, kuo ir kaip labai ji skiriasi nuo sovietinius laikus reprezentavusių harmonizuotos muzikos „liaudies“ ansamblių“.

„Norbertas Vėlius čia ir ten“, 2002 m. sukurtas filmas apie Norbertą Vėlių (1938-1996). Scenarijaus autoriai Gintaras Beresnevičius ir Algirdas Tarvydas:

http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... 7SxTlKoPQ4

http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... CPRYt2DP58

http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... G3eDb0lB-I

Komentarai
http://alkas.lt/2013/01/01/norbertui-ve ... #comments2

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: